Administracinė byla Nr. eI-2694-208/2018

       Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01295-2018-1

         Procesinio sprendimo kategorijos: 17.5; 17.7; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 9 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Irenos Paulauskienės, Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Liudmilos Zaborovskos,

dalyvaujant pareiškėjų atstovui advokatui Algiui Lukoševičiui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Irmai Šapokaitei,

viešame posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų: J. T. ir R. T. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo. 

Teismas

n u s t a t ė :

              pareiškėjai: J. T. ir R. T. kreipėsi į teismą su prašymu pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) 2016 m. vasario 24 d. privalomojo nurodymo Nr. 23.51-PN-158 pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą 36 mėnesių laikotarpiui.

              Nurodo, kad Inspekcija 2016 m. vasario 24 d. nustatė, jog pareiškėjų atlikti gyvenamojo namo (unikalus Nr. 1091-2003-0028), esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbai yra laikytini savavališku pastato rekonstravimu, todėl 2016 m. vasario 24 d. privalomuoju nurodymu Nr. 23.51-PN-158 (toliau – Nurodymas) įpareigojo iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. nevykdyti jokių statinio statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ar siekiant apsaugoti statybvietę ir aplinką. Pareiškėjai parengė gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus, tačiau minėtas gyvenamasis namas yra žemės sklype, kuris yra įrašytas į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Tokiems statybos darbams yra reikalingas visų kitų žemės sklypo bendrasavininkių sutikimas, tačiau vieno iš bendrasavininkių sutikimo jie negavo. 2016 m. gegužės 2 d. pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami rekonstravimo projektą atlikti be žemės sklypo bendrasavininkės V. S. sutikimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-933-541/2017 pareiškėjams minėtą rekonstravimo projektą atlikti leido. Pasak pareiškėjų, 2016 m. rugpjūčio 19 d. jie kreipėsi į Inspekciją, prašydami pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Terminas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 24 d. Šiam terminui nepasibaigus pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. vasario 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1323-811/2017 savavališkos statybos padarinių įvykdymo terminą dar pratęsė iki 2018 m. lapkričio 24 d. Pareiškėjai teigia, kad Nurodymo nepavyko įgyvendinti dėl svarbių priežasčių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjų valios, kadangi žemės sklypo bendrasavininkė V. S. buvo pateikusi apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. priimto sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-933-541/2017. 2018 m. sausio 7 d. bendrasavininkė V. S. mirė ir jos procesinių teisių bei pareigų perėmimas dar nėra įvykęs. Įvertindami tai, kad žemės sklypo bendrasavininkės V. S. procesinių teisių bei pareigų perėmimas gali užsitęsti, pareiškėjai prašo pratęsti Nurodymo vykdymo terminą, 36 mėnesiams.

              Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas prašymą palaikė, prašė jį tenkinti prašyme nurodytais argumentais. Paaiškino, kad atsižvelgus, kad galima sprendimą civilinėje byloje skųsti kasacine tvarka, 5 mėnesių termino gali neužtekti. 

              Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepime su pareiškėjų prašymu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

              Nurodo, kad pareiškėjo argumentas, jog žemės sklypo bendrasavininkės V. S. procesinių teisių perėmimo klausimas dar nėra išspręstas, nepagrįstas. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis, V. S. valdyto turto nuosavybės teisių perėmimas jau yra įvykęs. Paveldėjimo liudijimas dėl V. S. valdyto turto buvo išduotas D. K.. Inspekcijos manymu, pareiškėjai pateikdami dokumentus ir nurodydami savo poziciją, nepagrindė svariais įrodymais tokio ilgo laikotarpio pratęsimo būtinumą.

              Teismo posėdžio metu trečiojo suinteresuoto asmens atstovė su prašymu nesutiko. Paaiškino, kad ginčai yra pasibaigę, įsiteisėję teismo sprendimai, projektinė dokumentacija bandoma įteisinti, tačiau į pastabas neatsižvelgiama. Terminas nėra pasibaigęs. Reikalinga tik pateikti dokumentacija, todėl terminas per ilgas.  

Teismas

k o n s t a t u o j a:

              byloje ginčas kilo dėl Nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo.

              Remiantis byloje pateiktais rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė priėmė
2016 m. vasario 24 d. Nurodymą, kuriuo pareiškėjai buvo įpareigoti iki 2016 m. rugpjūčio 24 d. nevykdyti jokių gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius ar siekiant apsaugoti statybvietę ir aplinką. 2016 m. rugpjūčio 19 d. pareiškėjai kreipėsi į Inspekciją, prašydami minėtą terminą pratęsti. Terminas buvo pratęstas iki 2016 m. lapkričio 24 d., tačiau jam nesibaigus pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2017 m. vasario 28 d. priimtu sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-1323-811/2017 savavališkos statybos padarinių įvykdymo terminą pratęsė iki 2018 m. lapkričio 24 d.

