Civilinė byla Nr. e2A-1742-803/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38755-2019-9

Procesinio sprendimo kategorijos

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. spalio 20 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaclovo Pauliko, Rūtos Petkuvienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Ingos Staknienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augila“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Nerstalita“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Augila“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 20 519,84 Eur skolą, 334,16 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2019 m. liepos 8 d. tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2019/07/08 (toliau – Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti vandenvietės (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbus. Atlikus darbus atsakovei buvo pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai, pažymos apie darbų vertę, PVM sąskaitos faktūros, tačiau atsakovė atsiskaitė tik dalinai, liko skolinga 20 519,84 Eur. Pažymėjo, kad jokių prieštaravimų dėl darbų kokybės ar skolos dydžio nepateikė, darbus priėmė, tačiau vis tiek už juos neatsiskaitė, nors buvo ne kartą paraginta tai padaryti. Be to, ieškovė už vėlavimą atsiskaityti paskaičiavo atsakovei 334,16 Eur delspinigius, kuriuos taip pat prašė priteisti jos naudai iš atsakovės.

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. kovo 2 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė ieškovei iš atsakovės 20 519,84 Eur skolą, 334,16 Eur delspinigius, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (20 854 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. vasario 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 553 Eur bylinėjimosi išlaidas.

3.       Atsakovė pareiškė prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. preliminaraus sprendimo, kuriuose prašė 2020 m. kovo 2 d. preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškovės ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovė Sutartyje numatytus darbus atlikti vėlavo – ieškovė turėjo atlikti darbų 45 019,84 Eur (be PVM) sumai iki 2019 m. rugpjūčio 31 d., tačiau iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė buvo atlikusi darbų tik 18 079,56 Eur (be PVM) sumai, t. y. laiku ieškovė užbaigė tik šiek tiek daugiau kaip 1/3 Sutartyje numatytų darbų. Dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovė buvo pristabdžiusi atliktų darbų aktų pasirašymą. Atsakovė dėl statybos darbų atlikimo objekte, kuriame dirbo ieškovė, buvo sudariusi 2019 m. birželio 25 d. rangos sutartį Nr. STA-3 (toliau – Rangos sutartis) su užsakovu uždarąja akcine bendrove „Statovita“ (toliau – UAB „Statovita“). Kadangi ieškovė bei kiti subrangovai vėlavo atlikti statybos darbus, atsakovė taip pat ėmė vėluoti perduoti darbus užsakovui. Dėl šios priežasties užsakovas ėmė stabdyti atliktų darbų pasirašymą. Nors ieškovė ir yra pateikusi UAB „Statovita“ surašytą pažymą apie darbų priėmimą, UAB „Statovita“ prie šios pažymos nepridėjo jame nurodytus teiginius patvirtinančių dokumentų. Pažymėjo, kad užsakovas jai reiškė pretenzijas tiek dėl darbų atlikimo terminų, tiek dėl darbų kokybės technologijos pastate, kuriame darbus atliko ieškovė, bei sustabdė atsiskaitymus pagal Rangos sutartį. Tarp atsakovės ir užsakovo kilo ginčas, kurį pavyko išspręsti tik užsakovui ir atsakovei pasirašius taikos sutartį. Dėl šios taikos sutarties atsakovė neteko 23 286,03 Eur pajamų, kurias turėjo gauti pagal Rangos sutartį. Kadangi statybos objekte statybos darbus atliko ne tik ieškovė, bet ir kiti subrangovai, tai atsakovė atlieka skaičiavimus, kad būtų galima nustatyti, kokia dalimi dėl jos patirtų nuostolių yra atsakinga ieškovė ir kokia dalimi atsakovė galėtų iš viso atsisakyti vykdyti savo prievolę pagal Sutartį. Atsakovės nuomone, ieškovė savo prievolę pagal Sutartį įvykdė pažeisdama Sutartyje nustatytus terminus, dėl ko ji turėjo teisę sustabdyti savo priešpriešinį prievolės įvykdymą – sumokėti už atliktus darbus, todėl ieškovės reikalavimas atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį yra nepagrįstas tol, kol nebus nustatyta ieškovės atsakomybės dalis dėl atsakovės patirtų nuostolių.

