Administracinio nusižengimo byla Nr. II-116-1177/2023

Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00046-2023-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.20.; 21.10.4.; 21.11.3.

 (S)

 TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. rugpjūčio 30 d.

Tauragė

Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Jurgita Vaitkevičienė,

sekretoriaujant Aušrai Beniušienei,

dalyvaujant pareiškėjui D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjo D. R. skundą dėl 2023 m. birželio 16 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariate nuo 2022 m. lapkričio 8 d. atliekamas administracinio nusižengimo tyrimas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 3 dalį pagal gautą D. R. skundą dėl to, kad J. G. (duomenys neskelbtini) (kadastro numeris (duomenys neskelbtini)), D. R. teigimu - bendro naudojimo kelyje neteisėtai įrengė kelio ženklą „eismas draudžiamas“. Surinkus medžiagą buvo priimtas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo medžiagą nenustačius visumos administracinio nusižengimo požymių. D. R. minėtą nutarimą apskundus teismui,  Tauragės apylinkės teismas, išnagrinėjęs surinktą medžiagą, 2023 m. vasario 3 d. priėmė nutartį D. R. skundo netenkinti. D. R. apskundus Tauragės apylinkės teismo nutartį, 2023 m. balandžio 5 d. Klaipėdos apygardos teismas panaikino Tauragės apylinkės teismo nutartį bei Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos K. A. (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimą nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir gražino bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

2.       Institucijos 2023 m. birželio 16 d. nutarimu ROIK: 22190303424 (toliau – nutarimas), nuspręsta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną, nenustačius J. G. veiksmuose (vertinant laike nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d.) administracinio nusižengimo, numatyto ANK 459 straipsnio 3 dalyje, požymių ir sudėties. 

3.       Nutarimas grindžiamas tuo, kad laike nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. (laiko tarpas, kada J. G. buvo įrengęs kelio ženklą „eismas draudžiamas“) jokių kelių D. R. ir J. G. ginčijamoje vietoje suprojektuota ir į registrą įtraukta nebuvo, nebuvo nei teritorijų planavimo dokumentuose, nebuvo registruota ir Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre. Taigi nėra jokių duomenų, kad minėtoje vietoje būtų buvęs kelias (Kelių eismo taisyklių 3.7 punktas), o surinkti oficialūs duomenys iš kompetentingų institucijų įrodo, kad ginčijama vieta laike nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. buvo privačiame J. G. miško sklype (įskaityta į privačios žemės plotą). Taigi, nors Kelių eismo taisyklės galioja tiek viešose, tiek privačiose teritorijose, tačiau jų taikymas susijęs tik su kelių eismo dalyvių - transporto priemonių ir pėsčiųjų eismu. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 13 dalies nuostatas, Kelių eismo taisyklėse nurodytų 3.7, 9, 10 punktų reikalavimus, darytina išvada, kad J. G. kelio ženklą laike nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. buvo pastatęs ne kelyje, ir ne kaip kelių eismo dalyvis, o J. G. nuosavybės teise priklausančio miško teritorijoje, kurioje kelių eismas neturėjo vykti, todėl J. G. negalėjo pažeisti Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose numatyta, kad keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama, taip pat negalėjo pažeisti ir Kelių eismo taisyklių 9 ir 10 punktų reikalavimų.  

4.       Pareiškėjas D. R. dėl Institucijos nutarimo pateikė skundą, kuriuo prašo nutarimą panaikinti, grąžinti bylą papildomam tyrimui Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą dėl J. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn.

4.1.       Pareiškėjas skunde bei teismo posėdyje nurodė, kad vyr. tyrėja nagrinėdama jo pareiškimą nutarime visiškai nevertino jo pateiktų žemės sklypų planų, kuriuose nurodytas keliukas, kaip bendro naudojimo. Šis keliukas 2002 m. gruodžio 19 d. Tauragės apskrities viršininko įsakymu Nr. 1733 ir 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. V-1470 žemės reformos žemėtvarkos projektuose (projektai buvo pateikti policijos tyrėjai) yra įtrauktas. Keliukas taip pat yra pavaizduotas jam priklausančiame sklypo plane, kaip įvažiavimas į jam priklausančią asmeninę gyvenamąją teritoriją kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (Registrų centro pažyma buvo pateikta policijos tyrėjai). Planai patvirtinti ir įregistruoti VĮ Registrų centro Tauragės filiale. Pažymėtina ir tai, kad minėtu keliuku naudojasi ir kiti žemės sklypų savininkai, turintys žemės ūkio paskirties sklypus kaimynystėje. Todėl toks šališkas vyr. tyrėjos jai pateiktų duomenų vertinimas, tik vertinant vienus duomenis, o kitų nevertinant ir jų neaptariant, negali būti teisėtas ir

