Administracinė byla Nr. eA-160-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00861-2022-4
Procesinio sprendimo kategorija 26
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. birželio 12 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą atsakovui Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – G. V.) dėl sprendimo panaikinimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I.
1. Pareiškėjas savivaldybės įmonė (toliau – ir SĮ) „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir VASA) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – ir Inspekcija, VDAI) 2022 m. sausio 20 d. sprendimą
Nr. 2R-308 (2.13. Mr.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ (toliau – ir Sprendimas); 2) netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Sprendimą, vietoje pareiškėjui paskirtos baudos skirti papeikimą arba sumažinti pareiškėjui paskirtą baudą, nustatant ją ne didesnę kaip 200 Eur.
2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2021 m. gegužės 21 d. jis gavo atsakovo nurodymą pateikti informaciją, atsižvelgiant į VDAI gautą G. V. skundą (toliau – ir Skundas), kuriame nurodyta, jog G. V. pakeitė jo valdomo nekilnojamojo turto objekto – buto (toliau – ir NTO) – plotą Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR), tačiau po 20 dienų pareiškėjo G. V. pateiktame mokėjimo pranešime buvo nurodyti jau nebeaktualūs duomenys ir jų pagrindu apskaičiuota didesnė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą. Kai duomenų subjektas (G. V.) pastebėjo, kad duomenys apie NTO plotą buvo pakeisti pareiškėjo savitarnos sistemoje, rinkliavos dydis vis dar buvo nurodytas klaidingas. Todėl G. V. kreipėsi į atsakovą, prašydamas įvertinti, ar pareiškėjas nepažeidė duomenų tikslumo principo. Atsakovas Sprendime konstatavo, kad pareiškėjas pažeidė 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, toliau – ir BDAR) 5 straipsnio 1 dalies d punktą.
3. Pareiškėjo teigimu, VDAI nepagrįstai perkėlė visas pareigas, susijusias su Komunalinių atliekų turėtojų registre (toliau – ir Registras) esančių duomenų teisingumu, išimtinai pareiškėjui. VDAI nevertino pareiškėjo argumentų, susijusių su specialiuose teisės aktuose nustatytomis rinkliavos mokėtojų pareigomis teikti teisingus duomenis apskaičiuoti rinkliavą ir informuoti VASA apie tokių duomenų pasikeitimus. Pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad ne jis, o G. V. netinkamai vykdė jam teisės aktų nustatytas pareigas. Taip pat atsakovas nepagrįstai sutapatino nustatytą asmens duomenų klaidingumo faktą su asmens duomenų tikslumo principo pažeidimu. Šis principas neįpareigoja duomenų valdytojų užtikrinti nepertraukiamą ir besąlyginį asmens duomenų tikslumą bet kuriuo metu – tai iš viso nėra objektyviai įmanoma, dėl to ir pats principas BDAR yra formuluojamas taip: „tikslūs ir prireikus atnaujinami“. Asmens duomenų tikslumo principas reikalauja, kad duomenų valdytojas dėtų protingas pastangas, siekdamas užtikrinti, jog jo tvarkomi asmens duomenys yra tikslūs, juos atnaujintų bei, pastebėjęs, kad asmens duomenys visgi yra netikslūs, imtųsi protingų priemonių juos ištaisyti kuo greičiau. Pareiškėjas visapusiškai įvykdė šiuos reikalavimus. Pareiškėjo manymu, nepagrįsti argumentai, kad netikslių asmens duomenų tvarkymas galėjo sukelti įvairaus dydžio finansines pasekmes duomenų subjektams. Tokios pasekmės objektyviai negalėjo kilti, nes teisės aktai griežtai užtikrina, kad permokos ar neteisingai apskaičiuotos rinkliavos atveju rinkliavos mokėtojo interesai būtų visapusiškai apsaugoti. Be to, atsakovas nenurodė nė vieno konkretaus atvejo, kai duomenų subjektai būtų patyrę kokių nors finansinių nuostolių dėl tokių pareiškėjo veiksmų. Jie negalėjo kilti ir dėl to, kad 2021 m. duomenys buvo atnaujinti visiems subjektams, o ši situacija atsirado susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms, t. y. G. V. atnaujinus duomenis apie NTO plotą laikotarpiu tarp duomenų atnaujinimų užfiksavimo ir rinkliavos mokėjimų pareiškimų suformavimo. Atsižvelgdamas į vietinės rinkliavos pobūdį ir jos apskaičiavimo periodiškumą, pareiškėjas reguliariai atnaujina Registre esančius asmens duomenis, todėl faktiškai tokios procedūros yra atliekamos ir duomenys atnaujinami pagal poreikį.
4. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo paskirta bauda (12 000 Eur) yra apskaičiuota netiksliai bei neatitinka proporcingumo reikalavimų. Skaičiuodamas pareiškėjo bendrąsias metines pajamas, atsakovas faktiškai paskaičiavo ne vienerių, o dvejų metų pareiškėjo biudžetą – toks skaičiavimas neatitinka nei BDAR, nei kitų teisės aktų reikalavimų. Be to, atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjo atsakomybę sunkinančias ir švelninančias aplinkybes.
5. Pareiškėjas pažymėjo, jog teisinis reguliavimas (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 20 d. įsakymu Nr. D1-950 „Dėl Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Komunalinių atliekų turėtojų registravimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 6 ir 10 p., Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2017 m. vasario 1 d. sprendimu
Nr. 1-818 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų patvirtinimo“ patvirtinti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai)) nustato pirminę rinkliavos mokėtojų pareigą teikti pareiškėjui teisingus duomenis būtent rinkliavai apskaičiuoti ir, šiems pasikeitus, juos atnaujinti, tačiau atsakovas nevertino šių aplinkybių. Atsakovas nurodė Nuostatų 23.2 punktą, pagal kurį Administratorius turi teisę patikslinti duomenis tik po to, kai mokėtojas pateikia duomenų pasikeitimą pagrindžiančius dokumentus, tačiau atsakovas netikrino, ar asmuo pateikė pareiškėjui tokią informaciją. Neaišku, kuo remiantis atsakovas konstatavo, kad rinkliavos mokėtojai turi tik teisę, o ne pareigą informuoti pareiškėją apie duomenų pasikeitimus. Atsakovas nepagrįstai priskyrė pareiškėjui visą atsakomybę dėl rinkliavos mokėtojų duomenų tikslumo. Be to, VDAI, priimdama Sprendimą, vadovavosi neaktualia Nuostatų redakcija.
6. Kaip matyti iš Sprendimo, asmens duomenų tikslumo principo pažeidimui konstatuoti iš esmės pakako vien tik duomenų netikslumo fakto. Tokiu būdu atsakovas formuoja ydingą praktiką, kad duomenų valdytojai privalo užtikrinti nepertraukiamą ir besąlyginį duomenų tikslumą ir bet koks duomenų netikslumas savaime yra duomenų valdytojo atsakomybė bei šio principo pažeidimas. Tačiau nei BDAR nuostatos, nei susijusi doktrina nesuponuoja tokio aiškinimo, nes jis būtų praktiškai neįgyvendinamas. Teisė į duomenų ištaisymą yra neatsiejama nuo duomenų tikslumo principo, t. y., kai duomenų subjektas gauna prieigą prie savo duomenų ir pastebi jų netikslumą, jis turi tarpusavyje susisiejančią teisę prašyti ištaisyti šiuos duomenis. Taigi, kai 2021 m. gegužės 5 d. pareiškėjas telefonu buvo informuotas apie G. V. prašymą ištaisyti jo asmens duomenis, jis nedelsiant ėmėsi reikiamų veiksmų – pirminiai asmens duomenys (NTO plotas) buvo atnaujinti jau 2021 m. gegužės 5 d., o išvestiniai duomenys (rinkliavos dydis) buvo atnaujinti patikslinus mokėjimo pranešimą, kuris duomenų subjektui buvo įteiktas 2021 m. birželio 1 d. Taigi pareiškėjas įgyvendino ir duomenų subjekto teisę reikalauti ištaisyti asmens duomenis BDAR 12 straipsnyje ir 16 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. ne vėliau nei per vieną mėnesį nuo duomenų subjekto prašymo gavimo.
7. 2021 m. pareiškėjo tiekėjas, atsakingas už duomenų atnaujinimą sistemoje, gavo galutinę informaciją apie atnaujinimus iš VĮ Registrų centro 2021 m. sausio 14 d. Rinkliavos mokėjimo pranešimai nebuvo formuojami vienu metu. Informacija apie pasikeitusį Sprendime nagrinėjamą konkretų NTO plotą NTR buvo atnaujinta tik 2021 m. kovo 10 d., t. y. po duomenų paketo gavimo iš NTR datos. Todėl 2021 m. kovo 30 d. pareiškėjas pateikė G. V. mokėjimo pranešimą pagal iki tol buvusius NTO ploto duomenis.
8. Nors atsakovas nurodė, kad netikslių asmens duomenų tvarkymas galėjo sukelti dideles finansines pasekmes duomenų subjektams, tačiau, pareiškėjo teigimu, atsakovas nevertino VASA argumentų, kad duomenų subjektai dėl tokio vieno duomenų subjekto pavienio netikslumo apskritai negalėjo patirti jokių neigiamų finansinių pasekmių – jų nepatyrė ir pats G. V.. Taigi atsakovas be jokio objektyvaus pagrindo identifikavo didelį pavojų asmens teisėms ir laisvėms, o tai lėmė ypač didelės baudos pareiškėjui apskaičiavimą. Duomenų subjektas kreipėsi į pareiškėją su prašymu ištaisyti netikslius asmens duomenis, o pareiškėjas įvertino jo prašymą BDAR 12 ir 16 straipsnių nustatyta tvarka bei ištaisė netikslius duomenis. 2021 m. birželio 1 d. G. V. buvo pateiktas patikslintas mokėjimo pranešimas su teisingu rinkliavos dydžiu. Taigi niekas nepatyrė jokių neigiamų finansinių pasekmių.
9. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
10. Atsakovas nurodė, kad, pagal BDAR, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu, tik jeigu laikomasi BDAR 5 straipsnyje nustatytų su asmens duomenų tvarkymu susijusių principų bei esant bent vienai iš BDAR 6 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų. Šiose nuostatose BDAR įtvirtinti asmens duomenų tvarkymo principai yra pamatiniai, t. y. iš jų kildinamas ir jais grindžiamas visas BDAR įtvirtintas teisinis reguliavimas, todėl duomenų valdytojas, dar prieš pradėdamas asmens duomenų tvarkymo veiksmus, turi tiksliai žinoti ir įsivertinti bei sugebėti įrodyti, kokiais tikslais, kokie asmens duomenys, kokiu būdu bei kokį laiką bus tvarkomi, kodėl būtina tvarkyti atitinkamus asmens duomenis. Tokia pareiga duomenų valdytojui kyla iš BDAR 5 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto atskaitomybės principo.
11. Inspekcija, nagrinėdama G. V. 2021 m. gegužės 6 d. skundą, nustatė, kad jam priklausančio buto duomenys buvo pakeisti 2021 m. kovo 10 d. – buto plotas sumažėjo nuo 82,84 kv. m. iki 77,90 kv. m. Tačiau, neatsižvelgdama į minėtų turto duomenų pakeitimą NTR, VASA neatnaujino duomenų apie turtą ir toliau tvarkė klaidingus pirminius duomenis ir 2021 m. kovo 30 d., t. y. praėjus 20 dienų nuo duomenų pakeitimo NTR, rinkliavos mokėtojui pateikė pranešimą apie mokėjimą. VASA 2021 m. gegužės 14 d. suformavo patikslintą mokėjimo pranešimą, kuris vėliau dėl nustatytos techninės rinkliavos skaičiavimo klaidos buvo pakoreguotas ir pakartotinai pateiktas tik 2021 m. birželio 1 d., atitinkamai atnaujinti duomenys savitarnos paskyroje. Skundo nagrinėjimo metu VASA nepateikė Inspekcijai jokių paaiškinimų, kaip ir kada buvo suformuotas mokėjimo pranešimas, t. y. kad VASA atnaujino duomenis 2021 metų pradžioje iki 2021 m. kovo 1 d. VASA pateikė Inspekcijai informaciją, kad ji atnaujino duomenis 2021 metų pradžioje prieš siųsdama mokėjimo pranešimus, t. y. iki 2021 m. kovo 1 d., tik po Sprendimo priėmimo, kai teikė atsakymą į Inspekcijos jai pateiktą 2021 m. gruodžio 16 d. raštą 2R-6116 (2.13.Mr) „Dėl siūlymo skirti baudą“. Atsižvelgiant į tai, Inspekcija darė pagrįstą išvadą, kad VASA, 2021 m. kovo 30 d. suformuodama ir išsiųsdama mokėjimo pranešimą, nesivadovavo 2021 m. kovo 30 d. NTR pateiktais aktualiais duomenimis.
12. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad atnaujintas ir tikslus mokėjimo pranešimas buvo pateiktas tik 2021 m. birželio 1 d., t. y. tik po ko, kai asmuo kelis kartus kreipėsi į VASA, prašydamas ištaisyti netikslius duomenis. VASA netinkamai taikė ne tik organizacines, bet ir technines priemones. Be to, skundo nagrinėjimo metu VASA nepateikė VDAI jokių paaiškinimų, kaip ir kada buvo suformuotas mokėjimo pranešimas, t. y. kad VASA atnaujino duomenis 2021 m. pradžioje iki 2021 m. kovo 1 d. Be to, skundo nagrinėjimo atveju valdytojas surenka duomenis iš NTR, todėl būtų visiškai nepagrįsta, kad duomenų subjektui būtų perkeliama pareiga informuoti VASA apie savo duomenų pasikeitimą.
13. Tai, jog tik G. V. kreipėsi į Inspekciją dėl galbūt pažeistų savo teisių gynimo, dar nepatvirtina fakto, kad galbūt nebuvo pažeistos ir kitų duomenų subjektų teisės, ypatingai įvertinant ilgą laikotarpį. Nors šiuo atveju VASA padarytas pažeidimas siejamas tik su pavieniu asmeniu, tačiau iš esmės tai nėra atsitiktinis atvejis, kuris būtų kilęs bet kuriam asmeniui tokiomis pačiomis aplinkybėmis.
14. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.
15. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti, susiję ne su skundžiamu sprendimu (dėl baudos skyrimo (baudos dydžio ir pan.), o su pareiškėjo vykdomos duomenų tvarkymo veiklos atitikties BDAR įtvirtintiems principams ir reikalavimams vertinimu, kurie buvo išnagrinėti ir įrodyti VDI 2021 m. lapkričio 29 d. sprendime Nr. 3R-1025 (2.13-1.E, tai nėra šio ginčo dalykas. Pareiškėjas neskundė VDAI 2021 m. lapkričio 29 d. sprendimo Nr. 3R1025 (2.13-1.E), kuriuo buvo konstatuoti asmens duomenų apsaugos teisės reikalavimų pažeidimai.
II.
16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. spalio 19 d. sprendimu tenkino pareiškėjo VASA skundą iš dalies – pakeitė Sprendimu skirtą baudą į papeikimą.
17. Teismas nustatė, kad 2021 m. pradžioje pareiškėjas atnaujino duomenis apie rinkliavos mokėtojams priklausančius nekilnojamojo turto objektus. 2020 m. gruodžio mėn. trečiasis suinteresuotas asmuo buvo pateikęs būtinus NTO registrui reikalingus duomenis. Nuo 2021 m. kovo 10 d. G. V. priklausančio NTO plotas buvo pakeistas (sumažintas) ir duomenys buvo pateikti registrui. 2021 m. kovo 30 d. pareiškėjas savo savitarnos svetainėje patalpino G. V. skirtą rinkliavos mokėjimo pranešimą. Pranešimas buvo parengtas pagal iki 2021 m. kovo 10 d. galiojusius NTR duomenis. G. V. pastebėjus neatitikimus, 2021 m. gegužės 5 d. jis pranešė pareiškėjui apie duomenų neatitikimus. 2021 m. gegužės 6 d. G. V. pastebėjus, kad po jo kreipimosi duomenys buvo ištaisyti, tačiau rinkliavos dydis nepakoreguotas, jis kreipėsi į VDI su 2021 m. gegužės 6 d. skundu. Pareiškėjas 2021 m. gegužės 14 d., t. y. dar iki sužinojimo apie skundo VDI pateikimą, suformavo patikslintą mokėjimo pranešimą, kuris G. V. buvo įteiktas 2021 m. birželio 1 d. G. V. atliko mokėjimus pagal teisingai pakoreguotą mokėjimo pranešimą.
18. Teismas pažymėjo, jog tiek pagal BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktą, tiek pagal BDAR 24 ir 25 straipsnius būtent pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, tenka pareiga, atsižvelgiant į duomenų tvarkymo pobūdį, aprėptį, kontekstą bei tikslus, taip pat į įvairias tikimybes bei pavojaus rimtumą fizinių asmenų teisėms ir laisvėms, įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kad užtikrinti ir įrodyti, jog duomenys tvarkomi laikantis BDAR. Taigi, kaip ir šiuo atveju, būtent pareiškėjui, kaip duomenų valdytojui, tenka pareiga įgyvendinti tinkamas technines ir organizacines priemones, kuriomis būtų užtikrina, kad standartizuotai būtų tvarkomi tik tie asmens duomenys, kurie yra būtini kiekvienam konkrečiam duomenų tvarkymo tikslui. Nors BDAR ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ) nenustato konkrečių techninių ir organizacinių priemonių, kurios turi būti taikomos tvarkant vienus ar kitus asmens duomenis, tačiau duomenų valdytojas pats turi pasirinkti atitinkamas technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų, kad duomenys būtų tvarkomi laikantis BDAR reikalavimų.
19. Teismas taip pat pažymėjo, jog nėra ginčo, kad tam tikrą laiką pareiškėjas vadovavosi netiksliais trečiojo suinteresuoto asmens duomenimis, tačiau VASA vertino jai paskirtą baudą už neįprastai susiklosčiusią situaciją, kai duomenys apie NTO buvo patikslinti tarp duomenų atnaujinimo ir rinkliavos mokėjimų pareiškimų suformavimo, kaip neadekvačią ir neproporcingą. Byloje nėra įrodymų apie G. V. veiksmus, laikantis pareigos savalaikiai informuoti pareiškėją apie pasikeitusius jo NTO duomenis, teikti teisingus duomenis, ši aplinkybė taip pat vertintina visų ginčui aktualių aplinkybių apimtyje.
20. Įvertinęs keliamo ginčo faktines aplinkybes, teisinį reglamentavimą, teismas nurodė, jog Inspekcijos paskirta administracinė bauda yra neproporcinga, per griežta. Nei Skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu, nei ginčo nagrinėjimo teisme metu nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė pažeidimą tyčia. VASA, 2021 m. gegužės 5 d. telefonu gavusi informaciją apie duomenų neatitikimus, operatyviai ėmėsi domenų ištaisymo veiksmų, ir patikslino duomenis dar tą pačią dieną (2021 m. gegužės 5 d.), mokėjimo pranešimas trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo išsiųstas 2021 m. birželio 1 d. su teisingais duomenimis, trečiasis suinteresuotas asmuo sumokėjo rinkliavą pagal šį pranešimą. Nors atsakovas nurodė, kad padarytas pažeidimas galbūt yra nepavienis, tokių situacijų dėl savalaikio duomenų neatnaujinimo galėjo būti ir daugiau, tačiau atsakovas nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų. Atitinkamai teismas vertino tokias išvadas tik kaip prielaidas, kurios niekaip neapibrėžia pažeidimo masiškumo. Teismo vertinimu, Inspekcija, priimdama sprendimus, negali vadovautis prielaidomis ar spėliojimais, savo sprendimus turi pagrįsti objektyviais duomenimis. Be to, nebuvo nustatyta, jog dėl VASA veiksmų, neužtikrinant trečiojo suinteresuoto asmens duomenų tikslumo principo įgyvendinimo, ginčo duomenys, kokie buvo iki 2021 m. gegužės 5 d., turėjo įtakos tretiesiems asmenims ir dėl to G. V. buvo padaryta (ar galėjo kilti) žala. Nors, kaip nustatyta, pažeidimas buvo padarytas, neįgyvendinus tinkamų techninių ir organizacinių priemonių (savalaikis duomenų atnaujinimas), tačiau pareiškėjas jau ėmėsi ir įgyvendino tam tikras aktualias prevencines priemones. Kaip nurodė pareiškėjas, nuo 2021 m. birželio mėn. jis įdiegė ir naudoja automatizuotą duomenų atnaujinimą, pagal kurį duomenys atnaujinami vieną kartą per savaitę. Tokia sistema buvo suplanuota dar 2020 m., tačiau, kaip paaiškino pareiškėjas, galimybė įdiegti ją atsirado tik pasikeitus VĮ Registrų centro kainodarai. Be kita ko, ši aplinkybė svarbi ir tuo, kad tokios sistemos diegimas buvo savanoriškas pareiškėjo veiksmas, tai rodo jo adekvatų siekį užtikrinti kuo tikslesnį lėšų už rinkliavą surinkimo organizavimą. Teismo vertinimu, šių nustatytų aplinkybių visuma iš esmės lengvina pareiškėjo padėtį, Inspekcija turėjo įvertinti jas, spręsdama klausimą dėl administracinės baudos paskyrimo ir jos dydžio nustatymo.
21. Įvertinęs pareiškėjui paskirtos nuobaudos (12 000 Eur baudos) pagrįstumą, proporcingumą, teismas sutiko su pareiškėjo argumentais, kad jam paskirta nuobauda yra per griežta. Teismas, pripažinęs, kad Inspekcija turėjo teisinį pagrindą nuspręsti, kad VASA, tam tikrą laiką generuodama netikslius G. V. priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, neužtikrino duomenų tikslumo, darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakomybės už BDAR nuostatų nesilaikymą (atsižvelgiant į pažeidimo padarymo aplinkybes, mastą, pasekmių nebuvimą, pažeidimo trumpą laikotarpį) tikslai bus pasiekti, skiriant pareiškėjui papeikimą.
III.
22. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir palikti galioti Inspekcijos Sprendimą. Trečiasis suinteresuotas asmuo prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
23. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, jog pareiškėjas skundė teismui Sprendimą, kuriuo jam paskirta bauda ir nustatytas baudos lygis, tačiau neskundė ir neprašė teismo atnaujinti apskundimo terminą dėl Inspekcijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendimo Nr. 3R-1025 (2.13-1.E), kuriuo buvo nustatytas ir įrodytas VASA pažeidimas. Todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su pažeidimo padarymu ir Inspekcijos 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime
Nr. 3R-1025 (2.13-1.E) nustatytomis ir įrodytomis aplinkybėmis, nėra šio ginčo dalykas. Teismas turėjo atmesti ir nenagrinėti šių pareiškėjo argumentų. Tokiu būdu teismas išėjo už skundo ribų.
24. Inspekcija 2021 m. lapkričio 19 d. sprendime Nr. 3R-1025 (2.13-1.E) nustatė, kad VASA neįgyvendino vieno iš pagrindinių asmens duomenų tvarkymo principo – pareigos, jog tvarkomi asmens duomenys būtų tikslūs ir prireikus atnaujinami (tikslumo principas); nesiėmė visų pagrįstų priemonių užtikrinti, kad asmens duomenys, kurie nėra tikslūs, atsižvelgiant į jų tvarkymo tikslus, būtų nedelsiant ištrinami arba ištaisomi. Pareiškėjas nepaneigė, jog iki pranešimo apie pažeidimą nebuvo įgyvendinęs šio reikalavimo, bet priešingai – patvirtino, kad šis reikalavimas nebuvo įgyvendintas iki 2021 m. pabaigos. Pareiškėjo teigimu, siekiant pašalinti neatitiktį šiam BDAR įtvirtintam asmens duomenų tvarkymo principui, jis turėjo priimti daug vidinių teisės aktų bei apmokyti darbuotojus. Inspekcija įvertino šias aplinkybes kaip sunkinančias, bet teismas neatsižvelgė į jas.
25. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai susiaurino pažeidimo mastą. Inspekcija nurodė, jog VASA veiklos teritorija apima Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, kurioje gyvena daugiau kaip 0,5 mln. gyventojų, todėl VASA veiksmai galėjo sukelti dideles finansines pasekmes duomenų subjektams. Tačiau teismas vertino šias aplinkybes ir pareiškėjo įvykdytą pažeidimą tik vieno duomenų subjekto požiūriu, todėl nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo daugiau nei 3 metus vykdyta asmens duomenų tvarkymo veikla, pažeidžiant BDAR, nesukėlė neigiamų pasekmių. Apeliantui pateiktas 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimas sukėlė tiesiogines pasekmes – prievolę atlikti mokėjimus.
26. Pareiškėjas VASA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pareiškėjas prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
27. Pareiškėjas teigia, jog apeliacinio skundo argumentas, kad VASA turėjo skųsti tarpinį sprendimą, o teismas negalėjo pakartotinai analizuoti jame nustatytų aplinkybių skundžiamame sprendime, yra nepagrįstas ir neatitinka nei administracinio proceso principų, nei aktualios teismų praktikos. Remiantis teismų praktika, sprendimas pradėti administracinės baudos skyrimo procedūrą pareiškėjo atžvilgiu yra tik tarpinis administracinis aktas, kuris nesukėlė jam teisinių pasekmių, neturėjo įtakos jo teisiniam statusui, teisėms ar pareigoms. Tarpiniai procedūriniai sprendimai nėra administraciniai sprendimai, jie neskundžiami teismui. Todėl pareiškėjas neskundė tarpinio sprendimo. Tačiau tai nereiškia, kad jis prarado teisę ginčyti tarpiniame sprendime nustatytas aplinkybes ar patį pažeidimo faktą, pateikti savo nesutikimo su skiriama sankcija motyvus.
28. Skundžiamu sprendimu teismas nepaneigė pareiškėjo padaryto pažeidimo fakto, o tik sumažino (sušvelnino) jam skirtą sankciją. Sankcija yra paskirta ne tarpiniu sprendimu, o Sprendimu, kurio teisėtumas ir pagrįstumas yra šios bylos nagrinėjimo dalykas. VASA visuomet reguliariai, kai tai būtina, ir kiek tai būtina, atsižvelgiant į vietinės rinkliavos apskaičiavimo ir mokėjimo periodiškumą (metinė rinkliava), atnaujindavo komunalinių atliekų turėtojų asmens duomenis, todėl tokios procedūros buvo ir yra vykdomos. Taigi, nepaisant to, kad specialūs teisės aktai nustato aiškią ir imperatyvią rinkliavos mokėtojų pareigą informuoti pareiškėją apie pasikeitusius duomenis, pareiškėjas vis tiek dėjo maksimalias pastangas reguliariai atnaujinti duomenis. Dėl šios priežasties bylos situacija nesudaro ir tęstinio pažeidimo nuo BDAR taikymo dienos (2018 m. gegužės 25 d.), nes per šį laikotarpį rinkliavos mokėtojų asmens duomenys buvo reguliariai atnaujinami. Be to, visa byloje nagrinėta situacija susiklostė dėl specifinių aplinkybių visumos – kadangi NTR duomenys apie trečiojo suinteresuoto asmens valdomo NTO plotą buvo atnaujinti laikotarpiu tarp pirminių duomenų patikrinimo (pareiškėjo iš VĮ Registrų centro gauto duomenų paketo gavimo) ir išvestinių duomenų suformavimo (rinkliavos mokėjimo pranešimų išsiuntimo), trečiajam suinteresuotam asmeniui neinformavus pareiškėjo apie pasikeitimus, išvestiniai duomenys buvo sukurti paskutinių pareiškėjo turimų duomenų – iš VĮ Registrų centro gauto duomenų paketo informacijos – pagrindu.
29. Pareiškėjas pažymi, jog jis jau ėmėsi ir įgyvendino tam tikras aktualias prevencines priemones – nuo 2021 m. birželio mėn. įdiegė ir naudoja automatizuotą duomenų atnaujinimą, pagal kurį duomenys atnaujinami vieną kartą per savaitę. Taigi teismas įvertino visų aplinkybių – švelninančių ir sunkinančių – visumą bei jų balansą. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo pažeidimas nebuvo tyčinis, nėra jokių duomenų, kad jis nebuvo pavienis arba galėjo turėti įtakos prieš trečiuosius asmenis ir dėl to galėjo sukelti žalą trečiajam suinteresuotam asmeniui, truko trumpą laikotarpį, be to, jis įgyvendino aktualias prevencines priemones, todėl būtent papeikimas yra adekvati ir proporcinga poveikio priemonė.
30. Pareiškėjas pažymi, jog byloje nepateikta jokių duomenų ar įrodymų, kad tokių situacijų, kaip pareiškėjo padarytas pažeidimas, galėjo būti daugiau ar kad trečiajam suinteresuotam asmeniui buvo padaryta (ar galėjo kilti) žala. Tuo tarpu trečiasis suinteresuotas asmuo toliau atkakliai kartoja šiuos deklaratyvius jokiais įrodymais neparemtus teiginius, tikėdamasis kitokio jų vertinimo. Byloje nebuvo duomenų, kad klaidingi trečiojo suinteresuoto asmens duomenys turėjo įtakos, naudojant juos prieš trečiuosius asmenis, ir dėl to buvo padaryta (ar galėjo kilti) žala.
31. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – atmesti pareiškėjo skundą, palikti galioti Inspekcijos Sprendimą.
32. Atsakovas nurodo, jog sutinka su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniame skunde nurodytais argumentais ir palaiko jame išdėstytus argumentus.
Teisėjų kolegija
konstatuoja:
IV.
33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl VDAI Sprendimo, kuriuo pareiškėjui VASA skirta administracinė bauda už tai, kad jis, tam tikrą laiką generuodamas netikslius trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V. priklausančio nekilnojamojo turto duomenis, neužtikrino duomenų tikslumo ir pažeidė BDAR nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
34. Pirmosios instancijos teismas tenkino pareiškėjo VASA skundą iš dalies – pakeitė Sprendimu skirtą baudą į papeikimą, konstatavęs, kad paskirta nuobauda (12 000 Eur bauda) yra neproporcinga, per griežta.
35. Trečiasis suinteresuotas asmuo, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas pakeitė Inspekcijos paskirtą baudą į papeikimą, nurodo, kad teismas nepagrįstai susiaurino pažeidimo mastą, vertino aplinkybes ir pareiškėjo įvykdytą pažeidimą tik vieno duomenų subjekto požiūriu ir nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjo daugiau nei 3 metus vykdyta asmens duomenų tvarkymo veikla, pažeidžiant BDAR, nesukėlė neigiamų pasekmių. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad jam pateiktas 2021 m. kovo 30 d. mokėjimo pranešimas sukėlė jam tiesiogines pasekmes – prievolę atlikti mokėjimus.
36. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme nekeliamas ginčas dėl Inspekcijos Sprendimu nustatyto BDAR pažeidimo (Inspekcija nustatė, kad VASA tvarkė asmens duomenis, neužtikrindamas tvarkomų asmens duomenų tikslumo principo ir pažeisdamas BDAR 5 straipsnio 1 dalies d punktą), tačiau ginčas kilo dėl pareiškėjui skirtos nuobaudos – 12 000 Eur baudos – pakeitimo į papeikimą teisėtumo ir pagrįstumo.
37. Inspekcija pareiškėjui paskyrė baudą, numatytą ADTAĮ 33 straipsnio 2 dalyje, pagal kurią valdžios institucijai ar įstaigai, pažeidusiai BDAR 83 straipsnio 5 dalies a–e punktų nuostatas ir (ar) BDAR 83 straipsnio 6 dalį, priežiūros institucija turi teisę skirti administracinę baudą iki 1 procento valdžios institucijos ar įstaigos einamųjų metų biudžeto ir kitų praėjusiais metais gautų bendrųjų metinių pajamų dydžio, bet ne didesnę negu šešiasdešimt tūkstančių eurų.
