Skundas Nr. II-265-818/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-03685-2014-0
Procesinio sprendimo kategorija: 63.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2014 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant E. M., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui L. N., a.k (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs L. N. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr.10N-8563328-14, panaikinimo,-
n u s t a t ė:
2014-04-02 Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas L. N. skundas dėl Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. priimto nutarimo administracinėje byloje Nr.10N-8563328-14, panaikinimo. Pastaruoju nutarimu L. N. buvo pripažintas kaltu, įvykdęs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1242 str. 2 d. ir nubaustas 1000 Lt dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonės) 12 mėnesių. Skunde pareiškėjas nurodė, kad su jam paskirtą nuobaudą nesutinka, dėl pažeidimo nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytomis aplinkybėmis jis vairavo automobilį “Opel Astra”, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniaus miesto gatvėmis, L. N. teigimu, jis laikėsi KET reikalavimų, tačiau jo vairuojamame automobilyje važiavę keleiviai elgėsi neatsakingasi, nes būdami apsvaigę nuo alkoholio, perdavinėjo daiktą kitam asmeniui, kuris tuo metu važiavo keliu šalia kitoje transporto priemonėje, jis , kaip vairuotojas negalėjo numatyti tokių keleivių neatsakingų veiksmų, todėl mano, jog ATPK protokolas surašytas nepagrįstai ir turi būti panaikintas.
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius o atsiliepime į L. N. skundą nurodė, kad pažeidėjo skunde išdėstyti teiginiai nepagrįsti, nes medžiagoje surinkta pakankamai duomenų įrodančių, kad L. N. protokole nurodytu laiku vairavo transporto priemonę ir būdamas vairuotoju, kuris atsakingas už keleivių saugumą nesiėmė neatidėliotinų veiksmų, kad užkirstų vairuojamame automobilyje važiavusiems keleiviams elgtis pavojingai, suprasdamas savo veiksmų žalą ir pavojingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, susigretindavo su kitu automobiliu ir leisdamas iš kitos pusės išlindusiems pro langą vežamiems keleiviams susikibti rankomis ir perdavinėti vieni kitiems daiktus, tuo L. N. nesiėmė visų būtinų priemonių jo vežamų keleivių saugumui užtikinti. Šiuos duomenis patvirtina policijos pareigūno A. P. surašytas tarnybinis pranešimas, todėl L. N. skunde nurodyti teiginiai laikytini siekimu išvengti administracinės atsakomybės.
L. N. skundas netenkintinas.
Teismas išnagrinėjęs administracinės bylos medžiagą, papildomai iškvietęs ir apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį L. N. bei liudytojus A. P., A. R., J. V., E. J., konstatuoja, kad L. N. žinodamas, jog jis vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį (automobilį), važiavimo metu elgėsi chuliganiškai ir leido išlindusiems pro automobilio langą keleiviams perdavinėti daiktus ir tokiais savo veiksmais jis nesiėmė visų būtinų priemonių keleivių saugumui užtikrinti ir tokiais savo veiksmais jis padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 1242 str. 2 d. Šios aplinkybės nustatytos administracinės teisės pažeidimo protokolu, įvykių registravimo pažymomis, kitais rašytiniais medžiagos duomenimis.
Teismo posėdžio metu L. N. paaiškino, kad vairavo automobilį “Opel Astra“ ir važiavo Savanorių prospektu, Vilniuje. Šalia kitoje eismo juostoje tą pačia kryptimi važiavo kitas automobilis, kurį vairavo L. N. pažįstamas asmuo. Vienu momentu automobiliai buvo susigretinę ir judėjo vienas šalia kito. Jo vairuojamame automobilyje važiavo keli keleiviai, vienas iš kurių sėdėdamas ant galinės sėdynės per atidarytą transporto priemonės langą iškišo ranką su buteliu ir šį daiktą perdavė kitam asmeniui, kuris važiavo kitame automobilyje. Pasak jo, minėto daikto perdavimas truko labai trumpai ir per ištiestos rankos, niekas iš keleivių iki pusės išlindės nebuvo. Pasak L. N., jei jis staiga stabdytų automobilį, kai keleivis iškišo ranką, tai būtų neigiamos pasekmės.
