Administracinė byla Nr. eA-3419-602/2020

      Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02219-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 23.1; 23.2; 52.1.4

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Dainiaus Raižio, Veslavos Ruskan (pranešėja), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

sekretoriaujant ­­­­­­­­­­­­­­­­­­­Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant pareiškėjui G. K., pareiškėjo atstovui advokatui Gintautui Bartkui,

atsakovo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atstovams T. Č. ir A. M.,

trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos atstovei R. E. M.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai dėl sprendimo panaikinimo.

Išplėstinė teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1.       Pareiškėjas G. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir atsakovas, Komisija, ir VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-52 „Dėl G. K.“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

2.       Pareiškėjas paaiškino, kad skundžiamu Sprendimu jis pripažintas pažeidęs Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų, 11 straipsnio 1 ir 2 dalių, 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, nes, būdamas Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (toliau – ir LNOBT) generaliniu direktoriumi, sprendė klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Riverside music limited“, iš kurios jis gauna pajamų, taip pat sprendė klausimus, susijusius su viešąja įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina „Vilniaus festivalio“ vadovo pareigas, bei sudarė sutartį su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir tinkamai nedeklaravo ryšių su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Riverside Music“. Nesutikdamas su ginčijamu sprendimu, pareiškėjas nurodė, kad nusišalino nuo klausimų, susijusių su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Riverside music limited“, sprendimo ir toks nusišalinimas atsakovo buvo priimtas kaip tinkamas. Be to, pareiškėjo teigimu, jo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nekelia jokio interesų konflikto, yra tinkamai deklaruotas, o bendradarbiavimas tarp nacionalinių ir savivaldos kultūros įstaigų atitinka efektyvumo ir naujovių bei atvirumo permainoms principus. Taip pat pažymėjo, jog tinkamai deklaravo santykius, susijusius su UAB „Riverside Music“.

3.       Pareiškėjo nuomone, skundžiamas VTEK sprendimas yra nemotyvuotas, nes Komisija nenurodo konkrečių aplinkybių, kurios įrodytų, kad pareiškėjo darbas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir atlygintinų paslaugų teikimas koncertų organizavimu bei tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę. Tokia atsakovo išvada neatitinka faktinių aplinkybių, nes LNOBT per Komisijos tiriamą laikotarpį organizavo daugiau nei 600 įvairaus pobūdžio renginių, o galimas interesų konfliktas kilo tik dėl 3 muzikinių renginių. Be to, UAB „Riverside Music“ veiklos beveik nevykdo, o muzikinės agentūros „Riverside music limited“ veikla yra susijusi beveik išimtinai ne su veikla Lietuvoje. Pareiškėjas pabrėžė, jog nesprendė jokių klausimų, susijusių su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Riverside music limited“, atvirkščiai, kilus galimam interesų konfliktui, nuo klausimų sprendimo nusišalino ir juose nedalyvavo. Atkreipė dėmesį, jog ryšius su „Riverside music limited“, įskaitant tai, kad pareiškėjo sūnus M. K. yra vienas iš minėtos agentūros vadovų, deklaravo Komisijai teikiamoje privačių interesų deklaracijoje, be to, savo ryšius su minėta muzikine agentūra atskleidė ir 2016 m. sausio 12 d. raštu, į kurį atsakydama Komisija rekomendavo pareiškėjui nusišalinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus dėl sūnaus įmonės siūlomų orkestrų, atlikėjų, meno kūrėjų bei kitų įmonės pasiūlytų kultūrinių programų detalių; pavesti meno tarybai išsirinkti įgaliotą asmenį, kuris derėtųsi su įmone dėl galimybės į repertuarą įtraukti jos atstovaujamus meno kūrėjus; pavesti vienam iš teatro pavaduotojų įforminti sprendimą dėl įgalioto asmens paskyrimo. Pareiškėjo teigimu, jis įgyvendino Komisijos rekomendacijas, informavo apie tai Lietuvos Respublikos kultūros ministrą, kuris priėmė pareiškėjo nusišalinimą nuo minėtų koncertų organizavimo ir pavedė LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti sutartis ir kitus dokumentus, susijusius su šių koncertų organizavimu. Sutartį su „Riverside music limited“ pasirašė būtent N. S., taigi ginčo muzikos renginių įtraukimą į LNOBT repertuarą lėmė paties N. S. veiksmai, be to, minėtas asmuo savo nuožiūra toliau keitė muzikinių renginių bilietų kainas ir priėmė visus kitus sprendimus, susijusius su ginčo renginių organizavimu.

4.       Pareiškėjas taip pat nurodė, kad atsakovas 2017 m. vasario 1 d. sprendime Nr. KS-7 konstatavo, jog atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą ir tai, jog G. K. Įstatymo nustatyta tvarka pareiškė nusišalinimą nuo 2016 m. gegužės 5 d. sutarties su UAB „Riverside Music“ pasirašymo ir kitų su šia sutartimi susijusių procedūrų (prieš tai šiuo klausimu kreipėsi į Komisiją dėl išankstinių rekomendacijų), jose nedalyvavo, nėra pagrindo teigti, kad LNOBT generalinio direktoriaus veiksmai šiuo atveju prieštarauja Įstatymo nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o jam iškilus – nusišalinti. Nors minėto Komisijos sprendimo rezoliucinėje dalyje minimas tik 2016 m. birželio 3 d. solistės A. G. Gala koncertas, pareiškėjo įsitikinimu, jis turi būti pripažįstamas nepažeidęs Įstatymo nuostatų ir dėl kitų dviejų muzikinių renginių, t. y. 2016 m. gegužės 26 d. Londono simfoninio orkestro koncerto ir 2016 m. rugsėjo 28 d. Karališkojo filharmonijos orkestro koncerto, kadangi aplinkybės, susijusios su nusišalinimu, yra identiškos.

5.       Pareiškėjas nesutinka, kad dėl 2016 m. LNOBT sutarčių sudarymo su „Riverside music limited“ į Komisiją ir Lietuvos Respublikos kultūros ministeriją (toliau – ir Ministerija) kreipėsi pavėluotai, veikdamas tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijoje. Paaiškino, jog paaiškėjus, kad išimtines atstovavimo teises yra įgijusi muzikos agentūra „Riverside music limited“ ir 2016 metų muzikinių renginių suorganizuoti kitaip, kaip tik per minėtą muzikos agentūrą neįmanoma, t. y. kilus galimam interesų konfliktui, jis atliko visus įstatymų reikalaujamus ir Komisijos rekomenduotus veiksmus, ir nedalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus dėl minėtų koncertų organizavimo.

6.       Pareiškėjo teigimu, iš skundžiamo sprendimo nėra pakankamai aišku, kokius darbus jis atliko, neturėdamas Ministerijos leidimo. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio redakcija, nustatanti, jog sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka, įsigaliojo tik nuo 2017 m. sausio 1 d., o Komisijos tiriami pareiškėjo darbai, tikėtina, atlikti 2014–2016 m. Pareiškėjas nemano, kad net ir įsigaliojus minimam įstatymo reikalavimui, jis privalo gauti Ministerijos leidimą dirbti kitą darbą, nes pareiškėjas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ pradėjo dirbti dar 2003 m. gegužės 3 d. ir tuomet teisės aktai apribojimo be leidimo dirbti kitą darbą nenustatė. Be to, Ministerija iki šiol nėra nustačiusi tvarkos dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Ministerija jam buvo nustačiusi terminą iki 2017 m. gegužės 25 d. pateikti papildomą informaciją norint gauti leidimą dirbti. Be to, pareiškėjas pabrėžė, kad yra viešai deklaravęs savo darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“, Ministerija galimo darbo drausmės pažeidimo dėl leidimo negavimo nenustatė. Atkreipė dėmesį, jog nei vienas kitas asmuo, dirbantis VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir organizuojantis (koordinuojantis) tam tikrus festivalius, nėra gavęs Ministerijos leidimo. Pabrėžė, kad Komisija neturi teisės vertinti, ar leidimas yra reikalingas, nes šių klausimų sprendimas yra išimtinai Ministerijos kompetencija.

7.       Pareiškėjas taip pat paaiškino, jog neturi jokių privačių interesų, susijusių su užsienio atlikėjais ir meno kolektyvais. LNOBT tarnybinių komandiruočių metu atliekamas darbas susijęs tik su LNOBT veikla. Kai kuriais atvejais atliekamas darbas susijęs su bendrais kultūros ar kitais visuomeniniais interesais, bet niekada nėra atliekamas darbas, susijęs su privačiais interesais. Visi LNOBT susitarimai sudaromi vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – raštu ir vadovaujantis viešųjų pirkimų taisyklėmis. Kontaktai su atlikėjais ir meno kolektyvais atliekami susirašinėjant, telefonu, arba žodžiu komandiruočių metu. Visų komandiruočių metu surašomos atlikto darbo ataskaitos, kurios saugomos LNOBT ir pateikiamos Ministerijai. Nors komandiruočių ataskaitų pateikimas Ministerijai teisės aktuose nenustatytas, bet atliekamas būtent siekiant išvengti galimų abejonių dėl skaidrumo ar šališkumo. Taip pat pabrėžė, jog Komisija nėra įgaliota atlikti LNOBT kultūrinės veiklos vertinimo. Ginčijamo sprendimo motyvuojamoje dalyje pateikdamas teiginius dėl brangių užsienio muzikantų, keliamų bilietų kainų, atsakovas pažeidė įstatymo viršenybės ir nepiktnaudžiavimo valdžia principą, pagal kuriuos viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti veiksmus, kurie nėra numatyti teisės aktuose, kuriems nėra suteikti įgalinimai ar kurie viršija jų kompetenciją (ultra vires). Pareiškėjo manymu, jis nėra sutelkęs galių ir įtakos svertų, jo kompetenciją nustato LNOBT įstatai, kurių joks pažeidimas nėra nustatytas.

8.       Pareiškėjas nesutinka, kad pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atkreipė dėmesį, kad minėta nuostata taikytina tik asmenims, atstovaujantiems valstybei ir savivaldybei, ar asmenims, atstovaujantiems valstybės institucijoms. Be to, pareiškėjas nedirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo nariu, o yra tik vienas iš dviejų Vilniaus festivalio koordinatorių. Pareiškėjas neatstovauja VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Minėtos įstaigos vardu veikia ir jai atstovauja VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktorius R. M. Vilniaus festivalis yra atskiri muzikiniai renginiai, kuriuos jungia bendra tema (idėja) ir kurie vyksta tuo pačiu laikotarpiu. Vilniaus festivalis vyksta kiekvienais metais birželio mėnesį. Šiuo metu Vilniaus festivalio muzikinių renginių organizatoriai yra du – LNOBT ir Lietuvos nacionalinė filharmonija. Vilniaus festivalis nėra nei VšĮ „Vilniaus festivaliai“ padalinys, nei nuosavybė. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ neorganizuoja nei vieno Vilniaus festivalio muzikinio renginio. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ yra Vilniaus savivaldybės įsteigta viešoji įstaiga, kurios tikslas – organizuoti ir koordinuoti Vilniaus miesto kultūros šventes, reikšmingiausius sostinės meno festivalius ir užtikrinti jų tęstinumą, todėl minėta įstaiga nuo 2005 metų remia ir skatina LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos iniciatyvą organizuoti Vilniaus festivalį. Pažymėjo, kad Vilniaus festivalis nėra veikla, kuri privalo būti vykdoma tiek LNOBT, tiek Lietuvos nacionalinės filharmonijos, tačiau tai naujoviškas reiškinys, kuris suteikia galimybę muzikos gerbėjams jau ir pasibaigus tradiciniams meno įstaigų sezonams dar vieną mėnesį klausytis pasaulinio garso atlikėjų. Dėl LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei kitų įmonių, įstaigų ir organizacijų paramos, bendradarbiavimo, šiandien Vilniaus festivalis tapo vienu ryškiausių Rytų Europos ir Baltijos jūros regiono reiškinių. Vilniaus festivalis taip pat leidžia LNOBT ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos bei Vilniaus miesto savivaldybės (per VšĮ „Vilniaus festivaliai“) išteklius naudoti ekonomiškai, rezultatus pasiekti kuo mažesnėmis sąnaudomis. Muzikinių renginių organizavimas ir įtraukimas į festivalius yra gerosios pasaulinės (europinės) patirties praktika, įgyvendinta Lietuvoje. Viešojo administravimo naujovių ir atvirumo permainoms principas įpareigoja ieškoti naujų ir veiksmingų būdų, kaip spręsti problemas ir nuolat mokytis iš gerosios patirties pavyzdžių. Paaiškino, kad VšĮ „Vilniaus festivaliai“ prisideda prie to, kad Vilniaus festivalis būtų organizuojamas, skirdamas finansinę paramą (apie 15 000 Eur per metus) ir mokėdamas papildomą atlyginimą dviem Vilniaus festivalio organizatoriams: LNOBT generaliniam direktoriui (pareiškėjui) ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinei direktorei R. P. Tokiu būdu šiems asmenims atlyginama už papildomą darbą, t. y. Vilniaus festivalio idėjos sukūrimą, muzikinių renginių parinkimą, bendros programos koordinavimą ir pan. Su kiekvienu iš jų, kaip ir su kitų festivalių, kuriuos remia VšĮ „Vilniaus festivaliai“, yra sudarytos antraeilio (nuotolinio) darbo sutartys. Taigi pareiškėjas komandiruočių metu ir kitais atvejais neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, o tarėsi dėl LNOBT veiklos klausimų, taip pat ir dėl renginių, kurie gali būti įtraukti kaip LNOBT organizuojami kūriniai Vilniaus festivalio programoje. Kūrinių atlikimas visais atvejais (ar įtrauktas, ar neįtrauktas į Vilniaus festivalio programą) būtų organizuojamas LNOBT – visos bilietų pardavimo pajamos tektų LNOBT, o ne VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Pareiškėjo įsitikinimu, dėl tokios inovatyvios veiklos nėra ir negali atsirasti joks interesų konfliktas, susijęs su darbu VšĮ „Vilniaus festivaliai“, joks leidimas atstovauti VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nėra reikalingas, nes atstovavimo nėra.