5.       Institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą, atsiliepimu prašoma tenkinti D. R. skundą. Atsiliepime nurodoma, kad susipažinus su administracinio nusižengimo byloje ROIK: 22190303424 surinkta medžiaga, Institucija sutinka su pareiškėjo D. R. skunde nurodytais argumentais, kad J. G. jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiame kelyje, kuris Valstybinės miškų tarnybos pateiktame Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištraukoje pažymėtas kaip miško ir lauko kelias, neteisėtai, nesilaikydamas teisės aktuose nustatytų reikalavimų, įrengė draudžiamąjį kelio ženklą „Eismas draudžiamas“ privačioje teritorijoje, teigiama, kad skundas yra pagrįstas ir kelia abejonių dėl jo nagrinėjimo pagrįstumo išsamumo. Todėl prašo grąžinti bylą tirti įgaliotai institucijai – Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariatui.

6.       Pareiškėjas D. R. teismo posėdyje skundą palaikė jame nurodytais argumentais ir prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad jo kaimynas J. G. pastatė neteisėtai kelio ženklą ir jį filmuoja, kad jis neteisėtai važiuoja. Pareigūnai pareiškėjo nebaudė ir vėliau įpareigojo J. G. nuimti neteisėtai pastatytą ženklą. Kelias, kuriame kainynas pastatė eismą draudžiantį ženklą, yra užfiksuotas jo žemės nuosavybės dokumentuose, miškų kadastre. Dėl kito kelio, kuris tik numatytas projekte, kreipėsi į savivaldybės administraciją ir gavo atsakymą, kad įrengti kelią toje vietoje nėra lėšų ir nėra planuose jį įrengti. Tais keliukais naudojasi ne tik pareiškėjas, bet ir kiti sklypų savininkai. Pareiškėjo nuosavybės dokumentuose tas keliukas yra ir nuo neatmenamų laikų tuo keliuku važiuoja visi (tol kol nenusipirko sklypo J. G.). Geruoju šios situacijos išspręsti nepavyksta.

7.       Institucijos, priėmusios nutarimą administracinio nusižengimo byloje, atstovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, apie teismo posėdį Institucija informuota tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė. Teismas nutarė bylą nagrinėti ir byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

8.       Liudytojas J. G. paaiškino, kad, jo manymu, Institucija gali būti šališka, todėl nesutinka su pareiškėjo skundu. Jo manymu, ginčas su pareiškėju yra dėl kelio, kurio nėra oficialiai, nes ten miško plotas. Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentas nurodė, kad natūraliai susiformavęs miško kelias, tačiau kasinėjimai įrodo, kad tai supiltos statybinės atliekos. Tas kelias baigiasi ties pareiškėjo sklypu.  Jis kelio ženklą uždėjo kaip informacinę lentelę. Jis pats pranešė policijai, kad pastatė ženklą. Policija jam paaiškino, kad dėl kelio ženklo pastatymo jis turi kreiptis į savivaldybę. Kreipėsi ir į kitas institucijas, tačiau visos atsakė, kad klausimų dėl kelio ženklų pastatymo nederina. Patį ženklą jis gavo seniai iš draugų, kurie anksčiau dirbo su kelio ženklais. Jis ketina kreiptis į Aplinkosaugos departamentą, ar nėra pavojingomis medžiagomis užpilti tie keliukai ir atsiradę statybų metu, kelio ten nėra.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Skundas tenkintinas. Administracinio nusižengimo byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

9.       ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

10.       ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

11.       Pažymėtina, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Be to, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

12.       ANK 459 straipsnis numato atsakomybę už eismo saugumo reikalavimų automobilių keliuose pažeidimus. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad automobilių kelių tiesimo, kelio statinių, sankryžų statybos (įrengimo), apželdinimo projektų, techninių eismo reguliavimo priemonių įrengimo (nuėmimo), renginių keliuose organizavimo nesuderinimas su policija ir kitomis teisės aktuose nurodytomis institucijomis, užtraukia baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų.

