Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [Ik-1112-426-2011].doc
Bylos nr.: Ik-1112-426/2011
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Širvintų rajono savivaldybės administracija 188722373 atsakovas
V. Pilkauskienės privati firma 2177131 pareiškėjas
Valstybinė tabako ir alkoholio kontrolės tarnyba prie LR Vyriausybės trečiasis suinteresuotas asmuo
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl savivaldybių administracijos priežiūros
ADMINISTRACINĖS BYLOS, KYLANČIOS IŠ GINČŲ DĖL TEISĖS VIEŠOJO AR VIDAUS ADMINISTRAVIMO SRITYJE
Teisės aktai viešojo ar vidaus administravimo srityje, jų aiškinimas ir taikymas
Teisės aktų viešojo ar vidaus administravimo srityje reglamentuojami teisiniai santykiai
Bylos, susijusios su vietos savivalda:
Kitos bylos susijusios su vietos savivalda
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Teismo sprendimas

 

                                                                                         Administracinė byla Nr. I-1112-426/2011

                                                                                                  (Proceso Nr. 3-61-3-03175-2010-2)                           

                                         Procesinio sprendimo kategorija 1.2; 35.3; 74

 (S)

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 18 d.

Vilnius

               

            Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Dirvono ir Rositos Patackienės, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjos atstovėms V. P. ir advokatei Onai Vitartienei, atsakovės atstovei Linai Vyšniauskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. P. privačios firmos skundą dėl Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė tabako ir alkoholio tarnyba prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės).

            Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

 

n u s t a t ė :

 

pareiškėja V. P. privati firma prašo panaikinti Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymą Nr. 9-553 „Dėl licencijos (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“.

            Skunde (b. l. 2-3) paaiškino, kad mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais verčiasi nuo 1998 m., t. y. daugiau kaip 12 metų. Panaikinus turimos licencijos galiojimą, žlugtų verslas, valstybė prarastų atitinkamas sumas, mokamas mokesčių pavidalu. Teigia, kad licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimas šiuo atveju yra neadekvati bausmė padarytam pažeidimui, nes įmonė jau sumokėjo už pažeidimą paskirtą 2 000 Lt baudą. Baudą sumokėjo nežinodama, jog po to seks kitos pasekmės - licencijos galiojimo panaikinimas. Akcentuoja, kad pažeidimas padarytas dėl neatsargumo ir neapdairumo. Tokia pareiškėjos veika yra mažareikšmė, nesukelianti žalingų padarinių ar pavojaus visuomenei (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo adm. byla Nr. A-63-1375/2008, adm. byla Nr. A-5-135/2005). Licencijos galiojimo panaikinimas, kaip nuobauda už padarytą formalų pažeidimą, būtų neadekvati padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo  adm. bylos Nr.A-8-615/2007, Nr. A-525-230/2009, Nr. A-502-118/2009, Nr. A-143-1705/2008 ir kt.), todėl neturėtų būti taikoma. Pažymi, kad pažeidimas padarytas pirmą kartą nuo licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais išdavimo, t. y. nuo 1998 m. Skirta 2 000 Lt bauda pasiekė savo tikslus. 

            Atsakovė Širvintų rajono savivaldybės administracija su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

            Atsiliepime į skundą (b. l. 17-20) paaiškino, kad Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos (toliau Tarnyba) 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 3K10/109 V. P. privačiai firmai buvo taikytos ekonominės sankcijos už Alkoholio kontrolės įstatymo (toliau Įstatymas) 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus, nes parduotuvėje (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Širvintų r. buvo parduodami ir laikomi alkoholiniai gėrimai, kurių įsigijimas nepatvirtintas juridinę galią turinčiais dokumentais.

Teigia, kad skundžiamas Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas yra teisėtas, priimtas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais. Pareiškėja, sumokėdama Tarnybos nutarimu jai paskirtą baudą, pripažino, kad pažeidė Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. bei 17 str. 2 d. 2 p. Įstatymo 34 str. 17 d. imperatyviai nustatyta, jog įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir nesilaikančioms šio įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo licencijos galiojimo panaikinimo dienos. Minėta įstatymo imperatyvi nuostata savivaldybių vykdomosioms institucijoms nesuteikia teisės savo nuožiūra vykdyti arba nevykdyti įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų reikalavimų.

