Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-452-1033/2016

Teisminio proceso Nr. 4-68-3-13533-2016-5

Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.4; 3.10.

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARIMAS

2016 m. gruodžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas,

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. G. įgaliotam atstovui advokatui Valdui Bugelevičiui,

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovams Mykolui Sadauskui ir Pauliui Rutkauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs A. G., a. k. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-72636674-16 panaikinimo,

n u s t a t ė :

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Paulius Rutkauskas 2016-08-24 surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-461, kuriuo padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu veiklavietėje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atviroje bendrovės lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10) ne pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 (toliau - TIPK leidimas) Atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente (toliau - Reglamentas) nustatytas atliekų laikymo zonas, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau -AAĮ) 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus.

2016-09-08 aplinkos apsaugos inspektorius Paulius Rutkauskas surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36, kuriuo nurodė užtikrinti, kad atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. UAB (duomenys neskelbtini) 2016-09-09 raštu kreipėsi į departamentą dėl privalomojo nurodymo termino pratęsimo, o 2016-09-12 pateikė skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo.

2016-09-08 tas pats inspektorius Paulius Rutkauskas surašė UAB (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos specialistei A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 513 straipsnio 18 dalį, o 2016-09-23 departamento vyresnysis specialistas Mykolas Sadauskas priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-72636674-16, kuriuo nubaudė A. G. 144 Eur bauda už ATPK 513 straipsnio 18 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, konstatuodamas, kad buvo pažeisti AAĮ 191 straipsnio 2 dalies bei TIPK leidimo Reglamento reikalavimai, nes bendrovė veiklavietėje atviroje lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) atliekas ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas.

Nesutikdama su 2016-09-23 nutarimu, A. G. pateikė teismui skundą, kuriame nurodė, kad Departamentas, nagrinėdamas jos administracinio teisės pažeidimo bylą, netinkamai vertino faktines ir teisines ginčo aplinkybes ir surinktus duomenis, taip pat privalėjo pagrįstai ir teisingai išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pareiškėja kalta jo padarymu, ar ji trauktina administracinėn atsakomybėn, bei kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, tačiau to nepadarė (ATPK 257 str., 284 str. 1 d.). Ji mano, kad yra nepagrįstai patraukta administracinėn atsakomybėn, nes nėra ATPK 513 straipsnio 18 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl prašo panaikinti nutarimą ir bylą jos atžvilgiu nutraukti.

Skunde nurodė, kad visų pirma, priimant nutarimą buvo nesilaikyta ATPK 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, surašytas nutarimas yra neaiškus ir nemotyvuotas. Nutarime nėra nurodyta, kokie būtent Reglamento reikalavimai, kaip ir kodėl buvo pažeisti, apsiribojant tik abstrakčiu teiginiu, jog buvo pažeisti AAĮ 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimai. Tokio turinio nutarimas riboja jos teises į teisminę gynybą.

Antra, be subjektyviosios pažeidimo sudėties požymių, turėjo būti tinkamai nustatyti ir įrodyti objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai, Reglamento reikalavimų nevykdymas (priešinga teisei/ neteisėta veika). Šiuo atveju negalėjo būti konstatuotas Reglamento reikalavimų nevykdymas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - ATĮ) 2 straipsnio 45 dalimi, laikinasis atliekų laikymas yra pavojingųjų atliekų laikymas ne ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingų atliekų - ne ilgiau kaip vienus metus šių atliekų susidarymo vietoje iki jų surinkimo, paruošiant atliekas išvežti į atliekų naudojimo ar šalinimo įrenginį. UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidime ir Reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios bendrovėje yra laikomos ilgiau kaip metus (ATĮ 2 str. 10 d.), tačiau laikinam atliekų laikymui sąlygos nenustatytos. Patikrinimo akte, protokole ir nutarime yra nurodyta, kad bendrovės atviroje lauko teritorijoje, buvo saugomos (sandėliuojamos) po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusios degios atliekos ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tačiau patikrinimo metu užfiksuotos atliekos yra susidariusios bendrovėje ir joje laikinai laikomos trumpiau kaip metus ir tokių atliekų laikinam laikymui TIPK leidimo Reglamente sąlygos nenumatytos. UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidimo Reglamente nustatytos sąlygos tik toms atliekoms, kurios įmonės teritorijoje laikomos ilgiau kaip metus. Dėl to darytina išvada, kad TIPK leidimo Reglamento reikalavimai (o tuo pačiu ir AAĮ 191 str. 2 d. reikalavimai) nebuvo pažeisti. Nutarime nepagrįstai konstatuotas Reglamento reikalavimų nevykdymas pagal ATPK 513 straipsnio 18 dalį, kadangi nebuvo šio teisės pažeidimo privalomojo sudėties požymio - neteisėtos/priešingos teisei veikos, pasireiškiančios Reglamento reikalavimų nevykdymu.