13.       Nagrinėjamoje situacijoje esminis klausimas, į kurį turėjo būti atsakyta administracinio nusižengimo bylą grąžinus Institucijai iš naujo atlikti tyrimą, buvo tai, ar miško keliukas, kuriame J. G. įrengė eismą draudžiantį kelio ženklą, teisiškai laikytinas keliu ar ne, ir tik tada spręsti dėl galimos atsakomybės numatytos ANK 459 straipsnio 3 dalyje. Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nurodė, kad atliekant papildomą aplinkybių tyrimą buvo kreiptasi į Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Šilalės skyrių , kuris 2023 m. gegužės 22 d. raštu Nr. 33SD-1380 nurodė, kad 2010 m. matininkas A. R. rengdamas D. R. žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) planą M1:2000 ir pažymėdamas bendro naudojimo kelią per privatų žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) padarė klaidą, kadangi vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais kelio per mišką nėra.

14.       Institucija 2022 m. lapkričio 28 d. taip pat kreipėsi dėl tarp J. G. ir D. R. ginčijamos vietos į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentą. Minėta institucija 2023 m. sausio 5 d. pateikė atsakymą Nr. AD5-178, nurodydama, kad pagal Lietuvos Respublikos miškų kadastro duomenis pažymėto keliuko minėtoje teritorijoje nėra. Išanalizavus VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, nenustatyta, kad žemės sklype įregistruotas kelio servitutas. Darytina išvada, kad minėtas kelias galimai yra įrengtas neteisėtai bei D. R., važinėdamas J. G. nuosavybės teise priklausančiu miško keliuku, pažeidžia Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 straipsnio 2, 3 dalis. Dėl minėtų aplinkybių pradėtas tyrimas.

15.       Institucija 2023 m. gegužės 31 d. pakartotinai kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamentą prašant pateikti išaiškinimą situacijos įvertinimui laike nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. (laiko tarpas, kada J. G. buvo įrengęs kelio ženklą „eismas draudžiamas“), išaiškinant, kada buvo įregistruoti miško keliai (prašant pateikti tikslią datą) nagrinėjamoje vietoje, kokie numeriai miško keliams buvo suteikti. 2023 m. birželio 8 d. iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento gautas atsakymas Nr. 85-G-6171, kuriame nurodyta, kad minimas miško kelias, laikotarpyje nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre įregistruotas nebuvo.

16.       Visgi, teismas pažymi, kad Institucija nevertino visų administracinio nusižengimo tyrime gautų įrodymų ir nepašalino esančių prieštaravimų. Pareiškėjas Institucijai pateikė Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauką iš kurio matyti, kad žemėlapyje yra pažymėtas vienas kelias, kuris veda iki pareiškėjo sklypo. Kartu su žemėlapio ištrauka pareiškėjas pateikė ir Valstybinės miškų tarnybos 2023 m. vasario 20 d. raštą dėl informacijos pateikimo, kuriame nurodyta, kad duomenys kadastre tikslinami vadovaujantis Duomenų teikimo Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrui, jų įrašymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus 2015 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 260-15-V. Šiuo atveju vien pateikta oficiali Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapio ištrauka, kurioje akivaizdžiai matosi, kad miško kelias yra atvaizduotas, turėjo sudaryti prielaidas, jog būtina tikslinti aplinkybes ir išsiaiškinti, kodėl Aplinkos apsaugos departamentas nurodo, kad miško kelias nėra įregistruotas, nors kadastro žemėlapyje kelias atvaizduojamas. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju Institucijos pareigūnė atlikdama tyrimą ir teikdama užklausą Aplinkos apsaugos departamentui galimai minėtą instituciją suklaidino, kadangi teikdama užklausą teiravosi, ar konkrečiu laikotarpiu, tai yra nuo 2022 m. spalio 23 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d., Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre buvo įregistruotas/įteisintas. Šiuo atveju pats miško keliuko įteisinimo faktas galėjo įvykti gerokai anksčiau nei tyrėjos nurodytu laikotarpiu, todėl užklausa įstaigai turėjo būti formuluojama ją siejant ne su konkrečiu laikotarpiu, o ar apskritai miško keliukas yra įregistruotas. Be to, esminis klausimas, kaip jau minėta anksčiau, ar minėtas miško keliukas valstybės registruose egzistuoja oficialiai.