4.       Ieškovė pateikė atsiliepimą į prieštaravimus. Su pareikštais prieštaravimais nesutiko, prašė juos atmesti. Ieškovės įsitikinimu, prieštaravimai reiškiami tik atsiskaitymo vilkinimo tikslu, nes yra akivaizdžiai neteisingi, nesusiję su ieškovės atliktais darbais ir prieštarauja atsakovės žodžiu reiškiamam skolos pripažinimui ir siūlymui atidėti atsiskaitymą, neginčijant pačios skolos buvimo.

5.       Ieškovės teigimu, darbus buvo vėluojama atlikti ne dėl jos, bet dėl užsakovo kaltės, nes vėlavo statybos leidimo gavimas. Be statybos leidimo darbų atlikimas nebuvo galimas. Darbai pagal Sutartį turėjo prasidėti 2019 m. liepos 8 d., o baigtis 2019 m. rugpjūčio 31 d., tačiau darbų atlikimas nusikėlė, nes objekto užsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Statovita“ statybas minėtame objekte leidžiantį dokumentą – leidimą statybai Nr. LSNS-01-190827-00867, gavo tik 2019 m. rugpjūčio 27 d.. Dėl šios priežasties fiziškai nebuvo įmanoma atlikti darbų laiku. Atitinkamai vėlavo ne tik ieškovės, bet ir kitų subrangovų atliekami darbai, kurių atlikimas buvo atitinkamai derinamas, laikantis darbų eiliškumo. Tokia situacija buvo žinoma ir aiški pačiai atsakovei, kuri ieškovei nereiškė jokių pretenzijų dėl darbų atlikimo vėlavimo. Ieškovė visus darbus atliko tinkamai, be defektų. Ieškovė pabrėžė, kad darbų vėlavimas nėra priežastis neatsiskaityti už darbus, už kuriuos atsiskaitymo ieškovė reikalauja tik nuo tada, kai jie buvo faktiškai atlikti ir darbai priduoti atsakovei. Ieškovė taip pat pabrėžė, jog dėl darbų vėlavimo ar darbų kokybės jokie nuostoliai negalėjo būti patirti, nes objektas pagrindiniam užsakovui (UAB „Vilniaus vandenys“) buvo priduotas laiku, jokios baudos ar netesybos nebuvo taikomos. Atsakovės nurodoma ir teismui pateikta taikos sutartis kaip dokumentas, sudarytas trečiųjų asmenų (nedalyvaujant ieškovei), nepatvirtina ir negali patvirtinti jokios ieškovės kaltės. Šia taikos sutartimi tarp atsakovės ir užsakovo UAB „Statovita“ susitariama ne tik dėl Rangos sutarties, pagal kurią subrangos pagrindu darbus atlikinėjo ieškovė, bet ir dėl kitos 2019 m. spalio 2 d. rangos sutarties Nr. 19/10/02, apie kurią ieškovei nėra žinoma. Ieškovei nėra aišku, kokiame objekte ir kokie darbai galėjo būti atliekami ne laiku ir nekokybiškai, dėl kurio objekto konkrečiai yra susidarę nuostoliai. Taikos sutartyje 23 286,03 Eur sumos likučio palikimas užsakovui UAB „Statovita“ siejamas su Rangos sutarties 4.7 punkto nustojimu galioti, dėl ko ši suma yra ne užsakovo nuostoliai, o atsakovės išperkamų garantinių įsipareigojimų vertė. Kodėl užsakovas atleido atsakovę nuo garantinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovei nėra žinoma. Ieškovė nėra atsakinga už tokio galimai atsakovei nenaudingo susitarimo sudarymą ir jame tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauti nesutinka. Ieškovė pažymėjo ir tai, kad likusi skolos dalis, kurią užsakovas buvo skolingas atsakovei, taikos sutartimi sutarta pervesti ne į atsakovės, bet į pašalinio asmens – žemės ūkio bendrovės „Dagma“ sąskaitą. Ieškovės manymu, taip buvo padaryta tyčia, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove, atsakovę ruošiant bankrotui ar pan. Taip manyti verčia ir aplinkybė, kad ŽŪB „Dagma“ vadovauja V. V., faktinis UAB „Augila“ vadovas, kuris dalyvavo visame statybų procese, konkrečiai su juo buvo derinami visi rangos darbai.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 7 d. galutiniu sprendimu paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. kovo 2 d. preliminarų sprendimą. Priteisė ieškovei iš atsakovės 280 Eur bylinėjimosi išlaidų.

