Civilinė byla Nr. e2S-1456-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04775-2021-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.3.5; 3.3.2.5 

          (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. spalio 18 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. Nr. e2VP-8277-1041/2022 pagal pareiškėjų D. K. ir uždarosios akcinės bendrovės „Abersta“ prašymus dėl procesinių teisių perėmimo civilinėje byloje Nr. e2‑9833-375/2021 pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“, atstovaujančios bankroto administratoriaus E. S. (E. S.), ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „DN1000“ dėl skolos priteisimo, išvadą duodanti institucija viešoji įstaiga Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė LUAB „Katlita engineering“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. S., kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „DN1000“ 15 417,85 Eur skolą, 2 742,28 Eur palūkanas, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino visiškai: iš atsakovės ieškovės naudai priteisė 15 417,85 Eur skolą, 2 742,28 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; valstybės naudai – 409,00 Eur žyminį mokestį ir 5,58 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidas.

3.       Pareiškėjas D. K. kreipėsi į teismą su prašymu dėl procesinių teisių perėmimo, prašydamas pradinę ieškovę LUAB „Katlita engineering“ pakeisti jos teisių perėmėju D. K.. Pareiškėjas nurodė, kad ieškovė paskelbė viešą aukcioną dėl reikalavimo teisių į atsakovę pardavimo, pareiškėjas nustatytu laiku pateikė pasiūlymą įsigyti reikalavimo teises už jas sumokėjo, todėl jis įgijo ieškovės teisę į atsakovę.

4.       Ieškovė LUAB „Katlita engineering“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. S., prašė pareiškėjo prašymą atmesti. Ieškovė nurodė, kad neperleido pareiškėjui reikalavimo teisių į atsakovę. Reikalavimo teisės nebuvo parduodamos viešo aukciono būdu, pardavimas vyko laisvo pardavimo būdu renkant kainos pasiūlymus. Bankroto administratorius nebuvo patvirtinęs, kad pareiškėjas pasiūlė didžiausią kainą, nes jo pateiktas kainos pasiūlymas nebuvo didžiausias. Teikdamas prašymą pareiškėjas teismui nenurodė fakto, kad jo sumokėtos lėšos yra jam grąžintos. Bankroto administratorius nesudarė su pareiškėju reikalavimo teisių perleidimo sutarties ar kitos formos nuosavybės teisių perleidimo sandorio.

5.       Pareiškėja UAB „Abersta“ prašė pareiškėjo D. K. prašymą atmesti, skirti 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant pareiškėjai, pakeisti ją naująja ieškove, išduoti vykdomąjį raštą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėja nurodė, kad jos pasiūlymas buvo didžiausias, todėl sumokėjus pasiūlytą sumą, buvo pasirašyta reikalavimo teisių perleidimo sutartis. Būtent pareiškėja yra laikytina naująja ieškove, o ne pareiškėjas. Pareiškėjas nėra pateikęs reikalavimo perleidimo sutarties, jis neturi materialaus pobūdžio reikalavimo į atsakovę. Jis negali būti įgijęs ir procesinių teisių, kas lemia, kad byloje nepagrįstai yra sprendžiami procesiniai klausimai dėl ieškovės procesinių teisių perėmimo ir ieškovės pakeitimo.

6.       Išvadą duodanti institucija Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – AVNT) nurodė, kad tokiais atvejais, kai turtas parduodamas laisvu pardavimu už didžiausia pasiūlytą kainą būdu AVNT iš esmės vertina, ar nebuvo pažeistos imperatyvios Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) nuostatos ir ar kreditorių susirinkimas patvirtino tokio turto pardavimo tvarką. Esamoje situacijoje AVNT administratoriaus veiksmuose neįžvelgia nei JANĮ, nei kitų nemokumą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų. Nemokumo administratoriaus veiksmus taip pat galima vertinti Nemokumo administratorių etikos kodekso kontekste, tačiau jo laikymąsi kontroliuoja Nemokumo administratorių rūmai (JANĮ 142 straipsnio 3 punktas). Bankrutuojančios įmonės turto pardavimą reglamentuoja JANĮ nuostatos, o JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1328 patvirtintu Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos aprašu. Nei JANĮ, nei kiti nemokumą reglamentuojantys teisės aktai nenustato kitokios tvarkos nei ta, kuri yra įtvirtinta Turto pardavimo iš varžytynių vykdomo bankroto proceso metu tvarkos apraše, tačiau ši tvarka šioje situacijoje (neatitinka JANĮ 90 straipsnio 1 dalies 2 punkto) nėra taikoma. Nemokumo administratorius vadovavosi 2022 m. sausio 19 d. kreditorių susirinkime priimtu nutarimu dėl reikalavimo teisės pardavimo laisvu pardavimu, todėl vykdydamas minėtą kreditorių susirinkimo nutarimą jis turėjo teisę pasirinkti kaip tinkamiausiai jį įgyvendinti. JANĮ 85 straipsnio 2 punkte yra nustatyta, kad juridinio asmens turtas parduodamas vadovaujantis didžiausios kainos principu, reiškiančiu, kad turtą turi būti siekiama parduoti už didžiausią galimą kainą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7.       Kauno apylinkės teismas 2022 m. liepos 25 d. nutartimi atmetė pareiškėjo D. K. prašymą dėl ieškovo pakeitimo, o pareiškėjos UAB „Abersta“ prašymą tenkino: pakeitė pradinę ieškovę LUAB „Katlita engineering“ jos teisių perėmėja – UAB „Abersta“ civilinėje byloje Nr. e2-9833-375/2021; nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai išduoti vykdomąjį raštą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. liepos 9 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. e2‑9833-375/2021, ieškove nurodant UAB „Abersta“; iš pareiškėjo D. K. ieškovės LUAB „Katlita engineering“, atstovaujamai bankroto administratoriaus E. S., naudai priteisė 2 052,50 Eur bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjos UAB „Abersta“ naudai – 1 815,00 Eur bylinėjimosi išlaidas; pareiškėjos UAB „Abersta“ prašymo dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo netenkino.

8.       Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas nekilo, jog likviduojama dėl bankroto ieškovė su pareiškėju reikalavimo teisės perleidimo sutarties nepasirašė (CPK 48 straipsnio 3 dalis, 178 straipsnis). Pareiškėjas traktuoja, kad jis materialines teises į ieškovę įsigijo aukciono būdu (CK 6.419–6.424 straipsniai). Tačiau teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju kreditorių susirinkimo sprendimu likviduojamos dėl bankroto ieškovės teisės į atsakovę buvo pardavinėjamos ne aukciono būdu, kaip mano pareiškėjas, o laisvo pardavimo tvarka, turtines teises pardavus būtent pritaikius didžiausios kainos principą (JANĮ 85 straipsnio 2 punktas).

9.       Teismas nurodė, kad šioje byloje yra sprendžiamas išimtinai procesinių teisių perėmimo klausimas. Teismo, sprendžiančio tokį klausimą, pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, laikomasi pozicijos, kad siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas, privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialinių subjektinių teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008). Taigi pareiškėjas šioje byloje turi įrodyti, kad jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas.

10.       Teismas, vertindamas, ar yra pagrindas proceso šalį pakeisti jos teisių perėmėju, nevertina paties materialinio teisinio santykio, kurio pagrindu prašoma taikyti procesinių teisių perėmimą, nes procesinis teisių perėmimas yra proceso teisės, o ne materialiosios teisės institutas. Teismas nustatė, kad likviduojamos dėl bankroto ieškovės teisės į atsakovę buvo pardavinėjamos ne aukciono būdu, o laisvo pardavimo tvarka ir esminę įtaką turėjo pareiškėjos didesnės kainos pasiūlymas. Bankroto administratorius nesudarė reikalavimų perleidimo sutarties ar kito nuosavybės teisių perleidimo sandorio su pareiškėju, nors jis vienintelis bankroto administratoriaus nustatytu terminu pateikė pasiūlymą. Laisvo pardavimo tvarka, parduodant reikalavimo teisę, yra svarbesnis ne laiko, o pasiūlytos kainos dydžio aspektas, ką patvirtino ir AVNT savo išvadoje. Teismas ištyrė ir nustatė, kad negalima laikyti, jog pareiškėjas iš tikrųjų perėmė likviduojamos dėl bankroto ieškovės materialiąsias subjektines teises į atsakovę. Pareiškėjas šioje byloje neįrodė, kad jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas.

11.       Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio aišku, ko ir kokiu pagrindu siekia naujoji ieškovė (UAB „Abersta“), be to, teismui su prašymu yra pateikta 2022 m. kovo 23 d. reikalavimo perleidimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2022 m. balandžio 1 d. pranešimas dėl ieškovės (kreditorės) pasikeitimo, todėl iš šių dokumentų padaryta išvada, kad pradinė ieškovė (LUAB „Katlita engineering“) atlygintinai (reikalavimo perleidimo sutarties 1.1 punktas) perleido naujajai ieškovei (UAB „Abersta“) reikalavimo teises į atsakovę (skolininkę).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai  

12.       Atskiruoju skundu pareiškėjas D. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pradinę ieškovę LUAB „Katlita engineering“ pakeisti jos teisių perėmėju D. K.; ex officio pripažinti 2022 m. kovo 23 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp LUAB „Katlita engineering“ ir UAB UAB „Abersta“, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nes šių teisių savininku nuo 2022 m. vasario 18 d. yra D. K.; atmesti pareiškėjos UAB „Abersta“ pateiktą prašymą dėl procesinių teisių perėmimo; E. S. bei UAB „Abersta“ skirti po 2 500,00 Eur baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jų paskiriant pareiškėjui; jo naudai solidariai iš E. S. bei UAB „Abersta“ priteisti bylinėjimosi išlaidas; atsakovės UAB „DN1000“ bylinėjimosi išlaidas priteisti iš E. S. bei UAB „Abersta“. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1.                      Skundžiama nutartis pažeidžia pareiškėjo (vartotojo, kliento) teisėtus lūkesčius, bei imperatyvius protingumo, sąžiningumo, teisingumo, skaidrumo principus. Pirmos instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesąžiningiems bankroto administratoriams, iš esmės, legalizavo sukčiavimo schemą, t. y. teismo nutartimi būtų įteisinta tokia situacija, kada pasibaigus aukciono laikui (kainų pateikimo terminui, pardavinėjant laisvu pardavimu už didžiausią pasiūlytą kainą, kas ir yra aukcionas), jeigu po paros laiko nors vienas suinteresuotas asmuo pateikia pasiūlymą net ir iki 1 procento didesnį, nei gauta iki nustatyto termino pabaigos, tuomet aukciono rengėjas privalo tokį pasiūlymą įvertinti ir pripažinti tinkamu aukciono laimėtoju, nes neva bankroto procese turto pardavimo kaina (skirtumas 40,00 Eur) yra svarbiau už Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. Palikus galioti skundžiamą nutartį būtų legalizuota, kad viešai teikiamo pasiūlymo nereikia pasirašyti jokiu parašu ir net nereikia įvardinti fizinio asmens, kuris juridinio asmens vardu pasiūlymą buvo įgaliotas pateikti.

12.2.                      Pareiškėjas į susijusią civilinę bylą Nr. 2YT-13078-217/2022 pateikė tuos pačius įrodymus, kur Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2022 m. birželio 6 d. nutartimi konstatavo, kad būtent pareiškėjas įgijo reikalavimo teises ir turi būti tinkamas išieškotojas civilinėje byloje Nr. e2VP-8277-1041/2022 ir vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini). Nors nutartis yra apskųsta ir neįsiteisėjusi.

12.3.                      Pirmos instancijos teismas ištyrė faktines aplinkybes ir neginčijimai nustatė, kad vienintelis laiku ir atitinkantį tiek įmonės kreditorių nustatytą, tiek administratoriaus viešai paskelbtą aukciono tvarką pasiūlymą pateikė tik D. K.. Tačiau vis dėl to nepagrįstai nusprendė, kad po termino neva tai UAB „Abersta“ pateiktas 40,00 Eur vertės niekieno nepasirašytas pasiūlymas yra labiausiai ginama vertybė. Manytina, kad teismas neįsigilino į AVNT raštą, kuriame AVNT aiškiai nurodė, kad situacijos vertinimas, dėl atitikimo CK nuostatoms, yra išimtinai teismo, o ne AVNT kompetencijos dalykas.

12.4.                      Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A‑390‑1120/2020 padaryti išaiškinimai aktualūs šiai bylai, kadangi šioje byloje faktinės aplinkybės labiausiai panašiausios į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2VP‑8277‑1041/2022, tik jos atvirkštinės.

12.5.                      2022 m. vasario 18 d. pradinis ieškovas (viešo aukciono rengėjas), pripažindamas (akceptuodamas), kad pareiškėjo pateiktas 4 010,00 Eur pasiūlymas, dėl reikalavimo teisių įgijimo, nustatytu laiku (iki 2022 m. vasario 14 d.), t. y. ir aukciono pabaigos buvo vienintelis ir didžiausias, 12h 43min pradinio ieškovo bankroto administratorius pareiškėjui atsiuntė 2022 m. vasario 18 d. išrašytą išankstinę sąskaitą serija SF Nr. 2022-01 apmokėjimui iki 2022 m. vasario 22 d. 2022 m. vasario 21 d. pareiškėjas informavo pradinį ieškovo atstovą (aukciono rengėją), kad pilnai atsiskaitė už aukcione įgytas reikalavimo teises. 2022 m. vasario 21 d. aukcionas pilnai baigtas, nes naujasis ieškovas (apeliantas-pareiškėjai) pilnai atsikaitė su pradiniu ieškovu, sumokėdamas 4 010,00 Eur į LUAB „Katlita engineering“ banko sąskaitą. Nuo 2022 m. vasario 21 d. naujasis ieškovas yra pilnateisis reikalavimo teisių turėtojas (CK 6.241 straipsnis).

12.6.                      Pareiškėjas pagrįstai tapo 2022 m. vasario 18 d. viešame aukcione Nr. (duomenys neskelbtini) pripažintu įgytų reikalavimo teisių savininku (CK 6.419 straipsnis), nes gavo išankstinę sąskaitą, kuri akceptavo pateiktą kainos pasiūlymą (ofertą) ir sutartį sudarė įstatymo pagrindu (CK 6.421 straipsnio 1 dalis), žinant, jog aukciono rengėjas neturi (ir neturėjo) teisės ir net nebandė atšaukti aukciono (CK 6.423 straipsnis), o pareiškėjas (aukciono dalyvis) neturi teisės (CK 6.420 straipsnis) ir net neketino atšaukti savo pasiūlymo, juo labiau, kai pilna kaina už aukcione įgytas teises sumokėta 2022 m. vasario 21 d. (CK 6.422 straipsnis), nuo kada pareiškėjas laikytinas atsiskaičiusiu už aukcione įgytas teises. Pareiškėjas, dalyvaudamas viešame aukcione, vienintelis laiku pateikęs aukciono sąlygas atitinkantį pasiūlymą teisėtai ir neginčijamai laikomas didžiausios kainos pasiūlymo savininku, dėl ko 2022 m. vasario 21 d. 4 010,00 Eur sumokėjo į aukciono organizatoriaus nurodytą (pradinio kreditoriaus) sąskaitą. Tuo tarpu UAB „Abersta“, teikdama pasiūlymą po nustatyto termino pabaigos, negalėjo turėti jokių lūkesčių, kad jos pasiūlymas gali būti priimtas ir juo labiau pripažintas didžiausiu, jeigu tokie veiksmai nebūtų iš anksto suderinti su bankroto administratore.

12.7.                      Pirmosios instancijos teismas gavęs administratoriaus skundą ir įvertinęs, kad ginčas kilo (iš tikrųjų administratorius sugalvojo iš pareiškėjo išvilioti nupirktas reikalavimo teises) dėl viešo konkurso – aukciono, ką pats jau buvo pripažinęs 2022 m. kovo 14 d. nutartimi, atskirojo skundo klausimą privalėjo persiųsti nagrinėti apygardos teismui, nes skundai dėl aukcionų kaip ir viešųjų pirkimų, pagal kompetenciją turi būti nagrinėjami apygardos teismuose.