9.       Pareiškėjas nesutinka su teiginiu, kad turėjo deklaruoti sutartį su savo sūnaus vadovaujama ir muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“. Pažymėjo, kad 2015 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracijos dalyje „Individuali veikla“ deklaravo individualią veiklą (kodas 932, pavadinimas – pramogų ir poilsio organizavimo veikla, individualios veiklos pradžia – 2010 m. sausio 4 d., pabaiga nenurodyta). Pabrėžė, kad pajamos, gautos iš UAB „Riverside Music“, yra individualios veiklos pajamos, o įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų šaltinių (pagal kokius sandorius gaunamos pajamos ir kas yra sandorių šalys). Ši individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Riverside Music“ neturi sudariusi jokių sutarčių su LNOBT, taigi nėra kilęs nei galimas interesų konfliktas. Ar tokia individuali veikla leistina LNOBT generaliniam direktoriui, nėra Komisijos kompetencijos klausimas.

10.       Pareiškėjo nuomone, Komisijos atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas pažeidė nepiktnaudžiavimo valdžia ir teisėtumo principą. Pažymėjo, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas Komisijos pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys, tačiau šiuo atveju Komisijos atliekamą tyrimą organizavo, ginčijamo sprendimo priėmimo metu Komisijos posėdžiui pirmininkavo ir sprendimą pasirašė nurodytos sąlygos neatitinkantis Komisijos narys – V. K. VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalis nenustato išimčių, kada Komisijos pirmininko pareigas galėtų eiti kitas (ne vyriausias pagal amžių) Komisijos narys, taigi yra absoliutūs ginčijamo sprendimo pripažinimo neteisėtu pagrindai.

11.       Pareiškėjo teigimu, Komisijos 2017 m. balandžio 6 d. rašte nurodytas tyrimo dalyko apibrėžimas (visi pareiškėjo tarnybiniai veiksmai dėl 2014–2017 m. LNOBT planuotų ir (ar) surengtų muzikinių renginių, galbūt susijusių su pareiškėjo bei jam artimų asmenų privačiais interesais) neatitinka VTEKĮ 28 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nes yra per platus. Asmuo, kurio veikla tiriama, praranda bet kokią galimybę pateikti paaiškinimus, nes tyrimo apimtis tampa nepagrįstai plati. Tokiu būdu Komisija pažeidė ir teisėtumo principą – asmens, kurio veikla tiriama, teisę žinoti kokios faktinės aplinkybės yra tiriamos ir teisę pateikti paaiškinimus. Komisija privalo pasisakyti dėl visų tyrimo dalyko sudėtinių dalių, t. y. visų faktinių aplinkybių, tačiau šiuo atveju atsakovas to nepadarė. Be to, pareiškėjui nebuvo užtikrinta galimybė dalyvauti VTEK posėdyje. Komisija atsisakė atidėti posėdį dėl pareiškėjo iš anksto suplanuotų ir su Ministerija suderintų atostogų ir komandiruotės (išvykos į užsienį), nors dėl gausios medžiagos ir faktinių aplinkybių pareiškėjo dalyvavimas posėdyje turėjo būti pripažintas būtinu. Pareiškėjo manymu, buvo pažeisti ir objektyvumo, lygiateisiškumo, nešališkumo ir politinio neutralumo principai, nes skundžiamame sprendime nurodoma valstybės pareigūnų neigiama nuomonė apie pareiškėjo tarnybinį elgesį, pareiškėjui nepalankūs straipsniai.

12.       Atsakovas VTEK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

13.       Atsakovas nurodė, kad visiškai nekvestionuoja LNOBT darbuotojų vykdomų projektų meninio lygio ir suorganizuotų renginių svarbos plačiajai visuomenei. Įstatymo nuostatų prasme, pareiškėjo tarnybinis statusas LNOBT ir darbo santykiai VšĮ „Vilniaus festivaliai“ nėra išskirtiniai kitų tradicinių profesijų atstovų atžvilgiu. Pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad Įstatymo nurodytą interesų konfliktą valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui gali kelti ne tik esama darbovietė. Iš Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo ir LNOBT nuostatų matyti, kad LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga. Darbo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ atveju pareiškėjas remiasi būtent Įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje nurodytu įmonės apibrėžimu, nors kitur toks pasirinkimas kvestionuojamas. Nesutinka su pareiškėjo teiginiais, jog Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostata taikytina tik subjektams, kuriems suteikta teisė priimti norminius teisės administracinius aktus.

14.       Atsakovas pažymėjo, kad iš pareiškėjo, kaip VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojo, pareigybės aprašymo matyti, jog jo tarnybinės funkcijos organizuojant muzikinius renginius iš esmės susijusios su šios viešosios įstaigos atstovavimu, – veikimu jos naudai ir interesais santykiuose su trečiaisiais asmenimis. VTEK tyrimo metu gauti dokumentai patvirtina, kad pareiškėjas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ atstovavo ir savo tarnybinių komandiruočių metu, ne tik kaip LNOBT vadovas, bet ir kaip šios viešosios įstaigos darbuotojas, todėl teiginiai, kad tokio atstovavimo nebuvo, yra tik pareiškėjo subjektyvi nuomonė.

15.       Atsakovas nurodė, kad nors pareiškėjas skunde tvirtina, jog skundžiamame sprendime yra pateikta tikrovės neatitinkančių aplinkybių, tačiau pats nenurodo jokių tokį teiginį galinčių pagrįsti faktinių duomenų. VTEK nuomone, paties pareiškėjo skunde netrūksta visiškai abstraktaus pobūdžio ir realiais faktiniais duomenimis nepatikrinamų samprotavimų, pvz., kad jis tarnybinių komandiruočių užsienyje metu veikė išskirtinai tik LNOBT ir viešojo visuomenės intereso naudai. Pareiškėjo kaip LNOBT vadovo ir meno renginių vadybininko pavyzdys akivaizdžiai parodo, kad kultūros bei meno įvykių raiška neapsiriboja vienos valstybės teritorija. Tai liudija ne tik LNOBT bei VšĮ „Vilniaus festivaliai“ koncertų repertuarai, bet ir paties pareiškėjo tarnybinių komandiruočių užsienyje gausa. Pažymėjo, kad tai, į kurią rinką yra orientuota su pareiškėjo ekonominiais interesais tiesiogiai susijusių bendrovių UAB „Riverside Music“ ir „Riverside music limited“ veikla, galimo interesų konflikto prasme visiškai neturi reikšmės.

16.       Atsakovas pažymėjo, kad VTEKĮ Komisijai suteikia itin plačias teises ne tik analizuoti, bet ir pasisakyti bei vertinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų tarnybinės etikos ar elgesio problemas, todėl nepagrįsta teigti, kad VTEK, vertindama pareiškėjo elgesio atitiktį Įstatymo reikalavimams, neturėjo teisės pateikti savo nuomonės klausimais, tiesiogiai susijusiais ne tik su šio vertinimo dalyku, bet ir visuomenėje kilusiomis abejonėmis dėl tuometinio LNOBT vadovo veiklos skaidrumo bei nešališkumo.

17.       Komisijos teigimu, jai nekyla abejonių, kad pareiškėjo darbinė veikla VšĮ „Vilniaus festivaliai“ (muzikinių renginių, iš kurių didžioji dalis kasmet vyksta LNOBT, organizavimas) yra susijusi su tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto rizika jam vykdant LNOBT vadovo pareigas. Skundžiamame Sprendime VTEK nustatė ne vieną faktą, kad LNOBT vadovas priiminėjo konkrečius tarnybinius sprendimus veikiamas būtent tokio konflikto situacijos.

18.       Atsakovo nuomone, kalbėdamas tik apie tris 2016 m. LNOBT surengtus koncertus, dėl kurių, anot pareiškėjo, buvo imtasi prevencinių priemonių, todėl interesų konflikto išvengta, pareiškėjas klaidina teismą. Visų pirma, muzikinių renginių organizavimas yra tęstinis ir ilgai trunkantis procesas. Iš VTEK tyrimo dokumentų matyti, kad koncertai LNOBT yra planuojami ir su atlikėjais dėl jų atlikimo tariamasi keletą metų iki sutarties su jais pasirašymo. Iki tol LNOBT yra atliekami įvairūs paruošiamieji (organizaciniai) darbai, kuriems yra būtinas šios įstaigos vadovo dalyvavimas ir jo pagal kompetenciją priimami sprendimai. Priimant 2017 m. vasario 1 d. sprendimą Nr. KS-7, Komisijai apie tokius pareiškėjo veiksmus nebuvo žinoma, tačiau Lietuvos Respublikos kultūros ministrės L. R.-J. bei Lietuvos Respublikos Seimo nario P. U. pranešimų pagrindu atlikto tyrimo metu VTEK nustatė, kad dar iki minėtų trijų 2016 m. LNOBT surengtų koncertų pareiškėjas atliko veiksmus, atitinkančius Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtį. Atkreipė dėmesį, jog į VTEK pareiškėjas kreipėsi po to, kai visi šie veiksmai jau buvo atlikti, o sutarties pasirašymas su „Riverside music limited“ atstovaujamais atlikėjais buvo tik formalumas. Nors pareiškėjas VTEK pateikė dokumentus apie jo 2014 ir 2015 m. Lietuvos Respublikos kultūros ministrui pareikštus nusišalinimus nuo trijų LNOBT tais metais vykusių koncertų, tačiau pareiškęs nusišalinimą dėl 2015 m. kovo 5 d. „Filarmónica della Scalla“ koncerto LNOBT organizavimo, pareiškėjas, kaip LNOBT vadovas, su savo darbdaviu VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktoriumi 2015 m. vasario 6 d. pasirašė sutartį dėl būtent šio koncerto LNOBT organizavimo. Nuolatinio interesų konflikto pareiškėjo tarnybinėje veikloje buvimą, VTEK nuomone, pagrindžia nustatytų faktinių aplinkybių, susijusių su pareiškėjo turimais privačiais interesais, visuma. Pareiškėjas dirbdamas LNOBT, teikia atlygintinas ir itin gerai apmokamas paslaugas dviem jo sūnaus verslo įmonėms ir yra etatinis VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotojas. Visi šie juridiniai asmenys (iš kurių pirmieji du – privatūs), teikia iš esmės tas pačias kaip ir LNOBT paslaugas, t. y. organizuoja muzikinius renginius. Nagrinėjamu atveju ši veikla yra išskirtinai susijusi su pareiškėjo asmeniniais interesais, kuriems realizuoti jis prieš 20 metų įsteigė Vilniaus festivalį, o prieš 10 metų kartu su savo šeimos nariais – UAB „Riverside Music“ ir „Riverside music limited“. Pareiškėjo veiklą šiuose trijuose juridiniuose asmenyse viešųjų ir privačių interesų konflikto požiūriu būtina vertinti sistemiškai. Negalima teigti, kad toks konfliktas LNOBT vadovo veikloje turėjo situacinį pobūdį ir atsirado nuo pareiškėjo valios nepriklausančių aplinkybių. Pabrėžė, kad skundžiamas VTEK sprendimas dalyko ir turinio prasme nėra tapatus 2017 m. vasario 1 d. sprendimui, nes tuomet VTEK neištyrė visų aplinkybių, susijusių su muzikiniu renginiu, nes buvo pareiškėjo suklaidinta. VTEK tuo metu taip pat nevertino ir aplinkybės, kad 2016 m. birželio 3 d. LNOBT surengtas solistės A. G. koncertas buvo Vilniaus festivalio, kuriame antraeilėse pareigose dirba pareiškėjas, renginys, bei kitų aplinkybių.

19.       VTEK pabrėžė, jog tyrimo metu pareiškėjui atstovavo advokatas, kuris itin aktyviai domėjosi byla. Apie atliekamą tyrimą pareiškėjas ne kartą informuotas raštu, nurodant, kokios konkrečios aplinkybės yra tiriamos. Atsakydamas į šiuos pranešimus pareiškėjas yra pateikęs ne vieną paaiškinimą raštu, kuriuose išdėstė savo poziciją į jam pateiktus klausimus, todėl nesuprantami argumentai, esą pareiškėjui buvo nesuprantamas VTEK tyrimo dalykas ir apimtis. Komisija paaiškino, kad tyrimą dėl pareiškėjo atliko dviejų skirtingų pranešimų pagrindu, tačiau šiuose pranešimuose buvo nurodytos aplinkybės dėl to paties dalyko, todėl VTEK šiuos pranešimus sujungė į vieną tyrimą. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių, su kuriomis jis nebuvo supažindintas. Taip pat pažymėjo, kad pareiškėjas, naudodamasis LNOBT vadovo pareigomis, galbūt sąmoningai VTEK neteikė asmeniškai sau nenaudingų LNOBT dokumentų, kuriuos Komisija vėliau gavo iš kitų institucijų.

20.       Dėl Komisijos sudėties pažymėjo, kad pagrindas naikinti skundžiamą VTEK sprendimą galėtų atsirasti nebent tuomet, jeigu paaiškėtų, jog jį priėmė neteisėtos sudėties subjektas (neįgalioti asmenys, kvorumo trūkumas ir pan.). VTEK posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Penktasis VTEK narys, ėjęs VTEK pirmininko pareigas, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu buvo atleistas nuo 2017 m. kovo 20 d., o naujas, skundžiamo VTEK sprendimo priėmimo dieną, nepaskirtas.