Trečia, administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kai jis administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia arba neatsargiai, t. y. asmuo turi kaltai padaryti pažeidimą (pažeidimo sudėties subjektyviosios pusės privalomasis požymis), tačiau nagrinėjamu atveju ne tik nėra priešingo teisei veikimo arba neveikimo (objektyviosios sudėties požymio), bet neegzistuoja ir administracinio teisės pažeidimo sudėties subjektyvusis požymis - kaltė (ATPK 9 str.).

Ketvirta, priimant nutarimą, visiškai nebuvo įvertinta tai (šios aplinkybės buvo nurodytos raštuose Departamentui ir pateikti tai pagrindžiantys duomenys), jog bendrovė 2016-08-16 buvo gavusi UAB (duomenys neskelbtini) pranešimą, kad spalio 2-23 d. jėgainė bus stabdoma metiniam profilaktiniam remontui ir šiuo laikotarpiu atliekų priimti negalės, todėl turėjo riboti atliekų išvežimą deginimui, o degių atliekų vežti į sąvartynus negalima. Pradėjus eksploatuoti MBA įrenginius, neapdorotas komunalines atliekas į regioninius nepavojingų atliekų sąvartynus vežti taip pat draudžiama. Vadovaujantis Valstybinio atliekų tvarkymo 2014-2020 metų plano 232.4 punktu, degios atliekos privalo būti kaupiamos atliekų laikymo aikštelėse. Bendrovės teritorijoje laikinai laikomų atliekų sandėliuoti stoginėje, kurioje atliekos bus laikomos ilgiau kaip metus, nėra fizinių galimybių, todėl įmanoma šias atliekas tik perduoti jas tvarkančioms įmonėms. Lietuvoje yra tik viena atliekas deginanti įmonė, kuri negali per nurodytą laikotarpį priimti ir sudeginti visų bendrovės laikinai laikomų atliekų. UAB (duomenys neskelbtini) yra pateikusi paraišką Taršos leidimui gauti, pagal kurį įmonė turės teisę išvežti susidarančias atliekas iš teritorijos (veiklavietės) į tam specialiai įrengtą degių atliekų laikymo aikštelę. Šios aplinkybės, patvirtina, kad net jeigu Reglamento reikalavimų nevykdymas ir būtų konstatuojamas, akivaizdu, kad atliekų laikymo įmonėje sąlygos yra nulemtos ne tyčinių, netinkamų, nepakankamų ar kitokių įmonės darbuotojų veikų, o dėl objektyvių, pateisinamų ir ne nuo bendrovės darbuotojų valios priklausančių priežasčių. Pareigūnas, priimdamas nutarimą, privalėjo šias aplinkybes įvertinti ir jas atsižvelgti, tačiau to nepadarė, nutarime dėl jų nepasisakė (ATPK 257 str., 284 str. 1 d.). Tokiu būdu, atliekant patikrinimą, surašant privalomą nurodymą bei priimant nutarimą, buvo pažeisti ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 4 straipsnio 2 ir 5 punktuose numatyti minimalios ir proporcingos kontrolės naštos principo bei objektyvumo principo reikalavimai. Esant tokioms aplinkybėms prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Atsiliepime į skundą institucija, surašiusi nutarimą, nurodė, kad su skundu nesutinka. 2016-09-23 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje A. G. surašytas dėl to, kad 2016-08-24 patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atviroje įmonės lauko teritorijoje, saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų rūšiavimo susidariusias degias atliekas ne pagal turimo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. T-V.7-13/2015 atliekų naudojimo ar šalinimo techniniame reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas ir tokiais veiksmais pažeidė AAĮ 191 straipsnio 2 dalyje ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 513 straipsnio 18 dalyje. Nors skunde teigiama, kad patikrinimo metu užfiksuotos degios atliekos yra susidariusios įmonėje ir joje laikinai laikomos trumpiau kaip metus, o UAB (duomenys neskelbtini) TIPK leidime ir Reglamente yra nustatytos laikymo sąlygos tik toms atliekoms, kurios įmonėje yra laikomos ilgiau kaip metus, laikinam atliekų laikymui sąlygos nenustatytos, tačiau toks argumentas yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. TIPK leidimo Reglamento 4 dalyje „Atliekų laikymas“ bei 4.4. punkte „Laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimai“ yra nustatytos laikymo sąlygos, o būtent, kad supresuotos ir supakuotos į ryšulius degios atliekos, bei supresuotos ir supakuotos į ryšulius degios atliekos gautos iš biodžiovinimo būdu apdorotų biologiškai skaidžių atliekų, laikomos sandėliavimo pastate ir sandėliavimo pastogėje prie sandėliavimo pastato. TIPK leidimo Reglamento 4 dalies „Atliekų laikymas“ 4.2. punkte „Sandėlyje ir saugykloje laikomos atliekos“ yra pažymėta, kad didžiausias vienu metu leidžiamas laikyti degiųjų atliekų kiekis sandėliavimo pastate ir pastogėje yra 4330 tonų. Patikrinimo metu, remiantis Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalu už 2016 metus, nustatyta, kad sausio mėnesio pabaigoje įmonė turėjo 1099,590 tonų, vasario mėnesio pabaigoje - 1857 tonų, kovo mėnesio pabaigoje - 1295 tonų, balandžio mėnesio pabaigoje - 1295 tonų, gegužės mėnesio pabaigoje - 3063,4 tonų, birželio mėnesio pabaigoje - 2452 tonų, liepos mėnesio pabaigoje - 2048 tonų degių atliekų. Atkreiptinas dėmesys, kad AAĮ nuostatomis buvo įgyvendinta 2010-11-24 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/75/ES dėl pramoninių išmetamų teršalų (taršos integruotos prevencijos ir kontrolės), o AAĮ 191 str. 