Civilinė byla Nr. e2-677-381/2017

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00909-2016-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 23 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutarties, kuria iškelta restruktūrizavimo byla atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“ civilinėje byloje Nr. eB2-1066-264/2017 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Intermaks salonas“ direktoriaus A. A. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Intermaks salonas“, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – akcinė bendrovė „Šiaulių bankas“, uždaroji akcinė bendrovė „Linkela“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Intermaks salonas“ direktorius A. A. Kauno apygardos teismui pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, prašydamas iškelti UAB „Intermaks salonas“ restruktūrizavimo bylą; įmonės administratoriumi paskirti R. B.; nutartyje dėl pareiškimo iškelti UAB „Intermaks salonas“ restruktūrizavimo bylą priėmimo nurodyti, kad iš banko sąskaitos: Nr. LT 93 7290 000 0846 7322, esančios akcinės bendrovės (toliau – AB) „Citadelė“ bankas gali būti mokami visi įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant ir privalomąsias įmokas, neatsižvelgiant į tai, kad sąskaitos yra areštuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai bei stabdyti įmonės turto realizavimą ir išieškojimą.
2. UAB „Intermaks salonas“ direktorius A. A. pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo nurodė, kad UAB „Intermaks salonas“ dėl taikomų apribojimų įmonės turtui (įmonės nekilnojamojo turto ir sąskaitos arešto) turi laikinų finansinių sunkumų. Įmonė yra pajėgi mokėti einamuosius mokėjimus, tačiau artimiausiu metu negalės likviduoti susidariusių įsiskolinimų. UAB „Intermaks salonas“ nėra nutraukusi veiklos, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi, tačiau siekiant išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, atsiskaityti su kreditoriais, tikslinga kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Per 4 metų restruktūrizavimo laikotarpį įmonė atsiskaitytų restruktūrizavimo plane numatytais terminais su kreditoriais ir išvengtų bankroto bylos iškėlimo. Per 4 metus numatoma gauti 785761,52 Eur pajamų sumą, iš kurios pagal įmonės restruktūrizavimo planą būtų tenkinti I ir II eilės reikalavimai bei dalis III eilės I etapo reikalavimų. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas įmonės kreditoriams ir Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2016 m. liepos 13 d. registruotais laiškais buvo išsiųstas pranešimas su UAB „Intermaks salonas“ restruktūrizavimo plano metmenimis ir 2015 m. liepos 11 d. bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 30 d. nutartimi iškėlė restruktūrizavimo bylą UAB „Intermaks salonas“.
4. Teismas nurodė, jog susumavus per vienerius metus mokėtinas sumas ir trumpalaikius įsipareigojimus su banko nurodomu bendrovės įsiskolinimu (21591,45 Eur), bendra suma (125170,45 Eur) neviršija pusės į balansą įrašyto įmonės turto vertės (1154838,00 Eur/ 2 = 577419,00 Eur). 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis su darbo santykiais susiję įmonės įsipareigojimai sudaro 16969,00 Eur, atlyginimai darbuotojams bendru darbuotojų ir darbdavio susitarimu nemokami nuo 2016 m. II ketvirčio dėl antstolių taikytų įmonės banko sąskaitose esančių piniginių lėšų apribojimų. Tuo remdamasis teismas padarė išvadą, kad UAB „Intermaks salonas“ nėra nemoki.
5. Teismas nurodė, kad įmonė atitinka ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytus reikalavimus: bendrovė įsteigta 1994 m. birželio 15 d., dėl taikomų apribojimų įmonės turtui turi laikinų finansinių sunkumų, tebevykdo ūkinę komercinę veiklą ir per mėnesį gauna apie 3000 Eur pajamų iš nuomos santykių ir elektros energijos pardavimo, turi sukaupusi 624685,00 Eur vertės atsargų, nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Taip pat atsakovė pateikė įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, įvykdė ĮRĮ
   5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytus reikalavimus.
6. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės kreditoriai tinkamai informuoti apie sprendimą kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, jiems pateikti restruktūrizavimo plano metmenys ir 2016 m. liepos 11 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo kopija.
7. Kauno apygardos teismas nurodė, kad dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo įmonei nepritaria du kreditoriai – AB „Šiaulių bankas“ ir UAB „Linkela“. Teismas pažymėjo, kad nors įmonės kreditorius AB „Šiaulių bankas“ nesutinka su UAB „Intermaks salonas“ restruktūrizavimo bylos iškėlimu, tačiau duomenų, kad būtų nutraukęs prieš terminą 2012 m. liepos 31 d. su atsakove sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), nepateikė. Teismo nuomone, lyginant įmonės turto vertę su bankui pradelstų įsipareigojimų suma, iškėlus restruktūrizavimo bylą, banko turtiniai interesai nenukentės.
8. Teismo vertinimu, UAB „Intermaks salonas“ restruktūrizavimo plano metmenys atitinka ĮRĮ
   5 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta, kad UAB „Intermaks salonas“ toliau vykdo veiklą, uždirba pajamas, teikia patalpų nuomos paslaugas, užsiima didmenine prekyba žvejybos ir elektronikos prekėmis bei nuo 2014 m. yra elektros energijos gamintojas. Taip pat įmonė numato vykdyti naują veiklą – teikti retro automobilių nuomos paslaugas ir už vieno automobilio nuomą per mėnesį gauti apie 300 Eur pajamų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo
   2017 m. sausio 30 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą atsakovei UAB „Intermaks salonas“.
10. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, įstodamas į bylą trečiuoju asmeniu, atsakovės kreditorius UAB „Linkela“ savo prašyme teismui nurodė, kad jis kaip atsakovės kreditorius nežinojo apie sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kreditorius nėra gavęs jokio pranešimo, kaip numato ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punktas, bei ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalies 2 punkte nurodytų dokumentų kopijų. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad trečiajam asmeniui UAB „Linkela“ būtų siuntusi nurodytą pranešimą ir dokumentus.
2. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad įmonė yra moki, tačiau susiduria su laikinais sunkumais. Įmonė yra nemoki, todėl restruktūrizavimo procese ĮRĮ numatytų tikslų pasiekti negalės:
1. Pagal byloje pateiktą 2016 m. gegužės 31 d. atsakovės balansą įmonės turtas sudarė 1136505,00 Eur, įskaitant ilgalaikį turtą – 367915,00 Eur, trumpalaikį turtą –
   768590,00 Eur. 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis atsakovės turto vertė sudaro 1154838,00 Eur, iš kurio ilgalaikis turtas – 793285,00 Eur. Šie balanso duomenys neatspindi realios įmonės padėties, nes į trumpalaikį turtą įtrauktos prekių atsargos, kurių balansinė vertė 626403,00 Eur, t. y. daugiau kaip pusė viso įmonės turto.
2. Atsargų kiekis įmonėje stabiliai didėjo: 2014 m. gruodžio 31 d. atsargų vertė sudarė 527077,00 Eur, 2015 m. kovo 31 d. atsargų vertė buvo 530923,00 Eur, o 2016 m. gegužės 31 d. atsargų vertė buvo 626403,00 Eur. 2014 m. kovo 31 d. balanso duomenimis trumpalaikis turtas buvo 659571,00 Eur, iš kurio atsargos sudarė 394230,00 Eur (iš jų 232510,00 Eur sudarė prekės žvejybai, kurios buvo įsigytos daugiau nei prieš 360 dienų). 2014 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis trumpalaikis turtas buvo 647243,00 Eur, iš kurio atsargos sudarė 527077,00 Eur. 2015 m. birželio 30 d. balanso duomenimis trumpalaikis turtas buvo 661163,00 Eur, iš kurio atsargos sudarė 527538,00 Eur. 2015 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis trumpalaikis turtas buvo 720862 Eur, iš kurio atsargos sudarė 571186,00 Eur. Taigi, panaši ar didesnė atsargų suma įmonės balanse atsispindi jau ilgą laiką. Be to, pastate, kuriame seniau atsakovė prekiavo žvejybos įranga, nėra jokios iškabos apie vykdomą prekybą.
