Civilinė byla Nr. e2-41-970/2022

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00972-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.4.3; 2.3.2.6.2; 2.3.2.7; 2.3.2.8; 2.3.2.10; 2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1

 (S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 8 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Džiuginta Plukienė,

sekretoriaujant Jolantai Lasevičienei,

dalyvaujant ieškovui A. Č., jo atstovei advokatei I. N. (nuotoliniu vaizdo konferencijos būdu per „Zoom“ programą),

atsakovei J. Č., jos atstovei advokatei Romai Katilovskienei,

institucijos teikiančios išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. B.,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. Č. ieškinį atsakovei J. Č. ir atsakovės J. Č. priešieškinį ieškovui A. Č. dėl santuokos nutraukimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos su juo nustatymo, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, santuokoje įgyto turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys „Swedbank“, akcinė bendrovė (toliau – AB), Luminor Bank AS, veikiantis per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių (toliau – Luminor Bank AS), AB SEB bankas, institucija teikianti išvadą Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teismas

n u s t a t ė :

ieškovas A. Č. pateikė teismui ieškinį, kurį patikslinęs prašo: 1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) tarp J. K. (po santuokos sudarymo Čabanienė), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurios sudarymas įregistruotas Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl J. Č. kaltės; 2. Nutraukus santuoką palikti atsakovei jos pageidaujamą pavardę bei jo prigimtinę pavardę Č.; 3. Nepilnamečio A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su A. Č., jo gyvenamojoje vietoje; 4. Priteisti iš J. Č. sūnaus A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki sūnaus pilnametystės ar iki kurio nors kito Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.194 straipsnio 4 dalyje nustatyto teisinio fakto atsiradimo, nustatyti, kad išlaikymą uzufrukto teisėmis tvarko A. Č., o išlaikymas turi būti indeksuojamas kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; 5. Tuo atveju, jei teismas nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą nustatys su motina, nustatyti tokią A. Č. bendravimo su A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini), tvarką: 1) neporinėmis metų savaitėmis (nuo sekmadienio iki sekmadienio) nepertraukiamai, sekmadienį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 18 val. savo lėšomis ir grąžinant sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 18 val. motinos lėšomis, 2) 30 kalendorinių dienų viso iš eilės ar dalimis einamųjų metų atostogų laikotarpiu, apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką šalys informuoja viena kitą nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, tuo atveju, kai tėvų pageidavimai dėl bendravimo su sūnumi atostogų laikotarpiu sutampa, pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais – motinai, sūnus bendravimui atostogų laikotarpiui paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 18 val. tėvo lėšomis ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą motinos lėšomis, 3) bendravimas Lietuvos Respublikoje nustatytų švenčių dienomis, t. y. A. Č. su sūnumi A. poriniais metais praleidžia: gruodžio 31 d. (paskutinę neporinių metų dieną) – sausio 1 d., vasario 15-16 d., kovo 10-11 d., šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, balandžio 30 d. – gegužės 1 d., liepos 5-6 d., rugpjūčio 14-15 d., spalio 31 d. – lapkričio 2 d., gruodžio 24-25 d., pasiimant vaiką iš motinos pirmąją bendravimo dieną nuo 18 val., savo lėšomis, pristatant vaiką motinai antrąją bendravimo dieną iki 18 val. motinos lėšomis, J. Č. su sūnumi A. neporiniais metais praleidžia: gruodžio 31 d. (paskutinę neporinių metų dieną) – sausio 1 d., vasario 15-16 d., kovo 10-11 d., šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, balandžio 30 d. – gegužės 1 d., liepos 5-6 d., rugpjūčio 14-15 d., spalio 31 d. – lapkričio 2 d., gruodžio 24-25 d., pasiimant vaiką iš tėvo pirmąją bendravimo dieną nuo 18 val., savo lėšomis, pristatant vaiką tėvui antrąją bendravimo dieną iki 18 val. tėvo lėšomis, 4) kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėse, nepriklausomai nuo to, į kurio iš tėvų bendravimo laikotarpį ši diena patenka, konkretus bendravimo laikas suderinamas tarp tėvų raštu nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, 5) tėvas bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną, tuo atveju, kai Tėvo diena patenka į motinos bendravimo laikotarpį, tėvas pasiima sūnų Tėvo dienos išvakarėse nuo 18 val. savo lėšomis, o sugrąžina Tėvo dienos pabaigoje iki 18 val. motinos lėšomis, 6) motina bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną, tuo atveju kai Motinos diena patenka į tėvo bendravimo laikotarpį, motina pasiima sūnų Motinos dienos išvakarėse nuo 18 val. savo lėšomis, o grąžina Motinos dienos pabaigoje iki 18 val. tėvo lėšomis, 7) jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių nėra galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, kiekvieno iš tėvų prarastas dėl to bendravimo laikas kompensuojamas bendravimą pratęsiant tiek dienų, kiek buvo kiekvieno iš tėvų prarasta, apie priežastis, trukdančias laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, šalys viena kitą privalo informuoti raštu iš anksto (ne vėliau kaip prieš 24 val. arba (jei toks laiko tarpas yra neįmanomas objektyviai), kai tik šios priežastys paaiškėja), nurodytais kontaktais, 8) tėvai ne vėliau kaip prieš 3 kalendorines dienas informuoja vienas kitą nurodytais kontaktais apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, nedelsdami pateikia visą informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, priežiūrą ir kitus pokyčius, susijusius su sūnumi, 9) kiekvieno iš tėvų bendravimo su sūnumi laikotarpiu laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos (kaip tai yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais) nereikalingas neišvykstančiojo su sūnumi tėvo/motinos sutikimas, išskyrus atvejus, kai jis yra būtinas laikantis į konkrečią šalį nustatytos tvarkos, tačiau privalomas informavimas raštu, ne mažiau kaip 7 kalendorines dienas iki išvykimo, tuo atveju, kai vieno iš tėvų planuojamo buvimo užsienyje su sūnumi laikotarpis sutampa su kito iš tėvų bendravimo su sūnumi laikotarpiu, kitas iš tėvų (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio iš tėvų sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus, dėl tokio sutikimo išdavimo tėvai tariasi tarpusavyje, o nesutarus, tėvas/motina per 5 kalendorines dienas nuo motinos/tėvo prašymo išduoti sutikimą pateikimo šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis dienos pateikia tėvui/motinai raštu motyvuotą atsisakymą, kilęs ginčas, nepavykus jo išspręsti taikiai, sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka, motina/tėvas perduoda tėvui/motinai sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus sūnaus perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai toks dokumentas būtinas siekiant įgyti kelionės bilietus, ar gauti vizą ar esant kitam pagrindui, apie kurį motina informuojama prieš protingą terminą, 10) dėl sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo būtinas abiejų tėvų raštiškas susitarimas, šio susitarimo nepasiekus, ginčas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka, 11) kiekvienas iš tėvų savo bendravimo su sūnumi laikotarpiu užtikrina jo bendravimą su kitais artimais giminaičiais, 12) tuo atveju, kai vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti sūnumi (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) kitam iš tėvų tenka pirmenybė prieš kitus asmenis prižiūrėti sūnų iki išnyks priežastys, trukdančios pasirūpinti vaiku, kiekvienas iš tėvų apie tokių priežasčių atsiradimą informuoja kitą iš tėvų raštu nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja, 13) nustatyti, kad abu tėvai turi pareigą užtikrinti, kad kiekvieno iš jų bendravimo su sūnumi laiku, kitam iš tėvų būtų sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi, išskyrus jei tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pvz. mobiliojo ryšio operatoriaus kaltės), vaikui patekus į sveikatai/gyvybei pavojingas situacijas/būkles, kiekvienas iš tėvų privalo informuoti apie tai kitą iš tėvų nedelsiant ir nedelsiant imtis priemonių šioms būklėms pašalinti pasitelkiant atitinkamos srities specialistus, 14) sūnaus asmens dokumentus (pasą ir/ar asmens tapatybės kortelę) saugoja ir jų išdavimu pasibaigus jų galiojimo terminui ar juos praradus rūpinasi motina (kaštai dengiami solidariai), 15) bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške, SMS trumpojoje žinutėje, „Skype“, „FB Messenger“, „WhatsApp“ ar „Viber“ programėlėse siunčiamais tvarkoje nurodytais kontaktais, 16) kontaktai bendravimui yra šie: J. Č.: tel., „FB Messenger“ - +(duomenys neskelbtini), el. paštas - (duomenys neskelbtini) Č.: tel., „FB Messenger“ - +(duomenys neskelbtini), +(duomenys neskelbtini), el. paštas: (duomenys neskelbtini) 17) nustatyti, kad pasikeitus kuriam nors iš nurodytų rekvizitų, apie pasikeitimą raštu informuoja kita šalis ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo rekvizito (-ų) pasikeitimo, to nepadarius, atsakomybė už galimas pasekmes bei susidariusius nuostolius tenka kaltajai šaliai, neįvykdžiusi šio reikalavimo šalis negali reikšti pretenzijų dėl kitos šalies veiksmų, kurie buvo atlikti pagal paskutinius žinomus duomenis, nustatyti, kad raštu šioje tvarkoje nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su sūnumi tvarka; 6. Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą padalinti tokiu būdu: A. Č. natūra paskirti 4/5 dalis 138,56 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė teismo ekspertizės duomenimis 148 759,00 Eur, dalies vertė 119 007,00 Eur), 1/5 dalį 7237/1291 dalių 0,1292 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė teismo ekspertizės duomenimis 23 300,00 Eur, dalies vertė 4 660,00 Eur), 1/5 dalį 181/3398 dalies 0,1699 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav. (rinkos vertė teismo ekspertizės duomenimis 941,00 Eur, dalies vertė 188,00 Eur), t. y. iš viso turto už 123 855,00 Eur, atsakovei paskirti natūra 1/5 dalį 138,56 kv. m. bendro ploto buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė teismo ekspertizės duomenimis 148 759,00 Eur, dalies vertė 29 752,00 Eur), 4/5 dalis 7237/1291 dalių 0,1292 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (rinkos vertė teismo ekspertizės duomenimis 23 300,00 Eur, dalies vertė 18 640,00 Eur), 4/5 dalis 181/3398 dalies 0,1699 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) sav. (rinkos vertė teismo ekspertizės duomenimis 941,00 Eur, dalies vertė 753,00 Eur), t. y. iš viso turto už 49 145,00 Eur; 7. Automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (VIN) (duomenys neskelbtini), kurio preliminari vertė 3 000,00 Eur, pripažinti J. Č. asmenine nuosavybe; 8. Mažąją bendriją (toliau – MB) (duomenys neskelbtini) pripažinti A. Č. asmenine nuosavybe; 9. Nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai bankui Luminor Bank AS pagal 2018 m. sausio 12 d. sutartį Nr. 0903-2018-123879 ir bankui „Swedbank“, AB pagal 2018 m. birželio 11 d. sutartį Nr. 18-031259-FA po santuokos nutraukimo išlieka solidarūs, sutartys nėra modifikuojamos, o kredito bei visas kitas (jei kokios būtų) įmokas iki galutinio sutarčių sąlygų įvykdymo moka lygiomis dalimis kas mėnesį bankų nustatytomis sąlygomis ir tvarka; 10. Priteisti iš J. Č. A. Č. bankui Luminor Bank AS laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. jo sumokėtų 2 235,84 Eur (1/2 dalis) ir bankui „Swedbank“, AB už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. jo sumokėtų 5 621,97 Eur (1/2 dalis) vykdant solidarų kreditinį įsipareigojimą įmokų, taip pat 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 11. Nustatyti, kad kreditiniai įsipareigojimai AB SEB bankui pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. sutartį Nr. 1550418020755-12 (dėl šio įsipareigojimo yra išspręsta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu) ir bankui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. lapkričio 12 d. kredito sutartį Nr. 14-077232-FA išlieka jo asmeniniais įsipareigojimais; 12. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas (p. b. 7 t., b. l. 136-143). Ieškinyje (p. b. 1 t., b. l. 1-18) ir patikslintuose ieškiniuose (p. b. 2 t., b. l. 50-89, 4 t., b. l. 30-34, 5 t., b. l. 3-10, 7 t., b. l. 136-143) nurodė, kad šalys nuo 2020 m. kovo mėn. gyvena skyrium, nuo šio laiko atsakovė gyvena pas savo tėvus Druskininkuose, kas tapo artimo jų bendravimo kliūtimi ir šią datą laiko jų skyrybų de fakto (tikrąja) diena. Šalių namus ir atsakovės tėvų namus skiria daugiau kaip 100 km, tačiau atsakovė nesugeba/nenori gyventi be savo tėvų. Persikraustydama į Vilnių atsakovė paliko savo dukrą V. iš kitos santuokos Druskininkuose, dėl sūnaus iš kitos santuokos A. integracijos į šeimą nedėjo pastangų, tokiu būdu sukeldama problemas jų jungtinėje šeimoje. Atsakovė nerodė noro pritapti Vilniuje: neieškojo jokios veiklos, nuo pirmadienio iki penktadienio per dienas sėdėdavo namie ir skambindavo savo mamai, o visus savaitgalius, atostogas, išeigines ir pan. praleisdavo pas tėvus. Samdė šeimos psichologus, kai kuriais klausimais iškilusius nesutarimus sugebėdavo išspręsti konstruktyviai ir pagarbiai vienas kito atžvilgiu, tačiau tai nepadėjo ir šeimos santykiai nuolat buvo įtempti. Atsakovė nėra konfliktiškas žmogus ir atviros konfrontacijos dažniausiai vengia, tačiau tas jai netrukdė turėti savo nuomonę, pasaulėjautą, nusistatytą elgesio modelį ir siekti jų įgyvendinimo. Atsakovei jį palikus jautėsi labai prislėgtas, nebenorėjo su niekuo bendrauti, pašlijo sveikata, iškrito paskutiniai plaukai, numetė daug svorio bei dėl įvesto karantino negalėjo susitikti su sūnumi. Atsakovė nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti, neieškojo bendro sutarimo, kuris galėtų atkurti darnius santuokinius ryšius, moraliai nepalaikė, nepasinaudojo galimybėmis susitaikyti, rasti abiem priimtinas išeitis, nedemonstravo jo atžvilgiu tolerancijos ir moralinės pagarbos, o vienašališkai pasirinko gyvenimą su tėvais, todėl jo subjektyviu vertinimu atsakovė yra kalta dėl santuokos iširimo. Pagrindo tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, nėra. Siekia, kad sūnaus A. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nes tokiu būdu būtų išsaugotas sūnaus pilnavertis bendravimas tiek su mama, tiek su tėčiu, užtikrintas jo sklandus ugdymo procesas, jo teisės gyventi ir augti, būti sveikam, turėti šeimos bei kitus su jo asmenybe susijusius ryšius, asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, tinkamas gyvenimo sąlygas, nuosavybę, teisę bendrauti su giminaičiais, kitos įstatymų nustatytos teisės ir laisvės. Nelaiko atsakovės bloga mama, yra tikras, kad atsakovė myli A. ir juo rūpinasi, kaip mano esant geriausiai, todėl nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, atsakovei niekada nesudarytų jokių kliūčių matytis su vaiku tiek, kiek ji pageidautų ir A. norėtų. Visgi, teismui manant, kad vaiko gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su motina, siūlo nustatyti jo pageidaujamą bendravimo su vaiku tvarką, kadangi atsakovė riboja jo galimybes bendrauti su sūnumi. Įvertinus gaunamas pajamas, auginamus nepilnamečius vaikus, turimus kreditorinius įsipareigojimus, mano, kad sūnui išlaikyti tinkama ir teisinga priteistina suma yra 150,00 Eur. Santuokos metu bendroms reikmėms išleido daugiau kaip 50 000,00 Eur, tiesiogiai atsakovei pervedė 7 450,00 Eur, namo įrengimui vien bankiniais atsiskaitymais skyrė 71 617,00 Eur sumą. Iš savo asmeninės investicinio gyvybės draudimo sąskaitos 2018 m. – 2020 m. išėmė iki santuokos sukauptus 19 312,09 Eur, jo mama iš savo sąskaitos 2019 m. – 2020 m. pervedė 17 250,00 Eur, taip pat pridėjo iki santuokos sutaupytų 10 000,00 Eur grynųjų pinigų, taigi būsto įrengimui skyrė 46 562,09 Eur. Būstą įrengti kainavo apie 110 000,00 Eur, todėl prašo teismo nukrypti nuo turto padalinimo lygių dalių principo ir priteisti jam 4/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir po 4/5 dalis iš jiems priklausančios dalies žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) sav. Automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, o MB (duomenys neskelbtini) – jo asmenine nuosavybe. Su atsakove turi solidarius kreditinius įsipareigojimus bankams Luminor Bank AS Lietuvos skyriui ir „Swedbank“, AB, kurie po santuokos nutraukimo turi likti solidarūs, sutartys nėra modifikuojamos, o kredito bei visas kitas (jei tokių būtų) įmokas iki galutinio sutarčių sąlygų įvykdymo moka lygiomis dalimis kas mėnesį bankų nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Turi asmeninius kreditinius įsipareigojimus bankams AB SEB ir „Swedbank“, AB, kurie išlieka jo asmeniniais įsipareigojimais. Per laikotarpį nuo gyvenimo skyrium (2020 m. kovo 20 d.) iki 2022 m. sausio 28 d. bankui Luminor Bank AS sumokėjo 2 235,84 Eur, bankui „Swedbank“, AB – 5 621,97 Eur dengiant solidarius kreditus, todėl reikalauja, kad iš atsakovės būtų priteista ½ dalis jo sumokėtų įmokų vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą.

Atsiliepimuose į priešieškinį bei patikslintus priešieškinius (p. b. 3 t., b. l. 105-116, 4 t., b. l. 136-147, 5 t., b. l. 86-89, 8 t., b. l. 48-71) ieškovas nurodė, kad kalbėdama apie santuokos iširimo priežastis atsakovė visą dėmesį skiria ne priežasčių, kurios lėmė santuokos iširimą, nustatymui, o kaltų ieškojimui. Atsakovė nemato visiškai jokios savo kaltės, laiko save idealia ir neprisiima jokios atsakomybės už tai, kas įvyko jų šeimoje. Gebėjimas gyventi santuokoje yra sunkus ir sudėtingas procesas, kuris iš abiejų šalių reikalauja nuolatinių pastangų, noro ieškoti kompromisų, išsaugoti santuoką. Bandė iškilusius nesutarimus spręsti konstruktyviai ir pagarbiai vienas kito atžvilgiu, tačiau atsakovė nenorėjo nei gyventi santuokoje (šeimoje), nei jos išsaugoti. Jų santuoka nutrūko išimtinai dėl atsakovės kaltės, kadangi būtent atsakovė priėmė sprendimą gyventi skyrium. Mano, kad A. gali būti nesaugu su motina, nes ji savo vaikus iš pirmos santuokos ikimokyklinio amžiaus palikdavo vienus namuose, atsakovė ne tik vienašališku sprendimu pakeitė sūnaus gyvenamąją vietą, bet ir nepadeda sūnui palaikyti ryšio su tėčiu, trukdo jiems bendrauti. Nesutinka mokėti sūnaus išlaikymui po 220,00 Eur ir siūlo išlaikymo dydį nustatyti po 150,00 Eur, atsižvelgiant į tai, kad sūnaus poreikiai sudaro 400,00 Eur, o iš jų turi būti atimamos ieškovės gaunamos išmokos už vaiką. Atsakovė visiškai nevertina to fakto, kad tuo atveju, jei vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja, siekdamas įgyvendinti savo teisę ir pareigą bendrauti su vaiku, kas mėnesį patirtų nemenkas transporto išlaidas vykdamas ir grįždamas iš Druskininkų į Vilnių. Nors atsakovė teigia, kad jos svarbiausia pareiga yra užtikrinti sūnaus maksimalų bendravimą su tėvu, tačiau jo bendravimą su sūnumi siūlo apriboti keturiomis dienomis per mėnesį, be to, atsakovės siūloma bendravimo tvarka nėra aiški, joje nenuspręsta dėl transporto kaštų padalinimo, tuo tarpu jo pasiūlyta bendravimo tvarka yra aiški, suprantama ir vykdytina, ja būtų realizuojama abiejų tėvų teisės bei pareigos dalyvaujant sūnaus gyvenime, kaip tai reglamentuoja įstatymai, o sūnui gyvenant su juo, atsakovei niekada nebūtų sudaromos jokios kliūtys matytis su vaiku. Nesutinka su atsakovės siūlomu turto padalijimo būdu, kadangi jo indėlis į turtą buvo kelis kartus didesnis, o išmokėti kompensacijos už jam tenkančią nekilnojamojo turto dalį neišgalėtų ir mano, kad turto padalinimas natūra yra vienintelis tinkamiausias turto padalijimo būdas, kuris eliminuotų nepagrįstai didelių piniginių kompensacijų vienas kitam mokėjimą ir atitiktų įstatymų reikalavimus bei nesuteiktų nepagrįsto vienos šalies pranašumo prieš kitą šalį. Atsakovės reikalavimas dėl 20 000,00 Eur asmeninių lėšų grąžinimo yra visiškai nepagrįstas, kadangi šios lėšos buvo panaudotos ne asmeniniam atsakovės turtui įgyti, o butui šeimai pirkti ir jokia atsakovės asmeninė turto dalis nebuvo išskirta. Bendri kreditoriniai įsipareigojimai bankams yra jų su atsakove ir pareiga nutraukus santuoką juos dengti iki sutartyje nurodyto termino niekur nedingsta. Atsakovė teigia, kad vienos iš paskolų jai nereikėjo ir pinigais naudojosi jo giminaitis, tačiau jo pusbrolis G. J. ne kartą yra jiems padėjęs įsirenginėjant namus, taisęs automobilius, padėjęs finansiškai. Atsakovė neįrodo, kad pinigines lėšas pagal sudarytas sutartis su bankais jis skolinosi savo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau byloje pateikti įrodymai, kad sutartis pasirašė abu sutuoktiniai ir gautos lėšos buvo panaudotos bendro turto įgijimui, bendroms šeimos reikmėms.

Teismo posėdyje ieškovas ir jo atstovė palaikė patikslintus ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti, su atsakovės pareikštais patikslintais priešieškinio reikalavimais sutiko iš dalies, nurodydami, jog sutinka su atsakovės reikalavimais dėl pavardės pakeitimo ir atsakovės vardu registruoto automobilio pripažinimo asmenine nuosavybe. Ieškovas paaiškino, kad su atsakove susipažino 2017 m. pavasarį, kurį laiką draugavo, draugystės metu atsakovė pastojo. Sudarius santuoką atsakovė gyveno Druskininkuose pas tėvus, jis – Vilniuje, susitikdavo savaitgaliais, o 2018 m. sausio mėn. susilaukus sūnaus nusprendė įsigyti bendrą būstą. Įsigijus butą Vilniuje jį įrenginėjo, tuo metu atsakovė su sūnumi ir savo dviem vaikais iš pirmos santuokos gyveno Druskininkuose pas tėvus. Įsirengus butą jis su savo dviem vaikais iš pirmos santuokos įsikėlė į šį butą gyventi, 2019 m. rugsėjo mėn. į butą įsikraustė ir atsakovė su sūnumi iš pirmos santuokos ir jų bendru vaiku A., atsakovės dukra V. iš pirmos santuokos liko gyventi Druskininkuose su seneliais. Iki kol atsakovė įsikėlė į jų bendrą būstą, jų santykiai buvo gražūs, gyvenant kartu sutarė gražiai, vienas prieš kitą nei psichologiškai, nei fiziškai nesmurtavo, neturėjo jokių didelių problemų, dažniausiai nesutardavo dėl vaikų auklėjimo, tačiau iškilusius nesutarimus spręsdavo civilizuotai, atsakovė jokių priekaištų dėl jo netinkamo elgesio nereikšdavo. Atsakovė išreikšdavo nepasitenkinimą tik dėl to, jog per mažai laiko leisdavo pas jos tėvus, sprendė šį klausimą pas psichologą, pas kurį pradėjo lankytis dar prieš santuokos sudarymą, tačiau atsakovės nuomonė šiuo klausimu išliko kategoriška ir jo paskirstytas laikas artimiesiems atsakovei netiko. 2020 m. kovo 20 d. su atsakove kartu nuvažiavo į Druskininkus, atsakovę su vaikais nuvežė pas jos tėvus, pats nuvažiavo į sodybą Viečiūnuose, 2020 m. kovo 21 d. turėjo grįžti į Vilnių, nes prasidėjo namo aplinkos įrengimo darbai. Atsakovė parašė, kad pabus pas tėvus, nes jo vyriausia dukra grįžo iš užsienio ir turėjo būti karantine. Kiek laiko atsakovė bus pas tėvus, su atsakove nesitarė, dėl karantino vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, todėl atsakovė pas tėvus galėjo atostogauti, kiek norėjo. Bendravo su atsakove žinutėmis, 2020 m. birželio mėn. atsakovė su vaikais buvo grįžusi į namus, tačiau tuo metu jis dirbo, vėliau su savo vaikais vyko į repeticiją, o grįžęs į namus atsakovės nerado. Nuo to laiko su atsakove apie santykius nekalbėjo, kelis kartus kvietė atsakovę atvažiuoti į sodybą Viečiūnuose, laukė atsakovės grįžtančios į namus, tikėjosi, kad atsakovė 2020 m. rugsėjo mėn. sugrįš ir jie savo santykius išsispręs nuėję pas psichologą, tačiau atsakovė negrįžo. Pats pas atsakovę nevyko, nes buvo neaiški situacija dėl pandemijos, o atsakovė gyveno su rizikos grupėje esančiais tėvais. 2020 m. rugsėjo mėn. sužinojo, kad atsakovės sūnus iš pirmos santuokos pradėjo lankyti mokyklą Druskininkuose, o atsakovė įsidarbino sanatorijoje (duomenys neskelbtini) , suprato, jog atsakovė jį paliko, todėl pasiūlė atsakovei tai įforminti juridiškai ir paruošė skyrybų dokumentus. Po šio siūlymo buvo susitikęs su atsakove, kalbėjo apie galimybę išsaugoti šeimą, tačiau atsakovė norėjo likti gyventi Druskininkuose, susitikti tik savaitgaliais, jis norėjo gyventi šeimoje kartu, atsakovės siūlymas jo netenkino, bendro sutarimo nerado, todėl nusprendė skirtis. Atsakovė nusprendė gyventi skyrium, todėl savo kaltės dėl santuokos iširimo nemato. Niekada nežemino atsakovės, jai neprieštaravo, viską leido, tačiau kartais jų suvokimas bei nuomonės tam tikrais klausimais išsiskirdavo, pastebėjo, kad atsakovei visas gyvenimas turi būti toks, kokio nori ji. Atsakovei išvykus su sūnumi gyventi į Druskininkus, vaiko nematė iki 2020 m. rugsėjo mėn., nes buvo pandemija ir saugodamas vaiką pas jį nevažiavo, laukė, kol atsakovė grįš į namus. Nesulaukęs atsakovės grįžtančios, sužinojęs, kad atsakovės vaikas pradėjo Druskininkuose eiti į mokyklą, o atsakovė dirbti, pasiūlė atsakovei galvoti apie skyrybas bei pradėjo reikalauti pasimatymo su vaiku. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn. su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį su išimtimis. Ne kartą prašė atsakovės leisti vaiką pasiimti, tačiau atsakovė vaiko neduodavo, bet kada vaiko pasiimti negali, nes dėl vaiko pasiėmimo viską sprendžia atsakovė. Su vaiku būna Vilniuje, kartu žaidžia, važiuoja į miestą, žiūri filmukus ir kitaip pramogauja. Pas atsakovę gyvenimo sąlygos, kaip ir pas jį, yra geros, pas abu jų sūnus gali augti prižiūrimas ir gerose sąlygose. Abiejų tėvų ir sūnaus santykiai yra stiprūs, jie myli vienas kitą. Sūnaus su jo vaikais santykiai puikūs, jie matosi retai, todėl pasiilgsta vieni kitų, su atsakovės vaikais yra komplikuoti, nes sūnus skundėsi, kad jie jį skriaudžia, tarp jų kyla konfliktai, nors tai atsakovės vaikai neigia. Augina du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, todėl gali tinkamai pasirūpinti ir šalių sūnumi A., be to, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo atsakovei bet kada suteiktų galimybę bendrauti su vaiku. Su atsakove susitarti dėl vaiko bendravimo tvarkos sunku, todėl jei teismas atmestų jo reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo, norėtų, jog vaikas kas antrą savaitę nepertraukiamai bendrautų su juo, o kitą savaitę – su atsakove. Tuo metu, kai vaikas savaitę būtų pas jį, sūnus lankytų ugdymo įstaigą Vilniuje arba būtų su juo, priklausomai nuo jo darbo grafiko. Mano, kad jo prašoma nustatyti bendravimo tvarka abiem tėvams užtikrintų maksimalų bendravimą su vaiku. Pritaria, kad sūnui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, kurią, atėmus iš šios sumos valstybės teikiamą paramą, turėtų pasidalinti su atsakove solidariai, todėl sutinka mokėti sūnui po 150,00 Eur išlaikymo, o dėl atsakovės mokėtinos sumos yra linkęs derėtis. Gauna 1 800,00 Eur darbo užmokestį, kitų pajamų negauna, kitiems dviem nepilnamečiams vaikams per mėnesį išlaidžia apie 500,00 Eur vienam vaikui, teikia paramą pilnametei dukrai, kuri kas mėnesį gautųsi apie 100,00 Eur, buvusi žmona pinigų vaikams išlaikyti neteikia, prisideda nupirkdama rūbus, organizuodama kokias nors pramogas, pamaitindama. Iki 2021 m. rugsėjo 1 d. sūnui A. mokėjo po 200,00 Eur, tačiau nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. pradėjo mokėti po 150,00 Eur, nes neturėjo galimybės mokėti daugiau. Kartu su atsakove turi butą ir dviejų žemės sklypų dalis, šiam turtui įsigyti jo investicijos buvo žymiai didesnės, todėl prašo turtą padalinti nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Nesutinka, kad visas turtas būtų priteistas jam ir atsakovės prašomos kompensacijos sumokėti neturi galimybės. MB (duomenys neskelbtini) įsteigė jau gyvenant atskirai savo asmeninėmis lėšomis, todėl ši bendrovė turi likti jo asmenine nuosavybe, neprieštarauja, kad automobilis „Audi“ liktų atsakovės asmenine nuosavybe. Kreditai bankuose „Swedbank“, AB ir Luminor Bank AS yra imti jų abiejų, todėl jie abu turi išlikti solidarūs skolininkai. Pirmas kreditas paimtas 2018 m. sausio 12 d. Luminor Bank AS, nes jie buvo numatę, kad truks apyvartinių lėšų gyvenimo kokybei palaikyti ir būstui, kurio tuo metu dairėsi, įrengti, jokio verslo daryti neketino. Gautą kreditą padėjo į jų bendrą fondą, kurį tuo metu jis laikė sodyboje Viečiūnuose, juo taip pat naudojosi ir jo pusbrolis G. J., tačiau pastarasis visus pinigus grąžino ir jie buvo išleisti bendroms šeimos reikmėms. Kitas kreditas paimtas 2018 m. birželio 11 d. iš „Swedbank“, AB bendram šeimos būstui, žemės sklypų dalims įsigyti ir būsto apdailai atlikti. Nesutinka vienas mokėti kreditų, nes jam nereikia nei atsakovės dalies turto, nei jai priklausančių kreditorinių įsipareigojimų. Nuo 2020 m. kovo 20 d. gyvena atskirai, vienas moka kreditus, todėl atsakovė privalo jam grąžinti jai priklausiusią mokėti kreditų dalį. Išlaikymo iš atsakovės nereikalauja bei sutinka, kad nutraukus santuoką atsakovei būtų pakeista pavardė.

