Administracinė byla Nr. A-3390-552/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01525-2017-7

Procesinio sprendimo kategorija: 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. (R. P.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas R. P. (R. P.) (toliau – ir pareiškėjas) kreipės į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 9 416 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Pareiškėjas nurodė, kad jis nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 12 d. buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK. Atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą pareiškėjas patikslino, kad nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d. jis kalėjo perpildytose patalpose, jam tekdavo nuo 2,1 iki 2,3 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas pažymėjo, kad vienam asmeniui tekusią ploto normą iki 1 kv. m mažino gyvenamojoje patalpoje buvę baldai, nebuvo vietos judėti. Pareiškėjas tvirtino, kad gyvenamosiose patalpose trūko baldų, tualetuose ir prausyklose – sanitarinių įrenginių, prausykloje buvo tik šaltas vanduo, nors buvo vandens šildytuvas, tačiau jo nepakako šiltam vandeniui tiekti, todėl valyti dantis, praustis, skustis, plauti asmeninius indus teko šaltu vandeniu. Dušuose nebuvo įmanoma sureguliuoti vandens temperatūros, nes blogai veikė vandens maišytuvai, bėgdavo arba labai šaltas, arba verdantis vanduo. Iki 2017 m. sausio 1 d. buvo duodamas 1 ritinėlis tualetinio popieriaus, ūkinis muilas, tačiau vėliau šios higienos priemonės buvo duodamos tik neturintiems pinigų, nebuvo sudarytos sąlygos gauti nemokamas asmeninių drabužių skalbimo paslaugas, nesudarytos sąlygos džiovinti išskalbtus rūbus. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosios patalpos nedezinfekuojamos, todėl jose gausu uodų, buitiniai parazitai naikinami labai retai ir neefektyviai, nesilaikoma sutartinių įsipareigojimų dėl atliekamų darbų periodiškumo, todėl gyvenamosiose patalpose, jose esančiuose balduose veisėsi blakės ir tarakonai.
3. Pareiškėjas teigė, kad brigadų patalpos seniai neremontuotos, lupasi sienų dažai, byra tinkas, sienos išblukusios, grindų danga nusidėvėjusi, elektros instaliacija pasenusi, nesaugi, dažnai dingsta elektra, todėl kyla reali grėsmė gaisrui kilti. Pravieniškių PN-AK nėra atsarginių išėjimų, priešgaisrinės kopėčios kliba, nulūžinėjusios, surūdijusios, nėra gaisro gesinimo priemonių, priešgaisrinių čiaupų. Kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas prilygino nežmoniškoms, kankinančioms, žalojančioms fizinę ir psichinę sveikatą, pažeidžiančiomis jo privatumą, jo kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK pareiškėjas siejo su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio, nustatančio, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas, pažeidimu. Pareiškėjas nurodė, jog tokios kalinimo sąlygos žemino jo orumą, sukėlė jam dvasines kančias, pažeminimą, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomą diskomfortą, psichologines kančias, baimę, agresiją, nepasitikėjimą, nepagarbą, nemigą, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgūdžiai, gyvenimo kokybė ir pan., t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 9 416 Eur.
4. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
5. Atsakovo atstovas nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu kalint Pravieniškių PN-AK vienam asmeniui tekusi gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, ne visada visos miegamosios vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau, tačiau teigė, kad duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno ginčo laikotarpiu kartu su pareiškėju, pateikti negali, nes tokie duomenys nekaupiami ir nesisteminami. Pravieniškių PN-AK pažymėjo, kad pagal galiojančių teisės aktų nuostatas, skaičiuojant vienam asmeniui tenkančią gyvenamojo ploto normą, baldų ir kitų įrenginių užimamas plotas nėra išskaičiuojamas iš bendrojo gyvenamosios patalpos ploto. Pataisos namai nėra kalėjimo ar kamerų tipo pataisos įstaiga, nuteistieji gyvena bendrabučio tipo patalpose, taigi pareiškėjui galimybė judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, taip pat visame lokaliniame sektoriuje nebuvo ribojama visą dieną. Nuteistieji pagal pataisos namų direktoriaus nustatytą darbotvarkę gali lankytis sporto aikštynuose ir salėse, nuteistųjų koplyčioje, Sveikatos priežiūros tarnyboje, bendruose masiniuose renginiuose ir pan. Pataisos namų gyvenamosios patalpos aprūpintos baldais ir kietuoju inventoriumi pagal galiojantį teisinį reglamentavimą, pareiškėjas su skundais dėl inventoriaus trūkumo nesikreipė.