7.       Teismas nustatė, kad 2019 m. liepos 8 d. tarp šalių buvo sudaryta subrangos sutartis Nr. 2019/07/08, vėliau papildomas susitarimas Nr. 1 (toliau bendrai – Sutartis), pagal šiuos dokumentus ieškovė įsipareigojo atlikti vandenvietės (duomenys neskelbtini), technologijos pastato rostverkų įrengimo, karkaso sienų ir stogo įrengimo (rostverko, cokolio įrengimo, gelžbetoninių kolonų montavimo, sienų ir stogo montavimo iš sandvič, filtrų aptarnavimo aikštelės įrengimo darbus), taip pat paplavų skaidrintuvo ir pamato plokštės po siurbline statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus Sutartyje numatytomis sąlygomis ir terminais. Sutartimi šalys sulygo, kad darbų atlikimo pradžia yra 2019 m. liepos 8 d., o pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d., darbų kaina su PVM – 58 844,79 Eur (36 705,38 Eur + 22 139,41 Eur). Pagal Sutartį ieškovė įsipareigojo nustatytu laiku pradėti ir užbaigti Sutartimi numatytus darbus, ne vėliau kaip iki kiekvieno mėnesio 25 dienos pateikti atliktų darbų aktą, kurį suderinus už atliktus darbus paskutinę mėnesio dieną turi būti išrašoma PVM sąskaita-faktūra, o atsakovė įsipareigojo pateikti ieškovei patvirtintą projektinę dokumentaciją, priimti ieškovės kokybiškai atliktus darbus ir pasirašyti atliktų darbų aktą per 10 darbo dienų, už mėnesio eigoje atliktus darbus atsiskaityti 30 procentų sumos sumokant iki sekančio mėnesio septynioliktos dienos, o likusią sumą iki sekančio mėnesio trisdešimtos dienos pagal ieškovės pateiktą atliktų darbų aktą ir PVM sąskaitą-faktūrą. Sutartyje šalys taip pat nustatė, kad atsakovei nustatytuoju laiku nepateikus techninės dokumentacijos, reikalingos Sutartyje numatytiems darbams atlikti, statybos darbų užbaigimo laikas nukeliamas tam laikui, kurį buvo pavėluota pateikti techninę dokumentaciją.

8.       Teismas nustatė, kad Sutarties pagrindu ieškovė 2019 m. rugsėjo, spalio mėnesiais atliko statybos darbus, atsakovei pateikė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus, pažymas apie darbų vertę bei išrašė apmokėjimui PVM sąskaitas faktūras: 2019 m. rugsėjo 25 d. Serija NER Nr. 1000522 940,20 Eur sumai, 2019 m. rugsėjo 25 d. Serija NER Nr. 1000523 7 623,43 Eur sumai, 2019 m. spalio 8 d. Serija NER Nr. 1000527 8500,31 Eur sumai, 2019 m. spalio 8 d. Serija NER Nr. 1000528 3 677,00 Eur sumai ir 2019 m. spalio 8 d. Serija NER Nr. 1000529 713,88 Eur sumai. Atsakovė darbus priėmė, tačiau jai pateiktų aukščiau nurodytų PVM sąskaitų faktūrų Sutartyje sulygtu terminu tinkamai neapmokėjo ir liko skolinga ieškovei 20 519,84 Eur. Duomenų, kad atsakovė būtų atsiskaičiusi su ieškove arba pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl darbų kokybės, byloje nėra.

