Civilinė byla Nr. e2-4719-904/2022

Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01904-2021-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.4.4.4.; 2.6.8.11.1.;  3.1.7.6; 3.2.6.1.

KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. liepos 29 d.

Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėjas Mantas Ūsas,

sekretoriaujant Neringai Dužinienei,

dalyvaujant ieškovų A. Č. ir E. Č. atstovui advokatui V. R.,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos atstovei Redai Siautilei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. Č. ir A. Č. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl neteisėto valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo panaikinti atsakovės vienašališką 2003-12-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą ir priteisti iš atsakovės ieškovų naudai visas jų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodo aplinkybes, kad 2003-12-29 atsakovė su ieškove sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2252/15974 žemės sklypo (sklypo dalis „B“ ir dalis sklypo dalyje „C“). Sutartyje nurodyta žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, būdas ir pobūdis – kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti). Atsakovei sutikus, 2010-06-04 ieškovai sudarė valstybinės žemės subnuomos sutartį, pagal kurią visą pagal minėtą ieškovės nuomos sutartį išnuomota žemė buvo subnuomota ieškovui, nurodant, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, būdas ir pobūdis: kitai paskirčiai - komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos). Atsakovė atliko minėto žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir be kitų nustatytų aplinkybių konstatavo, kad pagal minėtą nuomos sutartį žemė neva tai naudojama ne pagal paskirtį ir 2021-08-26 raštu informavo, kad sutartis nutraukiama praėjus 2 mėnesiams po šio rašto įteikimo, todėl šiai dienai sutartis yra nutraukta. Toks atsakovės sprendimas nutraukti nuomos sutartį, kas nutraukia ir subnuomos sutartį, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Ieškovų atstovas advokatas V. R. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad nuomos sutartis sudaryta tinkamai – žemės valdytojas pasirinko, kad nuomos sutartis nebus sudaroma iš naujo, o perleistos nuomotojo teisės. Nurodė, kad nebuvo gautas atsakovės raštas su nurodytais nuomos sutarties pažeidimais, nurodytu protingu terminu pažeidimams pašalinti. Nebuvo sprendžiamas klausimas dėl žemės paskirties pakeitimo, nes ieškovai tokios teisės neturi. Pažymėjo, kad 2017 m. atsakovės raštas ieškovams nebuvo įteiktas, tai matyti iš pašto pažymos. Vienas iš pastatų – sandėlis – jau stovėjo nuo senų laikų, jis sklypo paskirčiai buvo tinkamas. Vėliau buvo gautas atsakovės sutikimas rekonstruoti sandėlį, pastatyti naują sandėlį, kas rodo, kad atitiko sklypo paskirtį, pažeidimo nebuvo. Pažymėjo, kad A. Č. ginčo sklype vykdo komercinę veiklą – smulkųjį verslą, tai įrodo teismui pateikti dokumentai. Jo veikla atitinka teisės aktų apibrėžtį. Pažymėjo, kad atsakovė jau anksčiau buvo nutraukusi administracinę teiseną dėl žemės sklypo naudojimo ne pagal paskirtį, nenustačiusi pažeidimo sudėties, tai tik įrodo, kad pažeidimo naudojant žemės sklypą ir nebuvo. Atsakovė pažeidžia principą, kad negalima tuo pačiu metu ir teigti, ir neigti, t. y. atsakovė šiuo metu teigia, kad sklypas naudojamas ne pagal paskirtį, kai anksčiau neigė šią aplinkybę. Teismui yra pagrindas konstatuoti, kad pažeidimo nebuvo. Atsakovė neturi vieningos pozicijos dėl padaryto pažeidimo, teigia taip, kaip jai patogiau. Mano, kad žemės nuomos sutartis yra nutraukta nepagrįstai, prašo pripažinti šio sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, nes sprendimas dėl valstybnės žemės nuomos sutarties nutraukimo nėra priimtas. Šiuo metu yra nagrinėjama administracinio nusižengimo byla ir galutinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje nėra priimtas. Mano, kad ieškovai į teismą kreipėsi be teisinio pagrindo, todėl ieškinys turi būti atmestas. Nurodo, kad 2021-08-12 buvo atliktas žemės sklypo (unikalus Nr (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą vietovėje, surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2021-08-26 informavo ieškovę E. Č. apie nustatytus pažeidimus. Patikrinimo metu nustatyta: 1. A. Č. subnuomos teise valdoma žemės sklypo dalis (B dalis pagal 2006-03- 27 „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą) naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos), t. y. sandėliavimo pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir garažo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai. Žemės sklype vykdomų veikų pobūdis (šioje žemės sklypo dalyje) susijęs su esamų pastatų eksploatacija pagal jų tiesioginę paskirtį neatitinka žemės sklypui nustatyto žemės naudojimo būdo. Pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. P. B. nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis (D dalis pagal 2006-03-27 „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą) naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos), t. y. dirbtuvių paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) eksploatacijai. Žemės sklype vykdomų veikų pobūdis (šioje žemės sklypo dalyje) susijęs su esamo pastato eksploatacija pagal jo tiesioginę paskirtį neatitinka žemės sklypui nustatyto žemės naudojimo būdo. Pažeistos Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. Kitos žemės sklypo dalys naudojamos pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą – V. M. žemės sklypo dalis (A dalis pagal žemės sklypo planą) naudojama administracinės paskirties pastato eksploatacijai, E. Č. žemės sklypo dalis (E dalis pagal žemės sklypo planą) naudojama administracinės paskirties pastato eksploatacijai. Patikrinus žemės sklypo naudojimą, pagal su žemės sklypo naudotojais sudarytų Valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčių sąlygas, nustatyta, kad B žemės sklypo dalis pagal žemės sklypo planą (nuomininkas E. Č., subnuomininkas A. Č.) naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos), t. y. ši žemės sklypo dalis naudojama sandėliavimo ir garažo paskirties pastatų eksploatavimui.

