Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-258-161/2015
(Proceso Nr. 4-49-3-00182-2015-9)
Procesinio sprendimo kategorija: 39.1.; 39.2.; 45.4.4.; 52.3.
(S)
UKMERGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R I M A S
2015 m. balandžio 14 d.
Ukmergė
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos - Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovui N. B., administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. K., jo atstovei advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiajam D. Š.,
išnagrinėjus J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš dalies darbingo, administracine tvarka bausto, administracinio teisės pažeidimo bylą,
n u s t a t ė :
J. K. 2015 m. vasario 16 d., 13 val. 45 min., (duomenys neskelbtini) vairuodamas automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) , kliudė kitą stovintį automobilį ir jį apgadino, t.y. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d.
J. K. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas ir už tai, kad jis, įvykus minėtam eismo įvykiui, iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles, t.y. dėl J. K. nubaudimo administracine tvarka pagal LR ATPK 130 str. 1 d.
Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato atstovas N. B. teisme paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas remiantis išsamiais liudytojos parodymais, kuri patvirtino, kad buvo smūgis, automobilis sustojo, vairuotojas kelias sekundes padvejojo ir nuvažiavo, automobiliui padarytos mušimo žymės, tai turėjo būti smūgis, todėl J. K. negalėjo nepastebėti sukėlęs eismo įvykį.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. K. teisme prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir paaiškino, kad dalyvavo rinkiminėje kampanijoje, 2015 m. vasario 16 d. vežiojo savo reklaminius bukletukus (duomenys neskelbtini) kaime, sustojo prie namo laiptinės, kad galėtų į pašto dėžutę įmesti savo reklaminį bukletuką, po to važiavo į (duomenys neskelbtini) ir jam paskambino žmona, pasakė, kad jis apgadino kito žmogaus automobilį. Jis iš karto nuvyko į policijos komisariatą, pateikė visus reikiamus dokumentus, buvo patikrintas jo girtumas. Po valandos jis nuvyko į (duomenys neskelbtini) , susirado nukentėjusįjį D. Š.. Jo paties mašina buvo drausta, techniškai tvarkinga. Jis prisipažįsta, kad važiavo per tą vietą, kur stovėjo D. Š. automobilis, neįsivaizduoja, kaip tai įvyko, mašinoje buvo įjungtas radijas, jis klausėsi Vasario 16-osios minėjimo, variklio neišjungdavo, kol sumesdavo į dėžutes reklaminius bukletus ir vėl važiuodavo toliau. Su D. Š. susitarė, jam žalą atlygino. Jo paties mašina buvo labai nedaug apgadinta, nebuvo nei įlenkta, nei žibintas sudužęs, nežino, ar mašina pati nuslydo, ar išvažiuojant iš kiemo kliudė automobilį, bet piktybiškai tikrai to nepadarė. Jis nepajautė, kad apgadino kitą automobilį, smūgio nebuvo, tuo metu švietė saulė. Jei būtų pastebėjęs, kad taip atsitiko, būtų nenuvažiavęs.
Nukentėjusysis D. Š. teisme paaiškino, kad gyvena (duomenys neskelbtini) jo mašina stovėjo aikštelėje prie namų, pravažiavimas geras. Jam kaimynė O. J. pasakė, kad buvo apgadinta jo mašina ir jis iškvietė policiją. Buvo sugadintas jo automobilio bamperis, iššokę fiksatoriai, nubraukti dažai, įskilo bamperis ir nubrozdinti dažai. Vėliau atvažiavo ir J. K., jis sakė, kad nepastebėjo, jog kliudė automobilį. Jam buvo padaryta 50 eurų žala, kurią J. K. atlygino pilnai. J. K. sakė, kad nepastebėjo, jog kliudė mašiną, stovėjusią aikštelėje. Pretenzijų J. K. neturi.
Liudytoja O. J. teisme paliudijo, kad gyvena (duomenys neskelbtini) pirmame aukšte. Buvo virtuvėje, gerai viską matė, kai atvažiavo sidabrinės spalvos mašina, ji važiavo ir atsitrenkė dešiniuoju sparnu į D. Š. mašiną, stabtelėjo kokią sekundę ir nuvažiavo. J. K. nebuvo išlipęs iš mašinos. Užsirašė tos mašinos numerį ir pranešė kaimynui. Mašinos greitis buvo nedidelis, J. K. važiavo tiesiai, atsitrenkė dešiniuoju sparnu į D. Š. automobilį, truputį stabtelėjo, gal kokią sekundę kitą, ir nuvažiavo. Kai automobilis atsitrenkė, garsas buvo, girdėjo bumbtelėjimą. D. Š. mašina stovėjo išilgai kieme, vietos buvo daug pravažiuoti. Kelias toje vietoje duobėtas, sena gatvė.