Liudytojas A. P. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos patrulio pareigose. Nurodė, kad tarnybos metu iš degalinės teritorijoje esančios Savanorių prospekte, Vilniuje, stovinčio tarnybinio automobilio matė, kaip kelių važiavo automobilis ,,Opel Astra“, kurio vairuotojas elgėsi chuliganiškai, automobilis vingiavo kelyje. Buvo nutarta šį automobilį sustabdyti, todėl pareigūnai važiavo paskui pažeidėją. Keliu taip pat greta aukščiau paminėto ,,Opel Astra“ važiavo ir kitas automobilis ir vienu momentu šie automobiliai susigretino ir per atidarytus langus iš automobilio ,,Opel Astra“ buvo išlindės keleivis, kuris kažką perdavinėjo kitam asmeniui. Kadangi liudytojas važiavo apie 20 metrų atstumu nuo aukščiau minėtų automobilių, todėl A. P. teigimu, jis šiuos pavojingus kaip vairuotojo taip ir keleivio veiksmus gerai matė. Be to, pasak liudytojo, šioje kelio atkarpoje Savanorių prospekte, kur vyko chuliganiškas vairavimas, kelio važiuojamoji dalis yra nelabai lygi (asfaltas išvažinėtas, banguotas), todėl automobilis ,,Opel Astra“ važiavo netolygiai, automobilio kėbulas kiek pašokinėdamas siūbavo, todėl menkiausia vairuotojo klaida galėjo sukelti tam tikras pasekmės.
Liudytojas A. R. paaiškino, kad dirbant kartu su kolega A. P. matė, kaip kelio važiuojamojoje dalyje Savanorių prospekte, Vilniuje, važiuojančio automobilio ,,Opel Astra“ vairuotojas elgėsi chuliganiškai, jis vingiavo kelyje, priartėdamas (susigretinęs) prie kitos tą pačią kryptimi važiavusio automobilio, iš ,,Opel Astra“ buvo išlindęs keleivis, girdėjosi šūkavimas.
Liudytojas J. V. paaiškino, kad važiavo automobilyje ,,Opel Astra“ kaip keleivis, kurį vairavo L. N.. automobilyje sėdėjo galinėje sėdynėje iš kairės pusės už vairuotojo. Važiavo Savanorių prospektu, Vilniuje. Šalia važiavo kitas automobilis ,,VW Passat”, greitis automobilių buvo apie 70 km/h, minėtos transporto priemonės susigretino ir per atidarytus langus kalbėjo su kitais vaikinais. Pasak J. V. iš kito automobilio metimo būdu jam buvo perduotas alaus butelis. J. V. buvo tą vakarą apsvaigęs nuo alkoholio. Bevažiuojant automobiliui jis per atidaryta langą iškišo ranką ir galvą bei norėjo pasiekti iš kito automobilio perduodama butelį, tačiau nepasiekė. Automobilyje esami langai atsidaromi mechaniniu būdu.
Liudytojas E. J. paaiškino, kad su dviem automobiliais važiavo iš Kauno į Vilnių į svečius. Prieš sustabdant policijai, pasak liudytojo, keleiviai spėjo apsikeisti alkoholiniais gėrimais, tai buvo padaryta atidarant automobilio galinį langą ir jam iškišus ranką perdavė butelį.
Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys sudaro pagrindą daryti neabejotiną išvadą dėl L. N. kaltės padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Nustatyta, kad policijos pareigūno tarnybiniame pranešime ir liudytojų A. P. ir A. R. nurodytos aplinkybės apie pažeidimą yra nuoseklus, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas, byloje jokių duomenų apie tai, jog jie asmeniškai pažįsta pažeidėją, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti, nėra. Liudytojai A. P. ir A. R. būdami įspėti dėl melagingų parodymų administracinio teisės pažeidimo byloje, teismo posėdyje patvirtino tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes. Akivaizdu, kad jiems be jokios priežasties apkaltinti L. N. tariamai nesamo administracinio teisės pažeidimo padarymu nebūtų jokio pagrindo bei logiško paaiškinimo, tokių aplinkybių pažeidėjas ir pats nenurodė ir savo apeliaciniame skunde. Pažymėtina, kad L. N. nenurodo, kokiems būtent bylos duomenims galėtų prieštarauti policijos pareigūnų nurodytos aplinkybės, todėl, konstatuotina, kad netikėti policijos pareigūnų tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, patvirtinus jas teismo posėdžio metu, nėra jokio pagrindo.