9.       Teismas pripažino nepagrįstais atsakovės argumentus, kad jos pareigą apmokėti už faktiškai atliktus statybos darbus šalina tai, jog ieškovė darbus pagal Sutartį atliko nekokybiškai, be to, vėlavo juos atlikti, dėl ko atsakovė sustabdė jai tenkančios priešpriešinės prievolės vykdymą. Teismas konstatavo, kad atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė aplinkybės, kad darbus, už kurių atlikimą 2019 m. rugsėjo, spalio mėn. ji reikalauja atsakovės apmokėti jai šiuo ieškiniu, ieškovė atliko netinkamai. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, kad ieškovės atlikti darbai, už kuriuos buvo išrašytos ieškovės ieškinyje nurodomos sąskaitos – 2019 m. rugsėjo 25 d. Serija NER Nr. 1000522, 2019 m. rugsėjo 25 d. Serija NER Nr. 1000523, 2019 m. spalio 8 d. Serija NER Nr. 1000527, 2019 m. spalio 8 d. Serija NER Nr. 1000528, 2019 m. spalio 8 d. Serija NER Nr. 1000529, atsakovės buvo priimti kaip atlikti tinkamai. Teismas sprendė, kad atsakovė neturi jokio teisinio pagrindo naudotis teise sustabdyti prievolės apmokėti už tinkamai atliktus darbus pagal Sutartį vykdymą.

10.       Teismas plačiau nepasisakė dėl atsakovės į bylą pateiktų UAB „Statovita“ 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. gruodžio 18 d. raštų vertinimo kaip neturinčių esminės reikšmės ginčui teisingai išnagrinėti.

11.       Teismo nuomone, darbų atlikimo pagal Sutartį savalaikiškumo pažeidimas negalėjo suteikti ir nesuteikė atsakovei teisės atsisakyti vykdyti prievolę Sutartyje sulygtais terminais atsiskaityti už ieškovės tinkamai atliktus darbus ar šios prievolės vykdymą sustabdyti. Teismas nurodė, kad darbų atlikimo savalaikiškumo pažeidimas, esant darbams neatliktiems, suteikė atsakovei teisę nutraukti Sutartį su ieškove prieš terminą ir reikalauti nuostolių atlyginimo, o po darbų atlikimo – teisę į šalių Sutartimi sulygtas netesybas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12.       Atsakovė UAB „Augila“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. galutinio sprendimo. Prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – UAB „Nerstalita“ ieškinį atmesti. Nurodo šiuos esminius argumentus:

12.1.                      2020 m. liepos 7 d. sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė nepagrįstas išvadas, o tai paveikė neteisingą materialinių teisės normų taikymą;

12.2.                      atsakovė turėjo teisę vadovaudamasi CK 6.58 straipsnio 3 dalimi sustabdyti priešpriešinį savo prievolės vykdymą arba atsisakyti ją įvykdyti tiek, kiek prievolės neįvykdė šalis, privalėjusi ją įvykdyti pirma;