3. Įmonės pardavimams ir pardavimo savikainai pastoviai mažėjant, atsargų likučiai pastoviai didėja. Per 2014 metus atsargų likutis padidėjo 136638,00 Eur ir metų pabaigoje sudarė 527077,00 Eur, kai tuo laikotarpiu parduotų prekių ir paslaugų savikaina sudarė 75975,00 Eur. Per 2015 metus atsargų likutis padidėjo 44109,00 Eur ir metų pabaigai sudarė 571186,00 Eur, kai tuo laikotarpiu parduotų prekių ir paslaugų savikaina sudarė 65215,00 Eur, o per 2016 m. sausio – gegužės mėn. atsargų likutis padidėjo 55217,00 Eur ir 2016 m. gegužės 1 d. sudarė jau 626403,00 Eur, kai tuo laikotarpiu parduotų prekių ir paslaugų savikaina sudarė 27844,00 Eur. Nėra aišku dėl kokių priežasčių atsargų kiekis didinamas daugiau, nei jų parduodama.
4. Teismas neišsiaiškino, kokiu pagrindu atsakovės prekių vertė galėjo padidėti, tuo tarpu kai įmonė dirbo nuostolingai, neturėjo jokių apyvartinių lėšų, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, darbuotojais, valstybe ir VSDFV. Teismas nevertino, kodėl įmonės atsargos nebuvo realizuojamos ir laikomos įmonėje nuo 2014 m. Banko nuomone, prekių atsargos gali būti nelikvidžios, todėl atsakovė neturi galimybės jų realizuoti.
5. Teismas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pagal 2015 m. finansinių ataskaitų duomenis, atsargų apyvarta buvo 3197 d., 2016 gegužės 31 d. – 3421 d. Išlaikant 2016 m. sausio – gegužės mėn. pardavimų lygį, reikėtų daugiau nei 9 metų atsargoms parduoti.
6. Kelia abejonių atsakovei priklausančio pastato, unikalus Nr. 1988-1000-1027, rinkos vertė, kuri 2,7 karto yra didesnė nei VĮ „Registrų centras“ nustatyta rinkos vertė. Taip pat pažymėtina, kad atsakovei priklausančio žemės sklypo, unikalus Nr. 5247-0007-0192, rinkos vertė (420450,00 Eur) atlikta 2008 metais, kuomet buvo pats didžiausias nekilnojamojo turto kainų pakilimas.
7. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad įmonės finansiniai sunkumai yra laikino pobūdžio. Atsakovė savo įsipareigojimų bankui nevykdo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio: nemoka palūkanų pagal kredito sutartį, negrąžina kredito dalių pagal grafiką, nemoka delspinigių. Įsiskolinimas stabiliai didėja, atsakovės pradelsti įsipareigojimai bankui 2016 m. lapkričio 30 d. sudarė 21591,45 Eur. Atsakovė yra skolinga darbuotojams. Įsiskolinimas VSDFV biudžetui padidėjo nuo 1724,52 Eur (2016 m. liepos mėn. duomenys) iki 3869,00 Eur (2017 m. sausio 22 d. duomenys).
3. Atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie realias galimybes atkurti įmonės mokumą, atsiskaityti su kreditoriais ir tokiu būdu įgyvendinti ĮRĮ numatytus restruktūrizavimo tikslus. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų įmonės planuojamų pajamų gavimą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, vadovavosi tik bendrovės direktoriaus bendro pobūdžio nuomone ir planais bei dokumentais, kurie vertintini kritiškai. Jokių sutarčių (įskaitant preliminarias) atsakovė nepateikė, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu teismas daro išvadą, kad iš kiekvieno automobilio bus gaunama apie 300 Eur per mėnesį. Be to, atsakovė nepateikė duomenų, iš kur planuoja gauti apyvartinių lėšų minimų automobilių sutvarkymui.