Asmuo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 1242 str. 2 d. – chuliganišką vairavimą – gali būti patrauktas tik tada, kai nustatytos chuliganiškos paskatos. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-58-195/201 , ATP-437-195/2012). Teismo vertinimu, L. N. chuliganiškai vairavo todėl, kad važiuodamas kelio važiuojamąją dalimi ir matydamas, jog tą pačia kryptimi šalia važiuoja kitas automobilis, suprasdamas savo veiksmų žalą ir pavojingumą kitų eismo dalyvių atžvilgiu, manevruodamas (vingiuodamas) keliu susigretino su kitu automobiliu ir tokiais savo veiksmais sukėlė grėsmę keleivių saugumui, nes leido keleiviams atidarius langą iš važiuojančio automobilio iškišti ranką ir galvą (šias aplinkybes patvirtino liudytojai E. J. ir J. V.), tuo keldami realų pavojų savo gyvybei ir sveikatai. L. N. kaip vairuotojas, turėjo galimybę nesiartinti prie kitos transporto priemonės, t.y. pristabdyti vairuojamą automobilį ir pakeisti judėjimo krypti, tačiau jis sąmoningai susigretinus leido keleiviams elgtis neatsakingai, nors galėjo numatyti tokius keleivių pavojingus veiksmus, kurie dėl apsvaigimo garsiai šūkavo. Tik laimingo atsitiktinumo dėka šie L. N. veiksmai nesukėlė neatitaisomų pasekmių ar eismo įvykio, nes kaip minėjo liudytojai kelio važiuojamoji dalis toje vietoje, kur važiavo automobiliai, yra nelygi. Kelių eismo taisyklių 19 p. numatyta, kad vairuotojas privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą konstatuotina, kad L. N. pažeidė minėtas Lietuvos Respublikos KET nuostatas. ir yra akivaizdu, jog aukščiau nurodyti Lietuvos Respublikos KET pažeidimai buvo įvykdyti veikiant tiesiogine tyčia ir dėl chuliganiškų paskatų, dėl aiškaus kitų eismo dalyvių negerbimo. Teismo vertinimu, L. N. teiginiai, jog teisė vairuoti transporto priemonės jam reikalingos vykstant į darbą bei tenkinant savo buitiniu poreikius, nesudaro pagrindą švelninti jam paskirtą nuobaudą.
Transporto priemonės vairavimas, kaip padidinto pavojaus šaltinio, padarant KET pažeidimus, yra vieni iš pavojingiausių administracinių pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei ir sveikatai, todėl įstatymo leidėjas, nustatydamas sankcijoje už šį pažeidimą baudą ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, siekia ne tik nubaudimo, bet ir prevencinių tikslų – tai yra apsaugoti visuomenę nuo tokio pobūdžio veikų, kurios gali sukelti žalą šios visuomenės nariams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N15-18/2007).
Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
Teismas laiko, kad L. N. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR ATPK 1242 straipsnio 2 dalį.
Skundžiamame nutarime L. N. paskirta nuobauda įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijos ribose. Teismo vertinimu, paskirta administracinė nuobauda (bauda) savo dydžiu bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonės) 12 mėnesių terminas, nėra aiškiai per griežta. Teismas konstatuoja, kad Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto G. B. administracinėje byloje Nr. 10N-8563328-14, priimtą sprendimą pažeidėją pagal LR ATPK 1242 str. 2 d. nubausti 1000 Lt bauda bei specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonės) 12 mėnesių laikotarpiui, naikinti nėra pagrindo ir L. N. skundas yra netenkintinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 3 p., teismas
n u t a r i a:
L. N., a.k (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinės nuobaudos panaikinimo, netenkinti.
Administracinė nuobauda (1000 Lt bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemonės) 12 mėnesių laikotarpiui)) pagal ATPK 1242 str. 2 d., paskirta Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus administracinėje byloje Nr.10N-8563328-14 2014-03-06 nutarimu, palikti nepakeista.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau, kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o jai apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundą nepatenkinimo dienos. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, esančią banke „Swedbank“. Įmokos kodas 6030.
Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę LR ATPK 313 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.
Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius