Administracinė byla Nr. I-1112-426/2011
(Proceso Nr. 3-61-3-03175-2010-2)
Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 35.3; 74
(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. vasario 18 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo
teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos
pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant
Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms V. P. ir
advokatei Onai Vitartienei, atsakovės atstovei Linai Vyšniauskienei, viešame
teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. privačios firmos skundą dėl Širvintų rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas
asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba prie Lietuvos Respublikos
Vyriausybės).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
pareiškėja V. P. privati firma
prašo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010
m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 9-553 „Dėl licencijos (duomenys neskelbtini) verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.
Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad mažmenine
prekyba alkoholiniais gėrimais verčiasi nuo 1998 m., t. y. daugiau kaip 12
metų. Panaikinus turimos licencijos galiojimą, žlugtų verslas, valstybė
prarastų atitinkamas sumas, mokamas mokesčių pavidalu. Teigia, kad licencijos
verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas šiuo
atveju yra neadekvati bausmė padarytam pažeidimui, nes įmonė jau sumokėjo už
pažeidimą paskirtą 2 000 Lt baudą. Baudą sumokėjo nežinodama, jog po to seks
kitos pasekmės - licencijos galiojimo panaikinimas. Akcentuoja, kad pažeidimas
padarytas dėl neatsargumo ir neapdairumo. Tokia pareiškėjos veika yra
mažareikšmė, nesukelianti žalingų padarinių ar pavojaus visuomenei (Lietuvos
vyriausiojo administracinio teismo adm. byla Nr. A-63-1375/2008, adm. byla Nr.
A-5-135/2005). Licencijos galiojimo panaikinimas, kaip nuobauda už padarytą
formalų pažeidimą, būtų neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to
neteisinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo adm. bylos
Nr.A-8-615/2007, Nr. A-525-230/2009, Nr. A-502-118/2009, Nr. A-143-1705/2008 ir
kt.), todėl neturėtų būti taikoma. Pažymi, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą
nuo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo, t. y.
nuo 1998 m. Skirta 2 000 Lt bauda pasiekė savo tikslus.
Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės
administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip
nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (b. l. 17-20)
paaiškino, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau
Tarnyba) 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 3K10/109 V. P. privačiai
firmai buvo taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau
Įstatymas) 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus, nes parduotuvėje (duomenys
neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Širvintų
r. buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas
nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais.
Teigia, kad skundžiamas Širvintų rajono savivaldybės
administracijos direktoriaus įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis
galiojančiais teisės aktais. Pareiškėja, sumokėdama Tarnybos nutarimu jai
paskirtą baudą, pripažino, kad pažeidė Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. bei 17 str. 2
d. 2 p. Įstatymo 34 str. 17 d. imperatyviai nustatyta, jog įmonėms, turinčioms
licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms
šio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų, licencijos
verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje
nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama
vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Minėta įstatymo
imperatyvi nuostata savivaldybių vykdomosioms institucijoms nesuteikia teisės savo
nuožiūra vykdyti arba nevykdyti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų
reikalavimų.
Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės skundą palaikė
remdamosios jame nurodytais motyvais.
Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė
pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Skundas
tenkintinas iš dalies.
Administracinis ginčas kilęs dėl to, ar
tikslinga pareiškėjos atžvilgiu taikyti papildomą ekonominę sankciją –
licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo
panaikinimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 2 d.
Tarnybos įgaliotų pareigūnų atlikto operatyvaus tikrinimo metu V.
P. privačiai firma priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys
neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Širvintų
r. buvo rasti keturi 0,5 litro talpos alaus „Rinkuškių tradicinis“, alk, 7
proc. tūrio, buteliai, neturint šių butelių atžvilgiu privalomųjų juridinę
galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Už Alkoholio kontrolės
įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus Tarnyba 2010 m. rugsėjo
9 d. nutarimu Nr. 3K10/109 pareiškėjai paskyrė 2 000 Lt baudą ir konfiskavo
minėtus alkoholinius gėrimus. Pastaroji nutarimo teismui neskundė. Taigi,
Tarnybos priimtas nutarimas šiuo metu yra galiojantis ir negali būti kvestionuojamas.
Pripažintina, kad V. P. privati firma padarė pažeidimus,
numatytus Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p., kuriuose numatyti pagrindai
panaikinti licencijos galiojimą. Širvintų rajono savivaldybės administracijos
direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 34 str. 17 p., 2010 m. lapkričio 8 d.
įsakymu Nr. 9-553 (b. l. 22), nuo 2010 m. lapkričio 16 d. panaikino licencijos (duomenys
neskelbtini), išduotos pareiškėjai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais
gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys
neskelbtini) sen. Širvintų r. galiojimą.
Pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Respublikoje
draudžiama parduoti alkoholio produktus,
kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus
neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo
dokumentų. Pagal Įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. draudžiama juridiniams asmenims ir
užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos
Respublikoje alkoholio produktus,
kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus
neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo
dokumentų. Įstatymo 34 str. 17 d. numato, kad įmonėms, turinčioms licencijas
gaminti alkoholio produktus ar
licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais
ir nesilaikančioms įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir
(ar) 7 p. reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos
neišduodamos penkerius metus nuo jų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms,
turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir
nesilaikančioms Įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7
p. reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje
prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir
nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo pastarosios galiojimo
panaikinimo dienos. Taigi, Įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti
įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią
turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų.
Konstitucinis
Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodė, kad piniginė bauda yra represinio
pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas ir
kuria yra daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei,
ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes
nusavinamos jo piniginės lėšos. Kita vertus, toks teisės pažeidėjas, sumokėjęs
piniginę baudą, gali toliau verstis atitinkama veikla, nepatirdamas jokių
papildomų apribojimų, taip pat įgyvendinti kitas savo teises. Užtat Įstatyme
nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas
(kaip ir specialios teisės atėmimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas
poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra
daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip piniginę baudą) jo pinigines
lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką).
Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip
uždraudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės
pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, naudojęsis
licencija ir pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta
licencija, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, idant
daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš
rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė
esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas –
nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tokiam ūkio
subjektui ir toliau būtų leidžiama būti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltų
grėsmė, kad konkurencija toje rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė
vartotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje
įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui.
Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime tai
pat pažymėjo, kad „Licencijos galiojimo panaikinimas <...> kaip įstatyme
nustatyta uždraudimo sankcija, atliekanti, visų pirma, prevencinę funkciją,
savaime negali kelti abejonių kaip esą dėl kokių nors priežasčių negalima,
nukrypstanti nuo iš Konstitucijos kylančių teisingumo, proporcingumo, kitų
teisinės valstybės reikalavimų ir pan. Jeigu buvęs prekybos alkoholio
produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas
buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu
nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė
šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei
sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to,
kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai
<...>, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms
ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo
sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis
didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir
naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu
atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas
(neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Pabrėžtina,
kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas,
kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo
negalėtų kilti abejonių“.
Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta,
kad teismai, priimdami sprendimus
atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo
taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>;
teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos
teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti
kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje,
priimtoje adm, byloje Nr. A-438-509/2010
konstatavo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad
viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos
verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi
pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu
buvo padarytas Įstatymo
34
str. 17 d. nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti
(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261 – 96/2009; Nr. A525 – 346/2009 ir kt.). Ten pat konstatuota, kad nagrinėjamus
teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, numato, jog tais atvejais, kai
yra nustatomi pažeidimo, numatyto Įstatymo 34
str. 17 d. sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas,
privalo priimti sprendimą dėl
licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisė priimti sprendimą, dėl Įstatymo 34
str. 17 d. numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą,
t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais
atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės),
numatytos Įstatymo 34
str. 17 d., tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas
licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas gali tik
pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Įstatymo normos
pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Įstatymo 34
str. 17 d.
Klausimas, kokios faktinės aplinkybės (aptariamu
aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija.
Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pažeidimo mastas
buvo nedidelis – be privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo
dokumentų buvo rasti keturi 0,5 litro talpos buteliai alaus. Tai leidžia teigti,
kad padarytas mažareikšmis įstatymo pažeidimas. Įstatymo pažeidimą įmonė padarė
pirmą kartą, ji pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė (Tarnyba šią aplinkybę
vertino kaip įmonės atsakomybę lengvinančią aplinkybę). Pareiškėjai Tarnybos
nutarimu buvo paskirta didesnė bauda nei Įstatymo 34 str. 2 d. sankcijoje
numatyta minimali (atitinkamai 2 000 Lt ir 1 000 Lt).
Be to pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl
licencijos galiojimo panaikinimo pagrįstumo, teismas nėra saistomas tik
aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą
apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių
vertinimo kontekstą. Kolegija mano, kad būtina atsižvelgti ir į bendrą 2009-2011
m. šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį ir, ypatingai, į paplitusią
bedarbystę. Pažymėtina, kad pastarosios faktinės aplinkybės yra visuotinai
žinomos ir dėl to jų nereikia įrodinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo
58 str. 1 d.). Būtinybę atsižvelgti į tai akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas (2010 m. gegužės 4 d. sprendimas, priimtas adm. byloje
Nr. Nr. A143 – 619/2010).
Visos šios aplinkybes rodo, kad licencijos galiojimo
panaikinimas šiuo atveju yra neadekvati, neproporcinga padarytam pažeidimui teisinė
priemonė. Todėl yra faktinis bei teisinis pagrindas atleisti pareiškėją nuo
paskirtos sankcijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., 88
str. 1 d. 2 p.).
Kitoje dalyje (dėl įsakymo panaikinimo) V.
P. privačios firmos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių
bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių
bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų
kolegija
n u s p r e n d ė :
pareiškėjos
V. P. privačios firmos skundą tenkinti iš dalies.
Pareiškėją V. P. privačią
firmą atleisti nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba
alkoholiniais gėrimais panaikinimo), paskirtos Širvintų rajono savivaldybės administracijos
direktoriaus 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 9-553 „Dėl licencijos (duomenys neskelbtini) verstis
mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ pagal Lietuvos
Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį.
Kitoje dalyje pareiškėjos V. P. privačios
firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo
apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam
teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos
administracinį teismą.
Teisėjai Rūta
Miliuvienė
Arūnas
Dirvonas
Rosita
Patackienė