12.3.                      ieškovė vėlavo atlikti Subrangos sutartyje numatytus darbus, kuriuos privalėjo užbaigti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Ieškovė turėjo atlikti darbų 45 019,84 Eur (be PVM) sumai, o iš ieškovės pateiktos Atsiskaitymų ir skolų suvestinės matosi, kad iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. ieškovė buvo atlikusi darbų tik 18 079,56 Eur (be PVM) sumai. Dėl vėlavimo atlikti darbus atsakovė ir buvo pristabdžiusi atliktų darbų aktų pasirašymą. Atsakovė dėl statybos darbų atlikimo objekte, kuriame dirbo ieškovė, buvo sudariusi 2019 m. birželio 25 d. Rangos sutartį STA-3 su užsakove UAB „Statovita“. Kadangi ieškovė bei kiti subrangovai vėlavo atlikti statybos darbus, atsakovė taip pat ėmė vėluoti perduoti darbus užsakovei. Dėl šios priežasties užsakovė ėmė stabdyti atliktų darbų pasirašymą; 

12.4.                      teismas nevertino atsakovės į bylą pateiktų UAB „Statovita“ 2019 m. spalio 25 d., 2019 m. gruodžio 18 d. raštų, nurodydamas, kad juose nėra kalbama apie ieškovės 2019 m. rugsėjo, spalio mėn. atliktų darbų trūkumus. Tokia teismo pozicija nepagrįsta, nes iš UAB „Statovita“ 2019 m. gruodžio 18 d. pretenzijos matosi, kad pretenzijos buvo reiškiamos ir dėl pamatų įrengimo. Be to, pati ieškovė buvo pateikusi iš atsakovės gautą elektroninį laišką (2019-11-19), kuriame buvo nurodyta dėl kokių priežasčių yra nepasirašomas atliktų darbų aktas. Šie įrodymai, paneigia teismo tvirtinimus, kad atsakovė jokių pretenzijų ieškovei neteikė;

12.5.                      atsakovė pateikė teismui įrodymus, kurie patvirtina, kad dėl ieškovės bei kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų, o taip pat vėlavimo atlikti darbus atsakovei, tarp atsakovės ir užsakovo kilo ginčas, kurį pavyko išspręsti tik užsakovui ir atsakovei pasirašius taikos sutartį, dėl kurios atsakovė neteko 23 286,03 Eur pajamų, kuriuos turėjo gauti pagal rangos sutartį su užsakovu. Pagal Subrangos sutarties 8.1. punktą atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti netesybas ir atlyginti dėl to patirtus nuostolius. Tačiau teismas šių pateiktų įrodymų nevertino ir dėl jų nepasisakė.

13.       Ieškovė UAB „Nerstalita“ atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apeliantės ieškovės bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

13.1.                      darbai buvo vėluojami atlikti ne dėl ieškovės, bet dėl užsakovo kaltės, kadangi vėlavo statybos leidimo gavimas, be kurio darbų atlikimas nebuvo galimas. UAB „Statovita“ statybas minėtame objekte leidžiantį dokumentą – leidimą statybai LSNS-01-190827-00867, gavo tik 2019 m. rugpjūčio 27 d. Taigi Statybos leidimas buvo išduotas likus tik keturioms dienoms iki Subrangos sutartyje numatytos darbų atlikimo datos. Vadinais, fiziškai nebuvo įmanoma atlikti darbų laiku. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią aplinkybę, kaip šalinančią ieškovo atsakomybę, ir ja rėmėsi, priimdamas savo sprendimą;

13.2.                      darbų vėlavimas nėra priežastis atsiskaityti už darbus, už kuriuos atsiskaitymo ieškovė reikalavo tik nuo tada, kai jie buvo faktiškai atlikti ir darbai priduoti atsakovei. Atlikus visus darbus, jie buvo priduoti ir užsakovui (UAB „Statovitai“), kuri už atliktus darbus su atsakove atsiskaitė, todėl atsakovei nebuvo jokių kliūčių atsiskaityti ir su ieškove;

13.3.                      atsakovė CPK nustatyta tvarka nereiškė priešinio reikalavimo ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, o jos atliktus darbus priėmė, todėl apmokėti už tinkamai atliktus darbus pagal Sutartį neturi jokio teisinio pagrindo. Nepareiškus reikalavimo ieškovei dėl nuostolių atlyginimo, nėra jokios galimybės nustatyti, kokia dalimi būtent ieškovė galėtų būti atsakinga, nes, kaip nurodo apeliantė, nuostoliai jai neva kilo ne tik dėl ieškovės, bet ir dėl kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų;

