Civilinė byla Nr. 2YT-20424-886/2016

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-15551-2016-6

Procesinio sprendimo kategorijos:

(S)

3.2.7.1; 3.2.7.2; 3.5.1.1

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugsėjo 7 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Laima Kriaučiūnaitė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/01352, suinteresuotas asmuo Valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos,

n u s t a t ė:

Pareiškėjas R. D. pateikė skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0123/13/01352.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Pareiškėjo nuomone negali būti nukreiptas išieškojimas į grynųjų pinigų sumą neviršijančią Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalią mėnesinę algą vadovaujantis CPK 688 straipsnio 1 dalimi. Antstolis areštavo visas lėšas pervestas artimųjų, esančias laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje, nepaisant viršija ar ne MMA, todėl pareiškėjas neturi lėšų asmeninio pobūdžio daiktams ir maisto produktų įsigijimui.

Antstolis M. Petrovskis 2016-07-27 patvarkymu netenkino skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis nesutinka su pareiškėjo skundo teiginiais. Nurodė, kad pareiškėjas neteisingai aiškina CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą iš lėšų neviršijančių vieno MMA. Lietuvos Aukščiausiasis teismas nurodęs, kad šio straipsnio nuostatos aktualios išieškant iš skolininko turto inter alia pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, t. y. darbo užmokesti ir kitos lėšos (CPK 733-743 str.), kurioms taikytinas CPK 688 straipsnio 1 dalyje numatytas ribojimas. Pažymėjo, kad jeigu areštuojamos skolininko lėšos, skolininkas turi per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad areštuotoms lėšoms negali būti nukreiptas išieškojimas. Skolininkas per nustatytą terminą nepateikė jokių įrodymų, kad iš įkalinimo įstaigoje esančių lėšų negalima išieškoti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atsiliepime (13-14 b.l.) prašo skundą atmesti. Nurodo, kad antstolis turi teisęs taikyti priverstinio vykdymo priemones, jeigu skolininkas gera valia nevykdo prievolės. Suinteresuoto asmens nuomone antstolis procesinių teisės normų nepažeidė.

Byla dėl antstolio veiksmų nagrinėtina Lietuvos Respublikos CPK XXIV skyriuje nustatyta rašytinio proceso tvarka (CPK 443 str. 5 d.).

Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka vietą ir laiką informuoti viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt 2016 m. rugpjūčio 9 d. (CPK 443 str. 5 d., 133 str. 3 d.).

Skundas atmestinas

Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2007, 2008 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008). Be to, visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007).

Lietuvos Respublikos CPK 18 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Antstolio pareiga vykdyti vykdomuosius dokumentus nustatyta Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje.

Antstolio procesinių veiksmų teisėtumą CPK nustatyta tvarka kontroliuoja teismas (Antstolių įstatymo 27 str. 1 d.). Nagrinėdamas skundus dėl antstolių veiksmų ir vertindamas jų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar atlikdamas konkretų procesinį veiksmą antstolis laikėsi įstatymo reikalavimų, ar spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus.

Byloje nagrinėjamas klausimas ar antstolis M. Petrovskis teisėtai ir pagrįstai 2016 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5274 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Pareiškėjas nurodė, kad nuteistajam į laisvės atėmimo vietos sąskaitą lėšas perveda artimieji, jo nuomone antstolis negalėjo nukreipti išieškojimo į šias lėšas, kadangi jos neviršija vieno MMA, be to jos skirtos asmeninių poreikių tenkinimui.

Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/01352 matyti, kad antstolis M. Petrovskis 2013 m. gruodžio 12 d. patvarkymu priėmė vykdyti 2013-09-26 Kauno AVPK nutarimą Nr. 20N-2984526-13 dėl 200 Lt skolos (baudos) išieškojimo iš skolininko R. D. išieškotojos valstybės naudai (3 v.b.l.). Atliekant priverstinio vykdymo veiksmus antstolis 2016 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą Nr. 5274 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos 373,37 Eur lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje R. D. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančios R. D. bei areštuotas lėšas įpareigojant pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (29 v.b.l.). Byloje nėra duomenų, kad skolininkas (pareiškėjas) prievolę sumokėti baudą būtų vykdęs ar ketinęs vykdyti gera valia.

Antstolis jam pateiktus vykdomuosius dokumentus vykdo laikydamasis CPK, Sprendimų vykdymo instrukcijos bei kitų jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos. CPK 624 straipsnio 2 dalis numato priverstinio vykdymo priemones, kurių gali būti imamasi vykdant išieškojimą, tarp kurių ir išieškojimas iš skolininko lėšų ir turto ar turtinių teisių, taip pat išieškojimas iš skolininko turto ir pinigų sumų, esančių pas kitus asmenis. CPK 664 straipsnis numato išieškojimo iš skolininkui priklausančio turto eilę: pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai, o antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto (CPK 664 str. 1, 2 d.). CPK 739 straipsnyje numatyta, iš kokių piniginių lėšų negalima išieškoti: tai kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą ir kitos kompensacijos, kurios mokamos, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų; sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, perkeliamam, priimamam į darbą ir pasiųstam dirbti į kitas vietoves; valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos; išmokos vaikams, mokamos pagal Išmokų vaikams įstatymą; laidojimo pašalpa; išmokos, mokamos pagal Valstybinių šalpos išmokų įstatymą, ir kitos tikslinės socialinės išmokos, pašalpos ir kompensacijos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų nepasiturinčioms šeimoms ar asmenų socialinei paramai bei išeitinės išmokos. CPK 668 straipsnyje nurodytas turtas, iš kurio negalima išieškoti, nes taip apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtiniausius skolininko ir jo šeimos narių poreikius. Šio turto išplėstinis sąrašas yra nurodytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje (Instrukcijos 93.1–93.6 p.).

Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punkte nurodyta, jeigu areštuojamos skolininko piniginės lėšos bankuose, kitose kredito įstaigose, skolininkas turi teisę per keturiolika dienų nuo antstolio nurodymo priverstinai nurašyti  pinigines lėšas išsiuntimo skolininkui dienos pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, arba areštuotos lėšos, iš kurių turi būti daromos išskaitos CPK nustatyta tvarka. Tokios lėšos ne vėliau kaip per penkias darbo dienas grąžinamos skolininkui. Jeigu skolininkas šiame punkte nurodytų dokumentų per nustatytą terminą nepateikia, antstolis areštuotas lėšas paskirsto ir išmoka išieškotojams. Byloje nėra duomenų apie pareiškėjo pateiktus duomenis, patvirtinančius, kad iš įkalinimo įstaigoje esančių lėšų negalima išieškoti.

Pareiškėjas nurodo, kad išieškojimas buvo nukreiptas į lėšas, iš kurių išieškojimas nėra galimas remiantis CPK 668 straipsniu ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2016 m kovo 23 d. nutartis Nr. 3K-3-154-313/2016). Teismas pažymi, kad šioje nutartyje nurodyta, kad teismai nepagrįstai rėmėsi CPK 688 straipsniu ir išaiškino, kad minėto straipsnio nuostatos būtų aktualios tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų, po CPK  736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 688 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA. Pareiškėjas taip pat nurodo, apie CPK LI skyriaus 733-743 straipsniuose reglamentuojamą išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų. Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nesprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio bei kitų pajamų, be to skundžiamas antstolio veiksmas nėra susijęs su priverstiniu išieškojimu iš skolininko darbo užmokesčio.

