Civilinė byla Nr. 2S-860-153/2012;

(Proceso Nr. 2-05-3-08883-2010-0);

Pirmosios instancijos teismo teisėja Edita Dambrauskienė;

(S)

              Procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 129.14.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 2 d.

Kaunas

              Kauno apygardos teismo teisėja Galina Blaževič, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirąjį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutarties dėl vykdomojo rašto išdavimo, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1127-658/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ ieškinį atsakovei S. G.,

n u s t a t ė:

Ieškovė UAB „General Financing“ pateikė prašymą išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą įsiteisėjusio Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-27 sprendimo už akių pagrindu, kuriuo ieškovės naudai iš atsakovės S. G. buvo priteista 13 214,74 Lt skola, 1 749,92 Lt delspinigiai, 5 proc. metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-05-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 449 Lt žyminis mokestis, 171,82 Lt viešo paskelbimo spaudoje išlaidos bei 27,45 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Ieškovei paaiškėjo, jog atsakovė gyvena Vokietijoje, todėl vadovaudamasi 2004-04-21 Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 805/2004 ir CPK XLIV skyriaus nuostatomis ieškovė prašo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2012 m. sausio 11 d. nutartimi ieškovės prašymo dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo netenkino.

Teismas nustatė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovei procesiniai dokumentai nebuvo įteikti nei jos paskutinės gyvenamosios vietos adresu Kaišiadorių r., Kruonio sen., Surgantiškių k., SB „Tauras“, skl. Nr. 47, nei ieškovės nurodytu adresu Kaune, Daujėnų g. 7-4, nes atsakovė tuo adresu negyveno. Teismas nurodė, kad ieškovės prašymas išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-27 sprendimą už akių iš esmės reiškia minėto teismo sprendimo už akių pripažinimą Europos vykdomuoju raštu. Europos vykdomasis raštas turi atitikti minimalius reikalavimus, nustatytus 2004 m. balandžio 21d. Europos parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas). Teismas sprendė, kad atsakovei įteikti procesinių dokumentų jos gyvenamosios vietos bei paskutinės žinomos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nepavyko, todėl atsakovės gyvenamoji vieta yra nežinoma, ir dėl to atsakovei procesiniai dokumentai buvo įteikti viešojo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas nurodė, kad toks procesinių dokumentų įteikimas neatitinka Reglamento 13 str. nustatytų reikalavimų (dokumentų įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą). Teismas laikė, kad nagrinėjamu atveju taip pat negali būti taikoma Reglamento 14 str. 1 d., kadangi šio straipsnio 2 d. nustatyta, jog įteikimas pagal 1 d. nuostatas yra neleistinas, jei skolininko adresas yra tiksliai nežinomas.

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „General Financing“ prašė panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012-01-11 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Apeliantė nurodė šiuos motyvus:

1) atsakovė nevykdė CK 6.158 str. 1 d. nustatytos pareigos vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, CK 6.200 str. 2 d. nustatytos pareigos bendradarbiauti, todėl ieškovė (kreditorė) turėjo teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 str. 3 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-18 nutartyje aiškindamas paminėtas CK nuostatas, nurodė, kad jeigu asmuo aukščiau nurodytų pareigų nevykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje. CK įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis);

2) procesiniai dokumentai atsakovei viešo paskelbimo būdu buvo įteikti dėl jos kaltės, dėl jos netinkamo pareigų vykdymo. Teismas klaidingai interpretavo Reglamento nuostatas, nes Reglamento 14 str. numatyta galimybė procesinių dokumentų įteikimą (nepatvirtinant jų gavimo) prilyginti tinkamu įteikimu pagal Reglamentą. Teismo veiksmai, kai procesinių dokumentų įteikimas atsakovei nebuvo prilygintas tinkamu įteikimu pagal Reglamento 13 str. ir 14 str., nepagrįsti, įtakoti netinkamo Reglamento bei kilmės valstybėje narėje galiojančių teisės aktų aiškinimo;

3) teismo priimta nutartis suteikia atsakovei, dvejus metus nevykdančiai savo, kaip sutarties šalies, pareigų pagal kilmės valstybės narės teisę, galimybę nepagrįstai piktnaudžiauti savo teisių apsauga, o ieškovei riboja galimybę pagal Reglamentą veiksmingai ir greitai vykdyti teismo sprendimus kitose valstybėse narėse;

4) teismas privalėjo atsižvelgti į aukščiau nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą bei įvertinti atsakovės elgesį, ir pripažinti procesinių dokumentų atsakovei įteikimą CK 6.166 str. nurodytu būdu bei vėliau viešo paskelbimo būdu tinkamu pagal Reglamento 14 str.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą atsakovė nepateikė.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą, ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004 m. gegužės 1 d. tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus. Bendrijos lygmeniu egzistuoja du alternatyvūs vienoje Europos Sąjungos valstybėje narėje priimtų teismų sprendimų įvykdymo kitoje valstybėje narėje būdai, užtikrinantys, kad teismo sprendimas kitoje valstybėje turi būti vykdomas taip pat kaip ir nacionalinio teismo sprendimas. Konkretaus būdo pasirinkimo teisė priklauso kreditoriui (išieškotojui). Tuo tikslu kreditorius gali siekti, kad dėl priimto teismo sprendimo būtų išduotas Europos vykdomasis raštas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 805/2004 sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą arba gauti vykdytinumo patvirtinimą toje valstybėje narėje, kurioje siekiama užtikrinti vykdymą, remiantis procedūra, nustatyta Tarybos reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo. Paminėti reglamentai yra tarptautinio civilinio proceso šaltiniai, todėl jeigu juose yra nustatytos kitokios normos, negu tos, kurias numato CPK  ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, taikomos šių reglamentų normos (CPK 1 str. 3 d., 780 str.).

Nagrinėjamu atveju ieškovė (kreditorė) prašė išduoti Europos vykdomąjį raštą. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė skundžiamoje nutartyje, kad teismo sprendimas pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu, jeigu kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko III skyriuje (12–19 straipsniuose) nustatytus reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų yra bylos iškėlimo arba lygiaverčio dokumento skolininkui įteikimas 13 ir 14 straipsniuose išvardytais būdais, t. y. dokumento įteikimas skolininkui patvirtinant jo gavimą ir dokumento įteikimas be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą. Pagal Reglamento Nr. 805/2004 preambulę visiems 13 ir 14 straipsniuose išvardytiems įteikimo būdams būdingas arba visiškas užtikrinimas (13 straipsnis), arba didelė tikimybė (14 straipsnis), kad dokumentai, kuriuos reikia įteikti, pasiekė adresatą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovei procesinių dokumentų įteikti nepavyko nei jos gyvenamosios vietos, nei jos paskutinės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl procesiniai dokumentai atsakovei buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Apeliantė neginčija aplinkybės, kad atsakovės gyvenamosios vietos adresas bylos nagrinėjimo metu buvo nežinomas. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad procesinių dokumentų įteikimas atsakovei viešo paskelbimo būdu turi būti pripažįstamas tinkamu pagal Reglamento 14 straipsnį, įvertinus Lietuvos Aukščiausioje Teismo pateiktą CK 6.158 straipsnio 1 dalies, 6.166 straipsnio, 6.200 straipsnio ir 2.17 straipsnio 3 dalies nuostatų išaiškinimą, pagal kurį šaliai nepranešusiai apie gyvenamosios vietos pakeitimą, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje, preziumuojant, kad pranešimas adresatui tapo žinomas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su šiais atskirojo skundo argumentais ir laiko juos nepagrįstais. Kaip jau buvo minėta, Reglamento nuostatos turi viršenybę nacionalinių įstatymų normų atžvilgiu (CPK 1 str. 3 d.). Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje, kurioje yra išvardyti įteikimo būdai  be skolininko patvirtinimo apie dokumento gavimą, nėra numatytas dokumento įteikimas viešo paskelbimo būdu. Reglamento 14 straipsnio 2 dalyje įsakmiai nurodyta, kad įteikimas pagal Reglamento 14 straipsnio 1 dalies nuostatas neleistinas, jeigu skolininko adresas tiksliai nežinomas. Fakto, jog atsakovės gyvenamosios vietos adresas yra nežinomas, konstatavimas eliminuoja visus Reglamento 14 straipsnio 1 dalyje nurodytus dokumentų įteikimo būdus be skolininko patvirtinimo apie jo gavimą.

Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti ieškovei Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, atskirame skunde nurodytais motyvais naikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.). Apeliantei išaiškintina jos teisė kreiptis dėl priimto Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2010-07-27 sprendimo už akių vykdytinumo patvirtinimo remiantis procedūra, nustatyta Tarybos reglamente Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

n  u  t  a  r  i  a :

ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „General Financing“ atskirojo skundo netenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                                                                                Galina Blaževič