13.4.                      atmestini atsakovės teiginiai apie tai, kad jos pateikta taikos sutartis patvirtina atsakovės teiginius apie patirtus nuostolius. Statybos objektas pagrindiniam užsakovui (UAB „Vilniaus vandenys“) buvo priduotas laiku, jokios baudos ar netesybos nebuvo taikomos. Tai patvirtina pridedamas 2020 m. sausio 30 d. statybos užbaigimo aktas;

13.5.                      atsakovė nepagrįstai remiasi į bylą pateiktomis pretenzijomis, kurias jai, kaip rangovei, pareiškė užsakovas UAB „Statovita“. Šiomis pretenzijomis reguliuojami tarp kitų asmenų susidarę civiliniai teisiniai santykiai, o ne tarp ieškovės ir atsakovės. Pateiktose pretenzijose minimi tik kitų asmenų (paties rangovo, kitų subrangovų) atliekami darbai, už kuriuos ieškovė negalėjo atsakyti. Ieškovė įrengė pamatus, o pretenzijoje kalbama visai apie kitą darbą – nekokybišką pamatų apdailą, t. y. ne ieškovei priklausantį atlikti darbą. Darbai buvo priduoti ir atsakovės priimti kaip atlikti tinkamai bei priduoti kitam rangovui UAB „Statovitai“ taip pat, kaip tinkamai atlikti, ir galų gale – priduoti pačiam objekto užsakovui UAB „Vilniaus vandenys“, todėl jokios reikšmės darbų eigoje vienų kitiems teiktos pretenzijos nebeturi ir negali būti pagrindu neatsiskaityti už atliktus darbus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14.       Byloje kilo ginčas dėl atsiskaitymo už statybos rangos darbus pagal ieškovės UAB „Nerstalita“ su atsakove UAB „Augila“ sudarytą 2019 m. liepos 8 d. subrangos sutartį Nr. 2019/07/08. Minėtos sutarties objektas – vandenvietės (duomenys neskelbtini), statybos rangos darbai.

15.       Nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė neginčija susitarimo dėl rangos darbų faktinės aplinkybės (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjamą skolą pagal 2019 m. liepos 8 d. subrangos sutartį Nr. 2019/07/08 ieškovė grindžia 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita-faktūra, serija NER Nr. 1000522 - 5,22 Eur; 2019 m. rugsėjo 25 d. PVM sąskaita-faktūra, serija NER Nr. 1000523 - 7623,43 Eur; 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaita-faktūra, serija NER Nr. 1000527 - 8500,31 Eur; 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaita-faktūra, serija NER Nr. 1000528 - 3677,00 Eur; 2019 m. spalio 8 d. PVM sąskaita-faktūra, serija NER Nr. 1000529 - 713,88 Eur. Bendra skolos pagal nurodytas PVM sąskaitas-faktūras suma yra 20519,84 Eur.

16.       Apeliantė pateikusi apeliacinį skundą neįrodinėja, kad tam tikri darbai pagal kurią nors išrašytą sąskaitą nebuvo atlikti. Pažymėtina, kad netinkamas darbų atlikimas galėtų būti pagrįstas įrašais statybų žurnale.

17.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-313/2017 pažymėtina, kad statybos darbų žurnalo pildymą, jame pateiktų duomenų atitiktį faktiniams duomenims privalo kontroliuoti statytojo (užsakovo) atstovas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas (40 punktas). Vadinasi, tai yra tinkamas dokumentas, pagal kurį galima nustatyti rangos darbų vykdymo atitiktį sutartiniams įsipareigojimams.  

18.       Apeliantė rėmėsi argumentu, kad ieškovė Subrangos sutartyje numatytus darbus privalėjo užbaigti iki 2019 m. rugpjūčio 31 d. Kaip galima suprasti iš apeliantės argumentų, tai, kad ieškovė Subrangos sutartyje numatytus darbus atlikti vėlavo, sudaro pagrindą nesumokėti sutartos už darbus sumos.

19.       Teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamoje byloje apeliantė turėtų pagrįsti, kad ji turi teisę sustabdyti priešpriešinės prievolės vykdymą dėl darbų termino praleidimo. Taip pat, jei ji patyrė žalos dėl darbų vėlavimo, turėtų apie tai pateikti įrodymus, pavyzdžiui, apie sumokėtą priskaičiuotą netesybų sumą ir pan. Byloje tokių aplinkybių nenustatyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nebuvo faktinio pagrindą nesumokėti už darbus dėl jų neatlikimo sutartyje numatytu terminu (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

20.       Pažymėtina, kad UAB „Statovita“ statybas leidžiantį dokumentą LSNS-01-190827-00867 gavo 2019 m. rugpjūčio 27 d.; pagal 2019 m. liepos 8 d. subrangos sutartį Nr. 2019/07/08 darbų pradžia – 2019 m. liepos 8 d., o pabaiga – 2019 m. rugpjūčio 31 d. Šios aplinkybės objektyviai paneigia apeliantės atsikirtimą dėl laiku neatliktų darbų dėl ieškovės kaltės, todėl šiuo pagrindu apeliantė neturėjo teisės atsisakyti sumokėti už atliktus darbus (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).

21.       Apeliantė įrodinėja, kad buvo priversta sudaryti taikos sutartį su užsakovu, nes dėl ieškovės bei kitų subrangovų atliktų darbų trūkumų atsakovei kilo problemos dėl atliktų darbų perdavimo užsakovui. Pasirašius taikos sutartį, atsakovė neteko 23.286,03 Eur pajamų, kuriuos turėjo gauti pagal rangos sutartį su užsakovu. 

22.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jos ir užsakovo UAB ,,STATOVITA“ sudaryta taikos sutartis neveikia ieškovės teisių ir pareigų. Be kita ko, joje nėra jokių nuorodų dėl ieškovės atliktų darbų. Taikos sutarties 2 punkte nurodyta, jog 23.286,03 Eur užsakovas pasilieka sau, nuostolių ir delspinigių sumokėjimui. Kokiu faktiniu pagrindu sumažinta užmokesčio už darbus suma, nenurodyta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šis dokumentas nepatvirtina apeliaciniame skunde dėstomų aplinkybių dėl neapmokėjimo ieškovei už darbus teisėtumo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnio 1 dalis).

23.       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.650 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikšti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iš jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu. Ši įprasta rangos sutartiniuose santykiuose tarpusavio atsiskaitymo prievolių schema reiškia, kad generalinis rangovas tuo pat metu yra kreditorius ir skolininkas, kaip su užsakovu, lygiai taip pat ir su subrangovu. Dėl šios priežasties jis atsako subrangovui už užsakovo veiksmus (praktikoje dažniausiai tai pavėluotų atsiskaitymų atvejai) ir kartu užsakovui – už subrangovo veiksmus, t. y. už netinkamą prievolių įvykdymą ar jų neįvykdymą. Teismų praktikoje sprendžiant iš rangos santykių kylančius ginčus, suformuluota taisyklė, kad reikšti reikalavimus dėl rangos sutarties pažeidimo gali tik jos šalys, kiti asmenys – tik tuo atveju, jeigu reikalavimo teisę turintis asmuo jiems ją perleido (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2012; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015; 2017 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-701/2017, 48 punktas ir kt.).

