Administracinio nusižengimo byla

Nr. AN2-353-919/2020

Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00169-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.8.2; 21.11.10

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aurelijus Rauckis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutarties administracinio nusižengimo byloje.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu E. D. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 416 straipsnio 6 dalį ir jai paskirta 450 Eur bauda bei specialiosios teisės atėmimas - teisės vairuoti transporto priemones 12 mėnesių, už tai, kad ji 2020 m. kovo 27 d. 18.27 val. Alytaus rajone, krašto kelio (duomenys neskelbtini) 50-ajame kilometre, neturėdama 2 (dvejų) metų vairavimo stažo, vairavo automobilį „A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) 137 km/h greičiu, kai leistinas maksimalus važiavimo greitis 80 km/h, t. y. važiavimo greitį viršijo 52 km/h, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 131.2 punkto reikalavimą.

2.       Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi Alytaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas, o E. D. skundas netenkintas.

3.       Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį bei Alytaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 22 d. nutarimą; 2) skirti žodinį apeliacinio skundo nagrinėjimą ir atlikti įrodymų tyrimą; 3) iškviesti liudytoją D. Z. arba leisti liudytoją atsivesti apeliantei į teismo posėdį.

3.1.                       Skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, jų nepatikrino, neatliko teisinio vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjos paaiškinimus, taip pat teismas neišsklaidė abejonių dėl užfiksuoto greičio viršijimo dydžio ir nesusipažino bei neįvertino byloje pateiktos vaizdo medžiagos, kuri patvirtina, kad galėjo būti netinkamai įvertintos ir nustatytos bylos aplinkybes.

3.2.                      Pažymėjo, kad teismui policijos pateikto vaizdo registratoriaus duomenys parodo, jog nebuvo fiksuojamas kartu su vaizdu apeliantės vairuojamo automobilio greitis ir laikas, todėl neįmanoma tinkamai identifikuoti kokie automobiliai registratoriuje užfiksuoti, kokiu greičiu važiavo ir kiek buvo viršijamas greitis.

3.3.                      Apeliantė nurodė, kad ją sustabdžius policijos pareigūno buvo informuota, jog užfiksuotas jos automobilio greitis 130 km/h, todėl įvertinusi galimas paklaidas, pareiškėja, informuota kad viršijo iki 50 km/h greitį,- iš esmės sutiko su tokiu pažeidimo kvalifikavimu, tačiau vėliau buvo dokumentuose nurodytas 137 km/h greitis, su kuriuo apeliantė nesutinka.

3.4.                      Fiksuojant greičio viršijimo administracinio nusižengimo aplinkybes protokole, o vėliau ir nutarime, nurodoma, kad 137 km/h greitis užfiksuotas automobiliui 2020 m. kovo 27 d. 18 val. 27 min., nenurodant fiksavimo tikslesnio laiko sekundėmis, o susipažinus su vaizdo registratoriaus duomenimis, nurodytu laiku 18 val. 27 min. užfiksuoti pravažiuojantys panašiu greičiu 3 (trys) tokios pat spalvos automobiliai, vienas paskui kitą 10-15 sekundžių intervalais, todėl neaišku, kurio jų greitis ir buvo fiksuojamas. Nei institucija priėmusi nutarimą, nei pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė, kuris konkrečiai automobilis važiavo nurodytu ir protokole bei nutarime užfiksuotu greičiu, todėl mano, kad nėra tinkamai įrodyta apeliantės padarytas teisės pažeidimas, kad būtent ji vairuodama automobilį jį padarė.

3.5.                      Apeliantė mano, kad teismas nenustatė ir neįvertino pareiškėjos nurodytos aplinkybės, jog ji viršijo greitį, nes buvo priversta aplenkti pavojingai po kelią važiavusį ir manevravusį traktorių, o vaizdo registratorius parodo, kad po pravažiuoto pareiškėjos automobilio jis iš karto buvo apsuktas ir fiksavo jau priešingos krypties vaizdą, nei atvažiuojantis traktorius. Taigi, turimais duomenimis neįmanoma paneigti ar patikrinti pareiškėjos nurodytos aplinkybės. Ši nepaneigta aplinkybė iš esmės šalina pareiškėjos atsakomybę dėl greičio viršijimo, nes sudaro būtinojo reikalingumo sąlygas.

