Baudžiamoji  byla Nr. 1-1885-993/2015

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37761-2015-5

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.3; 1.2.4.8;

1.1.9.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.6.

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 21 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Indrė Averkienė, sekretoriaujant Ingridai Pikusau, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, kaltinamojo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei, nukentėjusiajai V. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Anykščiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

A. B. 2015 m. liepos 6 d., apie 14.30 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo motina V. B. metu, tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, rankomis stūmė ją ties jos dešine petimi, dėl ko ji griuvo, kaire alkūne ir nugara atsitrenkdama į sieną, taip smurtaudamas, sukėlė V. B. fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

A. B. teisme kaltę pripažino visiškai ir nurodė, kad 2015 m. liepos 6 d. po darbo, apie 14.00 val. jis nuėjo pas mamą, buvo išgėręs, mamai tai nepatiko, todėl jie apsižodžiavo, jis pastūmė mamą už peties, ji pargriuvo, šonu ir nugara atsitrenkė į sieną, jai skaudėjo. Dėl tokio elgesio labai gailisi, mamos atsiprašė. Blaivas taip nebūtų pasielgęs, pripažįsta, kad jam reikia gydytis nuo alkoholizmo.

Nukentėjusioji V. B. paaiškino, jog 2015 m. liepos 6 d. pas ją atėjo neblaivus sūnus, ji nenorėjo jo įleisti į namus, todėl jis ją pastūmė į petį, ji pargriuvo, susimušė kairį šoną ir nugarą, skaudėjo. Išgėręs sūnus būna labai grubus, blaivas taip nesielgia, ankščiau prieš ją nėra smurtavęs. Kadangi sūnus pažadėjo gydytis nuo alkoholizmo, jos atsiprašė, todėl ji jam atleido, tikisi, kad ateityje tai daugiau nepasikartos, nori, kad sūnus pasitaisytų.

Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad priimtas V. B. pareiškimas apie tai, kad 2015-07-06, apie 14.30 val. jos sūnus A. B. prieš ją naudojo fizinį smurtą – ją stūmė ir ji atsitrenkė į sieną, susitrenkdama alkūnę ir nugarą, dėl ko ji patyrė skausmą. Be to minėtame protokole užfiksuota, kad apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – namas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.4-5).

Tarnybiniuose pranešimuose dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad 2015-07-06, apie 14.50 val. gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, sūnus konfliktuoja, muša mamą, atvykus policijos pareigūnams, nustatyta, kad policiją kvietė V. B., kuri buvo labai išsigandusi, verkė (b.l.6-9).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolu Nr. 7891 A. B. nustatytas 2,49 prom. girtumas (b.l.18).

Aukščiau aptartais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad A. B. 2015 m. liepos 6 d., apie 14.30 val. val. esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su savo motina V. B. metu, tyčia, panaudodamas fizinę jėgą, rankomis stūmė ją ties jos dešine petimi, dėl ko ji griuvo, kaire alkūne ir nugara atsitrenkdama į sieną, taip smurtaudamas sukėlė savo motinai V. B. fizinį skausmą. Dėl paminėtų aplinkybių kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 str. 2 d. bei įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamasis teismo posėdžio metu atsiprašė nukentėjusiosios, su nukentėjusiaja susitaikė, nukentėjusioji taip pat nurodė, jog kaltinamasis jos atsiprašė, ji atleido, su kaltinamuoju susitaikė.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 

1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 

2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 

3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 

4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. 

Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Kaltinamasis A. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, su nukentėjusiąja susitaikė, nurodė, jog gydysis nuo alkoholizmo, nukentėjusioji jam atleido, pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdams apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Kaltinamasis gydytas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare, paskutinį kartą 2012 m., jam nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį (b.l.61), įrašytas į Kauno apskrities priklausomybės ligų centro priežiūros grupę (b.l.66), tačiau Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-07-08 specialisto išvada Nr. 93TPK-602 nustatyta, kad A. B. teismo psichiatrinė ekspertizė nereikalinga (b.l.68). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikaltimas baigtas, ankščiau neteistas (teistumai išnykę), nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (b.l.45-47), pripažįsta turintis problemų dėl alkoholio vartojimo, ketina gydytis, todėl yra pagrindo manyti, kad jis daugiau nedarys nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 str. 2 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja V. B., o baudžiamoji byla nutrauktina.

Remiantis BK 67 str. 2 d., pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kaltinamasis nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narę – motiną, kuri yra senyvo amžiaus, gimusi 1941 m., nukentėjusioji nurodė, jog sūnus išgėręs būna grubus, todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 722 str.).

Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta. Daiktų, turinčių reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Kauno apylinkės teisme 2015-07-08 gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. TP-7-(2.10)-2787, kurioje nurodyta, kad Rasa Kalkauskienė teikia antrinę pagalbą A. B. baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-37761-15, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iki 2015 m. liepos 8 d. sudaro 23,16 Eur (b.l.75).

Atsižvelgiant į tai, kad, nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka, gynėjas turi būti skiriamas kaltinamajam privalomai, tokiu būdu užtikrinant jo teisės į tinkamą gynybos įgyvendinimą, kuri negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, kurio byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, be to, ši teisė negali būti ribojama jokiomis priemonėmis, nepaisant nei jo turtinės padėties, todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo pagreitintame procese. Remiantis išdėstytu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str., 432 str.,

n u s p r e n d ž i a:

A. B., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiąja V. B. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 2 d. 9 p., 722 str. pagrindu, A. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurį jis privalo atlikti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. B., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu A. B. per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos turėtų išlaidų advokato darbui apmokėti iš A. B. nepriteisti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                                                                                                                  Indrė Averkienė