17.       Iš Aplinkos apsaugos Departamento prie aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Kauno miškų kontrolės skyriaus 2023 m. balandžio 13 d. patikrinimo akto Nr. PA-1371 matyti, kad buvo patikrintas privatus miško sklypas priklausantis J. G. priskirtas VĮ VMU Telšių regioninio padalinio Tenenių girininkijos 298 kv. miško sklypo Nr. 6 ir 7 IVA grupės ūkinių miškų sklypai, miško sklype kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu nustatyta, kad Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre nagrinėjamoje teritorijoje koordinatės 1) X-386878, Y-6154089 ir 2) X-386651, Y-6154168 yra vietinės reikšmės miško keliai buvo registruoti pagal 2015 m. valstybinės sklypinės miškų inventorizacijos duomenis. Natūralus miško kelias yra pagerintas išpilant ant jo smulkintas statybines atlieka ir žvirgždo skalda, nustatyta iškasant profilį miško kelio provėžose ir šalia miško žemėje.

18.       Liudytoju byloje apklaustas J. G. pateikė 2023 m. rugpjūčio 9 d. Aplinkos apsaugos Departamento prie aplinkos ministerijos Miškų kontrolės departamento Klaipėdos miškų kontrolės privalomąjį nurodymą Nr. PN-631 iš kurio nustatyta, kad vykdant valstybinę kontrolę, J. G. priklausančiame miško sklype kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), neteisėtai įrengtas miško keliukas, kurio vietos koordinatės X-386839, Y-6154120 ir X-386839, Y-6154106. Taip pat nustatyta, kad minėtas keliukas Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro žemėlapyje bei nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nėra pažymėtas. Atliekant tyrimą nustatyta, kad minimą keliuką įrengę asmenys nežinomi, todėl miško savininkui J. G. nurodė statybines atliekas, išpiltas miško žemėje sutvarkyti Atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka ir minėtoje teritorijoje atkurti mišką. Darbus atlikti iki 2023 m. spalio 9 d.

19.       Pažymėtina, kad abiejuose tos pačios institucijos dokumentuose buvo tikrinamas tas pats J. G. nuosavybės teise priklausantis sklypas, tačiau tikrinamų vietų koordinatės skyrėsi. Koordinates suvedus į viešai prieinamą Lietuvos erdvinės informacijos portalo (www.geoportal.lt) kadastro žemėlapį akivaizdžiai matyti, kad Aplinkos apsaugos departamento skyrių nurodyti keliai yra skirtingose vietose. Tiek liudytojas, tiek pareiškėjas nurodė, kad J. G. priklausančiame sklype yra keletas miško kelių. Prie bylos pridėtų rašytinių įrodymų pateikti pareiškėjo sklypo planas, liudytojas taip pat bylos nagrinėjimo metu pateikė žemės sklypo planą. Akivaizdu kad abu planai nubraižyti skirtingu laikotarpiu, taigi šiuo atveju svarbu įvertinti ir šiuos aspektus. Iš skundžiamo nutarimo nėra aišku, kaip tyrimą atlikusi pareigūnė nustatė tikslią ženklo pastatymo vietą ir konkretų kelią, kuriame kelio ženklas buvo įrengtas. Administracinio tyrimo medžiagoje esančios įvykio vietos fotelentelės nėra informatyvios ir nurodo tik vaizdinę įvykio vietą, tačiau ne tikslią lokaciją. Šiuo atveju svarbu tiksliai nustatyti koordinates kelyje, kuriame buvo įrengtas kelio ženklas, bei parengti įvykio vietos schemą, kuri būtų atvaizduota aktualiame kadastro žemėlapyje ir tik tada kreiptis į atitinkamas įstaigas (šiuo atveju Aplinkos apsaugos departamentą), kad pateiktų tikslų atsakymą, ar įvykio vietoje esantis miško kelias, kuriame buvo pastatytas eismą draudžiantis kelio ženklas, yra įregistruotas.