38. Pagal BDAR 83 straipsnio 1 dalį kiekviena priežiūros institucija užtikrina, kad pagal šį straipsnį skiriamos administracinės baudos už 4, 5 ir 6 dalyse nurodytus šio reglamento pažeidimus kiekvienu konkrečiu atveju būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Sprendžiant dėl to, ar skirti administracinę baudą, ir sprendžiant dėl administracinės baudos dydžio kiekvienu konkrečiu atveju deramai atsižvelgiama į aplinkybių, susijusių su pažeidimo požymiais (jo sunkumu) arba pažeidėjo pobūdžiu, sąrašą (BDAR 83 str. 2 d.). Baudos dydis neturi viršyti BDAR 83 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse numatytų didžiausių sumų. Taigi baudos dydžio nustatymas grindžiamas konkrečiu vertinimu, atliktu kiekvienu atveju, laikantis BDAR nustatytų parametrų.
39. Priežiūros institucija, skirdama administracinę baudą, patikrina, ar baudos suma yra proporcinga tiek pažeidimo sunkumui, tiek įmonės, kuriai priklauso pažeidimą padaręs subjektas, dydžiui (žr., Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) sprendimo Komisija prieš Graikiją, C-387/97, 90 p., sprendimo Komisija prieš Ispaniją, C-278/01, 41 p.) ir ar skirta bauda neviršija to, kas būtina BDAR tikslams pasiekti (žr. ESTT sprendimo Marine Harvest prieš Komisiją, T-704/14, 580 p., kuriame daroma nuoroda į sprendimą Electrabel prieš Komisiją, T-332/09, 279 p.). Bauda turi turėti atgrasomąjį poveikį. ESTT (didžiosios kolegijos) 2023 m. gruodžio 5 d. sprendime Deutsche Wohnen SE prieš Staatsanwaltschaft Berlin, C-807/21, konstatuota, kad sankcijų sistema, leidžianti skirti administracinę baudą pagal BDAR 83 straipsnį, kai to reikia atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno atvejo aplinkybes, skatina duomenų valdytojus ir duomenų tvarkytojus laikytis šio reglamento; dėl atgrasomojo poveikio administracinės baudos prisideda prie fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis stiprinimo, todėl yra esminis elementas užtikrinant šių asmenų teisių paisymą, atsižvelgiant į šio reglamento tikslą užtikrinti tokiems asmenims aukšto lygio apsaugą tvarkant asmens duomenis (73 p.)
40. Nagrinėjamu atveju Inspekcija, įvertinusi tyrimo metu nustatytas faktines aplinkybes, vadovaudamasi BDAR nuostatomis, atsižvelgusi į VASA bendrą aktualų biudžeto pajamų dydį (5 501 238,44 Eur), skyrė 12 000 Eur baudą. Pirmosios instancijos teismas vertino Inspekcijos paskirtą baudą kaip neproporcingą bei per griežtą ir vietoj baudos skyrė pareiškėjui papeikimą.
41. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu, pažymi, kad Inspekcija, nustatydama administracinės baudos dydį, atsižvelgė į visas reikšmingas aplinkybes, laikėsi BDAR nustatytų baudos skyrimo taisyklių.
42. Inspekcija, skirdama baudą, Sprendime atsižvelgė į šias aplinkybes: nors nagrinėjamu atveju VASA padarytas pažeidimas siejamas tik su pavieniu asmeniu (trečiuoju suinteresuotu asmeniu), tačiau toks pažeidimas galėjo būti padarytas bet kuriam asmeniui tokiomis pačiomis aplinkybėmis dėl VASA netinkamai taikomų techninių ir organizacinių priemonių tvarkant asmens duomenis; VASA veiklos teritorija apima Vilniaus miesto savivaldybės teritoriją, kurioje gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų, todėl VASA veiksmai, neužtikrinant asmens duomenų tikslumo principo įgyvendinimo, galėjo sukelti dideles finansines pasekmes duomenų subjektams, tai vertinama kaip didelis pavojus asmens teisėms ir laisvės; pažeidimas buvo padarytas, neįgyvendinant tinkamų techninių ir organizacinių priemonių; pažeidimas buvo padarytas dėl aplaidumo, nes VASA tik 2021 m. sausio 14 d. pasirašė sutartį Nr. VPSe-2021-00005 su UAB „JURIDICON“, kuri turėjo atlikti VASA tvarkomų asmens duomenų teisinio, organizacinio, technologinio audito paslaugas, numatytas Techninėje specifikacijoje; atlikus auditą asmens duomenų tvarkymo srityje, auditoriai rekomendavo ne tik atnaujinti kai kuriuos dokumentus, tačiau ir parengti daug naujų dokumentų, nors duomenų valdytojai turėjo 2 metų pereinamąjį laikotarpį įsivertinti savo sistemose tvarkomus asmens duomenis ir imtis atitinkamų priemonių, kurios padėtų pasiruošti taikyti BDAR, t. y. savo nuostatas suderinti su BDAR įtvirtintomis nuostatomis; VASA ėmėsi veiksmų, kad įvykdytų teisės aktais numatytas jam prievoles (Sprendimo 9 puslapis).
43. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendime nurodytus argumentus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija pagrįstai nusprendė, kad administracinė bauda VASA skirtina.
44. Inspekcija, skirdama 12 000 Eur baudą, vertino VASA biudžeto rodiklius ir nustatė, kad nagrinėjamu atveju bendras aktualus biudžeto pajamų dydis yra 5 501 238,44 Eur, taip pat vertino skiriamos baudos proporcingumą, veiksmingumą, atgrasomąjį poveikį ir pripažino, kad nagrinėjamu atveju skiriama 12 000 Eur bauda yra proporcinga poveikio priemonė siekiant, kad VASA užtikrintų BDAR nuostatų laikymąsi ateityje.
45. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė nesutikimo su paskirta bauda argumentus, be kita ko, teigdamas, kad bauda yra neproporcinga, atsakovas netinkamai apskaičiavo pareiškėjo bendrąsias metines pajamas, neįvertino pareiškėjo atsakomybę švelninančių aplinkybių. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui, be kita ko, prašė sumažinti baudos dydį, nustatant jį ne didesnį nei 200 Eur.
46. Teisėjų kolegija pažymi, kad nors pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovas netinkamai apskaičiavo jo bendrąsias metines pajamas ir dėl to apskaičiavo per didelį baudos dydį, tačiau pareiškėjas nepateikė jokių savarankiškų paskaičiavimų ir įrodymų, kuriais remiantis būtų galima nustatyti, pareiškėjo vertinimu, tinkamą bendrųjų metinių pajamų dydį. Taigi teisėjų kolegija atmeta pareiškėjo nurodytus argumentus šiuo aspektu kaip nepagrįstus.
47. Pareiškėjo nuomone, atsakovas klaidingai konstatavo, kad pareiškėjo padarytas pažeidimas galėjo sukelti dideles finansines pasekmes duomenų subjektams ir didelį pavojų asmens teisėms ir laisvėms. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis nedelsdamas ėmėsi įvairių priemonių, siekdamas dar labiau pagerinti atitiktį asmens duomenų tikslumo principui, todėl atsakovas nepagrįstai nevertino šių pareiškėjo veiksmų kaip jo atsakomybę švelninančių aplinkybių.
48. Teisėjų kolegija, įvertinusi minėtus pareiškėjo argumentus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, iš dalies sutinka su pareiškėjo argumentais, kad šiuo atveju pareiškėjas skubiai ėmėsi įvairių priemonių, kad nustatytas pažeidimas būtų pašalintas, t. y. kad būtų pašalintas prieštaravimas asmens duomenų tikslumo principui ir kad tretieji suinteresuoti asmenys, įskaitant ir trečiąjį suinteresuotą asmenį byloje, nepatirtų dėl to atitinkamų nepatogumų (pvz., 2021 m. vasario 11 d. jis sudarė su VĮ Registrų centru sutartį, kurios pagrindu duomenų atnaujinimas atliekamas automatizuotai ir ne rečiau kaip kartą per savaitę; 2021 m. birželio 1 d. pagal aktualius duomenis parengė atnaujintą mokėjimo pranešimą ir pateikė jį trečiajam suinteresuotam asmeniui). Teisėjų kolegijos vertinimu, šie pareiškėjo veiksmai gali būti vertinami kaip atsakomybę švelninantys veiksniai, į kuriuos atsižvelgtina sprendžiant dėl baudos dydžio.
49. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumą, ginčo santykiams taikytiną teisinį reguliavimą, ESTT praktiką, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti Sprendimu paskirtos administracinės baudos dydį iki 8 000 Eur. Pareiškėjo nurodytas baudos dydis (ne didesnis nei 200 Eur) nagrinėjamu atveju būtų nesuderinamas su BDAR nustatytais baudų skyrimo principais ir neužtikrintų BDAR siekiamų tikslų.
50. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta pakeisti pareiškėjui paskirtą administracinę baudą į papeikimą, yra neteisėta ir nepagrįsta. Taigi trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, tenkinant pareiškėjo skundą iš dalies ir sumažinant paskirtos administracinės baudos (12 000 Eur) dydį iki 8 000 Eur.
51. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos pateikia teismui prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu (ABTĮ 41 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).
52. Pareiškėjas pateikė prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pirmosios instancijos teismas nepriteisė pareiškėjui bylinėjimosi išlaidų, kadangi jos nebuvo būtinos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, tinkamai įvertino ginčo pobūdį, sudėtingumą ir bylos apimtį, pareiškėjas neteikė apeliacinio skundo dėl šios teismo sprendimo dalies. Šiuo atveju neįrodyta, jog pareiškėjas neturėjo galimybių savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą. Pareiškėjo patirtos išlaidos nebuvo būtinos, todėl jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, netenkinamas.
53. Trečiasis suinteresuotas asmuo G. V. prašo priteisti 900 Eur už apeliacinio skundo parengimą. Byloje pateikti 2022 m. spalio 30 d. atstovavimo sutartis bei 2022 m. gruodžio 15 d. pinigų priėmimo kvitas Nr. 836872 patvirtina, kad buvo suteikta apeliacinio skundo parengimo paslauga.
54. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu
Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatose (toliau – ir Rekomendacijos) (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) 8.9 punkte įtvirtina, kad už apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis yra 2,5. Trečiasis suinteresuotas asmuo už jam suteiktas paslaugas sumokėjo 2022 m. IV ketvirtį. Nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (Rekomendacijų 7 p.). 2022 m. II ketvirtį vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje buvo 1 780,5 Eur. Taigi maksimali galima priteisti suma už apeliacinį skundą yra 4 451,25 (1 780,5 x 2,5). Trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti 900 Eur suma neviršija Rekomendacijose nurodytos maksimalios sumos, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, į Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas sumažinti trečiojo suinteresuoto asmens prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, sumą iki 600 Eur.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.
Pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2022 m. sausio 20 d. sprendimu
Nr. 2R-308(2.13 Mr.) „Dėl administracinės baudos skyrimo SĮ Vilniaus atliekų sistemos administratoriui“ paskirtos administracinės baudos dydį, sumažinant jį iki 8 000 Eur.
Netenkinti pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Priteisti trečiajam suinteresuotam asmeniui G. V. iš pareiškėjo savivaldybės įmonės „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“ 600 Eur (šešių šimtų eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjos Iveta Pelienė
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė