Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [1A-42-318-2012].doc
Bylos nr.: 1A-42-318-2012
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Kategorijos:

              Nuorašas

Pranešėja Regina Pocienė              Baudžiamoji byla Nr. 1A-42-318/2012

Teisėjas Rinaldas Adamonis              Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00775-2010-0              Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

              1.1.8.1.2.; 1.2.14.3.2.1.; 1.2.23.2; 1.1.4.7.;               1.1.8.1.1.; 1.1.8.3.

 

 

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

 

2012 m. kovo 8 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Reginos Pocienės,

teisėjų Pavelo Frolovo, Stasio Punio,

sekretoriaujant Mariui Frejeriui, Aleksandrai Chackevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Teresai Harnikienei,

gynėjams advokatams Valdui Kersnauskui, Virginijai Budrevičienei,

nuteistiesiems J. G., R. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

J. G. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d.,  pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., paskiriant 20 MGL 2 600 litų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 9 d. ir 65 str. 2 d., paskirtos bausmės subendrintos visiško sudėjimo būdu su Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, pakeitusiu Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. nuosprendį, paskirtos 2 metų laisvės apribojimo bausmės, ir galutinė bausmė paskirta 2 metai laisvės apribojimo ir 20 MGL (2 600 litų) dydžio bauda, įpareigojant J. G. be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, bausmės atlikimo laikotarpiu uždraudžiant bendrauti su asmenimis žinomai vartojančiais narkotines ar psichotropines medžiagas.

R. B. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (dėl vagystės iš T. J. priklausančio gyvenamojo namo) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178str. 2 d. (dėl vagystės iš V. G. priklausančio prekybos kiosko) laisvės atėmimu 1 metams; pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams 4 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. areštu 30 parų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 6 d. pagrindu, taikant Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 1 p. papunkčio „ a “ nuostatas, bausmės subendrintos apėmimo būdu, paskirta bausme už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., apimant paskirtą bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d., arešto bausmę pakeitus laisvės atėmimu, subendrinta bausmė paskirta 2 metai 4 mėnesius laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 ir 6 d. pagrindu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie pagal Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p. ir 6 d. apėmimo būdu subendrintos bausmės pridedant paskirtų bausmių už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., dalį - 10 mėnesių laisvės atėmimo ir subendrinta bausmė paskirta 3 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo. Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu, bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos griežtesnės subendrintos bausmės pridėta 2011 m. birželio 21d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartimi, kuria Lietuvos Respublikos BPK 347 str. pagrindu buvo subendrintos paskirtos bausmės pagal 2011 m. vasario 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto antrojo teismo nuosprendį, paskirtos subendrintos bausmės dalį - 5 mėnesius laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 metai 7 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. iki 2010 m. gruodžio 10 d. ir nuo 2011 m. sausio 25 d. iki 2011m. sausio 27 d. ir iš dalies atlikta bausmė pagal 2011 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nutartį, kuria Lietuvos Respublikos BPK 347 str. pagrindu buvo subendrintos paskirtos bausmės pagal 2011 m. vasario 14 d. Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendį ir 2011 m. balandžio 27 d. Vilniaus miesto antrojo apylinkės teismo nuosprendį, nuo 2011 m. kovo 8 d.

Iš R. B. priteista 540 Lt T. J. ir 360 Lt V. G. padarytai turtinei žalai atlyginti.

Išnagrinėjusi bylą, kolegija

 

n u s t a t ė:

 

              J. G. nuteista už tai, kad neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno psichotropines medžiagas, turėdama tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir pardavė psichotropines medžiagas. T.y., 2010 m. rugsėjo mėnesį ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, turėdama tikslą už atlygį platinti psichotropines medžiagas asmenims, naudojantiems narkotikus, Vilniaus mieste, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens už piniginį atlygį, kurio dydis ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nebuvo, nusipirkdama, neteisėtai įgijo nenustatytą kiekį psichotropinės medžiagos -metamfetamino, kurią nuo įsigijimo momento neteisėtai gabeno su savimi iš Vilniaus į Ukmergę, ir po to neteisėtai laikė savo bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Tęsdama savo nusikalstamus veiksmus, ji 2010 m. rugsėjo 20 d., apie 18.00 val., dalį neteisėtai įsigytos ir laikytos psichotropinės medžiagos kiekio duodama į skolą R. B. 1,0 g metamfetamino, supakuoto dviejuose polietileniniuose maišeliuose, kiekviename iš jų po 0,5 g medžiagos, tokiu būdu šią psichotropinę medžiagą neteisėtai platino.