Atsakovė J. Č. atsiliepimuose į ieškinį ir patikslintą ieškinį su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad sutinka nutraukti santuoką su ieškovu, tačiau nesutinka, kad santuoka būtų nutraukta dėl jos kaltės. Ieškovas nurodydamas, kad santuoka nutrūko dėl jos kaltės rėmėsi tik savo nuomone ir jo teigiami argumentai dėl lojalumo nebuvimo, šeimos nepuoselėjimo yra nepagrįsti įrodymais. Ieškovas neteisingai nurodo, kad jie niekada nesipykdavo, nes yra pykęsi dėl ieškovo netinkamo elgesio, nesugebėjimo prisiimti atsakomybės už savo veiksmus. Pas tėvus gyventi neišsikraustė, o išvyko dėl karantino ieškovo dukrai grįžtant iš užsienio izoliuotis jų bendruose namuose. Sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes tai geriausiai užtikrins vaiko interesus. Ieškovas sūnui teikia išlaikymą po 200,00 Eur, sūnus auga, jo poreikiai keičiasi, sūnaus poreikiams užtikrinti kas mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, atėmus valstybės mokamą paramą, tėvams reikalinga pasidalinti likusi 350,00 Eur suma, ieškovas yra darbingas ir gali prie sūnaus išlaikymo prisidėti daugiau. Su ieškovu bendrauja sunkiai, tarp jų kyla ginčai dėl sūnaus auklėjimo, todėl būtina nustatyti ieškovo bendravimo tvarką su sūnumi, kuri būtų aiški. Nori, kad ieškovas jai išmokėtų 20 000,00 Eur kompensaciją, kurią įnešė už butą, paliekant jam asmeninės nuosavybės teise butą su kreditorinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB įvykdymu asmeniškai. Kreditavimo sutartis su Luminor Bank AS sudaryta verslo ir asmeninėms reikmėms tenkinti ir kreditas paimtas šalių vardu formaliai, gautas kreditas buvo panaudotas ieškovo giminaičio verslo reikmėms, todėl nesutinka mokėti šį kreditą (p. b. 1 t., b. l. 103-111, 3 t., b. l. 93-102).

Be to, atsakovė pateikė teismui priešieškinį, kurį patikslinusi prašo: 1. Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) tarp atsakovės J. Č. ir ieškovo A. Č. nutraukti dėl abiejų kaltės; 2. Po santuokos nutraukimo nustatyti nepilnamečio sūnaus A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini)  gyvenamąją vietą su atsakove J. Č.; 3. Priteisti sūnaus A., gimusio (duomenys neskelbtini) , išlaikymą iš ieškovo A. Č. po 220,00 Eur periodinėmis mėnesinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos iki jis sulauks pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę J. Č. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; 4. Nustatyti ieškovo A. Č. su sūnumi A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką sekančiai: 4.1. A. Č. bendrauja su sūnumi A. du mėnesio savaitgalius, pagal galimybes derinant su J. Č. jos savaitgalius, paimant sūnų penktadienį iš jo gyvenamosios vietos 18 val. ir grąžinant sūnų sekmadienį iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą, savo lėšomis, 4.2. A. Č. praneša J. Č. apie negalėjimą bendrauti su vaiku nustatytu laiku, informuojant kai aplinkybės paaiškėja elektroniniu paštu, telefonu, SMS žinute ar kitomis priemonėmis, 4.3. A. Č. praleidžia kartu su sūnumi A. poriniais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), per šv. Velykas, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), žolinę (rugpjūčio 15 d.), visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-2 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), šv. Velykų pirmą dieną, neporiniais metais šv. Kalėdų antrą dieną (gruodžio 26 d.), šv. Velykų antrą dieną, pasiimant vaiką iš motinos savo lėšomis, 4.4. J. Č. praleidžia kartu su sūnumi A. poriniais metais Naujųjų metų dieną (sausio 1 d.), Lietuvos valstybės atkūrimo dieną (vasario 16 d.), Lietuvos nepriklausomybės dieną (kovo 11 d.), per šv. Velykas, Tarptautinę darbo dieną (gegužės 1 d.), Valstybės dieną (liepos 6 d.), žolinę (rugpjūčio 15 d.), visų Šventųjų dieną (lapkričio 1-2 d.), Kūčias (gruodžio 24 d.), šv. Kalėdų pirmą dieną (gruodžio 25 d.), šv. Velykų pirmą dieną, poriniais metais šv. Kalėdų antrą dieną, šv. Velykų antrą dieną, grąžinant vaiką iš tėvo savo lėšomis, 4.5. Švenčiant sūnaus A. gimimo dieną, abi šalys derina tarpusavyje konkrečią dieną, laiką ir vietą, ir gimtadienį švenčia šalių susitarimu, kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėse, nepriklausomai nuo to, ar patenka tėvo bendravimo laikotarpis šią dieną, konkretus bendravimo laikas suderinamas tarp tėvų raštu nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, 4.6. A. Č. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną, jis pasiima sūnų A. iš gyvenamosios vietos kiekvienų metų Tėvo dieną 10.00 val. ir tą pačią dieną 19.00 val. pristato sūnų motinai į jos gyvenamąją vietą, jei Tėvo diena nepatenka į tėvo bendravimo su sūnumi savaitgalį, pasiimant ir grąžinant tėvo lėšomis, motina bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną, tuo atveju kai Motinos diena patenka į tėvo bendravimo savaitės savaitgalį, vaiką motina savo lėšomis susigrąžina Motinos dieną, pasiimant 10 val. sūnų į jo gyvenamąją vietą, 4.7. A. Č. 30 kalendorinių dienų (viso), dalimis po 15 dienų vasaros atostogų laikotarpiu, kuris skaičiuojamas nuo einamųjų metų birželio 1 d. iki einamųjų metų rugpjūčio 31 d., o sūnui pradėjus lankyti ugdymo įstaigą nuo lankomos ugdymo įstaigos ugdymo proceso pabaigos iki kiekvienų metų rugpjūčio 31 d., apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką tėvas informuoja motiną nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, tuo atveju, kai tėvų pageidavimai dėl bendravimo su sūnumi vasaros atostogų laikotarpiu sutampa, pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais – motinai, sūnus bendravimui atostogų laikotarpiui paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos tėvo lėšomis ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą, motinos lėšomis, 4.8. A. Č. pasirūpina vaiko pasiėmimu ir atvežimu, būtinomis higienos ir nakvynės pas jį priemonėmis, vaiko paėmimo vieta ir jo atvežimo vieta yra vaiko gyvenamoji vieta, J. Č. privalo pateikti tėvui reikiamus vaiko rūbus, kitus vaiko asmeninius daiktus, reikalingus buvimui su tėvu, tos dienos ir laikotarpiai, kuriais nustatyta vaiko tėvo bendravimo su vaiku tvarka, bet tėvas dėl svarbių priežasčių jo negali pasiimti, kompensuojamas numatytų vaiko bendravimo su kartu gyvenančia motina dienų skaičiumi (sekantį savaitgalį), 4.9. J. Č. informuoja A. Č. nedelsdama ryšio priemonėmis apie vaiko gyvenamosios vietos pasikeitimą, pateikia visą informaciją apie sūnaus sveikatos priežiūrą ir kitus pasikeitimus, susijusius su sūnumi, vaikui susirgus būnant pas tėvą, tėvas turi informuoti motiną apie tai, pristatyti į gydymo įstaigą ar vaiko motinai paaiškėjus aplinkybėms, savo lėšomis; 5. Po santuokos nutraukimo pakeisti turimą pavardę Č. į K. pavardę; 6. Pripažinti atsakovės J. Č. 20 000,00 Eur sumokėtą avanso sumą už gyvenamojo buto Lentvario g. 55-2, Vilniuje, 737/1292 dalių 0,1292 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 181/3398 dalies 0,1699 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., pirkimą, jos asmenine nuosavybe ir priteisti atsakovei J. Č. iš ieškovo A. Č. iš viso 28 318,21 Eur piniginę kompensaciją už ieškovui asmeninės nuosavybės teise atitenkantį gyvenamąjį butą (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalis 0,1292 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 181/3398 dalį 0,1699 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., pripažįstant ieškovui A. Č. asmeninės nuosavybės teise gyvenamąjį butą (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalis 0,1292 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 181/3398 dalį 0,1699 ha bendro ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav., pripažinti atsakovės J. Č. vardu registruotą lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), asmenine nuosavybe; 7. Pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui Luminor Bank AS (buvusiam AB Nordea Bank) pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879, pasirašytą 2018 m. sausio 12 d., solidaria, nustatyti, kad kredito įmokas pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 po santuokos nutraukimo bankui mokės A. Č.; 8. Pripažinti tarp ieškovo ir atsakovės po santuokos nutraukimo prievolę kreditoriui „Swedbank“, AB pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. 18-031259-FA, pasirašytą 2018 m. birželio 11 d., solidaria, nustatyti, kad kredito įmokas pagal kreditavimo sutartį Nr. 18-031259-FA po santuokos nutraukimo bankui mokės A. Č.; 9. Priteisti visas patirtas bylinėjimosi ir teisinės pagalbos išlaidas. Priešieškinyje (p. b. 2 t., b. l. 1-13) ir patikslintuose priešieškiniuose (p. b. 4 t., b. l. 97-112, 49-66, 8 t., b. l. 1-18) nurodė, kad su ieškovu susituokę bendrai pragyveno 3 metus, nuo 2020 m. kovo mėn. nustojo artimai bendrauti kaip vyras ir žmona, jų šeiminiai santykiai galutinai pašlijo, nesutapo jų nuomonės dėl jos noro aktyviai dalyvauti dukros iš pirmos santuokos auklėjimo klausimų bei gyvenamosios vietos pasirinkimo. Stengėsi būti aktyvi auklėjant dukrą Viktoriją, todėl siūlydavo ieškovui vykti į Druskininkus dažniau, kad galėtų bendrauti su dukra, tačiau ieškovas į tai reaguodavo neigiamai ir ignoravo jos motinystės instinktą, teikdamas prioritetą tik savo asmeninėms ambicijoms. Ieškovo primesta tvarka ją žeidė, dėl to jautėsi nepilnavertė ir nors apie tai sakė ieškovui, jis į tai nekreipė dėmesio. Ieškovas nuo pat santuokos pirmų dienų įvedė savo tvarką ir nusprendė, kad ji turi elgtis tik pagal jo nustatytą gyvenimo tvarką visose srityse, ja stipriai manipuliavo ir pasinaudojo turtiniuose bei kreditorinių įsipareigojimų reikaluose. Ieškovas yra nelojalus, jausdavosi pažeminta, neturinti savarankiškumo, visiškai priklausanti nuo jo veiksmų. Nenorėdama kelti ginčų sutikdavo su ieškovo reikalavimais, jo nustatyta tvarka, dėl ko sutriko jų nuolatinis bendravimas. Ieškovas jos neišklausydavo, visą laiką kaltino neteisingu vaikų auklėjimu, jautė emocinį psichologinį spaudimą. Išvykus su sūnumi į Druskininkus, ieškovas nustojo lankyti mažametį sūnų be jokių priežasčių ir sūnų pamatė tik 2020 m. rugsėjo mėn., kuomet jį jam nuvežė. Ieškovas jos siūlomo kompromiso pusę savaitės praleisti Vilniuje, kitą laiką Druskininkuose atsisakė iš principo, jis nesistengė ir nebandė tartis dėl iškilusių problemų, nebandė atkurti darnių santykių. Jų santuoka iširo dėl abiejų kaltės – jų charakterių, poreikių nesutapimo, skirtingo požiūrio į šeimyninį gyvenimą bei vaikų auklėjimą. Sūnus A. gyvena kartu su ja, berniukas yra puikiai prižiūrimas, lanko darželį Druskininkuose, todėl mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ja labiausiai atitiks vaiko interesus ir pabrėžė, kad yra linkusi tėvo bendravimo su vaiku tvarką orientuoti į maksimalų laiką, kurį vaikas praleistų su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, tačiau nesutinka, jog vaikas turėtų kas antrą savaitę pakaitomis gyventi su kiekvienu iš skyrium gyvenančių tėvų, kadangi atstumas nuo Vilniaus iki Druskininkų siekia iki 120 km, dėl ko sūnui savaitėmis tektų kilnotis iš vienos gyvenamosios vietos į kitą ir taip būtų neužtikrinama stabili vaiko gyvenamoji aplinka, kas yra reikšminga vaiko psichologinei būklei. Šiuo metu yra nusistovėjusi bendravimo tvarka, pagal kurią jau beveik metus laiko ieškovas sūnų pasiima kas antrą savaitgalį su nakvyne, todėl mano, kad jos siūloma bendravimo tvarka yra pagrįsta protingumo kriterijumi. Sūnaus būtiniesiems poreikiams per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 450,00 Eur išlaidų, ieškovo gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, jis turi nekilnojamojo turto, vysto oro balionų veiklą, turi galimybę prisidėti prie sūnaus išlaikymo, todėl pageidauja, kad ieškovas teiktų sūnui išlaikymą po 220,00 Eur. Už tėvo dovanotas lėšas įsigijo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį laiko savo asmenine nuosavybe. Santuokos metu įgyto dalintino turto aktyvą sudaro butas, esantis (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 181/3398 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r., kurio vertė pagal teismo eksperto išvadą yra 173 000,00 Eur. Šalys turi bendrą neįvykdytą įsipareigojimą kreditoriui „Swedbank“, AB, kuris šiai dienai yra likęs 105 707,38 Eur, atsakovė minėtam turtui įsigyti panaudojo 20 000,00 Eur asmeninių lėšų, todėl šiomis sumomis turėtų būti mažinamas bendras dalintinas turtas. Pažymėjo, kad šalys bendrą ūkį vedė ir butą šeimos turtu laikė 1 m. 7 mėn., iš jų atsakovė juo naudojosi tik 7 mėn., todėl į šį butą ir žemės sklypus ji nepretenduoja ir prašo pripažinti minėtą turtą asmenine ieškovo nuosavybe, jai priteisiant iš ieškovo 28 318,21 Eur piniginę kompensaciją, kurią sudaro 20 000,00 Eur jos asmeninės lėšos ir 8 318,21 Eur įdėtos lėšos dengiant kreditą ir įrenginėjant butą su priklausiniais už ieškovui atitenkantį turtą ir nustatyti, kad solidarią šalių prievolę „Swedbank“, AB pagal būsto kreditavimo sutartį Nr. 18-031259-FA po santuokos nutraukimo vykdys ieškovas. Nesutinka su ieškovo prašomu turto padalijimo būdu, kadangi žemės sklypuose yra įrengti inžinieriniai įrenginiai, dėl kurių žemė sklypus valdyti būtų nepatogu ir dėl to gali kilti ginčai su ieškovu ateityje. Be to, ji gyvena ir dirba Druskininkuose, gyventi Vilniuje nepageidauja, dėl ko butu nesinaudotų, nenori bendrai valdyti bei naudoti butą su asmeniu, kuris turi gyvenimo draugę, su kuria praktiškai jau gyvena kartu ginčo objekte. Kreditas Luminor Bank AS buvo paimtas G. J. verslo reikmėms, kuris ir vykdė kredito grąžinimą, šis kreditas nebuvo naudojamas šeimos reikmėms. Supranta, kad pasirašius kredito sutartį tapo solidaria prievolininke kreditoriui, tačiau tai ieškovo valia prisiimta kreditorinė prievolė, ieškovas pareikalavo pasirašyti šią sutartį, nurodydamas, kad padeda savo giminaičiui jo verslui, gauti kreditiniai pinigai buvo atiduoti giminaičiui, vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kas mokės skolą, todėl prašo nustatyti, kad kredito įmokas pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 po santuokos nutraukimo bankui mokės ieškovas. Išlaikymo iš ieškovo nepageidauja.

Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė nurodė, kad su patikslintais ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies, palaikė patikslintus priešieškinio reikalavimus ir patikslintame priešieškinyje išdėstytų motyvų pagrindu prašė juos tenkinti. Atsakovė papildomai paaiškino, kad su ieškovu susipažino 2017 m. kovo mėn. pradžioje, pradėjo bendrauti susitikdami Druskininkuose, kartais laiką leisdavo ieškovo sodyboje Viečiūnuose, ar Vilniuje. Susituokę bei gimus jų bendram vaikui A., kurį laiką gyveno atskirai, ji su savo trimis vaikais gyveno Druskininkuose pas tėvus, ieškovas – Vilniuje, susitikdavo tik savaitgaliais, kai ieškovas atvažiuodavo pas ją. Ieškovas siūlė gyventi kartu jam priklausančiame 4 kambarių bute, bet šiame bute vietos buvo per mažai, todėl paėmę kreditą įsigijo jų šeimai tinkantį bendrą būstą, esantį (duomenys neskelbtini) . Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. su abiem sūnumis persikėlė gyventi į Vilnių, kur naujai įsigytame bute gyveno kartu su atsakovu ir jo dviem nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos, dukra V. liko dar metus gyventi pas senelius Druskininkuose, nes norėjo pabaigti muzikos mokyklą bei 8 klasę. Iki apsigyvenant kartu jų santykiai buvo geri, pradėjus gyventi kartu iš pradžių viskas buvo gerai, vėliau pradėjo ryškėti charakterių skirtumai, skirtingas požiūris į vaikų auklėjimą. Ieškovas gyveno savo ritmu: anksti kėlėsi, darė mankštą, vyko į darbą, iš kurio grįždavo apie 19 val. ir 20-21 val. eidavo miegoti, tuo metu ji visą laiką turėjo būti namie, prižiūrėti mažametį sūnų, laukti grįžtančių vaikų iš mokyklos, jais rūpintis, gaminti šeimai maistą. Savaitgaliais važiuodavo į Druskininkus pas jos dukrą, iš pradžių tai ieškovui netrukdė, vėliau ieškovas pradėjo priekaištauti, nes norėjo likti Vilniuje, todėl atvežęs ją pas tėvus, pats vykdavo į sodybą Viečiūnuose ir su ja kartu nebūdavo. Gyvenant kartu prasidėjo nesutarimai dėl vaikų auklėjimo, ieškovas norėdavo, kad visą laiką ji su vaikais būtų namuose, niekur neitų, nevažiuotų į Druskininkus, stengėsi riboti jos laisvę, visada jausdavosi teisus, kitų nuomonės neklausydavo ir viską nuspręsdavo vienas pats. Visas iškilusias problemas spręsdavo pas psichologą, nes nesant psichologui pasikalbėti nepavykdavo, įsiplieksdavo konfliktai, todėl nenorėdama konfliktų namuose stengdavosi savo nuomonės nereikšti. 2020 m. kovo 22 d. iš užsienio turėjo grįžti ieškovo vyriausia dukra ir dėl karantino izoliuotis jų bendruose namuose, ieškovas norėjo, kad grįžus jo dukrai visi kartu izoliuotųsi, tačiau ji nenorėdama rizikuoti savo mažamečio sūnaus sveikata nepakluso ieškovui ir izoliavimosi laikotarpiu nusprendė pabūti pas savo tėvus. 2020 m. kovo 20 d. ieškovas ją su vaikais atvežė į Druskininkus pas tėvus, o pats grįžo į Vilnių, nes reikėjo statyti terasą. Kada ji grįš į Vilnių su ieškovu nesitarė, tikėjosi, kad pasibaigus ieškovo dukros izoliavimosi periodui, ieškovas parsiveš ją su vaikais į namus, tačiau ieškovas dėl jos nepaklusimo pas ją neatvažiavo, visuomet laukė atvykstančio ieškovo, su juo bendravo žinutėmis, klausdavo, kada jis atvažiuos, bet jis nevažiuodavo nurodydamas, kad dėl karantino. 2020 m. birželio mėn. su sūnumi buvo grįžusi į Vilnių, nes sūnui reikėjo priduoti knygas į mokyklą, namuose pabendravo su ieškovo vaikais, tačiau ieškovas bendrauti jokio noro nerodė, todėl nepakalbėjusi su ieškovu grįžo į Druskininkus. Vasarą vaikščiodama su sūnumi po miestą ne kartą matė pravažiuojantį ieškovą, tačiau jis jokio noro susitikti nei su vaiku, nei su ja nerodė, apie tai, kad yra Druskininkuose, jai nepranešė. Nuo to laiko iki 2020 m. rugsėjo mėn. su ieškovu apie susidariusius santykius nekalbėjo, kiekvienas gyveno atskirai, matydama, kad ieškovas nenori bendrauti, 2020 m. rugpjūčio mėn. sūnų užrašė į mokyklą Druskininkuose, tačiau apie tai su ieškovu nekalbėjo, nes vis tikėjosi, kad ieškovas pas juos atvažiuos. 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovas parašė žinutę, jog reikia įforminti skyrybas, siūlė ieškovui išsaugoti šeimą, 4 dienas gyventi Vilniuje, kitas – Druskininkuose, norėjo būti kartu su ieškovu, vis tikėjosi, kad susidariusi situacija išsispręs, tačiau ieškovas kategoriškai nesutiko ir suruošė dokumentus santuokai nutraukti. Nuo pat gimimo vaiko gyvenamoji vieta buvo kartu su ja Druskininkuose, Vilniuje gyveno tik pusę metų, sūnų maitino iki dviejų metų, todėl jų ryšys yra labai stiprus. Nuo 2020 m. kovo 20 d. pusę metų sūnų augino viena, kadangi ieškovas nebuvo atvažiavęs, vėliau sūnų nuvežė ieškovui ir nuo to laiko ieškovas su sūnumi bendrauja kas antrą savaitgalį. Pas ieškovą gyvenimo sąlygos geros, tačiau mano, kad sūnaus gyvenamoji vieta turėtų būti nustatyta su ja, nes vaikas nuo gimimo gyvena kartu su ja. Sutinka, kad reikalinga nustatyti bendravimo tvarką su vaiku, iš esmės sutinka ir su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka, tačiau nesutinka, kad bendravimas būtų nustatytas kas savaitę laiko, kadangi tai vaikui nebūtų stabilu ir pakenktų jo psichinei būklei bei sveikatai, taip pat nesutinka, kad ieškovas 30 dienų vienu metu atostogautų su sūnumi. Pirminiame priešieškinyje sūnaus išlaikymui reikalinga 400,00 Eur suma nurodyta ne tiksliai, kadangi prisidėjo darželio, transportavimo išlaidos, be to, pabrango maisto produktai, drabužiai. Ieškovo pajamos didesnės, jis kitiems savo nepilnamečiams vaikams skiria ženkliai didesnę sumą, todėl iš ieškovo prašo priteisti po 220,00 Eur išlaikymui. Bendram turtui įgyti panaudojo 20 000,00 Eur savo asmeninių lėšų, su ieškovu santykiai yra konfliktiški, jiems gyventi kartu viename bute nebūtų galimybės, nori įsigyti savo būstą, todėl prašo priteisti iš ieškovo 28 318,21 Eur kompensaciją, kurią sudaro jos asmeninės lėšos investuotos į būsto įsigijimą ir jai priklausanti ½ bendro turto dalis, likusi išminusavus iš bendro turto vertės 20 000,00 Eur jos asmenines lėšas, likusią kredito dalį, išmokėtą kredito dalį bei ieškovo sumėtą jai priklausančią kredito dalį, o bendrą turtą priteisti ieškovui. Bendrame bute esančius namų apyvokos daiktus, įrangą, buities reikmenis įgijo bendromis lėšomis, viskas yra likę bute, tačiau šio turto ji nereikalauja ir palieka ieškovui. Sutinka, kad su ieškovu yra solidarūs skolininkai bankams „Swedbank“, AB ir Luminor Bank AS, tačiau mano, kad priteisus visą bendrą turtą ieškovui, turėtų būti nustatyta vykdymo tvarka, jog „Swedbank“, AB kreditą mokėtų ieškovas. Luminor Bank AS kreditas buvo paimtas ieškovo pusbroliui G. J., kuris kas mėnesį mokėjo kreditą ieškovui, o pastarasis pervesdavo šiuos pinigus bankui, todėl ir toliau už šio kredito vykdymą turi būti atsakingas ieškovas. Sutinka, jog ieškovo įsteigta mažoji bendrija po santuokos nutraukimo atitektų ieškovui, išlaikymo iš ieškovo neprašo ir pageidauja, kad po santuokos nutraukimo jai būtų palikta iki santuokos turėta pavardė.

Trečiojo asmens „Swedbank“, AB atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant ir nurodė, kad tarp „Swedbank“, AB ir A. Č. 2014 m. lapkričio 12 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 14-077232-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilniuje, įkeitimu, jog įsipareigojimų vykdymas pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo liktų asmeninė A. Č. prievole neprieštarauja. Taip pat, tarp „Swedbank“, AB ir šalių 2018 m. birželio 11 d. buvo sudaryta kredito sutartis Nr. 18-031259-FA (su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais), tinkamas įsipareigojimų pagal šią sutartį įvykdymas yra užtikrintas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , Vilnius, bei buto, esančio (duomenys neskelbtini)  įkeitimu. Pažymėjo, kad sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidarioje prievolėje ir susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita, tačiau prieš kreditorių „Swedbank“, AB už prievolių pagal kredito sutartį įvykdymą abu skolininkai turi išlikti atsakingi solidariai, todėl prieštarauja, kad įsipareigojimai pagal kredito sutartį Nr. 18-031259-FA būtų pripažinti asmenine ieškovo prievole (p. b. 3 t., b. l. 80).

Trečiojo asmens Luminor Bank AS atstovas į teismo posėdį neatvyko. Rašytiniuose paaiškinimuose prašė bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant ir nurodė, kad prievoliniai teisiniai santykiai yra susiklostę tarp kreditoriaus iš vienos pusės ir sutuoktinių kaip solidariųjų skolininkų iš kitos pusės remiantis 2018 m. sausio 12 d. kreditavimo sutartimi Nr. 0903-2018-132879. Už kredito grąžinimą sutuoktiniai atsako solidariai kreditavimo sutarties pagrindu, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po sutuoktinių santuokos nutraukimo. Siekis be kreditoriaus sutikimo pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms. A. Č. prašymu 2020 m. lapkričio mėn. kreditorius svarstė prievolių pagal kreditavimo sutartį modifikavimo galimybes, tačiau buvo priimtas neigiamas sprendimas dėl netenkinamų rodiklių. Nesutinka solidarias prievoles padalinti tarp sutuoktinių, kadangi solidarioji skolininkų atsakomybė ir šios rūšies atsakomybės už prievolių kreditoriui įvykdymą nustatymas yra skirtas kreditoriaus interesams užtikrinti. Banko interesai nebūtų pažeisti, jeigu sutuoktiniai susitartų nustatyti prievolės vykdymo tvarką taip nesaistant banko, bet aiškiai nurodant, kad sutuoktinių atsakomybė prieš banką išlieka solidari (p. b. 3 t., b. l. 141-142).