3.6.                      Teismas neįvertino aplinkybės, kad pareiškėja yra nepatyrusi vairuotoja, todėl turėjo kritiški nevertinti pareiškėjos pasirinktą praktinį sprendimą padidinti automobilio greitį lenkiant, staiga pamačius atvažiuojantį vilkiką, kuomet ji lenkė pavojingai manevruojantį traktorių.

3.7.                      Skunde nurodė, kad visas aplinkybes gali patvirtinti kartu su ja važiavęs ir viską matęs automobilyje buvęs liudytojas D. Z.

3.8.                      Apeliantė mano, kad šiuo atveju yra pagrindai taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir neskirti jai specialiosios teisės vairuoti atėmimo arba skirti jį trumpesniam terminui nei numatyta minimaliai įstatyme.

4.       Alytaus apskrities VPK viršininkas A. J. pateikė atsiliepimą į E. D. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą ir E. D. skundo netenkinti.

4.1.                      Atsiliepime nurodė, kad E. D. administracinis nusižengimas užfiksuotas (duomenys neskelbtini), krašto keliai (duomenys neskelbtini), 50,00 km, tarnybiniame automobilyje įrengta Transporto priemonių greičio matavimo sistema „P“ (toliau - sistema). E. D. buvo supažindinta su sistemos parodymais ir su padarytu KET pažeidimu sutiko.

4.2.                      Tarnybinio automobilio vaizdo registratoriaus vaizdo įraše matosi, kad policijos pareigūnai tarnybinį automobilį apsuka ir vejasi E. D. vairuojamą automobilį „Audi“ iškarto jiems prasilenkus. Vaizdo įraše nėra užfiksuotas joks kelyje važiuojantis ir manevruojantis traktorius, kaip savo skunde nurodo E. D.

4.3.                      E. D. melagingai nurodo, kad kartu su ja važiavo galimas liudytojas D. Z., nes sistemos užfiksuotoje nuotraukoje aiškiai matosi, jog automobilyje važiuoja tik automobilio vairuotojas. Tai patvirtino ir jos KET pažeidimą užfiksavę policijos pareigūnai. Pažymėjo, kad E. D. ne pirmą kartą teisėsaugos institucijoms teikia melagingus parodymus, tai patvirtina jos atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalimi.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. apeliacinis skundas atmetamas.

5.       Apeliaciniame skunde apeliantė E. D. pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir iškviesti liudytoją D. Z. ANK 651 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas.

6.       Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjimo teisme metu išsamiai ištyrė visus byloje esančius įrodymus, taip pat apklausė pareiškėją bei institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovą. Šiuo atveju nėra pateikti nauji įrodymai, nenurodyta ir naujų aplinkybių, galinčių turėti reikšmę sprendimo priėmimui. Vien pažeidėjo prašymas nesudaro pagrindo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo turinį, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad būtinybės bylą nagrinėto žodinio proceso tvarka, nėra. Atsižvelgus į tai, apeliacinio skundo prašymas netenkinamas ir byla nagrinėjama pagal ANK 651 straipsnį rašytinio proceso tvarka.

7.       Nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atmetamas ir apeliaciniame skunde pateiktas prašymas iškviesti į teismo posėdį ir apklausti liudytoją D. Z.

8.       Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Tokią pat pareigą turi ir apylinkės teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 641 straipsnis).