              R. B. nuteistas už tai, kad jis pagrobė svetimą turtą, įsibraudamas į patalpą, panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno nedidelį kiekį psichotropinės medžiagos, neturėdamas tikslo jos parduoti ar kitaip platinti, tuo padarydamas baudžiamąjį nusižengimą. T.y., 2010 m. rugsėjo 16 d., apie 13.00 val., dienos metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, išlaužęs T. J. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), duris, įsibrovė į patalpų vidų, iš kurių slapta pagrobė motopjūklą „Jonsered“ 500 litų vertės, buvusį padėtą kibire, stovėjusiame prieangyje, ties įėjimu į kambarį, ir du mobilaus ryšio telefonus „Sony Ericsson“ su dviem įkrovikliais, 40 litų bendros vertės, buvusius kambaryje, spintelės stalčiuje. Viso pagrobė svetimą turtą 540 litų bendros vertės. Tuo jis nukentėjusiajai T. J. padarė 540 litų turtinę žalą.

              Be to R. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 18 d., apie 16.30 val., dienos metu, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, Ukmergės mieste, Ukmergės autobusų stoties, esančios Vytauto g. 111, teritorijoje, pro neužrakintas duris įsibrovė į V. G. priklausantį prekybos kioską, iš kurio slapta pagrobė mobilaus ryšio telefoną „Nokia 2600“ 300 litų vertės, piniginę 15 litų vertės ir 200 litų pinigų. Viso jis pagrobė svetimą turtą 515 litų bendros vertės. Tuo jis nukentėjusiajai V. G. padarė 515 litų turtinę žalą.

              Be to R. B. nuteistas už tai, kad 2010 m. rugsėjo 20 d., apie 18.00 val., vakare, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iš J. G., gaudamas į skolą būdu, neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą - 1,0 g. metamfetamino, kurio dalį tuoj pat suvartojo pats, o kitą dalį, t.y. 0,210 g. (21,2 %) metamfetamino (bendra miltelių masė yra 0,990 g), neteisėtai laikė ir gabeno su savimi iki 2010 m. rugsėjo 21d ., 02.45 val., nakties, kuomet po medicininės apžiūros VšĮ „Ukmergės ligoninės“ priėmimo skyriaus patalpose buvo sulaikytas Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK pareigūnų, kurie R. B. apžiūros metu psichotropinę medžiagą rado ir iš jo paėmė.

              Be to R. B. nuteistas už tai, kad 2011 m. sausio 19 d., apie 18.30 val., vakare, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, Ukmergėje, Vytauto gatvėje, ties VšĮ „Ukmergės ligoninės“ pastatu, esančiu Vytauto g. 105, užpuolė gatve ėjusį K. Š., prieš kurį pavartojęs fizinį smurtą, t.y. vieną kartą su koja spirdamas į nukentėjusiojo dešinės kojos kulno sritį, nuo suduoto smūgio pastarajam paslydus ir pakritus ant žemės, R. B. ištraukė iš nukentėjusiojo rankų ir pagrobė K. Š. priklausantį mobilaus ryšio telefoną „Samsung S 5230“ 360 litų vertės. Taip jis plėšimo būdu užvaldė svetimą turtą, tuo nukentėjusiajam K. Š. padarydamas  360 litų turtinę žalą.

              Apeliaciniame skunde Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. J. G. paskirtos bausmės ir paskirti jai pagal šį baudžiamąjį įstatymą laisvės atėmimą 2 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. bei taikant Lietuvos Respublikos 65 str. 1 d. 1 p. b papunktyje nustatytas bausmių keitimo taisyles, paskirtą bausmę bendrinti su 2011 m. rugsėjo 30 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės apribojimo bausme, 1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienomis, ir J. G. skirti galutinę 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Prokuroras tvirtina, kad taikyti J. G. atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas ir skirti švelnesnę bausmės rūšį, nebuvo pagrindo.

Apeliantas pažymi, jog Ukmergės rajono apylinkės teismas teisingai nustatė, jog J. G. padarytus nusikaltimus, už kuriuos ji jau buvo nuteista, ir nagrinėjamoje byloje padarytą nusikaltimą skiria nedidelis laiko tarpas, tačiau, prokuroro nuomone, teismas neteisingai įvertino, jog dėl šios priežasties J. G. padaryta nusikalstama veika yra mažiau pavojinga. Mano, jog šios aplinkybės rodo, kad narkotinių medžiagų platinimas nebuvo atsitiktinio ar vienkartino pobūdžio. J. G. prekiavo, tai yra platino narkotines medžiagas įlgesnį laiko tarpą. Tai rodo J. G. bei jos padaryto nusikaltimo pavojingumą visuomenei.

Prokuroras tvirtina, kad teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos pripažinti, jog Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytos bausmės – laisvės atėmimo – skyrimas, aiškiai prieštarautų teisingumo principui, tačiau jos pakankamos, kad J. G. būtų paskirta šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė.

Apeliaciniame skunde nuteistasis R. B. prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 24 d. nuosprendį pakeisti, jo nusikalstamus veiksmus perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. į Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., arba Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. ir paskirti švelnesnę bausmę. 

Nuteistasis tvirtina, kad prieš nukentėjusįjį K. Š. fizinio smurto nenaudojo. Nukentėjusysis  pats R. B. davė mobilujį telefoną, o nuteistasis nusprendė su juo pabėgti ir tai padarė.

Teismo posėdyje prokurorė prašė Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo R. B. ir jo gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis R. B. ir jo gynėjas teismo posėdyje prašė apeliacinį skundą patenkinti.

Nuteistoji J. G. ir jos gynėjas prašė Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. B. apeliaciniai skundai nepagrįsti, todėl atmestini.

Apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus,  nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir nuteistosios J. G. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. Prokuroras neskundžia nusikalstamų veiksmų teisinio vertinimo, todėl teismas pasisako dėl J. G. pagal BK 260 str. 1 d. paskirtos bausmės, nuteistosios atžvilgiu taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas.

Vienas iš pamatinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tik tada, kai atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str. 1 d., teismas bausmę skiria pagal šio Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia galimybė įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.

J. G. padarytą nusikalstamą veiką baudžiamasis įstatymas priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 5 d.). Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo dviejų iki aštuonerių metų, be alternatyvių bausmių parinkimo. 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40, 3.1.13 punkte, nurodoma, kad Lietuvos Respublikos 54 str. 3 d. taikymas susijęs su aplinkybių apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusio asmens, visumos vertinimu.

Prokuroro apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistosios nusikalstamų veiksmų pavojingumas visuomenei yra didesnis, nes J. G. psichotropines medžiagas platino ilgesnį laiko tarpą, yra nepagrįstas. Nors J. G. padarė sunkų nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu psichotropinėmis medžiagomis, tačiau byloje nustatytų nuteistosios įgytų ir išplatintų psichotropinių medžiagų kiekis yra nedidelis. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. G. narkotikus į skolą perdavė vieną kartą R. B.. Šias narkotines medžiagas vėliau Ukmergės rajono policijos komisariato pareigūnai iš R. B. paėmė. Taigi J. G. nusikalstamais veiksmais didelė žala įstatymo saugomoms vertybėms padaryta nebuvo. Visos šios aplinkybės rodo, kad J. G. padaryto nusikaltimo pavojingumas visuomenei, palyginus su rūšiniu neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pavojingumu, yra mažesnis.

J. G. visiškai prisipažino padariusi jai inkriminuotą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi. Tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino nuteistosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Šio nusikaltimo padarymo metu J. G. buvo neteista. Ji yra išsituokusi, viena augina du mažamečius vaikus, šiuo metu laukiasi trečio (t. 2 b.l. 144). Apeliacinės instancijos teismui nuteistoji pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad ji mokosi Ukmergės technologijų ir verslo mokykloje Kompiuterio ir organizacinės technikos operatorės specialybės, po nusikaltimų padarymo buvo įsidarbinusi pagal terminuotą darbo sutartį Vilniaus teritorinėje statistikos valdyboje, šiuo metu yra registruota darbo biržoje, aktyviai ieško darbo.

Nors po šio nusikaltimo padarymo J. G. buvo teisiama už narkotinių medžiagų platinimą, tačiau už tai ji yra nuteista kitu nuosprendžiu, kuriame teismas yra pasisakęs, kad jos atžvilgiu galima taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatas. Visi trys narkotikų išplatinimai padaryti artimu vienas kitam laiku nuo 2010 m. rugsėjo 20 d. iki 2010 m. spalio 11 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad pastaroji po 2010 m. spalio 11 d. būtų padariusi kokius nors teisės pažeidimus.