24.       CK 6.650 straipsnyje įtvirtintos nuostatos dėl rangos sutarties šalių santykio tais atvejais, kai generalinis rangovas darbams atlikti pasitelkia subrangovus ir su jais sudaro atskiras rangos sutartis, atspindi sutarties uždarumo principą. Šis principas reiškia, kad sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, kad teismas sutarties galią tretiesiems asmenims (tiesioginį poveikį sutartyje nedalyvavusių asmenų teisėms ir pareigoms) gali pripažinti tokiu atveju, kai tai nustatyta įstatyme ir byloje konstatuojamos faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti atitinkamą sutarties uždarumo principo išimtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2011 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga.

25.       Taigi sumažinta užsakovo rangos darbų suma apeliantei, remiantis sutarties uždarumo principu, nesukuria ieškovei teisinių pareigų. Byloje nenustatyta ieškovės veiksmų neteisėtumo dėl vėlavimo atlikti darbus, tai yra nenustatyta prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo, įstatymo reikalavimų nepaisymo, bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimo (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pagal Subrangos sutarties 8.1. punktą atsakovė turėjo teisę reikalauti sumokėti netesybas ir tokiu būdu prašyti atlyginti dėl to patirtus nuostolius, tačiau tokio reikalavimo nereiškė.

26.       Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Taikos sutarties preambulėje yra nurodyta, kad apeliantė yra atlikusi visus darbus pagal su užsakovu sudarytas sutartis. Vadinasi, ši aplinkybė paneigia jos argumentus, kad ieškovės darbai buvo atlikti su trūkumais arba neatlikti, dėl ko taip pat būtų faktinis pagrindas taikyti CK 6.58 straipsnio 3 dalį.

27.       Apeliantės nurodyti trūkumai pagal 2019 m. gruodžio 18 d. raštą, parengtą užsakovo, neįrodo, kad už juos yra atsakinga ieškovė. Kaip galima spręsti iš Subrangos sutarties, ieškovė įsipareigojo atlikti vandenvietės (duomenys neskelbtini), technologijos pastato rostverkų įrengimo, karkaso sienų ir stogo įrengimo (rostverko, cokolio įrengimo, gelžbetoninių kolonų montavimo, sienų ir stogo montavimo iš sandvič, filtrų aptarnavimo aikštelės įrengimo darbus), taip pat paplavų skaidrintuvo ir pamato plokštės po siurbline statybos darbus (3 punktas).

28.       Pastebėtina, kad užsakovo pateiktose pretenzijose minimi tik kitų asmenų (paties rangovo, kitų subrangovų) atliekami darbai, už kuriuos ieškovė negalėjo atsakyti. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodė, kad pretenzijos buvo pareikštos „dėl darbų kokybės Technologijos pastate, kuriame darbus atliko ir ieškovas“. Tačiau ieškovė įrengė pamatus, o pretenzijoje fiksuota nekokybiška pamatų apdaila, dėl kurios Subrangos sutartimi nesitarta.

Dėl bylos procesinės baigties

29.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, keisti ar naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. galutinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

30.       CPK normos yra viešosios teisės normos. Bylinėjimosi išlaidos reglamentuojamos CPK, todėl jų mokėjimas, paskirstymas, grąžinimas, priteisimas yra vertinami kaip teismo veikla veikiant ex officio. Atmetus apeliacinį skundą, bylinėjimosi išlaidos neperskirstomos (CPK 93 straipsnio 5 dalis), o apeliantui neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

31.       Ieškovė pateikė į bylą įrodymus, kad sumokėjo 420, 00 Eur už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme. Teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, atitinka rekomenduojamą priteisti jų dydį, todėl priteisiamos iš apeliantės (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

32.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 5 eurų sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį, Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 (aktuali redakcija, galiojanti nuo 2020-01-23), valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsnio 6 dalimi,

n u ta r i a:

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augila“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Nerstalita“ (juridinio asmens kodas 303025823) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Augila“ (juridinio asmens kodas 300582817) 420, 00 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                        Vaclovas Paulikas

                                                         Rūta Petkuvienė

                                                         Inga Staknienė