6. Pravieniškių PN-AK teigimu, karštas vanduo į būriuose įrengtas praustuves netiekiamas, nes to nereikalauja teisės aktai. Siekiant pagerinti nuteistųjų laikymo sąlygas visuose būriuose buvo sumontuoti vandens šildytuvai, dušo patalpose sumontuoti vandens maišytuvai, sulūžę vandens maišytuvai nedelsiant keičiami, dušu nuteistieji gali naudotis kartą per savaitę. Pravieniškių PN-AK antrajame sektoriuje veikiančioje skalbykloje ir džiovykloje yra sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius drabužius, nuteistieji gali savo drabužius skalbti kartą per savaitę dienotvarkėje nustatytu būrio maudymosi laiku. Informacija apie galimybę išsiskalbti asmeninius drabužius nemokamai pateikta būrių informaciniuose stenduose. Pataisos įstaigos antrajame sektoriuje poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu laiku nuteistieji gali būti savo gyvenamosiose patalpose ar gryname ore.
7. Atsakovo atstovas paaiškino, kad pataisos įstaigoje sudaryti ir iškabinti evakuacijos planai, įrengtos gaisrinės kopėčios nuteistiesiems evakuoti, sudarytos ir su Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kaišiadorių valstybinės priešgaisrinės priežiūros inspekcijos pareigūnais suderintos gaisrinės instrukcijos, personalo veiksmų planas kilus gaisrui. Gaisrinės instrukcijos iškabintos kiekviename būryje. Pravieniškių PN-AK turi pirmines gaisro gesinimo priemones (gesintuvus), kurios laikomos kontrolės ir praėjimo punktuose, jų laikymo vietos pažymėtos specialiais lipdukais.
8. Elektros instaliacijos gedimai, atsakovo atstovo teigimu, nebūna nuolatiniai, gavus informaciją apie gedimus, jie šalinami, pareiškėjas dėl elektros instaliacijos gedimų į pataisos įstaigos Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių nesikreipė. Pataisos namuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos pagal su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“ ir UAB „Utenos deratizacija“ sudarytas sutartis, darbai atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą gyvenamąsias patalpas valo patys nuteistieji, todėl, gerai atliekant šią pareigą, antisanitarinių patalpų nebūtų. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas, ventiliacijos gedimų nebuvo užfiksuota. Iki 2017 m. sausio 1 d. nuteistiesiems per mėnesį buvo išduodama 200 g skalbiamojo muilo, 100 g tualetinio muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus bei po 30 g muilo einant praustis. Nuo 2017 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reguliavimui, higienos priemonės išduodamos tik nemokiems nuteistiesiems.
9. Atsakovo atstovas pažymėjo, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų ir tuo sukeltų psichologinių sutrikimų, išgyvenimų ir pan., nesikreipė, taip pat nesikreipė į Sveikatos priežiūros tarnybą dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo lemti blogos gyvenimo sąlygos. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Pravieniškių PN-AK pareigūnų veiksmų, jam padarytos neturtinės žalos, todėl nėra pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

II.

10. Kauno apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui iš atsakovo 3 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
11. Teismas nurodė, jog reikalavimas dėl žalos, kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius visas tris civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas: valstybės valdžios institucijų neteisėtus veiksmus (neveikimą), 2) žalą ir 3) priežastinį ryšį tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2015 m. kovo 9 d. kalėjo 5 būrio 3 brigadoje (jos plotas 66,31 kv. m), nuo 2015 m. kovo 9 d. iki 2015 m. gegužės 7 d. – 15 būrio 3  brigadoje (plotas 33,16 kv. m), nuo 2015 m. gegužės 7 d. iki 2015 liepos 23 d. – 15 būrio 1 brigadoje (plotas 32,04 kv. m), nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. spalio 27 d. ir nuo 2016 m. kovo 18 d. iki 2016 m. liepos 1 d. – 16 būrio 2 brigadoje (plotas 51,91 kv. m), nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2016 m. kovo 18 d. – 8 būrio 3 brigadoje (plotas 51,37 kv. m).
13. Teismas, be kita ko, atsižvelgęs į tai, kad atsakovas negali pateikti duomenų apie tai, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju ginčo patalpose, sprendė, kad atsakovo atstovas, turėdamas įrodinėjimo pareigą, nepaneigė pareiškėjo teiginių, jog iki 2016 m. liepos 1 d. 5 būrio 3 brigadoje buvo laikomi 24 nuteistieji, 15 būrio 3 brigadoje – 14 žmonių, 15 būrio 1 brigadoje – 14 nuteistųjų, 8 būrio 3 brigadoje – 24 nuteistieji, 16 būrio 2 brigadoje – 24 nuteistieji. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje (jam teko nuo 2,14 iki 2,76 kv. m gyvenamojo ploto), todėl yra pagrindas konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus. Be to, teismas atsižvelgė į tai, kad vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.
14. Dėl pareiškėjo nusiskundimų baldų trūkumų, sunkumais pasinaudoti tualetu ir prausykla, teismas, atsižvelgė į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pagal kurią panašūs kalinių patirti nepatogumai vertinami kaip neatsiejamai susiję su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos vienam asmeniui pažeidimu ir turi būti vertinami kaip šio pažeidimo dalis.
15. Nustatęs, jog teisės aktuose nėra reglamentuota, kad nuteistųjų prausyklose turi būti įrengta karšto vandens tiekimo sistema, teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl karšto vandens prausykloje nebuvimo (trūkumo).
16. Vertindamas pareiškėjo pretenzijas dėl dušų čiaupų techninės būklės, tvirtinimus, kad dėl netinkamai veikiančių vandens maišytuvų nebuvo galima sureguliuoti vandens temperatūros, teismas nustatė, jog nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas atsakovui kėlė pretenzijas dėl netinkamai veikiančių vandens maišytuvų, nesureguliuotos vandens temperatūros, todėl sprendė, kad vien tik pareiškėjo nurodytų abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti nustatyti.
17. Įvertinęs byloje pateiktus duomenis, be kita ko, pareiškėjo pateiktą informaciją, kad pareiškėjo kalinimo laikotarpiu patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas, nebuvo atliekami patalpų remonto darbai, teismas sprendė, kad atsakovas nepaneigė pareiškėjo argumentų dėl neremontuotų, netvarkingų gyvenamųjų patalpų.
18. Teismas atsižvelgė į byloje pateiktą Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. nurodymą Nr. 21K-16, kuris patvirtina, kad atlikus Pravieniškių PN-AK 2 sektoriaus priešgaisrinį techninį patikrinimą buvo nustatyti neatitikimai bendriesiems priešgaisrinės saugos reikalavimams (t. y. nebuvo gesintuvų būriuose, netvarkingi kištukiniai elektros lizdai ir kt.), taip pat į tai, kad duomenų apie jų pašalinimą byloje nėra, todėl teismas tikėjo pareiškėjo tvirtinimu dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo.
19. Dėl pareiškėjo teiginių, jog gyvenamosiose patalpose buitiniai parazitai buvo naikinami nesilaikant nustatyto periodiškumo, labai retai ir neefektyviai, buvo blakių ir tarakonų, teismas nurodė, kad iš teismui pateiktų dokumentų matyti, jog nors kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį atlikti kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo darbus, 2 sektoriaus patalpų kenkėjų kontrolės paslaugos buvo teikiamos tik kartą į mėnesį, ir tai patvirtina pareiškėjo nurodytus argumentus dėl sutartinių įsipareigojimų, susijusių su kenkėjų naikinimu, netinkamo vykdymo. Teismas pažymėjo, kad pagal galiojantį teisinį reglamentavimą pareiga tvarkyti bei valyti gyvenamąsias patalpas nustatyta ir jose gyvenantiems asmenims, todėl švarios ir tvarkingos aplinkos, tinkamų gyvenimo sąlygų gyvenamosiose patalpose sukūrimas priklausė ir nuo pačių nuteistųjų (tame tarpe, ir pareiškėjo) valinių veiksmų.
20. Teismas nurodė, kad pagal taikytinas teisės aktų nuostatas higienos priemonėmis (išskyrus pirmą kartą į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius neturinčius higienos reikmenų) aprūpinami tik nemokiais pripažinti nuteistieji, pateikę rašytinius prašymus išduoti higienos priemones. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas rašytiniu prašymu kreipėsi į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių išdavimo, o šis jas atsisakė išduoti. Pareiškėjas nurodytų aplinkybių dėl jo neaprūpinimo higienos priemonėmis nedetalizavo, nenurodė konkretaus atvejo, galimai susijusio su jo teisių pažeidimu, todėl teismas sprendė, kad abstrakčių aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo neteisėti veiksmai negali būti konstatuoti.
21. Teismas atmetė pareiškėjo pretenzijas dėl nemokamų asmeninių drabužių skalbimo paslaugų neteikimo bei netinkamų džiovinimo sąlygų. Teismo vertinimu, Pravieniškių PN-AK yra sudarytos sąlygos nuteistiesiems išsiskalbti ir išsidžiovinti asmeninius drabužius, be to, taikytini teisės aktai nereglamentuoja, jog nemokamos drabužių skalbimo paslaugos nuteistiesiems turi būti teikiamos nemokamai.
22. Apibendrindamas byloje nustatytas aplinkybes teismas nurodė, kad pareiškėjas 485 paras buvo kalinamas higienos reikalavimų neatitinkančiose bendrabučio tipo patalpose, pažeidžiant vienam asmeniui tenkančią reglamentuotą gyvenamojo ploto normą.
23. Teismas nustatė, kad byloje nėra įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei sveikatai ar psichinei būklei, tačiau teismui nekilo abejonių, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę  žalą.
24. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas bausmę atliko pataisos įstaigoje, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjas turėjo galimybę laisvai judėti lokalinio sektoriaus teritorijoje, sportuoti, lankyti organizuojamus renginius, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje privalėjo tik miegui skirtu laiku, taip pat į tai, kad pažeidžiant minimalią gyvenamojo ploto normą pareiškėjas kalėjo gana ilgai (485 paras) ir pareiškėjui tekusi gyvenamojo ploto norma buvo pažeista gana žymiai (teko nuo 2,14 iki 2,76 kv. m gyvenamojo ploto), be to, šį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai), taip pat į tai, kad byloje nustatyti ir kiti higienos normų reikalavimų pažeidimai (neremontuojamos, netvarkingos gyvenamųjų patalpų sienos ir lubos, elektros instaliacija, nepakankama buitinių parazitų kontrolė), teismas sprendė, jog nustatytų aplinkybių kumuliatyvus veikimas suteikia pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos Pravieniškių PN-AK ginčo laikotarpiu nesuderinamos su Konvencijos 3 straipsniu. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, jog nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl netinkamų kalinimo sąlygų su skundais ar prašymais būtų kreięsis į Pravieniškių PN-AK administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjui būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, nenustatyta, jog atsakovo atstovas būtų siekęs pažeminti pareiškėjo orumą. Atsižvelgęs Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas sprendė, kad dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjui priteistina 3 400 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

III.

25. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeisti ir pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė būti kalinamam Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus atitinkančiomis sąlygomis, o reikalavimą atlyginti neturtinę žalą pinigais atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pateiktus duomenis apie pareiškėjo bausmės atlikimą gyvenamosiose patalpose ir jam tekusį gyvenamąjį plotą. Pataisos namai neturi pareigos kaupti ir sisteminti duomenis apie tai, kiek asmenų gyveno kartu su pareiškėju ginčo patalpose, informacija apie miegamųjų vietų skaičių pateikiama einamuoju laikotarpiu ir taip yra matoma, jog minimaliai tenkančio vienam kalinamam ploto norma pažeista nebuvo. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie įrodytų jo argumentus dėl gyvenamųjų patalpų ploto trūkumo, pateikė tik deklaratyvaus pobūdžio argumentus, kurie neatitinka tikrovės, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjui nebuvo suteiktas teisės aktuose reglamentuotas gyvenamasis plotas.
2. Būtina atsižvelgti į esminį faktą, jog pareiškėjas bausmę atliko ir atlieka Pravieniškių PN-AK, kuri nėra izoliatorius-kalėjimas. Visą dieną nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose bei viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, lankytis sporto aikštynuose ir salėse, koplyčioje ir kt.
3. Teisės aktai nenumato tokio vienam nuteistajam tenkančiojo gyvenamojo ploto skaičiavimo būdo, pagal  kurį baldų ir kito patalpoje esančio inventoriaus užimamas plotas turėtų būti išskaičiuotas iš bendro ploto. Į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas.
4. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Pravieniškių PN-AK 2017 m. spalio 9 d. raštą Nr. S-22715 „Dėl papildomų duomenų teikimo“ bei atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktus įrodymus dėl Pravieniškių PN-AK esančios priešgaisrinės saugos, kurie paneigia pareiškėjo argumentus, jog Pravieniškių PN-AK nėra gaisro gesinimo priemonių, priešgaisrinių čiaupų, priešgaisrinės kopėčios surūdijusios, netinkama elektros instaliacija. Apeliantas pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs Kauno apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2015 m. gegužės 26 d. nurodymą dėl objekto priešgaisrinės būklės pagerinimo, kuriame yra paneigiami pareiškėjo argumentai, kad būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas, yra netinkama elektros instaliacija. Minėtame nurodyme matyti, jog būriuose, kuriuose gyveno pareiškėjas (5, 8, 15, 16 būriai) patikrinimo metu pažeidimų nerasta. Pažeidimai dėl netvarkingų elektros laidų bei lizdų buvo nustatyti kituose būriuose, kuriuose pareiškėjas bausmės neatlikinėjo, be to, pažeidimų šalinimo terminas nebuvo nustatytas. Nuteistųjų gyvenamąsias patalpas ir jose esantį inventorių nuolat gadina patys nuteistieji, todėl pirminės gaisro gesinimo priemonės yra laikomos kontrolės ir praleidimo punktuose bei direktoriaus budinčiojo padėjėjo kabinete, o ne būriuose.
5. Patalpos remontuojamos pagal poreikį, atsižvelgiant į skiriamus asignavimus. Remontai atliekami įstaigos lėšomis, informacija apie paprastuosius remontus nekaupiama, todėl teismui nebuvo pateikta; pareiškėjas į Ūkio ir komunalinių paslaugų skyrių dėl netvarkingų patalpų nesikreipė.
6. Jei patalpoje gyvenantys nuteistieji gerai atliktų savo budėtojo pareigas (tinkamai jas valytų, vėdintų), jos negalėtų būti antisanitarinės. Jei patalpose buvo antisanitarinės sąlygos, reiškia, kad nuteistieji netinkamai vykdė savo pareigas arba neinformavo administracijos, kad jas blogai atlieka kiti nuteistieji.
7. Pareiškėjas nepateikė įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant kalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjo sveikatos būklė nieko nesiskiria nuo laisvėje esančių asmenų sveikatos problemų, todėl nėra pagrindo spręsti apie poveikį pareiškėjo sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms.
8. Pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama bei teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistai teisei apginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

26. Nagrinėjamos bylos dalykas – Kauno apygardos administracinio teismo lapkričio 13 d. sprendimo, kuriuo teismas pareiškėjo R. P. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 3 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teisėtumas ir pagrįstumas.
27. Nustatyta, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą siekdamas, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį už kalinimą netinkamomis sąlygomis nuo 2015 m. vasario 25 d. iki 2017 m. liepos 12 d. Pravieniškių PN-AK.
28. Išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjui  pakankamai ilgą laiką (nuo 2015 m. kovo 3 d. iki 2016 m. liepos 1 d., viso 485 paras), nebuvo užtikrinta teisė į kalinimą nustatyto dydžio bendrabučio tipo patalpose (pareiškėjui teko nuo 2,14 iki 2,76 kv. m gyvenamojo ploto), pareiškėjo nusiskundimus baldų trūkumų, sunkumais pasinaudoti tualetu ir prausykla, teismas vertino kaip neatsiejamai susijusius su nustatytu minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimu ir vertino kaip šio pažeidimo dalį. Teismas taip pat pripažino, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl neremontuotų, netvarkingų gyvenamųjų patalpų, dėl netvarkingos elektros instaliacijos bei priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, dėl buitinių parazitų bei nehigieniškų ir nedezinfekuojamų patalpų, kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų nepripažino įrodytomis ir pagrįstomis. Pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų priteistas neturtinės žalos atlyginimas – 3 400 Eur.
29. Dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinį skundą padavė atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Pravieniškių PN-AK, o apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad pareiškėjui nepagrįstai priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Atsakovas laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pareiškėjui būtų pakankama satisfakcija – pažeidimo pripažinimas. Taip pat atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu dėl nustatyto ploto pažeidimo, priešgaisrinės saugos reikalavimų, netvarkingos elektros instaliacijos, antisanitarinių ir neremontuotų patalpų.
30. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai įvertintų įrodymų nustatant pareiškėjui tekusį gyvenamąjį plotą, pažymi, kad pagal suformuotą teismų praktiką įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi. Tai reiškia, jog pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, o pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą tenka atsakovui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1231-858/2017, 2017 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-34-602/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016 ir kt.). Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016 ir kt.).
32. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas detaliai nurodė patalpas, kuriose jis kalėjo ginčo laikotarpiu, jų plotą ir kartu buvusių asmenų skaičių, o atsakovas nepateikė dokumentų, pagrindžiančių atsakovo atstovo teiginius apie kartu su pareiškėju ginčo laikotarpiu kartu kalėjusių asmenų skaičių, atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad tokios informacijos neturi. Aplinkybė, kad teisės aktuose nėra įtvirtinta atsakovo atstovo pareiga kaupti šiuos duomenys, nepaneigia pareiškėjui tenkančios pareigos pateikti dokumentus ir kitus įrodymus apie kamerose asmenims tenkantį plotą. Todėl, atsižvelgus į jau nurodytas įrodinėjimo naštos paskirstymo tarp šalių taisykles, pripažintina, kad atsakovo atstovas nepaneigė pareiškėjo pakankamai detalizuotų paaiškinimų apie patalpų plotą ir jose buvusių asmenų skaičių, o pirmosios instancijos teismas šiuo bylos aspektu tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir rėmėsi aktualia teismų praktika. Apelianto argumentai dėl baldų užimamo ploto skaičiavimo, nagrinėjamu atveju yra nepagrįsti, nes, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, net iš neišskaičiavus baldų užimamo ploto, pareiškėjui teko teko nuo 2,14 iki 2,76 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. minimali gyvenamojo ploto norma, įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte (3, 1 kv. m) buvo pažeista. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad vienam asmeniui tekusį gyvenamąjį plotą mažino gyvenamosiose patalpose buvę baldai ir kiti įrenginiai.
33. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų dėl nepagrįstai nustatytų pažeidimų dėl priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymo, netvarkingos elektros instaliacijos, pažymi, kad byloje pateikti duomenys (b. l. 100) patvirtina, kad koridoriuose nėra evakuacijos kryptį nurodančių ženklų, būriuose nėra gesintuvų, nėra apsaugos nuo žaibo patikros, ant gaisrinių čiaupų spintelių nėra jų eilės ir ugniagesių iškvietimo telefono numerio ir byloje nėra duomenų apie nustatytų pažeidimų pašalinimą. Šių aplinkybių neneigia ir apeliantas. Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtus gaisrinės saugos pažeidimus.  Nors, kaip pastebėta apeliaciniame skunde, pažeidimai dėl netvarkingų elektros lizdų ir laidų buvo nustatyti kituose būriuose (b. l. 100), nei kalėjo pareiškėjas, šie pažeidimai susiję su gaisro rizika, kuri aktuali ir kituose būriuose kalintiems asmenims.
34. Pasisakydama dėl atsakovo atstovo apeliacinio skundo argumentų dėl antisanitarinių ir neremontuotų patalpų, teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose (žr. šios nutarties 31 p.), pritaria pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytiems motyvams dėl to, kad byloje nepaneigti pareiškėjo argumentai dėl jo laikymo metu Pravieniškių PN-AK buvusios prastos patalpų būklės, parazitų ir per retai atliekamo jų naikinimo bei antisanitarinių sąlygų ir papildomai jų nekartoja.
35. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimo teismo sprendimu nepakanka (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012; 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).
36. Teisėjų kolegija pažymi, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą K. prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą V. prieš Lietuvą ir kt.).
37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., 2017 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017; 2017 m. vasario 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017 ir kt.). Šios pozicijos laikomasi ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje S. prieš Lietuvą).
38. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad administracinių teismų praktikoje asmenims, kurie bausmę atlieka pataisos namuose ir turi galimybę laisvai judėti bei užsiimti tam tikra veikla už kameros ribų, ir tai jiems kompensuoja tenkantį mažą patalpų plotą, yra priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais (žr. LVAT 2017 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2434-492/2017; 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2148-602/2017 ir kt.).
39. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal naujausią EŽTT praktiką, jei pataisos namuose kalinamam asmeniui ilgą laiką tenka mažiau nei 3 kv. m, tai taip pat reiškia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą, juolab, kai nagrinėjamais atvejais laikotarpis nebuvo trumpas ir atsitiktinis, be to, konstatuotos ir kitos kalinimo sąlygas bloginusios aplinkybės; dėl šios priežasties atmestas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės argumentas, kad asmenims, laikomiems pataisos namuose, suteikiama judėjimo laisvė (žr. EŽTT 2017 m. spalio 17 d. sprendimą byloje S. ir D. prieš Lietuvą).
40. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.
41. Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-821-624/2017; 2017 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-621-756/2017 ir kt.).
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių turinį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, į kitus teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė, jog pirmosios instancijos teismo priteista 3 400 Eur suma yra neproporcinga ir neadekvati kompensacija pareiškėjo patirtai skriaudai atlyginti.
43. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai              Ramūnas Gadliauskas

                            Ričardas Piličiauskas

                            Vaida Urmonaitė-Maculevičienė