Įvertinusi aptartas aplinkybes, apibūdinančias J. G. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei kaltinamosios asmenybę, kolegija daro išvadą, jog pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad paskyrus J. G. laisvės atėmimo bausmę, numatytą Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d. sankcijoje, bausmė neatitiktų BK 41 str. 5 d. 5 p. įtvirtintos bausmės paskirties ir neužtikrintų teisingumo principo įgyvendinimo. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ją kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 260 str. 1 d., pagrįstai jos atžvilgiu taikė Lietuvos Respublikos 54 str. 3 d. ir J. G. paskyrė 20 MGL 2 600 litų baudą. Ši bausmė, vertinant pirmiau išdėstytas aplinkybes, nėra aiškiai per švelni.

Ukmergės rajono apylinkės teismas ištyrė visus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus,  nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis, padarė išvadą, kad nuteistojo R. B. padaryti nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 178 str. 2 d.,180 str. 1 d., 259 str. 2 d., sudėtį.

Nuteistojo apeliacinio skundo argumentas, kad jo nusikalstami veiksmai, pagrobiant iš nukentėjusiojo K. Š. mobilaus ryšio telefoną, sudaro ne plėšimo, o vagystės požymius, yra nepagrįsti.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuteistasis mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung S 5230“ iš K. Š. pagrobė, panaudodamas fizinį smurtą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nukentėjusysis K. Š. nuosekliai aiškino, kad  įvykio dieną jis ėjo link autobusų stoties rankoje laikydamas minėtą mobiliojo ryšio telefoną. Tuo metu iš priekio priėjo vaikinas, vardu Rolandas, spyrė jam į dešinės kojos kulno sritį ir, telefoną ištraukęs iš jo rankų, pabėgo. Tai paneigiančių duomenų byloje nėra. Teismui nebuvo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, nes viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu jie buvo nuoseklūs. Be to nukentėjusiajam nebuvo pagrindo duoti melagingus parodymus, nes K. Š. ir R. B. prieš įvykį buvo pažįstami tik iš matymo, labai mažai bendravo, nesipyko, todėl netikėti nukentėjusiojo duotais parodymais nėra pagrindo. Nors specialistas ant K. Š. kojos sužalojimo nenustatė, tačiau jį apžiūrėjo praėjus kelioms dienoms po įvykio, todėl teismas pagrįstai konstatavo, jog nukentėjusiajam ant dešinės kojos kulno sumušimo žymių galėjo nelikti. Šiai išvadai neprieštarauja ir paties K. Š. parodymai, kad jam suduotas smūgis nebuvo labai stiprus. Todėl nuteistojo aiškinimą, kad nukentėjusysis pats jam perdavė telefoną paklausyti muzikos, o nuteistasis jį paėmęs pabėgo, vertintina kaip jo pasirinkta gynybos pozicija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

Taigi apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. B. pagrobė svetimą turtą panaudodamas fizinį smurtą ir teisingai nuteistojo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Todėl teismas pasisako dėl nuteistajam pagal šį baudžiamąjį įstatymą paskirtos bausmės rūšies ir trukmės.

Skirdamas nuteistajam R. B. bausmę apylinkės teismas Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausme siekiamų tikslų ir Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje nustatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, kaltininko asmenybę. R. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Jų, kolegijos manymu, ir nėra.

Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Lietuvos Respublikos BK 56 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog R. B. šį nusikaltimą padarė jau turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą už tyčinio nusikaltimo padarymą ( t. 2b.l. 60). Taigi apylinkės teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistasis yra recidyvistas, ir parinko baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, R. B. veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta reali turtinė žala, kurios jis iki šiol neatlygino. Nuteistasis praeityje ne kartą teistas, tame tarpe už vagystes, plėšimus, neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (t 1, b.l. 36-40), niekur nedirbo, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui. Tai parodo, kad nuteistasis teigiamų išvadų nedaro, nelinkęs keisti nusikalstamo gyvenimo būdą, laikytis įstatymų reikalavimų. Esant šių aplinkybių visetui, R. B. paskirta  2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra švelnesnė nei Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl nėra per griežta.

Esant šioms aplinkybėms, keisti apylinkės teismo nuosprendį dėl  Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. B. apeliaciniuose skunduose išdėstytų motyvų, kolegija neturi teisinio pagrindo.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

 

n u t a r ė:

 

Ukmergės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro ir nuteistojo R. B. apeliacinius skundus atmesti.

 

 

 

Kolegijos pirmininkė                                           (parašas)                                          Regina Pocienė

Teisėjai                                                        (parašas)                                          Pavelas Frolovas

(parašas)                                          Stasys Punys

 

 

 

Nuorašas tikras:

Kolegijos pirmininkė                                                                                                   Regina Pocienė