Trečiojo asmens AB SEB banko atstovas į teismo posėdį neatvyko. Atsiliepime į ieškinį prašė civilinę bylą nagrinėti banko atstovui nedalyvaujant ir patvirtino, kad ieškovas A. Č. iki santuokos įregistravimo su AB SEB banku sudarė 2004 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį Nr. 1550418020755-12, kurios pagrindu tinkamam prievolių įvykdymo užtikrinimui bankui yra įkeistas ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini) . Kredito sutartį ir įkeistą turtą ieškovas įgijo iki santuokos sudarymo, todėl prievolės, kylančios iš šios kredito sutarties, ir minėtas turtas santuokos nutraukimo byloje nedalintini. Patvirtina, kad šalys neturi bendrų dalintinų prievolių AB SEB bankui, kurių modifikavimui būtų reikalingas kreditoriaus sutikimas. Ieškovo įsipareigojimai bankui pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį Nr. 155041802755-12 laikytini asmeniniais ieškovo įsipareigojimais AB SEB bankui. Ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai nepažeidžia AB SEB banko, kaip ieškovo kreditoriaus, teisių bei teisėtų interesų ir AB SEB bankas jiems nereiškia prieštaravimų (p. b. 1 t., b. l. 150-151).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje (p. b. 3 t., b. l. 84-86) bei rašte vykdant teismo įpareigojimą (p. b. 4 t., b. l. 96) nurodyta, kad buities sąlygos abiejų šalių namuose yra tinkamos augti vaikui. Duomenų, kad šalys netinkamai rūpintųsi ar neprižiūrėtų savo vaikų, nėra, tėvams atvejo vadybos procesas nebuvo taikomas, į socialinės rizikos šeimų auginančių vaikus apskaitą šalys nebuvo įrašytos. Su A. Č. nebendrauta dėl jo amžiaus. Nuo pat vaiko gimimo vaikas gyveno ir gyvena su motina, kuri didžiąją dalį savo laiko skyrė būtent mažamečiui A., dėl mažamečio A. buvo išėjusi motinystės atostogų. Ją ir vaiką sieja stiprus emocinis, dvasinis ryšys. Atsižvelgiant į vaiko amžių (brandą), tai, kad mama tinkamai užtikrina vaiko teises ir interesus, tėvo ir mažamečio tarpusavio bendravimas yra žymiai sumažėjęs, gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su vaiko mama. A. Č. yra mažametis, vaiko tėvai gyvena skirtingose mietuose, taip pat planuoja nepilnametį vaiką leisti į darželį. Neužtikrinta stabili vaiko gyvenamoji vieta, galimas kelių ugdymo įstaigų lankymas gali padaryti neatitaisomą emocinę ir psichologinę žalą vaikui, todėl J. Č. siūloma bendravimo tvarka geriausiai užtikrins vaiko interesus. Abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką bei tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai. Jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir vaiko poreikius visumą, ir vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje reikšmingais pripažintais kriterijais nuspręs, kad A. Č. yra pajėgus teikti prašomą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tai toks išlaikymo dydis atitiks mažamečio vaiko interesus. Siekiant, kad nepilnametis vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, iš A. Č. turėtų būti priteista J. Č. prašoma arba panaši suma nepilnamečiam vaikui išlaikyti. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė palaikė pateiktą išvadą byloje.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

šalių ir jų atstovų paaiškinimais, bylos rašytiniais įrodymais nustatyta, kad šalys (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką (p. b. 7 t., b. l. 125), santuokoje (duomenys neskelbtini)  gimė sūnus A. Č. (p. b. 1 t., b. l. 20). Gimus šalių sūnui, atsakovė J. Č. su šalių sūnumi A. bei nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos: dukra V. K., gimusia (duomenys neskelbtini) , ir sūnumi A. K., gimusiu (duomenys neskelbtini) , gyveno atsakovės motinai J. G. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , kartu su atsakovės tėvais (p. b. 1 t., b. l. 140-141, 144-146). Ieškovas A. Č. su nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos: dukra A. Č., gimusia (duomenys neskelbtini) , ir sūnumi A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini) , gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , ieškovo dukra iš pirmos santuokos A. Č. gyveno su motina, šeima susitikdavo ir kartu laiką leisdavo savaitgaliais. Šalys 2018 m. birželio 11 d. su „Swedbank“, AB pasirašė kreditavimo sutartį Nr. 18-031259-FA, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 100 000,00 Eur kreditas, kuris buvo panaudotas 2018 m. liepos 10 d. įsigytam butui, esančiam (duomenys neskelbtini) , ir 737/1292 dalims žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , bei 181/3398 daliai žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  m. sav., atsiskaityti ir nupirkto būsto apdailai atlikti (p. b. 1 t., b. l. 71-87, 2 t., b. l. 24-38), negrąžinto kredito likutis 2022 m. kovo 17 d. sudarė 89 046,08 Eur (p. b. 8 t., b. l. 92). Įrengus šeimos būstą, į jį įsikėlė gyventi atsakovas su abiem nepilnamečiais vaikais A. Č. ir A. Č., o nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. į jį įsikėlė ir atsakovė J. Č. su dviem sūnumis A. Č. ir A. K., atsakovės dukra V. K. liko gyventi pas atsakovės J. Č. tėvus Druskininkuose. Nuo 2020 m. kovo 20 d. atsakovė J. Č. su vaikais A. Č., A. K. ir V. K. gyvena Druskininkuose pas savo tėvus (p. b. 2 t., b. l. 42). Gyvendamos santuokoje šalys kito nekilnojamojo turto neįgijo, 2019 m. lapkričio 27 d. įgytas automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris registruotas atsakovės J. Č. vardu (p. b. 1 t., b. l. 30, 2 t., b. l. 23), be to, šalys 2018 m. sausio 12 d. su Luminor Bank AS sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 32 4000,00 Eur kreditas (p. b. 1 t., b. l. 63-65), negrąžinto kredito likutis 2022 m. kovo 17 d. sudarė 27 626,71 Eur (p b. 8 t., b. l. 93).

Šalių santuoka truko ketverius metus septynis mėnesius, tačiau šalys nuo 2020 m. kovo 20 d. gyvena atskirai, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. jų bendras gyvenimas ir santykiai nutrūko galutinai, bandymai išsaugoti šeimą nepavyko, abu nenori gyventi kartu, sutuoktiniai jau daugiau nei metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo, neveda bendro ūkio, todėl negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu, kas leidžia teismui spręsti, jog šalių santuoka faktiškai iširo, susitaikyti galimybių nėra, todėl ji nutrauktina (CK 3.53 straipsnio 1, 2 dalys). Santuoką nutraukus, šalių pageidavimu ieškovui paliktina jo pavardė Čabanas, atsakovei paliktina iki santuokos turėta pavardė – Karaciejienė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

I.                      Dėl sutuoktinių kaltės nustatymo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutuoktinio teisė reikalauti nutraukti santuoką, kai ji iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007, 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2012 ir kt.). Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis). Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo pablogėjus tarpusavio santykiams ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant sutuoktinių kaltės klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalykų konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010 ir kt.). Pagal CK 3.61 straipsnio 2 dalį teismas atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Byloje nustatyta, kad šalys susituokė (duomenys neskelbtini) . (p. b. 7 t., b. l. 125). Ieškovo teigimu, jis su atsakove pradėjo bendrauti 2017 m. pavasarį, iki santuokos sudarymo gyveno atskirai, susitikdavo savaitgaliais, bendravo gražiai, abu turėjo nepilnamečių vaikų iš pirmos santuokos, todėl siekdami šeimoje lengviau išspręsti įvairius klausimus, su atsakove pradėjo vaikščioti pas psichologą. Jų draugystės metu atsakovė pastojo, abu nusprendė susituokti, po santuokos sudarymo toliau gyveno atskirai, tačiau gimus sūnui įsigijo bendrą būstą, kuriame šalys su keturiais nepilnamečiais vaikais kartu pradėjo gyventi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Gyvenant kartu jų santykiai buvo geri, sutardavo gražiai, pasitaikydavo nesutarimų dėl vaikų auklėjimo bei laiko praleidimo Druskininkuose pas atsakovės tėvus. Visus nesutarimus išspręsdavo civilizuotai, jei kilusių nesutarimų išspręsti patiems nepavykdavo, juos atidėdavo ir spręsdavo pas psichologą. 2020 m. kovo 20 d. nuvežė atsakovę su vaikais A. ir A. į Druskininkus pas atsakovės tėvus, pats vyko į sodybą Viečiūnuose. Tuo metu šalyje buvo paskelbtas karantinas, atsakovė nedirbo, vaikai mokėsi nuotoliniu būdu, todėl atsakovė pas tėvus galėjo būti kiek norėjo, konkrečios datos, kada ji grįš, nebuvo sutarę. Manė, kad atsakovė grįš rugsėjo mėn., nes vaikams reikėjo eiti į mokyklą, tačiau atsakovė negrįžo, o 2020 m. rugsėjo mėn. sužinojo, kad atsakovės sūnus A. pradėjo lankyti mokyklą Druskininkuose, atsakovė įsidarbino sanatorijoje (duomenys neskelbtini) , todėl suprato, kad atsakovė jį paliko. 2020 m. rugsėjo mėn. kelis kartus buvo susitikęs su atsakove, sprendė, kaip galima atstatyti jų santykius, tačiau atsakovė nenorėjo gyventi vien tik Vilniuje, bendro sprendimo nerado, todėl pasiūlė atsakovei santuoką nutraukti (2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 32 min. 26 sek. – 1 val. 50 min. 30 sek.). Atsakovė neginčijo savo kaltės dėl santuokos iširimo, patvirtino, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. su vaikais gyvena pas savo tėvus ir nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti, tačiau neigė, kad paliko ieškovą bei nurodė, kad santuoka iširo dėl abiejų kaltės. Jų santykiai su ieškovu buvo geri iki tol, kol gyveno skyrium ir susitikdavo tik savaitgaliais. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. pradėjus gyventi kartu iš pradžių viskas buvo gerai, kiekvieną savaitgalį vykdavo į Druskininkus, kur tuo metu pas jos tėvus buvo likusi gyventi jos dukra. Vėliau ieškovas pradėjo priekaištauti dėl savaitgalių praleidžiamų Druskininkuose, jis norėdavo likti Vilniuje, o ją su vaikais atvežęs pas tėvus, pats išvažiuodavo į sodybą Viečiūnuose, be to, išryškėjo jai nepriimtinos ieškovo charakterio savybės, nes jis ir toliau gyveno savo ritmu, keldavosi anksti ryte, darydavo mankštą, vykdavo į darbą, iš kurio grįždavo apie 19 val. ir 20-21 val. eidavo miegoti, tuo tarpu ji visą dieną turėjo praleisti namuose, laukti iš mokyklos grįžtančių vaikų bei ieškovo iš darbo, nes ieškovas nenorėdavo, kad ji kur nors išeitų, važiuotų į Druskininkus, taip stengdamasis riboti jos laisvę. Ieškovas visada jausdavosi teisus, nenorėdavo girdėti jokių priekaištų, visus klausimus spręsdavo vienas, o pradėjus su juo kalbėtis kildavo konfliktai, todėl kilusias problemas spręsdavo tik pas psichologą. Didžiausi konfliktai būdavo dėl vaikų auklėjimo bei ieškovo nesupratimo, jog ji norėdavo važiuoti pas dukrą į Druskininkus. Be to, jai nepatiko, kai ieškovas nesaikingai pavartojęs alkoholį, jai nieko nepasakęs išeidavo ir grįždavo tik kitą dieną. 2020 m. kovo 22 d. ieškovo vyriausioji dukra turėjo grįžti iš užsienio ir izoliuotis jų šeimos namuose, ieškovas siūlė izoliuotis visai šeimai kartu, tačiau ji nesutiko, todėl 2020 m. kovo 20 d. ieškovas ją su sūnumis atvežė į Druskininkus pas tėvus. Kada grįš į Vilnių su ieškovu nesitarė, laukė atvykstant ieškovo pas juos, bet ieškovas neatvažiavo, taip bausdamas dėl jos nesutikimo kartu izoliuotis. Baigiantis vasarai supratusi, jog ieškovas nenori bendrauti, 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje užrašė sūnų į mokyklą Druskininkuose, o rugsėjo mėn. po dekreto grįžo į darbą. Norėjo išsaugoti šeimą, rašė ieškovui žinutes prašydama persigalvoti, 2020 m. rugsėjo mėn. susitikusi su ieškovu bandė kalbėtis, tačiau ieškovas kategoriškai buvo nusiteikęs nutraukti santuoką. Ieškovas nesugebėjo priimti kritikos bei spręsti problemų be psichologo pagalbos, nenorėjo išsaugoti šeimos, todėl yra taip pat kaltas dėl santuokos iširimo (2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 51 min. 56 sek. – 2 val. 39 min. 35 sek., 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 15 min. 00 sek. – 1 val. 22 min. 17 sek.).

Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovas prašo pripažinti, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes atsakovė 2020 m. kovo 20 d. išvykusi su vaikais pas savo tėvus jį paliko, o atsakovė prašo santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes jos teigimu ieškovas nesugebėjo priimti kritikos, spręsti problemų be psichologo pagalbos, priekaištavo jai dėl vykimo pas dukrą, ribodavo jos laisvę bei nenorėjo išsaugoti šeimos. Teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visetą, sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog atsakovė jį paliko ir tai buvo santuokos iširimo priežastis (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnio 1 dalis).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d., esant šalyje paskelbtam karantinui, ieškovo vyresniajai dukrai grįžtant iš užsienio izoliuotis pas ieškovą namuose, atsakovei nesutikus kartu izoliuotis, ieškovas atsakovę kartu su sūnumis A. ir A. nuvežė pas atsakovės tėvus į Druskininkus, kur atsakovė galėjo būti norimą laiką. Ieškovo teigimu atsakovė išvykusi pas tėvus jį paliko. Atsakovė neigė, kad paliko ieškovą ir paaiškino, kad 2020 m. kovo 20 d. pas tėvus atvažiavo pabūti kurį laiką, dalį asmeninių daiktų paliko namuose Vilniuje. Ieškovas atvežęs ją su vaikais į Druskininkus, pats išvažiavo į sodybą Viečiūnuose. Kitą dieną ieškovas išvyko į namus, nes reikėjo statyti terasą, siūlė pagaminti maisto, tačiau ieškovas atsisakė. Sūnus A. mokėsi nuotoliniu būdu, kada grįš į namus nebuvo nusprendę, laukdavo ieškovo atvykstančio savaitgaliais, tikėjosi, kad ieškovas, dukrai pasibaigus 2 savaičių izoliacijos laikotarpiui, atvažiuos jų pasiimti, bet ieškovas neatvažiavo. Su ieškovu bendravo žinutėmis, klausdavo, ar atvažiuos, tačiau ieškovas atrašydavo, kad neatvažiuos dėl pandemijos. 2020 m. birželio mėn. su sūnumi A. grįžo į namus Vilniuje, nes reikėjo sūnui grąžinti knygas į mokyklą, norėjo pakalbėti su ieškovu, tačiau ieškovas bendrauti nenorėjo ir visą laiką prabuvo prie kompiuterio. Vasarą, vaikščiodama su sūnumi po miestą, kelis kartus matė pravažiuojantį ieškovą, tačiau ieškovas nei jos, nei sūnaus neaplankė. Tik 2020 m. rugpjūčio mėn. paskutinę savaitę matydama, kad ieškovas nenori bendrauti nei su ja, nei su sūnumi A., sūnų A. užrašė į mokyklą Druskininkuose, o 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovas jai pasiūlė skirtis. Prašė ieškovo nenutraukti santuokos, bandyti ją išsaugoti, teikė pasiūlymus dėl gyvenimo Vilniuje ir Druskininkuose, tačiau ieškovui jos pasiūlymai netiko ir ieškovas sprendimo nutraukti santuoką nepakeitė. Iš ieškovo patikslintame ieškinyje (registravimo Nr. DOK-3378 (3.51) pateikto tarp šalių 2020 m. vasario 22 d. bei 2020 m. kovo 1 d.-10 d. vykusio susirašinėjimo matyti, kad šalys bendravo gražiai, pasakojo apie savo jausmus, veiklą, nurodė mylintys vienas kitą, tarėsi dėl pirkinių, bendravimo su psichologu nuotoliniu būdu, valgio ruošimo. Tą pačią dieną, kuomet ieškovas nuvežė atsakovę pas tėvus, t. y. 2020 m. kovo 20 d., ieškovė pasiūlė atsakovui iškepti kotletų rytdienai, klausė, ar atvažiuotų pasiimti, ieškovas atsakė, kad ne (p. b. 2 t., b. l. 60-65). Iš atsakovės pateikto tarp šalių vykusio susirašinėjimo (p. b. 8 t., b. l. 30) bei atsakovės paaiškinimų (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 54 sek. – 42 min. 45 sek.) matyti, kad 2020 m. kovo 29 d. atsakovė teiravosi ieškovo, ar jis jų nepamiršo, kaip vaikai, kaip sekasi darbe, ką veikia per dienas, nurodė, kad jis nerašo, ieškovas atsakė, kad nepamiršo, jog viskas yra gerai, nurodė, kad myli, o 2020 m. balandžio 5 d. ieškovas atsiuntė atsakovei atvirutę pasveikindamas su Verbų sekmadieniu. Iš ieškovo 2022 m. kovo 7 d. atsiliepime į priešieškinį (dokumento registravimo Nr. DOK-7930) pateikto tarp šalių 2020 m. gegužės 15 d. vykusio susirašinėjimo matyti, kad ieškovas rašė, jog laukia jų kasdien, atsakovė klausė, ar ieškovas negali paskambinti bei parašyti, ieškovas atsakė, kad gali tiek pat, kiek ir ji, atsakovė nurodė, kad ji rašė, bet iš jo atsakymo suprato, kad jis nenori bendrauti ir laukia, kada ieškovas užsinorės (p. b. 8 t., b. l. 69). Ieškovo patikslintame ieškinyje (registravimo Nr. DOK-3378 (3.51) pateiktas šalių 2020 m. birželio 26 d. susirašinėjimas, jog ieškovas pranešė, kad namelyje (šalių paaiškinimais ieškovo sodyboje Viečiūnuose) planuoja būti iki sekmadienio, pasiūlė atsakovei atvažiuoti pasimaudyti, atsakovė padėkojo už kvietimą ir nurodė, kad gal pasinaudos, dar turi truputį darbų (p. b. 2 t., b. l. 70). Šalių paaiškinimais nuo 2020 m. birželio mėn. (kuomet atsakovė buvo atvykusi į Vilnių) iki 2020 m. rugsėjo mėn. šalys susitikę nebuvo, apie santykius nekalbėjo, bendravo retomis žinutėmis, ieškovas kvietė atvykti atsakovę su vaiku į sodybą Viečiūnuose, atsakovė kvietė atvykti ieškovą pas ją. Iš atsakovės pateikto tarp šalių vykusio susirašinėjimo (p. b. 8 t., b. l. 31-32) bei atsakovės paaiškinimų (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 36 min. 54 sek. – 42 min. 45 sek.) matyti, kad 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovas pasiūlė atsakovei pasikalbėti apie santuokos nutraukimą, nes jam apmaudu dėl atsakovės sprendimo, atsakovė atrašė, jog būtent ieškovas pusei metų buvo dingęs iš jų gyvenimo, ieškovas nurodė, kad neverta ginčytis, kas dingo, kas liko namuose, nes jų matymas, kaip ir daugelis kitų klausimų, skirsis, atsakovė rašė, kad nori išlaikyti šeimą, prašė pabandyti, atvažiuoti, pabūti kartu, pakalbėti, ieškovas sutiko atvažiuoti ir nurodė, kad savo nuomonės nepakeis. Liudytoja J. G. (atsakovės motina) parodė, kad 2020 m. kovo 20 d. dukra atvažiavo pas juos, nes grįžo ieškovo dukra iš Anglijos, nuo tos dienos iki 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovas nebuvo atvažiavęs, dukra tikėjosi, kad ieškovas atvažiuos, bet jis neatvažiavo. Kiek laiko dukra turėjo būti pas juos, nežinojo, prasidėjo nuotolinis mokymas, todėl manė, kad dukra pabus iki birželio mėn., kol baigsis mokslo metai, tačiau ji liko, nes ieškovas neatvažiavo jos pasiimti. Per Druskininkų šventę vaikščiodama su vaiku mieste matė pravažiuojantį ieškovą, ieškovas pas juos neužvažiavo, todėl nusprendė, kad dukra yra nepageidaujama Vilniuje. 2020 m. rugsėjo mėn. dukra pasakė, kad ieškovas padavė skyryboms, su dukra apie jos santykius su ieškovu nekalbėjo, todėl jai buvo šokas (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 04 min. 04 sek. – 1 val. 41 min. 37 sek.). Liudytojas G. J. (ieškovo pusbrolis) parodė, kad iš pradžių tarp šalių viskas buvo gražu, šeima pasistatė namą Vilniuje, jame gyveno, paskui šalys susipyko, atsakovė išvažiavo, tačiau tikslių aplinkybių nežino. Ieškovas anksčiau į sodybą Viečiūnuose atvykdavo beveik kiekvieną savaitgalį, per atostogas, o dabar retai (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 11 min. 40 sek. – 2 val. 13 min., 2 val. 30 min.  22 sek. – 52 sek.). Taigi, kaip matyti iš šalių paaiškinimų, jų susirašinėjimų, liudytojų J. G. ir G. J. parodymų, keletą savaičių iki atsakovės atvažiavimo į Druskininkus, nepaisant tarp šalių buvusių nesutarimų, nepasitenkinimų, vienas kito nesupratimo tam tikrais klausimais, šalių santykiai iš esmės buvo gražūs, abu teigė mylintys vienas kitą. 2020 m. kovo 20 d. atsakovė su vaikais į Druskininkus buvo atvežta ieškovo, nes atsakovė nesutiko kartu izoliuotis su ieškovo iš užsienio grįžtančia dukra, dėl ko ieškovas buvo nepatenkintas. Atvažiavusi į Druskininkus, ieškovui būnant sodyboje Viečiūnuose, atsakovė teiravosi ieškovo dėl valgio pagaminimo, po savaitės būtent atsakovė kreipėsi į ieškovą teiraudamasi, kaip ieškovui ir jo vaikams sekasi, ar ieškovas jų nepamiršo, laukė atvažiuojančio ieškovo jos pasiimti, vėliau rašė ieškovui, tačiau iš jo atsakymo suprato, kad ieškovas nenori su ja bendrauti, 2020 m. birželio mėn. nuvyko į Vilnių, tikėjosi pasikalbėti su ieškovu, bet tuo metu ieškovas dirbo, o 2020 m. rugsėjo 2 d. ieškovui pasiūlius nutraukti santuoką, prašė ieškovo persigalvoti, norėjo išsaugoti šeimą. Ieškovas neneigė, kad atsakovė išvykdama į Druskininkus namuose Vilniuje paliko savo daiktų, patvirtino, kad su atsakove laiko, kurį ji pabus pas tėvus, nebuvo aptarę ir atsakovė galėjo būti pas tėvus kiek norėjo, jie bendravo susirašinėdami ir jis tikėjosi, kad atsakovė prasidėjus mokslo metams rugsėjo mėn. sugrįš. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, jog atsakovei buvo svarbi šeima bei ieškovas, ji vykdama į Druskininkus neplanavo ir nesiekė palikti ieškovo bei nutraukti su juo visus santykius, priešingai, atsakovė į Druskininkus važiavo siekdama apsaugoti savo nepilnamečius vaikus nuo tuo metu naujai išplitusios nežinomos COVID-19 ligos ir visą laiką tikėjosi, kad ieškovas atvažiuos jų pasiimti, o ieškovui pradėjus kalbėti apie skyrybas siekė santuoką išsaugoti. Tai, kad atsakovė siūlydama išsaugoti santuoką norėjo dalį laiko praleisti Druskininkuose, dalį Vilniuje, kas visiškai netiko ieškovui, kuris kategoriškai buvo nusprendęs gyventi Vilniuje, bei šalims nebandant ieškoti jokių kitų variantų, neleidžia pagrįstai teigti, kad atsakovė nenorėjo gyventi šeimoje ar prisidėti prie bendro šeimos ūkio, kaip tai nurodė ieškovas.

Ieškovas, kaip vieną iš pagrindinių įrodymų, patvirtinančių, jog atsakovė jį paliko nurodė tarp atsakovės ir atsakovės motinos pasirašytą panaudos sutartį bei aplinkybes, jog atsakovės sūnus A. 2020 m. rugsėjo mėn. pradėjo lankyti mokyklą Druskininkuose, o atsakovė dirbti. Iš į bylą pateiktos panaudos sutarties matyti, kad atsakovė 2020 m. kovo 20 d. su motina J. G. sudarė panaudos sutartį, kuria J. G. leido atsakovei ir jos trims nepilnamečiams vaikams gyventi jai priklausančiame name panaudos pagrindais, įsipareigojant mokėti 130,00 Eur grynais kiekvieną mėnesį už patiriamus komunalinių paslaugų nuostolius (p. b. 2 t., b. l. 42). Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad tėvams ieškovas niekada nepatiko, jos tėvai prieštaravo jų santykiams, tėvas apie ieškovą buvo visko prisiklausęs, atvyko pas tėvus karantino laikotarpiu nenusprendus, kiek laiko pas juos bus, todėl su mama sudarė panaudos sutartį, kad viskas būtų oficialu ir ji prisidėtų mokėdama mokesčius, o sūnų į mokyklą užrašė tik 2020 m. rugpjūčio mėn. pabaigoje, matydama, kad ieškovas nebendrauja ir nenori bendrauti nei su ja, nei su jų sūnumi A. Į darbą po vaiko priežiūros atostogų grįžo tik 2020 m. rugsėjo 29 d. (2021 m. lapkričio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 17 min. 36 sek. – 2 val. 18 min. 30 sek., 2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 29 min. 15 sek. – 33 min. 06 sek.). Liudytoja J. G. (atsakovės motina) patvirtino, kad jos vyras buvo prieš dukters santuoką su ieškovu bei parodė, jog jie net nežinojo, kad šalys susituokė, nuo jų viskas buvo slepiama. Kai 2020 m. kovo 20 d. dukra atvažiavo karantinuotis, ji jau buvo išėjusi į pensiją, trūko pinigų, todėl su dukra sudarė panaudos sutartį, kad dukra taip pat mokėtų už elektrą ir vandenį, nes vaikai daug išnaudoja, o jai buvo per brangu. Panaudos sutartyje termino nenurodė, nes atsakovė tikėjosi išvažiuoti atgal į Vilnių. Atsakovė su vaikais liko gyventi pas juos, nes ieškovas jų neatvažiavo pasiimti (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 09 min. 34 sek. – 1 val. 40 min. 40 sek.). Įvertinus nurodytas aplinkybes, šalių susirašinėjimą, tai, jog šalyje buvo paskelbtas karantinas ir atsakovė pas tėvus atvyko nežinodama buvimo laiko, panaudos sutartis iš esmės buvo pasirašyta dėl komunalinių mokesčių mokėjimo, teismas sprendžia, jog vien panaudos sutarties sudarymas atvykimo dieną (nepriklausomai kieno iniciatyva) ar vaiko užrašymas į mokyklą, kuomet ieškovas pats nesiėmė jokios iniciatyvos susitikti su atsakove, parsivežti ją į namus, ar ieškovės grįžimas į darbą po vaiko priežiūros atostogų, kuomet jau tarp šalių buvo nuspręsta santuoką nutraukti, neįrodo, jog atsakovė paliko ieškovą ir būtent tai buvo santuokos iširimo priežastis.

Pažymėtina, kad santuokos iširimą gali lemti netinkamas abiejų sutuoktinių pareigų vykdymas: neatsakingas požiūris į šeimą, nepagarba vienas kitam, nenoras stengtis, kad šeima būtų išsaugota, neigiamas nusistatymas vienas kito atžvilgiu, bendro intereso dėl šeimos gerovės nebuvimas, nuolatiniai konfliktai. Byloje nustatytos tokio pobūdžio aplinkybės gali sudaryti pagrindą konstatuoti, kad dėl santuokos nutrūkimo kalti abu sutuoktiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398/2013). Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

Nagrinėjamu atveju, iš šalių paaiškinimų matyti, kad iki kol šalys pradėjo gyventi kartu bendrame šeimos būste (2019 m. rugsėjo 1 d.), jų santykiai buvo geri, jokių nesutarimų nebuvo, pradėjus gyventi kartu tarp šalių pradėjo kilti nesutarimai dėl vaikų auklėjimo bei atsakovės noro kas savaitgalį vykti į Druskininkus, tačiau šie nesutarimai šalių buvo išsprendžiami pačių arba su psichologo pagalba. Pagrindinė priežastis iš esmės pakeitusi šalių tarpusavio santykius buvo ta aplinkybė, kad atsakovei nesutikus kartu izoliuotis ieškovo dukrai grįžus iš užsienio, atsakovė su sūnumis 2020 m. kovo 20 d. mažiausiai šiam laikotarpiui nuvažiavo į tėvų namus Druskininkuose. Nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2020 m. rugsėjo mėn. šalys iš esmės bendravo susirašinėdamos, vienas kitą kviesdamos atvažiuoti, tačiau atsakovė savo iniciatyva į namus negrįžo, kviečiama pas ieškovą į sodybą nevažiavo, ieškovas, nors ir savaitgaliais atvažiuodavo į sodybą Viečiūnuose, tačiau pats savo iniciatyva pasiimti ieškovės su sūnumi parsivežti namo nevažiavo. Ieškovas nurodė, kad tokia padėtis jo netenkino, tačiau manė, kad atsakovė pati gali grįžti į namus, o jei negrįžta, sprendė, kad nenori ir galvojo, kad bet kokiu atveju atsakovė grįš į namus rugsėjo mėn., kuomet vaikams prasidės mokykla, o jau tuomet grįžus atsakovei viską išspręs pas psichologą. Būdamas Druskininkuose su atsakove ir sūnumi nesimatė, nes atsakovė nesutiko atvažiuoti į sodybą. Sužinojęs, kad atsakovės sūnus lanko mokyklą Druskininkuose suprato, kad atsakovė jį paliko, todėl pasiūlė atsakovei nutraukti santuoką. 2020 m. rugsėjo mėn. susitikę kalbėjosi dėl santuokos išsaugojimo, tačiau bendro sutarimo nerado, nes jam atsakovės pasiūlymas gyventi Vilniuje arba Druskininkuose netiko, o atsakovė gyventi vien Vilniuje nesutiko. Tuo tarpu, atsakovė teigė, kad visą laiką laukė atvažiuojančio ieškovo, tačiau jis pas ją nevažiavo, o vėliau pamačiusi jį Druskininkuose suprato, kad ieškovas nenori su ja susitikti ir bendrauti, dėl ko 2020 m. rugpjūčio paskutinę savaitę sūnų perrašė į mokyklą Druskininkuose, o 2020 m. rugsėjo 2 d. gavo iš ieškovo žinutę dėl santuokos nutraukimo. Kalbėjosi su ieškovu, siūlė būti ir Vilniuje, ir Druskininkuose, tačiau ieškovui tai nepatiko. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, kad atsakovės sprendimas nesiizoliuoti visai šeimai kartu, ieškovo netenkino, kas sąlygojo sutuoktinių tarpusavio priešiškumą, dėl ko pablogėjo šalių tarpusavio santykiai, kuriems pagerinti ar išspręsti susidariusią šalims netinkančią situaciją, nei viena iš šalių nedėjo jokių pastangų, susitaikydami su esama situacija ir retkarčiais žinutėmis pakviesdami vienas pas kitą atvykti. Galiausiai 2020 m. rugsėjo mėn. susitikę esamos situacijos iš esmės nesprendė ir nebandė pakeisti, o tik nurodė savo norimą gyvenimo būdą, kuris nei vienam netiko. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, kad jis nevyko pas atsakovę bei sūnų dėl pandemijos, įvertinus tai, kad nuo 2020 m. birželio 17 d. šalyje karantinas buvo atšauktas ir ribojimai buvo žymiai sušvelninti, nepateisina tokio ieškovo elgesio, juolab, kad ieškovas į sodybą Viečiūnuose atvažiuodavo ir turėjo visas galimybes nuvykti pas atsakovę ar savo sūnų.

Įvertinus nustatytus duomenis apie šalių tarpusavio santykius, spręstina, kad faktine šalių santuokos iširimo priežastimi buvo skirtingas abiejų sutuoktinių požiūris į šeimą, gyvenimo būdą bei šeimos narių teises. Abiem sutuoktiniams pristigo supratimo ir tolerancijos, jie nedėjo pakankamai pastangų suprasti vienas kito poreikius, ieškoti kompromisų, derintis vienas prie kito, t. y. šalys nebuvo tolerantiškos viena kitai, nesiekė tarpusavio supratimo, nedemonstravo moralinės pagarbos viena kitai bei nedėjo pakankamai pastangų kurti bendrą santuokinį gyvenimą. Taigi, viena iš esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne kažkurios vienos iš šalių konkreti ir esminė kaltė (jos laipsnis), o išsiskyrę požiūriai į kylančių problemų sprendimą ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šiuos požiūrius suderinti tarpusavio sutarimu. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog šalys nebuvo lojalios, neprisidėjo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, nesugebėjo dėl savo charakterių ypatumų, gyvenimo būdo, netolerancijos vienas kitam siekti šeimos darnos abipusiu sutarimu ir pagarba. Abi šalys pažeidė abipuses sutuoktinių pareigas gerbti bei remti vienas kitą, būti lojaliam, dėl to bendras šalių gyvenimas santuokoje tapo neįmanomas (CK 3.27 straipsnis). Tuo pagrindu pripažintina, kad šalių santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 straipsnio 2 dalis).

Byloje pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktiniai teisės į išlaikymą neturi (CK 3.72 straipsnio 4 dalis), be to, išlaikymo šalys nereikalauja, todėl šalims tarpusavio išlaikymas nenustatytinas.

II.                       Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

CK 3.169 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų (CK 3.169 straipsnio 2 dalis). Byloje nustatyta, kad šalys turi vieną bendrą nepilnametį sūnų A. Č., gimusį 2018 m. sausio 19 d. (p. b. 1 t., b. l. 20), dėl kurio gyvenamosios vietos nustatymo byloje tarp šalių yra iškilęs ginčas ir abi šalys yra pareiškusios reikalavimus, jog nepilnamečio sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ja.

Pažymėtina, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (CK 3.156 straipsnis), todėl teismai spręsdami dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgia ne į tėvų, kurie pagal įstatymą yra lygūs, bet į vaiko interesus, t. y. su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaiko interesus (CK 3 straipsnio 1 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Ieškovas reikalavimą nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo reiškia iš esmės motyvuodamas tuo, kad atsakovė riboja jo bendravimą su vaiku, o nustačius vaiko gyvenamąją vietą su juo, jis atsakovei suteiktų galimybę matytis su vaiku, kai ji panorės, taip užtikrinant abiejų tėvų teises. Atsakovė nesutinka, kad sūnaus gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškovu, nurodo, kad nuo sūnaus gimimo rūpinosi sūnumi, buvo jo priežiūros atostogose, nuo 2020 m. kovo 20 d. sūnus gyvena su ja kartu Druskininkuose, jam parengta tinkama gyvenamoji vieta, o aplinkos stabilumas yra būtinas vaiko psichologinei būklei, todėl sūnaus gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ja.

Teismas spręsdamas vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, sprendžiant šį klausimą ypatingą reikšmę turi vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų bei abiejų šalių (tėvo ir motinos) asmeninės ir dorovinės savybės, jų gyvenimo būdas, turintis įtakos vaiko tolimesnei vystymosi raidai.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad šalių sūnus A. Č. nuo gimimo iki 2019 m. rugsėjo 1 d. gyveno su atsakove J. Č. atsakovės motinai J. G. priklausančiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini) , kartu su atsakovės tėvais bei atsakovės nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos V. ir A., ieškovas su sūnumi matydavosi savaitgaliais. Nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. kovo 20 d. šalys su keturiais nepilnamečiais vaikais: bendru sūnumi A., ieškovo vaikais iš pirmos santuokos A. ir A. bei atsakovės sūnumi iš pirmos santuokos A., gyveno kartu šeimos būste, esančiame (duomenys neskelbtini) . Nuo 2020 m. kovo 20 d. šalių sūnus A. kartu su atsakove, jos tėvais bei atsakovės nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos V. ir A.gyvena pas atsakovės tėvus adresu (duomenys neskelbtini) . Iki 2020 m. rugsėjo mėn. ieškovas su sūnumi nebendravo, jo nelankė, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo mėn. iki dabar ieškovas sūnų pasiima ir su juo bendrauja kas antrą savaitgalį.

Šalių paaiškinimais (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 33 min. 50 sek. – 3 val. 51 min. 30 sek.) šiuo metu, sūnaus buvimo pas juos laiku, jie abu rūpinasi savo sūnumi, būdami su juo užsiima įvairia veikla (pramogauja, žaidžia, kartu žiūri filmukus, eina pasivaikščioti ir kt.), sūnus myli savo tėvus, noriai būna su jais bei su šalių vaikais iš pirmos santuokos. Duomenų, kad šalys netinkamai atliktų tėvų pareigas, elgtųsi pavojingai ar rizikingai, keltų grėsmę vaiko saugumui, kitaip pažeistų jo teises, byloje nėra (p. b. 4 t., b. l. 96), priešingai iš bylos medžiagos matyti, kad abu tėvai myli savo sūnų, juo rūpinasi ir stengiasi, kad visi vaiko poreikiai būtų maksimaliai užtikrinti. Nors liudytoja J. G. (atsakovės motina) teismo posėdyje parodė, kad šalių sūnus nenori vykti su ieškovu, ieškovas duoda sūnui kažkokias tabletes, vaikas namo grįžta alkanas, nes jam ieškovas duoda maistą, kuris yra vaikui per kietas (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 06 min. 10 sek. – 1 val. 08 min. 30 sek.), tačiau šie parodymai nepatvirtinti jokiais kitais duomenimis (CPK 178 straipsnis), be to, ši liudytoja yra atsakovės motina, kuri kartu su vyru (atsakovės tėvu) yra nusistatę prieš ieškovą, jo gyvenimo būdą ir gali būti suinteresuota duoti ieškovui nepalankius parodymus, todėl šioje dalyje šios liudytojos parodymus teismas vertina kritiškai ir nesiremia. Ieškovas teigė, kad jų sūnus yra skriaudžiamas atsakovės kitų dviejų vaikų, vaikai konfliktuoja, ant šalių sūnaus yra rėkiama, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, atsakovė šias aplinkybes neigė, be to, nurodė, kad mokina savo vaikus bendrauti gražiai, todėl spręsti, jog šalių sūnui atsakovės gyvenamojoje vietoje gyventi būtu nesaugu, nėra jokio pagrindo, o vaikų konfliktai, nesutarimai yra neišvengiama gyvenimo dalis jų santykiuose, kuriuos turi padėti išspręsti tėvai.

Iš bylos medžiagos bei šalių paaiškinimų matyti, kad ieškovas yra neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, anksčiau yra baustas pagrinde už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (p. b. 7 t., b. l. 63, 66-72), sveikatos problemų neturi, dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) skyriaus vadovu, gauna pastovias pajamas (p. b. 7 t., b. l. 100), augina du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, yra vegetaras, mėgsta sportuoti, užsiima oreivyste. Atsakovė yra neteista, administracine tvarka nebausta (p. b. 7 t., b. l. 64-65), sveikatos problemų neturi, dirba viešoje įstaigoje Sanatorija (duomenys neskelbtini) registratore bei uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini)  administratore, gauna pastovias pajamas (p. b. 7 t., b. l. 34-36, 4 t., b. l. 113-115), taip pat augina du nepilnamečius vaikus iš pirmos santuokos, mėgsta gaminti valgyti, auginti daržoves, megzti. Šalys žalingų įpročių neturi, pačių teigimu kartais vartoja alkoholį, tačiau duomenų, kad šalys būtų linkusios piktnaudžiauti alkoholiu, kas darytų neigiamą įtaką mažamečio vaiko augimui ir vystymuisi ar dėl to šalys negalėtų pasirūpinti savo vaiku, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus tai, kad abu tėvai dalyvauja sūnaus gyvenime, su juo bendrauja ir užsiima, pagal darbo pobūdį (ieškovas dirba penkias dienas per savaitę, iš jų tris dienas – namuose, atsakovė dirba kelias dienas per savaitę, slenkančiu darbo grafiku) abu gali pakankamai laiko skirti sūnui, darytina išvada, kad šalys pagal savo asmenines ir dorovines savybes, finansines galimybes gali tinkamai pasirūpinti savo nepilnamečiu sūnumi bei užtikrinti pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą.

Nagrinėjamoje byloje nustačius, jog abu tėvai gali tinkamai pasirūpinti savo sūnumi, sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo didelę reikšmę turi abiejų šalių (tėvo ir motinos) šeimos aplinkos sąlygos, t. y. sąlygos, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008, 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-141/2011, 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012, kt.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas su dviem nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos A. ir A. gyvena šalims priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad būstas švarus, tvarkingas, erdvus, naujos statybos, jame yra visi reikiami baldai, buitinė technika, berniukui yra skirtas atskiras kambarys, jame yra visi reikiami baldai, ugdymo priemonės, žaislai (p. b. 3 t., b. l. 87-88). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovo gyvenimo sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus ir yra tinkamos vaikui augti ir vystytis (p. b. 3 t., b. l. 84-86). Atsakovė su šalių sūnumi A. dviem nepilnamečiais vaikais iš pirmos santuokos A. ir V. bei savo tėvais gyvena atsakovės motinai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini) . Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akte nurodyta, kad name švaru, tvarkinga, yra visi reikiami patogumai, reikalingi namų apyvokos reikmenys, vaikas turi kambarį, kuriame žaidžia, jame daug žaislų, gražu, taip pat su mama turi atskirą kambarį, kuriame miega (p. b. 3 t., b. l. 89-91). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad nepilnamečiui A. namuose sudarytos tinkamos sąlygos augti ir vystytis, atsakovė tinkamai tenkina visus vaiko poreikius (fizinius, bendruosius, individualius, socialinius ir kt.), ieškovo gyvenimo sąlygos atitinka geriausius vaiko interesus ir yra tinkamos vaikui augti ir vystytis (p. b. 3 t., b. l. 84-86). Taigi, šiuo atveju, darytina išvada, kad abiejų šalių (tėvo ir motinos) gyvenimo sąlygos yra tinkamos vaikui auginti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad pagal faktines aplinkybes šalių sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su bet kuriuo iš tėvų vienodai atitiks vaiko interesus, vis tik, teismas įvertinęs tai, kad šalių sūnui, kuriam šiuo metu yra 4 m., daugiau yra reikalinga motinos globa, nes tokio amžiaus vaiko priežiūra reikalauja daugiau švelnumo, atidumo ir kitų savybių, kurios daugiau būdingos moterims, tai, kad šalių sūnus nuo 2020 m. kovo 20 d. pastoviai gyvena su atsakove ir jos nepilnamečiais vaikais Druskininkuose, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko Druskininkų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) , jam yra sunku adaptuotis naujoje vietoje (p. b. 7 t., b. l. 91), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius atstovės duotą išvadą byloje, sprendžia, kad šiuo metu šalių sūnaus prisirišimo laipsnis prie motinos ir jos nepilnamečių vaikų iš pirmos santuokos yra didesnis ir jo gyvenamosios vietos nustatymas su motina geriau atitiks vaiko interesus, tuo pagrindu ieškovo ieškinys dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo atmestinas, o atsakovės priešieškinis šioje dalyje tenkintinas ir šalių sūnaus A. Č. gyvenamoji vieta nustatytina su atsakove J. Č. (CK 3.3 straipsnio 1 dalis, 3.155 straipsnio 2 dalis, 3.169 straipsnis, 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad šalių nepilnamečiam sūnui tapus vyresniam, jo gyvenamoji vieta gali keistis, jei pasikeis reikšmingos faktinės aplinkybės.

Nustačius vaiko gyvenamąją vietą su motina, atmetant ieškovo ieškinį šioje dalyje, yra atmestinas ir ieškovo reikalavimas dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, nes šis reikalavimas yra glaudžiai susijęs ir priklauso nuo šio reikalavimo.

III.                      Dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

CK 3.156 straipsnyje nustatyta, kad tėvai, auklėdami vaikus, turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Pagal Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 12 straipsnį vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena. Tėvams nesutariant dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, teismas gali nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką (CK 3.170 straipsnio 2, 3 dalys).

Nagrinėjamu atveju, nustačius šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamąją vietą su atsakove, ieškovui turi būti suteikiama galimybė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Iš šalių paaiškinimų bei pateiktų jų tarpusavio susirašinėjimų (p. b. 2 t., b. l. 70-72, 5 t., b. l. 93-97, 8 t., b. l. 53) matyti, kad tarp šalių kyla nesutarimai dėl bendravimo su sūnumi, iš esmės ieškovo bendravimas su sūnumi yra priklausomas nuo atsakovės sprendimo. Įvertinus nurodytas aplinkybes pripažintina, kad šalims pačioms geranoriškai susitarti dėl bendravimo su sūnumi nepavyksta, todėl tikslinga nustatyti detalią vaiko bendravimo su tėvu A. Č. tvarką, nes šiuo atveju būtent konkreti bendravimo tvarka apibrėš šalių teises ir pareigas vaiko atžvilgiu, sureguliuos šalių santykius bei įneš stabilumo, kuris yra būtinas siekiant vaiko gerovės.

Teismas, nustatydamas skyrium gyvenančio vieno iš tėvų bendravimo su vaikais tvarką, pirmiausia atsižvelgia į vaiko interesus ir, jei tai neprieštarauja vaiko interesams, gali nustatyti skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai galimybę maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tada, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas turi nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma. Atsakovė patikslinusi priešieškinį pareiškė reikalavimą nustatyti konkrečią bendravimo su vaiku tvarką. Ieškovas nesutinka su atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka, nurodydamas, jog atsakovės siūloma bendravimo tvarka nėra aiški, nekonkreti ir neužtikrina maksimalios galimybės bendrauti su vaiku, todėl pageidauja, kad bendravimas su sūnumi būtų nustatytas pagal jo patikslintame ieškinyje pateiktą bendravimo tvarką. Atsakovė iš esmė sutinka, jog būtų nustatyta ieškovo prašoma bendravimo tvarka, išskyrus bendravimo tvarką nurodytą 1, 2 ir 12 punktuose (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 val. 16 min. 34 sek. – 6 val. 25 min. 15 sek.). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad atsakovės siūloma bendravimo tvarka geriausiai užtikrins vaiko interesus (p. b. 3 t., b. l. 84-86). Išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdyje palaikė pateiktą išvadą byloje, akcentuodama tai, kad šalys gyvena skirtingose miestuose, mažametis eina į darželį, todėl nustačius bendravimo tvarką kas savaitę būtų neužtikrinta stabili vaiko gyvenamoji vieta (2022 m. kovo 21 d. teismo posėdžio garso įrašas: 9 min. 26 sek. – 9 min. 28 sek.). 

Teismas įvertinęs atsakovės galutiniame patikslintame priešieškinyje prašomą nustatyti bendravimo tvarką, išklausęs šalių paaiškinimus dėl šios bendravimo tvarkos, sprendžia, kad atsakovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka nėra visiškai aiški ir konkreti, joje yra visiškai nereikšmingų sąlygų (pvz. 4.8. punktas dėl vaiko rūbų, higienos priemonių pasirūpinimo ir pateikimo), todėl nustatytina kitokia nei atsakovės prašoma ieškovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka, tačiau atsižvelgiant į atsakovės priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką. Nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad būtent atsakovės bendravimo tvarka geriausiai užtikrins vaiko interesus, tačiau išklausius išvadą teikiančios institucijos atstovę, teismo vertinimu tokia išvada buvo pateikta atsižvelgiant tik į tai, kad šalys gyvena skirtinguose miestuose, tačiau visiškai neįvertinus atsakovės prašomos nustatyti bendravimo tvarkos iš esmės, šalių paaiškinimų, todėl teismas šioje dalyje pateikta vaiko teisių apsaugos skyrius išvada, nesiremia.

Kaip jau minėta, atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka. Ieškovo galutiniame patikslintame ieškinyje pateikta bendravimo su sūnumi tvarka yra aiški, labiau atitinka lygiateisiškumo bei maksimalaus abiejų tėvų dalyvavimo auklėjant vaiką principams, todėl ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi nustatytina tokiomis ieškovo ieškinyje bendravimo tvarkoje nurodytomis sąlygomis, su kuriomis visiškai sutiko atsakovė ir dėl kurių tarp šalių ginčo nėra, jas patikslinant atsižvelgiant į šalių pasiūlymus, paaiškinimus, atsakovės priešieškinyje siūlomą bendravimo tvarką bei sąlygomis, kurios, įvertinus šalių sūnaus amžių, labiausiai atitinka vaiko interesus (CPK 376 straipsnio 3 dalis). 

Atsakovė nesutinka su ieškovo siūloma bendravimo tvarka nurodyta 1, 2 ir 12 punktuose. Pagal 1 punktą ieškovas neporinėmis metų savaitėmis (nuo sekmadienio iki sekmadienio) nepertraukiamai, sekmadienį pasiimant sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu nurodytais kontaktais sutartos vietos nuo 18 val. savo lėšomis ir grąžinant sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 18 val. motinos lėšomis. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką („50:50 procentų laiko“) teismas gali nustatyti tik konstatavęs, jog būtent ji geriausiai atitinka vaiko interesus. Aptariamu aspektu teisiškai reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, laikytina kiekvieno iš vaiko tėvų gyvenamoji vieta (atstumas tarp jų ir susisiekimo galimybės), vaiko ugdymo įstaigų vieta (atstumas tarp jų ir kiekvieno iš tėvų gyvenamosios vietos), vaiko socialiniai ryšiai su kiekvieno iš tėvų gyvenamosiose vietose ar šalia jų gyvenančiais kitais asmenimis, kiekvieno iš tėvų užimtumas, jų galimybė pristatyti vaiką į ugdymo įstaigas ir paimti iš jų, kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis  civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-969/2019). Nagrinėjamu atveju, šalys gyvena skirtinguose miestuose: ieškovas – Vilniuje, atsakovė – Druskininkuose, šalių gyvenamąsias vietas skiria daugiau nei 120 km. Šalių sūnus Druskininkuose nuolta gyvena nuo 2020 m. kovo 20 d., nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko lopšelį darželį. Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad būnant pas jį vaiką vestų į darželį ar kitokią ugdymo įstaigą Vilniuje, arba vaikas būtų su juo, priklausomai nuo jo darbo grafiko (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 3 val. 55 min. 55 sek. – 3 val. 57 min. 32 sek.). Iš Druskininkų lopšelio darželio (duomenys neskelbtini) grupės auklėtojos rašto matyti, kad šalių sūnus yra labai jautrus, prisirišęs prie motinos, sunkiai darželyje adaptavosi, ilgą laiką darželį lankė tik pusę dienos, nes nesutapo pietų miego režimas, adaptacinis periodas užsitęsė dėl šalyje esančios padėties bei įvairių virusų, šiuo metu vaikas darželyje jaučiasi gerai ir yra pasiruošęs likti visą darbo dieną (p. b. 7 t., b. l. 91). Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus patiktoje išvadoje nurodyta, kad šalių sūnus yra mažametis, vaiko tėvai gyvena skirtinguose miestuose, todėl neužtikrinta stabili vaiko gyvenamoji vieta, galimas kelių ugdymų įstaigų lankymas, gali padaryti netaisomą emocinę ir psichologinę žalą vaikui (p. b. 3 t., b. l. 84-86). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktą išvadą, teismo vertinimu, ieškovo prašoma nustatyti bendravimo tvarka kas savaitę, įvertinus vaiko amžių (4 metukai), tai, kad berniukui yra sunku adaptuotis naujoje vietoje, o nustačius ieškovo prašomą bendravimo tvarkos modelį, vaikui tektų ne tik kas savaitę keisti gyvenamąją vietą kitame mieste kilnojantis iš vieno tėvo pas kitą, bet galimai ir lankyti skirtingus darželius, dėl ko ženkliai keistųsi jo socialinė ir kultūrinė aplinka bei keltų vaikui stresą, nelaikytina tinkama ir neatitinka vaiko interesų. Pažymėtina, kad tokio mažo amžiaus vaikui būtinas įprasto dienos rėžimo laikymasis bei stabilios namų aplinkos užtikrinimas, kas keičiant gyvenimo vietas kas savaitę nebūtų galimas. Pabrėžtina, kad skyrium gyvenantis tėvas ar motina neturi siekti nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri būtų patogiausia jam, o nesant priežasčių riboti skyrium gyvenančio tėvo (motinos) dalyvavimą auklėjant vaiką, teismas neprivalo nustatyti tokią skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarką, pagal kurią vaiko praleidžiamas laikas su abiem tėvais būtų vienodas. Tokiais atvejais teismo nustatoma skyrium gyvenančio tėvo (motinos) bendravimo su vaiku tvarka pirmiausia turėtų būti orientuojama į maksimalų laiko, kurį vaikas praleidžia su kiekvienu iš tėvų savaitgaliais, švenčių dienomis ir atostogų metu, suvienodinimą bei tam tikro laiko, kurį vaikas galėtų bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvų darbo dienomis, nepakenkiant normaliam vaiko dienos rėžimui, nustatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016, 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-279-696/2019). Šalių paaiškinimais jau daugiau nei metus laiko šalių sūnus su tėvu praleidžia kas antrą savaitgalį, tokia tėvo bendravimo su vaiku tvarka yra nusistovėjusi, prie jos yra pripratęs šalių mažametis sūnus, todėl šiuo atveju nusistovėjusios tvarkos nustatymas (kas antrą savaitgalį) geriausiai atitiktų vaiko interesus. Ieškovas prašė paskirstyti tarp šalių vaiko paėmimo ir grąžinimo išlaidas, argumentuodamas tuo, kad kelionės išlaidos atsirado dėl atsakovės priimto sprendimo gyventi Druskininkuose. Atsakovė sutiko, jog iš ieškovo vaikas būtų paimamas ar grąžinamas jos lėšomis, kurių prašė ieškovas, išskyrus kuomet ieškovas vaiką grąžins savaitgaliais. Byloje nustatyta, kad 2020 m. kovo 20 d. į Druskininkus atsakovė atvažiavo ne palikdama ieškovą ir šeimą, o siekdama apsaugoti sūnų nuo naujai prasidėjusio koronaviruso, o atsakovės sprendimui likti gyventi Druskininkuose turėjo įtakos ir ieškovo apsisprendimas nutraukti santuoką, todėl ieškovo argumentas, jog atsakovė turi mokėti už sūnaus grąžinimą į jo gyvenamąją vietą, nes gyventi Druskininkuose buvo atsakovės sprendimas, atmestinas kaip nepagrįstas. Pažymėtina, kad šalių sūnus gyvena su atsakove, kuriai tenka didesnė kasdieninės vaiko priežiūros našta, atsakovė visais kitais atvejais sutinka apmokėti vaiko grąžinimo ar pasiėmimo išlaidas, todėl teismas sprendžia, kad kas antrą savaitgalį vaiko pasiėmimas ir grąžinimas ieškovo lėšomis nepažeis ieškovo teisių ir interesų.

Pagal 2 punktą ieškovas bendraus su sūnumi 30 kalendorinių dienų viso iš eilės ar dalimis einamųjų metų atostogų laikotarpiu. Apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką šalys informuoja vienas kitą nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas, tuo atveju kai tėvų pageidavimai dėl bendravimo su sūnumi atostogų laikotarpiu sutampa, pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais motinai, sūnus bendravimui atostogų laikotarpiui paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 18 val. tėvo lėšomis, ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą motinos lėšomis. Ieškovas bei jo atstovė paaiškino, kad pagal šį punktą ieškovas turėtų galimybę su sūnumi atostogauti 30 kalendorinių dienų per metus, neišskiriant rudens, pavasario ir vasaros atostogų ugdymo įstaigoje ir jos būtų praleidžiamos ieškovo ar jo sūnaus atostogų metu, netrukdant ugdymo proceso ugdymo įstaigoje (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 val. 13 min. 55 sek. – 4 val. 18 min. 20 sek.). Atsakovė sutinka, kad ieškovas iš viso per metus su sūnumi praleistų 30 dienų atostogaudamas, tačiau nesutinka, kad tėvas su sūnumi visas 30 dienų atostogautų vienu metu, motyvuodama tuo, kad darbdaviai dažniausiai atostogas duoda po dvi savaites, o ir ieškovas dažniausiai atostogaudavo po 2 savaites. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 2 dalį darbuotojas suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų (DK 128 straipsnio 1 dalis). DK 138 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad darbo teisės normose ar darbo sutartyse gali būti nustatytos ilgesnės trukmės ir kitų rūšių atostogos, papildomos lengvatos pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, nustatyti didesni mokėjimai už kasmetines ir tikslines atostogas, negu garantuoja šis įstatymas. Taigi, įstatymas numato, kad darbuotojas dirbantis penkias dienas per savaitę turi teisę į ne mažesnes kaip 20 darbo dienų atostogas, kurios gali būti suteikiamos ir vienu metu, todėl atsakovės argumentas, kad darbdavys dažniausiai suteikia 2 savaičių atostogas ar tokiu laikotarpiu ieškovas dažniausiai atostogaudavo, nesudaro pagrindo apsiriboti vien tik dalinėmis atostogomis (atsakovės noru du kartus po 15 d.), o atsakovės nesutikimas, kad sūnus vienu metu atostogautų su tėvu 30 kalendorinių dienų, įvertinus tai, kad šios atostogos bus ne tik tėvo, bet ir vaiko, jam pradėjus lankyti priešmokyklinio ugdymo grupę, atostogų metu, t. y. iš esmės vasarą, yra visiškai be jokio pagrindo.

Pagal 12 punktą tuo atveju, kai vienas iš tėvų dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti sūnumi (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) kitam iš tėvų tenka pirmenybė prieš kitus asmenis prižiūrėti sūnų iki išnyks priežastys, trukdančios pasirūpinti vaiku, kiekvienas iš tėvų apie tokių priežasčių atsiradimą informuoja kitą iš tėvų raštu nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. Ieškovas ir jo atstovė paaiškino, jog šis punktas yra numatytas siekiant, kad ieškovei pačiai negalint pabūti su vaiku, su vaiku nebūtų seneliai, o juo pasirūpintų tėvas, t. y. tėvui būtų suteikiama pirmenybė, o ne tretiesiems asmenims (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 4 val. 38 min. 09 sek. – 4 val. 43 min. 33 sek.). Atsakovė iš esmės sutiko su šiuo punktu, tik prašė šį punktą patikslinti nurodant, jog pirmenybė prižiūrėti sūnų atsirastų, jei ji vaiko negalėtų prižiūrėti ilgiau nei vieną parą (2022 m. sausio 10 d. teismo posėdžio garso įrašas: 6 val. 20 min. 45 sek. – 6 val. 21 min. 36 sek.). Dėl šio atsakovės išreikšto patikslinimo ieškovas jokių pretenzijų nereiškė, argumentų dėl ko šis punktas negalėtų būti patikslintas atsakovės nurodyta tvarka, nenurodė, teismo vertinimu toks patikslinimas yra teisingas ir protingas, tokiu būdu patikslinus šį punktą pačioms šalims jo taikymo tvarka bus aiškesnė ir konkretesnė, todėl šis punktas tikslintinas nurodant, kad pirmenybė prieš kitus asmenis prižiūrėti sūnų tėvui atsiranda, kai atsakovė dėl objektyvių priežasčių negali pasirūpinti sūnumi ilgiau nei vieną parą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo pasiūlyta bendravimo tvarka (pagal kurią iš esmės nustatytina ieškovo bendravimo tvarka su sūnumi) yra orientuota į tokią tvarką, kuomet šalių bendravimas su vaiku būtų kas savaitę, todėl nustatant ieškovo bendravimo tvarką pagal jo prašomą, bendravimo tvarkoje nurodyti punktai tikslintini, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas su sūnumi bendraus kas antrą savaitgalį.

Pažymėtina, kad motina, su kuria lieka gyventi nepilnametis vaikas, turi pareigą užtikrinti vaiko teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu, sudaryti sąlygas ir netrukdyti vaikui susitikti su juo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-335-313/2015). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (CK 3.175 straipsnio 3 dalis).

IV.                      Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Abiejų tėvų teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ir pareigą išlaikyti savo vaiką privalo vykdyti abu tėvai, nesvarbu su kuriuo iš jų vaikas gyvena. Tėvo ar motinos atsisakymas nuo teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams negalioja (CK 3.159 straipsnio 1 dalis), tai reiškia, kad nei vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti vykdyti savo pareigą dėl vaiko išlaikymo. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo nepilnamečių vaikų poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Išlaikymą teikiančio ar privalančio teikti tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti, kadangi vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, bet kuriuo atveju išlaikymas privalo užtikrinti būtinas sąlygas vaikui vystytis (CK 3.3, 1.5 straipsnis). Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2011).

Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė su trimis nepilnamečiais vaikais gyvena atsakovės motinai priklausančiame 6 kambarių gyvenamajame name, kuriame gyvena ir atsakovės tėvai (p. b. 2 t., b. l. 42, 3 t., b. l. 89-91), šalių sūnui A. yra 4 metai (p. b. 1 t., b. l. 20), jis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. lanko Druskininkų lopšelį darželį (duomenys neskelbtini) (p. b. 7 t., b. l. 91), sveikatos problemų neturi, tačiau jo pieniniai dantukai iš prigimties yra silpni (p. b. 4 t., b. l. 61), dėl ko šalių paaiškinimais bei liudytojos J. G. parodymais jis nevalgo kieto maisto.

Atsakovė priešieškinyje  nurodė, kad sūnaus išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 400,00 Eur suma (p. b. 2 t., b. l. 1-13), apklausta 2022 m. sausio 13 d. teismo posėdyje (2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 30 min. 50 sek. – 31 min. 50 sek.) teismui paaiškino, kad priešieškinyje nurodyta 400,00 Eur suma nėra tiksli, kadangi vaikas pradėjo lankyti darželį, pabrango kuras, maisto produktai, drabužiai, todėl padidėjo vaiko išlaikymo išlaidos ir 2022 m. vasario 4 d. galutinai patikslinusi priešieškinio reikalavimus (p. b. 8 t., b. l. 1-18) nurodė, kad vaikiui išlaikyti dėl padidėjusios infliacijos šiuo metu per mėnesį reikalinga ne mažiau kaip 450,00 Eur suma, kurią sudaro 210,00 Eur maistas (pagal pirminį lėšų pagrindimą šios išlaidos nurodytos tokio paties dydžio), 45,00 Eur drabužiai ir avalynė (pagal pirminį lėšų pagrindimą 40,00 Eur), 15,00 Eur higienos prekėms (pagal pirminį lėšų pagrindimą 10,00 Eur), 25,00 Eur sveikatos priežiūros išlaidos (pagal pirminį lėšų pagrindimą 20,00 Eur), 35,00 Eur išlaidos ugdymo prekėms ir žaislams (pagal pirminį lėšų pagrindimą 30,00 Eur), 30,00 Eur laisvalaikio reikmėms (pagal pirminį lėšų pagrindimą 34,00 Eur), 100,00 Eur gimtadienio šventei (1 kartą metuose), 32,00 Eur būstui (pagal pirminį lėšų pagrindimą šios išlaidų nurodytos tokio paties dydžio), 20,00 Eur buities, patalynės, baldų išlaidoms (pagal pirminį lėšų pagrindimą 15,00 Eur), 15,00 Eur transporto išlaidoms (pagal pirminį lėšų pagrindimą šių išlaidų nebuvo), apie 60,00 Eur išlaidos darželiui (pagal pirminį lėšų pagrindimą šių išlaidų nebuvo). Ieškovas sutiko, kad sūnui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, tačiau kategoriškai nesutiko su atsakovės nurodytų išlaidų padidinimais bei tai, jog atsakovė sūnaus poreikiams išleidžia 450,00 Eur per mėnesį.

Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 834 „Dėl 2022 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ 2022 metais patvirtinta minimalioji mėnesinė alga – 730,00 Eur (atskaičius mokesčius – 533,65 Eur). Plėtodamas pirmiau nurodytą praktiką, kasacinis teismas nurodė, kad nors orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau tokio dydžio išlaikymas paprastai gali tenkinti tik minimalius, būtinuosius žmogaus poreikius, kurių bylose dėl vaiko išlaikymo nustatant vaiko poreikius tėvas (motina) neturėtų būti įpareigotas įrodinėti, teikdamas detalius įrodymus (pavyzdžiui, pirkinių čekius), pagrindžiančius ne didesnes nei minimalioji mėnesinė alga išlaidas vaikui. Tačiau tėvas (motina), įrodinėjantis didesnių ar mažesnių nei minimalioji mėnesinė alga išlaidų reikalaujančius vaiko poreikius, turi pareigą tai pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020).

Nagrinėjamu atveju atsakovė reikšdama teismui priešieškinį 2021 m. sausio 28 d. nurodė, kad minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikia apie 400,00 Eur sumos, po beveik metų teismo posėdyje, vykusiame 2022 m. sausio 13 d., paaiškino, kad vaikas pradėjo lankyti darželį, į darželį bei iš jo vaikas yra vežamas transporto priemone, dėl ko atsirado papildomos išlaidos už darželį ir kurą, taip pat padidėjo prekių kainos ir 2022 m. vasario 4 d. pateiktame patikslintame priešieškinyje nurodė, kad minimaliems vaiko poreikiams užtikrinti reikia 450,00 Eur sumos. Ši suma yra mažesnė nei minimalios mėnesinės algos dydis, todėl pagal aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, šios sumos atsakovė įrodinėti neprivalo, tačiau ieškovas nesutikdamas su šia suma turi pareigą įrodyti, jog jo sūnui minimaliems poreikiams patenkinti reikalinga mažesnė nei 450,00 Eur suma.

Kaip jau anksčiau nurodyta, ieškovas sutiko, kad sūnui per mėnesį reikalinga 400,00 Eur suma, atsakovės pateiktų šios sumos paskaičiavimų neginčijo. Iš atsakovės paaiškinimų bei į bylą pateikto sūnaus A. išlaikymui per metus reikalingų lėšų pagrindimo (p. b. 1 t., b. l. 112), 2022 m. vasario 4 d. patikslinto priešieškinio (p. b. 8., b. l. 1-18), matyti, kad mėnesiui reikalinga vaiko išlaikymo suma nuo 400,00 Eur iki 450,00 Eur iš esmės padidėjo dėl to, kad atsirado papildomos išlaidos pradėjus vaikui eiti į darželį, t. y. atsakovės nurodymu iki 60,00 Eur išlaidos už darželį, 15,00 Eur transporto išlaidos, taip pat padidėjus prekių ir paslaugų kainoms. Nors ieškovas nesutiko, jog sūnui išlaikyti reikalinga 450,00 Eur suma, tačiau jokių įrodymų, kad atsakovė šią sumą padidino nepagrįstai, nepateikė ir tik deklaratyviai nurodė, jog kainos atsakovės nurodytomis sumomis padidėti negalėjo, o prie žaislų, išlaidų transportui bei gimtadienio šventei prisideda atskirai. Pirmiausia, atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovė į išlaidas įtraukė 100,00 Eur už gimtadienio šventę, tačiau iš patikslintame priešieškinyje pateikto paskaičiavimo matyti, jog be išlaidų gimtadienio šventei mėnesio išlaidas sudaro apie 487,00 Eur, o tai, kad ieškovas vaikui savo nuožiūra nuperka žaislų ar kur nors vežasi, nėra pagrindas mažinti atsakovės nurodytos 450,00 Eur sumos. Be to, byloje neginčijamai nustatyta, kad po atsakovės priešieškinio pateikimo, šalių sūnus pradėjo lankyti darželį, dėl ko atsirado papildomos išlaidos už darželį, kurio mokestis priklauso nuo vaiko darželyje būtų dienų skaičiaus ir per mėnesį kainuoja nuo 41,20 Eur iki 60,00 Eur (p. b. 8 t., 84-86) bei išlaidos kurui, kadangi vaikas į darželį ir iš jo yra vežamas transporto priemone. Nors liudytoja J. G. (atsakovės motina) teismo posėdyje parodė, kad Aisčio poreikiams reikia ne mažiau kaip 300,00 Eur, tačiau taip pat paaiškino, kad, kiek tiksliai dukra išleidžia vaikui nežino, kadangi dukra perka daugiau, tokią sumą nurodė tiksliai jos neskaičiavusi. Teismui paprašius liudytojos detalizuoti, kas vaikui yra perkama ir kiek mėnesiui išleidžiama, liudytoja parodė, kad A. per dieną reikia vien 7-8 Eur (210-240 Eur per mėnesį) maistui, darželis mėnesiui kainuoja 56,00 Eur, vaikas nuvežamas ir parvežamas iš darželio, dėl ko susidaro 10,00 Eur transporto išlaidos, drabužiams – 30,00 Eur, higienos priemonėms – apie 20,00 Eur, pramogoms – apie 30,00 Eur, vitaminams – apie 25,00 Eur, žaislams, piešimui – apie 20,00 Eur, vaistams – apie 16,00 Eur, avalynei – apie 30,00 Eur, dar reikia mokėti už elektrą ir vandenį, bet kiek tenka A. nežino (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 08 min. 02 sek. – 2 val. 16 min. 30 sek.). Taigi, liudytojai detalizavus konkretiems vaiko poreikiams reikalingas sumas susidarė bendra 447,00 Eur – 477,00 Eur (be išlaidų būstui) suma, kas iš esmės atitinka atsakovės nurodytus paskaičiavimus.

Pažymėtina, kad teismų praktikoje aiškinama, jog tėvų teikiamo išlaikymo tikslas neapsiriboja minimalių (fiziologinių) vaiko poreikių tenkinimu. Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, atsakingu ir visuomenišku piliečiu ir žmogumi, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008). Be to, išlaikymas yra priteisiamas ilgesniam laikotarpiui į ateitį, o ne momentiniam laikotarpiui, net ir pačioje detaliausioje vaiko poreikių lentelėje (skaičiuotėje) neįmanoma smulkiai ir tiksliai nurodyti visų išlaidų, kadangi to paprastai ir neįmanoma padaryti – išlaidos gali skirtis priklausomai nuo sezoniškumo, vaiko sveikatos būklės, konkrečių poreikių kaitos, taip pat gali atsirasti nenumatytų išlaidų ir pan., t. y. vieną mėnesį jos gali būti mažesnės, nei priteista, kitą – didesnės. Periodinio išlaikymo būtina suma nustatoma ir priteisiama ne individualiai kiekvienam konkrečiam mėnesiui, o ilgam laikotarpiui, turint omenyje aplinkybę, kad su vaiko amžiumi jo poreikiai po truputį auga, todėl teismas, vadovaudamasis protingumo kriterijumi, nustato vidutinę mėnesio sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2008).

Teismas įvertinęs atsakovės pateiktus paskaičiavimus bei duomenis apie išlaidas vaiko būstui, maistui, drabužiams ir avalynei, higienos priemonėms, ugdymo prekėms, žaislams, sveikatos priežiūros bei buities prekėms, laisvalaikio reikmėms, transportui, darželiui (p. b. 1 t., b. l. 135-139, 2 t., b. l. 39-40, 43-46), liudytojos J. G. parodymus, vaiko amžių – 4 metai, tai, kad vaikas yra augantis ir jam reikalinga pilnavertė mityba (kiekvieną dieną (darželyje vaikas būna ne visomis dienomis, bet to dėl silpnų dantukų nevalgo kieto maisto) gauti pusryčius, pietus, vakarienę, taip pat pagal poreikį ir užkandžius), vitaminai, o ligos atvejais ir tam tikri vaistai, turėti gyvenamąjį būstą, drabužius ir apavo komplektus kiekvienam metų sezonui, taip pat ir sportinę bei laisvalaikio aprangą, praustis įvairių higienos priemonių (muilo, šampūno, dantų šepetuko, dantų pastos ir kt.), kitų namų apyvokos daiktų, kaip rankšluosčiai, patalynė, indai ir kt., taip pat siekiant, jog vaikas augtų švarioje aplinkoje būtinos ir įvairios valymo bei drabužių skalbimo priemonės, vaiko lavinimui būtinos priemonės žaidimams, tai, kad metinė infliacija yra pakilusi iki 12,4 proc. ir šalyje nuolat auga pragyvenimo lygis, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais bei prioritetinio vaiko teisių ir jo interesų gynimo principu, sprendžia, kad 450,00 Eur suma per mėnesį šalių sūnui yra reali ir būtina tokio amžiaus vaiko poreikiams patenkinti (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Ieškovas nurodė, kad šalims tenkanti išlaikymo suma turi būti mažinama valstybės vaikui skiriamų lėšų suma, atsakovė tam neprieštaravo. Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Šiuo įstatymu vaikui teikiama išmoka skirta būtent vaiko poreikiams tenkinti, ši išmoka tėvų yra valdoma uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnio 1 dalis) ir jos tikslas yra palengvinti tėvų finansinę naštą. Bylos duomenimis atsakovė kas mėnesį trims vaikams gauna 350,28 Eur išmoką iš valstybės (p. b. 8 t., b. l. 86-88), šalių sūnui tenkanti išmokos dalis sudaro 116,76 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad dalis vaiko poreikių (116,76 Eur suma) yra kompensuojama valstybės, vaiko poreikių suma, kuriuos turi patenkinti tėvai, mažintina iki 333,24 Eur (450,00 Eur – 116,76 Eur) sumos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020).

Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, būtina įvertinti, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, gali užtikrinti vaiko poreikių patenkinimą. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Pažymėtina, kad tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

Atsakovė prašo iš ieškovo priteisti didesnę dalį reikiamos išlaikymo sumos, t. y. po 220,00 Eur per mėnesį, motyvuodama tuo, kad ieškovo turtinė padėtis yra geresnė. Ieškovas su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu nesutinka, teigdamas, kad atsakovė yra pajėgi teikti sūnui pusę reikiamo išlaikymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad abu tėvai yra atsakingi už tai, jog vaikai turėtų saugią aplinką bei sąlygas tinkamas augti ir tobulėti, ir prie vaiko išlaikymo privalo prisidėti abu tėvai. Jeigu teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių faktinių aplinkybių, patvirtinančių šalių turtinę padėtį ir vaikų poreikių visumą nuspręs, kad A. Č. yra pajėgus teikti prašomą išlaikymą nepilnamečiam vaikui, tai toks išlaikymo dydis atitiks mažamečio vaiko interesus. Siekiant, kad nepilnametis vaikas nepatektų į socialiniu požiūriu rizikingą situaciją, mano, kad iš A. Č. turėtų būti priteista J. Č. prašoma arba panaši suma, nepilnamečiam vaikui išlaikyti (p b. 3 t., b. l. 84-86).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad nors tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas iš jų turi teikti vienodo dydžio išlaikymą. CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas tėvų valdžios lygybės principas reiškia tai, kad tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, tačiau konkrečios teisės ir pareigos bei jų apimtis gali skirtis priklausomai nuo daugelio faktinių aplinkybių, tokių kaip nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta, turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013, 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas privalo atsižvelgti ir į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas jas turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį.

Byloje nustatyta, kad atsakovė J. Č. augina tris nepilnamečius vaikus: šalių sūnų A. bei iš ankstesnės santuokos sūnų A. K. ir dukrą V. K. (p. b. 3 t., b. l. 89-91). Atsakovės abiejų vaikų iš pirmos santuokos tėvas A. K. pagal Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimą turi pareigą kas mėnesį mokėti kiekvienam vaikui po 115,85 Eur (p. b. 1 t., b. l. 144-146). Atsakovė teigia, kad A. išleidžia apie 200,00 Eur, kitiems dviem vaikams apie – 220,00 Eur į mėnesį kiekvienam, A. K. savo dviem vaikams kas mėnesį moka po 100,00 Eur kiekvienam bei prisideda prie vaikų išlaikymo duodamas jiems dienpinigių, nupirkdamas rūbų, apmokėdamas sąskaitas už jų telefonus, ką patvirtina atsakovės pateikti „Swedbank“, AB sąskaitos išrašai (p. b. 4 t., b. l. 2-18), PVM sąskaitos faktūros, užsakymai elektroninėje parduotuvėje (p. b. 8, b. l. 34-41) bei liudytojos J. G. parodymai (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 28 min. 05 sek. – 1 val. 29 min. 50 sek.). Ieškovas sūnaus išlaikymui kas mėnesį atsakovei perveda po 150,00 Eur, be to, atsakovė kas mėnesį trims vaikams gauna 350,28 Eur išmoką iš valstybės (p. b. 8 t., b. l. 86-88). Atsakovė dirba dvejose darbovietėse, SODROS duomenimis jos darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 1 200,00 Eur, atskaičius mokesčius (CPK 179 straipsnio 3 dalis), mokosi viešojoje įstaigoje Lietuvos verslo kolegija, pagal studijų sutarties 3.1. punkto sąlygas likusi sumokėti suma už studijas yra 1 733,34 Eur, kuri turės būti sumokėta po 866,67 Eur 2022 m. rugsėjo mėn. ir 2023 m. sausio mėn. (p. b. 1 t., b. l. 121-122). Atsakovei kartu su ieškovu bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir 181/3398 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , bendra vertė 173 000,00 Eur, kurie yra įkeisti hipoteka (p. b. 1 t., b. l. 21-29) ir dėl jų tarp šalių yra kilęs ginčas, taip pat atsakovė asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 230,00 Eur (p. b. 4 t., b. l. 84) bei 500,00 Eur vertės automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (p. b. 2 t., b. l. 23). Atsakovė kartu su ieškovu yra paėmusi du kreditus („Swedbank“, AB ir Luminor Bank AS), įmokų suma šiems bankams kas mėnesį sudaro apie 680,00 Eur (p. b. 8 t., b. l. 92-102), jas moka ieškovas ir šioje byloje dėl šių kreditų mokėjimo yra kilęs ginčas. Taigi, atsakovė per mėnesį gauna iš viso apie 1 900,28 Eur pajamų bei turi asmeninio turto, kurio vertė 2 730,00 Eur, su ieškovu bendro turto, kurio vertė 173 000,00 Eur, atsakovės teigimu per mėnesį jos išlaidos trims vaikams bei būstui sudaro virš 1 450,00 Eur (450,00 Eur sūnui A., virš 870,00 Eur kitiems dviem nepilnamečiams vaikams, virš 130,00 Eur būstui).

Ieškovas augina du nepilnamečius vaikus: iš ankstesnės santuokos sūnų A. Č. ir dukrą A. Č., turi pilnametę dukrą A. Č., kuri gyvena atskirai (p. b. 1 t., b. l. 90-93, 3 t., b. l. 87-88). Ieškovo vaikų iš pirmos santuokos motina R. Č. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimą turi pareigą kas mėnesį mokėti kiekvienam nepilnamečiam vaikui po 28,96 Eur, o turint galimybę ne mažiau kaip po 144,81 Eur (p. b. 1 t., b. l. 91-936). Ieškovas teigia, kad nepilnamečiams vaikams kas mėnesį išlaidžia apie 500,00 Eur kiekvienam vaikui, pilnametei dukrai kas mėnesį teikia paramą apie 100,00 Eur, vaikų motina nepilnamečiams vaikams jokios sumos neperveda, ji prisideda nupirkdama jiems rūbų, organizuodama pramogas, pamaitindama. Ieškovas dirba, jo darbo užmokestis SODROS duomenimis per mėnesį (nesant komandiruočių) sudaro apie 2 200,00 Eur, atskaičius mokesčius (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Ieškovui kartu su atsakove bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , ir 181/3398 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , kurių bendra vertė 173 000,00 Eur, šis turtas įkeistas bankui (p. b. 1 t., b. l. 21-29, 72), dėl jo tarp šalių yra kilęs ginčas, taip pat ieškovas asmeninės nuosavybės teise turi 184 000,00 Eur vidutinės rinkos vertės 97/10000 dalis žemės sklypo ir 24 900,00 Eur vidutinės rinkos vertės 91/10000 dalį aikštelės, esančius (duomenys neskelbtini) , ieškovui tenkančios dalies turto vidutinė rinkos vertė yra 2 011,39 Eur (p. b. 1 t., b. l. 31-48), 72 400,00 Eur vidutinės rinkos vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini) , kuris yra įkeistas AB SEB bankui (p. b. 1 t., b. l. 49-50), 533,00 Eur vidutinės rinkos vertės sandėliuką, esantį (duomenys neskelbtini) (p. b. 1 t., b. l. 51-52), 86 600,00 Eur vidutinės rinkos vertės butą, esantį (duomenys neskelbtini)  kuris yra įkeistas bankui „Swedbank“, AB (p. b. 1 t., b. l. 53-55, 2 t., b. l. 90), žemės sklypą su gyvenamuoju namu, trimis ūkiniais pastatais, viraline, kiemo rūsiu, kiemo statiniais, kurių bendra vidutinė rinkos vertė 22 601,00 Eur, esančius (duomenys neskelbtini) , kurie yra įkeisti bankui Luminor Bank AS (p b. 1 t., b. l. 55-58, 63-54), 2 450,00 Eur vidutinės rinkos vertės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) sav., kuriame ieškovo pusbrolis G. J. statosi gyvenamąjį namą (1 t., b. l. 59-60), yra įsteigęs MB (duomenys neskelbtini) (p. b. 4 t., b. l. 44-45). Kartu su atsakove yra paėmęs du kreditus („Swedbank“, AB ir Luminor Bank AS), įmokų suma bankams kas mėnesį sudaro apie 680,00 Eur (p. b. 8 t., b. l. 92-102), dėl šių kreditų mokėjimo byloje yra kilęs ginčas, taip pat turi du asmeninius kreditus („Swedbank“, AB ir AB SEB banke), kurių įmokų suma per mėnesį sudaro apie 439,19 Eur (p. b. 2 t., b. l. 68, 109), kas mėnesį moka išlaikymą sūnui A. po 150,00 Eur. Taigi, ieškovas paprastai per mėnesį gauna apie 2 200,00 Eur darbo užmokestį (kuomet būna komandiruotėje jo darbo užmokestis siekia nuo 3 900,00 Eur iki 5 000,00 Eur) bei turi asmeninio turto, kurio vertė 186 595,39 Eur, ir su atsakove bendro turto, kurio vertė 173 000,00 Eur. Ieškovas nurodo, kad jokių kitų pajamų negauna, jo įsteigta mažoji bendrija pelno neteikia, už turimą nekilnojamąjį turtą, išskyrus butą, kuriame gyvena, jokių papildomų mokesčių nemoka, kadangi jais rūpinasi juose gyvenantys asmenys, tačiau kaip matyti ieškovas kas mėnesį sumoka bankams iš viso apie 1 119,19 Eur kredito įmokas, ieškovo tvirtinimu dviem nepilnamečiams vaikams jis skiria iš viso 1 000,00 Eur, pilnametę dukrą paremia 100,00 Eur, moka komunalinius mokesčius už butą, kuriame gyvena bei atsakovei perveda po 150,00 Eur sūnui A. išlaikyti, t. y. ieškovas per mėnesį išleidžia daugiau nei 2 369,19 Eur, kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ieškovas gauna ir kitas pajamas (ar jų turi sukaupęs), kurios dar gali didėti ieškovo įsteigtai mažajai bendrijai pradėjus gauti pelną. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas iki 2021 m. rugsėjo 1 d. teikė sūnui A. išlaikymą po 200,00 Eur ir išlaikymo dydį sumažino be jokių pagrįstų priežasčių, deklaratyviai nurodydamas, kad nebeturi galimybės mokėti tokio dydžio išlaikymą, tačiau jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis bei kitos išlaidos iš esmės pasikeitė ir jis nebeturi galimybės teikti 200,00 Eur dydžio išlaikymo, nepateikė, priešingai iš ieškovo pateiktos pažymos apie darbuotojo pajamas 2020 m. (p. b. 7 t., b. l. 100) ir SODROS duomenis apie jo gaunamą darbo užmokestį 2021 m. bei šiais metais matyti, kad jo darbo užmokestis yra padidėjęs apie 200,00 Eur.

Nurodytų aplinkybių pagrindu, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, įvertinus šalių sūnaus poreikiams tenkinti reikiamą sumą, atsižvelgiant į tai, kad atsakovei, su kuria gyvena šalių nepilnametis sūnus, tenka didesnė finansinė našta, susijusi su sūnaus nuolatiniu, kasdieniniu, materialiniu aprūpinimo užtikrinimu, taip pat įvertinus šalių turtinę padėtį ir realias galimybes tenkinti nustatytus vaiko poreikius, priešieškinio reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo tenkintinas iš dalies ir iš ieškovo nepilnamečio sūnaus A. Č. išlaikymui priteistina po 200,00 Eur kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki sūnaus pilnametystės (CK 3.194 straipsnio 2, 3 dalys, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis). Vaikui išlaikyti skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina atsakovė (CK 3.190 straipsnis).

Atsakovė išlaikymą sūnui prašo priteisti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. 2021 m. sausio 28 d. Ieškovo atstovė nurodė, kad ieškovas teikia išlaikymą sūnui, jokio įsiskolinimo nėra, todėl išlaikymas turėtų būti priteistas nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008). Tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (CPK 178 straipsnis). Šalys teismo posėdyje patvirtino, kad ieškovas iki 2021 m. rugsėjo 1 d. teikė sūnui išlaikymą po 200,00 Eur, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. išlaikymas buvo teikiamas po 150,00 Eur. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, tai, kad šiuo sprendimu iš ieškovo išlaikymas sūnui yra priteistinas po 200,00 Eur, pripažintina, kad ieškovo teiktas išlaikymas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo nepakankamas, todėl išlaikymas nepilnamečiam sūnui po 200,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis priteistinas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d.

Nustačius, jog ieškovas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iš dalies teikė išlaikymą nepilnamečiam sūnui (po 150,00 Eur), vykdymo proceso metu ieškovo teiktas išlaikymas nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. turi būti išskaičiuojamas iš šiuo sprendimu nustatytos išlaikymo sumos, t. y. priteistino išlaikymo suma sumažintina teikto išlaikymo suma.

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių šiuo metu yra įtemti santykiai, šalys tarpusavyje nesutaria dėl sūnaus gyvenamosios vietos bei bendravimo su juo, šiuo teismo sprendimu yra nustatoma konkreti ieškovo bendravimo su sūnumi tvarka, siekiant užtikrinti vaiko interesus, sprendimo dalys dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdytinos skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

V.                       Dėl turto padalijimo

Pagal CK 3.59 straipsnį teismas, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių bendro turto padalijimo klausimus.  Bendro turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę teismas, vadovaudamasis CK 3.87-3.91 straipsniais, pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis).

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovo A. Č. vardu registruotas nekilnojamasis turtas: 97/10000 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 91/10000 dalis aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , sandėliukas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , viralinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo rūsys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , kiemo statiniai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) sav., žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , su nebaigtu statyti pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantys (duomenys neskelbtini) sav. (p. b. 1 t., b. l. 31-60). Atsakovės J. Č. vardu registruotas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) sav. (p. b. 4 t., b. l. 84-85). Šis šalių turtas abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo, dėl jo tarp šalių ginčo nėra, todėl šis turtas pripažintinas asmenine kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.90 straipsnis) ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas.

Santuokos metu ieškovas įsteigė MB (duomenys neskelbtini)  (p. b. 4 t., b. l. 44-45),  atsakovė įgijo transporto priemonę – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (p. b. 1 t., b. l. 30). Ieškovo teigimu, mažąją bendriją jis įsteigė, kuomet šalys gyveno skyrium, bendro turto netvarkė, todėl prašė šią bendriją pripažinti jo asmenine nuosavybe, taip pat sutiko kad lengvasis automobilis „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būtų pripažintas atsakovės asmenine nuosavybe. Atsakovė nurodė, kad automobilį pirko už 500,00 Eur, kuriuos padovanojo tėvas automobiliui jai įsigyti, todėl prašė šį automobilį pripažinti asmenine nuosavybe, taip pat neprieštaravo, jog ieškovo įsteigta mažoji bendrija būtų pripažinta jo asmenine nuosavybe. Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2, 7 punktus asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn, taip pat sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Byloje nustatyta, kad nuo 2020 m. kovo 20 d. šalys gyvena atskirai, nuo 2020 m. rugsėjo mėn. jų santykiai visiškai nutrūko, šalys santuokinio gyvenimo nebegyvena, bendro ūkio neveda. Ieškovas šalims gyvenant atskirai bei nevedant bendro ūkio, 2021 m. vasario 28 d. įsteigė MB (duomenys neskelbtini) , kas leidžia pagrįstai spręsti, jog ši bendrija buvo įsteigta asmeninėmis ieškovo lėšomis, todėl ji pripažintina asmenine ieškovo nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktina.

Iš byloje pateiktos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties matyti, kad atsakovė 2019 m. lapkričio 27 d. už 500,00 Eur įgijo automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (p. b. 2 t., b. l. 23). Atsakovė teigė, kad automobilis pirktas tėvo jai dovanotais pinigais. Liudytoja J. G. (atsakovės motina) patvirtino, kad dukrai buvo nupirkta mašina, kad galėtų nuvažiuoti į parduotuvę. Ieškovas aplinkybės, jog automobilis įgytas atsakovės tėvo dovanotomis lėšomis jai asmeniškai, neginčijo, su reikalavimu pripažinti šį automobilį asmenine atsakovės nuosavybe sutiko. Nurodytos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad lengvasis automobilis šalių santuokos metu įgytas atsakovei dovanotomis lėšomis, jai asmeniškai, todėl automobilis pripažintinas atsakovės asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir į bendrą dalintino turto balansą netrauktinas.

Šalys santuokos metu įgijo nekilnojamąjį turtą: 181/3398 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , ir butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) (p. b. 1 t., b. l. 21-29, toliau – Bendras turtas), kurio bendra vertė nustatyta teismo eksperto yra 173,000,00 Eur (p. b. 6 t., b. l. 65). Dalintino kilnojamojo registruotino turto neturi, dėl įgytų namų apyvokos daiktų ar kito kilnojamojo turto tarp šalių ginčo nėra, atsakovė sutinka, kad šis turtas liktų ieškovui ir kompensacijos už jį neprašo.

Ieškovas prašo paskirti jam natūra 4/5 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini) , 1/5 dalį 7237/1291 dalių žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) , ir 1/5 dalį 181/3398 dalies žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , o atsakovei natūra paskirti 1/5 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) , 4/5 dalis 7237/1291 dalių žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  4/5 dalis 181/3398 dalies žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) . Atsakovė nesutinka su ieškovo prašomu turto padalijimo būdu ir prašo pripažinti sumokėtą 20 000,00 Eur avanso sumą už Bendro turto pirkimą jos asmenine nuosavybe ir priteisti iš ieškovo iš viso 28 318,21 Eur piniginę kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise atitenkantį Bendrą turtą, pripažįstant ieškovui A. Č. asmeninės nuosavybės teise butą, esantį (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini)  181/3398 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) sav.

CK 3.87 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas principas, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo (kai jam taikomas pagal įstatymus nustatytas sutuoktinių turto teisinis rėžimas), yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė. Preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Nors šis teisinis reglamentavimas užtikrina sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, CK 3.117 straipsnio 2 dalyje nustatyta išimtis, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti šio kodekso nustatytais atvejais. Sąlygos, kai sutuoktinių turtas gali būti padalytas nelygiomis dalimis, nustatytos CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, tačiau šioje dalyje nurodytas sąrašas nėra baigtinis ir galimybė kitas aplinkybes pripažinti reikšmingomis bei dėl jų nukrypti nuo minėto principo palikta teismo diskrecijai, įvertinus kiekvienos konkrečios bylos teisiškai reikšmingas aplinkybes. CK 3.98 straipsnio 2 dalis nustato sutuoktinio teisę į kompensaciją tais atvejais, kai turtui, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyti buvo panaudotos ir asmeninės vieno sutuoktinio lėšos. Įstatymas neįtvirtina būtinybės kompensaciją išmokėti pinigais, todėl tam tikrais atvejais dalijant bendrą sutuoktinių turtą kompensuojamos sumos dydžiu faktiškai gali būti nukrypstama nuo bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių principo.

Byloje neginčijamai nustatyta, kad šalių Bendras turtas įgytas po santuokos sudarymo ir yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės objektas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis), tačiau šalys teigia prie Bendro turto įgijimo bei jo įrengimo prisidėjusios savo asmeninėmis lėšomis, todėl dalijant Bendrą turtą prašo nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Atsakovė teigia, kad įgyjant bendrą turtą 20 000,00 Eur avansą sumokėjo iš savo asmeninių lėšų, tuo tarpu, ieškovas įrodinėja, kad Bendras turtas įrengtas jo 61 562,09 Eur asmeninėmis lėšomis.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Bendram turtui įgyti šalys 2018 m. birželio 11 d. su banku „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. 18-131259-FA, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 100 000,00 Eur kreditas: 80 000,00 Eur Bendram turtui pirkti ir 20 000,00 Eur apdailai perkamame būste atlikti (p. b. l. 1 t., b. l. 71). Šalys 2018 m. liepos 10 d. buto ir žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutartimi už 100 050,00 Eur įgijo Bendrą turtą, už kurį 20 050,00 Eur buvo sumokėta mokėjimo pavedimu į pardavėjo V. Ž. sąskaitą prieš sutarties sudarymą, o likusi 80 000,00 Eur suma sumokėta banko „Swedbank“, AB suteiktu kreditu (p. b. 2 t., b. l. 24-38). Atsakovė teigia, kad 20 000,00 Eur avansas buvo sumokėtas jos asmeninėmis lėšomis, kurias sudarė 10 000,00 Eur iki santuokos sudarymo sutaupytos lėšos ir 10 000,00 Eur jos motinos dovanotos lėšos. Ieškovas ginčija, kad atsakovės nurodytos lėšos buvo jos asmeninės, teigdamas, kad tai buvo bendri šeimos pinigai, o atsakovės motina pinigus ne dovanojo, bet paskolino. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad prieš įsigyjant Bendrą turtą nežinojo apie atsakovės turimas lėšas, jie tarėsi, kad atsakovė atliks 20 000,00 Eur pavedimą, o iš kokių lėšų, jis nesigilino, jog 10 000,00 Eur yra iki santuokos atsakovės sukauptos lėšos neginčija, tačiau teigė, kad atsakovės motina ne padovanojo, o paskolino 10 000,00 Eur jų šeimai ir šie pinigai atsakovės motinai yra grąžinti iš šeimos bendrų lėšų (2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 02 min 29 sek. – 2 val. 07 min. 52 sek.).