              Nagrinėjamu atveju pareiškėjai, kreipdamiesi į teismą, prašo pakartotinai pratęsti terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, dar 36 mėnesių laikotarpiui.

              Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – ir Statybos įstatymas) 32 straipsnyje nustatyta, kad savavališkos statybos padariniai šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) nustatyta tvarka.

              Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nustatyti privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis, atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 4 dalies nuostatas, kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą.

              Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1146/2013, išskyrė dvi procedūras, kurias pradėjus, teismui atsiranda pagrindas tęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminą: pirmoji procedūra, kai yra keičiama projektinė dokumentacija siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą; antroji procedūra, kai imamasi veiksmų kitiems reikalingiems dokumentams gauti ar juos pertvarkyti; šiomis procedūromis siekiama, kad būtų įteisinta arba pateisinta statyba, kuri reikalavime įvardijama kaip savavališka ir kurios padarinius reikalaujama pašalinti.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu bei formuojama administracinių teismų praktika, teismas, spręsdamas savavališkos statybos padarinių pašalinimo termino pratęsimo klausimą, privalo išsiaiškinti, ar buvo imtasi kokių nors veiksmų, siekiant gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Pareiškėjai teismui pateiktame prašyme įvardindami priežastis, dėl kurių turėtų būti pratęstas Nurodymo įvykdymo terminas, nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų t. y. parengė gyvenamojo namo rekonstravimo projektą, o 2016 m. dėl bendrasavininkės V. S. nesutikimo leisti atlikti gyvenamojo namo rekonstravimą kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. e2-933-541/2017). Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenimis, Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjamas bendrasavininkės V. S. apeliacinis skundas, kurį ji pateikė dėl 2017 m. gegužės 23 d. priimto sprendimo. Teismas, įvertindamas pagrindinį pareiškėjų argumentą, kad 2018 m. sausio 7 d. bendrasavininkei V. S. mirus, užsitęs jos procesinių teisių ir pareigų perėmimas, jį atmeta kaip nepagrįstą, nes V. S. valdyto turto nuosavybės teisių perėmimas jau yra įvykęs. Tokią išvadą patvirtina byloje pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. gegužės 2 d. išrašas (registro Nr. 1/28740), iš kurio matyti, jog paveldėjimo liudijimas dėl V. S. valdyto turto buvo išduotas D. K., kuri šiuo atveju tapo žemės sklypo (unikalus Nr. 0101-0039-0742) bendrasavininke. Lietuvos teismų informacinės sistemos “Liteko” duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismo byloje Nr. e2A-676-603/2018 V. S. pateikto apeliacinio skundo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka įvyko 2018 m. birželio 21 d. (pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas). Šioje byloje kaip atsakovė įtraukta D. K. – V. S. teisių ir pareigų perėmėja. Pažymėtina ir tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 23 d. sprendimu civilinis ginčas (byla Nr. e2-68-15603-2016-3) taip pat buvo išspręstas ir pareiškėjams buvo leista atlikti gyvenamojo namo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), rekonstravimą. Taigi sutiktina su Inspekcijos pozicija, kad tolesni veiksmai priklauso nuo pareiškėjų valios. Įvertinus pareiškėjų pateiktus duomenis ir teisės aktų nuostatas, teismas konstatuoja, kad visuma byloje surinktų įrodymų neabejotinai patvirtina, jog jie, būdami atidūs ir rūpestingi, siekdami savavališkos statybos įteisinimo, turi pakankamai laiko (terminas pratęstas iki 2018 m. lapkričio 24 d.) imtis aktyvių veiksmų, susijusių su teisės aktų reglamentuojamomis procedūromis.

Teismo vertinimu, reikalavimo įvykdymo termino pratęsimas 36 mėnesių laikotarpiui nėra protingas (yra nepateisinamai ilgas). Esant tokioms aplinkybėms, sutiktina su Inspekcija, kad pareiškėjai nepateikė teismui objektyvių duomenų, pagrindžiančių tokio ilgo termino pratęsimą, kai žemės sklypo bendrasavininkės V. S. valdyto turto nuosavybės teisių perėmimas jau yra įvykęs. Daugiau kitų argumentų pareiškėjai nėra pateikę.

Nustatytos faktinės aplinkybės ir byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindą teigti, kad pareiškėjų nurodytos priežastys negali būti pripažintos svarbiomis, todėl pareiškėjų prašymas netenkintinas.

              Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

              pareiškėjų: J. T. ir R. T. prašymą atmesti.

              Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                             Irena Paulauskienė

                                                                                                                                            Donatas Vansevičius

  Liudmila Zaborovska