Civilinė byla Nr. eB2-132-425/2021.
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00259-2019-7.
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
3.2.6.1.; 3.4.3.11
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
sekretoriaujant Rimutei Markelevičienei,
dalyvaujant pareiškėjui kreditoriui D. K., jo atstovui advokatui A. B.,
suinteresuotiems asmenims:
V. P., jo atstovui advokato padėjėjui V. V.,
E. M., jo atstovui advokatui R. J.,
R. P.,
S. R., jo atstovui advokatui A. K.,
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo kreditoriaus D. K. pareiškimą dėl atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „Armaglas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, nemokumo administratorius uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Reniva“, suinteresuoti asmenys R. P., V. P., E. M., S. R., UAB „Mandela“, BUAB „Šiaurės prekybos kompanija“,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas D. K. teismui pateiktais pareiškimais bei atsiliepimais į suinteresuotų asmenų atsiliepimus prašo pripažinti tyčiniu BUAB „Armaglas“ bankrotą, nustatyti, kad nemokumo terminas atsirado 2015 m. gruodžio 31 d., o taip pat atsakingais už BUAB „Armaglas“ tyčinį bankrotą pripažinti R. P., V. P., E. M., UAB „Mandela“ ir BUAB „Šiaurės prekybos kompanija“.
Teismo posėdyje kartu su savo atstovu advokatu teigė, kad vadovai ir akcininkai neperdavė nemokumo administratoriui BUAB „Armaglas“ dokumentų bei jokio įmonės turto, nors įmonės vadovo teismui pateiktoje ataskaitoje nurodyta, kad įmonės turto vertė – 30 000 Eur. Be to, įmonei tapus nemokia, įmonės vadovai ir akcininkai privalėjo arba atstatyti įmonės mokumą arba kreiptis į teismą dėl bankroto, tačiau nesikreipė ir toliau vykdė nuostolingą veiklą, todėl visi yra atsakingi už įmonės kreditoriams padarytą 81 476,00 Eur dydžio minimalią žalą.
Pažymi, kad 2015-09-21 UAB „Armaglas“ ir UAB „Ekoprekyba“ sudarė paskolos sutartį (kurią pasirašė nuo 2015-09-18 įmonės direktoriumi nebebuvęs E. M.), pagal kurią UAB „Armaglas“ paskolą turėjo grąžinti iki 2015-12-31, tačiau pažeisdama atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą, kas yra vienas iš tyčinio bankroto požymių, atliko eilę naujų mokėjimų naujesniems kreditoriams bendrai 57 971,80 Eur sumai, o skolą UAB „Ekoprekybai“ sumažino tik 18 988,35 Eur iki 68 226,47 Eur sumos. Negana to, įmonės darbuotojams atlyginimai buvo neišmokėti nuo 2015 metų lapkričio mėnesio, todėl bankrotas turėjo būti keliamas ne 2016 metų vasario mėnesį, o 2015-12-31.
Susipažinus su įmonės turima dokumentacija ir VMI atlikto patikrinimo medžiaga paaiškėjo, kad UAB „Armaglas“ iki 2015-09-30 avansu sumokėjo UAB „MPP“ 181 500 Eur sumą, nors pati įranga į Lietuvą buvo įvežta tik 2015-10-21 ir nuvežta ne į UAB „Armaglas“ patalpas, o į UAB „Ekoprekyba“. Atkreipia dėmesį, kad analogiškos įrangos kaina yra 1 990 000 Rusijos rublių, kas atitinka 25 565,26 Eur, ir tai įrodo gautas ir į Lietuvių kalbą išverstas analogiškos įrangos gaminto pasiūlymas. Visi UAB „Armaglas“ buvę ir esami vadovai bei akcininkai apie tai žinojo, todėl yra pagrindas juos pripažinti atsakingais už įmonės tyčinį bankrotą.
Kita vertus, iš įmonės dokumentų matyti, kad įmonė atliko keliolika statybinių blokelių pardavimų, tačiau stiklo pluošto armatūros negamino ir ja neprekiavo, o už 181 500 Eur įsigytos staklės nebuvo naudojamos (techninės sąlygos nepritaikytos naudoti dėl neįrengto vėdinimo, patalpų šildymo ir per mažo elektros įvado galingumo, nors UAB „MPP“ garantavo 100kW elektros galingumą). Taigi įmonės vadovybės nustatytas 5 metų staklių amortizacijos laikotarpis, buhalteriškai nurašant įmonės turtą, kai jos net nebuvo naudojamos, negali būti laikomos teisingu pagrindu siekiant nustatyti jų susidėvėjimą ir nulinę ar 0,29 Eur vertę, suėjus 5 metų terminui, nuo įsigijimo 2015-09-30.
Pabrėžiama ir tai, kad 2015-09-15 įrenginio nuomos ir automobilio nuomos sutartis, atstovaujant UAB „Armaglas“, pasirašė V. P., nors pasirašyti sutartis įgijo įgaliojimus tik nuo 2015-09-18. Be to, įrenginys ir automobilis nebuvo reikalingi ir naudojami, todėl sudaryti sandoriai akivaizdžiai žalingi įmonei, nes gamyba nebuvo vykdoma.
Tokia faktinė įmonėje susiklosčiusi situacija neabejotinai turėjo būti žinoma visiems atsakingiems asmenims (2 vadovai ir 3 akcininkai), buvo (turėjo būti), dėl ko jų neveikimas bei aktyvūs veiksmai, pažeidžiantys įmonės interesus, yra tyčinio bankroto konstatavimo sąlyga.
Pareiškėjas D. K. 2021-02-24 rašytame teismui atsiliepime-paaiškinime, teismo posėdyje kartu su savo atstovu teigė, kad faktinis (de facto) UAB „Armaglas“ akcininkas buvo S. R., o E. M. buvo vadovu ir akcininku tik de jure, kuris nesupranta buhalterijos, nesupranta verslo principų, nėra susipažinęs su Akcinių bendrovių, Įmonių bankroto įstatymais, kad jis nerengė nei vieno įmonės dokumento, tačiau juos pasirašinėjo, pasitikėdamas S. R.. E. M. niekada nebuvo UAB „Armaglas“ buveinėje ir net nežino, kuriuo konkrečiu adresu buvo registruota jo vadovaujama įmonė, kurią S. R. įsteigė jo vardu. S. R. buvo ir yra faktinis UAB „MPP“ vadovas ir akcininkas. Kaip matyti iš UAB „MPP“ išplėstinio išrašo oficialiai šios įmonės vadovu aktualiu laikotarpiu 2015-06-22 iki 2019-09-20 buvo N. S., o akcininku nuo 2015-07-28 iki 2020-01-07 D. B.. Akcininku nuo 2020-01-07 registruotas tas pats E. M., o vadovu nuo 2020-01-07 registruotas (nors išrinktas 2019-09-20) S. R.. S. R. yra E. M. sesuo ir S. R. žmona. E. M. nuo 2016 metų yra registruotas UAB „Savanorių kepyklėlė“ akcininku ir vadovu, tačiau net pats to nežino, nes teismo posėdyje tvirtino, kad nėra kitų įmonių akcininku. E. M. faktiškai dirba(o) duonos kepėju UAB „Tortela“, kurios faktinis vadovas yra S. R., o akcininkė yra S. R. dukra - G. R.. Stiklo pluošto armatūros staklės buvo surastos Rusijoje ir pirktos už 16 - 18 000 Eur, o iš UAB „MPP“ šią įrangą nupirko“ UAB „Armaglas už 181 500 Eur, o vienintelis akcininkas E. M. tokios svarbios aplinkybės nežinojo.
D. K. teigia, kad visai nusikalstamai schemai vadovavo būtent S. R., kuris veikdamas kartu su V. P., pasinaudodamas E. M. patiklumu, jo vardu UAB „Armaglas“ prie bankroto privedė tyčia, nes:
1. Pats E. M. neturėjo finansų įsteigti UAB „Armaglas“ su 100 000 Lt įstatiniu kapitalu;
2. E. M. teisme paliudijo, kad neturi kompetencijos būti vadovu, realiai dirba tik duonos kepėju, ir visą veiklą UAB „Armaglas“ jo vardu organizavo S. R.;
3. 25 000 – 64 000 Eur vertės įrangos (jeigu jį būtų buvusi nauja ir veikianti) įsigijimą suorganizavo už 150 000 Eur + PVM iš UAB „MPP“, kurios faktinis akcininkas ir vadovas buvo S. R., kuris įrangos pardavimo metu veikė kaip UAB „MPP“ direktorius;
4. Įrangos iš UAB „MPP“ įsigijimo tikslas buvo apgaulės būdu iš NMA gauti 78 500 Eur paramą ir iš VMI susigrąžinti 31 500 Eur PVM, t. y. tikrasis verslo planas buvo 110 000 Eur neteisėtų pajamų gavimas;
5. Įrangos įsigijimo konkursas buvo sudarytas taip, kad niekas negalėtų įvykdyti konkurso sąlygų, nes, kaip jau paliudijo V. P., E. M. ir S. R., įranga buvo rasta Rusijoje, tačiau konkursas paskelbtas Lietuvoje, žinant, kad Lietuvoje nėra nei vieno šios įrangos atstovo;
6. Be to, konkurso sąlygose buvo nurodytas tik BUAB „Armaglas“ registracijos adresas, kuriame realiai veikla niekuomet nebuvo vykdoma ir ten surasti patalpas, kur reiktų pateikti pasiūlymą dėl įrangos pardavimo faktiškai buvo neįmanoma, ko ir siekė S. R., t. y. eliminuoti visus galimus tiekėjus, kad tik nebūtų pasiūlyta pigiau nei 181500 Eur, būtent todėl sąlygose ir buvo numatyta, kad pirkimas gali būti atšauktas.