Teismo posėdyje pareiškėjos atstovės skundą palaikė remdamosios jame nurodytais motyvais.

Atsakovo atstovė teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

            Skundas tenkintinas iš dalies.

            Administracinis ginčas kilęs dėl to, ar tikslinga pareiškėjos atžvilgiu taikyti papildomą ekonominę sankciją – licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010 m. rugsėjo 2 d. Tarnybos įgaliotų pareigūnų atlikto operatyvaus tikrinimo metu V. P. privačiai firma priklausančioje parduotuvėje, esančioje adresu: (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Širvintų r. buvo rasti keturi 0,5 litro talpos alaus „Rinkuškių tradicinis“, alk, 7 proc. tūrio, buteliai, neturint šių butelių atžvilgiu privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Už Alkoholio kontrolės įstatymo 17 str. 1 d. 2 p., 17 str. 2 d. 2 p. pažeidimus Tarnyba 2010 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 3K10/109 pareiškėjai paskyrė 2 000 Lt baudą ir konfiskavo minėtus alkoholinius gėrimus. Pastaroji nutarimo teismui neskundė. Taigi, Tarnybos priimtas nutarimas šiuo metu yra galiojantis ir negali būti kvestionuojamas. Pripažintina, kad V. P. privati firma padarė pažeidimus, numatytus Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. ir 2 d. 2 p., kuriuose numatyti pagrindai panaikinti licencijos galiojimą. Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktorius, vadovaudamasis Įstatymo 34 str. 17 p., 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 9-553 (b. l. 22), nuo 2010 m. lapkričio 16 d. panaikino licencijos (duomenys neskelbtini), išduotos pareiškėjai verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais parduotuvėje (duomenys neskelbtini) k. (duomenys neskelbtini) sen. Širvintų r. galiojimą.

Pagal Įstatymo 17 str. 1 d. 2 p. Lietuvos Respublikoje draudžiama parduoti alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Pagal Įstatymo 17 str. 2 d. 2 p. draudžiama juridiniams asmenims ir užsienio juridinių asmenų filialams bei atstovybėms laikyti, gabenti Lietuvos Respublikoje alkoholio produktus, kurie neįrašyti į licencijas juos gaminti, importuoti, parduoti, ir alkoholio produktus neturint juridinę galią turinčių privalomų tų produktų įsigijimo arba gabenimo dokumentų. Įstatymo 34 str. 17 d. numato, kad įmonėms, turinčioms licencijas gaminti alkoholio produktus ar licencijas verstis didmenine prekyba alkoholio produktais ir nesilaikančioms  įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. reikalavimų, licencijų galiojimas panaikinamas ir naujos licencijos neišduodamos penkerius metus nuo jų galiojimo panaikinimo dienos. Įmonėms, turinčioms licencijas verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais ir  nesilaikančioms Įstatymo 17 str. 1 d. 2, 4, 8 ir (ar) 9 p., 2 d. 2, 4 ir (ar) 7 p. reikalavimų, licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais toje prekybos vietoje, kurioje nustatytas pažeidimas, galiojimas panaikinamas ir nauja licencija neišduodama vienerius metus nuo pastarosios galiojimo panaikinimo dienos. Taigi, Įstatyme įtvirtinta imperatyvi nuostata, draudžianti įmonėms parduoti ir laikyti alkoholinius gėrimus, neturint juridinę galią turinčių privalomų tų gėrimų įsigijimo ar gabenimo dokumentų.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime nurodė, kad piniginė bauda yra represinio pobūdžio sankcija, kuria nubaudžiamas teisės pažeidėjas – ūkio subjektas ir kuria yra daromas tiesioginis neigiamas poveikis to ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai, taigi ir nuosavybės teisei bei ūkinės veiklos laisvei, nes nusavinamos jo piniginės lėšos. Kita vertus, toks teisės pažeidėjas, sumokėjęs piniginę baudą, gali toliau verstis atitinkama veikla, nepatirdamas jokių papildomų apribojimų, taip pat įgyvendinti kitas savo teises. Užtat Įstatyme nustatytas licencijos galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas (kaip ir specialios teisės atėmimas) yra tokia sankcija, kuria neigiamas poveikis teisės pažeidėjo – ūkio subjekto turtinei, ekonominei padėčiai yra daromas ne tiesiogiai, t. y. ne nusavinant (kaip piniginę baudą) jo pinigines lėšas, bet neleidžiant jam verstis atitinkama veikla (tam tikrą laiką). Licencijos galiojimo panaikinimo ir naujos licencijos neišdavimo, kaip uždraudimo sankcijos, paskirtis yra ne tik – ir ne tiek – nubausti teisės pažeidėją, bet, visų pirma, vykdyti prevenciją: teisės subjektas, naudojęsis licencija ir pažeidęs sąlygas, su kuriomis yra siejamas naudojimasis ta licencija, yra pašalinamas (tam tikram laikui) iš atitinkamos rinkos, idant daugiau nedarytų žalos teisės saugomoms ir ginamoms vertybėms; o pašalinamas iš rinkos jis yra dėl to, kad tuo metu, kai dar buvo tos rinkos dalyvis, pažeidė esmines ir jam, be abejo, žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas – nesilaikė imperatyvių teisės reikalavimų; laikoma, kad jeigu tokiam ūkio subjektui ir toliau būtų leidžiama būti atitinkamos rinkos dalyviu, kiltų grėsmė, kad konkurencija toje rinkoje bus nesąžininga, taip pat kiltų grėsmė vartotojų ir kitų asmenų teisėms, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui.