4. 2017 m. sausio 22 d. duomenimis įmonėje dirba 4 darbuotojai, įskaitant įmonės direktorių ir buhalterį. Tiek darbuotojų neturi galimybių sugeneruoti tokias pajamas, kurios būtų skirtos atsikaitymams su kreditoriais ir normaliai įmonės veiklai, einamųjų mokėjimų vykdymui užtikrinti.
11. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Intermaks salonas“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
12. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad net pripažinus atsakovės ginčijamą AB „Šiaulių bankas“ pradelstą skolą (21591,45 Eur), bendra įsipareigojimų suma (125170,45 Eur) neviršija įmonės balansinio turto vertės. Be to, teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog įmonė būtų viešai paskelbusi arba kitaip pranešusi kreditoriams, kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų.
2. Pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo bei teismo posėdžio metu įmonės vadovas nurodė pagrindinę priežastį, nulėmusią dabartinę įmonės situaciją – tai neproporcingai didelis turto areštų mastas. Tokia situacija, siekiant išlaikyti nuolatinius klientus ir vykdyti sutartinius įsipareigojimus, verčia įmonę rinktis prioritetinius atsiskaitymus.
3. Apeliantė, keldama abejones dėl įmonei priklausančio ilgalaikio ir trumpalaikio turto verčių, deklaratyviai teigia, kad įmonės nekilnojamojo turto (pastato ar žemės sklypo) kaina, nustatyta dar 2008 m., šiuo metu yra žymiai mažesnė ir turėtų atitikti VĮ „Registrų centras“ nustatytą rinkos kainą.
4. Apeliantė pasirinktinai nurodo kai kuriuos įmonei priklausančio turto vienetus, tačiau nevertina, kad įmonė turi ir kitą brangų turtą – retro automobilius, kurių kaina, juos suremontavus, kelis kartus viršys antstolio patvarkyme dėl areštuotino turto įkainojimo nustatytą vertę, kuri savo ruožtu beveik pusantro karto viršija šio turto balansinę vertę. Pajamos, gautinos iš šių automobilių eksploatavimo ir pardavimo, yra numatytos kaip vienos iš pagrindinių, kurių pagalba bus dengiami kreditorių finansiniai reikalavimai restruktūrizavimo plano vykdymo laikotarpiu.
5. Byloje yra pakankamai duomenų, kad įmonė toliau vykdo savo veiklą turto nuomos, elektros gamybos, žvejybos įrangos pardavimų srityje, tai patvirtina į įmonės sąskaitą ir kasą gaunamos piniginės lėšos. Iš šių lėšų yra vykdomi naujų prekių pirkimai, kurie užtikrina įmonės veiklos tęstinumą bei pakankamą prekių likutį sandėlyje. Tai, kad šių prekių kiekis ir kaina gali būti kitokia, nei nurodoma finansinės atskaitomybės dokumentuose, yra apeliantės niekuo nepagrįsta nuomonė.