7. Visas finansines operacijas S. R. ir V. P. talkininkavo atlikti vyr. buhalterė L. S., kuri vienu metu dirbo vyr. buhaltere UAB „MPP“, UAB „Armaglas“ ir MB „Consularis“, o jos vyras V. S. vadovavo MB „Consularis“, kuri ir parengė visą UAB „Armaglas“ reikalingą dokumentaciją paramai iš NMA gauti už įsigytą įrangą;
8. UAB „MPP“ 2015-10-21 importuota į Lietuvą ir UAB „Armaglas“ parduota technika jau nuo 2011 m. Rusijoje buvo nebegaminama, nes jos gamintojas OOO“HEO“ (JAK 7715691849) likviduotas 2012-01-10;
9. Nei šioje byloje, nei bankroto byloje nėra absoliučiai jokių pagrįstų įrodymų, kad iš UAB „MPP“ įsigyta įranga veikė ir gamino produkciją, ir ji buvo kam nors parduoda, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-150-502-2020 patvirtino, kad BUAB „Armaglas“ įranga nebuvo naudojama nei pagal paskirtį, nei pagal projektą, kurio pagrindu NMA išmokėjo 78 500 Eur paramą UAB „Armaglas“;
10. VMI, kaip ir NMA, buvo apgauta imituojant, kad aktualius įrengimus planuojama naudoti BUAB „Armaglas“ veikloje, todėl iš valstybės biudžeto neteisėtai buvo susigrąžintas 31 500 Eur PVM ir vėliau negrąžintas VMI, nors įranga niekuomet nebuvo pradėta naudoti. (žr. Priede Nr. 10);
11. UAB „Armaglas“ faktiškai jokie darbuotojai niekuomet nedirbo, atlyginimų žiniaraščiai nepasirašyti, ir tiek V. P., tiek E. M. teisme paliudijo, kad įmonė jiems jokio atlyginimo nėra sumokėjusi;
12. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 2015-06-02 nusprendė skirti finansavimą UAB „Armaglas“ projektui, kas įrodo, kad gautina parama buvo suplanuota ir patvirtinta gauti, kai akcininkas ir vadovas de jure buvo E. M., o vadovas ir akcininkas de facto buvo S. R.. V. P. BUAB „Armaglas“ vadovu tapo 2015-09-18 ir puikiai suprasdamas savo veiksmus, pratęsė S. R. pradėtą planą ir jį įgyvendino pilna apimtimi, įmonei ir jos kreditoriams, tame tarpe ir valstybei, tyčia padarydami žalos daugiau kaip 198 300 EUR sumai: 78500 Eur (NMA parama) + 8075,16 Eur (NMA palūkanos) + 80232,28 Eur (kiti kreditoriai) + 31500 Eur (VMI neteisėtai susigrąžinto PVM), ką įrodo byloje esantys rašytiniai įrodymai.
13. Visi faktai vienareikšmiškai įrodo, kad įmonė prie bankroto privesta tyčia, nes už nepagrįstai per didelę sumą - 181 500 Eur įsigytos įrangos, kuri, veikiausiai jau buvo panaudota ir nebesumontuotina, net nebuvo mėginama pradėti naudoti. Įmonės vadovai tik laukė kada sueis formalus 5 metų nenaudojamos įrangos amortizacijos terminas, kad ją galima būtų nurašyti, tačiau NMA, atlikus patikrinimus ir nustačiusi, kad įmonės veikla nevykdoma, sutrukdė nekliudomai pasisavinti 78 500 Eur paramą, neskaitant dar 31 500 Eur iš VMI, kuri, kaip ir prokuratūra, turi būti informuota apie šią bylą ir joje surinktus duomenis.
14. Atsižvelgiant į atskleistą, BUAB „Armaglas“ bankrotas pripažintinas tyčiniu, nustatant, kad įmonė tapo nemoki 2015-12-31. Prašė už tyčinį UAB „Armaglas“ bankrotą nuo 2015-12-31 solidariai atsakingais pripažintini S. R. ir V. P., o E. M. subsidiariai. R. P. už tyčinio bankroto faktų slėpimą atsakingas nuo 2018-08-31, kai tapo faktiniu akcininku (taip liudijo teisme) ir faktiniu vadovu, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors įmonės pradelstų įsipareigojimų suma vien tik UAB ‚Ekoprekybai“ (68226,47 Eur) viršijo visą įmonės vertę (2500 Eur), už kurią įsigijo įmonę, daugiau kaip 27 kartus. Tapęs vadovu R. P. nusprendė ir toliau bloginti įmonės būklę bereikalingai nuomodamasis patalpas iš savo įmonės – UAB MANDELA pagal 2018-12-27 sutartį.
Teismo posėdyje suinteresuotas asmuo V. P. nesutiko su pareiškėjo prašymu pripažinti tyčiniu BUAB „Armaglas“ bankrotą. Paaiškino, kad BUAB „Armaglas“ direktoriumi tapo 2015-09-18, nuo stiklo pluošto armatūros gamybos pradžios, nes matė stiklo pluošto produkcijos perspektyvą. Akcininkas buvo E. M., kurio nepažinojo, nes sprendė klausimus su S. R.. Nacionalinė mokėjimų agentūra patvirtino stiklo pluošto įrangos įsigijimo projektą, o 50 procentų reikalingos sumos apmokėti perkamą įrangą paskolino UAB „Ekoprekyba“, kuri priklausė V. P. šeimai. V. P. teigia, kad jis buvo suinteresuotas, jog paskolinti BUAB „Armaglas“ pinigai nepradingtų, todėl jis sutiko būti BUAB „Armaglas“ direktoriumi ir organizuoti stiklo pluošto linijos įsigijimą ir paleidimą, nes šiuos reikalus suprato. E. M. tvirtino, kad jis įsigijamos įrangos kainos neįtakojo, nes ką ir už kiek pirkti, buvo nuspręsta E. M.. Stiklo pluošto armatūros įranga į UAB „Armaglas“ buvo atvežta 2015 m. rudenį, tačiau pradėta montuoti tik gruodžio mėnesį, laukė kol atvyks pardavėjos UAB „MPP“ atstovai įrangai paleisti. Patalpos buvo nešildomos, nuo oboksidinės dervos buvo oro tarša, reikėjo ventiliacijos, tačiau tam nebuvo pinigų, todėl linijos paleidimas užsitęsė. Finansavimą teikė UAB „Ekoprekyba“, kuri prekiavo ir akyto betono blokeliais. V. P. teigia, kad jam pradėjus dirbti UAB „Armaglas“, jau dirbo 5-7 darbuotojai, nes to reikalavo NMA, tačiau darbuotojai buvo nepatenkinti darbu, kuris nebuvo švarus. Teigia, kad išleido nemažai bandomos produkcijos partijų, kad linija „užstrigo“, atsirado prastovos. Teigia, kad NMA tris kartus rado dirbančius UAB „Armaglas“ darbuotojus, matė veikiančias stakles, pagamintą produkciją. Pagamintą stiklo pluošto armatūrą reikėjo sertifikuoti, tačiau Vilniaus Gedimino technikos universitete sertifikavimo paslaugos buvo brangios, galvojo sertifikuoti Rygoje, tačiau dėl lėšų trūkumo nepavyko gauti produkcijai sertifikato. Gamybą bandė paleisti per beveik du metus, turėjo žaliavos, tačiau neturėjo apyvartinių lėšų, kurių reikėjo tobulinant patalpas, įrengiant šildymą, sertifikuojant produkciją. Teigia, kad UAB „Ekoprekyba“ norėjo tapti akcininkė UAB „Armaglas“, tačiau NMA nesutiko. Teigia, kad dėjo pastangas ir siekė, kad UAB „Armaglas“ būtų pelninga įmonė, nes pinigus skolino V. P. šeimos bendrovė UAB „Ekoprekyba“, todėl jis asmeniškai buvo suinteresuotas UAB „Armaglas“ verslo sėkme.
Atsiliepimu, teismo posėdyje suinteresuotas asmuo R. P. prašo kreditoriaus D. K. prašymą dėl pripažinimo tyčiniu BUAB „Armaglas“ bankrotą atmesti. Teigia, kad nesutinka su pareiškėjo kreditoriaus D. K. teiginiu, kad vadovas R. P. ar akcininkas UAB „Mandela“ mažino UAB „Armaglas“ turtą, didino nuostolius. Iš įmonės buhalterinių dokumentų matyti, kad įmonės turto vertė mažėjo ne jį pardavus ar dirbant nuostolingai, o paskaičiavus turto amortizaciją. Pažymėtina tai, kad visas R. P. perimtas UAB „Armaglas“ ilgalaikis turtas yra neparduotas, jo vertė nudėvėta tik dėl pritaikytos turto nusidėvėjimo amortizacijos. Įmonės vadovas, perėmęs buhalterinius dokumentus, pastebėjo, kad perimto turto vertė neatitinka realios kainos pagal priimtus dokumentus, dėl to atsižvelgiant į 2015.12.03 direktoriaus V. P. patvirtintą turto įvedimo į eksploataciją aktą Nr. 01 ir Nr. 02 ir nusidėvėjimo pradžios (2016.01.01) datą R. P. parašė 2019.04.14 įsakymą „Dėl ilgalaikio turto amortizacijos skaičiavimo“. Atsižvelgiant į tai, kad nuo įrangos įsigijimo nebuvo skaičiuojama turto amortizacija, ją paskaičiavus, VĮ „Registrų centras“ 2019.04.19 buvo pateikti balansai už 2017, 2018 metus. Dėl turto amortizacijos paskaičiavimo turto vertė sumažėjo 90 000 eurų, palyginus su įsigijimo verte. Turto vertės sumažėjimas dėl paskaičiuotos amortizacijos niekaip negali ir negalėjo įtakoti kreditoriams mokėtinu sumų ar žalos padarymo, tuo labiau D. K., kuris tik 2019 m. liepos mėnesį nupirko teisę į skolą. UAB „Armaglas“ vadovas R. P. neatliko jokių neteisėtų veiksnių, kurie pablogintų kreditorių padėtį - nenustatyta jokių kryptingų veiksmų, kurie pablogintų įmonės mokumą. Vadovas R. P. aktyviais veiksmais sieke atnaujinti įmonės veiklą ir savo veiksmais nepablogino kreditorių būklės, o nesikreipimas į tesimą dėl bankroto bylos iškėlimo negalima laikyti tyčinio bankroto požymiu. Vadovas R. P. tik 2019 m. liepos 29 d. sužinojo apie kreditoriaus D. K. galimą skolos reikalavimą. Iš dokumentų byloje matyti, kad skolos nuo 201|6 metų neaugo ir R. P. neatliko jokių veiksmų dėl ko patirtų žalą kreditoriai ar įmonės turtas būtų išvaistytas. Įmonės finansinės (buhalterinės) situacijos pablogėjimas negali būti siejamas su vadovo R. P. veiksmais atsižvelgiant į pateiktų aplinkybių visumą. UAB „Armaglas“ 2017 - 2018 metais jokios veiklos nevykdė t. y. jokiu sandorių neatliko, kurie būtų pažeidę kreditorių teises, o turto vertė išliko 2019-08-14 VĮ „Registrų centras“ duomenimis ta pati (turtas 163 355 eurų, o įsipareigojimai 79 519 eurų), nes kitų finansinių ataskaitų nei akcininkui UAB „Mandela“, nei vadovui R. P. nebuvo žinoma. R. P., žinodamas, kad sutartis nutraukta su NMA, kuri finansavo kompozicinės armatūros gamybą, bendravo telefonu ir raštu, kreipėsi dėl sutarties atnaujinimo, tačiau nepavyko. Pažymėtina tai, kad visas perimtas R. P. ilgalaikis turtas yra neparduotas, jo vertė nudėvėta tik buhalteriškai, ko pats R. P. įtakoti negali.
Atsiliepimu nemokumo administratorius UAB „Reniva“ prašo patenkinti pareiškėjo D. K. pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodo, kad sutinka su pareiškėjo argumentais, kad atsakovės BUAB „Armaglas“ bankrotas būtų pripažintinas tyčiniu, nes buvo pažeista atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje; kad atsakovei bankroto byla turėjo būti keliama dar 2016 m. vasario mėnesį; atsakovė iš susijusios įmonės UAB „MPP“ įsigijo įrangą už 181 500 Eur sumą, nors pagal VMI turimą informaciją UAB „MPP“ tą pačią įrangą įsigijo už 64 000 Eur sumą, kas leidžia spręsti, jog atsakovė galimai UAB „MPP“ sumokėjo beveik tris kartus daugiau už įrangą, nei reali tos įrangos vertė. Taigi sandoris buvo nuostolingas ir ekonomiškai nenaudingas.
Atsiliepimu, teismo posėdyje su savo atstovu advokatu trečiasis asmuo E. M. prašo D. K. pareiškimą atmesti, kaip nepagrįstą, o teismui nutarus bankrotą pripažinti tyčiniu, jo nepripažinti atsakingu už tyčinį bankrotą; taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo pareikštu prašymu, kadangi net ir pats pareiškėjas neteigia, jog atsakovo BUAB ,,Armaglas“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ar sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, sudarymo, dėl ko yra pagrindas vertinti, kad pats pareiškėjas pripažįsta nesant teisinio pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu. Be to, netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas ar įmonės buhalterinių dokumentų neperdavimas savaime nereiškia tyčinio bankroto sąlygų egzistavimo, juo labiau, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo pateiktų duomenų nepakanka išvadai dėl tyčinio bankroto daryti. Pabrėžia, jog pareiškėjo argumentas, kad E. M. apie įmonės nemokumą turėjo būti žinoma ne vėliau kaip 2018-04-30, yra pagrįstas tik prielaidomis, kadangi atsakovės 2017 m. finansinės atskaitomybės dokumentai buvo sudaryti tik 2019-04-24, o Juridinių asmenų registrui pateikti tik 2019-08-27, kai trečiasis asmuo akcininku buvo iki 2018-08-31. Kita vertus, bankroto pripažinimui tyčiniu jokios reikšmės neturi juridinio asmens nemokumo momento nustatymas. Teismo posėdyje E. M. patvirtino, kad jis prašė savo žmonos brolio S. R. patarti kaip pradėti nuosavą verslą. A. M. patvirtino, kad jo išsilavinimas yra 8 klasės, jis nežino buhalterijos pagrindų, įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, kad jis dirba kepėju UAB „Tortela“, kurios vadovas yra S. R., todėl su S. R. patarimais ir ryšiais tikėjosi užsidirbti. S. R. padėjo įregistruoti UAB „Armaglas“, kad buvo nutarta organizuoti gamybą. S. R. supažindino su V. P., kuris turėjo UAB „Ekoprekyba“. UAB „Armaglas“ įrenginius įsigijo pasiskolinusi pinigų iš UAB „Ekoprekyba“, tačiau nepamena, kad būtų pasirašęs paskolos sutartį, nors pripažįsta, kad parašas ant sutarties yra jo paties. E. M. tvirtino, kad jis nesikišo į gamybos procesą, nes gamybai vadovavo V. P.. E. M. tvirtina, kad jis nepamena, kas tiksliai rengė dokumentus dėl finansavimo gavimo, pamena, kad rengė dalį dokumentų S., su kuriuo supažindino S. R.. Pripažino, kad pats neturi žinių apie verslą, akcijas, nes yra kepėjas, kad S. R. faktiškai viskam vadovavo ir viską organizavo, kad realiai S. R. prašymu ir sutiko būti UAB „Armaglas“ akcininku, nes iš tikro pats neturėjo minčių turėti bendrovę. Patvirtino, kad žino UAB „Armaglas“ esant registruotą Panevėžio rajone, lyg tai Krekenavos seniūnijoje, tačiau tikslaus adreso nežino, nes ten nebuvo nuvykęs. Tvirtina, kad UAB „Armaglas“ jokios veiklos nevykdė, o jis, kaip vadovas, jokių darbų neatliko, akcininkų susirinkimuose nedalyvavo, nepamena, kad būtų rengęs registrų centrui buhalterinę atskaitomybę, nežino, kas tokias ataskaitas teikė.
E. M. atstovas advokatas R. J. teigė, kad E. M. tik formaliai buvo UAB „Armaglas“ akcininku, nes vėliau 2018-08-31 akcijas perleido UAB „Šiaurės prekybos kompanija“.
Suinteresuotas asmuo S. R. 2021-02-10 rašytame teismui procesiniame dokumente, teismo posėdyje kartu su savo atstovu advokatu A. K. su pareiškėjo D. K. pateiktu reikalavimu pripažinti UAB „Armaglas“ bankrotą tyčiniu nesutiko, prašė tokio prašymo netenkinti. Nurodė, kad bankroto byla UAB „Armaglas“ iškelta 2020-01-16 dieną. Taigi, sprendžiant dėl tyčinio bankroto požymių, taikytinos teisės normos, galiojusios vertinamų veiksmų atlikimo ir (ar) neveikimo atlikimo momentu. Su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo į teismą buvo kreiptasi 2019 metais, bankroto byla įmonei buvo iškelta 2020-01-16 nutartimi, todėl spręsdamas pareiškimą dėl BUAB „Armaglas“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teismas turėtų vadovautis iki 2020-01-01 galiojusio Įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ) nuostatomis.
Tuo pačiu tai reiškia, jog netgi jeigu nagrinėjamoje byloje ir būtų pagrindas pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, teismas bet kuriuo atveju negalėtų tenkinti reikalavimo nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, kadangi ankščiau galiojusiame ĮBĮ įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą, nebuvo numatytas, o kasacinio teismo praktikoje buvo išaiškinta, kad ĮBĮ, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimą, neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017). Motyvavo, kad pareiškėjas D. K. nenurodo pareiškime kuo pasireiškė tyčinis bankrotas, nurodo tik tai, kad direktorius, akcininkai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo tapus įmonei nemokiai ir tuo padarė žalą kreditoriams, bendrovės įsiskolinimai toliau augo. Tačiau iš bylos nagrinėjimo žodinio proceso metu iš pareiškėjo pasisakymų galima padaryti prielaidą, kad pareiškėjas, kaip jis nurodo, prašo pripažinti atsakovės bankrotą tyčiniu, nes:
1. įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu;
2. buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai;
3. įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) pažeista Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatyta atsiskaitymo tvarka.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog vien įmonės vadovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nevykdymo konstatavimas savaime negali būti pakankamas pagrindas tyčiniam bankrotui preziumuoti, t. y. net ir konstatavus nemokią bendrovės būseną jau 2017 m., vien tai savaime a priori neleidžia BUAB „Armaglas“ bankrotą laikyti tyčiniu.
Kaip jau buvo minėta aukščiau, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto tyčinio bankroto požymio konstatavimas priklauso nuo kitų įmonės valdymo organo veiksmų (neveikimo) teisėtumo bei tokių veiksmų (neveikimo) sukeltų padarinių, o nagrinėjamu atveju nei BUAB „Armaglas“ bankroto byloje, nei nagrinėjamoje byloje nėra pakankamai duomenų ir juos galinčių pagrįsti įrodymų. Byloje nėra pakankamai duomenų ir įrodymų, kurie leistų teismui spręsti, jog tiek iki 2017 m., tiek vėliau iki bankroto bylos iškėlimo buvę de jure įmonės vadovai būtų sąmoningai tyčia bloginę iš pradžių dar mokios, o vėliau ir nemokia ĮBĮ prasme tapusios įmonės finansinę būklę, sudarę aiškiai ekonomiškai nenaudingus bendrovei sandorius, priėmęs kreditorių interesus pažeidžiančius sprendimus ir pan., kas leistų įžvelgti siekį tyčia privesti įmonę prie bankroto, iš esmės pabloginti ir taip jau nemokios įmonės finansinę būklę.
Byloje nėra jokių duomenų ir įrodymų, jog tiek iki įmonės nemokumo būklės atsiradimo, tiek ir po 2015 m. ar 2017 m. įmonėje atsiradus nemokumo požymiams, toliau būtų sudaromi su įmonės veikla aiškiai nesusiję ir nesuderinami sandoriai, jog būtų prisiimami neprotingi, nepagrįsti, proporcingos verslo rizikos neatitinkantys finansiniai įsipareigojimai, tyčia siekiant dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį, kas savo ruožtu leistų teismui pagrįstai suabejoti ar paneigti suinteresuotų asmenų raštu ir teisme šioje civilinėje byloje teiktais paaiškinimais ir teiginias, kad įmonės finansinė padėtis blogėjo dėl nesugebėjimo pritraukti pakankamai pinigų (investicijų) tam kad tinkamai būtų organizuota gamyba, kad būtų pagerintas patalpų stovis, įrengta tinkama vėdinimo sistema, gautas sertifikatas gaminamos produkcijos tam, kad pagamintą produkciją galima būtų pasiūlyti pirkėjams. Atsakovės nusipirkta įranga gamintina produkcija būtų buvusi naudojama statyboje, todėl buvo būtinas atitinkamas sertifikatas. Perkant įrangą iš Rusijos, galbūt, nebuvo įvertinta gaminamos produkcijos sertifikavimo reikalavimai.
S. R. motyvavo, kad V. P., tapęs UAB „Armaglas“ direktoriumi, būdamas susietas per akcijas ir darbą su pagrindiniu UAB „Armaglas“ kreditoriumi UAB „Ekoprekyba“, teismui davė išsamius paaiškinimus dėl ko nepavyko įvykdyti užsibrėžto tikslo - gaminti stiklo pluošto armatūrą. Jis nurodė, kad nupirkta įranga buvo paleista, kad jis pats pagamino bandomąją partiją gaminių, kad vyko patalpų remontas, vėdinimo įrangos montavimas, bandyta organizuoti gaminių sertifikavimą, bet dėl lėšų trūkumo to padaryti nebuvo galima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, lemiamą neigiamą įtaką negalėjimui gaminti gaminių padarė lėšų trūkumas ir ta aplinkybė, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra panaikino skirtą paramą.
Iš civilinės bylos medžiagos, į bylą įtrauktų suinteresuotų asmenų paaiškinimų matyti, kad ketinimas vykdyti gamybinę veiklą buvo realus. Pažymėtina, kad UAB „Ekoprekyba“ paskolino 180 000 Eur atsakovei UAB „Armaglas“, todėl ji buvo suinteresuota projekto įgyvendinimu, o savininkų (P.) šeimos narys V. P. pradėjo dirbti UAB „Armaglas“ vadovu, organizavo gamybą, valdė įmonę, o suteiktos paskolos sandoris buvo realus. Iš sudaryto paskolos sandorio matyti, kad paskola suteikta siekiant vykdyti bendrą veiklą UAB „Armaglas“ ir UAB „Ekoprekyba“. Paskolos davėjo savininkas V. P. buvo tos srities, kuria ketino užsiimti UAB „Armaglas“, specialistas. Šios dvi įmonės buvo susitarusios dėl įrangos pirkimo, gamybos pradėjimo.
E. M. yra suinteresuoto asmens S. R. žmonos brolis, kurį pažįsta senai. E. M. norėjo vykdyti savo verslą, klausė S. R. kaip galėtų pradėti savarankiškai dirbti. S. R. pritarė E. M. pasirinkimui įsigyti (įsteigti) bendrovę ir joje pradėti verslą, pasakė, kad jeigu reikės patarimų, galės padėti. S. R. teigė, kad jis niekada neketino vykdyti veiklos už E. M., ar juo prisidengti, niekada neprašė jo, jog jis įsteigtų UAB „Armaglas“, neprašė jo tapti formaliu akcininku ar direktoriumi.
E. M. pats įsigijo (įsteigė) bendrovę, pasiskyrė save direktoriumi, todėl visi bendrovės dokumentai yra pasirašyti jo. S. R. pripažįsta, kad davė E. M., kaip direktoriui ir akcininkui, patarimus, suvedė su žmonėmis, kurie ruošia projektus ES paramai gauti. Tačiau nežino, kam kilo idėja pirkti įrangą ir pradėti gaminti stiklo pluošto armatūrą, ar šią idėją pasiūlė pats E. M., ar asmenys, kurie jį konsultavo dėl paramos gavimo, tačiau šią idėją S. R. padėjo E. M. ir jo įmonei įgyvendinti. Suinteresuotas asmuo teigė, kad jis pažinojo V. P., todėl suvedė E. M. ir V. P.,o UAB „Ekoprekyba“ sutiko finansuoti įrangos įsigijimą bei dalyvauti gamyboje, todėl buvo pasirašyta paskolos sutartis ir paskola suteikta.
S. R. paaiškino, kad jis buvo UAB „MPP“ darbuotojas ir sutiko šios įmonės vardu nupirkti reikalingą įrangą iš Rusijos, nes ten turėjo pažinčių, todėl įrangą įsigijo UAB „MPP“ ypač naudingomis sąlygomis. Įranga buvo visiškai nauja, ji įsigyta labai palankia kaina, nes žinojo, kad jos vertė yra žymiai didesnė, negu sumokėta kaina. Nupirkdamas įrangą veikė UAB „MPP“ interesais, o vėliau šią įrangą UAB „MPP“ pardavė UAB „Armaglas“. Sutarties tarp UAB „MPP“ ir UAB „Armaglas“ nepasirašė. Teigė esąs įsitikinęs, kad UAB „Armaglas“ įrangą nusipirko už teisingą kainą. Iš verslo plano, kurį konsultantai buvo parengę UAB „Armaglas“, jos veikla naudojant nupirktą įrangą turėjo būti pelninga, būtų grąžinta visa skola UAB „Ekoprekyba“ ir gautas pelnas. E. M. pradžioje įsijungė į UAB „Armaglas“ veiklą, vėliau pradėjo sakyti, kad jis nesugebės organizuoti gamybos, kad jis nori parduoti akcijas, todėl S. R. patarė priimti į darbą V. P. ir paskirti jį direktoriaus pareigoms. V. P. vadovavo įmonei, o pats S. R. į UAB „Armaglas“ veiklą visiškai nesikišo, nebuvo nei akcininkas, nei vadovas, nežinojo jos padėties. Žino, kad E. M. pardavė savo akcijas kitiems ūkio subjektams, kurie ketino vykdyti komercinę ūkinę veiklą- gaminti stiklo pluošto armatūrą. Šias aplinkybes akcijų įgijėjai patvirtino teismo posėdyje.
Nagrinėjamu atveju teismas neturi pakankamo pagrindo konstatuoti vienokių ar kitokių ekonomiškai nenaudingų ir nuostolingų įmonei sandorių sudarymą ar nepagrįstų ir neprotingų įmonei sprendimų priėmimą, kaip tyčinio bankroto požymį. Pareiškėjas nurodo, kad nemokumą lėmė UAB „Armaglas“ sudarytas sandoris įsigyjant įrangą už žymiai brangesnę kainą, negu rinkos kaina. Šis teiginys yra nepagrįstas. Civilinėje teisėje galioje sąžiningumo prezumpcija ir pareiškėjas šios prezumpcijos nepaneigė. Pareiškėjas nepateikia jokių įrodymų apie tai, kokia buvo rinkos kaina atsakovės įsigytų kompozitinių armatūros gamybos technologinės linijos „IINEO“ sandorių sudarymo dienai, t.y. 2015 metais. Ta aplinkybė, kad UAB „MPP“ ypač pigiai įsigijo įrangą, jokiu būdu nereiškia, kad šią įrangą už tokią kainą ir privalėjo parduoti atsakovei. UAB „MPP“ įrangą nusipirko ypač naudingomis sąlygomis dėl turimų kontaktų Rusijoje, patyrė papildomas išlaidas parveždama įrangą į Lietuvą, ją montuodama ir paleisdama į gamybą, todėl šios bendrovės įrangos įsigijimo kaina neatspindi tikros rinkos kainos. Kiekviena įmonė, vykdydama veiklą, siekia pelno, tokio pelno siekė ir UAB „MPP“. Paskolos suteikėjas UAB „Ekoprekyba“ suteikė tikslinę paskolą, žinojo kokia įranga ir už kiek bus perkama, todėl šis kreditorius, suteikdamas finansavimą, prisiėmė taip pat dalį rizikos dėl UAB „Armaglas“ ketinimų vykdyti gamybinę veiklą. Ta aplinkybė, kad šios įmonės akcininkas ir darbuotojas perėmė UAB „Armaglas“ valdymą, tapo direktoriumi įrodo, kad kreditorius tikėjo verslo sėkme ir siekė atgauti skolą. Atkreipia dėmesį, kad kreditorius UAB „Ekostatyba“ finansavo įrangos pirkimo sandorį, suteikė paskolą įrangos įsigijimui, organizavo gamybą ir būtų visiškai nelogiška teigti, kad šis kreditorius tokiais veiksmais tyčia sau siekė padaryti žalą. Pažymėjo, kad šis konkretus sandoris, kuris esą pasak pareiškėjo, buvo nenaudingas, nuostolingas, nebuvo ir nėra ginčijamas.
Faktinės aplinkybės
1. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ pažymų matyti, jog įmonės UAB „Armaglas“ vadovais buvo šie asmenys: E. M. (laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2015-09-22), V. P. (laikotarpiu nuo 2015-09-18 iki 2018-08-27), R. P. (laikotarpiu nuo 2018-08-31 iki 2020-01-26). Įmonės akcininkais buvo šie asmenys: E. M. (laikotarpiu nuo 2014-08-19 iki 2018-08-31), UAB „Šiaurės prekyba“ (laikotarpiu nuo 2018-08-31 iki 2019-02-06), UAB „Mandela“ (nuo 2019-02-06).
2. Iš UAB „Armaglas“ 2019-04-14 direktoriaus R. P. įsakymo „Dėl ilgalaikio turto amortizacijos skaičiavimo“ matyti, jog atsižvelgiant į ilgalaikio turto (kompozicinės armatūros gamybos technologinių linijų 2 vnt.) likvidacinė vertė yra 1 euras kiekvienai linijai.
3. Iš Panevėžio apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Panevėžio skyriaus 2015-11-12 Operatyvaus patikrinimo pažymos bei kitų duomenų matyti, kad UAB „Armaglas“ patikrinimo metu pateikė dokumentus dėl gamybos linijos įsigijimo iš UAB „MPP“ už 181500 Eur laikotarpiu nuo 2015-09-24 iki 2015-09-29; bendrovės direktorius paaiškino, kad įrengimai buvo sandėliuojami UAB „Ekoprekyba“ veiklos vykdymo vietoje; o priepriešinės informacijos sutikrinimo metu nustatyta, kad UAB „MPP“ gamybos liniją į Lietuvą importavo tik 2015-10-21.
4. Iš Pramoninės įrangos gamyklos 2020-06-29 pateikto Komercinio pasiūlymo nustatyta, jog Rusijoje analogiškos kompozicinės armatūros gamybos įrangos kaina yra 1 990 000 Rusijos rublių, kas atitinka 25 565,26 Eur.
5. Iš Prekių (įrangos) priėmimo – perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad Kompozitinės armatūros gamybos technologinė linija „IINEO“ UAB „Armaglas“ buvo perduota 2015-10-23.
6. Iš 2015-09-21 Paskolos sutarties nustatyta, jog UAB „Ekoprekyba“ suteikė 181 500 Eur paskolą UAB „Armaglas“. Paskolos grąžinimo terminas nustatytas iki 2015-12-31. UAB „Ekoprekyba“ iš viso UAB „Armaglas“ naudai per 2015-2017 m. atliko 189 031, 04 Eur mokėjimų, iš kurių 120 804,57 Eur buvo grąžinti 2015 m. - 2016 m. laikotarpiu, tačiau liko skolinga 68 226,47 Eur.
6. Iš Panevėžio apygardos teismo 2019-05-30 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-410-280/2019 nustatyta, kad iš atsakovės UAB „Armaglas“ ieškovei BUAB „Ekoprekyba“ priteista 68 226,47 Eur skola ir 6 proc. dydžio procesinės palūkanos. Ieškinį teismui dėl skolos priteisimo pareiškė UAB „Ekoprekyba“ bankroto administratorius UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“.
7. Iš 2015-11-30 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir UAB „MPP“ išrašytų sąskaitų faktūrų matyti, kad UAB „Armaglas“ iš UAB „MPP“ nuomojo 300 kv. m. ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2015-12-01 vienerius metus.
8. Iš 2018-12-27 Negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties matyti, kad UAB „Armaglas“ iš UAB „Mandela“ nuomojo 1121,04 kv. m. bendro ploto patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) nuo 2019-01-01 iki 2023-12-31.
9. Iš UAB „Reniva“ pateiktos informacijos apie Kompozitinės armatūros gamybos liniją (saugojimo sutartis, vaizdo įrašas, foto nuotraukos, išdėstytos aplinkybės) matyti, kad administratorius yra perėmęs gamybos liniją ir ją perdavęs saugoti R. P.. Atsakovės darbuotojui atlikus gamybos linijos apžiūrą buvo nustatyta, kad turtas yra neveikiantis. Be to, įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais nustatyta, kad UAB „Armaglas“ realiai veiklos nevykdė – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 sprendime administracinėje byloje Nr. eI-1874-208/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutartyje nurodyta, jog bylos duomenys patvirtina ir pareiškėjas jokiais įrodymais nepaneigė, kad, nors ir įsigijo būtiną techniką, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, ką patvirtina ir byloje esantys Agentūros atliktų patikrų metu surinkti duomenys, dėl ko pareiškėjas pažeidė Paramos sutarties nuostatas.
10. Iš UAB „Armaglas“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraščių už 2015 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius matyti, kad už šiuos mėnesius įmonės darbuotojams atlyginimai, kurių dydis yra 1,49 ar 28,08 Eur, išmokėti nebuvo.
11. Iš VMI atlikto patikrinimo metu surinktos priešpriešinės informacijos matyti, kad UAB „MPP“ kompozitinės armatūros gamybos liniją-įrangą įsigijo už 64 000 Eur, o ją UAB „Armaglas“ pardavė už 150 000 Eur + PVM (iš viso 181 500 Eur).
12. Iš Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-1874-208/2018 bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020-04-01 nutarties turinio matyti, kad bylos duomenimis buvo patvirtina ir pareiškėjas UAB „Armaglas“ jokiais įrodymais nepaneigė, kad, nors ir įsigijo kompozitinės armatūros gamybos liniją, ją sumontavo, tačiau realiai veiklos pagal Projektą nevykdė, dėl ko parama NMA turėjo būti grąžinta.
13. Nacionalinės mokėjimų agentūros sprendimu UAB „Armaglas“ buvo pritaikyta išmokėtos 78 500 Eur paramos susigrąžinimo sankcija ir nuspręsta nutraukti tarp Agentūros ir UAB „Armaglas“ pasirašytą paramos sutartį, kuria UAB „Armaglas“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ Nr. (duomenys neskelbtini)“. Agentūra, atsižvelgdama į pažeidimą, pritarus ŽŪM (2017 m. spalio 5 d. protokolo Nr. (duomenys neskelbtini)), 2017 m. spalio 30 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „Armaglas“ pritaikė išmokėtos paramos 78 500 Eur susigrąžinimo sumą ir nutraukė Paramos sutartį.
14. Iš byloje esančių VĮ „Registrų centras“ duomenų matyti, kad V. P. vienu metu buvo ir UAB „Armaglas“ direktoriumi ir UAB „Ekoprekyba“ komercijos direktoriumi, o jo sutuoktinė E. P. UAB „Ekoprekyba“ direktorė ir akcininkė, o nuo 2015-12-30 UAB „Armaglas“ operatorė. E. M. UAB „Armaglas“ akcininku buvo nuo 2014-08-19 iki 2018-08-27, o nuo 2017-11-08 yra ir UAB „MPP“ akcininkas.
15. Iš Panevėžio apygardos teismo 2019-12-30 nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-262-425/2020 matyti, kad UAB „Armaglas“ buvo iškelta nemokumo byla, nemokumo administratoriumi paskirta UAB „Reniva“. 2020-05-25 UAB „Armaglas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Teismas 2020-04-09 nutartimi BUAB „Armaglas“ nemokumo byloje patvirtino kreditoriaus Nacionalinės mokėjimų agentūros prie LR žemės ūkio ministerijos 86 575,16 Eur kreditorinį reikalavimą antros eilės kreditorių sąraše.
teismo išvados
dėl nustatymo kaltų asmenų dėl UAB „Armaglas“ tyčinio bankroto
1. Pasisakant dėl taikytinos teisės pažymėtina, kad 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANĮ), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) su visais pakeitimais (JANĮ 153 straipsnis). JANĮ 155 straipsnyje, reglamentuojančiame pereinamąsias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams šio įstatymo (JANĮ) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus tam tikras išvardytas šio įstatymo nuostatas. Nagrinėjamu atveju vertinami UAB ,,Armaglas“ akcininkų, vadovų veiksmai, atlikti 2015-2019 metais. Bendrasis teisės principas lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja) reiškia, kad įstatymai ir kiti teisės aktai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios. Lietuvos apeliacinis teismas 2020-11-10 nutartyje (civilinė byla Nr. e2-1662-241/2020) išaiškino, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, taiko tas proceso teisės normas, kurios galioja proceso metu ir priešingai, bylą nagrinėjantis teismas teisiniams santykiams taiko tas materialiosios teisės normas, kurios galiojo teisinių santykių atsiradimo metu. Nustačius, kad įmonės vadovų veiksmai, kuriais buvo įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti 2015 – 2019 m., atsižvelgus į tai, kad ĮBĮ, priešingai nei JANĮ, nebuvo numatytas įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Pareiškėjo reikalavimas suinteresuotus asmenis pripažinti atsakingais dėl BUAB „Armaglas“ tyčinio bankroto galėjo būti sprendžiamas tik tuo atveju, jei JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma būtų laikoma procesine. JANĮ 70 straipsnio 3 dalies norma negali būti taikoma su ankstesniu, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nustatytu tyčinio bankroto apibrėžimu ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje nurodytais jo požymiais.
dėl bankroto pripažinimo tyčiniu
2. ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotą tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus prašymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalis).
3. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad esminis tyčinio bankroto elementas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į įmonės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, įmonė nebūtų tapusi nemoki. Jei nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir ĮBĮ 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali būti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017). Taigi, įmonės nemokumo momentas nagrinėjant tyčinio bankroto bylą yra ypač svarbus.
4. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas D. K. pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodo, kad egzistuoja pagrindas BUAB „Armaglas“ bankrotą pripažinti tyčiniu, kadangi įmonės direktoriai ir akcininkai, siekdami gauti paramą kompozitinės armatūros gamybos linijos įsigjimui ir tokią paramą gavę, faktiškai nevykdė ūkinės – komercinės veiklos, gamybos liniją įsigijo ženkliai didesne nei rinkos kaina iš juridinio asmens, kurio akcininkai buvo dalis UAB „Armaglas“ direktorių bei akcininkų, o be to, nevykdė pareigos mokėti darbuotojams atlyginimus, o įsigytą įrangą laikė UAB „Ekoprekyba“ priklausančiose patalpose, iš kurios pasiskolino pinigines lėšas, reikalingas kaip įnašą paramai gauti, veiklos vykdymo vietoje. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas faktines aplinkybes, šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką bei trečiųjų asmenų procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sprendžia, jog byloje esančių įrodymų visuma yra pakankama išvadai dėl įmonės tyčinio bankroto daryti.
teismo apibendrinimai ir išvados dėl UAB „Armaglas“ tyčinio bankroto
1. UAB „Armaglas“ įsteigta ir įregistruota JAR 2014-08-19. Bendrovės steigėjas, akcininkas ir direktorius E. M.. Bendrovės įstatinis kapitalas 100 000 Lt (28 960 Eur). Teismas sutinka su pareiškėjo D. K. motyvais, kad UAB „Armaglas“ E. M. buvo S. R. statytinis tiek įsteigiant bendrovę, tiek organizuojant jos veiklą. E. M. teisme posėdyje patvirtino, kad jo išsilavinimas 8 klasės, kad jis dirba kepėju UAB „Tortela“, kuri priklauso S. R. šeimai. E. M. patvirtino, kad jis neišmano verslo pagrindų ir teisinio reglamentavimo, kad būtent S. R. realiai priiminėjo visus sprendimus UAB „Armaglas“ tiek įsteigiant bendrovę, tiek vykdant jos veiklą. Įvertinant E. M. darbą kepėju, jo tvirtinimą neturint nekilnojamojo turto, išskyrus buvusiame bendrabutyje butą, esantį (duomenys neskelbtini), teismas pripažįsta realiai neįtikinama jo galimybė suformuoti tuometinių 100 000 Lt dydžio UAB „Armaglas“ įstatinį kapitalą.
2. E. M. buvus formaliu UAB „Armaglas“ akcininku ir direktoriumi patvirtina ne tik jo paties teiginiai, o ir byloje nėra tai paneigiančių įrodymų, kad E. M., kaip UAB „Armaglas“ ,direktoriaus laikotarpiu 2014-08-19 iki 2015-09-22, bendrovė jokios ūkinės-finansinės veiklos nevykdė.
3. Vertinant E. M. išsilavinimą, jo darbinę patirtį, visišką patirties versle nebuvimą, pripažintina, to iš esmės neneigia pats E. M., kad būtent S. R. jį suvedė su reikiamais žmonėmis, kurie padėjo parengti projektą įsigyti gamybos liniją armatūrai gaminti. Sutiktina su D. K. teiginiu, kad S. R. susitarė su V. S., kuris vadovavo MB „Consularis“, ir kuri ir parengė UAB „Armaglas“ paraišką pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos trečiosios krypties „Gyvenimo kokybė kaimo vietovėse ir kaimo ekonomikos įvairinimas“ priemonės „Parama verslo kūrimui ir plėtrai“ (reg. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini)). 2015 m. rugsėjo 9 d. su UAB „Armaglas“ buvo pasirašyta paramos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Paramos sutarties 1.1 papunkčiu paramos gavėja UAB „Armaglas“ įsipareigojo įgyvendinti projektą „Kompozicinės armatūros gamyba“ Nr. (duomenys neskelbtini)“. Sutiktina su D. K. teiginiu, kad S. R. pažinojo V. S., nes V. S. sutuoktinė L. S. tuo pačiu metu dirbo vyr. buhaltere UAB „MPP“, kurioje dirbo S. R., o taip pat ir UAB „Armaglas“;
4. Visiškai sutiktina su pareiškėjo D. K. pareiškime nurodytais motyvais, kad 2 kompozicinės armatūros gamybos technologinės linijų INEO paskelbtas viešasis pirkimas buvo sudarytas formaliai, realiai nesiekiant surasti optimaliausią pasiūlymą, nes 2 kompozicinių armatūros gamybos technologinių linijų INEO įsigijimu Rusijoje ir kelis kartus brangesniu perpardavimu UAB „Armaglas“ buvo suinteresuotas faktinis UAB „MPP“ savininkas S. R. ir V. P., todėl ir buvo 2015-09-18 sudaryta tarp UAB „Armaglas“ pirkėjo ir UAB MPP“ pardavėjo 2 kompozicinių armatūros gamybos technologinių linijų INEO pirkimo-pardavimo sutartis už 181 500 Eur.
5. Nacionalinei mokėjimų agentūrai su UAB „Armaglas“ 2015 m. rugsėjo 9 d. pasirašius paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), buvo reikalinga organizuoti bendrovės veiklą, kurią vykdyti E. M. neturėjo sugebėjimų, todėl V. P., atleidus iš pareigų E. M., 2015-09-18 paskiriamas UAB „Armaglas“ direktoriumi.
6. 2015-09-21 Paskolos sutartimi UAB „Ekoprekyba“ suteikė 181 500 Eur paskolą UAB „Armaglas“ iki 2015-12-31, nes buvo reikalingos lėšos įsigyti 2 kompozicinės armatūros gamybos technologines linijas INEO. UAB „Ekoprekyba“ yra V. P. šeimos bendrovė, kurios akcininkė buvo V. P. sutuoktinė E. P.. Iš pirmo žvilgsnio V. P. įsidarbinimas UAB „Armaglas“ direktoriumi, V. P. šeimos bendrovės suteikimas 181 500 Eur paskolos UAB „Armaglas“ leistų daryti prielaidą, kad V. P. realiai ketino įgyvendinti kompozicinės armatūros gamybą UAB „Armaglas“, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, bylos šalių paaiškinimai ir motyvai leidžia teismui daryti priešingą išvadą, kad labiau tikėtina, kad tikrasis tikslas buvo paramos lėšų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM pasisavinimo schema, kurią suorganizavo S. R., veikdamas kartu su V. P., o tuo pačiu ir finansinių problemų turinčios UAB „Ekoprekyba“ 181 500 Eur piniginių lėšų „perkėlimas“ iš turėjusios finansinių problemų ir neišvengiamai turinčios bankrutuoti UAB „Ekoprekyba“ į su P. šeima susijusio asmens S. R. faktiškai valdomą UAB „MPP“.
6. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad Panevėžio apygardos teismas 20218-08-21 nutartimi iškeldamas bankroto bylą UAB „Ekoprekyba“ (civilinė byla Nr. eB2-528-227/2018) nustatė, kad UAB „Ekoprekyba“ nepriemoka Panevėžio apskrities VMI biudžeto surenkamajai sąskaitai sudaro 185 059,44 Eur, kad iš šios sumos didžioji dalis mokesčių už į Lietuvos vidaus rinką išleistas apmokestinamas pakuotes susidarė laikotarpiu 2012-2016 metais, kas leidžia daryti išvadą, kad jau 2015 m. vasarą UAB „Ekoprekyba“ akcininkei E. P. ir komercijos direktoriui V. P. turėjo būti suvokiama, kad artimiausiu laiku iš bendrovės bus pareikalauta sumokėti šiuos mokesčius, o tai neišvengiamai prives prie įmonės bankroto, todėl tokioje situacijoje labai tikėtina buvo pasirinktas paminėtas UAB „Ekoprekyba“ lėšų išsaugojimas, lėšas paskolinant UAB „Armaglas“, o vėliau 2 kompozicinių armatūros gamybos technologinių linijų INEO įsigijimo pagrindu lėšas pervesti į UAB „MPP“.
7. Aptartą galimą UAB „Ekoprekyba“ lėšų išsaugojimo schemą patvirtina sekantys byloje surinkti įrodymai. UAB „Ekoprekyba“, pati turėdama didelių finansinių įsipareigojimų biudžetui ir 2015 metais suvokdama būsimą bankrotą, be jokių apsauginių garantijų (hipoteka, įkeitimas, laidavimas ir t.t.) labai trumpam trijų mėnesių laikotarpiui suteikia 181 500 Eur paskolą UAB „Armaglas“, kuri realiai jokio turto neturėjo, todėl nebuvo jokių garantijų apie paskolos atgavimą, kas taip pat neatitinka apdairaus ir rūpestingo verslo sprendimų.
UAB „Ekoprekyba“ iki pat bankroto bylos iškėlimo jai Panevėžio apygardos teisme 20218-08-21 nutartimi (civilinė byla Nr. eB2-528-227/2018) nereiškė UAB „Armaglas“ reikalavimų grąžinti 68 226, 47 Eur skolą, o ieškinį teisme pareiškė tik BUAB „Ekoprekyba“ bankroto administratorius UAB „Verslo ir bankroto konsultantai“, kas taip pat neatitinka apdairaus ir rūpestingo verslo sprendimų standartų;
8. V. P. teigia, kad jis ketino įgyvendinti naują ir turinčią perspektyvos Lietuvoje kompozicinės armatūros gamybą, todėl įsidarbino UAB „Armaglas“ direktoriumi, jo šeimos bendrovės „Ekoprekyba“ paskolino didelę pinigų sumą be jokių apsauginių garantijų, kad jam buvo priimtinas buvusio UAB „Armaglas“ direktoriaus E. M. sprendimas įsigyti ir vykdyti veiklą su kompozitinėmis armatūros gamybos technologine linija „IINEO“. Teismas V. P., jo sutuoktinę E. P., dirbusią UAB „Ekoprekyba“ direktore, vertina kaip pakankamai patyrusius verslo srityje asmenis, nes šeimos bendrovė UAB „Ekoprekyba“ veiklą vykdo nuo 2012 metų, todėl neįtikinamas ir nelogiškas būtų verslo sprendimas be jokių apsauginių garantijų skolinti šeimos įmonės dideles pinigų sumas UAB „Armaglas“, kuri realaus turto neturėjo, pajamas generuojančios veiklos nevykdė, UAB „Armaglas“ akcininku V. P. ar jo šeimos narys nebuvo. Be to, V. P. deklaravimas vykdyti efektyvią, pelną generuojančią veiklą su kompozitinės armatūros gamybos technologine linija „INEO“, tačiau visiškai nesidomint kokia įranga ir už kokią sumą bus įsigyta už jo šeimos įmonės UAB „Ekoprekyba“ suteiktą 181 500 Eur paskolą, leidžia teismui daryti išvadą, kad nebuvo realaus tikslo ir nusiteikimo iš tikro siekti vykdyti stiklo kompozitinės armatūros gamybą. Nurodytos ir aptartos aplinkybės leidžia teismui sutikti su D. K. teiginiu, kad tikrasis tikslas ir buvo UAB „MPP“ finansinės naudos gavimas, pasinaudojant Nacionalinės mokėjimo agentūros suteikta 78 500 Eur parama UAB „Armaglas“ ir UAB „Armaglas“ iš VMI susigrąžinti 31 500 Eur PVM sumą, kas bendrai sudaro 110 000 Eur sumą, o taip pat labai tikėtina, išsaugoti turinčios nemokumo problemų UAB „Ekoprekyba“ lėšas, jas paskolinant UAB „Armaglas“, o pastarajam iš skolintų lėšų nuperkant įrenginius iš susijusios su V. P. ir jo šeima S. R. įmonės UAB „MPP“.