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad visi fiziniai ir juridiniai asmenys turi teisę eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) tik TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. Šis įstatymas numato, kad subjektai atsako tiek už gamtai padarytą žalą, tai yra už gamtai padarytus ir realiai matomus padarinius, tiek už realią tokios žalos grėsmę. Subjektų atsakomybė už realią žalos gamtai grėsmę reiškia, kad ūkio subjektai atsako ir tais atvejais, kai jų veiksmai arba neveikimas matomų padarinių nesukėlė arba šie padariniai nebuvo pastebėti ar užfiksuoti, bet pačios veikos neteisėtumas parodo, kad esant tokioms sąlygoms tokia grėsmė kilo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. 2A-246/2008). Taigi darytina išvada, kad nutarimas buvo priimtas pagrįstai ir teisėtai, nes pareiškėja remiantis TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas yra įsipareigojusi užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) TIPK leidime nustatytomis sąlygomis. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad nagrinėjant jos administracinio teisės pažeidimo bylą specialistas priėmė nemotyvuotą nutarimą, tačiau pažymėtina, kad specialistas, vadovaudamasis ATPK 256 straipsniu, išanalizavo ir aptarė visus byloje esančius įrodymus ir jų visumą vertino pagal vidinį įsitikinimą, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes pagal ATPK 257 str. nuostatas bei suformuotą teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-03-20 nutartis byloje Nr. N-444-37-13, Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010-10-12 nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 11-435-163/2010). Dėl to mano, kad specialistas priėmė pagrįstą ir teisingą sprendimą, todėl prašo skundo netenkinti bei palikti nutarimą galioti.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos A. G. įgaliotas atstovas skundą palaikė jame išdėstytais motyvais ir paaiškino, kad nėra nei pažeidimo sudėties, nei paties įvykio, todėl ši byla turėjo būti nutraukta. Nutarimas neatitinka ATPK 286 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Vertinant nutarimo turinį, yra apibendrintai nurodomas teiginys, kad buvo pažeisti Reglamento reikalavimai bei daromos nuorodos į AAĮ 191 str. 2 dalį ir į patį Reglamentą, nenurodant, kokios konkrečios jo nuostatos ir kaip buvo pažeistos. Pažeisti punktai buvo nurodyti tik atsiliepime į skundą. Manytina, kad ši aplinkybė yra reikšminga ir tuo pačiu pakankama spręsti, kad nutarimas yra ydingas ir neatitinkantis ATPK keliamų reikalavimų. Patikrinimo metu, po patikrinimo ir nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą departamente, buvo pateikti tiek bendrovės, tiek pačios pareiškėjos paaiškinimai, kuriuose buvo išsamiai paaiškintos susiklosčiusios aplinkybės, nurodyti kiti reikšmingi duomenys, tačiau nutarime šie duomenys nėra aptariami, nėra pateikiamas net jų vertinimas. A. G. priešinga teisei veika, kad buvo nesilaikoma bendrovei išduoto leidimo ir Reglamento reikalavimų nėra įrodyta. Ginčo atveju kalbama būtent apie nepavojingas atliekas, kurios susidaro bendrovėje, kai atveža Vilniaus regiono komunalines atliekas. Jos rūšiuojamos, atliekami kiti veiksmai ir susidaro degios atliekos, kurios yra laikomos bendrovėje arba laikinai, t. y. iki metų, arba ilgiau nei metus. ATĮ 6 str. 1 dalis patvirtina šias išvadas ir nurodo, kad ne laikinai atliekas laikančios įmonės turi gauti leidimus. Iš to kyla reikalavimas, kad laikant atliekas turi būti vadovaujamasi leidimu ir jo priedu - Reglamentu. Tą patį nurodo ATĮ 10 str. 1 dalis, numatanti, kad tokia įmonė turi turėti atliekų naudojimo, šalinimo techninį reglamentą, kuris smulkiai apibrėžtų atliekų laikymo ir kitus reikalavimus. Būtent todėl bendrovės leidime yra nustatytos sąlygos tik atliekų laikymui, o ne laikinam jų laikymui. Kadangi atliekos, kurios buvo nurodytos patikrinimo akte ir dėl kurių vyksta ginčas, yra susidariusios bendrovėje ir laikinai laikomos trumpiau kaip metus, būtent todėl šioms atliekoms, jų laikymui nėra taikomi Reglamento reikalavimai. Tai patvirtina išvadą, kad tas atliekas, kurias bendrovė laiko ilgiau kaip metus, jos yra laikomos Reglamente nurodytomis sąlygomis ir vietose. Tuo tarpu tos atliekos, kurios yra laikomos laikinai, joms netaikomi šie reikalavimai. Jeigu tokios atliekos laikomos laikinai iki perduodant deginti, jos gali būti laikomos kitoje vietoje, bendrovės teritorijoje su tikslu jas pakrauti ir lengvai išvežti, jeigu žinoma, kad tokios atliekos nebus laikomos ilgiau nei metus. Kadangi tokioms atliekoms netaikomi Reglamento laikymo reikalavimai, vadinasi tokie reikalavimai ir nebuvo pažeisti. Taigi šioje byloje nepagrįstai buvo konstatuota, kad egzistuoja priešinga teisei, neteisėta veika. Tą patį galima pasakyti apie subjektyviosios pusės sudėties požymį - kaltę. Asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik už kaltai padarytą administracinį teisės pažeidimą, tačiau remiantis išsakytomis aplinkybėmis, teigtina, kad šiuo atveju nepagrįstai buvo konstatuota tyčia, nes tyčios A. G. veikoje nėra ir negalėjo būti. Nors patikrinimo metu, taip pat surašant protokolą ir priimant nutarimą tiek bendrovė, tiek pareiškėja teikė išsamius paaiškinimus departamentui, kuriuose nurodė itin reikšmingas aplinkybes, tačiau nei nutarime, nei protokole, nei atsiliepime į skundą į juos nebuvo atsižvelgta. Departamentas ignoruoja paaiškinimus ir tokie veiksmai tęsiasi nuo pat patikrinimo atlikimo dienos. Specialistas, priimdamas nutarimą, visapusiškai ir teisingai neišnagrinėjo gautų duomenų, teikiamų paaiškinimų. UAB (duomenys neskelbtini) gauna komunalines atliekas iš viso Vilniaus regiono. Bendrovė turi šias atliekas apdoroti, iš jų susidaro degiosios atliekos. Tokių atliekų srautai yra milžiniški, jie vežami kasdien tonomis ir jos apdorojamos. Mažinti kvotų kiekio bendrovė negali. Kiekiai yra tokie, kokie yra. Bendrovė neturi sprendimo teisės, ji tik gali perduoti deginti, gali perduoti kitiems asmenims saugoti arba gali saugoti pas save. Tokia atliekų situacija Lietuvoje yra puikiai žinoma departamento atstovams. Nurodytu laikotarpiu ir dar iki šiol yra susidarę tokie kiekiai atliekų, kuriuos perdirbus, apdorojus, UAB (duomenys neskelbtini) nėra kur jų dėti, kadangi degiąsias atliekas Lietuvoje degina vienintelė įmonė (duomenys neskelbtini). Ji turi savo pajėgumus, kvotas, nes degina ne tik Vilniaus regiono atliekas. Ji pati nusistato, kokią kvotą priims iš Vilniaus regiono, kvotos yra per mažos. Atliekas galima perduoti kitoms įmonėms saugoti, tačiau tokių įmonių nedaug, joms keliami aukšti reikalavimai, turi būti gauti leidimai, jų galimybės ribotos. Tai reiškia, kad bendrovei lieka vienintelė galimybė perteklines atliekas saugoti pas save. Ši aplinkybė yra labai svarbi. Laikymui ilgesniam negu metai atliekos yra sudėtos į tam tikrus pastatus, zonas, sandėliavimo, pastogės patalpas, o tos laikinai laikomos yra laikomos kitoje vietoje, kurios nereglamentuoja leidimas. Tokių atliekų vežti į sąvartynus negalima. Visa tai patvirtina situacijos sudėtingumą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu 2016-09-16 (Nr. D1-617) buvo iš dalies pakeistos atliekų tvarkymo taisyklės, o būtent Taisyklių 118 punktas, kuriuo leista degiąsias atliekas terminuotai laikyti sąvartynuose iki bus įrengtos degiųjų atliekų laikymo vietos. Tuo metu, kai vyko patikrinimas, bendrovė negalėjo atliekų vežti į sąvartyną. Minėtas ministro įsakymas patvirtina apie situacijos sudėtingumą šiame sektoriuje. Ši problema yra akcentuojama Valstybinio atliekų tvarkymo plane. Akivaizdu, kad tokia situacija dėl atliekų laikymo, atidavimo, panaudojimo, t. y. šios situacijos pobūdis yra susiklostęs ne dėl kažkokių tyčinių, nesąžiningų bendrovės veiksmų, bet yra nulemta objektyvių, pateisinamų ir nuo ne bendrovės ar jos darbuotojų valios priklausančių priežasčių. Lietuvoje yra sudėtinga perduoti atliekas saugoti asmeniui, nekalbant apie jų apdorojimą, apdirbimą, deginimą. Išvežti atliekas į kitą valstybę yra galimai dar sudėtingiau. Priimti staiga sprendimą, jį įgyvendinti, kad išvežti atliekas į užsienį yra objektyviai sudėtinga ar neįmanoma. Tai leidžia teigti, kad nebuvo tyčios pareiškėjos veikoje, o nesant kaltės, pareiškėja negalėjo būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Be to, pažymėtina, kad atliekant patikrinimą bendrovėje, buvo teigiama, jog buvo tikrinama kitais tikslais t. y. gavus prašymą ar pavedimą. Patikrinimas buvo vykdomas su tikslu patikrinti ar atliekos kitai bendrovei yra perduodamos teisėtai. Dabar matyti, kad lygiagrečiai dar patikrino ne pagal apimtį ir už tai patraukė atsakomybėn pareiškėją. Ši aplinkybė irgi yra pakankamai reikšminga vertinant nutarimo pagrįstumą. Departamento atstovai į teiginius apie tyčios nebuvimą vertino per subjekto tinkamumą. Šiuo atveju skundo argumentai apie tyčios nebuvimą yra kitame kontekste t. y. kaip pažeidimo, už kurį pareiškėja patraukta atsakomybėn, privalomą požymį, kaltę. Skunde nurodytos aplinkybės leidžia teigti apie tai, kad pareiškėjos veikoje negali būti konstatuojama kaltė ir ji negali būti traukiama administracinėn atsakomybėn. Institucijos funkcija nėra vien patraukti asmenį atsakomybėn. Institucijos gali bendradarbiauti, įvertinti, atsižvelgti į susidariusią situaciją, pagelbėti patarimais, bet matyti, kad nėra ne tik, kad atsižvelgiama, siekiama bendradarbiauti, o formaliai žvelgiama į situaciją ir siekiama patraukti asmenis administracinėn atsakomybėn. Situacijos sudėtingumas yra susiklostęs per trumpą laiko tarpą, taigi teiginys apie galimybes imtis kažkokių priemonių turėtų būti vertinamas kritiškai. Byloje yra pateikti realūs faktiniai duomenys, ne išvedžiojimai ar hipotetinės situacijos, kas parodo realią esamą situaciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pareiškėja prašo teismo panaikinti skundžiamą nutarimą ir bylą nutraukti.

Institucijos atstovas Paulius Rutkauskas teismo posėdyje atsiliepimą į skundą palaikė. Nurodė, kad tai, jog atliekos yra laikomos gražiai, surištos, kvapai nesklinda yra visiška neteisybė. Atliekos nėra visos surištos ir gražiai laikomos, jas plaiksto vėjas. Jos yra laikomos lauke ir jų nėra kur dėti. Vykdydamas patikrinimą departamentas dėmesį akcentavo į leidimo sąlygų laikymąsi. Šią įmonę yra tikrinę ir anksčiau, tačiau įmonė bausta nebuvo, nes buvo laikomasi leidimo sąlygų. Įmonės leidimas praktiškai apsprendžia absoliučiai visą jos veiklą. Leidime yra sakinys, kad visos ūkinės veiklos metu susidariusios atliekos laikinai laikomos: nepavojingos ne ilgiau kaip metus, pavojingos ne ilgiau kaip šeši mėnesiai. Leidimo techniniame reglamente yra tokie įrašai, kad mechaninio biologinio apdorojimo proceso metu atrūšiuotos atliekų frakcijos, tame tarpe degios atliekos, yra laikomos sandėliavimo pastate, sandėliavimo pastogėje. Situacija susidarė dėl to, kad metiniam, profilaktiniam remontui užsidarė UAB (duomenys neskelbtini) ir akte nėra paminėta, kad  įmonė neturėjo fiziškai, kur tų atliekų laikyti, bet tai nereiškia, kad tų sąlygų nėra nustatyta. Leidime yra aiškiai apibrėžta, kokį atliekų didžiausią kiekį ir kokiuose sandėliavimo pastatuose leidžiama laikyti. Tame tarpe būtent nustatytas ir degių atliekų laikymas. Techninio reglamento vienoje iš lentelių yra nurodyta, kad atliekos bus laikomos sandėliavimo pastogėje arba pastate ir didžiausias laikyti kiekis vienu metu yra 4330 tonų. Įmonė, išsiimdama ir teikdama paraišką leidimui gauti, turėjo apgalvoti ir apmąstyti visus įmanomus variantus. Tai, kad užsidarė (duomenys neskelbtini) nėra joks force majeure. Įmonė išsiimdama leidimą galėjo ir privalėjo numatyti rizikas ir atsižvelgti į tai, kad Lietuvoje yra tik viena deginimo gamykla Klaipėdoje ir kuri turi nusistačiusi kvotas. Tą dalyką reikėjo apspręsti. Yra pasakyta visiška neteisybė, kad atliekas išvežti į užsienio valstybę yra sunku ir reikalingi kažkokie specialūs leidimai. Taip nėra. Turime daugybę praktikos ir pavyzdžių. Užtenka išsiimant leidimą ar teikiant paraišką jam gauti, įrašyti vieną eilutę, vieną atliekos tvarkymo būdą, sudaryti sutartį su kitomis šalimis. Leidime yra parašyta, kad būtent visos šios degios ir kitos atliekos bus laikomos sandėliavimo pastogėje ar prie sandėliavimo pastato. Teiginys, kad atsakingas asmuo tampa neatsakingu, ar jis tiesiog negalėjo kažko užtikrinti yra nepagrįstas. A. G. buvo tinkamas subjektas patraukti administracinėn atsakomybėn. Patikrinimo metu nebuvo ginčytas šis klausimas. Departamentas griežtai vykdo išduotų leidimų kontrolę. Į veiklavietę atvykęs inspektorius, pamatęs bet kokį kitą įtartiną dalyką, reaguoja, tikrina informaciją.