12.8.                      Skundžiamoje nutartyje padaryta aiški teisės taikymo klaida, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo teisinius santykius, nepritaikė jokių CK normų ir nepagrįstai atsisakė taikyti CK 6.419-6.425 straipsnių nuostatas. Joks bankroto administratorius vykdydamas viešąsias administravimo funkcijas neturi teisės veikti ne pagal CK ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nustatytas taisykles. Kadangi reikalavimo teisės buvo parduodamos viešai, tai galiojo viešosios teisės principas, teisėta tai, kas tiesiogiai imperatyviai leista įstatymo.

12.9.                      Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai sprendė, kad byloje dominavo bankroto procedūra, nors nei pareiškėjas, nei UAB „Abersta“ nėra LUAB „Katlita engineering“ bankroto bylos dalyviai ir jokie LUAB „Katlita engineering“ kreditorių sprendimai nebuvo ginčijami. Byloje dominavo viešasis interesas, nes reikalavimo teises įsigijo viešojo aukciono būdu, todėl taikytinos analogiškos taisyklės kaip iš viešuosiuose pirkimuose.

12.10.                      Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas vienintelis pasiūlymą pateikė nustatytu terminu (to neginčijo nei administratorius, nei UAB „Abersta“), tačiau nepagrįstai laikė, kad viešam konkursui jau po nustatyto termino pateiktas niekieno nepasirašytas (neva UAB „Abersta“) pasiūlymas, dėl reikalavimo teisių įsigijimo, 40,00 Eur didesne kaina tapo labiau ginama ir daugiau sverianti vertybė, už CK straipsnius, viešai paskelbtas aukciono taisykles, skaidrumą, teisingumą, protingumą, pareiškėjo teisėtus lūkesčius į teisingumo, ir visą teisminį procesą.

12.11.                      Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas skyrė daug dėmesio JANĮ, tačiau JANĮ taikytinas kartu su CK, nes bankrutuojanti pradinė ieškovė savo teises jau yra perleidusi, o pareiškėjas nėra pradinės ieškovės kreditoriumi, todėl susipažinęs su viešai paskelbtu aukcionu pagrįstai vadovavosi CK 6.419-6.425 straipsniais.

13.       Pareiškėja UAB „Abersta“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti, paskirti pareiškėjui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant pareiškėjai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

13.1.                      Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Šie reikalavimai turi būti taikomi ir atskirajame skunde, tačiau pareiškėjas pateiktame skunde ne tik, kad išsiplėtė pateikdamas su ginču nesusijusią informaciją, bet taip pat įkeldamas į 44 lapų skundo turinį dokumentus, kurių nebuvo pirmosios instancijos teisme ir teismas jų nevertino. Pareiškėjas savo atskirąjį skundą grindžia naujais rašytiniais įrodymais ir naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo tirtos pirmosios instancijos teisme.

13.2.                      Pareiškėjas atskirajame skunde kelia naujus reikalavimus, kurie pagal CPK 312 straipsnio nuostatas yra draudžiami. Pareiškėjas skunde teismo prašo ex officio pripažinti 2022 m. kovo 23 d. teisių perleidimo sutartį, sudarytą tarp LUAB „Katlita engineering“ ir UAB „Abersta“, niekine ir negaliojančia nuo jos sudarymo momento, taip pat kelia ir procesinio pobūdžio klausimus, t. y. dėl neteismingo teismo išnagrinėjusio bylą bei baudos už piktnaudžiavimą skyrimo kitiems proceso dalyviams.

13.3.                      Pareiškėjo argumentai dėl reikalavimo teisių pardavimo per aukcioną ir / ar aukciono nuostatų taikymo yra visiškai nepagrįsti ir atmestini. LUAB „Katlita engineering“ reikalavimo teisės nebuvo parduodamos aukcione. Išankstinės sąskaitos pateiktos abiem kainos siūlytojams vienodomis sąlygomis siekiant pasiūlymų užtikrinimo, o ne už pačias reikalavimo teises, tiek pareiškėjas, tiek ir didesnį pasiūlymą pateikusi UAB „Abersta“, apmokėdami išankstines sąskaitas, sumokėjo pasiūlymo užtikrinimą, o ne atsiskaitė pagal dar neegzistuojantį reikalavimo teisių perleidimo sandorį, nes siūlytojams apmokant pasiūlymų užtikrinimus pardavėjas nebuvo sudaręs teisių perleidimo sandorio nei su vienu iš pasiūlymus pateikusių siūlytojų. Byloje nebuvo ginčo, kad reikalavimo teisių į skolininką UAB „DN1000“ perleidimo sutartis su pareiškėju nėra sudaryta, jis į teismą dėl ieškovo pakeitimo kreipėsi neturėdamas rašytinės formos reikalavimo teisės perleidimo sandorio dokumento.

13.4.                      Pareiškėjas klaidingai mano, kad teismas turėjo kvalifikuoti, jog ginčas kilo dėl viešo konkurso – aukciono ir dėl to atskirojo skundo klausimą privalėjo persiųsti nagrinėti apygardos teismui, nes skundai dėl aukcionų kaip ir viešųjų pirkimų, pagal kompetenciją turi būti nagrinėjami apygardos teismuose. Atskiro ginčo nei dėl reikalavimo teisių pirkimo–pardavimo, nei dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties šioje byloje nebuvo. Pareiškėjo argumentai dėl bylos teismingumo pakeisti ieškovą (išieškotoją) apygardos teismui yra visiškai nepagrįsti.

14.       Pradinė ieškovė LUAB „Katlita engineering“, atstovaujama bankroto administratoriaus E. S., pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriuo prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1.                      LUAB “Katlita engineering“ ir UAB „Abersta“ pasirašė 2022 m. kovo 23 d. teisių perleidimo sutartį, kuria LUAB „Katlita engineering“ už 4 050,00 Eur kainą perleido, o UAB „Abersta“ priėmė reikalavimo teises į UAB „DN1000“, kylančias iš Kauno apylinkės teismo 2021 m. liepos 9 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-9833-375/2021.

14.2.                      Pareiškėjo pozicija, kad ši byla teisminga apygardos teismui ją nagrinėjant pirmąja instancija nepagrįsta. Pats apreiškėjas (nors ir neturėdamas jokio pagrindo) į skundžiamą nutartį priėmusį Kauno apylinkės teismą kreipėsi su prašymu dėl išieškotojo pakeitimo, o ne su skundu dėl viešojo pirkimo ar aukciono. Savo prašymą pareiškėjas grindė ne atskirajame skunde minimu Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu ar dėl CK Dvylikto skirsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis daiktų pardavimą aukciono būdu, o vadovaudamasis ieškovo pakeitimą reglamentuojančiomis CPK 48 straipsnio normomis. Skundžiama nutartis byloje priimta, išsprendus ieškovo pakeitimo klausimą, tame tarpe išsprendžiant ir vykdomojo rašto išdavimo klausimą, o CPK 646 straipsnis nustato, kad vykdytinam sprendimui įsiteisėjus vykdomąjį raštą išduoda pirmosios instancijos teismas – šiuo nagrinėjamu atveju Kauno apylinkės teismas.

14.3.                      Priešingai nei teigia pareiškėjas, ginčo reikalavimo teisė nebuvo perdavinėjama viešo aukciono būdu. Priešingai nei teigia pareiškėjas, atskirajame skunde nurodomu įstatymo, t. y. CK 6.421 straipsnio 1 dalies, pagrindu netapo ir negalėjo tapti reikalavimo teisių savininku laimėjus tariamai vykusį aukcioną. Pareiškėjas nepateikė ir dėl to byloje nėra ginčo, kad su juo nėra sudaryta LUAB „Katlita engineering“ reikalavimo teisių į skolininką UAB „DN1000“ perleidimo sutartis. Pareiškėjas į teismą dėl ieškovo pakeitimo kreipėsi neturėdamas reikalavimo teisės perleidimo sutarties. Kadangi iš proceso pasitraukiantis asmuo (LUAB „Katlita engineering“) neperdavė pareiškėjui materialiųjų subjektinių teisių į skolininką UAB „DN1000“, tad jis negalėjo perimti jokių LUAB „Katlita engineering“ materialiųjų subjektinių teisių. Pareiškėjas pareiškė reikalavimą pakeisti jį naujuoju ieškovu į skolininką UAB „DN1000“ nesant sudaryto reikalavimo perdavimo.

14.4.                      LUAB „Katlita engineering“ reikalavimo teisės buvo pardavinėjamos UAB „Katlita engineering“ bankroto procese laisvo pardavimo būdu už didžiausią pasiūlytą kainą. Pardavimas vykdytas vadovaujantis bankroto procesą reglamentuojančiomis teisės normomis (JANĮ) ir LUAB „Katlita engineering“ kreditorių susirinkimo nuspręstu, o ne viešąjį aukcioną reglamentuojančiomis CK normomis. LUAB „Katlita engineering“ taip pat nėra perkančioji organizacija, todėl Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo normos šio ginčo reguliavimui negali būti taikomos. Pareiškėjo argumentai dėl nurodyto įstatymo normų taikymo šioje byloje yra visiškai nepagrįsti.

14.5.                      Jau po skundžiamos nutarties priėmimo, apeliacijos stadijoje pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamoje byloje, kurią inicijavo pareiškėjas dėl išieškotojo pakeitimo, t. y. kelia naujus reikalavimus.

14.6.                      Iki pareiškėjo kreipimosi į teismą dėl procesinių teisių perėmimo dienos, jam buvo grąžintos visos jo sumokėtos pasiūlymo užtikrinimo lėšos, jam taip pat buvo žinoma ir pasiūlymo užtikrinimo lėšų grąžinimo priežastis, t. y. kitam asmeniui (UAB „Abersta“) pasiūlius didesnę sumą už reikalavimo teisę, nei buvo pasiūlęs pareiškėjas. Reikalavimo perleidimo sutartis su pareiškėju sudaryta nebuvo.

         Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, taip pat ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl rašytinių įrodymų prijungimo

16.       Pareiškėjas D. K. pateikė teismui prašymą dėl naujų įrodymų prijungimo prie bylos, kuriuo prašo prijungti Kauno apylinkės bei Kauno apygardos teismų nutartis, taip pat skelbimus iš internetinio portalo. Pareiškėjas teigia, kad šių įrodymų patiekimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo, be to, pateiktos įrodinėjimo priemonės – teismų priimti procesiniai sprendimai, turi prejudicinę galią šiose nagrinėjamose bylose, nes juose nurodyta, kad būtent jis perėmė reikalavimo teises, o skelbimai bei susirašinėjimai patvirtina, susiklosčiusią reikalavimų perdavimo praktiką per registrų centro sukurtą platformą arba viešųjų aukcionų būdą.

17.       CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

18.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, dalis pareiškėjo pateiktų įrodymų nėra nauji ir galėjo būti pateikti taip pat pirmosios instancijos teisme, byloje duomenų apie tai, kad teismas būtų juos atsisakęs priimti, nėra. Be to, pareiškėjo, kaip nauji duomenys, pateikti įrodymai tėra priimti teismų procesiniai sprendimai, prie kurių prieigos turi ir pats teismas, todėl laikytina, kad šie įrodymai yra pertekliniai. Tuo tarpu iš pateiktų skelbimų bei susirašinėjimų matyti, kad juose atsispindi informacija apie vykdytus kitus reikalavimų teisių pardavimus, tačiau nei vienas iš pateiktų skelbimų ar susirašinėjimų nėra susiję su nagrinėjama byla ir sprendžiamu klausimu. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti pareiškėjo pateiktus įrodymus.