9. UAB „MPP“ finansinė nauda pasireiškė, kad ji iš Rusijos bendrovės “Technologijos ir sistemos“ 2015-09-30 Kontrakto pagrindu 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ įsigijo už bendrą 64 0000 Eur sumą, o UAB „Armaglas“ pardavė už 181500 Eur. Nors S. R. teismo posėdyje ir teigė, kad pardavimo kaina UAB „Armaglas“ yra labai nedidelė ir naudinga UAB „Armaglas“, tačiau tai yra niekuo nepagrįsti jo subjektyvūs teiginiai, nes iš pareiškėjo D. K. pateikto Pramoninės įrangos gamintojo komercinio pasiūlymo nustatyta, jog analogiškos įrangos kaina yra 1 990 000 Rusijos rublių, kas atitinka 25 565,26 Eur. UAB „Armaglas“ parduotos technologinės linijos gamintoja bendrovė veiklą nutraukė 2012 metais, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad iš UAB „MPP“ nusipirkta įranga nebuvo nauja. UAB „MPP“ 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ UAB „Armaglas“ parduoti už 181 500 Eur galėjo tik todėl, šio sandorio sudarymui ir buvo įsteigta UAB „Armaglas“, bendrovės vadovais buvo paskirti su S. R. susiję asmenys E. M. ir V. P.;
10. Sutiktina su pareiškėjo D. K. teiginiais, kad įsigijus 2 kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas „INEO“ UAB „Armaglas“ tiktai imitavo gamybinę veiklą, o tokią išvadą patvirtina įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018-04-26 procesinis sprendimas (administracinė byla Nr. e1-187-208/2018), kuriame teismas konstatavo tokias nustatytas aplinkybes apie UAB „Armaglas“. „2016 m. ir 2017 m. Agentūra atliko patikras vietoje, kurių metu buvo nustatyta, kad veikla nėra vykdoma. Bylos duomenimis, patikros vietoje buvo atliktos 2016 m. sausio 20 d., 2017 m. kovo 28 d., 2017 m. kovo 31 d. ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. Agentūros 2016 m. sausio 20 d. atliktos patikros vietoje metu nustatyta, jog veikla nevykdoma, įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, sumontuotos ir veikiančios. Patikros metu dalyvavęs įmonės direktorius V. P. nurodė, kad gamyba šiuo metu nevyksta dėl per žemos temperatūros. Patikros metu nepateikti jokie dokumentai apie gaunamas pajamas. 2017 m. kovo 28 d. atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios metu nustatyta, kad pareiškėja neužsiima projekte numatyta veikla – pateiktas paaiškinimas, kad įranga paruošta darbui ir įrengus patalpų vėdinimo sistemą bus pradėta gamyba. Veiklą įrodantys dokumentai nepateikti. 2017 m. kovo 31 d. atlikta patikra vietoje nustatyta, kad veikla nevykdoma, įsigytos investicijos (dvi gamybinės technologinės linijos) patikrintos, jos buvo įjungtos. Patikros metu dalyvavęs įmonės direktorius V. P. vėl nurodė, kad gamyba šiuo metu nevyksta dėl per žemos temperatūros. Patikros metu nepateikti jokie dokumentai apie gaunamas pajamas (PVM sąskaitos-faktūros, sutartys nepateiktos). 2017 m. rugpjūčio 3 d. atlikta patikra vietoje (ataskaitos Nr. (duomenys neskelbtini)), kurios metu nustatyta, kad Projekte numatyta veikla nevykdoma. Nuvykus į Projekto įgyvendinimo vietą, rastos užrakintos patalpos. Atrakinus minėtas patalpas, buvo įsitikinta, jog Projekte nurodyta veikla yra nevykdoma. Iš bylos medžiagoje esančių UAB „Armaglas“ direktoriaus V. P. paaiškinimų akivaizdu, jog įmonė nuo pat investicijų įsigijimo jokios veiklos nevykdo. Tai patvirtina ir pats pareiškėjos atstovas (direktorius) savo paaiškinimuose, teigdamas, jog gamybiniam procesui yra reikalinga atitinkama temperatūra (šiuo metu – ji per žema). Kaip matyti, Agentūra į pareiškėją ne kartą kreipėsi, siekdama išsiaiškinti, kas trukdo vykdyti Projekte numatytą veiklą ir prašė pateikti reikalingus dokumentus, įrodančius Projekte numatytos veiklos vykdymą (2016 m. spalio 10 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), 2017 m. birželio 14 d. el. pašto adresais: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išsiųstas užklausimas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjai mokėjimo prašyme el. paštu (duomenys neskelbtini) išsiųstas užklausimas), tačiau pareiškėja jokių konkrečių įrodymų, įrodančių, jog veikla vykdoma, Agentūrai nepateikė. Tokių įrodymų pareiškėja nepateikė ir teismui, pateikdama skundą. Be to, pareiškėja nedalyvavo bylą nagrinėjant teismo posėdžio metu ir nepateikė jokių paaiškinimų apie susidariusią ginčo situaciją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos teiginiai, kad ji siekė vykdyti ir vykdė numatytą veiklą, kad yra pasiruošusi vykdyti veiklą ir pasiekti remiamo Projekto tikslus, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, visų pirma, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais, todėl vertintini kaip deklaratyvūs ir atmestini“.
11. Iš nurodyto teismo procesinio sprendimo darytina išvada, kad UAB „Armaglas“ gamybinės technologinės linijos 2016-2017 veikė, jos buvo paleistos, tačiau produkcija be jokių pateisinamų priežasčių nebuvo gaminama. Šios aplinkybės yra nustatytos įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu ir sutinkamai su CPK 182 straipsnio 2 dalimi papildomai įrodinėti nereikia. Papildomai nurodytina, kad realios veiklos nevykdymą patvirtina ir UAB „Armaglas“ atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai:
1.2015m. lapkričio mėnesį Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje priskaičiuoti atlyginimai: V. P. 31,03 Eur, o likusiems 3 darbuotojams po 1,49 Eur ir 1 darbuotojui 1,417 Eur;
2. 2015m. gruodžio mėnesio Atlyginimų išmokėjimo žiniaraštyje priskaičiuoti atlyginimai: V. P. 28,08 Eur, o likusiems 6 darbuotojams po 1,49 Eur. Nurodyti atlyginimai darbuotojams paneigia V. P. teiginius, kad buvo dirbama, buvo siekiama realiai pradėti naudoti kompozitinės armatūros gamybos technologines linijas. V. P. motyvas, kad nepavyko sertifikuoti pagamintos produkcijos dėl aukštų sertifikavimo kaštų, yra niekuo nepagrįsti subjektyvūs V. P. teiginiai, nes į bylą nepateikta jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų, t.y. kad buvo kreiptasi dėl produkcijos sertifikavimoįstaigą, kad pradėta ir/ar atlikta sertifikavimo procedūra, gauta ar negauta neigiama sertifikavimo išvada ar kt.
12. V. P. veiksmai ir jo pasyvus elgesys, įvertinus, kad jo šeimos bendrovė, pati turėdama didelių finansinių įsipareigojimų kreditoriams, be jokių apsauginių garantijų paskolino dideles pinigų sumas UAB „Armaglas“, neatitinka minimalių normaliai, protingai besielgiančio verslininko elgesio ir veiklos standartų, įdėjus į verslą dideles investicijų sumas, nebesiekti technologinių linijų paleidimo, produkcijos gamybos, jos sertifikavimo ir realizavimo ir tokiu būdu atgavimo UAB „Ekoprekyba“ paskolintų lėšų. Tuo labiau, kad motyvą dėl nevykdymo gamybos, nesant produkcijos sertifikavimo, V. P. nurodė tik nagrinėjant UAB „Armaglas“ tyčinio bankroto bylą, o toks motyvas nebuvo nurodytas NMA darbuotojams 2016-2017 metais tikrinusiems UAB „Armaglas“. V. P. nepateikė įrodymų, kad produkcijos sertifikavimo kaina buvo tiek didelė, kad jis asmeniškai ir/ar UAB „Armaglas“ neturėjo jokių galimybių šią sumą sumokėti ar pasiskolinti. Iš UAB „Armaglas“ atliktų mokėjimų darytina išvada, kad UAB „Armaglas“ tam tikras pinigų sumas turėjo, todėl galėjo turėti galimybę išspręsti problemą – sertifikuoti produkciją.
14. Įvertinus virš aptartas aplinkybes teismas pripažįsta tyčiniu BUAB „Armaglas“ bankrotą, kurį sąlygojo tai, kad UAB „Armaglas“ buvo specialiai įsteigta, kad būtų galimybė pasinaudoti paramos lėšomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM ir labai tikėtina, nors tai ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, ir finansinių problemų turinčios UAB „Ekoprekyba“ 181 500 Eur piniginių lėšų išsaugojimas, lėšas „perkeliant“ iš turėjusios finansinių problemų ir neišvengiamai turinčios bankrutuoti UAB „Ekoprekyba“ į su P. šeima susijusio asmens S. R. faktiškai valdomą UAB „MPP“.
15. Teismas daro išvadą, UAB „Armaglas“ tyčinį bankrotą sukėlė sąmoningas nurodytų asmenų sprendimas, įsigijus iš UAB „MPP“ už aiškiai per didelę kainą dvi gamybinės technologines linijos INEO bei pasinaudojus paramos lėšomis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros bei iš Valstybinės mokesčių inspekcijos susigrąžinant PVM, veiklos nevykdymas ir neketinimas vykdyti, o tik veiklos imitavimas, nors realių kliūčių gaminti produkciją ir ją sertifikuoti bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta.
16. Tenkintinas pareiškėjo D. K. prašymas priteisti jo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Prašomos priteisti 700 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijoje dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio. Pareiškėjo prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti priteistinos po 1/3 dalį iš E. M., S. R. ir V. P., nes būtent jie sąmoningais veiksmais tyčia privedė UAB „Armaglas“ prie bankroto. R. P. UAB „Armaglas“ vadovu paskirtas 2018-08-31, tačiau šios bylos nagrinėjimo metu teismas nenustatė jo aktyvios veiklos, sąlygojusios UAB „Armaglas“ nemokumo kilimą, kadangi UAB „Armaglas“ buvo privestas prie bankroto iki R. P. paskiriant vadovu.
Vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatym 20 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, teismas
n u t a r i a :
pripažinti bankrutavusios UAB „Armaglas“, j.a.k. (duomenys neskelbtini) bankrotą tyčiniu.
Įpareigoti BUAB „Armaglas“ bankroto administratorių UAB „Reniva“ ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos arba nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos, jeigu šie dokumentai perduoti po nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos, patikrinti įmonės sandorius, sudarytus nuo 2015 m. gegužės mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, ir pareikšti ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais.
Priteisti iš suinteresuoto asmenų E. M. (ak (duomenys neskelbtini) V. P. (ak (duomenys neskelbtini) ir S. R. (ak (duomenys neskelbtini) po 233,33 Eur pareiškėjui D. K. (ak (duomenys neskelbtini) jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Įsiteisėjusią teismo nutartį išsiųsti Panevėžio apygardos prokuratūrai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.
Nutarties nuorašą nusiųsti dalyvaujantiems byloje asmenims.
Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.
Teisėjas Laimantas Misiūnas