Konstitucinis Teismas 2008 m. sausio 21 d. nutarime tai pat pažymėjo, kad „Licencijos galiojimo panaikinimas <...> kaip įstatyme nustatyta uždraudimo sankcija, atliekanti, visų pirma, prevencinę funkciją, savaime negali kelti abejonių kaip esą dėl kokių nors priežasčių negalima, nukrypstanti nuo iš Konstitucijos kylančių teisingumo, proporcingumo, kitų teisinės valstybės reikalavimų ir pan. Jeigu buvęs prekybos alkoholio produktais rinkos dalyvis, pažeidęs esmines ir jam žinomas bei suprantamas buvimo toje rinkoje sąlygas, kompetentingų valstybės institucijų sprendimu nebūtų pašalinamas (nustatytam laikui) iš tos rinkos (jo ūkinės veiklos laisvė šioje srityje nebūtų apribojama), būtų galima pagrįstai teigti, kad nei sąžininga konkurencija, nei vartotojų teisės nėra saugomos ir ginamos, be to, kiltų grėsmė įvairioms kitų asmenų teisėms, inter alia žmonių sveikatai <...>, būtų pakenkta įvairioms Konstitucijoje įtvirtintoms, jos saugomoms ir ginamoms vertybėms, viešajam interesui. Todėl netaikyti tokios uždraudimo sankcijos (ir kartu prevencinio poveikio priemonės), kaip licencijos verstis didmenine ar mažmenine prekyba alkoholio produktais galiojimo panaikinimas ir naujos licencijos neišdavimas, jeigu ji nustatyta įstatyme, leistina tik tokiu atveju, kai licencijos panaikinimas yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas. Pabrėžtina, kad tas neproporcingumas (neadekvatumas) turi būti toks aiškus ir neginčytinas, kad jeigu yra vadovaujamasi protingumo ir teisingumo principais, dėl jo negalėtų kilti abejonių“. 