Dėl ginčo esmės

19.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (apelianto) D. K. prašymas dėl procesinių teisių perėmimo, teistumo ir pagrįstumo patikrinimas.

20.       Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2021 m. liepos 9 d. sprendimu už akių iš atsakovės UAB „DN1000“ ieškovės LUAB „Katlita engineering“, atstovaujamai bankroto administratoriaus E. S., naudai priteisė 15 417,85 Eur skolą, 2 742,28 Eur palūkanas, 6 (šešių) procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 31 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Teisme buvo gautas pareiškėjo D. K. prašymas dėl procesinių teisių perėmimo, grindžiamas reikalavimo teisių perėmimu viešojo aukciono būdu, o taip pat buvo gautas pareiškėjos UAB „Abersta“ prašymas dėl procesinių teisių perėmimo, grindžiamas reikalavimo teisių perėmimu, sudarius reikalavimo perleidimo sutartį ir už reikalavimo perleidimą sumokėjus pasiūlytą pinigų sumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi, įvertinęs pateiktų prašymų pagrįstumą, t. y. ištyręs, ar siekiantys įstoti į procesą asmenys iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį, padarė išvadą, kad nėra pakankamo pagrindo konstatuoti, jog būtent pareiškėjas D. K., o ne pareiškėja UAB „Abersta“, ginčo teisiniame santykyje perėmė ieškovės materialiąsias subjektines teises, todėl pareiškėjo prašymą dėl procesinių teisių perėmimo atmetė, o pradinę ieškovę LUAB „Katlita engineering“ pakeitė naująją teisių perėmėja – UAB „Abersta“. Pareiškėjas (apeliantas) D. K., nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą.

21.       Pagal CPK 48 straipsnio nuostatas tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas. Teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje (1 dalis). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi tiek, kiek jie būtų buvę privalomi tam asmeniui, kurio vietoj įstojo teisių perėmėjas (2 dalis).

22.       Pagal CPK 48 straipsnio 3 dalį įsitraukdamas į procesą procesinių teisių perėmėjas privalo pagrįsti savo dalyvavimą procese; tai reiškia, kad teismui būtina pateikti įrodymus (pvz., paveldėjimo teisės liudijimą, reikalavimo perleidimo sutartį ir pan.), jog jis yra atitinkamų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas, o teismo pareiga – laikantis įstatymų reikalavimų ištirti ir nustatyti, ar siekiantis įstoti į procesą asmuo iš tikrųjų perėmė tam tikras pasitraukusio iš proceso asmens materialiąsias subjektines teises, taip pat perimtų teisių apimtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-367/2008; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012; 2013 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013; kt.). Teisių perėmėjui visi veiksmai, atlikti procese iki jo įstojimo, yra privalomi taip pat, kaip būtų privalomi tam asmeniui, kurio vietoje jis įstojo, išskyrus įstatymo nustatytas išimtis.

23.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje taip pat išaiškinta, kad procesinio teisių perėmimo institutas yra nulemtas materialiųjų teisių perėmimo civilinėje teisėje galimybės. Perimant materialiąsias civilines subjektines teises (pvz., reikalavimo perleidimas), perimamos ir atitinkamos procesinės teisės bei pareigos. Procesinių teisių perėmimo pagrindas yra materialiojo teisinio santykio subjektų pasikeitimas, kuriam reikalingos šios sąlygos: 1) vieno subjekto pasitraukimas iš materialiojo teisinio santykio; 2) pasitraukusio subjekto teisių perėjimas kitam asmeniui. Teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, privalo svarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo byloje dalyvaujančių asmenų valios, nes perimant materialiąsias civilines subjektyvines teises perimamos atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Pažymėtina, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl jos turi būti perimamos vadovaujantis CPK, o ne materialiosios teisės normomis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

24.       Analizuojamu atveju byloje kilo ginčas dėl procesinių teisių perėmimo, t. y. apeliantui teigiant, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai atmetė jo prašymą pakeisti pradinę ieškovę LUAB „Katlita engineering“ jos teisių perėmėju – apeliantu. Apeliantas byloje įrodinėja, kad reikalavimo teises į atsakovę šioje byloje perėmė būtent jis (apeliantas), kadangi jis vienintelis dalyvavo administratoriaus paskelbtame viešajame aukcione, t. y. vienintelis nustatytu terminu pateikė pasiūlymą dėl kainos ir ją nustatytu terminu pervedė administratoriui. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir pritardamas pirmosios instancijos teismo pozicijai, sprendžia, kad šiuo atveju apeliantas neįrodė, kad būtent jis yra materialiųjų subjektinių teisių į atsakovę šioje byloje perėmėjas.

