Civilinė byla Nr. 2A-386-773/2018
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-03700-2017-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.1.7.11.; 3.3.3.10.2.
(S)

Kauno apygardos teismas
N u t a r t i s
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. vasario 20 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Mindaugas Šimonis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4370-470/2017 pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Alytaus Šv. Benedikto gimnazijai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir grąžinimo į darbą.
Teismas
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Ieškovas D. K. kreipėsi į teismą ieškiniu prašydamas: 1) priimti sprendimą pripažinti D. K. atleidimą iš darbo VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje neteisėtu, grąžinti jį į buvusį darbą direktoriaus pavaduotoju ūkiui ir priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos 2017 m. birželio 5 d. iki sprendimo priėmimo dienos; 2) jei į pirmesnį darbą negalima būtų grąžinti dėl Darbo kodekse nurodytų priežasčių, priimti sprendimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo dienos iki sprendimo priėmimo dienos ir priteisti 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinę išmoką; 3) priteisti 6 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas nurodė, kad darbo sutarties nutraukimas dėl teistumo yra neteisėtas, nes pagal D. K. pareiginius nuostatus nebuvo nei vienos funkcijos, kurios negalima būtų galima vykdyti dėl jam paskirtos bausmės – baudos. Pažymėjo, kad atsiradus teistumui, ieškovas nebevykdė Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigų ir funkcijų, kurioms reikia nepriekaištingos reputacijos. Ieškovo teigimu, įstaigos darbuotojui, kuris neturi teisės priimti sprendimų ir atlieka tik viešųjų pirkimų dokumentų tvarkymą, kitą organizacinį darbą, Lietuvos Respublikos įstatymai nepriekaištingos reputacijos nereikalauja, o būtent tokias organizacines - technines bei pirkimų dokumentų tvarkymo funkcijas iki atleidimo iš darbo jis ir vykdė. Ieškovas nurodė, kad jam padaryta neturtinė žala, sukelti neigiami padariniai ieškovo socialinei, materialinei, psichologinei gerovei, sveikatai, pažeistas socialinis asmens bei jo šeimos stabilumas.
Atsakovė VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazija atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti. Atsakovė nurodė, kad Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-2-895/2017 ieškovo kasacinį skundą atmetė. Dėl šios priežasties atsakovė nustatė, kad ieškovas nebeatitinka specialių reikalavimų, numatytų VPĮ 16 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku ir nariais gali būti tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, dėl ko ieškovas toliau nebegali atlikti šių funkcijų ir nebegali būti gimnazijos direktoriaus pavaduotoju ūkiui. Atsižvelgiant į tai, gimnazijos direktorė 2017 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. P-70 nuo 2017 m. birželio 5 d. atleido D. K. iš direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigų. Atsakovė atkreipė dėmesį, kad gimnazijos direktoriaus V. B. atostogų metu, D. K. pasirašė 2016 m. liepos 19 įsakymą Nr. V-82 „Dėl Direktoriaus 2012-08-22 įsakymo Nr. V-130 „Dėl Alytaus šv. Benedikto gimnazijos Viešųjų pirkimų komisijos“ pakeitimo iš dalies“, kuris de jure ir de fakto negalėjo būti priimtas (1 t., b.l. 52-53).
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas nustatė, kad ieškovas D. K. 2012 m. rugpjūčio 10 d. darbo sutarties Nr. DS-558 pagrindu pradėjo eiti VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazijoje direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigas. 2012 m. rugpjūčio 22 d. Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-130 D. K. paskirtas gimnazijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku ir pasirašė nešališkumo deklaraciją, konfidencialumo pasižadėjimą, visiškos materialinės atsakomybės sutartį (1 t., b. l. 63, 64, 65). Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 16 d. nuosprendžiu ieškovas nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu) ir 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda. VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos direktorė, vadovaudamasi DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktu, VPĮ, 2017 m. birželio 1 d. priėmė įsakymą Nr. P-70, kuriuo nuo 2017 m. birželio 5 d. D. K. atleido iš direktoriaus pavaduotojo ūkiui.
Teismas sprendė, kad pareiga eiti Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas direktoriaus pavaduotojui ūkiui buvo nustatyta imperatyviai. Gimnazijos direktoriaus įsakymas dėl skyrimo viešųjų pirkimų komisijos pirmininku D. K. tapo privalomas ir vykdytinas, jis atitinka jo pareigybės aprašymo 45 punktą „vykdyti teisėtus mokyklos direktoriaus nurodymus“ (1 t., b. l. 61). Be to, pagal 2013 m. sausio 16 d. VšĮ Šv. Benedikto gimnazijos direktoriaus įsakymą Nr. P-12 D. K. buvo paskirta 9.6 BMA dydžio priemoka prie darbo užmokesčio, mokama išskirtinai už darbą organizuojant ir vykdant viešuosius pirkimus (1 t., b. l. 133).
Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginys, jog jis nuo 2016 metų vasaros faktiškai nebevykdė viešųjų pirkimų funkcijos, nes 2016 m. liepos 19 d. gimnazijos direktoriaus įsakymu Nr. V-82 jis nuo šios pareigos atleistas ir šios pareigos buvo perduodamos direktoriaus pavaduotojui ugdymui M. R., yra atmestinas kaip nepagrįstas. Teismas, įvertinęs šalių parodymus, nustatė, kad M. R. apie tokį įsakymą nieko nebuvo žinoma, parašas įsakyme parašytas ne jo ranka, jis niekada nevykdė jokio viešo pirkimo, jo tiesioginės pareigos visiškai nesusiję su viešaisiais pirkimais, šioje srityje jis neturi žinių, nebuvo jokia forma informuotas apie jam esą pavestas naujas pareigas. Gimnazijos direktorė L. Š. patvirtino, kad iki atleidimo iš darbo momento būtent D. K., o ne M. R. organizavo ir vykdė gimnazijos viešuosius pirkimus, ką patvirtina D. K. 2017 metais siunčiami elektroniniai laiškai dėl pirkimų, sutarčių, sąskaitų ir kt., D. K. buvo mokėtas priedas prie atlyginimo už viešųjų pirkimų vykdymą.
Teismas darė išvadą, kad darbdavys nepažeidė įstatymo normų, ieškovo atleidimas iš darbo pagal DK 136 straipsnio 1 dalies 1 punktą yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovas jo atleidimo iš darbo momentu negalėjo atlikti gimnazijos direktoriaus pavaduotojo ūkiui funkcijų, nes neatitiko tuo metu galiojusio VPĮ 16 straipsnio 2 dalies reikalavimo dėl nepriekaištingos reputacijos.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, sumažinant priteistą sumą nuo 1 600 Eur iki 600 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas neatsižvelgė ir neįvertino nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio LR Darbo kodekso 217 straipsnio 3 dalies imperatyvios nuostatos, kad darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.
Teismas tinkamai nesivadovavo Lietuvos advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr.141 ir LR Teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas), kuriose yra nustatyti maksimalūs paslaugų dydžiai ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje (Rekomendacijų 8.1 ir 8.19 punktai). Pagal minėtų Rekomendacijų 8.1 punkte nurodytą maksimalų dydį (0,3) ir 2017 metų užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesio bruto darbo užmokestį (817,60 Eur), advokato paslaugos ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo institucijoje paslauga maksimaliai galėjo kainuoti 245,28 Eur.
Teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teismų praktika, kurioje ne kartą pasisakyta, jog, kad civilinėse bylose šalių padarytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi būti būtinos ir pagrįstos (civilinės bylos Nr. e3K-3-431-701/2016). Ieškovo teigimu, atsakovės VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos steigėja yra Alytaus miesto savivaldybė, o šios administracijos struktūroje yra Teisės skyrius, kurio veiklos nuostatuose yra nustatytas uždavinys šio skyriaus darbuotojams teikti visokeriopą teisinę pagalbą sprendžiant visus savivaldybės reguliuojamoje sferoje esančius klausimus. Savivaldybės administracijos Teisės skyriaus konkretiems darbuotojams yra nustatyta funkcija konsultuoti įstaigų, kurių steigėja yra savivaldybė, vadovus jų tarnybinėje veikloje galimais teisiniais klausimais. Todėl ieškovo teigimu, atsakovė ginčui ikiteisminėje ginčų institucijoje galėjo naudotis šiomis konsultacijomis bei teisine pagalba, todėl advokato paslaugos turi būti pripažintos kaip nepagrįstas išlaidavimas.
Teismas taip pat neįvertino aplinkybės, kad atsakovės pateiktas atsiliepimas į ieškinį Alytaus rajono apylinkės teisme, už kurio parengimą atsakovė prašo priteisti 350 Eur, savo apimtimi ir turiniu yra beveik toks pat, kaip ir teikiamas atsiliepimas į ieškovo prašymą Darbo ginčų komisijai.
Teismas nepagrįstai priteisė ieškovui atlyginti atsakovės advokato nurodytas išlaidas, nesusijusias su nagrinėjama civiline byla – 200 Eur už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parengimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, išlaidos advokato pagalbai pareiškimu kreipiantis kitoje byloje yra procesinio pobūdžio išlaidos, kurių atlyginimas sprendžiamas toje byloje, kurioje jos buvo patirtos (civilinės bylos Nr. 3K-3-174-701/2016).
Atsakovė VšĮ Šv. Benedikto gimnazija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Ieškovas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas netaikė DK 217 straipsnio 3 dalies nuostatų. Atsakovė pažymi, kad ji neprašė priteisti bylinėjimosi išlaidų, kol byla buvo nagrinėjama Darbo ginčų komisijoje. Patirtos bylinėjimosi išlaidos kartu su prašymu pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurią nepagrįstai inicijavo ieškovas. Priteisiant atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas bylą nagrinėjant privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, kai ginčas tampa teisminiu, turi būti vadovaujamasi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame nurodoma, jog prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: „kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos.“ Atsakovės teigimu, ieškovas savo rizika teikė ieškinį teismui po to, kai buvo priimtas jam nepalankus Darbo ginčų komisijos sprendimas.
Ieškovas skunde nepagrįstai nurodo, jog remiantis Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktais, galėjo būti priteista daugiausiai 245,28 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad Rekomendacijų 8.1 punkte nurodyta, jog „už pareiškimą spręsti ginčą ne teisme, jeigu toliau byla nagrinėjama teisme, - 0,3“. Kadangi atsakovės atstovas darbo ginčų byloje rengė ne pareiškimą, o atsiliepimą, todėl yra taikomas Rekomendacijų 8.2 punkte nurodytas 2,5 koeficientas, pagal kurį už atsiliepimo parengimą maksimalus užmokesčio dydis sudarytų 2 044 Eur. Atsakovės teigimu, bylai persikėlus į teismą, atsakovė už atsiliepimo parengimą atstovui apmokėjo už 3,5 val. (350 Eur), kai tuo tarpu pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali suma už suteiktą paslaugą yra 2 044 Eur, arba pagal Rekomendacijų 8.11 punktą – 1 062,88 Eur. Atsiliepimo kaina bylai persikėlus į teismą yra mažesnė dėl to, kad tas pats atstovas rengė išsamų atsiliepimą Darbo ginčų komisijoje, o ieškovo pareiškimas Darbo ginčų komisijai ir ieškinys teismui buvo beveik identiškas. Taigi, atsakovė nepiktnaudžiavo bylinėjimosi išlaidų klausimu, o priešingai, elgėsi sąžiningai. Atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimo parengimą teisminėje instancijoje yra 5,8 karto yra mažesnės nei nurodyta Rekomendacijose.
Atsakovės nuomone, ieškovo pozicija, jog atsakovė galėjo pasitelkti į pagalbą Alytaus savivaldybės specialistus sprendžiant ginčą ikiteisminėje ginčų institucijoje, yra visiškai nepagrįsta. Darbo byloje įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui, todėl darbdavys procesine prasme yra sudėtingesnėje situacijoje nei darbuotojas. DK 226 straipsnio 1 dalis suteikia teisę tiek ieškovui, tiek atsakovui turėti atstovą. Atsakovės teigimu, ieškovo nurodomi Alytaus miesto savivaldybės tarnautojai ir jų darbo nuostatai nebuvo nagrinėjami pirmosios instancijos teisme, todėl tai negali būti apeliacinio skundo dalyku.
Ieškovas nepagrįstai nurodo, kad išlaidos (200 Eur) už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo parengimą buvo nesusijusios su bylos nagrinėjimu. Atsakovės teigimu šios išlaidos yra būtinos, nes tik po to, kai ieškovas kreipėsi į Darbo ginčų komisija, tapo aišku, jog yra galimai atlikta ir nusikalstama veika dokumentų klastojimas, dėl ko buvo būtina reaguoti ir pateikti šia informaciją ikiteisminio tyrimo įstaigai. Tuo labiau, kad gautą atsakymą iš ikiteisminio tyrimo įstaigos teismas pripažino įrodymu.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Byloje sprendžiamas klausimas dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo. Teismas skundžiamame Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendime atsakovės naudai priteisė bylinėjimosi išlaidas, patirtas tiek teisme, tiek ikiteisminėje ginčų institucijoje.
Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas D. K. 2017 m. liepos 3 d. su prašymu kreipėsi į Darbo ginčų komisiją dėl neteisėto atleidimo iš darbo. Darbo ginčų komisija 2017 m. liepos 25 d. sprendimu atsisakė nagrinėti D. K. prašymą kaip nepriskirtiną Darbo ginčų komisijos kompetencijai. 2017 m. rugpjūčio 7 d. D. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Alytaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimu D. K. ieškinį atmetė ir priteisė iš jo atsakovės VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos naudai 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovės prašomas bylinėjimosi išlaidas, nes darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Pažymėjo, kad teismas nesivadovavo Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą. Nurodė, kad teismas taip pat priteisė išlaidas, kurios buvo nesusijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovo teigimu, atsakovė VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazija nepagrįstai išlaidavo, skyrusi lėšas advokatui, nes turėjo pasinaudoti Alytaus miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus teikiamomis konsultacijomis.
Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas išlaidų, kurios priskirtinos prie susijusių su bylos nagrinėjimu. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos: 1) sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusios su vietos apžiūra; 2) atsakovo paieškos išlaidos; 3) išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu; 4) išlaidos, susijusios su teismo sprendimo vykdymu; 5) atlyginimo už kuratoriaus darbą išlaidos; 6) išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti; 8) išlaidos, susijusios su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu; 9) kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Šis sąrašas nėra baigtinis, kadangi šio straipsnio devintame punkte įtvirtinta teismo diskrecijos teisė su bylos nagrinėjimu susijusiomis išlaidomis pripažinti ir kitas išlaidas, atitinkančias minėtame punkte įtvirtintus kriterijus.
Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktą, yra pažymėjęs, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Kad tiesiogiai įstatyme neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos. Išlaidų pagrįstumo sąlyga reiškia, kad turėtas išlaidas būtina įrodyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2009; 2014 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama šalies teisė į darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733-421/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai individualus darbo ginčas, išnagrinėtas Darbo ginčų komisijoje, perkeliamas nagrinėti į teismą, šalies išlaidų advokato pagalbai, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo klausimas išsprendžiamas taikant CPK normas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-701/2016).
Teismas sutinka su ieškovo argumentu, kad Darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (DK 217 straipsnio 3 dalis), tačiau pažymi, kad atsakovė, ginčą nagrinėjant Darbo ginčų komisijoje, neprašė atlyginti patirtų bylinėjimosi išlaidų. Darbo ginčų komisijai atsisakius nagrinėti D. K. prašymą kaip nepriskirtiną Darbo ginčų komisijos kompetencijai, jis su ieškiniu kreipėsi į teismą. Dėl to atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos kartu su prašymu pateiktos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kurią inicijavo ieškovas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad dėl kito asmens nepagrįsto kreipimosi į Darbo ginčų komisiją ir į teismą advokato atstovavimo išlaidų patyręs asmuo turi teisę jas išsiieškoti, nes kitu atveju, sąžiningas asmuo dėl kito asmens nepagrįstų reikalavimų patirtų nuostolius, o tai prieštarautų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Teismas nustatė, kad šiuo individualiu atveju bylinėjimosi išlaidos, patirtos Darbo ginčų komisijoje, laikytinos teisme patirtomis bylinėjimosi išlaidomis, nes advokatas jas įskaičiavo į teisme suteiktų paslaugų kainą. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė pažymi, kad išlaidos už advokato pagalbą bylą nagrinėjant teisme buvo ženkliai mažesnės (350 Eur), nes bylai persikėlus į teismą atsiliepimą į ieškinį rengė tas pats advokatas, be to, tiek ieškovo pareiškimas Darbo ginčų komisijai, tiek ieškinys teismui buvo beveik identiški. Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, kad rengiant atsiliepimą teismui reikėjo iš naujo analizuoti bylos faktines aplinkybes, surinkti teismų praktiką, todėl pateikti atsiliepimai Darbo ginčų komisijoje ir teismui nėra identiški, o atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo nuoseklios ir būtinos (2 t., b. l. 11-12). Dėl nurodytų priežasčių bei remiantis aukščiau nurodyta teismų praktika, teismas konstatuoja, kad išlaidos, patirtos advokato pagalbai apmokėti už atsakovės atstovavimą, yra atlygintinos, nes jos laikytinos kaip patirtos ginčą nagrinėjant teisme.
Teismas pažymi, kad, sprendžiant priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydžio klausimą, būtina įvertinti, ar nurodytos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytų dydžių. Atsakovė prašė priteisti 1 600 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurias nurodė suteiktų paslaugų ataskaitoje (1 t., b. l. 138). Bylinėjimosi išlaidos patirtos už susipažinimą su pateiktais dokumentais ir atsiliepimo darbo byloje parengimą (8 val.), pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo projekto parengimą (2 val.), atsiliepimo civilinėje byloje parengimą (3,5 val.), pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui (2 val.) ir išlaidas už dalyvavimą teismo posėdyje (30 min.). Pagal Rekomendacijose nustatytus maksimalius priteistino užmokesčio dydžius ir užpraėjusio ketvirčio vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį (817,6 Eur) nustatyta, kad maksimaliai advokatas galėtų prašyti priteisti šio dydžio išlaidas: 1) už 8 val., skirtas susipažinti su pateiktais dokumentais ir parengti atsiliepimą darbo byloje – 654,08 Eur (Rekomendacijose nenurodytas maksimalaus priteistino užmokesčio dydis už atsiliepimo parengimą ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, todėl užmokestis vertintinas pagal valandas, praleistas rengiantis teismo posėdžiui ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, kai ginčas vėliau tampa teisminiu (Rekomendacijų 8.19 punktas)); 2) už atsiliepimą į ieškinį – 2 044 Eur; 3) už 2 val. pasirengimą parengiamajam teismo posėdžiui – 163,52 Eur; 4) už 30 min. dalyvavimą parengiamajame teismo posėdyje – 40,88 Eur, viso - 2 902,48 Eur.
Teismas, spręsdamas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė išlaidas už parengtą 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pažymi, kad šios išlaidos nėra susijusios su byla, kurioje nagrinėjamas darbo ginčas (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovė teismui nepateikė 2017 m. rugpjūčio 2 d. pareiškimo, todėl teismas, negalėdamas įvertinti jo turinio, negali spręsti, ar jam parengti patirtos išlaidos yra susijusios su nagrinėjama byla. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo metu, kai buvo teikiamas pareiškimas – 2017 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., b. l. 138), šalių ginčas nebuvo nagrinėjamas nei Darbo ginčų komisijoje, nei teisme. Darbo ginčų komisija sprendimą priėmė 2017 m. liepos 25 d., o ieškovas ieškinį teismui pateikė 2017 m. rugpjūčio 7 d. Dėl šių priežasčių išlaidos, patirtos už pareiškimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo projekto parengimą, nėra priteistinos, nes atsakovė neįrodė jų būtinumo šioje civilinėje byloje. Atsižvelgiant į tai, kad pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. suteiktų teisinių paslaugų ataskaitą už vieną darbo valandą klientas moka 100 Eur, o minėto pareiškimo projekto ruošimui buvo sugaištos 2 valandos (1 t., b. l. 138), priteista 1 600 Eur bylinėjimosi išlaidų suma mažintina 200 Eur sumai.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės advokatas susipažino su Darbo ginčų komisijos medžiaga, rengė procesinį dokumentą ikiteisminio nagrinėjimo stadijoje – atsiliepimą į prašymą, atsiliepimą į ieškinį bylą nagrinėjant teisme, atstovavo atsakovę ginčo nagrinėjimo procese, sprendžia, kad 1 400 Eur dydžio prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir būtinos (1 600 Eur – 200 Eur = 1 400 Eur). Teismas taip pat pažymi, kad minėtos išlaidos (1 400 Eur) yra per pusę mažesnės nei Rekomendacijose nustatyti maksimalūs priteistini užmokesčio dydžiai (2 902,48 Eur). Teismas atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog bylai persikėlus į teismą, atsakovė už atsiliepimo parengimą sumokėjo 350 Eur (1 t. b. l. 141) neturėtų būti vertintina kaip nepagrįstas išlaidavimas tuo pagrindu, kad jo turinys iš esmės atitinka atsiliepimą į ieškovo prašymą Alytaus darbo ginčų komisijai. Sutiktina su atsakovės pozicija, jog atsiliepimo parengimas yra ne mechaninis veiksmas, o susideda ir iš strategijos visame procese parinkimo, ir iš teisminės praktikos analizės, kuri neretai neatsispindi pačiame atsiliepimo tekste. Teismas įvertinęs, kad atsiliepimas į ieškinį nėra visiškai identiškas atsiliepimui į pareiškimą bei nustatęs, kad atsiliepimas buvo išsamus ir didelės apimties, sprendžia, kad išlaidos už jo parengimą, kurias yra prašoma priteisti, yra vertintinos kaip proporcingos ir pagrįstos. Advokatas už parengtą atsiliepimą užmokestį gavo pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. sąskaitą už teisines paslaugas, kuri buvo išrašyta 600 Eur sumai (1 t., b. l. 141). Įvertinus tai, kad pagal 2017 m. rugsėjo 20 d. ataskaitą už suteiktas teisines paslaugas viena advokato darbo valanda yra apmokestinama 100 Eur, o ataskaitoje nurodyta, kad atsiliepimo civilinėje byloje parengimui advokatas sugaišo 3 val. 30 min., teismo vertinimu, advokato atlyginimas už parengtą atsiliepimą buvo 350 Eur. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovės atstovas veikė sąžiningai, nes gavęs 800 Eur atlyginimą už parengtą atsiliepimą į prašymą ikiteisminėje ginčo nagrinėjimo institucijoje (2017 m. liepos 13 sąskaita už teisines paslaugas, 1 t., b. l. 139), jis, bylos nagrinėjimui persikėlus į teismą, nereikalavo priteisti už atsiliepimą galimai maksimalaus priteistino užmokesčio, kuris sudaro 2 044 Eur. Teismas taip pat pažymi, kad aplinkybės, kokiu būdu ir kada atsakovė pagal sudarytą teisinių paslaugų teikimo sutartį pervedė pinigus už suteiktas paslaugas, šiuo individualiu atveju nėra svarbi aplinkybė, nes teismas, vertindamas, ar šalys pagrįstai prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, vertina ne tik formalius kriterijus, bet ir bylos sudėtingumą, specialių žinių reikalingumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt. Teismas daro išvadą, kad minėtos išlaidos buvo būtinos ir pagrįstos, todėl priteistinos, nes ginčui persikėlus į teismą, atsakovei kilo įstatyminė pareiga pateikti atsiliepimą, o advokatui, sutikusiam atstovauti atsakovę, kilo profesinės pareigos tai vykdyti rūpestingai, atidžiai, todėl išlaidos advokato pagalbai apmokėti pagrįstai priteistos iš ieškovo, pateikusio nepagrįstą ieškinį teismui.
Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad atsakovė, nepasinaudodama Alytaus miesto savivaldybės administracijos teisininkų konsultacijomis, nepagrįstai išlaidavo. Byloje nustatyta, kad Darbo ginčų komisijoje D. K. 2017 m. liepos 3 d. prašymas dėl neteisėto atleidimo iš darbo buvo priimtas, o 2017 m. liepos 5 d. Darbo ginčų komisijos pranešimu atsakovė Alytaus Šv. Benedikto gimnazija buvo įpareigota pateikti atsiliepimą ir pateikti dokumentus, reikalingus nagrinėti darbo bylą (Darbo bylos Nr. APS-112-11840/2017 22 l.). Dėl šios priežasties atsakovė turėjo teisę ir tarnybinę pareigą kreiptis teisinės pagalbos į advokatą dėl atsiliepimo į darbuotojo prašymą parengimo, jos atstovavimo Darbo ginčų komisijos posėdyje ir šia savo teise pasinaudojo. Atsakovės Alytaus Šv. Benedikto gimnazijos 2017 m. liepos 14 d. atsiliepimą į D. K. prašymą parengė advokatas K. K.. Sutiktina su atsakovės argumentais, kad darbo byloje įrodinėjimo pareiga tenka darbdaviui, todėl darbdavys procesine prasme yra sudėtingesnėje situacijoje nei darbuotojas, turi teisines procesines pareigas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė neturi teisininko etato, ji pagrįstai turėjo advokatą, atstovaujantį ją ginčo santykiuose. Teismas pažymi, kad Alytaus Šv. Benedikto gimnazija yra atskiras juridinis subjektas, todėl jo nesaisto prievolė kreiptis į Alytaus miesto savivaldybę dėl teisinių konsultacijų suteikimo. Tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys yra laisvi sudaryti atstovavimo sutartis ir pasirinkti atstovą, kuris jų interesus atstovautų geriausiai (DK 226 straipsnio 1 dalis, CK 56 straipsnio 2 dalis). Atsakovė, įvertinusi kilusio darbo ginčo pobūdį ir dėl direktoriaus pavaduotojo atleidimo iš darbo aplinkybių, pastarajam padarius nusikalstamas veikas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, pagrįstai sudarė atstovavimo sutartį su advokatu K. K. (CPK 56 straipsnio 2 dalis, Advokatūros įstatymo 48 straipsnio 1 dalis).
Apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus ieškovo D. K. argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką, kurioje išaiškinta, kad civilinėse bylose šalių patirtos išlaidos turi būti būtinos ir pagrįstos, susijusios su bylos nagrinėjimu, o teismas turi spręsti, ar asmuo neišvengiamai turėjo daryti tas išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo galima apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškovo nurodomoje Lietuvos Aukščiausio Teismo 2016 m. spalio 20 d. nutartyje, bylinėjimosi išlaidos nebuvo priteistos ne dėl to, kad jos neatitiko CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintų būtinumo ir pagrįstumo kriterijų, o todėl, kad teismai, spręsdami dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, nukrypo nuo CPK 93 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės. Lietuvos Aukščiausias Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į privalomos individualių darbo ginčų nagrinėjimo ne teisme procedūros paskirtį ir tikslą, nepagrįstas išlaidavimas ikiteisminiame ginčų nagrinėjimo organe negali būti pateisinamas ir negali būti pripažįstamas tinkamu procesiniu elgesiu. Teismas išaiškino, kad jei išlaidos patiriamos tokiu atveju, kai kreipiantis į Darbo ginčų komisiją yra žinoma arba turima žinoti, jog individualus darbo ginčas ikiteismine tvarka nebus išnagrinėtas iš esmės ir nustatyta ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka siekiama pasinaudoti formaliai tik tam, kad susidarytų prielaidos kreiptis į teismą, toks elgesys gali būti vertintinas kaip nepagrįstas išlaidavimas, kurio riziką ir pasekmes turi prisiimti ieškovas ir nesitikėti patirtų išlaidų naštą perkelti priešingai šaliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-431-701/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Apeliacinės instancijos teismas paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, įvertina tai, kad skundžiamas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimas iš esmės paliktinas nepakeistas, pakoreguojant tik pirmosios instancijos teismo priteistas bylinėjimosi išlaidų sumas, nes teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus dėl bylinėjimo išlaidų pagrįstumo. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas priteistas bylinėjimosi išlaidas (1 600 Eur) prašė sumažinti 1000 Eur suma iki 600 Eur, o teismas jas sumažino 200 Eur, laikoma, kad apeliacinis skundas yra tenkinamas 20 procentų. Įvertinus šią aplinkybę, iš apelianto priteistini 80 procentų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą, rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą. Byloje yra pateikti įrodymai, kad pagal 2017 m. gruodžio 11 d. advokato K. K. sąskaitą už teisines paslaugas, atsakovė patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 t., b. l. 14), 80 procentų jų sudaro 240 Eur, todėl šio dydžio bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93, 98 straipsniai).
Apeliacinės instancijos teismui atmetus apeliacinį skundą 80 procentų, iš ieškovo D. K. valstybei priteistina 80 procentų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme - 4,12 Eur (nuo 5,15 Eur) (CPK 96 straipsnis). Apeliacinį skundą atmetus 20 procentų, valstybei iš atsakovės priteistinos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 1,03 Eur, jos neviršija 3 Eur, todėl šios išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos, vadovaujantis Teisingumo ir Finansų ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-335 dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Sumažinti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakovei VšĮ Alytaus Šv. Benedikto gimnazijai, į. k. 195320460, priteistas 1 600 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidas iki 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturų šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitas Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 6 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš D. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 4,12 Eur (keturis eurus 12 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjas Mindaugas Šimonis