Teismų įstatymo 33 str. 4 d. nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartyje, priimtoje adm, byloje Nr. A-438-509/2010 konstatavo, kad administracinių teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad viešojo administravimo subjektas, kuris yra įgaliotas spręsti dėl licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo, neturi pasirinkimo teisės spręsti, panaikinti licenciją ar jos nepanaikinti, jeigu buvo padarytas Įstatymo 34 str. 17 d. nurodytas teisės pažeidimas, ir jis privalo licenciją panaikinti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylos Nr. A261 – 96/2009; Nr. A525 – 346/2009 ir kt.). Ten pat konstatuota, kad nagrinėjamus teisinius santykius reguliuojantys teisės aktai, numato, jog tais atvejais, kai yra nustatomi pažeidimo, numatyto  Įstatymo 34 str. 17 d. sudėties būtinieji požymiai, viešojo administravimo subjektas, privalo priimti sprendimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo ir tik teismui suteikia teisė priimti sprendimą, dėl Įstatymo 34 str. 17 d. numatytos sankcijos netaikymo subjektui, padariusiam šį pažeidimą, t. y. jį atleisti nuo šios atsakomybės. Tai savo ruožtu lemia, kad tokiais atvejais, kai teismas nusprendžia atleisti subjektą nuo sankcijos (bausmės), numatytos Įstatymo 34 str. 17 d., tai naikinti teisėto ir pagrįsto viešojo administravimo subjekto sprendimo, kuriuo buvo panaikintas licencijos galiojimas, nėra teisinio pagrindo. Tokiu atveju teismas gali tik pakeisti viešojo administravimo subjekto sprendimą, nurodydamas, kad subjektą, padariusį atitinkamos Įstatymo normos pažeidimą, jis atleidžia nuo sankcijos (bausmės), numatytos Įstatymo 34 str. 17 d.

Klausimas, kokios faktinės aplinkybės (aptariamu aspektu) gali būti pripažintos reikšmingomis bylai, yra teismo diskrecija.

Šiuo atveju atsižvelgtina į tai, kad pažeidimo mastas buvo nedidelis – be privalomųjų juridinę galią turinčių įsigijimo arba gabenimo dokumentų buvo rasti keturi 0,5 litro talpos buteliai alaus. Tai leidžia teigti, kad padarytas mažareikšmis įstatymo pažeidimas. Įstatymo pažeidimą įmonė padarė pirmą kartą, ji pažeidimo nustatymui ir tyrimui nekliudė (Tarnyba šią aplinkybę vertino kaip įmonės atsakomybę lengvinančią aplinkybę). Pareiškėjai Tarnybos nutarimu buvo paskirta didesnė bauda nei Įstatymo 34 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali (atitinkamai 2 000 Lt ir 1 000 Lt).

Be to pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl licencijos galiojimo panaikinimo pagrįstumo, teismas nėra saistomas tik aptariamos sankcijos subjekto konkrečius veiksmus ir jo ūkinę veiklą apibūdinančių aplinkybių analizės, bet ir gali praplėsti šių aplinkybių vertinimo kontekstą. Kolegija mano, kad būtina atsižvelgti ir į bendrą 2009-2011 m. šalyje susiklosčiusią sunkią ekonominę padėtį ir, ypatingai, į paplitusią bedarbystę. Pažymėtina, kad pastarosios faktinės aplinkybės yra visuotinai žinomos ir dėl to jų nereikia įrodinėti (Administracinių bylų teisenos įstatymo  58 str. 1 d.). Būtinybę atsižvelgti į tai akcentavo ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2010 m. gegužės 4 d. sprendimas, priimtas adm. byloje Nr. Nr. A143 – 619/2010).

Visos šios aplinkybes rodo, kad licencijos galiojimo panaikinimas šiuo atveju yra neadekvati, neproporcinga padarytam pažeidimui teisinė priemonė. Todėl yra faktinis bei teisinis pagrindas atleisti pareiškėją nuo paskirtos sankcijos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 6 d., 88 str. 1 d. 2 p.).

Kitoje dalyje (dėl įsakymo panaikinimo) V. P. privačios firmos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1, 2 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

 

n u s p r e n d ė :                                 

 

            pareiškėjos V. P. privačios firmos skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėją V. P. privačią firmą atleisti nuo sankcijos (licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais panaikinimo), paskirtos Širvintų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 9-553 „Dėl licencijos (duomenys neskelbtini) verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais galiojimo panaikinimo“ pagal Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 34 straipsnio 17 dalį.

Kitoje dalyje pareiškėjos V. P. privačios firmos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

 

 

Teisėjai                                                                                     Rūta Miliuvienė  

 

 

                                                                                             Arūnas Dirvonas

 

 

                                                                                             Rosita Patackienė