25.       Byloje esantys duomenys patvirtina, kad reikalavimo teisė į UAB „ND1000“ 18 160,13 Eur skolą, priešingai nei teigia apeliantas, buvo pardavinėjama laisvajame pardavime už didžiausią pasiūlytą kainą, kaip tai numatyta 2022 m. sausio 19 d. LUAB „Katlita engineering“ protokole, o ne viešo aukciono būdu. Iš skelbimo turinio matyti, kad buvo nustatyta pradinė reikalavimo teisės pardavimo kaina – 3 632,00 Eur, o pasiūlymai bankroto administratoriui nurodytu el. paštu turėjo būti teikiami per dešimt kalendorinių dienų nuo skelbimo išspausdinimo dienos. Apeliantas bankroto administratoriaus nurodytu el. paštu teikė pasiūlymą dėl reikalavimo perleidimo kainos, t. y. pasiūlė ją įsigyti už 4 010,00 Eur, ir 2022 m. vasario 18 d. išankstinės sąskaitos faktūros Serija SF Nr. 2022-01 pagrindu nurodytai sumai 2022 m. vasario 21 d. atliko mokėjimo pavedimą į ieškovės LUAB „Katlita engineering“ banko sąskaitą. Tačiau byloje nėra pateikta tarp apelianto D. K. bei ieškovės (pradinės kreditorės) LUAB „Katlita engineering“ sudaryta reikalavimo teisės į atsakovę UAB „ND1000“ šioje byloje perleidimo sutartis, o apelianto sumokėti pinigai 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodytu jam buvo grąžinti, bankroto administratoriui nurodžius, kad yra gautas didesnio pasiūlymo užtikrinimo apmokėjimas. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra, pats apeliantas taip pat neginčija aplinkybės, kad su pradine ieškove LUAB „Katlita engineering“ nėra sudaręs rašytinės reikalavimo teisių perleidimo sutarties. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad yra įvykęs reikalavimo teisių šioje byloje į atsakovės skolą perleidimas apeliantui.

26.       Pažymėtina, kad byloje yra pateikta 2022 m. kovo 23 d. tarp ieškovės LUAB „Katlita engineering“ bei UAB „Abersta“ reikalavimo teisių perleidimo sutartis, kuria pradinė kreditorė (ieškovė) savo reikalavimo teisės į atsakovė šioje byloje perleido naujajai kreditorei – UAB „Abersta“, taip pat 2022 m. balandžio 1 d. pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą, 2022 m. vasario 22 d. mokėjimo nurodymas, kuriuo UAB „Abersta“ yra pervedusi į ieškovės LUAB „Katlita engineering“ banko sąskaitą 4 050,00 Eur sumą už perleistą reikalavimo teisę. Byloje ginčo dėl šių aplinkybių nėra, tačiau apeliantas, įrodinėdamas, kad į atsakovę šioje byloje reikalavimo teises yra įgijęs būtent jis, teigia, kad tokia sutartis yra pripažintina negaliojančia ir niekine. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kaip ir minėta, kad procesinis teisų perėmimas yra proceso, o ne materialiosios teisės institutas, todėl sprendžiant procesinių teisių perėmimo išnagrinėtoje byloje klausimą negali būti svarstomi apelianto argumentai, susiję su sudaryta reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimu ir / ar jos teisiniu ydingumu. 2022 m. kovo 23 d. tarp ieškovės LUAB „Katlita engineering“ bei UAB „Abersta“ reikalavimo teisių perleidimo sutarties galiojimas negali būti įvertintas šiame konkrečiame procese, nes tai išeina iš sprendžiamo procesinio klausimo ribų. Teismas, gavęs informaciją ir įrodymų apie įvykusį materialiųjų teisių perėmimą, turi įstatymo nustatytą pareigą apsvarstyti procesinių teisių perėmimo klausimą nepriklausomai nuo skolininko ar kitų asmenų (šiuo konkrečiu atveju – apelianto (pareiškėjo) D. K.) valios dėl teisių perleidimo išreiškimo. Jeigu skolininkas ar kiti asmenys nesutinka su įvykusiu perleidimu dėl įstatymo ar jų teisių pažeidimo, reikalavimų perleidimas gali būti nuginčytas inicijuojant naujos bylos procesą.

27.       Analizuojamu atveju apeliantas pateiktame atskirajame skunde taip pat kelia naujus reikalavimus dėl reikalavimo teisių perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia, taip pat nurodo aplinkybes, susijusias su tokios sutarties teisėtumu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokie reikalavimai pirmosios instancijos teisme nebuvo keliami. Pažymėtina, kad CPK 312 straipsnyje imperatyviai nurodyta, jog apeliaciniame (atskirajame) skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Taip pat įstatymas draudžia apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą ir išdėstytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai susiję su reikalavimo teisių perleidimo sutarties teisėtumu, taip pat reikalavimas pripažinti tokią sutartį negaliojančia negali būti vertinami apeliacinės instancijos teisme, kadangi jie nebuvo nurodyti ir pareikšti pirmosios instancijos teisme (CPK 312 straipsnis, 338 straipsnis).

28.       Be to, kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai nagrinėjant bylą sandorio negaliojimas tampa akivaizdus ir nereikia rinkti papildomų įrodymų, teismas ex officio gali pripažinti sandorį negaliojančiu. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu būtų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), būtina, jog tokį pagrindą patvirtinančios aplinkybės būtų nustatytos (ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba išvadą dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitoje byloje nustatytos, t. y. CPK nustatyta tvarka ištirtos, išnagrinėtos ir įvertintos aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesinių teisių perėmimo pagrindą sudarančio sandorio niekinis pobūdis nagrinėjamu atveju nėra akivaizdus (be papildomų įrodymų rinkimo), dėl to apeliacinės instancijos teismas dėl jo negaliojimo spręsti savo iniciatyva taip pat negali.