21.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

22.       Ministerija nurodė, kad pareiškėjas dirbdamas LNOBT darbo santykiais buvo susijęs ir pajamų gavo iš UAB „Riverside Music“, „Riverside music limited“, ėjo vadovaujančias pareigas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ Vilniaus festivalis. Pareiškėjas, eidamas LNOBT generalinio direktoriaus pareigas, sąmoningai, žinodamas, kad jo darbas LNOBT generalinio direktoriaus pareigose nesuderinamas su artimų asmenų privačių įmonių UAB „Riverside Music“, „Riverside music limited“ gaunama nauda ir vadovaujamo darbo pareigomis VšĮ „Vilniaus festivaliai“ Vilniaus festivalis pažeidžia Įstatymo reikalavimus, toliau ėjo šias pareigas. Pareiškėjo veiksmai buvo atliekami sistemingai, tęstinį laikotarpį, planuotai, o tarnybinės komandiruotės išnaudotos siekiant privačių tikslų.

23.       Ministerija pažymėjo, kad Įstatymu siekiama suderinti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų privačius ir visuomenės viešuosius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje. Ministerijos nuomone, interesų konfliktas yra netoleruotina faktinė situacija valstybinėje tarnyboje, už kurią pagrįstai gali būti taikoma atsakomybė.

24.       Dėl nusišalinimo nuo ginčo muzikinių renginių Ministerija pažymėjo, kad pareiškėjo nusišalinimas buvo formalus ir pavėluotas, nepaneigė ir nesumažino pareiškėjo de facto (faktiškai) kontrolės sutarčių dėl nurodytų muzikinių renginių sudarymo ir vykdymo. Pabrėžė, jog apie LNOBT planuojamą Londono simfoninio orkestro koncertą, kuris įvyko 2016 m. gegužės 26 d., pareiškėjas žinojo jau 2015 m., t. y. šis muzikinis renginys jau buvo numatytas Ministerijai pateiktoje LNOBT 2015–2016 metų teatro sezoninės kūrybinės veiklos programoje. Planuojant 2015–2016 m. programą, buvo svarstyti Londono simfoninio orkestro, Karališkojo filharmonijos orkestro ir A. G. koncertai, kurių tiekėjas – „Riverside music limited“, tačiau nusišalinimas pateiktas tik 2016 m. kovo 17 d. Taigi pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. P-62 pavesta LNOBT direktoriaus pavaduotojui N. S. pasirašyti LNOBT vardu sutartis, laikytina pavėluotu ir formaliu nusišalinimu. Ministerija pažymėjo, kad šis argumentas taikytinas ir dėl LNOBT Meno tarybos, kurios lojali pareiškėjui sudėtis buvo patvirtinta pareiškėjo teikimu.

25.       Ministerija nesutiko su pareiškėjo teiginiu, esą pareiškėjo veiklai netaikytinas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies apribojimas. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis numato, jog biudžetinė įstaiga – ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis valstybės ar savivaldybės funkcijas ir išlaikomas iš valstybės ar savivaldybės biudžetų asignavimų, taip pat iš Valstybinio socialinio draudimo fondo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų ir kitų valstybės pinigų fondų lėšų. Pareiškėjas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas valstybės tarnautoju. Remiantis teismų praktika, Įstatymo 12 straipsnis, numatantis teisės atstovauti apribojimus asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, neišskiria kokios nors asmenų grupės, kuriems šis ribojimas netaikomas. Įstatymo pažeidimas pasireiškė pareiškėjui sudarant sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas.

26.       Ministerija nurodė, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Profesionaliojo scenos meno įstatyme buvo įtvirtintas aiškus ir konkretus reikalavimas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimą dirbti kitą darbą. Toks darbas, be kita ko, turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoti teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. Teisės aktuose nebuvo įtvirtintos išimtys, kuomet Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos netaikomos. Darbo tęsimas, be kita ko, reiškia darbo funkcijų vykdymą, dėl kurių turi būti gautas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos leidimas. Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnyje expresis verbis (tiesiogiai) nurodyta, kad leidimas reikalingas kitam darbui dirbti (o ne naujam ar ankstesniam), todėl bet koks kitoks imperatyvios įstatymo nuostatos aiškinimas neatitiktų įstatymų leidėjo valios ir teisės aiškinimo principų. Pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą dėl leidimo dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“ tik pradėjus galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, dėl leidimo užsiimti individualia veikla pareiškėjas apskritai nebuvo kreipęsis, nors, Ministerijos nuomone, individuali veikla prilyginama darbui. Poįstatyminės tvarkos, pagal kurią išduodamas leidimas dirbti kitą darbą, nebuvimas nepaneigia įstatymo reikalavimų, juo labiau, kad egzistuoja bendra Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta prašymų nagrinėjimo tvarka. Pažymėjo, kad leidimo dirbti kitą darbą nebuvimas yra tęstinis (trunkamojo) pobūdžio pažeidimas, dėl kurio 1 mėnesio terminas netaikomas.

27.       Ministerija taip pat nurodė, kad VšĮ „Vilniaus festivaliai“ įstatuose nurodyta, jog VšĮ „Vilniaus festivaliai“ prodiusuoja festivalį Vilniaus festivalis, pareiškėjas dirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ Vilniaus festivalis vadovu, Vilniaus festivalio vadovo pareiginėje instrukcijoje nurodyta, kad pareiškėjas atsakingas už programos sudarymą, sudaro sutartis su paslaugų teikėjais, dalis šių renginių vyksta LNOBT, su LNOBT yra pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią viešąjį pirkimą organizuoja ir paslaugų teikėją nustato LNOBT. Pareiškėjas, sudarydamas Vilniaus festivalio programą, rinkdavo kviečiamus atlikėjus, be kita ko, ir tarnybinių komandiruočių LNOBT metu. Akivaizdu, kad tarnybinių komandiruočių metu buvo tariamasi ir dėl Vilniaus festivalio, ir dėl LNOBT muzikinių renginių. Ministerijos manymu, net jei ir būtų nustatytas formalus ginčijamo sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimas, teismas turėtų vertinti pažeidimo pobūdį ir mastą. Pažymėjo, kad tuo atveju, kai Įstatymas buvo pažeistas, o VTEK sprendimas atitinka turinio reikalavimus, tai vien formalūs VTEK sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti VTEK sprendimą, nes priešingu atveju būtų ginamas viešuosius ir privačius interesus pažeidęs asmuo.

II.

28.       Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

29.       Teismas konstatavo, kad ginčas kilęs dėl VTEK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-52 „Dėl G. K.“, kuriuo pareiškėjas pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

30.       Teismas nustatė, kad dėl pareiškėjo elgesio atitikties Įstatymo nuostatoms 2017 m. kovo 9 d. į Komisiją kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimo narys P. U., nurodydamas, jog sistemiškai vertinant tai, jog pareiškėjas kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę, prašydamas paremti keturis 2016 ir 2017 m. LNOBT planuojamus surengti koncertus, tarp jų – du jo sūnaus įmonės „Riverside Music“ vėliau suorganizuotus pasirodymus, ir Vilniaus miesto savivaldybė per VšĮ „Vilniaus festivaliai“ skyrė 30 000 Eur paramą pareiškėjo sūnaus įmonės tarpininkautam koncertui, ir anksčiau visuomenės informavimo priemonėse pateiktą informaciją apie LNOBT vadovo konsultanto darbą jo sūnaus įmonėje „Riverside Music“ bei iš minėtos įmonės gautą atlyginimą, taip pat įvairių finansavimo klausimų, susijusių su LNOBT veikla, svarstymą, kyla abejonės, ar visi LNOBT vadovo veiksmai atitiko teisės aktų reikalavimus. 2017 m. kovo 20 d. VTEK pranešimu pareiškėjas informuotas, jog dėl minėto P. U. pranešimo Komisijoje pradėtas tyrimas dėl pareiškėjo tarnybinių veiksmų atitikties Įstatymo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas paprašytas iki 2017 m. kovo 28 d. raštu išsamiai paaiškinti P. U. pranešime nurodytas aplinkybes, pridedant visus 2015 m. LNOBT Vilniaus miesto savivaldybei (ar jai pavaldžioms įstaigoms) pateiktus prašymus skirti finansinę paramą pareiškėjo vadovaujamoje institucijoje rengiamiems koncertams, nurodant šių prašymų apsvarstymo rezultatus, o taip pat kitus, su tuo susijusius dokumentus.

31.       Dėl pareiškėjo veiksmų atitikties Įstatymo nuostatoms 2017 m. kovo 28 d. raštu į Komisiją taip pat kreipėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministrė, nurodydama pareiškėjo sąsajas su UAB „Riverside Music“ ir „Riverside music limited“. 2017 m. kovo 20 d. VTEK pranešimu pareiškėjas informuotas, jog Komisija Lietuvos Respublikos kultūros ministrės pranešime nurodytas aplinkybes nusprendė prijungti prie Lietuvos Respublikos Seimo nario P. U. pranešimo pagrindu pradėto tyrimo. Pareiškėjui taip pat nurodyta, kad tyrimo vertinimo dalykas yra jo veiksmų dėl 2014–2017 m. LNOBT planuotų ir (ar) surengtų muzikinių renginių, galbūt susijusių ir su pareiškėju ir jam artimų asmenų privačiais interesais, atitiktis Įstatymo reikalavimams, be to, Komisija įvertins pareiškėjo veiksmų deklaruojant privačius interesus, susijusius su bendrovėmis „Riverside music limited“, UAB „Riverside Music“ bei dalyvavimu juridiniuose asmenyse atitiktį Įstatymo nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas paprašytas ne vėliau kaip iki 2017 m. balandžio 18 d. pateikti išsamų paaiškinimą dėl nurodytų aplinkybių bei pateikti Komisijos nurodytus dokumentus, susijusius su pareiškėjo veikla LNOBT, „Riverside music limited“ ir UAB „Riverside Music“. Pareiškėjas 2017 m. balandžio 6 d. Komisijai teiktuose paaiškinimuose nurodė, kad nuo 2010 metų VšĮ „Vilniaus festivaliai“ kartu su LNOBT vykdo projektą „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“. Projektas finansuojamas VšĮ „Vilniaus festivaliai“, LNOBT ir kitų rėmėjų lėšomis. Kokie atlikėjai bus kviečiami, priklauso ne tik nuo atlikėjų užimtumo, bet ir nuo turimų ar planuojamų gauti lėšų. Dėl koncertinės veiklos specifikos, ir ypač dėl to, kad atlikėjai turi savo gastrolių (kelionių) planus, ilgą laiką nebūna aišku, ar atlikėjai apskritai galės atvykti ir ar sutiks sudaryti įpareigojančias sutartis. Pradėti derybas su atlikėjais neturint bent jau numatomo finansavimo, būtų nepriimtina praktika, todėl projekto vykdytojai reguliariai kreipiasi į įvairias įmones, įstaigas ir organizacijas, prašydami paremti planuojamus projekte atlikėjų koncertus. Jei Vilniaus savivaldybė pritaria galimam atlikėjų koncertui, priima sprendimą finansuoti renginį (ar iš dalies finansuoti), lėšos skiriamos VšĮ „Vilniaus festivaliai“. 2015 m. projekto „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“ vykdytojai kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę prašydami finansuoti planuojamus koncertus. Prašyme buvo nurodyti planuojami koncertai 2016–2018 m.: Londono simfoninis orkestras ir Londono Karališkasis orkestrai 2016 m., Vienos Filharmonijos ir Concergebouw orkestrai 2018 m. Vilniaus miesto savivaldybė 2016 m. nutarė finansuoti tik dalinį atlygį už Londono simfoninio orkestro koncerto viešą atlikimą ir tam skyrė 30 000 Eur. Pareiškėjas paaiškinime taip pat nurodė, jog paaiškėjus, kad Londono simfoninis orkestro koncerto išimtines atstovavimo teises yra įgijusi muzikos agentūra „Riverside Music“ ir 2016 metų koncerto suorganizuoti kitaip kaip tik per minėtą muzikos agentūrą negalima, t. y. kilus galimam interesų konfliktui, pareiškėjas atliko visus įstatymų reikalaujamus ir Komisijos rekomenduotus veiksmus ir nedalyvavo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus nei dėl minėto koncerto organizavimo, nei dėl piniginių lėšų skyrimo. 2017 m. balandžio 26 d. pareiškėjas pateikė atsakovui pasiaiškinimą, kuriame nurodė aplinkybes, susijusias su ginčo koncertų organizavimu. Komisija, atlikusi tyrimą, ginčijamu 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. KS-52 nusprendė pripažinti, kad: 1) pareiškėjas, spręsdamas klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Riverside music limited“, iš kurios jis gauna pajamų, ir su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina Vilniaus festivalio vadovo pareigas, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2) pareiškėjas, sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; 3) pareiškėjas, nustatyta tvarka nedeklaravęs ryšio su savo sūnaus vadovaujama muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“, iš kurios jis pats gauna pajamų, pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas.

32.       Teismas vadovavosi Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktais, 11 straipsnio 1, 2 dalimis, 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktu. Teismo vertinimu, ginčijamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui įvertinti yra aktualios šios Komisijos nustatytos faktinės aplinkybės, kurių iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas. Visų pirma pareiškėjas, eidamas Lietuvos nacionalinės filharmonijos generalinio direktoriaus pareigas, 1997 m. įkūrė Vilniaus festivalį, kuriam vadovauja iki šiol. 2003–2007 m. pareiškėjas buvo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003 m. vasario 19 d. sprendimu Nr. 805 įsteigė VšĮ „Vilniaus festivaliai“ sostinės šventėms ir tradiciniams kultūros renginiams organizuoti. Ši viešoji įstaiga, be kita ko, prodiusuoja ir Vilniaus festivalį. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ taip pat vykdo projektą „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“. Dalis šių renginių vyksta LNOBT koncertų salėse. Nuo 2002 m. liepos 15 d. pareiškėjas eina LNOBT generalinio direktoriaus pareigas. 2003 m. balandžio 30 d. darbo sutarties pagrindu pareiškėjas priimtas dirbti antraeilėse pareigose VšĮ „Vilniaus festivaliai“ Vilniaus festivalio meno vadovu. Darbą VšĮ „Vilniaus festivaliai“ pareiškėjas yra nurodęs Komisijai pateiktoje privačių interesų deklaracijoje. LNOBT, atstovaujama generalinio direktoriaus pavaduotojo, ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ 2014 m. balandžio 7 d. pasirašė bendradarbiavimo sutartį Nr. J1-3/1, kuria susitarė bendradarbiauti, viešojo pirkimo būdu įsigyjant pasaulinio garso aukščiausio meninio lygio simfoninio orkestro koncerto atlikimo paslaugas. Vadovaudamasis šia sutartimi, paslaugų viešąjį pirkimą organizuoja ir paslaugų teikėją nustato LNOBT, kuriam atitenka visos pajamos už parduotus bilietus. Sutarčių su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ direktoriumi yra pasirašęs ir pareiškėjas, kaip LNOBT vadovas. Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo 2010 m. sausio 1 d. pareiškėjas ir jo sūnus M. K. vykdo individualią veiklą (kita pramogų ir renginių organizavimo veikla). Pareiškėjo sūnus M. K. nuo 2014 m. balandžio 22 d. buvo vieninteliu UAB „Riverside Music“, kurios veiklos objektas – muzikinių renginių ir festivalių organizavimas bei tarpininkavimas parduodant miuziklus, akcininkas, o nuo 2014 m. balandžio 22 d. iki 2017 m. kovo 1 d. – minėtos bendrovės direktorius. Pareiškėjas 2015 m. sausio 2 d. su UAB „Riverside Music“ sudarė renginių organizavimo sutartį. Sutarties dalykas – vadovaujantis bendrovės (užsakovo) žodžiu arba raštu pateiktais prašymais pareiškėjas įsipareigoja teikti paslaugas, susijusias su įvairiais kultūriniais projektais, koncertais, festivaliais ir kitais renginiais, atlikti atlikėjų atranką ir organizacijų, rengiančių viešuosius pasirodymus, paiešką, tarpininkauti ir atstovauti UAB „Riverside Music“ derinant ir nustatant projektų sąlygas, peržiūrėti ir įgyvendinti užsakytus projektus. Pareiškėjas, vykdydamas individualią veiklą, iš UAB „Riverside Music“ 2015 m. ir 2016 m. gavo pajamų. Komisija taip pat nustatė, kad „Riverside music limited“ – Kipre registruota ir veikianti bendrovė, kurios veiklos sritis – muzikinių renginių rengimo tarpininkavimas. Pareiškėjas deklaravo, kad jo sūnus M. K. yra šios bendrovės akcininkas, o jis pats nuo 2010 m. sausio 4 d. „Riverside music limited“ teikia renginių organizavimo paslaugas. Pareiškėjas paslaugas šiai bendrovei teikia pagal konkrečius užsakymus, kuriuos įvykdęs gauna atlygį. LNOBT 2016 m. su „Riverside music limited“ yra sudariusi tris sutartis: 1) dėl 2016 m. gegužės 26 d. Londono simfoninio orkestro koncerto su dirigentu A. P. ir smuikininku N. Z. Tai bendras LNOBT ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“ projekto „Geriausi pasaulio orkestrai Vilniuje“ renginys. Sutartis sudaryta 2016 m. gegužės 5 d.; 2) dėl 2016 m. birželio 3 d. solistės A. G. Gala koncerto su solistu M. B. ir dirigentu C. T. Tai VšĮ „Vilniaus festivaliai“ koordinuojamo Vilniaus festivalio renginys. Sutartis sudaryta 2016 m. gegužės 5 d.; 3) dėl 2016 m. rugsėjo 28 d. Karališkojo filharmonijos orkestro koncerto su dirigentu C. D. Sutartis sudaryta 2016 m. rugsėjo 9 d. Išskirtines teises atstovauti šiems atlikėjams turi „Riverside music limited“.

33.       Teismas nurodė, kad Įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Pagal minėto straipsnio 2 dalį privatūs interesai – asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, (ar jam artimo asmens) asmeninis turtinis ar neturtinis suinteresuotumas, galintis turėti įtakos sprendimams atliekant tarnybines pareigas. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 1 dalį asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, be kita ko, yra ir asmenys, dirbantys biudžetinėse įstaigose ir turintys administravimo įgaliojimus.

34.       Teismas, įvertinęs nurodytas bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei Įstatymo reglamentavimą, sutiko su Komisijos išvadomis, jog pareiškėjas pažeidė minėto įstatymo reikalavimus.

35.       Teismas nurodė, kad Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–3 punktai bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos įpareigoja valstybinėje tarnyboje dirbančius asmenis vengti interesų konflikto, nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, ir nusišalinti nuo tokių sprendimų priėmimo. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, būdamas biudžetinės įstaigos LNOBT vadovu, tuo pačiu metu teikė renginių organizavimo paslaugas „Riverside music limited“, kurios akcininkas ir direktorius yra pareiškėjo sūnus M. K. LNOBT 2016 m. su „Riverside music limited“ yra sudariusi tris sutartis. Kadangi VTEK dėl 2016 m. birželio 3 d. A. G. Gala koncerto jau yra pasisakiusi 2017 m. vasario 1 d. sprendime, šiuo atveju vertintinos sutartys tik dėl Londono simfoninio orkestro koncerto ir Karališkojo filharmonijos orkestro koncerto organizavimo. LNOBT sudarė sutartis dėl minėtų koncertų organizavimo su „Riverside music limited“, nes ši bendrovė turėjo išskirtines teises atstovauti šiems atlikėjams. Nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad pareiškėjas turėjo asmeninį turtinį suinteresuotumą dėl minėtų koncertų organizavimo, nes LNOBT, kuriam vadovauja pareiškėjas, sudarytos sutartys dėl minėtų koncertų atnešė piniginę naudą jo sūnui. Pareiškėjo teiginiai, kad jis nusišalino nuo sprendimų, susijusių su „Riverside music limited“, priėmimo, nepaneigia pareiškėjo viešų ir privačių interesų konflikto. Nors sutartis su „Riverside music limited“ pasirašė ne pats pareiškėjas, o jo pavaduotojas, tačiau minėtų sutarčių sudarymas buvo tik paskutinis formalumas koncertų organizavimo procedūroje. Įstatymo 11 straipsnis nustato draudimą ne tik priimti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą, bet draudžiama dalyvauti ir rengiant bei svarstant tokius sprendimus. Šiuo atveju pats pareiškėjas pripažino, kad ginčo koncertų organizavimas truko ilgą laiką. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas Londono simfoninio orkestro koncertą planavo nuo 2015 m. ir iki pareiškėjo pareikšto nusišalinimo visos koncerto detalės jau buvo suderintos. Pareiškėjo teiginiai, jog jis tik 2015 m. gruodžio mėn. sužinojo, kad koncertai galės vykti tik per „Riverside music limited“, vertintini kritiškai, nes dar 2015 m. gegužės mėn. pareiškėjas komandiruotės Londone metu su Londono simfoninio orkestro vadovais aptarė būsimų orkestro gastrolių LNOBT sutarties detales. Kaip nurodė pats pareiškėjas teismo posėdyje, jis turi didelę patirtį tokio lygio renginių organizavime ir žino, jog Londono simfoninis orkestras sutartis sudaro tik per agentus, išskyrus koncertus Paryžiaus Cite de la Musique ir Niujorko Carnegie Hall salėse.

36.       Dėl Įstatymo nuostatų pažeidimo, kiek tai susiję su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, būdamas VšĮ „Vilniaus festivaliai“ darbuotoju ir būdamas atsakingas už Vilniaus festivalio programos kūrimą, įtraukdamas į programą LNOBT organizuojamus koncertus, kurie buvo organizuojami per jo sūnaus valdomą „Riverside music limited“, taip pat pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

37.       Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, nes atstovavo LNOBT, tvarkydamas reikalus su juridiniu asmeniu, iš kurio gauna pajamas. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad jam netaikytinas Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad pareiškėjas yra valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo. LNOBT yra valstybės biudžetinė įstaiga. Nors Įstatymas neįtvirtina valstybės institucijos sąvokos, tačiau, atsižvelgiant į biudžetinės įstaigos apibrėžtį (Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalis), pastaroji gali būti priskirtina prie valstybės institucijos Įstatymo kontekste, nes įgyvendina valstybės funkcijas. Taigi pareiškėjas, kaip valstybinės biudžetinės įstaigos, įgyvendinančios valstybės funkcijas, t. y. LNOBT vadovas negalėjo sudarinėti sandorių su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, mokančiu pareiškėjui darbo užmokestį.

38.       Teismas nurodė, jog Įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo deklaruoti privačius interesus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys, kuriuos privalu nurodyti deklaracijoje. Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata įpareigoja deklaruoti artimus asmenis ar kitus jam žinomus asmenis arba duomenis, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas paskutinėje savo teiktoje 2015 m. gegužės 27 d. privačių interesų deklaracijoje, kiek tai susiję su UAB „Riverside Music“, deklaravo, tik kad jo sutuoktinė R. K. yra minėtos bendrovės akcininkė, nors bendrovės akcininkas ir vadovas buvo pareiškėjo sūnus M. K. Be to, pareiškėjas 2015 m. sausio 2 d. sudarė paslaugų teikimo sutartį su savo sūnaus vadovaujama ir muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“ dėl renginių organizavimo paslaugų. Taigi pareiškėjas ne tik netiksliai deklaravo duomenis apie UAB „Riverside Music“, bet ir nedeklaravo su minėta bendrove sudarytos sutarties, kurios pagrindu gavo finansinę naudą, todėl teismas sutiko su VTEK nuomone, kad šiuo atveju pareiškėjas pažeidė Įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, individualios veiklos deklaravimas, nenurodant iš jos gaunamų pajamų šaltinio, šiuo atveju nėra pakankamas būdas išviešinti galimą interesų konfliktą. Nors UAB „Riverside Music“ jokių sutarčių su LNOBT ir nėra sudariusi, tačiau tiek UAB „Riverside Music“, tiek LNOBT užsiima scenos meno renginių organizavimu, todėl minėtos sutarties deklaravimas, teismo vertinimu, LNOBT direktoriui buvo būtinas.

39.       Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog Įstatymo nuostatų pažeidimas konstatuotas ne dėl leidimo dirbti kitą darbą negavimo iš Ministerijos, todėl pareiškėjo teiginių dėl šio leidimo išdavimo (ne)būtinybės teismas šiuo atveju nevertino.

40.       Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo nurodytų procedūrinių pažeidimų – netinkamos Komisijos sudėties, netinkamo pareiškėjo informavimo apie vykdomą tyrimą, politikų nuomonių citavimo bei teisės dalyvauti VTEK posėdyje nesuteikimo, nurodė, kad pareiškėjui buvo siųsti du Komisijos pranešimai apie vykdomą tyrimą, prie kurių buvo pridėti asmenų, pranešusių atsakovui apie galimą viešų ir privačių interesų pažeidimą, pranešimai. Pareiškėjas pateikė savo paaiškinimus dėl abiejų pranešimų. Iš pareiškėjo teiktų paaiškinimų turinio matyti, jog pareiškėjas suprato, dėl ko vyksta tyrimas jo atžvilgiu, todėl pareiškėjo teiginiai dėl nesudarytos galimybės tinkamai atsikirsti į jam pareikštus kaltinamus vertintini kritiškai. Teismas šiuo atveju sutiko su pareiškėju, kad VTEK savo sprendimuose turėtų vengti remtis žiniasklaidos priemonėse skelbiamomis viešų asmenų nuomonėmis apie pareiškėją, tačiau toks ginčijamo sprendimo teksto ydingumas nesudaro pagrindo panaikinti 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. KS-52 „Dėl G. K.“, nes kaip nurodyta anksčiau, Įstatymo pažeidimai šiuo atveju buvo nustatyti. Pagal VTEKĮ 161 straipsnio 1 dalį VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose. Posėdžių organizavimo tvarką nustato VTEK darbo reglamentas. Pagal VTEK darbo reglamento 65 punktą, Komisijos posėdyje kviečiamas dalyvauti asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo. Šių asmenų ir (arba) jų įgaliotų atstovų neatvykimas į posėdį netrukdo Komisijai priimti sprendimą. Iki sprendimo nagrinėjimo Komisijos posėdyje pradžios patikrinama atvykusių į posėdį šalių tapatybė ir įgaliojimai. Nagrinėjamu atveju pareiškėjui posėdyje atstovavo advokatas, taigi Komisija neprivalėjo atidėti posėdžio dėl pareiškėjo nedalyvavimo. Teismo vertinimu, pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybė, kad skundžiamo sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir ginčijamą sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, kaip nurodyta VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalyje, nesudaro pagrindo teigti, kad sprendimas yra neteisėtas. Pagal VTEKĮ 161 straipsnio 3 dalį, VTEK posėdžiai teisėti, kai juose dalyvauja ir dėl sprendimo balsuoja ne mažiau kaip trys VTEK nariai, komisija sprendimą priima VTEK narių balsų dauguma atviru vardiniu balsavimu. Nagrinėjamu atveju skundžiamas sprendimas priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Komisija, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė VTEKĮ nustatytos kompetencijos ribose, už sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius, todėl teismas pareiškėjo teiginius dėl sprendimo panaikinimo šiuo pagrindu atmetė. Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo panaikinti Komisijos Sprendimą, todėl pareiškėjo skundą atmetė, nurodydamas, kad nėra pagrindo atlyginti jam ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III.