9.       Iš bylos medžiagos matyti, kad Alytaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 22 d. nutarimu, paliktu galioti skundžiama Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartimi, E. D. buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį. Kaip matyti apeliantė E. D. pateikdama skundą pirmosios instancijos teismui neginčijo savo kaltės ir administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau prašė paskirti jai švelnesnę nuobaudą (sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą bei išdėstyti piniginės baudos mokėjimą). Apeliaciniame skunde apygardos teismui apeliantė kelia ne tik paskirtos administracinės nuobaudos ir poveikio priemonės individualizavimo klausimą, tačiau ginčija ir patį administracinio nusižengimo padarymą. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

10.       Apeliaciniame skunde E. D. teigia, kad byloje nebuvo nustatyta, kuris konkrečiai automobilis važiavo užfiksuotu greičiu, nes tuo metu pravažiavo trys panašūs automobiliai. Be to, apeliantė nurodė, kad ji viršijo greitį, nes buvo priversta aplenkti pavojingai po kelią važiavusį traktorių, kas sudaro būtinojo reikalingumo sąlygas.

11.       ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

12.       Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama žemesnės instancijos teismo nutartimi, apeliacinio skundo motyvais bei pateikta bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Alytaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 22 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir E. D. skundas netenkintas, yra teisėta ir pagrįsta visapusišku byloje surinktų įrodymų įvertinimu. Tai, kad apeliantė nesutinka su teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ar išvadomis dėl įrodymų vertinimo, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai proceso pažeidimai ar netinkamai pritaikytas įstatymas. Nagrinėjamu atveju yra įrodyta, kad E. D. veiksmuose yra visi nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje sudėties požymiai.

13.       Kaip matyti iš bylos medžiagos, E. D. tiek administracinio nusižengimo tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme prisipažino padariusi administracinį nusižengimą, tačiau tvirtino, kad ji lenkė priekyje važiuojantį traktorių, dėl to ir viršijo leistiną greitį. Iš byloje pateikto vaizdo įrašo matyti, kaip apeliantės automobilis „A“ pravažiuoja pro policijos pareigūnų tarnybinį automobilį, kuris užfiksuoja jos važiavimo greitį. Vaizdo įraše važiuojančio, stovinčio, ar nusukančio nuo kelio jokio traktoriaus nėra. Iš vaizdo įrašo taip pat matyti, kaip policijos pareigūnai, užfiksavę automobilio „A“ važiavimo greitį, sustoja, apsisuka ir įjungę specialiuosius garso ir šviesos signalus važiuoja paskui apeliantės vairuojamą automobilį. Peržiūrėjus vaizdo įrašą nematyti ir jokių kitų iš paskos apeliantės automobilio važiuojančių transporto priemonių.

14.       Lietuvos kelių policijos tarnyba pateikė duomenis, iš kurių matyti, kad tarnybiniame automobilyje įrengta greičio matavimo sistema „P“ patikros sertifikato Nr. 1170601, automobilio „A“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), fiksuotas važiavimo greitis yra 137 km/val. Būtent tokie duomenys fiksuoti ir administracinio nusižengimo protokole. Visuma aukščiau išdėstytų įrodymų patvirtina, kad E. D. pažeidė KET 131.2 punkto reikalavimą ir tuo padarė ANK 416 straipsnio 6 dalyje numatytą nusižengimą.

15.       Mažai tikėtina ir tai, kad jeigu apeliantė būtų lenkusi traktorių, būtų turėjusi išvystyti važiavimo greitį net iki 137 km/h greičio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. D. yra pradedančioji vairuotoja, jos vairavimo įgūdžiai tik minimalūs, tačiau važiavo net 137 km/h greičiu, be to, dar vežė ir keleivius. Nors E. D. apeliaciniu skundu apygardos teismui nepripažįsta padariusi administracinį nusižengimą, tačiau tokius jos parodymus paneigia policijos pareigūnų parodymai, administracinio nusižengimo protokolas, foto nuotraukos bei byloje esanti vaizdo įrašo medžiaga. Taigi, apygardos teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kaip bandymą išvengti griežtos administracinės atsakomybės pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį.

16.       Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.

17.       ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

18.       Pagal ANK 416 straipsnio 6 dalį nustatyto greičio viršijimas daugiau kaip penkiasdešimt kilometrų per valandą, užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 iki 550 Eur. Pagal ANK 416 straipsnio 7 dalį, už E. D. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 416 straipsnio 6 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir skiriamas nuo 1 (vieno) iki 6 (šešių) mėnesių, o pradedantiesiems vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 1 (vienų) metų iki 1 (vienų) metų 6 (šešių) mėnesių. Iš policijos duomenų bazės matyti, kad E. D. vairuotojo pažymėjimas išduotas 2019 m. spalio 18 d. Taigi, šiuo atveju E. D., kaip pradedančiajai vairuotojai, paskirta minimali 450 Eur bauda ir minimalus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas – 12 (dvylika) mėnesių.

19.       Iš bylos duomenų matyti, kad E. D. nesutikdama su Alytaus apskrities VPK 2020 m. balandžio 22 d. priimtu nutarimu dalyje dėl paskirtos administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pateikė skundą, tačiau pirmosios instancijos teismas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmetė, motyvuodamas tuo, kad E. D. skirta minimali administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė atitinka padaryto nusižengimo pobūdį, administracinės nuobaudos tikslus, todėl nėra pagrindo jos keisti. Taip pat teismas nenustatė jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

20.       Priešingai nei skunde nurodo apeliantė, apylinkės teismas tinkamai įvertino E. D. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pavojingumą, pažeidėjos kaltės formą ir rūšį, jos asmenybę, teisingai nustatė jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nors skunde apeliantė nurodė, kad jai būtina turėti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi ji su šeima gyvena 25 km atstumu nuo Alytaus miesto, kuriame yra vaikų darželis bei sutuoktinio darbovietė. Taip pat pažymėjo, kad ji vykdo individualią veiklą, teikia pavėžėjimo paslaugas, o jos gaunamos pajamos yra pagrindinis šeimos pragyvenimo šaltinis. Tačiau iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad visos minėtos aplinkybės buvo pakankamai išsamiai išanalizuotos, pateiktas jų vertinimas bei padaryta pagrįsta išvada, kad jos nenaikina padaryto nusižengimo pavojingumo.

21.       Atskirai pažymėtina, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, šiuo atveju, kai jau yra priimtas ne teismo tvarka išnagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą institucijos nutarimas, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalies nuostatomis E. D. paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimas turi būti sprendžiamas tik Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

22.       E. D. skunde nurodytos aplinkybės, susijusios su darbine veikla, šeimine padėtimi bei tai, kad dėl jos padaryto nusižengimo neigiamų padarinių nekilo ir nenukentėjo asmenys, nelaikytinos ypatingai švelninančiomis jo atsakomybę ir nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, E. D. paskirta administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė buvo individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 32 ir 34 straipsnių reikalavimų, yra ne per griežta, adekvati padarytam administraciniam nusižengimui ir atitinka nuobaudų bei poveikio priemonių skyrimo pagrindus. 

23.       Šios išvados nepaneigia ir apeliacinio skundo argumentai, kad teisė vairuoti transporto priemones reikalinga su tikslu išlaikyti darbo vietą (kuri yra vienintelis jos pajamų šaltinis), kad turėtų susisiekimo galimybę bei galėtų nuvežti vyrą į darbą ir vaikus į darželį. Teismas pažymi, kad šios aplinkybės egzistavo ir anksčiau, tačiau nebuvo pakankamos sulaikyti E. D. nuo nusižengimo darymo. Šias aplinkybes prieš pažeisdama teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pati apeliantė, o to nepadariusi ji prisiėmė pasekmių, kilusių jai dėl padaryto nusižengimo, riziką. Apeliantės nurodytos aplinkybės nėra išskirtinės, dėl kurių reikėtų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir paskirti mažesnę baudą ar administracinio poveikio priemonę, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

24.       Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, byloje esančių įrodymų visumą vertino pagal nustatytas taisykles, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinį skundą jame išdėstytais argumentais, nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. birželio 26 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. D. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas