Civilinė byla Nr. 2-27-620/2015
Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00944-2014-9
Procesinio sprendimo kategorija 30.12.;117.1.;118.4.(N)
(S)
ROKIŠKIO RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2015 m. sausio 15 d.
Rokiškis
Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Kukelkienė, dalyvaujant teismo posėdžio sekretorei Jūratei Meiluvienei, ieškovei S. G., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui, atsakovui V. M., jo atstovei advokato padėjėjai Aušrai Levinienei viešo teismo posėdžio metu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. G. ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovas V. M., trečiasis asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija
nustatė:
Ieškovė teismo prašė įpareigoti atsakovą V. M. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jam priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos garažą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 13I1b,62 kv.m. užstatyto ploto, esantį adresu (duomenys neskelbtini) bei iš atsakovo priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2015 m. sausio 15 d. įvykusio teismo posėdžio metu ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atsisakymo atsakovui patenkinus ieškovės reikalavimus. Ji nurodė, jog po civilinės būklės iškėlimo atsakovas patenkino jos ieškinio reikalavimą ir nugriovė dalį jam priklausančio garažo, tokiu būdu padarydamas ne mažesnį kaip trijų metrų atstumą. Atsižvelgiant į tai, jog neliko tiesioginio ginčo objekto, todėl ieškovė atsisako pateikto ieškinio. Ieškovė nurodė, jog ieškinio atsisakymo pasekmės, numatytos LR CPK 293 ir 294 str., t.y., jog atsisakius ieškinio byla nutraukiama ir bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, ieškovei yra žinomos. Tą ieškovė patvirtino ir žodžiu.
Ieškovė prašė teismą priimti jos ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukti, grąžinti ieškovei 75 procentus jos sumokėto žyminio mokesčio bei iš atsakovo priteisti ieškovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, t.y. advokato teisinės pagalbos išlaidas sudarančias 695,09 Eur (2400 Lt) bei negrąžintą žyminio mokesčio dalį.
Ieškovė nurodė, jog dėl atsakovo neteisėtai pastatyto pastato dalies ieškovė buvo priversta savo teises ginti teismine tvarka. Atsakovas po civilinės bylos iškėlimo, nelaukdamas civilinės bylos išnagrinėjimo pabaigos, nugriovė ginčo pastato dalį, tokiu būdu iš esmės pripažindamas ir patenkindamas ieškovės reikalavimus, dėl ko nebeliko ginčo dalyko. Mano, jog ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl atsakovo, todėl turi būti iš jo priteisiamos.
Atsakovo atstovė nurodė, jog ji pritaria ieškinio atsisakymui, nes nebėra ginčo objekto, nesutiko dėl bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo priteisimo ieškovės naudai. Paaiškino, jog ieškinio reikalavimas buvo perkelti ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo ieškovei priklausančio žemės sklypo garažą, o atsakovas visiškai jį nugriovė. Atsakovas iki ieškinio pateikimo teismui nebuvo gavęs jokių pranešimų dėl garažo patraukimo, su ieškove yra kalbėjęs tik apie servitutinio kelio panaikinimą, gyvenamojo namo nugriovimą. Atsakovas dalį garažo jau buvo nugriovęs prieš 2014 m. Kalėdas, o likusį stogelį pabaigė nuardyti prieš dvi savaites.
Trečiojo asmens Rokiškio rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdžio metu nedalyvavo, apie jo laiką ir vietą jam yra pranešta tinkamai ir iš jo gautas prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (b.l.81).
CPK 140 str. numato, kad bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t.y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Ieškovės atsisakymas nuo ieškinio priimtinas, nes nepažeidžia nei vienos iš šalių teisių ar teisėtų interesų ir galiojantiems įstatymams neprieštarauja, ieškovei žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, todėl civilinė byla nutrauktina.
LR CPK 87 straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio grąžinama 75 procentai sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė 2014 m. liepos 24 d. sumokėjo į valstybės biudžetą 144 litus žyminio mokesčio (b.l.26), todėl jos prašymas tenkintinas ir jai grąžintina 75 procentai žyminio mokesčio, t.y. 31,28 Eur (108 Lt) (LR CPK 87 straipsnio 4 dalis).
LR CPK 94 straipsnio 1 dalis numato, jog kai byla yra baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovaujantis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis).
Ieškovė pateikė pažymą dėl išlaidų civilinėje byloje dydžio, kurioje nurodyta jog teisinės konsultacijos byloje sudarė 86,89 Eur (300 Lt); ieškinio surašymas ir bylos dokumentų parengimas-550,28 Eur (1900 Lt); pasiruošimas posėdžiui ir atstovavimas teisme-57,92 Eur (200 Lt), iš viso ieškovės turėtos advokato pagalbos išlaidos sudaro 695,09 Eur (2400 Lt). Ieškovė pateikė pinigų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus, taip pat prašė iš atsakovo priteisti ir negrąžintą žyminio mokesčio dalį.
Įstatymas reglamentuoja, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Ieškovės pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio.
Teismas konstatuoja, kad nors ir nepriimtas sprendimas dėl ginčo esmės, tačiau ieškovė turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (LR CPK 94 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju ieškovė atsisakė nuo ieškinio, atsakovui nugriovus jam priklausančio garažo dalį, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ginčo atveju galutinis bylos rezultatas materialiąja prasme naudingas ieškovei, nes ieškovės reikalavimą dėl garažo perkėlimo ne arčiau kaip trijų metrų atstumu nuo jai priklausančio žemės sklypo atsakovas įvykdė (neperkeldamas, bet nugriaudamas), ką patvirtino ieškovė. Sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, šiuo atveju būtina įvertinti šalių procesinį elgesį dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, įvertinti ar ieškovė tinkamai kreipėsi į atsakovą dėl jos reikalavimo patenkinimo. Ieškovė posėdžio metu paklausta kokius reikalavimus prašė ieškovo patenkinti iki kreipimosi į teismą dienos, tinkamai jų nenurodė, paminėjo, kad ji žodžiu prašė sutrumpinti atsakovui priklausantį pastatą, kad galėtų pateikti į savo garažą, tuo tarpu atsakovas nurodė, jog ieškovė reiškė pretenzijas, jog jis atsisakytų servitutinio kelio, tačiau pretenzijų dėl žemės sklypų sandūroje esančio ūkinio pastato atstumo reikalavimų, prašymų, pastabų ar pretenzijų nereiškė. Kitų rašytinių įrodymų dėl bandymo išspręsti tarp šalių kilusį ginčą taikiai iki kreipimosi į teismą byloje nėra pateikta. Atsižvelgtina, jog atsakovas geranoriškai išsprendė problemą ir nugriovė garažą (jo dalį) net nepradėjus bylos nagrinėti iš esmės, be to kartu su atsiliepimu yra pateikęs taikaus ginčo išsprendimo variantą ir 2014 m. lapkričio 18 d .parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovo atstovė taip pat siūlė ginčą išspręsti taikiai, siūlė svarstyti įvairius variantus,ne tik nurodytus taikos sutartyje, todėl teismas atsižvelgdamas į šalių elgesį, proceso eigą, į bylos sudėtingumą, ieškovės atstovo atliktų procesinių veiksmų rūšį ir ruoštų procesinių dokumentų apimtį, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bylinėjimosi išlaidų dydį mažina nuo 695,09 Eur iki 400 Eur (į jį įskaičiavus ir sumokėtą, bet negrąžintą žyminio mokesčio dalį). Pažymėtina, jog bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklė atlieka ir prevencinę funkciją, nes šalys skatinamos ieškoti kompromiso ar pasinaudoti alternatyviais ginčo sprendimo būdais.
Valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 1,22 Eur (4,20 Lt), susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 Įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 pakeitimo“).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis CPK 87,290,291,293 str.4p.,294 str. teismas
n u t a r i a:
Priimti ieškovės S. G. ieškinio atsisakymą civilinėje byloje pagal jos ieškinį dėl nuosavybės teisės gynimo, atsakovas V. M., trečiasis asmuo Rokiškio rajono savivaldybės administracija ir civilinę bylą Nr.2-27-620/2015 nutraukti.
Priteisti iš atsakovo V. M., a.k(duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovės S. G., a.k(duomenys neskelbtini) naudai.
Grąžinti iš valstybės biudžeto ieškovei S. G., a.k(duomenys neskelbtini) 31,28 Eur (trisdešimt vieną eurą, 28 euro ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.
Teisėja Loreta Kukelkienė