Liudytojas S. K. – Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas teisme paliudijo, kad 2015 m. vasario 16 d., 13 val. 40 min., gavo pranešimą apie eismo įvykį, kurio metu automobilis Opel Astra, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , atsitrenkė į kitą automobilį ir nuvažiavo iš įvykio vietos. Žinojo, kad mašina priklauso J. K., todėl nuvažiavo į jo namus, jo nebuvo namie. Tuomet nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir rado D. Š. bei jo automobilį. D. Š. paaiškino, kad automobilis Opel atsitrenkė į jo galinę automobilio dalį ir nuvažiavo, jis nurodė, kad viską matė kaimynė. Kai sugrįžo į policijos komisariatą, atvažiavo J. K., kuris buvo blaivus, apžiūrėjo jo automobilį, matėsi kito automobilio dažų žymės ant J. K. automobilio, vyšninės spalvos dažai buvo ant priekinio automobilio kampo. J. K. neprisiminė, kad ten važiavo, tada pažiūrėjo į žemėlapį ir jis nurodė, kad tikriausiai važiavo. J. K. neprisiminė, kad būtent tuo kiemu važiavo. Mašinų sugadinimus matė, garsas būna bet kuriuo atveju, šiuo atveju, gal ir praslydimas buvo. Kiemo danga neideali, kažkiek duobėta toje vietoje, buvo graži diena, saulėta.
Be J. K. prisipažinimo, padarytas administracinis teisės pažeidimas, numatytas LR ATPK 127 str. 2 d., yra įrodytas byloje apklaustų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymais, byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 1), Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato VPS PB vyriausiojo patrulio S. K. tarnybiniu pranešimu (b.l. 2), eismo įvykio vietos planu (b.l. 4), asmens blaivumo tikrinimo rezultatu, iš kurio matyti, kad J. K. 2015-02-16, 15.40 val., nustatytas 0.00 promilių girtumas (b.l. 5), O. J. paaiškinimu (b.l. 6), D. Š. paaiškinimu (b.l. 7), fotonuotraukomis (b.l. 8-10), kita bylos medžiaga.
Administracinio teisės pažeidimo protokole J. K. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal LR ATPK 130 str. 1 d. už tai, kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo esmę sudaro tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan., atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos tyčia nepasišalino (arba pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys administracinėse bylose Nr. 2AT-11-2012; 2AT-8-2013). Taigi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl asmens veikos kvalifikavimo pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, akcentuojamas asmens siekis išvengti administracinės atsakomybės pasitraukiant iš įvykio vietos, pažeidžiant KET taisykles.
Pažymėtina, kad teismų praktika, nustatanti bendruosius administracinės atsakomybės pagrindus, nuosekliai formuojama laikantis bendrųjų šios rūšies teisinės atsakomybės sąlygų, t. y. administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo.
Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan.
Taigi, pagrindžiant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, turi būti atskleidžiamas kaltės (tiesioginės tyčios) turinys, be to, išsiaiškinamas ir pasišalinimo iš įvykio vietos motyvo, tikslo turinys. Tai ypač aktualu, kai eismo įvykio metu kilusi turtinė žala yra akivaizdžiai mažareikšmė, pasireiškianti nežymiais transporto priemonės apgadinimais. Tokiais atvejais labai svarbu išsiaiškinti, kodėl asmuo nutarė pasišalinti, kaip jis vertino eismo įvykio kilimo priežastis, ar jis suvokė, kad tokiais savo veiksmais pažeidžia kito eismo dalyvio teisėtus interesus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo byla Nr. 2AT-7-3/2013).
Iš J. K. paaiškinimų teisme matyti, kad jis nepastebėjo ir nejautė, jog jo vairuojama transporto priemonė kliudė kitą automobilį. Byloje nustatyta, kad J. K. iš sutuoktinės sužinojęs, kad jo ieško policija dėl galimai apgadinto automobilio, iš karto pats geranoriškai nuvyko į policijos komisariatą, o po to ir į įvykio vietą, su nukentėjusiuoju iš karto po įvykio susitarė dėl žalos atlyginimo ir padarytą 50 eurų turtinę žalą šiai dienai nukentėjusiajam yra atlyginęs, nukentėjusysis D. Š. jam pretenzijų neturi. Teisme J. K. dėl to, kad apgadino kitam asmeniui priklausantį automobilį, prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Teismas atkreipia dėmesį, kad J. K. D. Š. priklausantį automobilį apgadino apie 13 val. 45 min., o 15 val. 40 min., t.y. po įvykio praėjus nepilnai dviem valandoms, Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnas S. K. alkotesteriu patikrino J. K. blaivumą ir buvo nustatyta, kad J. K. yra blaivus.
Iš nukentėjusiojo D. Š. paaiškinimų teisme bei byloje esančių fotonuotraukų nustatyta, kad nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas galinio bamperio kairys kampas, tuo tarpu ant J. K. automobilio buvo nustatyti apibrozdinimai ant priekinio bamperio dešinės pusės, taigi, automobilių apgadinimai yra nestiprūs. Nors liudytoja O. J. teisme paliudijo, kad girdėjo, kaip J. K. automobilis atsitrenkė į D. Š. kieme stovintį automobilį, tačiau kaip pati patvirtino, automobilis stabtelėjo sekundei ir nuvažiavo. Taigi byloje duomenų, kad J. K. po to, kai atsitrenkė į D. Š. automobilį, būtų pavažiavęs atbuline eiga, išlipęs ir matęs, kad apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę, ar bandęs paslėpti įvykio pėdsakus, nėra. Atvirkščiai, apžiūrėjus J. K. automobilį, buvo rasti vyšninės spalvos, t.y. D. Š. automobilio dažų pėdsakai. Taigi, automobiliai nebuvo sudaužyti ar įlenkti, o tik apgadintas nukentėjusiojo automobilio bamperis, paties J. K. automobilio bamperis tik apibrozdintas. Įvertinus šiuos apgadinimus, taip pat liudytojo – policijos pareigūno S. K. parodymus teisme, teismas daro išvadą, kad tokie transporto priemonių apgadinimai atsirado įvykus nestipraus kontakto tarp automobilių metu, praslydus, todėl J. K. galėjo nepajusti, jog kliudė kitą automobilį. Byloje tiesioginių įrodymų, jog J. K. būtų matęs, jog apgadino kitą automobilį, nėra. Priežasčių jam pasišalinti iš eismo įvykio vietos, teisme nenustatyta. Atvirkščiai, J. K. vairuojamas automobilis buvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, techniškai tvarkingas, J. K. eismo įvykio metu buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemonę, padaryta žala yra nedidelė, šiai dienai žala atlyginta, pats J. K., supratęs, jog apgadino kito asmens transporto priemonę, iš karto prisistatė į policijos komisariatą. Be to, tiek liudytoja O. J., tiek liudytojas S. K. teisme patvirtino, kad kelio danga eismo įvykio vietoje yra duobėta, J. K. teisme patvirtino, kad automobilyje klausėsi radijo, dėl ko galėjo negirdėti kliudęs kitą transorto priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, teismas vertina, kad J. K. galėjo nepajusti automobilių susidūrimo kontakto ir nesuvokti sukėlęs eismo įvykį.
Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda, o visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-990/2006; 2010 m. birželio 18 d. nutartis byloje Nr. N63-781/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.).
LR ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.
Teismas, išanalizavęs įvykio aplinkybes bei byloje surinktą medžiagą, ištyręs bylos įrodymus, daro išvadą, kad J. K. nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes ir esančius įrodymus, darytina išvada, kad nėra surinkta tiesioginių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių J. K. veiksmuose buvus tiesioginę tyčią pasišalinti iš eismo įvykio vietos, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., jo atžvilgiu yra nutrauktina nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties LR ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 287 str. 1 d. 2 p. pagrindu.
Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, pažeidėjo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. K. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tos, kad jis nuoširdžiai gailisi ir prisipažįsta dėl padaryto pažeidimo, taip pat atlygino pažeidimu padarytą turtinę žalą. Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad pakartotinai per metus padarė tokios pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (b.l. 19, 20). Siekiant nubausti bei pasiekti auklėjimo ir prevencinius administracinės nuobaudos tikslus, jam skirtina sankcijoje numatyta nuobauda - bauda, kuri gali pasiekti nuobaudos tikslus.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 302 str., 127 str. 2 d., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., 291-293 str.,
n u t a r ė :
Paskirti J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) pagal LR ATPK 127 str. 2 d. – 40 Eur (keturiasdešimties eurų) administracinę baudą.
Administracinę bylą dalyje dėl J. K. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d. nutraukti.
Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo įteikimo dienos, į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030. Priešingu atveju, bauda bus išieškota priverstinai, be to, išieškant vykdymo išlaidas.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.
Teisėja Edita Zarembienė