Atsakovės atstovė Reda Siautilė teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad ginčo situacija tęsiasi 5-6 m., ginčai kyla tarp sklypo naudotojų. Susidarė situacija, kad atsakovė, dalyvaudama ginčuose tarp sklypo naudotojų, mato, kad nustatyta naudojimosi tvarka yra atgyvenusi, neatitinka faktinės situacijos. Šioje situacijoje matomas ieškovų neveikimas – jau 2017 m. buvo nustatyta, kad reikia tikslinti nuomos sutartį, kad duomenys, įregistruoti Registrų centre, neatitinka esamos padėties. Ieškovai nenori keisti 2003 m. nuomos sutarties, nors Žemės įstatyme yra įtvirtinta, kad žemės sklypas turi būti naudoajmas pagal žemės sklypo paskirtį. Iki šios bylos nagrinėjimo buvo ignoruojami prašymai pateikti įrodymus, kad ginčo žemės sklype vykdoma komercinė veikla. Nurodė, kad patikrinimo metu buvo nustatyta, kad žemės sklype nevykdoma komercinė veikla, nes ieškovas atsisakė pateikti įrodymus, kad vykdo tokią veiklą. Pažymėjo, kad, jeigu sklype yra garažas, priklausantis A. Č., ir sandėlis, priklausantis A. Č., tai žemės sklypo daliai būtina keisti paskirtį. Apie vykdomą komercinę veiklą ieškovai įrodymų atsakovei nepateikė, todėl atsakovė nutraukė žemės nuomos sutartį. Dėl nutrauktos administracinės bylos, paaiškino, kad nutraukta buvo ne dėl to, kad nusižengimas nebuvo padarytas, o dėl to, kad nebuvo administracinio nusižengimo sudėties. Pažymėjo, kad pateiktoje VMI pažymoje apie A. Č. vykdomą individualią veiklą nenurodyta, kokiu adresu ta individuali veikla vykdoma. Pažymėjo, kad būtent nuomininkai turi būti aktyvūs ir rūpintis, kad jų nuomos sutartys būtų aktualios ir atitinkančios esančią situaciją. Prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės.

Iš valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai (14952/15974 dalys) ir P. B. (1022/15974 dalys, žemės sklypo plane pažymėta atskiru indeksu D ir bendru indeksu C). E. Č. priklauso pastatas – administracinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11607/18877 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 9454/23260 dalys kitų inžinerinių statinių – aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų 2018-07-31 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. M-5395 pagrindu. E. Č. taip pat priklauso 7270/18877 dalys kitų inžinerinių statinių – kiemo aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 13806/23260 dalys kitų inžinerinių statinių – aptvėrimų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), įgytų, 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2014-04-09 susitarimo pagrindu, bei kiti inžineriniai statiniai – lauko tualetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), įgyto 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Taip pat nustatyta, kad pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 14649/22548 dalys priklauso A. Č., 2013-02-15 susitarimo ir 2018-03-28 pažymos apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, o 7899/22548 dalys priklauso E. Č., 2010-04-15 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. NB2-1296 ir 2013-02-15 susitarimo pagrindu. Teismo turimais 2022-02-10 Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad A. Č. priklauso pastatas - sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – garažas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) įregistravimo pagrindas 2018-02-02 asmens prašymas.

2003 m. gruodžio 29 d. tarp ieškovės E. Č. ir atsakovės buvo sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – nuomos sutartis) dėl 2252/15974 dalies žemės sklypo (toliau – ginčo žemės sklypas) bendrame žemės 1,5974 ha plote, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (nuomos sutarties 2 punktas). Nuomos sutarties 2 punkte numatyta, kad ginčo žemės sklypas išnuomojamas 98 metams, o 3 punkte numatyta, kad išnuomojamo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – kita (komercinės paskirties ir smulkaus verslo objektams statyti ir eksploatuoti).