Bausmių vykdymo kodekso 98 straipsnyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama gauti pinigines perlaidas; perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą. Taigi piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kuria nuteistasis gali naudotis Bausmių vykdymo kodekse ir kituose bausmės vykdymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

Teismas, įvertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad areštuotos lėšos reikalingos būtiniausiems poreikiams tenkinti, pažymi, kad Bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnis, reglamentuojantis terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas; nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė; nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną; nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose – pagal dietinio maitinimo normas, maistu nuteistieji aprūpinami nemokamai. Bausmių vykdymo kodekso 174 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog asmens sveikatos priežiūra pataisos įstaigose atliekama pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymus; terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų sveikatos priežiūrą organizuoja Sveikatos apsaugos ministerija (174 str. 4 d.). Teismas pažymi, kad pareiškėjui, kaip ir kitiems terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, yra garantuojamas jo būtiniausių poreikių, taip pat ir susijusių su sveikatos apsauga, patenkinimas. Taip pat pažymėtina, kad aplinkybė, jog laisvės atėmimo bausmę atliekantis pareiškėjas yra aprūpinamas apranga ir maistu, nėra pateisinanti įstatyme nustatytų išieškojimo apribojimų nesilaikymą. Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/01352 duomenų nenustatyta išieškojimo apribojimų pažeidimų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad teisinis reglamentavimas nenumato draudimo išieškoti iš bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančių piniginių lėšų, esančių pataisos namų sąskaitoje, todėl antstolio veiksmai, areštuojant nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, yra teisėti.

Teismas pažymi, kad išvadą, jog antstolis turi teisę areštuoti skolininko, atliekančio bausmę pataisos namuose, asmeninėje sąskaitoje esančias pinigines lėšas ir nukreipti į jas išieškojimą, analogiško pobūdžio bylose padarė ir kiti apygardos teismai (Kauno apygardos teismo 2016 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1078-390/2016, Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-286-232/2015; Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-237-273/2015, 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2699-324/2014; 2014 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-2212-343/2014; Šiaulių apygardos teismo 2015-03-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-164-368/2015).

CPK 510, 512 straipsniai reglamentuoja skundo dėl antstolio veiksmų padavimo tvarką ir terminus. Skundas dėl antstolio veiksmų pateikiamas antstoliui ne vėliau kaip per dvidešimt dienų nuo tos dienos, kurią skundą pateikiantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą arba atsisakymą jį atlikti, bet ne vėliau kaip per devyniasdešimt dienų nuo skundžiamo veiksmo atlikimo (CPK 512 str.). Iš vykdomosios bylos Nr. 0123/13/01352 duomenų nustatyta, kad antstolis 2016 m. gegužės 20 d. priėmė patvarkymą Nr. S-5274 vykdyti išieškojimą iš skolininkui R. D. priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (29 v.b.l.). Šis patvarkymas įteiktas skolininkui R. D. pasirašytinai (30 v.b.l.). Pareiškėjas 2016-07-12 pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, t. y. dėl šio patvarkymo. Teismas pažymi, kad skundas pateiktas praleidus įstatyme numatytą terminą. Pareiškėjas nenurodė ir iš bylos duomenų nenustatytos svarbios priežastys sąlygojusios šio termino praleidimą.

Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl antstolės veiksmų neteisėtumo, areštavus skolininko,  įkalinimo įstaigoje esančias pinigines lėšas ir nukreipus į jas išieškojimą, yra nepagrįsti ir neįrodyti. Antstolis, atlikęs priverstinio vykdymo veiksmus – piniginių lėšų areštą, vykdymo procesą reglamentuojančias teisės normas taikė tinkamai. Pareiškėjo skunde nurodytais argumentais antstolio veiksmų pripažinti neteisėtais nėra pagrindo, todėl pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 510 str. 1 d., 513 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 291–291 straipsniais, 442 straipsnio 6 punktu, 443 straipsniu, 513 straipsniu,

n u t a r i a :

atmesti pareiškėjo R. D. skundą dėl antstolio Mareko Petrovskio veiksmų, jam 2016 m. gegužės 20 d. patvarkymu areštavus skolininko piniginės lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                                      Laima Kriaučiūnaitė