Institucijos atstovas M. Sadauskas pritarė kolegai P. Rutkauskui ir paaiškino, kad įmonė yra pelno siekianti organizacija ir turėjo įvertinti visas rizikas. Nutarimas atitinka visus reikalavimus, yra nurodyti pažeisti straipsniai, aprašyta fabula, bauda paskirta sankcijos ribose, paminėtas direktoriaus įsakymas, subjektas tinkamas. Pareiškėja pažeidė Reglamento 4.4 punktą (b. l. 85). Priimdamas nutarimą jis turėjo omenyje, kad A. G. pažeidė būtent šį punktą. Palaiko atsiliepimą į skundą ir mano, kad tiek protokolas, tiek nutarimas atitinka jiems keliamus reikalavimus. Pavedimo atlikti patikrinimą tikslas yra patikrinti aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Buvo vykdomas visos įmonės patikrinimas ir nustatyta, kad bendrovė nesilaikė Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo techninio reglamento reikalavimo, už ką buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas. Prašo skundą atmesti ir palikti galioti institucijos priimtą nutarimą.

Skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Siekiant patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, turi būti nustatyti visi administracinio teisės pažeidimo sudėties elementai, ką galima padaryti tik atlikus tyrimą – surinkus įrodymus, juos įvertinus ir padarius išvadą, kad yra padarytas pažeidimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N15-983/2005, P143-30/2008, N575-1427/2009 ir kt.).

Byloje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Paulius Rutkauskas, dalyvaujant UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui D. M., 2016-08-24 surašė Patikrinimo aktą Nr. VR-14.7-461 (su pridėtomis fotonuotraukomis), kuriuo padarė išvadą, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2016-08-17 faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu veiklavietėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atviroje bendrovės lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas - 19 12 10) ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tuo pažeidžiant AAĮ 191 straipsnio 2 dalies ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus (b. l. 8-13).

Patikrinimas buvo atliktas remiantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos  departamento Vilniaus miesto agentūros vedėjo E. M. 2016-08-17 pavedimu atlikti neplaninį patikrinimą UAB (duomenys neskelbtini). Su šiuo pavedimu buvo pasirašytinai supažindintas įmonės direktorius D. M.. Taip pat direktorius dalyvavo faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu 2016-08-17 ir pateikė inspektoriui reikalingus dokumentus (b. l. 133-134).

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniaus miesto agentūros vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius P. Rutkauskas, vadovaudamasis patikrinimo aktu, 2016-09-08 surašė Privalomąjį nurodymą Nr. VR-14.2-36, kuriuo nurodė UAB (duomenys neskelbtini) užtikrinti, kad atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) pagal TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas. Privalomas nurodymas turėjo būti įvykdytas iki 2016-09-16. Su privalomuoju įrodymu supažindinta A. G. (b. l. 118-119).

Po privalomojo nurodymo surašymo UAB (duomenys neskelbtini) 2016-09-09 raštu kreipėsi į Departamentą dėl šio nurodymo termino pratęsimo, o 2016-09-12 pateikė skundą dėl privalomojo nurodymo panaikinimo (b. l. 120-123), tačiau privalomasis nurodymas nebuvo panaikintas. 2016-09-08 tas pats pareigūnas Paulius Rutkauskas surašė UAB (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos specialistei A. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą su administraciniu nurodymu pagal ATPK 513straipsnio 18 dalį dėl to, kad patikrinimo metu nustatė, jog UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2016-08-17 9.00 val. iki 2016-09-08 9.30 val. įmonės veiklavietėje, esančioje adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), atviroje įmonės lauko teritorijoje saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas (iš atliekų gautas kuras, atliekos kodas 19 12 10) ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas ir administraciniu nurodymu paskyrė A. G. 28 Eur baudą, kuri turėjo būti sumokėta iki  2016-09-22 (b. l. 124-126).

Administracinėn atsakomybėn patrauktai A. G. nustatytu terminu nesumokėjus baudos, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis specialistas (vyriausiasis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius) Mykolas Sadauskas 2016-09-23 priėmė nutarimą A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje (ROIK: 16061320491), dėl to, kad 2016-08-24 patikrinimo aktu buvo nustatyta, jog UAB (duomenys neskelbtini), esančioje adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, atviroje įmonės lauko teritorijoje, saugojo (sandėliavo) po mišrių komunalinių atliekų (atliekos kodas - 20 03 01) rūšiavimo susidariusias degias atliekas (atliekos kodas - 19 12 10) ne pagal turimo TIPK leidimo Reglamente nustatytas atliekų laikymo zonas, tokiais veiksmais ji pažeidė AAĮ 191 str. 2 d. ir TIPK leidimo Reglamento reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 513 str. 18 dalyje. Nutarime pažymėjo, kad A. G. yra atsakinga už aplinkos apsaugą pagal UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-11-26 įsakymą „Dėl atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymo tvarkos ir atliekų svorio nustatymo metodikos patvirtinimo“. Šiuo nutarimu A. G. paskirta administracinė nuobauda - 144 Eur dydžio bauda (b. l. 129-131). Nors nutarime nėra nurodyta, kokius TIPK leidimo Reglamento reikalavimus (punktus) pažeidė A. G., tačiau bylos nagrinėjimo metu departamento atstovas M. Sadauskas nurodė, kad ji pažeidė Reglamento 4.4 punkto (Laikymo sąlygos ir kontrolės reikalavimai) nuostatas, reglamentuojančias atliekų laikymą (b. l. 85-87).

ATPK 513 straipsnis numato atsakomybę už atliekų tvarkymo taisyklių reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad atliekų naudojimo ar šalinimo techninio reglamento reikalavimų nevykdymas – užtraukia baudą pareigūnams nuo 57 iki 231 euro. 