2010 m. gegužės 31 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu ieškovei E. Č. leista subnuomoti ginčo žemės sklypą (plane pažymėta indeksu B (2042 kv. m), C (210 kv. m)) ieškovui A. Č. pagal valstybinės žemės nuomos sutartyje nustatytus reikalavimus ir sąlygas, dėl to 2010 m. birželio 4 d. tarp ieškovų buvo sudaryta valstybinės žemės subnuomos sutartis (toliau – subnuomos sutartis), pagal kurią visa pagal minėtą ieškovės nuomos sutartį išnuomota žemė buvo subnuomota ieškovui, nurodant, kad žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis, būdas ir pobūdis: kitai paskirčiai – komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objektų statybos) (subnuomos sutarties 1 ir 3 punktai).

2021 m. rugpjūčio 12 d. atsakovė atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimo patikrinimą ir 2021 m. rugpjūčio 16 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini))) (toliau – patikrinimo aktas). Patikrinimo metu nustatyta, kad: 1) A. Č. subnuomos teise valdoma žemės sklypo dalis (B dalis pagal 2006 m. kovo 27 d. „Korporacija matininkai“ parengtą žemės sklypo planą) naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą. Žemės sklype vykdomų veikų pobūdis (šioje žemės sklypo dalyje) susijęs su esamų pastatų eksploatacija pagal jų tiesioginę paskirtį neatitinka žemės sklypui nustatyto žemės naudojimo būdo. Konstatuota, kad yra pažeistos 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 3 punkto sąlygos ir dėl Valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą E. Č. bus informuota atskiru Klaipėdos rajono skyriaus raštu.

Atsakovė 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ informavo E. Č., kad, įvertinus patikrinimo akto 6 punkte nurodytas faktines aplinkybes, dėl pažeistų valstybinės žemės nuomos sutarties sąlygų, vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, informuoja, kad 2006 m. gruodžio 29 d. (turi būti – 200 m. gruodžio 29 d.) Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutraukta vienašališkai suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.

2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ieškovo A. Č. atžvilgiu, nutraukė administracinio nusižengimo teiseną už administracinį nusižengimą, numatytą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 261 straipsnio 1 dalyje (Žemės gelmių išteklių, ertmių ir (arba) grunto naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas), kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ir nėra kaltas dėl jo padarymo; už administracinį nusižengimą numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje (Savavališkas žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba naudojimas), kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių – asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ir nėra kaltas dėl jo padarymo.

Atsakovė 2021 m. gruodžio 17 d. pranešimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl sprendimo atidėjimo“ informavo ieškovę E. Č., kad, atsižvelgiant į tai, kad vyksta keli teisminiai ginčai, t. y. dėl pertvarkomo žemės sklypo, esančio Laugalių g. 2, Gargžduose, naudojimo ir dėl Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos 2020 m. lapkričio 12 d. atsakymo, yra atidedamas sprendimo priėmimas dėl vienašališkos 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo prieš terminą. Nurodoma, kad sprendimo priėmimas bus svarstomas pasibaigus teisminiams ginčams, susijusiems su kitos paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimu.

Iš ieškovo pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2020, 2021 m. nustatyta, kad ieškovas A. Č. vertėsi individualia veikla, iš šios veikslo gavo pajamas. Iš pateiktų važtaraščių nustatyta, kad 2019 – 2021 m. ieškovui A. Č. prekės buvo pristatomos adresu (duomenys neskelbtini).

Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė neatšaukė savo vienašalio sandorio dėl sutarties nutraukimo ir 2021 m. rugpjūčio 26 d. pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) „Dėl atlikto žemės naudojimo patikrinimo ir valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo prieš terminą“ yra aiškiai nurodyta, kad suėjus 2 mėnesių terminui po šio rašto gavimo 2003 m. gruodžio 29 d. Valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus vienašališkai nutraukta, todėl darytina išvada, jog ieškovai, suėjus nurodytam terminui, neprivalėjo aiškintis aplinkybių, ar institucija tinkamai įformino minėtą sutarties nutraukimą.

Žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (toliau – ŽĮ). Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 1 dalis, ŽĮ 9 straipsnio 5 dalis). Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata pakartota ir detalizuota ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sutarties šalių teisė vienašališkai nutraukti sutartį nepažeidžia sutarties laisvės principo, jeigu šalis šią teisę įgyvendina teisės normose ar sutartyje nustatyta tokios teisės įgyvendinimo tvarka ir sąlygomis. Teismai, nagrinėdami ginčą dėl sutarties vienašališko nutraukimo teisėtumo, turi atsižvelgti į tai, kad sutarties šalys gali naudotis šia teise kaip savigynos priemone nuo kitos šalies veikimo ar neveikimo, kuris pagal savo pobūdį iš esmės pažeidžia jų susitarimą ir sukelia tokius padarinius nukentėjusiai šaliai, kad sutarties nutraukimas yra adekvatus veiksmas, siekiant nutraukti tokius veiksmus ir išvengti dar didesnių padarinių atsiradimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015). Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas.

Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Pagal ŽĮ 9 straipsnio 14 dalį, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį. CK 6.564 straipsnio 2 dalis nustato, jog apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius, o kitos paskirties žemės nuomininkams – prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo.

Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 14 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė neatšaukė savo vienašalio sandorio dėl sutarties nutraukimo ir pranešimas apie sutarties nutraukimą sukėlė teisines pasekmes, bylą grąžino nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar nuomos sutartis tarp šalių buvo nutraukta teisėtai. Ieškovai nurodo, kad nuomos sutartį nutraukti nebuvo teisinio pagrindo, o atsakovė laikosi pozicijos, kad žemės nuomos sutartis nutraukta teisėtai, kadangi ieškovas A. Č. nepateikė duomenų apie ginčo sklype vykdomą komercinę veiklą.

Pažymėtina, kad atsakovė 2021 m. lapkričio 29 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną (ROIK: (duomenys neskelbtini)) ieškovo A. Č. atžvilgiu, nutraukė. Nutarime rėmėsi ieškovo A. Č. išdėstyta pozicija, kad B žemės sklypo dalyje, esantys statiniai (sandėliai ir garažas) yra skirti smulkiam verslui – variklinių transporto priemonių atsarginių dalių ir pagalbinių reikmenų mažmeninei prekybai ir variklinių transporto priemonių techninei priežiūrai, sandėliavimo pastatų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) ir garažo paskirties pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) statyboms bei rekonstrukcijai yra išduoti Klaipėdos rajono skyriaus sutikimai, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos leidimai, statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir jis nėra padaręs žemės naudojimo tvarkos pažeidimo ir naudoja žemės sklypo dalį smulkiajam verslui, kaip ir nurodyta 2003-12-29 Valstybinės žemės nuomos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi atsakovė, priimdama nutarimą konstatavo, kad A. Č. padaryta veika neturi ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkto nusižengimo požymių – asmuo nepadarė administracinio nusižengimo ir nėra kaltas dėl jo padarymo. Tuo tarpu atsakovė, motyvuodama vienašalį nuomos sutarties nutraukimą, nurodo, kad žemės sklypo dalis naudojama ne pagal nustatytą žemės naudojimo būdą (komercinės paskirties objektų teritorijos). Šiuo atveju sutiktina su ieškovų pozicija, kad pagal visuotinai pripažintą principą negalima to paties kartu ir teigti, ir neigti (allegans contraria non est audiendus). Taigi atsakovė nutarimu pripažinusi, kad ieškovas A. Č. ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyto administracinio nusižengimo nepadarė, tačiau nuomos sutartį dėl tos pačios priežasties nutraukusi, elgėsi nenuosekliai. CPK 187 straipsnio prasme šaliai pripažinus faktą, kuris jai yra nenaudingas, yra pakankamas pagrindas teismui jį kvalifikuoti esant nustatytu.

Bylos duomenimis nustatyta, kad A. Č. 2021, 2022 m. vykdė individualią veiklą, perkės jam buvo pristatomos ginčo sklypo adresu, statiniai ginčo sklype pastatyti laikantis teisės aktų reikalavimų ir gavus reikalingus leidimus, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad jis ginčo žemės sklypą naudojo ne pagal nuomos sutartyje nurodytą paskirtį (komercinės paskirties objektų teritorijos (prekybos, paslaugų ir pramogų objekto statybos)), todėl atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nuomos sutartį nutraukti, vadovaudamasi CPK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, todėl ieškinys tenkintinas ir panaikintinas atsakovės vienašalis 2003-12-29 valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, priteisiamos bylinėjimosi išlaidos iš kitos šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai apteikė duomenis, kad patyrė 2 670 Eur bylinėjimosi išlaidų: 170 Eur žyminis mokestis ir advokato teisinei pagalbai pamokėti – 1 000 Eur už ieškinio parengimą, 700 Eur už atskirojo skundo parengimą, 300 Eur už pasiruošimą bylos nagrinėjimui, 500 Eur už atstovavimą teisme. Ieškinį tenkinus, iš atsakovės priteistinos visos ieškovų patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 290-291 straipsniais, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį tenkinti.

Panaikinti atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos vienašališką 2003-12-29 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą.

Iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos priteisti 2 670 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. Č. ir E. Č..

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėjas                                                Mantas Ūsas