20.       Pažymėtina, kad Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. balandžio 13 d. priimdamas nutartį panaikinti apylinkės teismo nutartį ir Institucijos nutarimą, akcentavo, kad būtina išsamiai ir nuosekliai įvertinti visus esamus duomenis, kad tarp jų neliktų jokių prieštaravimų dėl to, ar ginčo miško keliukas teisiškai laikytinas keliu ar ne, ir tik tokiu atveju bus galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl J. G. veiksmų, susijusių su kelio ženklo „Eismas draudžiamas“ pastatymu, bei jo atsakomybės pagal ANK 459 straipsnio 3 dalį buvimą ar nebuvimą. Tačiau atlikus papildomą tyrimą minėtoje Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartyje nurodyti prieštaravimai nebuvo pašalinti. ANK 642 straipsnyje yra numatytas baigtinis sąrašas sprendimų, kuriuos gali priimti teismas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Teismas gali pats paskirti asmeniui administracinę nuobaudą tik tada, kai administracinio nusižengimo faktas nekelia abejonių, veika įrodyta, tačiau nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo padarymo faktas nėra ištirtas, atlikto tyrimo metu nebuvo pašalinti visi atsiradę prieštaravimai dėl miško keliuko pripažinimo keliu ar ne. Taip pat skundo nagrinėjimo metu pateikti nauji rašytiniai įrodymai (privalomasis nurodymas J. G.) susiję su miško keliuko panaikinimu, leidžia konstatuoti, kad administracinio nusižengimo tyrimas atliktas neišsamiai. Neturint tikslių miško kelio, kuriame buvo pastatytas kelio ženklas, koordinačių bei byloje esantiems prieštaringiems duomenims (vienas kitam prieštaraujantiems valstybinių institucijų dokumentams) ir prieštaravimams, kurie atlikto papildomo administracinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo pašalinti, nuosekliai neįvertinant visų byloje surinktų rašytinių įrodymų, konstatuojama kad nutarimas priimtas nepagrįstai, o skundo nagrinėjimo metu šių prieštaravimų pašalinti nėra galimybės. 

21.       Pareiškėjas teikdamas skundą dėl priimto nutarimo teisėtumo nurodė nuogąstavimus dėl galimo šališkumo atliekant administracinio nusižengimo tyrimą. Liudytojas taip pat išreiškė nuogąstavimus dėl galimo Institucijos šališkumo. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek Klaipėdos apygardos teismo Institucijos panaikintą nutarimą, tiek skundžiamą nutarimą priėmė tas pats pareigūnas. Pažymėtina, kad teismo, ir pareigūno, nagrinėjančio bylą ne teismo tvarka, nešališkumo principo esmė yra ta, kad nagrinėjantis bylą pareigūnas ar teismas negali turėti ir rodyti bet kokio palankumo vienai iš proceso šalių: nešališkumo principas pirmiausia suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo (šiuo atveju Institucijos pareigūno), neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo proceso dalyvių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388/2014, 2K-171-1073/2018). Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti proceso šalies ar šalių nuomonės nepakanka, o turi būti nustatytos aplinkybės, kurios patvirtintų teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą, t. y. abejonė dėl teismo / pareigūno nešališkumo (tiek subjektyviuoju, tiek objektyviuoju nešališkumo aspektais) turi būti pagrįsta. Nors nagrinėjamu atveju nei pareiškėjas, nei liudytojas tiesiogiai tyrimą atliekančiam pareigūnui nepareiškė prašymų dėl nušalinimo nuo tyrimo atlikimo, tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tokia praktika, kai administracinio nusižengimo tyrimą atlieka tas pats institucijos pareigūnas, kuris jau vieną kartą byloje buvo priėmęs sprendimą, yra ydinga ir gali sukelti pagrįstų abejonių dėl priimto sprendimo šališkumo, todėl sprendžiant klausimą dėl administracinio nusižengimo tyrimo atlikimo iš naujo Institucija turėtų vadovautis nešališkumo principu ir jo įgyvendinimu.

22.       Esant nustatytoms aplinkybėms, 2023 m. birželio 16 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono policijos komisariato nutarimas naikintinas bei administracinio nusižengimo byla grąžintina institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 642 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu,

n u t a r i a :

Pareiškėjo D. R. skundą tenkinti.

Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono komisariato Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos K. A. 2023 m. birželio 16 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilalės rajono komisariatui administracinio nusižengimo tyrimui atlikti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.

Teisėja                                                            Jurgita Vaitkevičienė