6. UAB „Intermaks salonas“ 2016 m. gegužės 31 d. ir 2016 m. liepos 13 d. raštais pranešė kiekvienam (tuo metu žinomam) kreditoriui apie įmonės dalyvių susirinkimo sprendimą dėl restruktūrizavimo plano metmenų patvirtinimo ir ketinimo kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Kreditorių informavimo laikotarpiu trečiasis asmuo UAB „Linkela“ nebuvo įmonės kreditoriumi ir jam jokių įsiskolinimų pagal nuomos sutartį nebuvo. Kreditoriaus reikalavimas atsirado tik po 2016 m. spalio 18 d., UAB „Linkela“ vienašališkai nutraukus subnuomos sutartį ir pareikalavus grąžinti turtą. Manytina, kad UAB „Linkela“ yra tinkamai informuota apie savo teises procese, nes pareiškė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu. Be to, informacija apie pradėtą restruktūrizavimo procesą yra skelbiama viešai.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

14. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
16. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
17. Apeliantės AB „Šiaulių bankas“ nuomone, balanso duomenys neatspindi realios įmonės padėties, nes į trumpalaikį turtą įtrauktos prekių atsargos, kurių balansinė vertė 626403,00 Eur, t. y. daugiau kaip pusė viso įmonės turto. Apeliacinės instancijos teismas šį skundo argumentą laiko nepragrįstu, nes prekių atsargos yra priskiriamos trumpalaikiam turtui. Trumpalaikis turtas – tai turtas, kuris gali būti naudojamas vieneto (šiuo atveju įmonės) pajamoms uždirbti (ekonominei naudai gauti) ar naudai vieneto darbuotojams ir (arba) jų šeimos nariams teikti trumpiau kaip vienerius metus, o jo įsigijimo kaina į vienetui leidžiamas atskaityti sąnaudas įskaitoma tą mokestinį laikotarpį, kurį šis turtas pradėtas naudoti (Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 13 straipsnio 4 dalis). Realų atsargų buvimo faktą įmonėje patvirtina antstolio S. U. 2016 m. lapkričio 28 d. surašytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 145.
18. 2016 m. rugsėjo 30 d. balanso duomenimis įmonės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 103579,00 Eur. UAB „Intermaks salonas“ įsipareigojimų bankui įvykdymo terminas dar nėra suėjęs (įvykdymo terminas iki 2019 m. liepos 31 d.), tačiau pradelsti įsipareigojimui bankui sudaro 21591,45 Eur. Įrodymų, kad kreditorė prieš terminą būtų nutraukusi su atsakove sudarytą Kreditavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), byloje nėra. Pažymėtina, kad vertinant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai yra suėję. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus UAB „Intermaks salonas“ į balansą įrašyto turto vertės (1154838,00 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų (trumpalaikių įsipareigojimų - 103579,00 Eur) bei pradelstų įsipareigojimų bankui (21591,45 Eur) santykį, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 10,84 proc. į balansą įrašyto turimo turto vertės. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė apie UAB „Intermaks salonas“ mokumą.
19. Iš byloje esančių 2008 m. birželio 25 d., 2013 m. spalio 11 d., 2014 m. gegužės 29 d., 2016 m. vasario 18 d., 2016 m. rugsėjo 10 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių matyti, kad įmonė teikia patalpų nuomos paslaugas, nuo 2014 m. yra elektros energijos gamintojas, parduodantis elektros energiją AB „Lesto“. Remdamasis nurodyta aplinkybe, apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apygardos teismo padarytai išvadai apie įmonės toliau vykdomą ūkinę komercinę veiklą bei uždirbamas pajamas.
20. Be to, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, UAB „Intermaks salonas“ kreditoriai Dunedain Enterprises Corp. ir UAB „Interbolis“, turintys didžiausius kreditorinius reikalavimus (Dunedain Enterprises Corp. – 603196,36 Eur reikalavimas, UAB „Ineterbolis“ – 195573,35 Eur), prieštaravimų dėl įmonės restruktūrizavimo nepareiškė. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė, įrodinėdama atsakovės negalėjimą vykdyti įsipareigojimus, kaip minėta, duomenų apie 2012 m. liepos 31 d. Kreditavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimą prieš terminą nepateikė. Trečiasis asmuo AB „Šiaulių bankas“ yra vienintelis įmonės kreditorius, kurio reikalavimas yra užtikrintas hipoteka. Įmonės bankroto atveju šio kreditoriaus reikalavimai bus tenkinami pirmiausia (Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 34 straipsnis). Abejonių dėl atsakovei priklausančio nekilnojamojo turto (pastato, unikalus Nr. 1988-1000-1027, žemės sklypo, unikalus Nr. 5247-0007-0192) rinkos vertės apeliantė įrodymais nepagrindė (CPK 178, 185 straipsniai).
21. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, banko argumentas, kad trečiasis asmuo UAB „Linkela“, kaip atsakovės kreditorius, nebuvo informuotas apie įmonės sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, nėra teisiškai aktualus, nes trečiasis asmuo neskundžia 2017 m. sausio 30 d. Kauno apygardos teismo nutarties, taip pat nepateikė atsiliepimo į atskirąjį skundą, taigi savo interesų pažeidimo neįžvelgia. Be to, aplinkybė, kad ši kreditorė pareiškė prašymą įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, patvirtina, kad ji buvo informuota apie UAB „Intermaks salonas“ ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo. Tuo remiantis pagrindo konstatuoti ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą nėra.
22. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės, siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas be kita ko turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis, kurie privalo atitikti jiems įstatymo keliamus reikalavimus. Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos teismas nenustatė, kad UAB “Intermaks salonas” restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka ĮRĮ 5 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Apeliantės nuomone, atsakovė teismui nepateikė jokių įrodymų apie realias galimybes atkurti įmonės mokumą. Pažymėtina, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas, juose pateikiamas tik preliminarus įmonės verslo planas. Apeliantė nepagrįstai UAB “Intermaks salonas” restruktūrizavimo metmenis vertina pagal restruktūrizavimo planui keliamus reikalavimus, todėl daro neteisingą išvadą, kad pateikti metmenys yra deklaratyvūs, o nurodytos priemonės nepadėtų išspręsti atsakovės finansinių sunkumų. Be to, pagal ĮRĮ įtvirtintą įmonės restruktūrizavimo modelį bendrovės kreditorių pritarimas įmonės restruktūrizacijos metmenims nereikalingas, jame nurodytos preliminarios priemonės detalizuojamos restruktūrizavimo plane, kuriam ir reikalingas įmonės kreditorių pritarimas (ĮRĮ 12, 14 straipsniai).
23. Pagal ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktą restruktūrizavimo proceso siekiančios įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse nurodomas preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs atsakovo pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, padarė išvadą, kad juose nurodytos preliminarios verslo plano priemonės pagrindžia įmonės veiklos atkūrimo realumą. Apeliacinės instancijos teismas tokiai pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai pritaria. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateiktuose UAB „Intermaks salonas“ restruktūrizavimo plano metmenyse numatyta ne tik toliau vykdyti patalpų nuomos, elektros energijos, žvejybos ir elektronikos prekių pardavimo, bet ir naują veiklą – teikti retro automobilių nuomos paslaugas, kurių kaina, remiantis atsakovės pateikta klasikinių automobilių ir kitos technikos kainų ir verčių lentele, juos suremontavus, viršys antstolio 2016 m. liepos
    4 d. patvarkyme dėl areštuoto turto įkainojimo nurodytą vertę (31021,00 Eur). Nors apeliantė nurodo, kad atsakovė nepateikė duomenų apie tai, iš kur planuoja gauti apyvartinių lėšų automobilių sutvarkymui, tačiau tai paneigia UAB “Intermaks salonas” restruktūrizavimo plano metmenyse nurodyta priemonė, kad bendrovės sukauptos prekių atsargos už 626403,00 Eur bus naudojamos bendrovės veikloje pajamoms uždirbti ir reikiamoms apyvartinėms lėšoms suformuoti.
24. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirajame skunde išdėstytų argumentų, kaip nesudarančių esminės reikšmės skundžiamos teismo nutarties teisėtumui.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 30 nutartį palikti nepakeistą.

             Teisėjas                    Artūras Driukas