Iš atsakovės į bylą pateiktų vietinių mokėjimų matyti, kad atsakovė iki buto ir žemės sklypo dalių pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, iš savo sąskaitos Bendro turto pardavėjui V. Ž. 2018 m. kovo 9 d. pervedė 10 000,00 Eur avansą pagal sutartį bei 2018 m. birželio 20 d. –  10 000,00 Eur avansą pagal sutartį už būstą, iš viso 20 000,00 Eur (p. b. 1 t., b. l. 114-115). Atsakovės J. Č. „Swedbank“, AB sąskaitos išrašas patvirtina, kad santuokos sudarymo dieną (2017 m. rugpjūčio 24 d.) atsakovė savo sąskaitoje turėjo 12 468,57 Eur asmeninių lėšų (p. b. 1 t., b. l. 113). Iš atsakovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo nuo 2017 m. rugpjūčio 24 d. iki 2018 m. kovo 1 d. (p. b. 4 t., b. l. 2-3) matyti, kad atsakovei buvo pervesta 7 002,09 Eur (tarp kurių 800,00 Eur ieškovo pervestos lėšos) ir ji turėjo 2 340,11 Eur išlaidų, 2018 m. kovo 1 d. atsakovės sąskaitoje buvo 17 130,55 Eur likutis. Atsižvelgiant į šiuo laikotarpiu atsakovės gautas pajamas ir turėtas išlaidas bei tai, kad atsakovės sąskaitoje 2018 m. balandžio 1 d. pinigų likutis buvo 7 405,66 Eur (p. b. 4 t., b. l. 4), įvertinus šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, jog atsakovė įrodė, kad 10 000,00 Eur (2018 m. kovo 9 d. sumokėta avanso dalis) šalių Bendram turtui įsigyti buvo panaudotos jos asmeninės, iki santuokos sudarymo sukauptos, lėšos (CPK 178 straipsnis).

Iš atsakovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 20 d. (p. b. 4 t., b. l. 4-5) bei vietinių mokėjimo kvitų (p. b. 1 t., b. l. 116-117) matyti, kad atsakovės motina J. G. 2018 m. birželio 20 d. pervedė atsakovei 10 000,00 Eur, nurodydama, jog tai dovana dukrai. Tą pačią dieną, po šio pavedimo, atsakovė pervedė 10 000,00 Eur avansą pagal sutartį už būstą V. Ž.. Atsakovė teismo posėdyje paaiškino, kad mama pinigus neskolino, o padovanojo, jog ji galėtų įsigyti būstą, sakė motinai, kad ruošiasi pirkti būstą ir norėtų įnešti savo dalį, jokių pinigų motinai negrąžino (2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 45 min 20 sek. – 2 val. 48 min. 23 sek.). Liudytoja J. G. teismo posėdyje parodė, kad dukra pasakojo, jog buvo nutarę pirkti namą ar tai butą Vilniuje, o kai gimė vaikas dukrai padovanojo 10 000,00 Eur, kad turėtų savo įnašą prisidėti prie būsto įsigijimo, nes tuo metu turėjo įmokėti pirmą įnašą. Žinojo, kad pirmoji ieškovo žmona liko be nieko, todėl padovanojo šiuos pinigus, kad dukra turėtų savo dalį prisidėdama prie namo, kurį pirko ieškovas. Pinigus padovanojo asmeniškai tik dukrai, kad ji turėtų kažką savo prisidėdama prie ieškovo perkamo namo. Dovanodama pinigus apie tai, kad šalys buvo santuokoje nežinojo, apie tai sužinojo kažkur 2018 m. rugsėjo mėn., kokią dalį būsto už jos padovanotus pinigus galėjo įsigyti dukra, nežino, pinigus padovanojo, kad dukra turėtų kur gyventi, jokių garantijų, jog jos dovanoti pinigai bus panaudoti būstui įsigyti, dukra nedavė (2022 m. kovo 16 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 12 min. 00 sek. – 1 val. 14 min. 56 sek., 1 val. 30 min. 54 sek. – 1 val. 35 min. 25 sek). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumcijos paneigimas tam tikrų sandorių pagrindu turi būti vertinamas sistemiškai, pasitelkiant ne vieną kurį nors įrodymą (pvz. turto registraciją ar lėšas, panaudotas jam sukurti) kaip visą lemiantį, bet įrodymų visumą, leidžiančią nuosekliai įvertinti ginčo šalių gyvenimo sąlygas, susitarimus, ketinimus ir lūkesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-687/2019, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e34-3-157-378/2020). Nagrinėjamu atveju iš šalių paaiškinimų bei liudytojos J. G. parodymų matyti, kad ieškovas atsakovės tėvui nepatiko, jis buvo priešiškai nusiteikęs jų santykiams, atsakovės tėvai manė, kad pirmoji ieškovo žmona yra likusi be jokio turto, Bendro turto įsigijimo, taip pat ir avansų už Bendrą turtą pervedimo metu šalys gyveno atskirai, ieškovas gyveno Vilniuje, atsakovė – Druskininkuose pas tėvus, šalys susitikdavo tik savaitgaliais. Ieškovas iš kur atsakovė gaus bei gavo 20 000,00 Eur avansui sumokėti nesigilino, jo teigimu, jis tik prisimena, kaip atsakovė sakė, kad mama 10 000,00 Eur paskolino jų šeimai ir tuos pinigus atsakovė 2019 m. grąžino motinai. Iš atsakovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašo nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 20 d. matyti, kad nei 2019 m., nei 2018 m. ar 2020 m. atsakovė jokių pavedimų savo motinai neatliko, 2018 m. vieną kartą iš sąskaitos išsiėmė 200,00 Eur grynųjų pinigų, 2019 m. iš sąskaitos per du kartus išsiėmė iš viso 400,00 Eur (p. b. 4 t., b. l. 1-18), tačiau jokių duomenų, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovės motinai, byloje nėra. Kaip ir nėra jokių kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė skolinosi iš motinos būstui įsigyti pinigus bei juos motinai grąžino, šios aplinkybės nepatvirtina ir vien ieškovo iš bendro šalių susirašinėjimo ištraukta ir pateikta atsakovės, jau tarp šalių sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, parašyta žinutė (2020 m. kovo 7 d. atsiliepimas į priešieškinį, p. b. 8 t., b. l. 61). Priešingai, iš atsakovės paaiškinimų, liudytojos J. G. parodymų, atsakovės „Swedbank“, AB sąskaitos išrašų nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2020 m. kovo 20 d. (p. b. 4 t., b. l. 4-5) bei vietinių mokėjimo kvitų (p. b. 1 t., b. l. 116-117) galimą spręsti, kad atsakovės motina 10 000,00 Eur atsakovei padovanojo ir šiuos pinigus padovanojo asmeniškai dukrai gyvenamojo būsto daliai įsigyti, o ne bendrai šeimai (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 185 straipsnis). Tuo pagrindu J. G. atsakovei dovanotos lėšos laikytinos atsakovės asmeninėmis lėšomis, investuotomis į šalių Bendrą turtą (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaip jau minėta, ieškovas įrodinėja, kad Bendro turto įrengimui jis panaudojo 61 562,09 Eur asmeninių lėšų, kurias sudarė 19 312,09 Eur investicinio gyvybės draudimo sąskaitoje iki santuokos sudarymo sukauptos lėšos, 17 250,00 Eur motinos dovanotos lėšos, 10 000,00 Eur grynieji pinigai, sukaupti iki santuokos, bei 15 000,00 Eur iš A. G. pasiskolinti pinigai.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas AB SEB bankui pagal gyvybės draudimo sutartį nuo 2003 m. sausio 3 d. moka pagrindinę draudimo įmoką ir šalių santuokos sudarymo dieną (2017 m. rugpjūčio 24 d.) iš viso buvo sumokėta 7 414,14 Eur šios įmokos, be to, nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. ieškovas moka ir papildomą įmoką, santuokos sudarymo dieną iš viso papildomos įmokos įmokėta 29 746,06 Eur (p. b. 2 t., b. l. 160-163). Iš atliktų išmokų matyti, kad ieškovui 2018 m. gruodžio 4 d. išmokėta 8 000,00 Eur lėšų dalis iš pagrindinės sukauptos sumos ir 2018 m. vasario 14 d. – 5 708,51 Eur lėšų dalis iš papildomos sukauptos sumos bei 2020 m. kovo 3 d. – 1 578,87 Eur lėšų dalis iš pagrindinės sukauptos sumos ir 4 024,71 Eur lėšų dalis iš papildomos sukauptos sumos (p. b. 2 t., b. l. 164). Ieškovas teigia, kad iš 2018 m. išmokėtų gyvybės draudimo lėšų pirko statybines medžiagas namui įrengti, žemės – žemės sklypams formuoti, taip pat žolę sėjimui, tujas, tvorą ir kt. medžiagas reikalingas namui įrengti bei aplinkai tvarkyti. 2020 m. išmokėtas draudimo lėšas panaudojo žemės sklypams performuoti, žolei persodinti, terasai statyti. Atsakovė patvirtino, kad 2018 m. buvo įrenginėjamas namas bei tvarkoma aplinka, sodinama žolė, perkamos tujos, 2020 m. daroma terasa prie namo, tačiau teigė, kad tai nebuvo daroma vien tik iš ieškovo asmeninių lėšų. Neginčija, kad išmokas iš gyvybės draudimo ieškovas panaudojo namui įrengti, nes tuo metu vyko statybos ir namas buvo įrenginėjamas, tačiau kokia dalis šių lėšų tiksliai buvo panaudota, nežino. Šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad šalys bendrą būstą nusprendė įsigyti jų sūnui gimus (2018 m. sausio 19 d.), tuomet važinėjo apžiūrinėti būstų, rinkosi jiems tinkantį. Šalims išsirinkus jiems tinkantį būstą, atsakovė 2018 m. kovo 9 d. pardavėjui sumokėjo pirmąjį 10 000,00 Eur avansą būstui įsigyti (p. b. 1 t., b. l. 114). Šalys 2018 m. birželio 11 d. pasirašė kredito sutartį dėl 100 000,00 Eur kredito būstui ir žemės sklypams pirkti bei būsto apdailai atlikti gavimo (p. b. 1 t., b. l. 71), po šios sutarties sudarymo atsakovė 2018 m. birželio 20 d. būsto pardavėjui sumokėjo antrą 10 000,00 Eur avansą už būstą (p. b. 1 t., b. l. 115) bei šalys 2018 m. liepos 10 d. sudarė buto ir žemės sklypų dalių pirkimo – pardavimo sutartį, kuria nusipirko 87 proc. statybos baigtumo namą ir dviejų žemės sklypų dalis (p. b. 2 t., b. l. 24). Ieškovui pirma 5 708,51 Eur draudimo išmoka buvo išmokėta 2018 m. vasario 14 d. (2 t., b. l. 164), taigi dar iki šalių Bendro turto įsigijimo. Duomenų, kad iki šalių Bendro turto įsigijimo būtų buvę atliekami kokie nors darbai, susiję su namo įrengimo bei aplinkos tvarkymu, perkamos statybinės medžiagos, kurios vėliau buvo panaudotos būstui įrengti, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo spręsti, jog ši draudimo išmokos dalis buvo panaudota šalių Bendram turtui tvarkyti, o ne kitiems šeimos ar asmeniniams poreikiams. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismui 2018 m. savo AB SEB banko sąskaitos, į kurią ieškovo teigimu buvo išmokėta draudimo išmokos dalis, išrašo nepateikė, finansinių technologijos įmonės „Revolut?“ sąskaitos išrašas pateiktas tik nuo 2018 m. liepos 17 d., todėl tinkamai įvertinti, ar minėta draudimo išmoka buvo išimta iš sąskaitos bei kur naudojama, teismas neturi galimybės. Iš ieškovo pateiktos AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašo nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. birželio 13 d. matyti, kad 2018 m. balandžio 28 d. ir 29 d. remonto ir buities prekių tinkle „Kesko Senukai Lithuania“ buvo nupirktos prekės už 29,95 Eur, tačiau duomenų, kokios prekės buvo nupirktos ir kur jos buvo panaudotos, byloje nėra (p. b. 2 t., b. l. 155-158). Išvadą, jog ši draudimo išmokos dalis nebuvo panaudota šalių Bendram turtui, o panaudota kitiems poreikiams, patvirtina ir ta aplinkybė, kad šalims nusprendus įsigyti Bendrą turtą, būtent atsakovė iš savo asmeninių lėšų 2018 m. kovo 9 d. sumokėjo pirmąjį avansą už būstą. Antra 8 000,00 Eur draudimo lėšų dalis ieškovui išmokėta 2018 m. gruodžio 14 d., trečia ir ketvirta – 2020 m. kovo 3 d. Teismas įvertinęs šalių paaiškinimus, jog pagrindiniai namo įrengimo darbai buvo atliekami 2018 m., aplinka tvarkoma nuolat, prie namo statoma veranda, 2020 m. kovo mėn. – terasa, kurios vertė galėtų siekti 5 000,00 Eur (p. b. 7 t., b. l. 21), už terasą buvo atsiskaityta grynais pinigais, tai, kad buto statybos darbų pabaiga įregistruota 2019 m. sausio 10 d. (1 t., b. l. 28), sprendžia, jog labiau tikėtina, kad ieškovui 2018 m. gruodžio 4 d. išmokėta 8 000,00 Eur lėšų dalis buvo panaudota namo statyboms užbaigti, o 2020 m. kovo 3 d. išmokėta iš viso – 5 603,58 Eur lėšų dalis – aplinkai tvarkyti bei terasai statyti. Visgi, atkreiptinas dėmesys, kad 8 000,00 Eur ieškovui buvo išmokėti 2018 m. gruodžio 4 d. iš pagrindinės sukauptos sumos, 1 578,87 Eur – 2020 m. kovo 3 d. iš pagrindinės sukauptos sumos, o 4 024,71 Eur – 2020 m. kovo 3 d. iš papildomos sukauptos sumos, t. y. po šalių santuokos sudarymo. Ieškovo iš AB SEB banko pateikti duomenys patvirtina, kad santuokos sudarymo metu (2017 m. rugpjūčio 24 d.) pagrindinė gyvybės draudimo sukaupta suma buvo 7 414,14 Eur, papildoma – 29 746,06 Eur (p. b. 2 t., b. l. 160-164). Įvertinus šią aplinkybę darytina išvada, kad 2018 m. gruodžio 4 d. bei 2020 m. kovo 3 d. iš pagrindinės gyvybės draudimui sukauptos sumos, iš viso 9 578,87 Eur, išmokėta 2 164,73 Eur (9 578,87 Eur - 7 414,14 Eur) išmokų dalis yra šalių bendras turtas (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis). Tuo pagrindu, esant byloje nustatytai aplinkybei, jog antra, trečia bei ketvirta išmokos buvo panaudotos buto statybos darbams užbaigti, terasai įrengti bei aplinkai tvarkyti pripažintina, jog šalių Bendram turtui sukurti buvo panaudota 11 438,85 Eur (7 414,14 Eur išmokos dalis + 4 024,71 Eur išmokos dalis) ieškovo asmeninių lėšų (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, kad iš ieškovo motinos sąskaitos į ieškovo sąskaitą pervesta iš viso 17 250,00 Eur, t. y. 2019 m. sausio 4 d. pervesta 800,00 Eur, 2019 m. sausio 29 d. – 300,00 Eur, 2019 m. vasario 12 d. – 300,00 Eur, 2019 m. balandžio 3 d. – 50,00 Eur, 2019 m. gegužės 13 d. – 100,00 Eur, 2019 m. gruodžio 2 d. – 300,00 Eur, 2020 m. kovo 26 d. – 200,00 Eur, 2020 m. birželio 29 d. – 2 000,00 Eur, 2020 m. liepos 2 d. – 10 000,00 Eur, 2020 m. rugpjūčio 28 d. – 200,00 Eur, 2020 m. lapkričio 9 d. – 500,00 Eur, 2020 m. gruodžio 12 d. – 2 500,00 Eur. Ieškovas teigia, kad šiuos pinigus motina jam padovanojo, jie buvo naudojami apyvartinėms lėšoms kompensuoti, šeimos poreikiams tenkinti ir didžioji jų dalis namo statyboms. Atsakovė nesutinka, jog visi iš ieškovo motinos gauti pinigai galėjo būti panaudoti būstui, kadangi dalis pinigų pervesta jau po būsto įrengimo, nes būstas visiškai įrengtas buvo 2019 m. rugsėjo 1 d., ir gyvenant jame buvo atliekami tik aplinkos darbai: pastatyti automatiniai vartai, sudėtos trinkelės, statoma terasa, be to, nurodė, kad ieškovo motina turi sveikatos problemų, ji savimi negali pasirūpinti, todėl yra globos namuose. Kol mama gyveno savo namuose, ieškovas samdydavo moterį, jog ji mamą prižiūrėtų ir ieškovas motinos pinigais disponuodavo pats. Ieškovas patvirtino, jog mama nuo 2019 m. yra globos namuose, neginčijo, kad turi galimybę disponuoti motinos pinigais, esančiais jos sąskaitoje, taip pat nurodė, jog mamos paprašydavo pinigų nenurodydamas kam jie reikalingi, tačiau teigdamas, kad jam motina šiuos pinigus padovanojo asmeniškai, o ne šeimai, kuomet šalys gyveno kartu, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Iš ieškovo pateiktų mokėjimo nurodymų matyti, jog iki 2020 m. birželio 20 d. pinigai buvo pervedami nenurodant jų paskirties, nuo 2020 m. birželio 20 d., išskyrus 2020 m. lapkričio 19 d. mokėjimo nurodymą, nurodant, jog tai pinigai sūnui. Ieškovo finansinių technologijos įmonės „Revolut?“ ir SEB banko sąskaitos išrašai (p. b. 2 t., b. l. 171-207, 3 t., b. l. 1-67) patvirtina, kad ieškovas nuo 2018 m. liepos 17 d. iki 2020 m. kovo 20 d. turėjo įvairiausių išlaidų, tame tarpe už prekes įgytas statybinių medžiagų, remonto bei buities reikmių, taip pat namų apyvokos parduotuvėse, nuo 2019 m. balandžio 4 d. kas mėnesį ieškovas pervesdavo viešajai įstaigai „Kapčiamiesčio globos namai“. Šalių paaiškinimais, butas iš esmės buvo baigtas įrengti 2019 m. rugsėjo 1 d., likę buvo tik darbai, susiję su aplinkos tvarkymu, terasos bei verandos pastatymu. Teismas įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog ieškovo motinos sveikatos būklė šalių būsto įsirengimo metu nebuvo gera, ieškovas motinos pinigais disponavo savo nuožiūra, juos persivesdavo tuomet, kuomet jų prireikdavo jam pačiam ar šeimai, dalį pinigų naudojo šeimos poreikiams, iš dalies pinigų apmokėdavo už mamos priežiūrą globos namams. Neatmestina tikimybė, kad už iki 2020 m. kovo 20 d. pervestų pinigų (1 850,00 Eur) ieškovas taip pat galėjo nupirkti būstui ar aplinkos tvarkymui reikiamų medžiagų, tačiau įvertinus tai, kad šiais pinigais disponavo pats ieškovas ir byloje neįrodžius, jog iš motinos sąskaitos ieškovui pinigai buvo pervesti kaip dovana jam asmeniškai, teismas sprendžia, kad šie pinigai buvo skirti bendrajai jungtinei nuosavybei kurti ir jie nelaikytini asmeninėmis ieškovo lėšomis. Kiti iš ieškovo motinos sąskaitos pervesti pinigai buvo jau tuomet, kai šalys gyveno atskirai. Nors ieškovas teigia, kad gyvenant skyrium iš motinos sąskaitos pervesti pinigai buvo taip pat panaudoti Bendram turtui kurti, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Priešingai iš AB SEB banko 2020 m. sąskaitos išrašo (p. b. 3 t., b. l. 53) matyti, kad 2020 m. kovo 26 d. iš ieškovo sąskaitos atlikti mokėjimai (iš viso 89,21 Eur) DNSB Aidas už į motinos butą teiktas komunalines paslaugas bei Druskininkų savivaldybės administracijai, o 2020 m. kovo 28 d. pervesta 110,80 Eur globos namams už motinos globą, 2020 m. birželio 29 d. iš ieškovo sąskaitos buvo atliktas 2 000,00 Eur pavedimas į „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialą, 2020 m. liepos 2 d. 10 000,00 Eur pervesta AB SEB bankui išankstinio kredito grąžinimui, 2020 m. rugsėjo 2 d. už 200,00 Eur atsiskaityta kortele „7 Westferr Circus“, kas leidžia spręsti, jog šiais mėnesiais iš motinos pervesti pinigai buvo panaudoti ieškovo motinos ar ieškovo asmeniniams poreikiams, bet ne investuoti į šalių Bendrą turtą. Ieškovas taip pat į bylą pateikė baigiamųjų darbų atlikimo aktus, iš kurių matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. buvo visiškai pabaigta terasa bei veranda, 2020 m. spalio 30 d. – gerbūvio darbai, ieškovo teigimu baigtos dėti trinkelės, tvora, veja (p. b. 7 t., b. l. 6, 115). Taigi, byloje esant įrodymams, jog visi aplinkos darbai buvo atlikti 2020 m. spalio 30 d., nėra jokio pagrindo spręsti, jog iš ieškovo motinos į ieškovo sąskaitą 2020 m. lapkričio 9 d. pervesti 500,00 Eur bei 2020 m. gruodžio 12 d. pervesti 2 500,00 Eur buvo panaudoti šalių Bendram turtui.

Ieškovas teigia, jog statybos darbams atlikti bei aplinkai tvarkyti panaudojo 10 000,00 Eur sutaupytų iki santuokos bei šiai aplinkybei pagrįsti pateikė nuo 2014 m. iki 2017 m. (imtinai) metines pajamų deklaracijas (p. b. 2 t., b. l. 124-146), tačiau jose jokių duomenų, kad ieškovas būtų turėjęs santaupų grynaisiais pinigais nėra, o vien tai, kad ieškovas gaudavo pajamas neįrodo, jog ieškovas sudarant santuoką su atsakove jau turėjo sutaupęs nurodytą pinigų sumą ir būtent ją panaudojo būstui įrengti ar aplinkai tvarkyti, todėl jokio pagrindo pripažinti, kad ieškovas Bendram turtui kurti panaudojo 10 000,00 Eur iki santuokos sudarymo sutaupytų, t. y. asmeninių, lėšų nėra.

Taip pat ieškovas nurodo, kad bendram šeimos būstui įrengti panaudojo jam asmeniškai paskolintus 15 000,00 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. liepos 17 d. ieškovas išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo, kaip vekselio davėjas, įsipareigojo iki 2021 m. liepos 16 d. sumokėti A. G. 15 000,00 Eur (p. b. 2 t., b. l. 122). Ieškovas paaiškino, kad iš A. G. minėtus pinigus skolinosi statyboms, butui įrengti, A. G. žinojo, kad yra susituokęs, turi žmoną bei, kad nekilnojamasis turtas yra jų abiejų (2022 m. sausio 13 d. teismo posėdžio garso įrašas: 1 val. 44 min. 24 sek. – 1 val. 46 min. 04 sek.). Atsakovė nurodė, kad apie paskolą, paimtą iš A. G., jai nebuvo žinoma, tačiau jie buvo susitarę, jog būstą įrenginėja iš to, ką turi, jog ieškovas pasiskolino iš A. G. pinigus neginčija, taip pat nurodo, kad šie pinigai galėjo būti panaudoti būstui įrengti. Atsiliepime į ieškinį A. G. nurodė, kad 2018 m. liepos 17 d. A. Č. 15 000,00 Eur sumą paskolino buto, Lentvario g. 55-2, Vilniuje, įsirengimui, kurios grąžinimas užtikrintas neprotestuotinu vekseliu (p. b. 3 t., b. l. 120). A. G. 2021 m. rugpjūčio 22 d. mokėjimo patvirtinimas bei patvirtinimai apie lėšų įskaitymą į kliento sąskaitą (p. b. 5 t., b. l. 112-114) patvirtina, kad ieškovas A. Č. visiškai atsiskaitė su A. G. ir jis pretenzijų neturi. Nurodytos aplinkybės, įvertinus tai, kad iš esmės pagrindiniai būsto statybos darbai buvo vykdomi 2018 m., leidžia pagrįstai spręsti, kad ieškovas po šalių Bendro turto įsigijimo, iš karto iš A. G. pasiskolinęs 15 000,00 Eur, juos panaudojo bendram šalių būstui įrengti. Ieškovas teigė, kad tai buvo jo asmeninė paskola, todėl šios lėšos turi būti pripažintos jo asmeninėmis, tačiau teismas neturi pagrindo sutikti su šiuo argumentu. Pažymėtina, kad pagal CK 3.109 straipsnio 1-3 dalis bendromis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės Bendros prievolės vykdomos iš bendro sutuoktinių turto (CK 3.109 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju, A. G. buvo žinoma, jog ieškovas yra vedęs ir butas, kurio įrengimui jis skolina pinigus, priklauso abejoms šalims, taigi šiuo atveju galima daryti pagrįstą išvadą, jog pinigai buvo skolinti ne asmeniškai ieškovui, o bendram šeimos būstui įrengti, t. y. šeimos interesais ir tokią ieškovo prievolę pripažinti bendrąja sutuoktinių prievole. Byloje nustatyta, kad ieškovas skolą A. G. grąžino iš mamos sąskaitos pervestų (ieškovui duotų) pinigų, bylos nagrinėjimo metu, šalims nevedant bendro ūkio bei negyvenant santuokinio gyvenimo, t. y. savo asmeninėmis lėšomis, tokiu būdu grąžindamas ir atsakovės priklausančią skolos dalį 7 500,00 Eur (15 000,00 Eur / 2). Tuo pagrindu, vadovaujantis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais, siekiant užkirsti kelią teisminiams ginčams kilti ateityje, šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad ieškovas į šalių būsto įrengimą investavo 7 500,00 Eur savo asmeninių lėšų (CK 1.5, 6.9 straipsniai).

Be to, ieškovas į bylą pateikdamas terasos ir verandos bei gerbūvio (toliau bendrai – Turto objektai) baigiamųjų darbų atlikimo aktus, kurie patvirtina, kad terasa ir veranda buvo visiškai pabaigtos 2020 m. liepos 1 d., gerbūvio (trinkelės, tvora, veja) darbai – 2020 m. spalio 30 d. (p. b. 7 t., b. l. 6, 115) bei konsultacines pažymas apie galimą turto kainą rinkoje (p. b. 7 t., b. l. 20-30, 116-121), iš kurių matyti, kad verandos - priestato vertė 2021 m. spalio 21 d. galėjo siekti 11 000,00 Eur, terasos – 5 000,00 Eur, o gerbūvio (trinkelės, tvora, veja) – 2022 m. sausio 17 d. galėjo siekti 21 000,00 Eur, nurodo, jog šiems Turto objektams įrengti panaudojo savo asmenines lėšas, tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, šias aplinkybes teismui nepateikė, todėl šie ieškovo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Teismo posėdyje ieškovas nurodė, kad visi šių Turto objektų darbai buvo pradėti dar šalims gyvenant kartu, duomenų, kada realiai kiekvienas iš šių Turto objektų buvo pabaigtas nurodyti negalėjo, deklaratyviai teigdamas, kad šalims gyvenant skyrium, taip pat duomenų, kada ir kokia pinigų suma buvo panaudota šių Turto objektų medžiagoms ir jų įrengimui teismui nepateikė. Pažymėtina, kad vien baigiamųjų darbų atlikimo aktai, nesant jokių duomenų, kada ir kokie realiai darbai buvo atlikti, kada ir kokios medžiagos buvo pirktos, kokios sumos ir už ką buvo mokamos, nesudaro pagrindo pripažinti, jog visi Turto objektai užbaigti būtent baigiamųjų darbų atlikimo aktų surašymo dieną ir būtent tą dieną už juos buvo atsiskaityta. Atsakovė teigė, kad Turto objektai buvo įrengti jiems gyvenant kartu, išskyrus terasą, kuri buvo pabaigta po 2020 m. kovo 20 d., tačiau visos terasai reikalingos medžiagos buvo nupirktos 2020 m. kovo mėn., pačią terasą darė pats ieškovas padedant jų abiejų pusbroliams ir tik jai būnant Druskininkuose buvo pabaigtos uždėti terasos lentos. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo tarp šalių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 10 d. buvo sumokėta 1 300,00 Eur grynaisiais pinigais Laurynui, kaip dalis apmokėjimo, 2019 m. rugsėjo 13 d. sprendžiama dėl tujų pirkimo, jų vežimo, verandos likučio apmokėjimo, o 2020 m. sausio 16 d. ieškovas atsakovės prašė atidaryti vartus meistrui, 2020 m. sausio 31 d. atsakovė klausė ieškovo, ar vartelius specialiai atidarė, ieškovas nurodė, jog gal išbėgdamas prastai uždarė, taip pat nurodė, kad grįš greitai, nes Laurynas turi atvežti lentas (p. b. 8 t., b. l. 21-29). Iš 2020 m. kovo 15 d. ieškovo atsakovei siųsto vaizdo įrašo matyti, kad nurodytą datą šalių kiemas jau buvo apsodintas žole, aptvertas tvora bei vienoje pusėje apsodintas tujomis, prie namo pradėta įrenginėti lauko terasa, šalia sudėtos darbo priemonės, šalia namo sudėtos trinkelės. Liudytojas G. J. (ieškovo pusbrolis) patvirtino, kad ieškovui padėdavo name atlikti darbus, kurių jam reikėdavo. Iš prie ieškovo pateiktos 2022 m. sausio 17 d. konsultacinės pažymos apie galimą turtą kainą rinkoje Nr. VP22NK01-12 esančių nuotraukų matyti, kad tujos pasodintos jau dviejuose kiemo pusėse. Įvertinus nurodytas aplinkybes, nesant kitų įrodymų, labiau tikėtina, kad Turto objektai buvo įrengti šalims gyvenant kartu, išskyrus terasą ir vienoje kiemo pusėje pasodintas tujas, kadangi terasa buvo baigta rengti, o dalis tujų (vienoje kiemo pusėje) pasodintos vėliau. Visgi byloje yra duomenys, kad lentos terasai buvo atvežtos iki 2020 m. kovo 20 d., be to, byloje nustatyta, jog aplinkai tvarkyti, žolei persodinti, terasai įrengti buvo naudojamos 2020 m. kovo 3 d. ieškovui išmokėtos gyvybės draudimo lėšos, todėl teigti, kad terasos pabaigimui buvo naudojamos ieškovo asmeninės lėšos nėra pagrindo. Tuo tarpu dalis tujų (vienoje kiemo pusėje) buvo pasodintos šalims gyvenant skyrium, kas leidžia pagrįstai spręsti, kad joms įsigyti buvo panaudotos ieškovo asmeninės lėšos, tačiau jų sumos ieškovas nurodyti negalėjo.

Ieškovas viso proceso metu akcentavo, kad šalių bendro gyvenimo kartu metu jo pajamos buvo didesnės, dėl ko iš esmės visas Bendras turtas yra įrengtas jo asmeninėmis lėšomis, tačiau teismas pažymi, kad gyvenant šeimoje pajamos, išlaidos paprastai laikomos bendromis, jei šalys nesusitaria kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020), todėl ieškovo paskaičiavimai, kokias pajamas bei išlaidas turėjo šalys bendro šeimyninio gyvenimo metu šiuo atveju neturi jokios esminės reikšmės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje įrodyta, jog atsakovė prie Bendro turto įgijimo prisidėjo 20 000,00 Eur (10 000,00 Eur + 10 000,00 Eur) savo asmeninėmis lėšomis, tuo tarpu ieškovas prie Bendro turto įrengimo prisidėjo 18 938,85 Eur (11 438,85 Eur + 7 500,00 Eur) savo asmeninėmis lėšomis. Be to, iš šalių paaiškinimų matyti, jog ieškovas be nurodytų asmeninių piniginių investicijų prie Bendro turto sukūrimo prisidėjo ir savo darbu, kuris taip pat gali būti vertinamas kaip asmeninė investicija į bendrosios jungtinės nuosavybės objektą, bei asmeninėmis lėšomis pasodindamas dalį tujų. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normą neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243-969/2017). Bendrosios jungtinės nuosavybės institutu siekiama užtikrinti sutuoktinių turtinį lygiateisiškumą, nepriklausomai nuo kiekvieno iš sutuoktinių veiklos pobūdžio ir asmeninio indėlio sukuriant bendrą turtą bei teisinį apibrėžtumą turtinių teisių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Be to, bendrosios jungtinės nuosavybės lygių dalių prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2009). Todėl, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalimi, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-687/2019). Įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes bei formuojamą kasacinio teismo praktiką sprendžiant klausimą dėl sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo, tai, kad abi šalys prisidėjo prie Bendro turto kūrimo iš esmės panašaus dydžio savo asmeninėmis lėšomis, be to, ieškovas prisidėjo ir darbu bei dalies tujų pasodinimu, teismas sprendžia, kad šalių asmeninės investicijos į Bendro turto sukūrimą iš esmės buvo vienodos, todėl pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo dalijant šalims Bendrą turtą nėra.

Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose. Pagal CK 3.127 straipsnio 3 dalį turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises. Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. Negalimumas yra objektyvus – techniškai neįmanoma konkrečių turto objektų paskirstyti ar turto dalių atskirti, o nepriimtinumas vertinamas kaip subjektyvaus pobūdžio aplinkybė – bendraturčių santykiais, jų galimybe objektą bendrai valdyti ir naudoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020). Taigi, santuokoje įgytas turtas nedalijamas natūra tik tais atvejais, kai toks padalijimas negalimas dėl konkretaus turto savybių arba toks padalijimo būdas nepriimtinas, atsižvelgiant į buvusių sutuoktinių ar jų vaikų interesų apsaugą. Be to, teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto padalijimo būdo, turėtų visų pirma atsižvelgti į sutuoktinių pageidavimus, o kai sutuoktiniai nesutaria – įvertinti visas svarbias aplinkybes, nurodytas CK 3.123 straipsnio 1 dalyje, 3.127 straipsnio 3 dalyje, ir parinkti santuokinio turto padalijimo būdą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos svarbias nustatytas faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2006, 2020 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-157-378/2020).

Byloje buvo atlikta teismo 2021 m. spalio 5 d. nutartimi paskirta ekspertizė dėl santuokoje įgyto nekilnojamojo turto vertės nustatymo (p. b. 5 t., b. l. 138-140). Iš ekspertizės akto Nr. E21/10-28:01 matyti, kad 737/1292 dalių žemės sklypo ir šiose žemės sklypo dalyse esančio buto, adresas (duomenys neskelbtini) Vilnius, bei greta esančio (besiribojančio) žemės sklypo 181/3398 dalies, esančios (duomenys neskelbtini) sav., kaip nedalomo nekilnojamojo turto objektų junginio, rinkos vertė yra 173 000,00 Eur, iš nustatytos nekilnojamojo turto objektų rinkos vertės išskirta 0,1292 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalių vertė yra 23 300,00 Eur, išskirta 0,1699 ha ploto žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini) sav., 181/3398 dalies vertė yra 941,00 Eur, išskirta 138,56 kv. m. bendro ploto buto, esančio(duomenys neskelbtini) , vertė yra 148 759,00 Eur. Šalys ekspertizės akte nurodytų išvadų neginčija. Taigi, remiantis ekspertizės akto išvada ginčo nekilnojamasis turtas – butas ir dvi žemės sklypų dalys – yra kaip nedalomas nekilnojamojo turto objektų junginys, todėl jų padalinti šalims, kaip atskirus vienetus, nėra galimybės. Ieškovas prašo Bendrą turtą padalinti natūra, atsakovė nurodė, kad gyvena Druskininkuose, Vilniuje gyventi neketina, bendrame bute gyveno apie septynis mėnesius, jame visada gyveno ir iki šiol gyvena ieškovas su savo vaikais, su ieškovu santykiai įtempti, todėl prašo ginčo turtą priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise, išmokant jai kompensaciją pinigais. Kaip jau minėta, bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo būdas natūra yra prioritetinis, nes labiausiai atitinka savininko interesus, o turto priteisimas vienam iš sutuoktinių, kitam priteisiant kompensaciją yra išimtinio pobūdžio ir taikytinas tuomet, kai negalimas turto padalijimas natūra. Byloje nustatyta, kad ginčo turtu naudojasi ieškovas su savo nepilnamečiais vaikais, atsakovė su vaikais ginčo turtu nesinaudoja, tačiau vien šios aplinkybės nesudaro pagrindo ginčo turtą padalinti atsakovės prašomu būdu. Atsakovė jokių įrodymų, kad ginčo turto nėra galimybės padalinti natūra, nepateikė. Kaip matyti iš teismo ekspertizės akto Nr. E21/10-28:01 bei jo priedų ginčo butas yra didelis, jo bendras plotas 138,56 kv. m., dviejų aukštų, pirmame aukšte yra bendros patalpos (virtuvė sujungta su svetaine), katilinė - sanitarinis mazgas (dušo patalpa), tualetas, atskiras kambarys bei sandėliukas, antrame aukšte – keturi atskiri kambariai, sanitarinis mazgas (vonios patalpa), tualetas bei koridorius. Atsižvelgiant į aptartus duomenis daryti išvados, jog ginčo butas yra nedalus nėra pagrindo. Tuo tarpu šalims priklausančių žemės sklypų dalys yra sujungtos, ant vienos iš jų dalies stovi šalių ginčo butas, kas reiškia, kad abiejų žemės sklypų dalys yra iš esmės skirtos butui eksploatuoti, kartu su butu sudaro nedalomo nekilnojamojo turto objektų junginį, todėl turi būti dalijamos tokiu pat būdu, kokiu dalijamas ir butas. Nors atsakovė nurodė, kad šalių santykiai yra įtempti, tačiau iš šalių procesinio elgesio matyti, kad šalys labiau nesutaria dėl nepilnamečio sūnaus bendravimo tvarkos, o ne dėl ginčo turto bendro valdymo ar jo naudojimo, byloje jokių objektyvių duomenų apie tai, kad šalys negalėtų bendrai valdyti ginčo turto, nėra. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu šalių santykiai ir yra konfliktiški, tokia aplinkybė nereiškia, kad būtina nukrypti nuo CK 3.127 straipsnio 3 dalyje numatytos bendrosios (prioritetinės) taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012, 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015). Atkreiptinas dėmesys, kad šalims sudarius santuoką, ieškovas turėjo butą, kuriame gyveno su nepilnamečiais vaikais ir siūlė atsakovei gyventi kartu šiame bute, tačiau būtent atsakovei šis butas jų šeimai pasirodė per mažas, dėl ko ir buvo perkamas naujas atsakovės vertinimu šalių šeimos poreikius patenkinantis būstas, todėl atsakovė turėtų prisiimti santuokos metu įgyto turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą. Tai, kad šalys turi neigiamus nusistatymus viena kitos atžvilgiu nepagrindžia aplinkybės, jog turto negalima padalinti natūra, taip pat normaliai jį valdyti. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas ir šiuo metu turi dar du butus, iš kurių viename, iki Bendro turto įgijimo, gyveno su savo nepilnamečiais vaikais, todėl šalims nesutariant dėl Bendro turto valdymo, naudojimo ar disponavimo yra galimybė ieškovui su vaikais keltis į jam priklausantį butą ir šalims parduoti Bendrą turtą ir taip išspręsti bet kokius tarpusavio konfliktus dėl Bendro turto.

Be to, šiuo atveju aktualu įvertinti ir tai, ar ieškovas, kuriam prašo atsakovė priteisti visą ginčo turtą natūra, turi galimybę kompensuoti atsakovei jos dalį pinigais, t. y. būtina įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-109-696/2020). Ieškovas teigia, kad galimybės sumokėti kompensacijos atsakovei neturi. Atsakovė su tuo nesutinka nurodydama, jog ieškovas gali gauti pajamų iš mažosios bendrijos bei nuomodamas savo butus. Byloje nustatyta, kad ieškovas turi du butus Vilniuje, sodybą bei žemės sklypą Druskininkų sav., tačiau iš esmės visas jo turimas turtas yra įkeistas, kas apsunkina šio turto realizavimo galimybes, ieškovo paaiškinimais šiuo metu šiais butais bei gyvenamuoju namu sodyboje naudojasi jo giminaičiai, kurie butus prižiūri ir moka mokesčius, dėl ko jis neturi papildomų išlaidų. Nors ieškovo gaunamos pajamos yra pakankamai didelės (teismo nustatyta, kad galimai ieškovas gauna ir kitų pajamų (ar jų turi kažkiek sukaupia), be to, sutiktina su atsakove, kad ieškovas galėtų gauti pajamų nuomodamas butus ir iš mažosios bendrijos), tačiau taip pat svarbu įvertinti ir tai, kad ieškovas kas mėnesį moka keturis kreditus, taip pat, kaip ir atsakovė, augina du nepilnamečius vaikus, kuriuos iš esmės jis vienas ir išlaiko, teikia paramą savo pilnametei dukrai, be to, jam šiuo sprendimu priteistinas išlaikymas šalių bendram sūnui, todėl spręsti, kad ieškovas yra pajėgus išmokėti atsakovei kompensaciją už jam atitenkančią didesnę turto dalį bei kompensacijos priteisimas nesudarytų ieškovui finansinių sunkumų, nėra pagrindo.

Pažymėtina, kad atsakovės reikalavimo patenkinimas iš esmės reikštų turto ieškovui priteisimą prieš jo valią, todėl toks turto priteisimas turėtų būti galimas tik kruopščiai laikantis proporcingumo principo ir labiau išimtiniais atvejais. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, jokių objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų ginčo turto padalinimą atsakovės prašomu būdu, nėra, todėl nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo nėra pagrindo. Esant nurodytoms aplinkybėms, šalių santuokos metu įgytas turtas 181/3398 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)  esančio (duomenys neskelbtini) , 737/1292 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) , butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantis (duomenys neskelbtini) , bendros 173 000,00 Eur vertės, padalintinas šalims natūra lygiomis dalimis, t. y. po ½ dalį.

VI.                      Dėl prievolių kreditoriams ir solidariųjų prievolių vykdymo tvarkos nustatymo

Teismas priimdamas sprendimą dėl santuokos nutraukimo, visais atvejai turi išspręsti klausimą dėl abiejų sutuoktinių ar vieno jų kreditorių teisių ir sutuoktinių pareigų kreditoriams (CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šalių paaiškinimais bei bylos medžiaga nustatyta, kad šalys sprendimo priėmimo metu turi du bendrus kreditorius – „Swedbank“, AB, Luminor Bank AS, ieškovas taip pat turi paėmęs kreditus „Swedbank“, AB ir AB SEB banke. Po santuokos nutraukimo ieškovas prašo nustatyti, kad šalių bendri kreditoriniai įsipareigojimai bankams „Swedbank“, AB ir Luminor Bank AS išlieka solidarūs, o kredito bei visas kitas (jeigu būtų) įmokas iki galutinio sutarčių sąlygų įvykdymo šalys mokėtų lygiomis dalimis, o kreditoriniai įsipareigojimai bankams AB SEB ir „Swedbank“, AB išlieka jo asmeniniais įsipareigojimais. Atsakovė sutiko, kad ieškovo prisiimti kreditoriniai įsipareigojimai būtų pripažinti asmeninėmis jo prievolėmis, o bendri kreditoriniai įsipareigojimai – jų solidariomis prievolėmis, tačiau nesutiko su ieškovo prašoma nustatyti solidariųjų prievolių vykdymo tvarka ir pareiškė reikalavimą nustatyti, kad kredito įmokas bankams „Swedbank“, AB ir Luminor Bank AS po santuokos nutraukimo vykdytų ieškovas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas 2004 m. rugsėjo 23 d. su AB SEB banku sudarė kredito sutartį Nr. 1550418020755-12. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. balandžio 24 d. sprendimu nutraukiant pirmą ieškovo santuoką patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią A. Č. liko atsakingas už kreditorinio įsipareigojimo, kylančio iš 2004 m. rugsėjo 23 d. kredito sutarties Nr. 1550418020755-12 AB SEB bankui dėl 49 648,68 Eur kredito suteikimo vykdymą iki visiško kreditorinio įsipareigojimo įvykdymo (p. b. 1 t., b. l. 90-93). Trečiasis asmuo AB SEB bankas atsiliepime nurodė, kad minėta sutartis su banku sudaryta iki šalių santuokos sudarymo, todėl ieškovo įsipareigojimai bankui pagal minėtą kredito sutartį laikytini asmeniniais ieškovo įsipareigojimai bankui ir tarp šalių nėra dalintini bei patvirtino, kad ieškovo ieškiniu keliami reikalavimai nepažeidžia banko, kaip ieškovo kreditoriaus, teisių ir teisėtų interesų (p. b. 1 t., b. l. 150-151). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kreditoriniai įsipareigojimai pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį Nr. 1550418020755-12 pripažintini asmeniniais ieškovo A. Č. įsipareigojimais.

Ieškovas A. Č. 2014 m. lapkričio 12 d. su „Swedbank“, AB sudarė kredito sutartį Nr. 14-077232-FA, kurios pagrindu ieškovui buvo suteiktas 71 999,54 Eur kreditas būstui (duomenys neskelbtini) , pirkti (p. b. 2 t., b. l. 90-108). Šis kreditas ieškovo paimtas iki santuokos ir panaudotas asmeniniam turtui – butui, adresu (duomenys neskelbtini) , įsigyti (p. b. 1 t., b. l. 53-54). Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja, jog įsipareigojimų vykdymas pagal šią sutartį po santuokos nutraukimo liktų asmeninė A. Č. prievolė (p. b. 3 t., b. l. 80). Nurodytų aplinkybių pagrindu prievolė pagal 2014 m. lapkričio 12 d. kredito sutartį Nr. 14-077232-FA pripažintina asmenine atsakovo A. Č. prievole.

Šalys ir Luminor Bank AS 2008 m. sausio 12 d. sudarė kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 32 400,00 Eur kreditas, prievolės vykdymo bankui terminas nėra suėjęs, galutinis grąžinimas numatytas 2037 m. gruodžio 28 d. (p. b. 1 t., b. l. 63-65). Pagal tarp šalių ir kreditoriaus sudarytą Sutartį šalys už kredito grąžinimą kreditoriui atsako kaip solidarieji skolininkai. Pagal formuojamą teismų praktiką, kai santuoka nutraukiama, neįvykdytos solidariosios sutuoktinių prievolės, kurių įvykdymo terminas nėra suėjęs, nedalijamos ir nemodifikuojamos – buvę sutuoktiniai lieka bendraskoliai, išskyrus, kai kreditorius sutinka, kad liktų vienas skolininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-275/2007, 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-229/2009, 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Prievolė pasibaigia, kai tinkamai įvykdoma (CK 6.123 straipsnio 1 dalis), todėl bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Trečiasis asmuo šalių kreditorius Luminor Bank AS rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog už kredito grąžinimą sutuoktiniai atsako solidariai Sutarties pagrindu, todėl tokia atsakomybė turi išlikti ir po sutuoktinių santuokos nutraukimo bei nurodė, kad banko interesai nebūtų pažeisti tarp sutuoktinių nustatant prievolės bankui vykdymo tvarką, taip nesaistant banko, bet aiškiai nurodant, kad sutuoktinių atsakomybė prieš banką išlieka solidari (p. b. 3 t., b. l. 141-142). Nagrinėjamu atveju ginčo tarp šalių dėl prievolės pobūdžio nekilo, tačiau šalys prašė nustatyti skirtingą solidariosios prievolės vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą minėta, kad solidarioji prievolė skirta kreditoriaus interesų apsaugai, nes vieno bendraskolio nemokumas neturi įtakos prievolės kreditoriui įvykdymui. Esant solidariajai prievolei pareiga neskaidoma į dalis ir, nors yra keletas skolininkų, prievolės dalykas išlieka vientisas, nedalomas, o solidarusis skolininkas yra visos prievolės šalis. Kitaip tariant, kreditoriui solidarieji skolininkai turi vieną bendrą skolą ir visi (abu), iki bus grąžinta visa skola, turi pareigą ją grąžinti. Riziką dėl vieno iš bendraskolių nemokumo prisiima ne kreditorius, o kiti solidariosios prievolės skolininkai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-687/2019). Taigi, sutuoktiniai yra solidarieji skolininkai kreditoriaus atžvilgiu (išoriniuose santykiuose), o vidiniuose tarpusavio santykiuose nėra draudžiama nustatyti, kokią skolos dalį mokės kiekvienas iš sutuoktinių. Toks turto (aktyvo ir pasyvo) paskirstymas sutuoktiniams nereiškia, kad solidarioji prievolė padalyta ir kad paneigta kreditoriaus teisė reikalauti, jog tiek visą prievolę, tiek jos dalį įvykdytų abu sutuoktiniai bendrai ar bet kuris vienas jų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2012, 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021). Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad bendraskolių solidariosios prievolės dalys aktualios jų tarpusavio santykiams reguliuoti, galimų tarpusavio atsiskaitymų apimčiai, visą skolą ar didesnę jos dalį grąžinus vienam sutuoktiniui, apibrėžti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-313/2018). Solidariosios prievolės vykdymo tvarka atspindi kiekvieno iš bendraskolių šios prievolės dalis, kurios yra svarbios ne bendraskolių santykiams su kreditoriumi vykdant prievolę, bet bendraskolių tarpusavio atsiskaitymams, ypač tuo atveju, kai reiškiamas atgręžtinis reikalavimas (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Solidariosios prievolės teisinio santykio šalys yra sutuoktiniai ir kreditorius, todėl šios prievolės vykdymo tvarka gali būti nustatyta šio teisinio santykio šalių bendru sutarimu arba sutuoktiniams susitariant dėl jų indėlio į bendrą solidariąją prievolę – į bendros solidariosios prievolės vykdymą. Nors toks susitarimas ir neriboja kreditoriaus teisės reikalauti visiško bendros prievolės įvykdymo iš bet kurio bendraskolio, jis yra skatintinas, nes aiškiau apibrėžia kiekvieno iš bendraskolių tarpusavio atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021). Atsakovė prašymą nustatyti, kad kredito įmokas pagal Sutartį vykdytų ieškovas, motyvavo tuo, kad kreditas buvo paimtas ieškovo pusbrolio G. J. prašymu ir jo panaudotas, šeimos poreikiams šis kreditas nebuvo naudojamas, be to, kreditą kas mėnesį ilgą laiką grąžindavo ieškovo pusbrolis pinigus įnešdamas į ieškovo sąskaitą ir tik prasidėjus ginčui teisme bei išviešinus šią aplinkybę, ieškovas pats pradėjo mokėti kreditą. Iš Sutarties matyti, kad kreditas buvo paimtas verslo ar asmeninėms reikmėms (p. b. 1 t., b. l. 63). Ieškovas teismo posėdyje paaiškino, kad šis kreditas buvo paimtas bendriems asmeniniams poreikiams tenkinti, numatant, kad šeimai pritrūks apyvartinių lėšų palaikyti gyvenimo kokybei ir tuo pačiu statant ir įrenginėjant būsimą būstą, kurio tuo metu dairėsi. Jokio verslo daryti neketino, todėl verslo reikmėms kreditas imtas nebuvo. Kreditą ėmė į ateitį, nes žinojo, kad gimus sūnui tokios paskolos gauti nepavyks, konkretaus kredito panaudojimo tikslo nebuvo. Gautą kreditą išgrynino ir visus pinigus padėjo Viečiūnų sodybos gyvenamojo namo koridoriuje spintoje laikomoje dėžutėje. Šiame name gyveno ir šiuo metu gyvena jo pusbrolis G. J. su šeima, kuris iš dėžutės ėmė pinigus kada jam reikėjo, o vėliau juos grąžindavo. Tuo metu jam su atsakove pinigų nereikėjo, o pusbrolis statėsi automobilių servisą ir naudojosi tais pinigais. Prasidėjus namo statyboms, su atsakove nutarė pakeliauti, todėl pusbrolio paprašė grąžinti visus paimtus pinigus. Pusbroliui grąžinus pinigus, jis juos paėmė ir naudojo bendroms šeimos reikmėms. Kiek pusbrolis buvo paėmęs pinigų ir kiek jų grąžino, nežino. Tvirtina, jog pusbrolis grąžino visus paimtus pinigus, nes taip sakė pats pusbrolis. Įmokas bankui mokėjo jis, pusbrolis jo prašymu tik kelis kartus yra padaręs pavedimus (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 41 min. 55 sek. – 57 min. 50 sek.). Liudytojas G. J. parodė, kad gyvena ieškovui priklausančioje sodyboje Viečiūnuose, su ieškovu yra sutarę laisvus pinigus laikyti bendrai, juos laiko koridoriaus spintoje esančioje dėžutėje ir prireikus naudoja sodybos reikmėms. Kažkuriais metais reikėjo statytis automobilių servisą verslui vykdyti, reikėjo žemės sklypo, tačiau neturėjo pinigų, paskolos pats gauti negalėjo, todėl šalių paprašė paimti paskolą. Su ieškovu nuvyko į Druskininkuose esantį Luminor banką, kur su banku tarėsi dėl apie 30 000,00 Eur paskolos paėmimo, vėliau vyko pas notarą dėl turto įkeitimo, tačiau kokia tiksliai buvo paimta paskola, nežino. Bankui pervedus pinigus, ieškovas paskambino ir pasakė, kad visi pinigai yra sodybos dėžutėje ir kiek reikės pasiimti. Reikėjo žemės sklypui nusipirkti 17 000,00 Eur, todėl tokią pinigų sumą paėmė iš dėžutės, vėliau kelis kartus ėmė iš dėžutės po 2 000,00 Eur ar 3 000,00 Eur, tačiau po kurio laiko įdėdavo tokią sumą atgal į dėžutę. Kokią sumą paėmė iš dėžutės, tiksliai pasakyti negali, tačiau visą skolą yrą grąžinęs per kelis kartus. Kada ir kokiomis sumomis grąžino pinigus, nežino. Į šią dėžutę be jo ir ieškovo taip pat pinigus deda ir S., kuris anksčiau gyveno kartu, dabar apsistoja, kai grįžta iš reiso, todėl šiais pinigais galėjo naudotis visi trys, tačiau S. pinigų neimdavo. Paskolą bankui mokėjo ieškovas, jo prašymu 10 ar 15 kartų pinigus į Luminor banko sąskaitą yra įnešęs jis, įnešdavo po 200,00 Eur ar 400,00 Eur, pinigus paimdavo iš dėžutės (2022 m. sausio 18 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 13 min. 18 sek. – 2 val. 35 min. 25 sek.). Iš ieškovo Luminor Bank AS sąskaitos išrašo nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. kovo 16 d. matyti, jog joje yra atliekami tik pinigų įnešimai į sąskaitą ir įmokų, susijusių su paskolos grąžinimu, mokėjimai, kitokių atliktų operacijų nėra, į šią sąskaitą Druskininkuose grynaisiais pinigais buvo įnešama kas mėnesį ar kas antrą mėnesį nuo 2020 m. kovo 30 d. iki 2021 m. vasario 5 d., iš viso 2 800,00 Eur per 10 kartų, nuo 2021 m. balandžio 26 d. į šią sąskaitą pinigus iš savo AB SEB banke esančios sąskaitos perveda ieškovas (p. b. 8 t., b. l. 96-102). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra nustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau visuma byloje esančių įrodymų, leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2004 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2004). Byloje surinktų įrodymų visumos analizės ir jų palyginimo pagrindu, teismas sprendžia, kad atsakovė įrodė, jog kreditas iš Luminor Bank AS buvo paimtas ne šalių šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovo pusbrolio interesams, kuris iki 2021 m. balandžio 26 d. į ieškovo sąskaitą, esančią Luminor Bank AS, įnešdavo pinigus, kuriais buvo dengiama kredito dalis pagal Sutartyje numatytą grafiką. Nors tiek ieškovas, tiek liudytojas G. J. teigė, kad visus paskolintus pinigus G. J. grąžino, tačiau įvertinus tai, kad pinigai buvo grąžinti padedant juos atgal į dėžutę, iš kurios liudytojo teigimu buvo imami pinigai ir įnešinėjami į ieškovo sąskaitą kreditui grąžinti, taip pat sodybos reikmėms, nėra jokio pagrindo teigti, jog šie pinigai buvo naudojami šalių poreikiams tenkinti. Ieškovas teigia, kad pusbroliui grąžinus paskolintus pinigus jie buvo panaudoti šeimos kelionėms ir kitiems poreikiams, tačiau nei ieškovui, nei liudytojui negalint tiksliai nurodyti, kada ir kokiomis dalimis G. J. grąžindavo pinigus į dėžutę, kada ir kas iš šios dėžutės imdavo pinigus, tokia aplinkybė yra abejotina. Tuo tarpu, jokių duomenų, kad atsakovė būtų paėmusi ir naudojusi Sutartimi gautą kreditą, byloje nėra. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog solidariosios prievolės vykdymo tvarką nustačius ieškovo prašomu būdu, t. y. lygiomis dalimis, būtų pažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principai (CK 1.5 straipsniai) bei sudaryta galimybė ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita. Tuo pagrindu pripažintina, kad Luminor Bank AS likęs atlyginti kreditorinis įsipareigojimas pagal Sutartį yra solidari šalių prievolė (CK 6.6 straipsnis), nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės ieškovas A. Č.. Pažymėtina, kad jei ieškovas dėl kokių nors priežasčių nepadengs kredito ir kreditorius pareikalaus, kad atsakovė įvykdytų prievolę, atsakovė įgis atgręžtinio reikalavimo teisę į ieškovą dėl visų su kreditavimo sutartimi susijusių sumų išieškojimo (CK 6.9 straipsnis).

Be to, šalys ir „Swedbank“, AB 2018 m. birželio 11 d. sudarė kredito sutartį Nr. 18-031259-FA, kurios pagrindu šalims buvo suteiktas 100 000,00 Eur kreditas, jo grąžinimo data – 2040 m. gegužės 23 d. (p. b. 1 t., b. l. 71-87), taigi prievolės vykdymas bankui nėra suėjęs. Šios kredito sutarties turinys patvirtina, kad vartojimo kredito sutartis sudaryta šalių Bendram turtui įsigyti bei būsto apdailai atlikti ir pagal kredito sutarties 13.1. punktą šalys bankui atsako, kaip solidarūs skolininkai. Trečiasis asmuo „Swedbank“, AB atsiliepime nurodė, kad šalys prieš kreditorių už prievolių pagal šią kredito sutartį įvykdymą turi išlikti atsakingos solidariai bei pažymėjo, jog sutuoktiniai turi teisę tarpusavyje nusistatyti kiekvieno iš sutuoktinių dalį solidarioje prievolėje ar susitarti, kad solidarioji prievolė bus įvykdyta vieno iš sutuoktinių sąskaita (p. b. 3 t., b. l. 80). Šiuo atveju abi šalys prašė pripažinti, jog prievolė pagal minėtą kredito sutartį kreditoriui yra solidari, tačiau prašė nustatyti skirtingą solidariosios prievolės vykdymo tvarką. Ieškovas prašė nustatyti, kad visas įmokas šalys mokėtų lygiomis dalimis, atsakovė, jog šias įmokas mokėtų ieškovas. Tokią solidariosios prievolės vykdymo tvarką atsakovė prašė nustatyti tuomet, jei visas Bendras turtas natūra būtų priteistas ieškovui, tačiau taip pat neprieštaravo, kad solidariosios prievolės vykdymo tvarka būtų nustatyta šalims dalimis, atsižvelgiant į kiekvienai iš šalių priteistą Bendro turto dalį. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad šalims Bendras turtas, kurio įgijimui ir įrengimui, buvo panaudotas „Swedbank“, AB 2018 m. birželio 11 d. kredito sutarties Nr. 18-031259-FA pagrindu suteiktas kreditas, padalintas lygiomis dalimis, pripažintina, kad „Swedbank“, AB likęs atlyginti kreditorinis įsipareigojimas pagal kredito sutartį Nr. 18-031259-FA yra solidari šalių prievolė (CK 3.109, 6.6 straipsniai), nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas bankui mokės šalys lygiomis dalimis (CK 6.5 straipsnis).

Pažymėtina, kad vykdymo tvarkos tarp šalių nustatymas kreditoriams Luminor Bank AS ir „Swedbank“, AB jokių teisinių padarinių nesukels, nes remiantis CK 6.6 straipsnio 4 dalį, esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.

VII.                       Dėl solidariajam skolininkui, įvykdžiusiam dalį terminuotos prievolės, įmokų priteisimo

Ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti iš atsakovės bankui Luminor Bank AS laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. jo sumokėtų 2 235,84 Eur (1/2 dalis) ir bankui „Swedbank“, AB už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. jo sumokėtų 5 621,97 Eur (1/2 dalis) vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą įmokų. Atsakovė neginčijo, jog ieškovo nurodytu laikotarpiu šalys gyveno skyrium ir visas įmokas bankams mokėjo ieškovas iš savo asmeninių lėšų, sutiko su ieškovo reikalavimu priteisti iš jos dalį „Swedbank“, AB įmokėtų įmokų, tačiau nesutiko, jog iš jos būtų priteista Luminor Bank AS sumokėtų įmokų dalis, motyvuodama tuo, kad kreditas iš šio banko buvo paimtas ne šeimos poreikiams tenkinti, o ieškovo pusbroliui, kuris ir mokėjo dalį prašomų priteisti įmokų.

Byloje nustatyta, kad pagal šalių su Luminor Bank AS 2008 m. sausio 12 d. sudarytą kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 bei su „Swedbank“, AB 2018 m. birželio 11 d. sudarytą kredito sutartį Nr. 18-031259-FA kredito grąžinimai yra išdėstyti dalimis, nurodant jų sumokėjimo terminus (pagal Kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 kas mėnesį 26 d. mėnesio dieną, pagal kredito sutartį Nr. 18-031259-FA kas mėnesį 23 d. mėnesio dieną), taigi pagal savo pobūdį tai yra terminuotos prievolės su atidedamuoju terminu. Pagal CK 6.33 straipsnio 2 dalį prievolė su atidedamuoju terminu yra egzistuojanti prievolė, kuri nevykdytina tol, kol nesuėjo tam tikras terminas ar nebuvo ta tikros aplinkybės; šiuo atveju negalima reikalauti ją įvykdyti tol, kol nesuėjo terminas, tačiau to, kas buvo įvykdyta savanoriškai ir neklystant iki termino pabaigos, negalima reikalauti grąžinti. Esant solidariajai prievolei bendraskoliai yra įpareigoti iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 straipsnio 6 dalis). Kai solidariąją prievolę visiškai įvykdo vienas iš skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (CK 6.6 straipsnio 7 dalis). tačiau toks vieno skolininko atsiskaitymas su kreditoriumi nereiškia, kad kiti skolininkai apskritai atleidžiami nuo prievolės vykdymo. Solidariąją prievolę įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis (CK 6.9 straipsnio 1 dalis). Prievolę pradiniam kreditoriui įvykdžiusiam bendraskoliui pereina reikalavimo teisė, jis perima kreditoriaus teises ir įgyja teisę pareikšti reikalavimą kitiems bendraskoliams (CK 6.114 straipsnio 3 dalis).

Terminuoto ilgalaikės kredito sutarties specifika lemia, kad pinigus skolininkas grąžina pagal sutarties šalių suderintą grafiką, kuriame nurodyti įmokų mokėjimo atidedamieji terminai. Šiuo atveju ieškovas įvykdė dalį prievolės pagal kredito sutartis, t. y. kredito sutartyse nustatytais terminais ir tvarka sumokėjo pradiniams kreditoriams (bankams) atitinkamo dydžio įmokas. Pažymėtina, kad byloje ginčo dėl to, jog ginčo įmokas ieškovas sumokėjo būtent pagal šalių kartu su kreditoriumi suderintą įmokų mokėjimo grafiką nustatytais terminais, t. y. ginčo įmokų mokėjimo terminai pagal ilgalaikę kredito sutartį jau yra suėję bei nustatyto dydžio nėra. Taigi, ieškovas įvykdęs dalį solidariosios prievolės bankams pagal nustatytus įmokų mokėjimo grafikus, nors dar nėra suėję visi kreditų grąžinimo terminai ir kreditai dar nėra grąžinti, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į solidarųjį skolininką – atsakovę – dėl įvykdytos prievolės dalies, atskaičius jam tenkančią prievolės dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.114 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77-684/2021).     

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. Luminor Bank AS vykdydamas kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 iš viso sumokėjo 4 471,68 Eur įmokų, „Swedbank“, AB vykdydamas kredito sutartį Nr. 18-031259-FA – 11 243,93 Eur įmokų (p. b. 7 t., b. l. 144-152).

Byloje nustatyta, kad kreditas iš Luminor Bank AS pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 paimtas ir buvo naudojamas ne šalių šeimos poreikiams tenkinti, dėl ko teismas, siekiant nepažeisti teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principų bei nesudaryti galimybės ieškovui nepagrįstai praturtėti atsakovės sąskaita solidariosios prievolės vykdymą nustatė iš ieškovo. Tuo pagrindu ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės jo Luminor Bank AS pagal kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879  įvykdytos prievolės dalies, atskaičius jam tenkančią prievolės dalį, t. y. 2 235,84 Eur įmokų, atmestinas kaip nepagrįstas.

Tuo tarpu kreditas iš „Swedbank“, AB paimtas ir buvo panaudotas šalių Bendram turtui įgyti ir apdailai atlikti, sutuoktinių Bendras turtas padalintas šalims lygiomis dalimis, taip pat šiuo sprendimu nustatyta, jog solidariosios prievolės bankui dalys šalių vidiniuose tarpusavio santykiuose yra lygios. Byloje ginčo dėl ieškovo pagal kredito sutartį Nr. 18-031259-FA „Swedbank“, AB sumokėtų įmokų dydžio nėra, atsakovė su ieškovo reikalavimu priteisti šių įmokų dalį sutinka. Tuo pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai priteistina visa pagal kredito sutartį Nr. 18-031259-FA su „Swedbank“, AB laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. sumokėtų įmokų, atskaičius jam tenkančią dalį, suma, t. y. 5 621,97 Eur. 

Ieškovas taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalis, pagal kurią leidžiamas procesinių palūkanų priteisimas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, grindžiamas tuo, kad jau iki kreipimosi į teismą dienos egzistuoja piniginė skolininko prievolė, kurios skolininkas geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kreditoriaus teises; teismo sprendimu tokia prievolė ne sukuriamas o tik patvirtinamas jos egzistavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-687/2019). Bylose dėl sutuoktinių prievolių padalijimo vienas sutuoktinis nėra kito sutuoktinio skolininkas dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio dalį terminuotos prievolės, įmokų priteisimo tol, kol neįsiteisėja teismo sprendimas dėl solidariųjų prievolių dalių skolininkų vidiniuose tarpusavio santykiuose nustatymo ir tokių įmokų priteisimo, juolab, kai kredito įmokos solidariojo skolininko yra sumokėtos jau po bylos iškėlimo teisme, t. y. iki kreipimosi į teismą dienos neegzistuoja vieno sutuoktinio piniginė prievolė, kurios jis geruoju nevykdo ir taip pažeidžia kito sutuoktinio teises, o vieno sutuoktinio prievolė kitam sukuriama tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl solidariojo skolininko, įvykdžiusio dalį terminuotos prievolės, įmokų priteisimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes priteisti procesines palūkanas už solidariojo skolininko, įvykdžiusio dalį terminuotos prievolės, įmokų priteisimą iš kito sutuoktinio nėra pagrindo, todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

VIII.                      Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 240,15 Eur žyminis mokestis už ieškinio reikalavimus (p. b. 1 t., b. l. 99, 3 t., b. l. 68, 171), 8 030,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (p. b. 3 t., b. l. 178-182, 4 t., b. l. 46, 5 t., b. l. 20, 7 t., b. l. 42-45, 8 t., b. l. 106, 109-111), 665,50 Eur išlaidos, sumokėtos ekspertui už nekilnojamojo turto vertinimą (5 t., b. l. 143) bei 350,00 Eur išlaidos, sumokėtos už nekilnojamojo turto konsultacines pažymas (8 t., b. l. 107-108), atsakovės – 717,08 Eur žyminis mokestis už priešieškinio reikalavimus (p. b. 2 t., b. l. 47), 3 650,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti (p. b. 1 t., b. l. 148, 8 t., b. l. 114-116), 200,00 Eur išlaidos, sumokėtos už nekilnojamojo turto konsultacinę pažymą (p. b. 8 t., b. l. 117-118).

Pažymėtina, kad santuokos nutraukimo byloje neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukti santuoką klausimų ratą kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokestinami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatas, išskyrus reikalavimą dėl turto padalijimo, kuris yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Šiuo atveju ieškovas ieškiniu, kurio reikalavimus patikslino, be reikalavimų nutraukti santuoką ir nutraukiant santuoką privalomų išspręsti reikalavimų, kurie apmokestinami 100,00 Eur dydžio žyminiu mokesčiu, taip pat pareiškė atskirus turtinio pobūdžio reikalavimus dėl turto padalijimo ir įmokų, vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą, priteisimo. Pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktą žyminis mokestis byloje dėl santuokos metu įgyto turto padalijimo yra skaičiuojamas nuo ieškinio sumos, kuri nustatoma pagal prašomo priteisti turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškovas ieškiniu prašo priteisti jam turto, kurio bendra vertė 123 955,40 Eur (123 855,40 Eur nekilnojamojo turto dalis + 100,00 Eur už mažosios bendrijos pripažinimą asmenine nuosavybe) bei 7 857,81 Eur įmokų, sumokėtų vykdant solidarius kreditorinius įsipareigojimus, taigi ieškovas už ieškinio reikalavimus, reiškiamus elektroninio ryšio priemonėmis turėjo sumokėti iš viso 2 039,00 Eur ((100,00 Eur už neturtinio pobūdžio reikalavimus + 2 618,13 Eur už turtinio pobūdžio reikalavimus) x 75 proc.) žyminį mokestį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 7 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1, 9,10 punktai, Mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalis). Ieškovas reikšdamas ieškinį sumokėjo daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, todėl permokėta žyminio mokesčio dalis – 201,15 Eur (2 240,15 Eur – 2 039,00 Eur) grąžintina ieškovui (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir laikytina, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 2 039,00 Eur žyminis mokestis, 8 030,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 665,50 Eur išlaidos, sumokėtos ekspertui už nekilnojamojo turto vertinimą bei 350,00 Eur išlaidos, sumokėtos už nekilnojamojo turto konsultacines pažymas. 

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Teismas įvertinęs bylos medžiagą, šalių advokatų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdį, sprendžia, jog atsakovės patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, tuo tarpu, ieškovo ne visos prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos.

Ieškovo atstovė trijuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (p. b. 3 t., b. l. 172-174, 7 t., b. l. 37-39, 8 t., b. l. 103-105) nurodė paslaugų pobūdį bei teiktų paslaugų įkainius, pagal kuriuos teiktų paslaugų kainos už teisines konsultacijas, ieškinio pareiškimą, prašymo dėl ekspertizės paskyrimo, prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų bei atstovavimą teisme, neviršija Rekomendacijų 8.2, 8.16, 8.19 punktuose numatytų dydžių, todėl šios išlaidos, kurios sudaro 5 030,00 Eur laikytinos pagrįstomis išlaidomis. Visuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodyta, kad ieškovas turėjo 200,00 Eur išlaidų už paaiškinimus raštu, tačiau byloje atskirų ieškovo paaiškinimų raštu nėra pateikta, todėl šios išlaidos yra nepagrįstos. 2022 m. kovo 18 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (registravimo Nr. DOK-9316) nurodyta, kad už 5 patikslintų ieškinių paruošimą ieškovas turėjo 1 000,00 Eur išlaidų, už atsiliepimus į priešieškinį bei patikslintus priešieškinius – 1 800,00 Eur išlaidas. Teismas įvertinęs patikslintų ieškinių bei atsiliepimų į priešieškinį bei patikslintus priešieškinius turinį, taip pat ankstesniuose prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nurodytus patikslintų ieškinių įkainius (vieno patikslinto ieškinio – 100,00 Eur, pirmo atsiliepimo į priešieškinį – 300,00 Eur) sprendžia, kad prašomos priteisti išlaidos už 5 patikslintus ieškinius bei atsiliepimus į patikslintus priešieškinius yra aiškiai per didelės, todėl jos mažintinos per pusę. Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog ieškovo prašomos priteisti pagrįstos išlaidos advokato pagalbai apmokėti sudaro 6 130,00 Eur (5 030,00 Eur + 500,00 Eur + 600,00 Eur).

Ieškovo atstovė nurodė, kad atsakovės 200,00 Eur išlaidos, sumokėtos už nekilnojamojo turto konsultacinę pažymą, neturėtų būti priteisiamos iš ieškovo, nes jos buvo patirtos pačios atsakovės sprendimu, tačiau teismo vertinimu, ieškovui teikiant į bylą Nekilnojamojo turto registro kintančius duomenis apie turto vertę, siekiant kuo objektyviau nustatyti ginčo turto rinkos vertę atsakovė pagrįstai kreipėsi į turto vertintojus, dėl ko turėjo papildomų išlaidų. Vien ta aplinkybė, kad vėliau ieškovui nesutinkant su atsakovės pateiktoje konsultacinėje pažymoje nurodyta galima turto verte, ieškovo prašymu byloje buvo paskirta teismo ekspertizė turto rinkos vertei nustatyti, nesudaro pagrindo pripažinti, jog atsakovės elgesys buvo nesąžiningas. Pažymėtina, kad santuokos metu sukurto ir nutraukiant santuoką dalintino turto teisingos vertės nustatymas yra vienodai reikšmingas abiem ginčo šalims. Šiam klausimui, reikalaujančiam specialių nekilnojamojo turto vertinimo žinių, išspręsti kiekviena iš šalių turi teisę teikti rašytinius įrodymus, kurių visumą vertindamas teismas galėtų kiek įmanoma objektyviai ir teisingai nustatyti ginčo turto vertę, todėl išlaidos, patirtos  gaunant įrodymus, reikalaujančius specialių žinių, susijusius su ginčo turto verte, priskirtinos prie atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas).   

Nagrinėjamoje byloje ieškovo reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl atsakovės kaltės atmestas, 2)  dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su juo atmestas, 3) priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui atmestas, 4) nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi patenkintas iš dalies (įvertinus tai, kad atsakovė iš esmės sutiko su ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis ir esminė sąlyga dėl bendravimo tvarkos kas savaitę atmesta laikytina, kad šis reikalavimas patenkintas 50 proc.), 5) dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo patenkintas iš dalies (69,84 proc.), 6) automobilį pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe, o mažąją bendriją jo asmenine nuosavybe patenkinti visiškai (100 proc.), 7) dėl prievolių kreditoriams pripažinimo solidariomis bei asmeninėmis prievolėmis patenkinti visiškai (100 proc.), 8) dėl 2 235,84 Eur įmokų vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą priteisimo atmestas, 9) dėl 5 621,97 Eur įmokų vykdant solidarų kreditorinį įsipareigojimą patenkintas visiškai (100 proc.), tuo pagrindu darytina išvada, kad ieškovo ieškinys patenkintas 46,65 proc.

Atsakovės reikalavimai: 1) nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės patenkintas visiškai (100 proc.), 2)  dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ja patenkintas visiškai (100 proc.), 3) priteisti iš ieškovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui patenkintas iš dalies (90,91 proc.), 4) nustatyti bendravimo tvarką su sūnumi patenkintas iš dalies (įvertinus tai, kad atsakovė sutiko su ieškovo prašomos nustatyti bendravimo tvarkos sąlygomis ir esminė sąlyga dėl bendravimo tvarkos iš esmės tenkinta, laikytina, kad šis reikalavimas patenkintas 50 proc.), 5) pripažinti 20 000,00 Eur sumokėtą avansą už įgytą turtą jos asmenine nuosavybe patenkintas visiškai (100 proc.), 6) dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto turto padalijimo priteisiant turtą ieškovui, o jai kompensaciją atmestas, 6) automobilį pripažinti asmenine jos nuosavybe patenkintas visiškai (100 proc.), 7) dėl prievolių kreditoriams pripažinimo solidariomis patenkinti visiškai (100 proc.), tuo pagrindu darytina išvada, kad atsakovės priešieškinis patenkintas 91,56 proc.

Įvertinus patenkintų ir atmestų šalių reikalavimų proporcijas, darytina išvada, kad byla išspręsta ieškovo naudai 27,55 proc. (((46,65 proc. + (100 proc. - 91,56 proc.)) / 2), atsakovės naudai – 72,45 proc. (((100 proc. - 46,65 proc.) + 91,56 proc.) / 2), todėl tokiomis proporcijomis šalims atlygintinos jų teisme patirtos pagrįstos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Tuo pagrindu iš atsakovės ieškovo naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 2 530,33 Eur ((2 039,00 Eur žyminis mokestis + 6 130,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 665,50 Eur išlaidos ekspertui + 350,00 Eur išlaidos už konsultacines pažymas) x 27,55 proc.) bylinėjimosi išlaidų, iš ieškovo atsakovės naudai proporcingai patenkintų reikalavimų daliai priteistina 3 308,85 Eur ((717,08 Eur žyminis mokestis + 3 650,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti + 200,00 Eur už konsultacinę pažymą) x 72,45 proc.) bylinėjimosi išlaidų. Šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš ieškovo atsakovės naudai priteistina 778,52 Eur (3 308,85 Eur – 2 530,33 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Be to, proporcingai patenkintų (atmestų) ieškinio bei priešieškinio reikalavimų dalims į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios iš viso sudaro 27,16 Eur, atitinkamai iš ieškovo priteistina 19,68 Eur (27,16 Eur x 72,45 proc.), iš atsakovės – 7,48 Eur (27,16 Eur x 27,55 proc.) šių išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 2 dalis). Iš valstybės ieškovui A. Č. grąžintinos sumos (201,15 Eur) įskaitytina ieškovo valstybei mokėtina suma (19,68 Eur) ir ieškovui grąžintina 181,47 Eur (201,15 Eur – 19,68 Eur) žyminio mokesčio dalis.

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Santuoką tarp ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sudarytą (duomenys neskelbtini) , akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)  nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. 

Nutraukus santuoką, ieškovui A. Č. palikti jo pavardę – Č., atsakovei J. Č. palikti iki santuokos turėtą pavardę – K. 

Nustatyti nepilnamečio A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) , gyvenamąją vietą su atsakove J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nustatyti ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi A. Č., gimusiu (duomenys neskelbtini) , bendravimo tvarką šiomis sąlygomis:

1.       Ieškovas A. Č. bendrauja su sūnumi A. Č. kas antrą savaitgalį, paimant sūnų penktadienį iš jo gyvenamosios vietos ar kitos tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartos vietose nuo 18 val. ir grąžinant sekmadienį į jo gyvenamąją vietą ar kitą tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais sutartą vietą iki 18 val. savo lėšomis.

2.       Ieškovas A. Č. praleidžia su sūnumi A. Č. 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų viso iš eilės ar dalimis einamųjų metų atostogų laikotarpiu. Apie pageidaujamą bendravimo su sūnumi konkretų laiką ieškovas informuoja atsakovę 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 7 (septynias) kalendorines dienas. Tuo atveju, kai ieškovo pageidavimas dėl bendravimo su sūnumi atostogų laikotarpiu sutampa su atsakovės, pirmenybė rinktis neporiniais metais tenka tėvui, poriniais – motinai. Sūnus bendravimui atostogų laikotarpiui ieškovo A. Č. paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną nuo 18 val. ieškovo lėšomis ir grąžinamas paskutinę atostogų dieną iki 18 val. į vaiko gyvenamąją vietą atsakovės lėšomis. 

3.       Bendravimas Lietuvos Respublikoje nustatytų švenčių dienomis:

-       A. Č. su sūnumi A. poriniais metais praleidžia: gruodžio 31 d. (paskutinę neporinių metų dieną) – sausio 1 d., vasario 15-16 d., kovo 10-11 d., šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, balandžio 30 d. – gegužės 1 d., liepos 5-6 d., rugpjūčio 14-15 d., spalio 31 d. – lapkričio 2 d., gruodžio 24-25 d., paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmąją bendravimo dieną nuo 18 val., savo lėšomis, pristatant vaiką į jo gyvenamąją vietą antrąją bendravimo dieną iki 18 val. atsakovės lėšomis; 

-       J. Č., nepriklausomai nuo nustatytos tėvo bendravimo tvarkos savaitgaliais, su sūnumi A. neporiniais metais praleidžia: gruodžio 31 d. (paskutinę porinių metų dieną) – sausio 1 d., vasario 15-16 d., kovo 10-11 d., šv. Velykų 1-ąją ir 2-ąją dienas, balandžio 30 d. – gegužės 1 d., liepos 5-6 d., rugpjūčio 14-15 d., spalio 31 d. – lapkričio 2 d., gruodžio 24-25 d., tuo atveju kai abi nurodytos dienos patenka į tėvo bendravimo laiką savaitgaliais (šeštadienį ir sekmadienį), vaikas grąžinamas į jo gyvenamąją vietą pirmąją motinos bendravimo dieną (šeštadienį) iki 18 val. atsakovės lėšomis.

 4. Kiekvienas iš tėvų turi teisę bendrauti ir dalyvauti sūnaus gimtadienio šventėse, nepriklausomai nuo nustatytos tėvo bendravimo tvarkos savaitgaliais, konkretus bendravimo laikas suderinamas tarp tėvų raštu 16 punkte nurodytais kontaktais ne vėliau kaip prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų. 

5.  A. Č. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Tėvo dieną, tuo atveju kai Tėvo diena nepatenka į tėvo bendravimo laiką, tėvas pasiima sūnų Tėvo dienos išvakarėse nuo 18 val. savo lėšomis, o sugrąžina Tėvo dienos pabaigoje iki 18 val. atsakovės lėšomis.

6.  J. Č. bendrauja su sūnumi kiekvienais metais per Motinos dieną, tuo atveju kai Motinos diena patenka į tėvo bendravimo laiką, motina pasiima sūnų Motinos dieną 10 val. savo lėšomis. 

7.  Jei dėl ligos (nedarbingumo) ar kitų objektyvių priežasčių ieškovas A. Č. neturi galimybės laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, ieškovo A. Č. prarastas dėl to bendravimo laikas kompensuojamas kitu šalių sutartu laiku, tiek dienų, kiek buvo ieškovo prarasta. Apie priežastis, trukdančias laikytis nurodytos bendravimo tvarkos, ieškovas privalo informuoti atsakovę raštu iš anksto (ne vėliau kaip prieš 24 val. arba (jei toks laiko tarpas yra neįmanomas objektyviai), kai tik šios priežastys paaiškėja), 16 punkte nurodytais atsakovės kontaktais. 

8. Tėvai ne vėliau kaip prieš 3 (tris) kalendorines dienas informuoja vienas kitą 16 punkte nurodytais šalių kontaktais apie gyvenamosios vietos pasikeitimą, nedelsdami pateikia visą informaciją apie sūnaus sveikatos būklę, priežiūrą ir kitus pokyčius, susijusius su sūnumi. 

9.  Kiekvienam iš tėvų su sūnumi laikinai išvykstant iš Lietuvos Respublikos (kaip tai yra reglamentuota atitinkamais teisės aktais) nereikalingas neišvykstančiojo su sūnumi tėvo/motinos sutikimas, išskyrus atvejus, kai jis yra būtinas laikantis į konkrečią šalį nustatytos tvarkos, tačiau privalomas informavimas raštu, ne mažiau kaip 7 (septynias) kalendorines dienas iki išvykimo. Tuo atveju, kai ieškovas planuoja buvimą su sūnumi užsienyje ne nustatyto bendravimo metu, o atsakovė – ieškovo nustatyto bendravimo metu, tėvas/motina (su kuriuo vaikas išvyksta) turi gauti rašytinį (išreikštą el. paštu ar SMS žinute) neišvykstančio tėvo/motinos sutikimą arba notariškai patvirtintą sutikimą tuo atveju, jei toks sutikimas yra būtinas pagal šalies, į kurią vykstama, reikalavimus. Dėl tokio sutikimo išdavimo tėvai tariasi tarpusavyje, o nesutarus, tėvas/motina per 5 (penkias) kalendorines dienas nuo motinos/tėvo prašymo išduoti sutikimą pateikimo šioje tvarkoje nurodytomis ryšio priemonėmis dienos pateikia tėvui/motinai raštu motyvuotą atsisakymą. Kilęs ginčas, nepavykus jo išspręsti taikiai, sprendžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Motina/tėvas perduoda tėvui/motinai sūnaus asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus sūnaus perdavimo metu, išskyrus atvejus, kai toks dokumentas būtinas siekiant įgyti kelionės bilietus ar gauti vizą, ar esant kitam pagrindui, apie kurį motina informuojama prieš protingą terminą. 

10. Dėl sūnaus nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės pakeitimo būtinas abiejų tėvų raštiškas susitarimas, šio susitarimo nepasiekus, ginčas sprendžiamas įstatymo nustatyta tvarka. 

11. Ieškovas A. Č. savo bendravimo su sūnumi laiku užtikrina jo bendravimą su kitais artimaisiais giminaičiais. 

12. Tuo atveju, kai atsakovė J. Č. dėl objektyvių priežasčių ilgiau nei vieną parą negali pasirūpinti sūnumi (pvz. liga, komandiruotė ir pan.) ieškovui A. Č. tenka pirmenybė prieš kitus asmenis prižiūrėti sūnų iki išnyks priežastys, trukdančios pasirūpinti vaiku, atsakovė J. Č. apie tokių priežasčių atsiradimą informuoja ieškovą A. Č. raštu 16 punkte ieškovo nurodytais kontaktais nedelsiant, kai tik šios priežastys paaiškėja. 

13. Abu tėvai turi pareigą užtikrinti, jog kitam iš tėvų būtų sudaryta galimybė susisiekti su sūnumi, išskyrus jai tai neįmanoma dėl objektyvių priežasčių (pvz. mobiliojo ryšio operatoriaus kaltės). Vaikui patekus į sveikatai/gyvybei pavojingas situacijas/būkles kiekvienas iš tėvų privalo informuoti apie tai kitą iš tėvų nedelsiant ir nedelsiant imtis priemonių šioms būklėms pašalinti pasitelkiant atitinkamos srities specialistus. 

14. Sūnaus asmens dokumentus (pasą ir/ar asmens tapatybės kortelę) saugoja ir jų išdavimu pasibaigus jų galiojimo terminui ar juos praradus rūpinasi atsakovė J. Č. (kaštai dengiami solidariai). 

15. Bendravime vartojamas žodis „raštu“ reiškia, jog tėvai turi teisę informaciją išdėstyti pasirinktinai – elektroniniame laiške, SMS trumpojoje žinutėje, „Skype“, „FB Messenger“, „WhatsApp“ ar „Viber“ programėlėse siunčiamais 16 punkte nurodytais kontaktais. 

16. Kontaktai bendravimui yra šie: J. Č.: tel., „FB Messenger“ - +(duomenys neskelbtini) , el. paštas - (duomenys neskelbtini), A. Č.: tel., „FB Messenger“ - +(duomenys neskelbtini) , +(duomenys neskelbtini) , el. paštas: (duomenys neskelbtini). 

17. Pasikeitus kuriam nors iš nurodytų rekvizitų, apie pasikeitimą raštu informuoja kita šalis ne vėliau kaip per 2 kalendorines dienas nuo rekvizito (-ų) pasikeitimo. To nepadarius, atsakomybė už galimas pasekmes bei susidariusius nuostolius tenka kaltajai šaliai. Neįvykdžiusi šio reikalavimo šalis negali reikšti pretenzijų dėl kitos šalies veiksmų, kurie buvo atlikti pagal paskutinius žinomus duomenis. Šalims raštu šioje tvarkoje 16 punkte nurodytais kontaktais susitarus galima ir kitokia nei numatyta bendravimo su sūnumi tvarka.

Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiam sūnui  A. Č., gimusiam (duomenys neskelbtini) , po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus A. Č., gimusio (duomenys neskelbtini) , lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgytą turtą: 181/3398 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančio (duomenys neskelbtini) sav., 737/1292 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esantį (duomenys neskelbtini) , bendros 173 000,00 Eur vertės, ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padalinti lygiomis dalimis po ½ dalį šio turto natūra.

Pripažinti lengvąjį automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Pripažinti mažąją bendriją (duomenys neskelbtini) , juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini) , ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine nuosavybe.

Kreditorinis įsipareigojimas kreditoriui AB SEB bankui pagal 2004 m. rugsėjo 23 d. kredito sutartį Nr. 1550418020755-12 išlieka ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeniniu įsipareigojimu.

Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2014 m. lapkričio 12 d. kredito sutartį Nr. 14-077232-FA pripažinti ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmenine prievole.

Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui Luminor Bank AS, veikiančiam per Luminor Bank AS Lietuvos skyrių, pagal 2018 m. sausio 12 d. kreditavimo sutartį Nr. 0903-2018-132879 pripažinti solidaria ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas pagal šią kreditavimo sutartį kreditoriui mokės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kreditorinį įsipareigojimą kreditoriui „Swedbank“, AB pagal 2018 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. 18-031259-FA pripažinti solidaria ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) prievole, nustatant, kad nutraukus šalių santuoką visas įmokas pagal šią kredito sutartį kreditoriui mokės A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis.  

Priteisti iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 621,97 Eur (penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt vieną eurą 97 ct) „Swedbank“, AB sumokėtų įmokų pagal 2018 m. birželio 11 d. kredito sutartį Nr. 18-031259-FA laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 20 d. iki 2022 m. sausio 28 d. 

Priteisti iš ieškovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 778,52 Eur (septynių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 52 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Grąžinti ieškovui A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,47 Eur (vieno šimto aštuoniasdešimt vieno euro 47 ct) žyminio mokesčio dalį, ieškovo sumokėtą 2020 m. gruodžio 2 d. (visa sumokėta suma 1 460,52 Eur) į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės J. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 7,48 Eur (septynių eurų 48 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AS Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT 74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, įmokos kodas 5662.

Kitas ieškinio ir priešieškinio dalis atmesti.

Sprendimą dalyse dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimui įsiteisėjus, jo nuorašą ne vėliau kaip kitą darbo dieną išsiųsti elektroninių ryšių priemonėmis santuoką įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši įregistruotų santuokos nutraukimo faktą, valstybės įmonei Registrų centrui ir valstybės įmonei „Regitra“.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Džiuginta Plukienė