Civilinė byla Nr. e2-95-943/2021

                Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01332-2020-8

        Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

        3.1.18.1.1.1; 3.2.4.4

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Veika“ atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant užtikrinti civilinėje byloje Nr. e2-1233-232/2021 (2020 metų bylos Nr. e2-4162-232/2020) ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. ieškinio atsakovei AB „Swedbank“ dėl sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, sutarčių modifikavimo, reikalavimų įvykdymą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „Financial Management Group“ kreipėsi į teismą su prašymu: pripažinti kreditavimo sutarties Nr. 15-102713-IN (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp ieškovės UAB „Financial Management Group“ ir atsakovės, nutraukimą neteisėtu, pakeisti kreditavimo sutarties Nr. 15-102713-IN priedą Nr. 15-102713-IN (kredito grąžinimo grafiką), nustatant, kad nuo 2019 m. gruodžio 31 d. iki 2021 m. spalio 31 d. ieškovė UAB „Financial Management Group“ kas mėnesį mokėtų po 4 000 Eur kreditui padengti ir kreditavimo sutartyje numatyto dydžio palūkanas, likusią kredito sumą grąžinant 2021 m. lapkričio 16 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovai J. Š. ir A. Š. kreipėsi į teismą su prašymu: pripažinti kreditavimo sutarties Nr. 05-041693-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp ieškovo A. Š. ir atsakovės nutraukimą neteisėtu, pripažinti kreditavimo sutarties Nr. 13-013109-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), sudarytos tarp ieškovų J. Š., A. Š. ir atsakovės, nutraukimą neteisėtu, pakeisti kreditavimo sutartimi Nr. 05-041693-FA suteikto kredito Nr. 08-066710-FA grąžinimo terminą, nustatant, kad negrąžinta kredito suma (sudaranti 188 814,07 Eur) yra grąžinama atsakovei mokant kas mėnesį, lygiomis dalimis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos, kreditą visiškai grąžinant 2038 m. birželio 15 d., pakeisti kreditavimo sutartimi Nr. 13-013109-FA suteikto kredito Nr. 17-084805-FA terminą, nustatant, kad kreditavimo sutartimi paimta ir negrąžinta kredito suma (sudaranti 53 139,51 Eur) yra grąžinama atsakovei mokant kas mėnesį, lygiomis dalimis, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos, kreditą visiškai grąžinant 2032 m. lapkričio 15 d., pakeisti kreditavimo sutartimi Nr. 13-013109-FA suteikto kredito Nr. 13-013109-FA terminą, nustatant, kad kreditavimo sutartimi paimta ir negrąžinta kredito suma (sudaranti 53 139,51 Eur) yra grąžinama atsakovei mokant kas mėnesį, lygiomis dalimis iki kiekvieno mėnesio penkioliktos dienos, kreditą visiškai grąžinant 2033 m. vasario 15 d., priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3.       Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. liepos 8 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2983), Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. liepos 9 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989), Nr. 0008/20/01009 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. birželio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2944).

4.       Nurodė, kad antstolis pradėjo vykdymo veiksmus vykdomojo įrašo, išduoto hipotekos lakšto, kuriuo atsakovės (banko) naudai prievolių pagal kreditavimo sutartis įvykdymui buvo įkeistas ieškovams J. Š. ir A. Š. priklausantis turtas, pagrindu. Paaiškino, kad ginčo išsprendimas byloje turi esminę įtaką išieškojimo nukreipimo į minėtą nekilnojamąjį turtą galimumui. Pažymėjo, kad ieškovams palankaus sprendimo priėmimo atveju išnyktų pagrindas priverstiniam išieškojimo į įkeistą turtą nukreipimui. Turtą pardavus iš varžytynių sąžiningam įgijėjui, iškiltų restitucijos taikymo problemos. Atkreipė dėmesį, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų nukreiptos į konkretaus turto išsaugojimą, kol bus išspręstas tokio realizavimo pagrindo pagrįstumas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. lapkričio 4 d. nutartimi ieškovų prašymą tenkino ir sustabdė vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. liepos 8 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2983), Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. liepos 9 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989), Nr. 0008/20/01009 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. birželio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2944).

6.       Teismas, susipažinęs su ieškinio reikalavimais ir juos pagrindžiančiais įrodymais, nusprendė, kad šiuo atveju nėra nustatyta akivaizdžių aplinkybių, kurios šioje bylos nagrinėjimo stadijoje leistų daryti išvadą, kad ieškovų pareikštų reikalavimų pagrindu negalėtų būti priimtas galimai palankus teismo procesinis sprendimas.

7.       Įvertinęs ieškovų siekiamą sukurti teisinį rezultatą teismas nusprendė, kad šiuo atveju nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas, vykdant iš jo išieškojimą, gali būti perleistas tretiesiems asmenims, o tai įrodo, jog egzistuoja grėsmė galimai ieškovams palankus teismo sprendimo įvykdymui. Todėl, siekdamas užtikrinti faktinės padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, bei išvengti neigiamų padarinių atsiradimo, teismas prašymą tenkino.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

8.       Atskiruoju skundu atsakovė AB „Swedbank“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

9.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

9.1.       Teismas neinformavo atsakovės apie prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ko buvo pažeista atsakovės teisė pateikti bylos nagrinėjimui esminės reikšmės turinčius faktus, kurie turėjo būti įvertinti sprendžiant sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, egzistavimą;

9.2.       Teismas nepagrįstai pripažino ieškovų ieškinį preliminariai pagrįstu, neatsižvelgė į tai, kad ieškovai nesilaikė sutartimis nustatytos ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos;

9.3.       Ieškinio reikalavimai nereikalauja priverstinio vykdymo, todėl prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo tenkintas nepagrįstai.

10.       Trečiasis asmuo UAB „Veika“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

11.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

11.1.       Prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su būsimo teismo sprendimo įvykdymo nagrinėjamoje byloje užtikrinimu.

11.2.       Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka šalių lygiateisiškumo principo, sukuria ieškovams pranašumą bei apriboja ne tik atsakovės, bet ir trečiojo asmens, kuris yra ieškovų kreditorius, galimybę patenkinti savo reikalavimus.

12.       Atsiliepime į atsakovės ir trečiojo asmens atskirąjį skundą ieškovai UAB „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. prašo juos atmesti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.

13.       Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.       Ieškovai tinkamai pagrindė ieškinio reikalavimus, todėl skundo argumentai, kurias teigiama, kad teismas netinkamai įvertino ieškinio tikėtiną pagrįstumą, atmestini, tuo labiau įvertinus tai, kad skunduose nepateikta jokių argumentų, įrodančių, jog ieškovų pasirinktas teisių gynybos būdas yra negalimas ar neleistinas;

13.2.       Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, taip pat iki teismo sprendimo priėmimo padėti išvengti neigiamų padarinių, todėl atmestini kaip nepagrįsti skundų argumentai, kad byloje pareikšti reikalavimai nereikalauja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo;

13.3.       Ieškovų ginčas su atsakovu yra susijęs išimtinai su ginčo kredito sutarčių vykdymu, su šia aplinkybe susijęs ir ieškovų turto įkeitimo atsakovui faktas, todėl šioje byloje keliami reikalavimai ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės negali reikšti trečiojo asmens teisių pažeidimo.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria siekiant užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir sustabdyti vykdymo veiksmai, pagrįstumo ir teisėtumo. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniais ir teisiniais pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

15.       Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai įvykdomos šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, pagrindžiama, kad nesiėmus prevencinių priemonių galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Šios sąlygos yra kumuliacinės. Tai reiškia, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi.

Dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo

16.       Byloje visų pirma keliamas klausimas dėl ieškinio tikėtino pagrįstumo, kaip sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti egzistavimo. Spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi atlikti pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (preliminarų) vertinimą. Pagal prima facie doktriną ieškinio tikėtino pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Kai vertinamas ieškinio prima facie pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais. Tačiau toks ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas negali ir neturi pateikti kategoriško atsakymo dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti, jų sąsajumo (jei aplinkybė, kad su ieškiniu pateikti įrodymai nesusiję su byla, nėra akivaizdi dar pradinėje bylos nagrinėjimo stadijoje) ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1464-516/2016).

17.       Vadinasi, preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015). Tik įsitikinęs ieškinio reikalavimų tikėtinu pagrįstumu teismas gali spręsti, ar yra antroji sąlyga laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

18.       Nagrinėjamu atveju ieškovai pareiškė ieškinį, kuriuo prašė pripažinti su banku sudarytų kreditavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu, pakeisti sutarties sąlygas, nustatančias kredito mokėjimo grafikus. Reikalavimams pagrįsti ieškovai kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, jų manymu, pagrindžiančius ieškinyje dėstomas aplinkybes. Šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pakankamo pagrindo spręsti, kad ieškovų reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, ar kad jie savo interesus gintų aiškiai netinkamu būdu ir pan., pareikštas ieškinys yra pagrįstas tiek faktinėmis aplinkybėmis, tiek ieškovų poziciją pagrindžiančiais teisiniais pagrindais. Todėl apeliacinės instancijos teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.

19.       Atsakovės nurodomi argumentai dėl ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos nesilaikymo taip pat nesudaro pagrindo kitaip pasisakyti dėl tikėtino ieškinio pagrįstumo. Ieškovai ieškinyje teigia, kad ne kartą kreipėsi į banką siekdami rasti abiems šalims priimtiniausią ginčo sprendimo būdą, tačiau bankas atsisakė bendradarbiauti ir nutraukė kreidavimo sutartis, dėl ko buvo nutarta kreiptis į teismą ir prašyti pripažinti kreditavimo sutarčių nutraukimą neteisėtu, teigiant, kad atsakovė pažeidė vieną iš esminių pareigų – bendradarbiavimo pareigą. Minėtos aplinkybės pilna apimtimi bus įvertintos bylą išnagrinėjus iš esmės, todėl dėl jų, sprendžiant ieškinio tikėtino pagrįstumo klausimą, plačiau nepasisakoma.

Dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimo

20.       Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra ne vien tikėtinas ieškinio pagrįstumas (pirmoji sąlyga), bet ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas (antroji sąlyga), kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020, 16 punktas). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

21.       CPK

22.       Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir iš ieškovų turto išieškojus visas sumas, net ir priėmus ieškovams palankų teismo sprendimą, jis taptų neįgyvendinamas. Taigi, šiuo atveju teismas nusprendė pritaikyti konservacinės paskirties laikinąsias apsaugos priemones.

23.       Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ieškovų reiškiamus reikalavimus ir faktinę situaciją byloje (tai, kad pradėtos ieškovų turto pardavimo iš varžytynių procedūros), mano, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju padės išsaugoti šalių status quo (faktinę ir teisinę padėtį) iki teismas išnagrinės tarp šalių kilusį ginčą.

24.       Atskiraisiais skundais keliamas klausimas dėl to, ar ieškovų prašymai reikalauja priverstinio vykdymo. Visų pirma teismas pažymi, jog nors teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ieškiniai dėl pripažinimo nereikalauja priverstinio vykdymo ir jų užtikrinimas laikinosiomis apsaugos priemonėmis nėra tikslingas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1718-943/2016), visgi atkreipia dėmesį, jog šiuo atveju tenkinus ieškovų ieškinio reikalavimus jis sukeltų teisines pasekmes – galėtų būti panaikintas (išnykti) išieškojimo pagrindas šiuo metu vykstančiame priverstinio vykdymo procese. Todėl nagrinėjamu atveju siekiant realiai apginti bylą laimėjusios šalies teisės ir išvengti tolesnių teisinių ginčų, tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis būtų sustabdyti išieškojimo veiksmai vykdomosiose byloje, pradėtose ginčijamų kreditavimo sutarčių pagrindu. Tuo atveju, jei teismas nesustabdytų išieškojimo veiksmų iš ieškovų turto, gali susiklostyti situacija, kai ieškovai nebeturėtų galimybės įgyvendinti jiems palankaus procesinio sprendimo, kadangi vykdomieji įrašai būtų įgyvendinti priverstinai išieškant iš įkeisto ieškovų turto.

25.       Šiame kontekste teismas taip pat pažymi, kad teismo pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – vykdymo veiksmų sustabdymas, gali sukelti neaiškumų jos įgyvendinimo procese, nes teismo pasirinkimas sustabdyti vykdymo veiksmus suponuoja nuomonę, kad tokių veiksmų sąrašas turėtų būti išvardintas nutartyje. Siekiant išvengti bet kokių interpretacijų dėl byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimties, apeliacinės instancijos teismas patikslina laikinąją apsaugos priemonę, nuspręsdamas sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.

26.       Apeliantė AB „Swedbank“ atskirajame skundė nurodo ir argumentus, susijusius su neįvykdytais ieškovų įsipareigojimais bankui, jų dydžiu bei prognozuojamos proceso trukmės sukeltais neigiamais padariniais.  Sutiktina, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas yra varžanti apeliantės reikalavimų įgyvendinimą priverstine tvarka, tačiau, teismo jau pasisakyta dėl tokio pobūdžio laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės byloje. Apeliantei AB „Swedbank“ išaiškintina, kad manydama, jog teismo taikomos laikinosios apsaugos priemonės sukelia nuostolius, gali CPK 146 straipsnio tvarka pašyti užtikrinti galimų nuostolių, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.

27.       Teismas, vertindamas apeliantės UAB „Veika“ skundo argumentus, kad ginčijama nutartis suteikia ieškovams išskirtines sąlygas ir kartu riboja kitų ieškovų kreditorių galimybes išieškoti skolas iš jų turto, atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju skundžiama teismo nutartimi sustabdyti priverstinio vykdymo veiksmai pagal hipotekos kreditoriaus vykdomą išieškojimą iš įkeisto turto. Trečiojo asmens UAB „Veika“ teisinis suinteresuotumas ginčijama nutartimi sukurtu teisiniu rezultatu yra pernelyg nutolęs nuo jo įrodinėjamo teisinio suinteresuotumo. Trečiojo asmens akcentuojamas jo teisių pažeidimas siejamas su tuo, kad sustabdžius vykdymo veiksmus sustabdoma ir trečiųjų asmenų galimybė atgauti skolas iš skolininko turto, kuris liktų pardavus įkeistą turtą ir atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi. Tačiau teismas pažymi, kad toks kreditoriaus teisės įgyvendinimas yra sąlygojamas daugelio veiksnių ir aplinkybių (skolininko turto vertės ir jo santykio su hipotekos kreditoriaus išieškoma suma, sėkmingo pardavimo iš varžytinių ir pan.). Be to, UAB „Veika“ turi teisę prašyti AB „Swedbank“, kaip hipotekos kreditoriaus, duoti sutikimą išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto (CPK 747 straipsnis). Aplinkybių, kad šia teise trečiasis asmuo pasinaudojo nėra, todėl savo teisių pažeidimą UAB „Veika“ nepagrįstai sieja išimtinai tik su teismo nutartimi pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Laikinosios apsaugos priemonės, taikytos nagrinėjamoje byloje, nėra kliūtis UAB „Veika“ inicijuoti priverstinio vykdymo procesą pagal jos turimą vykdomąjį dokumentą. Teismo vertinimu, trečiojo asmens nurodyti argumentai nepagrindžia skundžiamos nutarties nepagrįstumo ir neteisėtumo.

Dėl apeliantės teisės būti išklausytai

28.       Apeliantės AB „Swedbank“ nuomone, skundžiama nutartis nepagrįsta ir dėl to, kad byloje nebuvo išklausyta atsakovės nuomonė, neįvertinti jos įrodymai sprendžiamu klausimu. CPK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai teismas mano, jog tai būtina, apie prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą yra pranešama atsakovui. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pasinaudojęs įstatymo jam suteikiama diskrecijos teise bei nenustatęs būtinybės pranešti atsakovei apie gautą prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendė nepranešęs atsakovui. Sutiktina su apeliante, kad kai kuriais atvejais laikinųjų apsaugos priemonių taikymo procesas prilyginamas teisės į teismą įgyvendinimui Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio prasme (žr., pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau EŽTT) 2009 m. spalio 15 d. sprendimą byloje Micaleff prieš Maltą, peticijos Nr. 17056/06). Tačiau, vertindamas asmeniui prieinamo konvencinių procesinių garantijų „paketo“ klausimą laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste, EŽTT pažymėjo, kad preliminarūs procesai pasižymi tam tikra specifika ir šiame etape ne visada bus įmanoma Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį taikyti visa apimtimi, pavyzdžiui, kai siekiamos priemonės efektyvumas priklausys nuo skubaus sprendimo priėmimo poreikio. Tokiais specifiniais atvejais, išskyrus nepriklausomo ir nešališko teismo garantijas, kiti procesiniai saugikliai gali būti taikomi tik tokia apimtimi, kuri suderinama su konkretaus proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiu ir siekiamu tikslu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje situacijoje poreikis sustabdyti išieškojimą vykdymo procese buvo neatidėliotinas, dėl ko teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą išsprendė nedelsdamas ir nepranešęs atsakovei. Vertinant ar tai sukėlė itin didelę neigiamą įtaką atsakovei, atsižvelgtina ir į tai, kad atsakovė nesutikimo su ieškovų prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, motyvus išdėstė atskirajame skunde, jie įvertinti sprendžiant dėl skundžiamos nutarties pagrįstumo. Todėl teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo išsprendimas nepranešus atsakovei nepažeidė esminių jos procesinių garantijų. 

Dėl procesinės bylos baigties

29.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai byloje taikė laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau dėl nutartyje nurodytų motyvų pakeičiama byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės apimtis ir taikoma mažiau varžanti vykdymo procesą laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo procese sustabdymas (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį pakeisti.

Ieškovų uždarosios akcinės bendrovės „Financial Management Group“, J. Š. ir A. Š. pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti išieškojimą vykdomosiose bylose Nr. 0008/20/01007 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. liepos 8 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2983), Nr. 0008/20/01008 (pagal Vilniaus m. 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. liepos 9 d. notaro vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2989), Nr. 0008/20/01009 (pagal Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės S. B. 2020 m. birželio 26 d. vykdomąjį įrašą dėl skolos išieškojimo Nr. 2944).

Nutarties kopiją išsiųsti antstoliui Irmantui Gaideliui.

Teisėja                                                         Egidija Tamošiūnienė