41.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: patenkinti pareiškėjo skundą; priteisti iš atsakovo pareiškėjo bylos nagrinėjimo išlaidas; pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalimi, pageidautų bylos nagrinėjimo žodine tvarka, jei teismas pripažintų, kad toks nagrinėjimas būtinas. Pareiškėjas savo prašymą grindžia tuo, kad byloje yra daug faktinių aplinkybių, byloje nagrinėjami klausimai susiję su specifine kultūrinės veiklos organizavimo sritimi, taip pat tuo, kad Komisija ir teismas neišnagrinėjo visų reikšmingų aplinkybių ir nukrypo nuo Komisijos tyrimo dalyko. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

41.1.                      Komisijos išvados ir teismo išvados nesutampa, t. y. motyvai, kodėl pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, yra skirtingi Komisijos sprendime ir teismo sprendime, ir prieštaraujantys vienas kitam.

41.2.                      Teismas sutiko su Komisijos vertinimu, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, nes atstovavo LNOBT, tvarkydamas reikalus su juridiniu asmeniu, iš kurio gauna pajamas, kadangi LNOBT yra valstybės institucija, nes įgyvendina valstybės funkcijas. LNOBT nėra valstybės institucija, ir nei Komisija, nei teismas nevertino dviejų sutarčių sudarytų 2014–2015 metais turinio ar reikšmės, šios sutartys byloje net nėra pateiktos.

41.3.                      Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad klausimai, susiję su leidimo gavimu / negavimu, nesietini su Įstatymu, tačiau Komisija tai nurodė kaip motyvą priimant Komisijos sprendimą.

41.4.                      Komisijos 2017 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. KS-7 „Dėl G. K.“ nėra panaikintas ir yra galiojantis. Nepriklausomai nuo to, kad Komisijos 2017 m. vasario 1 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje minimas tik 2016 m. birželio 3 d. solistės A. G. Gala koncertas (antrasis muzikinis renginys), LNOBT generalinis direktorius G. K. turi būti pripažįstamas nepažeidęs Įstatymo nuostatų ir dėl kitų dviejų muzikinių renginių: pirmojo – 2016 m. gegužės 26 d. Londono simfoninio orkestro koncerto, ir trečiojo – 2016 m. rugsėjo 28 d. Karališkojo filharmonijos orkestro koncerto, kadangi aplinkybės, susijusios su nusišalinimu, yra identiškos.

41.5.                      Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas apie tai, jog muzikos agentūra „Riverside music limited“ bus pasirinkta atstovauti Londono simfoniniam orkestrui, sužinojo anksčiau, nei nusišalino. Nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas, sužinojęs apie galimą interesų konfliktą, atliko kokius nors veiksmus, susijusius su trijų muzikinių renginių organizavimu. Pareiškėjas nesprendė jokių klausimų, susijusių su muzikos agentūra „Riverside music limited“, įsteigta ir veikiančia pagal Kipro įstatymus, kurios vienas iš vadovų yra pareiškėjo sūnus, atvirkščiai – kilus galimam interesų konfliktui, nuo klausimų sprendimo nusišalino ir juose nedalyvavo.

41.6.                      Atsižvelgiant į bendrą LNOBT per Komisijos tiriamą laikotarpį suorganizuotų muzikinių renginių skaičių (virš 600 įvairaus pobūdžio renginių) ir į tai, kad interesų konfliktas kilo tik dėl 3 muzikinių renginių, taip pat į tai, kad UAB „Riverside Music“ veiklos beveik nevykdo, o muzikos agentūros „Riverside music limited“ veikla yra susijusi beveik išimtinai ne su veikla Lietuvoje, Komisijos teiginys, kad LNOBT generalinio direktoriaus darbas ir atlygintinų paslaugų teikimas „tarpininkavimu užsiimančioms jo sūnaus vadovaujamoms bendrovėms kelia tiesioginę ir nuolatinę interesų konfliktų grėsmę šio asmens tarnybai“ neatitinka faktinių aplinkybių.

41.7.                      Aplinkybės, susijusios su trečiojo muzikinio renginio – 2016 m. rugsėjo 28 d. Karališkojo filharmonijos orkestro koncertas su dirigentu C. D. – organizavimu, nebuvo tirtos nei Komisijos, nei teismo. Šio muzikinio renginio organizavimo aplinkybės yra identiškos antrajam muzikiniam renginiui, dėl kurio yra priimtas Komisijos 2017 m. vasario 1 d. sprendimas Nr. KS-7, kuriuo Įstatymo pažeidimai nenustatyti.

41.8.                      Teismas priimdamas sprendimą rėmėsi klaidingais faktais. VšĮ „Vilniaus festivaliai“ neprodiusuoja Vilniaus festivalio, o jį remia. Vilniaus festivalio programos muzikiniai renginiai vyksta LNOBT koncertų salėse todėl, kad šiuos renginius organizuoja ir visas pajamas gauna LNOBT. Tiek Komisijos sprendime, tiek teismo sprendime neįvertintas santykių, susiklosčiusių tarp pareiškėjo ir VšĮ „Vilniaus festivaliai“, turinys, o sprendimai paremti vien tik sudarytos sutarties forma.

41.9.                      Įstatymas pateikia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, apibrėžimą (2 str. 1 d.) ir nepateikia valstybės ar savivaldybės institucijos apibrėžimo. Tačiau Įstatymas pateikia įmonės apibrėžimą (2 str. 7 d.). Taigi LNOBT, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, yra įmonė Įstatymo prasme. Institucijos apibrėžimą pateikia Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalis. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis taip pat pateikia ir įstaigos apibrėžimą. Taigi, net atmetus viešojo administravimo požymį (LNOBT nevykdo viešojo administravimo), instituciją nuo įstaigos skiria institucijos teisė priimti norminius administracinius aktus (LNOBT nepriima norminių administracinių aktų). Todėl Įstatymo 12 straipsnio 1 dalis taikytina tik asmenims, atstovaujantiems valstybei ir savivaldybei, ar asmenims, atstovaujantiems valstybės institucijoms, t. y. subjektams, kuriems suteikta teisė priimti norminius administracinius aktus. Analogišką išvadą, kad valstybės institucijos ir biudžetinės įstaigos sąvokos nesutampa, galima padaryti sistemiškai analizuojant Įstatymo 10 straipsnio 1 dalį, kurioje išskiriamos sąvokos „institucijos ar įstaigos“ ir „biudžetinės įstaigos“. Todėl pareiškėjas nepažeidė Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Pareiškėjas nepažeidė paminėto įstatymo ribojimo, kadangi jis nedirba VšĮ „Vilniaus festivaliai“ valdymo organo nariu, o yra tik vienas iš dviejų Vilniaus festivalio koordinatorių.

41.10.                      Pagal UAB „Riverside Music“ akcininkų registravimo žurnalą, R. K. buvo UAB „Riverside Music“ akcininkė nuo 2009 m. birželio 1 d. iki 2014 m. balandžio 23 d. Nuo 2014 m. balandžio 23 d. UAB „Riverside Music“ akcininku tapo M. K. Tokia klaida, kai nėra atitinkamai pataisoma deklaracija, yra susijusi su informacijos apie akcininko pasikeitimą neturėjimu, o ne su siekiu nuslėpti ryšį su UAB „Riverside Music“.

41.11.                      Pareiškėjas tinkamai įvykdė pareigą deklaruoti privačius interesus. Įstatymai nenumato pareigos atskleisti individualios veiklos pajamų šaltinius (arba teisiškai – pagal kokius sandorius gaunamos pajamos ir kas yra sandorių šalys). Nei Komisija, nei teismas netyrė, koks yra skirtumas tarp LNOBT ir UAB „Riverside Music“ veiklos. UAB „Riverside Music“ ir LNOBT veikia skirtingose srityse ir skirtingose teritorijose, jų veiklos tarpusavyje nekonkuruoja. Pareiškėjo individuali veikla deklaruota įstatymų nustatyta tvarka. UAB „Riverside Music“ neturi sudariusi jokių sutarčių su LNOBT. Nėra kilęs nei galimas, nei koks nors kitas interesų konfliktas.

41.12.                      Komisijos atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas pažeidė įstatymo viršenybės principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 1 p.) ir teisėtumo principą (VTEKĮ 3 str. 2 d.).

41.13.                      Komisija privalo pasisakyti dėl visų tyrimo dalyko sudėtinių dalių, t. y. visų faktinių aplinkybių. Komisija, pasisakydama tik dėl kai kurių, bet nepasisakydama dėl visų tirtų faktinių aplinkybių, pažeidė teisėtumo principą ir išsamumo principą (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 13 p.).

41.14.                      Komisijos atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas pažeidė objektyvumo ir lygiateisiškumo principus (Viešojo administravimo įstatymo 3 str. 2 ir 9 p.), ir nešališkumo ir politinio neutralumo principus (VTEKĮ 3 str. 2 d.).

41.15.                      Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas aktyviai dalyvavo Komisijai tiriant pranešimus, laiku teikė paaiškinimus ir Komisijos prašomus dokumentus, naudojosi konstitucine teise turėti advokatą, taip pat į tai, kad komandiruotė ir atostogos buvo iš anksto suderintos su Ministerija, tyrimas susijęs su daugeliu faktinių aplinkybių apimančių trejų metų laikotarpį, pareiškėjas siūlė tinkamas posėdžio datas, Komisija neturėjo pagrindo įtarti, kad pareiškėjas galbūt bando vilkinti pranešimų tyrimą, Komisija privalėjo posėdį atidėti ir sudaryti galimybes pareiškėjui posėdyje pateikti paaiškinimus į Komisijos narių ir pranešėjų klausimus bei paaiškinti aplinkybes. Advokatas negali pakeisti atstovaujamojo, nebent pats atstovaujamasis sutinka posėdyje nedalyvauti ir paveda visus veiksmus atlikti advokatui.

41.16.                      Vadovaujantis VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalimi, kol nėra paskirtas Komisijos pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių Komisijos narys. Tačiau atliekant tyrimą dėl Sprendimo ir priimant Sprendimą Komisijos pirmininko pareigas atliko nurodytos sąlygos neatitinkantis Komisijos narys V. K.

41.17.                      Jeigu net ir pripažinus, kad teismo argumentai yra teisingi, tai Komisijos sprendimas tuo labiau turi būti panaikintas, nes motyvai nesusieti su rezoliucine Sprendimo dalimi. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą.

41.18.                      Pareiškėjas sutinka su teismo pozicija, kad klausimai susiję su leidimo gavimu / negavimu nesietini su Įstatymu, tačiau Komisija tai nurodė, kaip motyvą, priimant Komisijos sprendimą.

42.       Atsakovas Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti; netenkinti pareiškėjo prašymo bylą nagrinėti žodine tvarka, nes faktines aplinkybes išsamiai ir tinkamai išnagrinėjo pirmosios instancijos teismas.

43.       Atsakovas nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, išdėstyti raštu VTEK Sprendime, atsiliepime ir pakartoti jos atstovo žodžiu bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nepasako nieko naujo, tačiau dar kartą, itin išsiplėsdamas, kartoja tuos pačius argumentus, kuriuos ne vieną kartą nurodė ne tik VTEK, bet ir teismui. Dėl visų jų buvo motyvuotai pasisakyta.

44.       Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, esą VTEK pažeidė jo teisę į gynybą ir teisę žinoti kaltinimo apimtis. Tai, kad VTEK vertinimo dalykas pareiškėjui buvo puikiai žinomas, akivaizdžiai matyti iš jo VTEK ir teismui nuolat kartojamo teiginio, jog joks interesų konfliktas jo tarnybinėje veikloje apskritai nekilo, išskyrus tris 2016 m. LNOBT įvykusius koncertus, tačiau nuo kurių sutarčių pasirašymo jis nusišalino.

45.       VTEK tyrimo metu pareiškėjui nuolat teikė informaciją raštu apie tiriamas aplinkybes, o jis, atstovaujamas profesionalaus teisininko (advokato), – teikė atitinkamus paaiškinimus bei papildomus dokumentus. Atlikdama tyrimą dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos VTEK griežtai vadovavosi jos veiklą bei tokius teisinius santykius reglamentuojančio VTEKĮ nuostatomis ir priešingai, nei teigia pareiškėjas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neviršijo nei savo tarnybinės kompetencijos, nei peržengė atliekamo tyrimo ribas. Tyrimo metu VTEK pareiškėjui sudarė visas galimybes realizuoti teisę į gynybą, susipažinti su tyrimo medžiaga, teikti paaiškinimus, prašymus ir pan. Pareiškėjo prašymu VTEK net kelis kartus atidėjo terminus prašomiems paaiškinimams pateikti. Viso tyrimo metu pareiškėjui atstovavo advokatas, kuris mažiausiai tris kartus buvo atvykęs susipažinti su tyrimo medžiaga, darė jos kopijas ir pan. Todėl negalima sutikti su apeliaciniame skunde kartojamu teiginiu, jog VTEK pareiškėjas buvo atstovaujamas netinkamai. Atsižvelgiant į tai, jog tuo metu LNOBT vadovaujantis pareiškėjas nuo tyrimą atliekančios VTEK sąmoningai nuslėpė, t. y. – klaidindamas neteikė tyrimui reikšmės turinčio dokumento – Vilniaus miesto savivaldybės merui 2015 m. jo adresuoto prašymo (šį dokumentą VTEK gavo iš kitų institucijų, o gerokai vėliau, pareiškėją atleidus iš LNOBT, – ir iš šios institucijos), galima pagrįstai abejoti apeliacinio skundo argumentais dėl šio asmens bendradarbiavimo tinkamumo.

46.       Trečiasis suinteresuotas asmuo Ministerija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo atmesti pareiškėjo skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 24 d. sprendimo panaikinimo kaip neįrodytą ir nepagrįstą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

47.       Ministerija nurodo, kad VTEK vertina 3 paskutinių metų pareiškėjo (apelianto) veiką Įstatymo prasme. Pareiškėjas Įstatymo atitikties prasme vertintas pirmą kartą per 15 metų, todėl teiginiai dėl koncertų skaičiaus vertintini kritiškai bei nepatvirtina apelianto elgesio teisėtumo Įstatymo požiūriu.

48.       Ministerija pažymi, kad pareiškėjas nepagrįstai remiasi VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimu, kuris, pirma, priimtas ne kolegialaus VTEK organo, antra, pareiškėjas neatskleidė svarbių aplinkybių, kurios buvo pateiktos VTEK priimant ginčijamą 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas ne VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimas, o 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas.

49.       Ministerija nurodo, kad pareiškėjas argumentuoja, esą jis neatstovavo VšĮ „Vilniaus festivaliai“, tačiau pareiškėjas buvo VšĮ „Vilniaus festivaliai“ Vilniaus festivalis vadovu.

50.       Ministerija pažymi, kad pareiškėjas Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies prasme laikytinas valstybės tarnautoju. Ministerija remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodančia, jog „Interesų derinimo įstatymo 12 straipsnis, numatantis teisės atstovauti apribojimus asmenims, dirbantiems valstybinėje tarnyboje, neišskiria kokios nors asmenų grupės, kuriems šis ribojimas netaikomas“ (2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-185/2011). Vadovaujantis Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies sistemine analize darytina išvada, kad pareiškėjui, kaip biudžetinės įstaigos, t. y. LNOBT generaliniam direktoriui, buvo taikytini Įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimai. Įstatymo pažeidimas pasireiškė pareiškėjui sudarant sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje pareiškėjas ėjo vadovaujančias pareigas.

51.       Ministerijos teigimu, nepagrįstas pareiškėjo teiginys esą sutartis, sudaryta vykdant individualią veiklą, neturėjo būti deklaruota. Aiškindamas darbo sąvoką Konstitucinis Teismas 2004 m. liepos 1 d. nutarime suformulavo konstitucinę darbo sampratą. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, individuali veikla laikytina darbu, todėl bet koks kitoks oficialiosios konstitucinės doktrinos aiškinimas neturi teisinio pagrįstumo. Juo labiau kad priešingas darbo, turinčio tęstinės veiklos požymių, aiškinimas reikštų nesąžiningą asmenų vertinimą lygybės aspektu (būtų renkamasi kitas veiklos formas nei individualią veiklą).

52.       Ministerija pažymi, kad pareiškėjo teiginiai dėl nešališkumo ir politinio neutralumo principų tariamo pažeidimo nėra niekaip susiję su ginčijamo VTEK sprendimo teisėtumu.

53.       Ministerija nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, esą buvo pažeista jo teisė į dalyvavimą VTEK posėdyje vien jau dėl tos priežasties, jog administracinis procesas, priešingai nei specialios kategorijos bylos, neišskiria privalomo šalies dalyvavimo. Ministerijos turimais duomenimis, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos tikslinti posėdžių laiką. Šia prasme pareiškėjui netaikytinos tapačios dalyvavimo tiesiogiai teisės, kaip ypatingame procese.

54.       Ministerija pažymi, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. Profesionaliojo scenos meno įstatyme buvo įtvirtintas aiškus ir konkretus reikalavimas nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui gauti savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovo leidimą dirbti kitą darbą. Toks darbas, be kita ko, turi nesukelti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nediskredituoti teatro ir koncertinės įstaigos autoriteto. Vien dėl tos priežasties, kad pareiškėjui iškilo nuolatinio interesų konflikto grėsmė, įstatymo reikalavimų neatitiktų leidimo dirbti kitą darbą išdavimas. Nei Profesionaliojo scenos meno įstatyme, nei Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatyme nebuvo įtvirtintos išimtys, kuomet Profesionaliojo scenos meno įstatymo 13 straipsnio nuostatos netaikomos. Darbo „tęsimas“, be kita ko, reiškia darbo funkcijų vykdymą, dėl kurių turi būti gautas savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos leidimas. Pabrėžia, kad reikalavimas gauti leidimą dirbti kitą darbą buvo įtvirtintas Seimo 2016 m. rugsėjo 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymu, kuris įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Pradėjus galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimą, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos kultūros ministrą 2017 m. balandžio 24 d. su prašymu leisti dirbti VšĮ „Vilniaus festivaliai“. Pažymi, kad dėl leidimo užsiimti individualia veikla pareiškėjas apskritai nebuvo kreipęsis. Ministerija 2017 m. gegužės 19 d. raštu Nr. S2-1353 paprašė visų profesionaliojo scenos meno įstaigų vadovų kreiptis su prašymu leisti dirbti kitą darbą, tačiau pareiškėjas nepateikė informacijos, reikalingos leidimui išduoti. Poįstatyminės tvarkos, pagal kurią išduodamas leidimas dirbti kitą darbą, nebuvimas nepaneigia įstatymo reikalavimų. Juo labiau kad egzistuoja bendra Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinta prašymų nagrinėjimo tvarka.

55.       Ministerija akcentuoja, kad procedūrinius reikalavimus VTEK posėdžiams nustato VTEKĮ 161 straipsnis. Net jei ir būtų nustatytas formalus Sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimas, teismas vertina pažeidimo pobūdį ir mastą. Tuo atveju, kai Įstatymas buvo pažeistas, o VTEK sprendimas atitinka turinio reikalavimus, tai vien formalūs VTEK sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti VTEK sprendimą, nes priešingu atveju būtų ginamas viešuosius ir privačius interesus pažeidęs asmuo.

56.       Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus ir rašytinę nuomonę, kuriose paaiškino aplinkybes dėl sutarčių tarp VšĮ „Vilniaus festivaliai“ ir LNOBT sudarymo, t. y. jog jos nebuvo pateiktos nei VTEK, nei pirmosios instancijos teismui. Taip pat išdėstė aplinkybes, susijusias su VTEK anksčiau atliktu tyrimu bei jo apimtimi, aptarė nagrinėjamo ginčo ribas ir tyrimo apimtį.

57.       VTEK pateikė paaiškinimus, kuriuose teigia, jog atliktas tyrimas nuo ankstesnio skiriasi tyrimo apimtimi (treji metai prieš tris mėnesius), naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, taip pat paaiškina kitas aplinkybes. VTEK taip pat prašė skirti žodinį teismo posėdį, į administracinės bylos nagrinėjimą liudininku kviesti buvusį VTEK narį S. K., prijungti prie bylos jo rašytinį paaiškinimą ir jį apklausti žodžiu, kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalies teisėtumą bei sustabdyti administracinės bylos nagrinėjimą. Kitame paaiškinime VTEK išdėstė aplinkybes, susijusias su V. K. paskyrimu VTEK pirmininku.

58.       Trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašo pareiškėjo skundą atmesti, o VTEK prašymus tenkinti. Pažymi, jog vien dėl tos priežasties, kad VTEK sprendimą lemia kolegialus VTEK sprendimas, klausimas dėl konkretaus pirmininko buvimo nėra aktualus. Ne vyriausio pagal amžių VTEK pirmininko skyrimas buvo suprantamas ir pagrįstas, siekiant užtikrinti nepertraukiamą VTEK veiklą, laikinai VTEK pirmininko pareigas eiti Seimui paskyrus tuometinį VTEK pirmininką V. K. Teisinis reguliavimas (Seimo statutas, VTEKĮ) suteikia Seimui diskreciją parinkti laikinai VTEK pirmininko pareigas einančio asmens kandidatūrą. VTEK Sprendimas atitinka turinio reikalavimus, tai vien formalūs VTEK sprendimo priėmimo tvarkos pažeidimai nėra pakankamas pagrindas naikinti VTEK sprendimą, nes priešingu atveju būtų ginamas viešuosius ir privačius interesus pažeidęs asmuo. Kultūros ministerija sutinka su tuo, kad VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostata yra aiški. Tačiau mano, kad kyla abejonių dėl šios nuostatos imperatyvumo ir atitikties lygybės prieš įstatymą principui.

Išplėstinė teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

59.       Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. KS-52 „Dėl G. K.“ (toliau – ir Sprendimas) teisėtumo.

60.       VTEK, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – ir VTEKĮ) 17 straipsnio 9 punktu, 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 29 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nusprendė: 1. Pripažinti, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius G. K., spręsdamas klausimus, susijusius su savo sūnaus vadovaujama bendrove „Riverside music limited“, iš kurios jis gauna pajamų, ir su VšĮ „Vilniaus festivaliai“, kurioje jis eina „Vilniaus festivalio“ vadovo pareigas, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktų bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas; 2. Pripažinti, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius G. K., sudarydamas sutartis su VšĮ „Vilniaus festivaliai“ vadovu, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas; 3. Pripažinti, kad Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius G. K., nustatyta tvarka nedeklaravęs ryšio su savo sūnaus vadovaujama muzikinius renginius organizuojančia UAB „Riverside Music“, iš kurios jis pats gauna pajamų, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas; 4. Lietuvos Respublikos kultūros ministrei L. R.-J. rekomenduoti Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas pažeidusiam G. K. skirti drausminę nuobaudą ir spręsti klausimą dėl nuolatinio interesų konflikto pašalinimo.

61.       Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Teismas, įvertinęs bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei VPIDVTĮ reglamentavimą, sutiko su VTEK išvadomis, jog pareiškėjas pažeidė VPIDVTĮ reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ginčijamas VTEK Sprendimas buvo priimtas VTEK posėdyje, visiems keturiems Lietuvos Respublikos Seimo paskirtiems ir tarnybines pareigas einantiems VTEK nariams vienbalsiai balsavus „už“. Todėl pripažinta, kad VTEK, priimdama ginčijamą sprendimą, veikė VTEKĮ nustatytos kompetencijos ribose, už sprendimo priėmimą balsavo įstatyme nustatytas komisijos narių skaičius, todėl atmesti pareiškėjo teiginiai dėl sprendimo panaikinimo tuo pagrindu, kad Sprendimo priėmimo metu VTEK pirmininko pareigas ėjo ir Sprendimą pasirašė ne vyriausias pagal amžių VTEK narys.

62.       Pareiškėjo vertinimu, dėl to, jog VTEK, atliekant tyrimą ir priimant sprendimą, vadovavo ne vyriausias pagal amžių VTEK narys, viešojo administravimo funkcijos buvo atliktos neteisėtai. Anot pareiškėjo, VTEK narys V. K. neteisėtai atliko šias viešojo administravimo funkcijas: organizavo VTEK sekretoriato darbą atliekant tyrimą dėl Sprendimo (VTEK darbo reglamento (2015 m. birželio 25 d. sprendimo Nr. KS-43 redakcija) 9.1 p.); vadovavo rengiant svarstyti Komisijai teikiamą Sprendimą (VTEK darbo reglamento 9.4 p.); sušaukė VTEK posėdį, kuriame buvo priimtas Sprendimas, ir jame pirmininkavo (VTEK darbo reglamento 9.5 p.); davė privalomus nurodymus valstybės tarnautojams ir asmenims, kurių veikla tiriama (VTEKĮ 13 str. 1 d. 13 p.); pasirašė Sprendimą (VTEKĮ 13 str. 1 d. 6 p.). Be to, papildomai pastebėtina, jog pareiškėjas ir administracinėje byloje Nr. eI-4336-629/2017 Vilniaus apygardos administraciniam teismui siekė apskųsti VTEK raštą, kuriuo jis buvo informuotas apie pradėtą tyrimą ir jam nurodyta pateikti paaiškinimą raštu, teigdamas, jog VTEK narys V. K. veikia neturėdamas teisėtu pagrindu suteiktų VTEK pirmininko įgaliojimų. Taigi pareiškėjas nuosekliai ginčija VTEK pirmininko įgaliojimus ir teigia, jog tai, kad VTEK pirmininko pareigas laikinai ėjo ne pagal VTEKĮ normas paskirtas asmuo, lemia VTEK priimto Sprendimo neteisėtumą.

63.       Iš bylos faktinių aplinkybių nustatyta, jog Lietuvos Respublikos Seimui 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. atleidus VTEK pirmininką R. V. iš Komisijos pirmininko pareigų, naujo VTEK pirmininko Seimas nepaskyrė. Vyriausias pagal amžių VTEK narys, kuris pagal VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį turėjo laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas, atsisakė eiti šias pareigas. Tam, kad būtų išspręsta susiklosčiusi situacija, pirmininko pareigas VTEK 2017 m. kovo 17 d. sprendimu laikinai pradėjo eiti V. K., kuris nebuvo vyriausias pagal amžių VTEK narys. Byloje nėra rašytinių VTEK narių pareiškimų, kurie patvirtintų, jog kiti VTEK nariai išreiškė atsisakymą laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas, tačiau iš VTEK 2017 m. kovo 17 d. posėdžio protokolo Nr. IN-49-(1.3) matyti, jog kiti VTEK nariai atsisakė laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas, o V. K. kandidatūrai buvo pritarta vienbalsiai.

Dėl VTEK paskirties ir jos formavimo

64.       Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija (VTEKĮ 2 str. 1 d.). Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 3 straipsnį, VTEK savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija ir įstatymais, Seimo ir Vyriausybės nutarimais, taip pat VTEK patvirtintu darbo reglamentu. VTEK savo veiklą grindžia pagarbos žmogui ir valstybei, teisėtumo, nešališkumo, politinio neutralumo, nepriklausomumo, skaidrumo, viešumo ir atskaitomybės principais.

65.       Įstatyme yra numatyti reikalavimai VTEK nariui ir išsamiai aptarta VTEK nario skyrimo procedūra. VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį (ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį) ar jam prilygintą universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą (VTEKĮ 5 str.). Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 6 straipsnyje aptarta VTEK nario skyrimo tvarka ir jo kadencijos klausimai: VTEK sudaro 5 nariai (1 d.); po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Teisėjų taryba ir Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas. Seimo Pirmininkas VTEK nariu teikia skirti vieną iš Seimo frakcijų siūlomų kandidatų, Ministras Pirmininkas – vieną iš Vyriausybės siūlomų kandidatų, Teisėjų taryba – vieną iš Lietuvos teisininkų draugijos siūlomų kandidatų, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas – vieną iš šios asociacijos tarybos siūlomų kandidatų. Teikiantis VTEK nario kandidatūrą subjektas privalo ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki atitinkamo Komisijos nario kadencijos pabaigos pateikti Seimui naują VTEK nario kandidatūrą (2 d.). Asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei (VTEKĮ 8 str. 1 d.). Įstatyme yra aptarti VTEK ir jos narių nepriklausomumo reikalavimai (VTEKĮ 9 str.), taip pat ribojimai VTEK pirmininkui ir nariams (VTEKĮ 11 str.). VTEK jos kompetencijai priskirtus klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose (VTEKĮ 161 str. 1 d.). Įstatyme atskirai yra aparta ir VTEK pirmininko skyrimo tvarka: VTEK pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas (VTEKĮ 7 str.). 

Dėl VTEK pirmininko statuso ir reikšmės

66.       Kaip jau minėta anksčiau, byloje susiklostė tokios faktinės aplinkybės, jog Lietuvos Respublikos Seimui 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. atleidus VTEK pirmininką R. V. iš Komisijos pirmininko pareigų, naujas VTEK pirmininkas Seimo nebuvo paskirtas. Nustačius šias aplinkybes, būtina detaliau aptarti VTEK pirmininko statusą, jo atliekamas funkcijas ir jų reikšmę.

67.       Sprendimo, dėl kurio byloje kilo ginčas, priėmimo metu galiojęs Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 13 straipsnis (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2179 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) įtvirtino VTEK pirmininko kompetenciją. Minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog VTEK pirmininkas yra biudžetinės įstaigos vadovas. VTEK pirmininkas: parengia ir teikia Komisijai tvirtinti VTEK darbo reglamentą (1 p.); organizuoja VTEK veiklą ir už tai atsako (2 p.); tvirtina VTEK strateginį veiklos planą (3 p.); atstovauja VTEK valstybės institucijose, teismuose ir tarptautinėse organizacijose arba įgalioja atstovauti VTEK kitą Komisijos narį (4 p.); vadovauja rengiant svarstyti Komisijai teikiamus klausimus (5 p.); Reglamento nustatyta tvarka šaukia VTEK posėdžius ir jiems pirmininkauja, pasirašo sprendimus, nutarimus, rekomendacijas, kitus dokumentus arba paveda tai atlikti kitam Komisijos nariui (6 p.); siunčia VTEK narius į tarnybines komandiruotes (7 p.); suteikia VTEK nariams atostogas (8 p.) ir kt. Be to, iš kitų VTEKĮ nuostatų nustatyta, jog tyrimas pradedamas VTEK pirmininko ar jį pavaduojančio VTEK nario nurodymu arba VTEK sprendimu (VTEKĮ 28 str. 1 d.).

68.       Iš teisinio reguliavimo matyti, jog VTEK pirmininko statusas yra dvejopas: jis yra ir VTEK narys, ir biudžetinės įstaigos vadovas, atliekantis administracines VTEK funkcijas. VTEK pirmininko statusas VTEK sistemoje išsiskiria ir tuo, jog VTEK posėdyje, priimant sprendimą ir balsuojant, „balsams pasidalijus po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas“ (VTEKĮ 161 str. 3 d.). Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 161 straipsnio (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2179 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.) 2 dalį,  VTEK posėdžius šaukia, jiems pirmininkauja ir sprendimus pasirašo VTEK pirmininkas arba Reglamente nustatyta tvarka kitas Komisijos narys. Pastebėtina, jog VTEK darbo reglamento 9.5 punkte numatyta, jog VTEK pirmininkas „šaukia Komisijos posėdžius ir jiems pirmininkauja arba įsakymu paveda tai atlikti kitam Komisijos nariui“. Taigi VTEK pirmininko galios pirmininkauti VTEK posėdžiui ir tai pavesti atlikti kitam VTEK nariui yra reikšmingos, įskaitant ir tai, jog posėdžio pirmininko, kuriuo būna arba VTEK pirmininkas, arba jo parinktas asmuo, balsas VTEK balsuojant dėl sprendimo priėmimo yra lemiamas.

69.       Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 11 straipsnyje įtvirtinta, jog VTEK pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus darbo užmokestį, nustatytą pagal einamas pareigas, ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą aukštosiose mokyklose ar valstybės tarnautojų kvalifikacijos tobulinimo įstaigose, už neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir autorinį atlyginimą už kūrybinę veiklą (1 d.); VTEK narys, gavęs VTEK sutikimą, gali dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlikti pareigų (2 d.); VTEK pirmininkas ir nariai, atlikdami tarnybines pareigas, negali dalyvauti politinių partijų ir kitų politinių organizacijų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principo (3 d.). Kaip matyti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 11 straipsnio, VTEK pirmininko statusas skiriasi nuo VTEK nario statuso ir tuo, jog pirmininko pareigybei yra keliami papildomi profesinės veiklos apribojimai, t. y. VTEK narys, gavęs VTEK sutikimą, gali dirbti kitą darbą, jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, netrukdo tinkamai atlikti pareigų, o VTEK pirmininkas negali dirbti verslo, komercijos ar kitokiose įstaigose, įmonėse ar organizacijose, negali gauti jokio kito atlyginimo, išskyrus konkrečiai nurodytą įstatyme.

70.       Taigi VTEK pirmininko statusas nuo VTEK nario statuso skiriasi ne tik dėl atliekamų funkcijų, kurios apima ir VTEK administravimo funkcijas, dėl didesnių profesinės veiklos apribojimų, einant pirmininko pareigas, bet ir dėl platesnių įgaliojimų VTEK sprendimų priėmimo procese, įskaitant ir teisę nulemti VTEK sprendimą, balsams pasidalinus po lygiai, arba pavesti tai atlikti jo parinktam asmeniui, t. y. paskirtam pirmininkauti VTEK posėdžiui. Tai, jog įstatymų leidėjas yra numatęs specialią VTEK pirmininko paskyrimo tvarką, taip pat asmeniui, einančiam VTEK pirmininko pareigas, yra numatęs ir platesnius profesinius apribojimus, palyginus su VTEK nariu, rodo, jog VTEK pirmininko statutas yra ypatingas, o tam, kad asmuo šias pareigas galėtų eiti, yra numatyti specialūs įgaliojimų suteikimo mechanizmai. Be to, skiriasi VTEK nario ir VTEK pirmininko atleidimo iš pareigų tvarka (VTEKĮ 15 str.).

Dėl VTEK pirmininko laikino pareigų ėjimo (pavadavimo) konstitucingumo

71.               Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnyje (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) yra aptartas VTEK pirmininko pavadavimo klausimas: kai VTEK pirmininkas laikinai (dėl tarnybinės komandiruotės, atostogų, laikinojo nedarbingumo ir kt.) negali eiti pareigų, jis jas paveda atlikti kitam VTEK nariui. VTEK nariui, laikinai einančiam VTEK pirmininko pareigas, mokamas VTEK pirmininko pareigybei nustatytas darbo užmokestis (1 d.); kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, jo pareigas eina vyriausias pagal amžių VTEK narys (2 d.).

72.       Byloje nagrinėjamu atveju Lietuvos Respublikos Seimas 2017 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. XIII-218 nuo 2017 m. kovo 20 d. atleido VTEK pirmininką R. V., taigi byloje negalėjo susiklostyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės („kai VTEK pirmininkas laikinai negali eiti pareigų“). Šiuo atveju VTEK pirmininko pavadavimo klausimas turėjo būti sprendžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatyta tvarka („kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas“). Tačiau iš faktinių bylos aplinkybių nustatyta, jog vyriausias pagal amžių VTEK narys atsisakė laikinai eiti VTEK pirmininko pareigas. Kaip matyti iš Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnio, jame nėra aptarta, kaip turi būti sprendžiama situacija, kai vyriausias pagal amžių VTEK narys atsisako eiti pirmininko pareigas. Šiai situacijai išspręsti, t. y. institucijos darbo tęstinumui užtikrinti VTEK nariai patys išsirinko laikiną pirmininką, nors VTEK nėra save formuojanti institucija ir ginčo metu galiojusios VTEKĮ normos nesuteikė teisės VTEK išsirinkti VTEK narį, laikinai einantį pirmininko pareigas. Pastebėtina, jog laikinai VTEK pirmininko pareigas einantis asmuo atlieka tokias pat funkcijas, kaip nuolatinis VTEK pirmininkas, ir jų įgaliojimų apimtis nesikeičia, atitinkamai jam yra taikomi VTEK pirmininkui nustatyti profesinės veiklos apribojimai.

73.       Išplėstinei teisėjų kolegijai kyla klausimas, ar tai, jog VTEK pirmininko pareigas, kol nėra paskirtas VTEK pirmininkas, laikinai ėjo ne vyriausias VTEK narys, t. y. ne pagal VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį paskirtas asmuo, sudaro pagrindą konstatuoti, jog VTEK, inter alia ir laikinai pirmininko pareigas atliekančio asmens atlikti veiksmai, įskaitant atitinkamų organizacinių veiksmų atlikimą pažeidimo tyrimo procedūroje, posėdžio organizavimą ir vadovavimą jam, sprendimo pasirašymą, lemia, kad Sprendimas yra priimtas nekompetentingo subjekto.

74.       Išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi inter alia nepiktnaudžiavimo valdžia principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektams draudžiama atlikti viešojo administravimo funkcijas neturint šio įstatymo nustatyta tvarka suteiktų viešojo administravimo įgaliojimų arba priimti administracinius sprendimus, siekiant kitų, negu įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nustatyta, tikslų. Be to, valstybės institucijoms ar įstaigoms, savivaldybių institucijoms ar įstaigoms, jų valstybės tarnautojams ir pareigūnams, valstybės ar savivaldybės įmonėms, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, asociacijoms viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti inter alia įstatymais (Viešojo administravimo įstatymo 41 str. 1 d. 1 p.). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnį, individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus.

75.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad valdžios institucijų sistema yra sukurta taip, kad kiekviena institucija turi jos paskirtį atitinkančias priskirtas funkcijas, kompe­tenciją, kurių privalo laikytis (žr. 2013 m. gruodžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2141/2013). Kiekvienas viešojo administravimo subjektas veiklą vykdo teisės ak­tais nustatytos kompetencijos ribose. Kompetencija kaip kompleksas tam tikrų priemo­nių (uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos, veiklos formos ir metodai) yra svarbiausia administracinio teisinio statuso sudėtinė dalis (žr. 2014 m. sausio 20 d. nutartį adminis­tracinėje byloje Nr. A662-293/2014). Taigi viešojo administravimo subjekto administracinį teisinį statusą sudaro tokie elementai kaip uždaviniai, funkcijos, teisės ir pan. Kiekvieno šio elemento vaidmuo nurodytame kontekste yra skirtingas, todėl jie negali būti tapati­nami arba tam tikros analizės (sisteminės, loginės ir t. t.) būdu iš vienų išvedami kiti. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjekto administracinis teisinis statusas juridiš­kai turi būti aiškiai ir konkrečiai apibrėžtas teisės aktuose (2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013). Viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (šiais aspektais žr. 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012; 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015). Asmenys, atlik­dami atitinkamus veiksmus ir siekdami tam tikrų veiksmų įgyvendinimo, viliasi, kad įga­liotos valdžios institucijos veiks įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, kad tinka­mai bus vykdomos teisės aktuose numatytos procedūros (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015). Viešojo administravimo subjektas turi tik tuos įgalinimus, kurie jam yra konkrečiai suteikti, plečiamas kompetencijos ribų aiški­nimas yra negalimas (2013 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-1392/2013; 2013 m. liepos 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1405/2013; išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3146-261/2020). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, vertindamas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetenci­jos, be kita ko, vertina konkrečias teisės aktų nuostatas, suteikiančias įgaliojimus viešojo administravimo subjektui, taip pat viešojo administravimo subjekto veiklos sritį, funkci­jas bei tikslus, dėl kurių jis buvo įsteigtas (šiuo aspektu žr., pvz., 2014 m. balandžio 22 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I146-5/2014, Lietuvos vyriausiojo administra­cinio teismo biuletenis Nr. 27, 2014, 22–45 p., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo normas, apibendrinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 30, 2015, p. 423–558).

76.       Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo normas, skundžiamas teisės aktas turi būti panaikinamas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas (91 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra pripažinęs, jog įsakymus priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas, kadangi iš išvadą pasirašiusių 5 asmenų tik du nariai buvo atestuoti specialistai, o iš kitą išvadą pasirašiusių asmenų nė vienas nebuvo atestuotas specialistas (2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1824-822/2019); kadangi įstatymuose nebuvo tiesiogiai įtvirtinta Vyriausiosios rinkimų komisijos kompetencija pakeisti savo priimtus sprendimus, kuriais buvo paskirta valstybės dotacija politinei partijai, konstatuota, kad atsakovas, priimdamas ginčijamus sprendimus, peržengė jam įstatymais suteiktos kompetencijos ribas (2019 m. balandžio 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eR-2-442/2019, Administracinė jurisprudencija, 2019, 37, p. 300-316); ginčytas raštas pripažintas priimtas nekompetentingo viešojo administravimo subjekto dėl to, jog VĮ Registrų centro direktoriaus pavaduotojas neturėjo teisės vienasmeniškai priimti sprendimų dėl skundų, priskirtų nagrinėti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, priimtinumo (2018 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1989-442/2018); kitu atveju konstatuota, kad savivaldybės meras, priimdamas sprendimą įsteigti politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojo – savivaldybės mero patarėjo, pareigybę, kurio priėmimas priskirtas išimtinei šios savivaldybės tarybos kompetencijai, viršijo savo įgaliojimų ribas (2013 m. birželio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-745/2013).

77.       Iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijos matyti, jog valstybės institucijos ir pareigūnai įgaliojimus gali atlikti tik savo kompetencijos ribose, atitinkamai visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2012 m. spalio 26 d. išvada, 2014 m. liepos 11 d., 2018 m. kovo 8 d. nutarimai). Pavyzdžiui, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog teikti Seimui asmenį laikinai eiti generalinio prokuroro pareigas privalėjo tas pats subjektas, kuris turėjo teisę teikti Seimui tvirtinti generalinį prokurorą (1998 m. balandžio 21 d. nutarimas). Be to, Konstitucinis Teismas 2002 m. birželio 19 d. nutarimu įstatymus pripažino prieštaraujančiais Konstitucijai dėl to, jog pagal Konstituciją nei Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas, nei kuris nors kitas Seimo Pirmininko pavaduotojas neturėjo teisės pasirašyti ir oficialiai paskelbti ginčijamą įstatymą.

78.       Nors, kaip jau minėta, VTEK klausimus svarsto ir sprendimus priima kolegialiai savo posėdžiuose (VTEKĮ 161 str. 1 d.), VTEK pirmininkas ar laikinai jo pareigas einantis asmuo turi platesnius įgaliojimus VTEK priimant sprendimą ir jo statusas VTEK institucinėje sistemoje yra ypatingas.  

79.       Be to, papildomai pastebėtina, jog viešojoje erdvėje yra išsakyta nuomonė, kad tai, jog tokia situacija (ne vyriausio nario pirmininkavimas VTEK) būtų pripažįstama neteisėta, prieštarautų protingumo ir proporcingumo principams (taip pat žr. prof. dr. E. Šileikio nuomonę diskusijoje VTEK https://www.vtek.lt/index.php/pranesimu-archyvas/439-vtek-istatymo-nuostatoje-teises-specialistai-izvelgia-prievartinio-darbo-ir-diskriminacijos-elementu).

80.       Teisėjų kolegija pažymi, jog daugelyje įstatymų amžius, kaip objektyvus kriterijus, yra parenkamas sprendžiant laikino vadovavimo institucijai atvejus (Seimo statuto 83 str. 2 d., Teismų įstatymo 105 str., Konstitucinio Teismo įstatymo 14 str. ir kt.). Žinoma, nagrinėjama situacija dar išsiskiria ir tuo, jog VTEK nariui, pagal VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalį įgaliotam laikinai atlikti pirmininko pareigas, yra numatytas ne tik amžiaus kriterijus, bet ir papildomi profesiniai apribojimai (VTEKĮ 11 str. 1 d.), kas gali prisidėti prie vyriausio VTEK nario atsisakymo eiti VTEK pirmininko pareigas.

81.       Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas – itin talpus konstitucinis principas, apimantis daug tarpusavyje susijusių imperatyvų (inter alia 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2017 m. birželio 26 d. nutarimas); juo turi būti vadovaujamasi ir kuriant teisę, ir ją įgyvendinant (Konstitucinio Teismo 2014 m. gegužės 8 d. nutarimas); jo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, kaip antai atsakingo valdymo, teisės viešumo ir kitų, ne mažiau reikšmingų, konstitucinių principų turinį (2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas). Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su asmenų, inter alia valstybės pareigūnų, skyrimu ir atleidimu iš pareigų, turi nustatyti aiškų, darnų teisinį reguliavimą, kad nebūtų galima jo aiškinti nevienodai (2010 m. gegužės 13 d., 2013 m. vasario 20 d., 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs ir tai, kad demokratinėje teisinėje valstybėje valstybės institucijos, jų pareigūnai savo veikloje turi vadovautis įstatymais ir teise (2015 m. gruodžio 30 d. nutarimas).

82.       Konstitucinis teisinės valstybės principas atsispindi ir konstitucinius atsakingo valdymo ir valdžios atsakomybės visuomenei principus įtvirtinančiose Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, kuriose nustatyta, kad valdžios galias riboja Konstitucija, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja tai, kad visos valstybės institucijos ir pareigūnai turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, turi tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (inter alia 2015 m. lapkričio 19 d., 2016 m. liepos 8 d., 2018 m. balandžio 12 d. nutarimai). Atsakingo valdymo principas įpareigoja įstatymuose įtvirtinti tokį reguliavimą, kuris tarnautų bendrai tautos gerovei, taip įgyvendinant Konstitucijos nuostatą, jog valdžios įstaigos tarnauja žmonėms. Taip pat atsakingo valdymo principas įpareigoja numatyti tokius reikalavimus įstatyminiame teisiniame reguliavime, jog valdžios institucijos galėtų veikti prognozuojamai, stabiliai ir efektyviai (pvz., žr. Konstitucinio Teismo 2007 m. vasario 9 d. nutarimas). Be to, įstatyminis reguliavimas turi užtikrinti asmenų lygiateisiškumą. Iš įstatymų kylantys įpareigojimai turi sudaryti prielaidas valstybės institucijoms tinkamai ir kokybiškai vykdyti jiems pagal įstatymus tenkančias viešojo administravimo funkcijas.

83.       Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, jog teisės spraga, inter alia legislatyvinė omisija, visuomet reiškia, kad atitinkamų visuomeninių santykių teisinis reguliavimas apskritai nei eksplicitiškai, nei implicitiškai nėra nustatytas nei tame teisės akte (jo dalyje), nei kuriuose nors kituose teisės aktuose, tačiau poreikis tuos visuomeninius santykius teisiškai sureguliuoti yra, o legislatyvinės omisijos atveju tas teisinis reguliavimas, paisant iš Konstitucijos kylančių teisės sistemos nuoseklumo, vidinio neprieštaringumo imperatyvų ir atsižvelgiant į tų visuomeninių santykių turinį, turi būti nustatytas būtent tame teisės akte (būtent toje jo dalyje), nes to reikalaujama kuriame nors aukštesnės galios teisės akte, inter alia pačioje Konstitucijoje (2006 m. rugpjūčio 8 d. sprendimas, 2011 m. birželio 9 d., 2016 m. sausio 25 d., 2016 m. gruodžio 7 d. nutarimai).

84.       Išplėstinės teisėjų kolegijos vertinimu, VTEKĮ 12 straipsnio reguliavimas tiek, kiek jame nėra numatyta, kaip, Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam VTEK nariui atsisakius eiti VTEK pirmininko pareigas, turi būti sprendžiamas VTEK pirmininko pareigų laikino ėjimo klausimas, yra legislatyvinė omisija, kuri nedera su teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principais ir apsunkina valdžios atsakomybės visuomenei principų, įtvirtintų Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalyse, įgyvendinimą. Toks VTEKĮ 12 straipsnio reguliavimas, vyriausiam VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, sudaro kliūtis VTEK veikti prognozuojamai, stabiliai ir efektyviai, t. y. vyriausiam VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, VTEK realiai lieka be pirmininko ir iš esmės negali vykdyti savo funkcijų. Toks reguliavimas nesudaro prielaidų VTEK tinkamai ir kokybiškai vykdyti jiems pagal įstatymus tenkančias viešojo administravimo funkcijas. VTEK pirmininką iš šios komisijos narių Seimo Pirmininko teikimu skiria Seimas (VTEKĮ 7 str.), tačiau, kaip rodo nagrinėjamos bylos situacija, VTEK pirmininko Seimas nepaskyrė, dėl ko VTEK ėmėsi priemonių, jog užtikrintų savo veiklos tęstinumą, ir patys išsirinko asmenį, laikinai einantį pirmininko pareigas. Kyla klausimas, ar tokia situacija, kai nesant paskirto VTEK pirmininko vyriausias VTEK narys atsisako eiti pirmininko pareigas ir įstatyme nesant šios situacijos sprendimo būdų VTEK nariai patys išsirenka pirmininką tam, jog būtų užtikrintas institucijos veiklos tęstinumas, yra pateisinama teisinėje valstybėje, kai įstatyme VTEK pirmininko paskyrimui ir jo pavadavimui (laikinam pareigų ėjimui) yra numatyti imperatyvūs reikalavimai.

85.       Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į jau anksčiau išdėstytas aplinkybes, turi pagrindo manyti, jog šiuo atveju yra poreikis aptariamą santykį (VTEK pirmininko pareigų ėjimo klausimą, Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam VTEK nariui atsisakius eiti VTEK pirmininko pareigas) sureguliuoti būtent VTEKĮ, inter alia 12 straipsnyje, tai išplaukia iš pačios Konstitucijos nuostatų, anksčiau aptartų konstitucinių principų. Nesamas teisinis reguliavimas dėl VTEK pirmininko pareigų laikino ėjimo, Lietuvos Respublikos Seimui atleidus VTEK pirmininką iš pareigų ir vyriausiam VTEK nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, vertintinas kaip Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams prieštaraujanti legislatyvinė omisija.

86.       Taip pat išplėstinė teisėjų kolegija pažymi, jog VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalis suponuoja pareigą vyriausiam VTEK nariui eiti VTEK pirmininko pareigas. Dar daugiau – minėta norma lemia, jog vyriausias VTEK narys turi atsisakyti savo atliekamos profesinės veiklos ar darbo, kurį jam galima dirbti pagal įstatymą (gavus VTEK sutikimą), dėl pagal VTEKĮ pirmininko pareigoms keliamų platesnių profesinių apribojimų (VTEKĮ 11 str. 1 d.). Pastebėtina, jog VTEK narys gali dirbti ne visą darbo dieną (VTEKĮ 16 str. 1 d.). VTEKĮ 12 straipsnio 2 dalyje nėra numatyta, jog vyriausias pagal amžių VTEK narys gali atsisakyti eiti VTEK primininko pareigas. Kaip jau minėta, tai, jog VTEK pirmininkui yra keliami papildomi profesinės veiklos apribojimai, neleidžia sulyginti šios situacijos su kitais įstatymuose numatytais pavadavimo atvejais, kada numatoma, jog nesant pirmininko ar jo pavaduotojo pareigas eina vyriausias pagal amžių asmuo. Be to, VTEK nario priesaikoje nėra jokių sąlygų, kad VTEK narys turi būti pasiruošęs, susiklosčius įstatyme nustatytoms aplinkybėms, eiti pirmininko pareigas (VTEKĮ 8 str.). Dėl to įstatyme numatyta pareiga vyriausiam VTEK nariui eiti pirmininko pareigas gali sukelti papildomų nepatogumų, kurie nėra pagrįsti ar proporcingi. Taigi išplėstinei teisėjų kolegija kyla klausimas, ar pagrįsta ir proporcinga iš vyriausiojo VTEK nario reikalauti (įstatyme numatyti imperatyvią normą) eiti VTEK pirmininko pareigas, kai jų atlikimas tiek turinio prasme (ir administracinės funkcijos), tiek profesinės veiklos apribojimo apimtimi skiriasi nuo VTEK nario pareigų, įstatyme neįtvirtinant galimybės šių pareigų atsisakyti.

87.       Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą, – tai bendro pobūdžio norma (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2015 m. lapkričio 4 d. nutarimai), reiškianti galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (inter alia 1996 m. liepos 10 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai); asmuo, siekiantis įgyvendinti savo konstitucinę teisę į darbą, turi teisę laisvai apsispręsti, ar rinktis darbą privačioje srityje arba privatų verslą, ar siekti būti priimtas į valstybės tarnybą (inter alia 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d. nutarimai); konstitucinė kiekvieno žmogaus laisvė pasirinkti darbą bei verslą suponuoja įstatymų leidėjo pareigą sudaryti teisines prielaidas įgyvendinti šią laisvę (inter alia 2012 m. vasario 6 d. nutarimas). Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą suponuoja galimybę laisvai rinktis ne tik darbą ar verslą privačios ūkinės veiklos srityje, bet ir kitą įvairaus pobūdžio darbinę veiklą; ši teisė neturi būti aiškinama tik lingvistiškai ir neturi būti suprantama tik kaip teisė pasirinkti darbą, ji sietina ir su santykiais, susiklostančiais asmeniui jau pasirinkus darbą ir jį atliekant (2016 m. vasario 17 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas 2000 m. birželio 30 d., 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimuose konstatavo, kad pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį asmuo, įgyvendindamas vieną konstitucinę teisę, netektų galimybės įgyvendinti kitą konstitucinę teisę (taip pat žr. 2003 m. liepos 4 d. nutarimą).

88.       Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, inter alia į tai, jog Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta žmogaus teisė laisvai pasirinkti darbą sietina ir su santykiais, susiklostančiais asmeniui jau pasirinkus darbą ir jį atliekant, išplėstinei teisėjų kolegijai taip pat kyla klausimas, ar VTEKĮ 12 straipsnis tiek, kiek jame nėra numatyta, jog vyriausias pagal amžių VTEK narys gali atsisakyti eiti VTEK primininko pareigas, neprieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai, kurioje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 straipsnio 1 ir 2 dalimi, 81 straipsnio 9 dalimi, 100 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 101 straipsnio 3 punktu, išplėstinė teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

Kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti:

– ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, kaip, Lietuvos Respublikos Seimui atleidus Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininką iš pareigų ir vyriausiam Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariui atsisakius eiti pirmininko pareigas, turi būti sprendžiamas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininko pareigų laikino ėjimo (pavadavimo) klausimas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2, 3 dalims, konstituciniams teisinės valstybės ir atsakingo valdymo principams;

– ar Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 12 straipsnis (2008 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. X-1666 redakcija) tiek, kiek jame nenustatyta, jog vyriausias pagal amžių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos narys gali atsisakyti eiti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos primininko pareigas, neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „[k]iekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą“.

Sustabdyti šios administracinės bylos nagrinėjimą, iki Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas išnagrinės pateiktą prašymą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                   Arūnas Dirvonas

                          Dainius Raižys

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius

                          Dalia Višinskienė