ATPK 9 straipsnyje, apibrėžiančio administracinio teisės pažeidimo sąvoką, nurodyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į tam tikrus valstybės saugomus teisinius gėrius (valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, valdymo tvarką ir kt.). Tai reiškia, kad visais atvejais asmeniui taikant administracinę atsakomybę, turi būti nustatyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sisteminė ATPK 9 straipsnio ir kitų ATPK II skyriaus, reglamentuojančių bendrąsias administracinės atsakomybės sąlygas, analizė leidžia daryti išvadą, kad asmuo administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik tuo atveju, jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Administracinė atsakomybė negali būti preziumuojama, kiekvienas inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėties požymis turi būti patvirtintas neabejotinų įrodymų visuma.

Skundžiamu nutarimu A. G. nubausta pagal ATPK 513 straipsnio 18 dalį dėl atliekų laikymo reikalavimų nesilaikymo, kaip atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugą. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus D. M. 2015-11-26 įsakymu „Dėl atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymo tvarkos ir atliekų svorio nustatymo metodikos patvirtinimo“ patvirtino Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo pildymo tvarką ir Atliekų svorio nustatymo metodiką (pridedama) bei nustatė, kad už kiekvieno atliekų apskaitos žurnalo pildymą ir teisingą visų duomenų pateikimą atsakingas asmuo įmonėje yra UAB (duomenys neskelbtini) aplinkos apsaugos specialistė A. G. (b. l. 161). Šiuo įsakymu buvo apibrėžtos A. G. atsakomybės ribos tik dėl atliekų apskaitos žurnalo pildymo ir duomenų pateikimo, todėl jos atsakomybė ir darbo funkcijos negali būti plečiamos ar preziumuojamos. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. būtų pavesta kontroliuoti atliekų laikymą, saugojimą, išvežimą ar atlikti kitas su atliekų tvarkymu susijusias funkcijas. Pagal TIPK leidimą ir Reglamentą ji nekontroliuoja atliekų laikymo, tokia funkcija jai nebuvo deleguota, ji pati jokių sprendimų dėl atliekų laikymo nepriima. Iš 2015-11-26 išduoto TIPK leidimo priedo 6 punkto (asmenų atsakomybė pagal pateiktą deklaraciją) matyti, kad vykdydamas veiklos užsakovo (UAB (duomenys neskelbtini)) reikalavimus (paraiškos priedas 6), UAB (duomenys neskelbtini) turės užtikrinti aplinkos apsaugos reikalavimų laikymąsi. Šiuo metu už aplinkos apsaugą įmonėje atsakingas įmonės vadovas - UAB (duomenys neskelbtini) direktorius D. M. (b. l. 24). Visus raštus, sutartis dėl atliekų tvarkymo, laikymo taip pat pasirašė įmonės vadovas D. M. (b. l. 93-98, 12-123, 135-138).

Iš UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2015-11-26 įsakymo, Atliekų tvarkymo apskaitos žurnalo (b.l. 143-152) seka, kad aplinkos apsaugos specialistė A. G. yra atsakinga tik už apskaitos žurnalo pildymą, tačiau patikrinimo metu jokie apskaitos žurnalo pildymo ar duomenų pateikimo pažeidimai nebuvo nustatyti. Taigi, įvertinęs visas bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu nebuvo surinkta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. G. yra tinkamas administracinio teisės pažeidimo subjektas dėl nustatyto pažeidimo, todėl nėra nei jos kaltės dėl minėto pažeidimo padarymo, nei neteisėtų veiksmų, nei priežastinio ryšio tarp veiksmų ir kilusių pasekmių. Departamento pareigūnų argumentai, kad A. G., remiantis TIPK leidimo Reglamente nurodytas atliekų laikymo zonas yra įsipareigojusi užtikrinti, kad po mišrių komunalinių atliekų susidariusios ir išrūšiuotos degios atliekos būtų laikomos (sandėliuojamos) TIPK leidime nustatytomis sąlygomis yra niekuo nepagrįsti.

Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. G., kaip UAB (duomenys neskelbtini) darbuotoja, nėra atsakinga už aplinkos apsaugos inspektoriaus nustatytą atliekų laikymo tvarkos pažeidimą ir jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 513 straipsnio 18 dalį A. G. buvo patraukta nepagrįstai ir neteisėtai, todėl 2016-09-23 nutarimas turi būti panaikintas, o administracinio teisės pažeidimo byla jos atžvilgiu nutraukta.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 250 straipsnio 1 punktu, 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 3022 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

A. G. skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto Mykolo Sadausko 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-VILN-72636674-16 ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. G. nutraukti nesant jos veiksmuose Lietuvos Respublikos ATPK 513 straipsnio 18 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.  

Teisėjas                                                                                              Rolandas Bužinskas