29.       Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-13078-217/2022 buvo konstatuota aplinkybės, jog būtent pareiškėjas įgijo reikalavimo teises į atsakovę UAB „ND1000“ ir turi būti tinkamas išieškotojas šioje civilinėje byloje. Apeliantas taip pat nurodo, kad         Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-390-1120/2020 padaryti išaiškinimai taip pat aktualūs šiai bylai, kadangi šioje byloje faktinės aplinkybės panašiausios į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. e2VP­­-8277­-1041/2022. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytose bylose priimtų teismų procesinių sprendimų turinį, neturi pagrindo sutikti, kad nurodytose bylose buvo nustatytos tokios aplinkybės, kurių nereikėtų įrodinėti (prejudiciniai faktai) arba būtų reikšmingos šiai nagrinėjamai bylai.

30.       Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2014).

31.       Pažymėtina, kad Kauno apylinkės teismo 2022 m. birželio 6 d. civilinėje byloje Nr. 2YT‑13078‑217/2022 buvo sprendžiamas klausimas dėl antstolio veiksmų teisėtumo, vykdomojoje byloje pakeitus išieškotoją, t. y. nurodytoje byloje buvo kilęs ginčas dėl antstolės veiksmų teisėtumo tuo pagrindu, jog priimtas vykdyti vykdomasis raštas buvo išduotas pradinės kreditorės (šioje byloje ieškovės LUAB „Katlita engineering“) vardu, nors vykdymo procesą iniciavo pareiškėja UAB „Abersta“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien tai, kad teismas sprendė klausimą, ar apeliantas D. K. minėtoje byloje yra suinteresuotas vykdomąją byla, t. y. išvis turi subjektinę teisę skųsti antstolio veiksmus, nesudaro pagrindo spręsti, kad minėtoje byloje buvo nustatyti tokie faktai, kurių šioje byloje nereikia įrodinėti. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad apelianto nurodytoje byloje nebuvo sprendžiamas klausimas dėl procesinių teisių perėmimo, t. y. įrodinėjimo dalyku nebuvo klausimas dėl materialiųjų subjektinių teisių į atsakovę šioje byloje perėmimo, o išimtinai buvo sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo.

32.       Pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d. ir 2007 m. spalio 24 d. nutarimai). Bendrąja prasme precedentas – tai konkrečioje byloje teismo suformuluota teisės aiškinimo taisyklė, kurios viena taikymo sąlygų yra aplinkybė, kad ši taisyklė buvo sukurta sprendžiant tapatų ginčą, t. y. precedentas kaip teisės aiškinimo taisyklė taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

33.       Apeliantas nurodo, kad teismas turėjo remtis civilinėje byloje Nr. e2A-390-1120/2020 padarytais išaiškinimais. Pažymėtina, kad apelianto nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl priimto sprendimo dėl parduoto turto objekto aukciono rezultatų ir paskelbto laimėtojo teisėtumo, t. y. minėtoje byloje nebuvo sprendžiami klausimai dėl materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, laisvuoju pardavimu pardavus reikalavimo teises į skolininką už pasiūlytą didžiausią kainą. Taigi apelianto nurodytos bei nagrinėjamos bylų ratio decidenti nesutampa, t. y. nagrinėjamoje byloje ginčo situacija nėra analogiška jau išnagrinėtoje byloje buvusiai situacijai, todėl teismo jau anksčiau kitoje byloje padaryti išaiškinimai, kuriais remiasi apeliantas, šiuo konkrečiu atveju netaikytini.

34.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, taikydamas ir aiškindamas CPK 48 straipsnio nuostatas, 2014 m. birželio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2014 nurodė, kad procesinio teisių perėmėjo įtraukimo į procesą klausimą teismas išsprendžia priimdamas nutartį, kuri gali būti tiek žodinė, įrašoma į teismo posėdžio protokolą, tiek rašytinė (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Tokia nutartis atskiruoju skundu neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Atskiruoju skundu skundžiama tik teismo nutartis, kuria atsisakoma įteisinti byloje teisių perėmimą, nes teisių perėmėjui ji užkerta kelią dalyvauti procese ir tokia nutartis turi būti rašytinė (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Byloje nustačius, kad apeliantas neįrodė, jog būtent jis yra materialiųjų subjektinių teisių į atsakovę šioje byloje perėmėjas, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nutartis atmesti jo prašymą dėl procesinių teisių perėmimo yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad ta pačia nutartimi buvo išspręstas ir pareiškėjos UAB „Abersta“ procesinių teisių perėmimo klausimas, kuris nėra apeliacijos objektas, plačiau teismas dėl šios nutarties dalies teisėtumo ir pagrįstumo nepasisako.

35.       Apeliacinės instancijos teismo aukščiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius atskirojo skundo argumentus. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirai dėl jų nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT CBS teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011).

36.       Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias procesinių teisių perėmimą, ginčijama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją remiantis atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į tai, apelianto D. K. atskirasis skundas netenkinamas, o Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

37.       Apeliantas prašo E. S. bei UAB „Abersta“ skirti po 2 500,00 Eur baudas už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę jų paskiriant pareiškėjui, o pareiškėja UAB „Abersta“ paskirti pareiškėjui 5 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę šios baudos paskiriant pareiškėjai.

38.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

39.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti akivaizdaus tiek apelianto, tiek pareiškėjos UAB „Abersta“ bei bankroto administratoriaus E. S. piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis fakto. Tiek apeliantas, tiek kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi procesinę teisę teikti teismui procesinius dokumentus. Tokia teisė nustatyta CPK 42 straipsnio 1 dalyje bei garantuojama procesinio dispozityvumo principo, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustačius akivaizdaus tiek apelianto, tiek pareiškėjos UAB „Abersta“ bei bankroto administratoriaus E. S. piktnaudžiavimo savo procesinėmis teisėmis fakto, apelianto bei pareiškėjos UAB „Abersta“ prašymai dėl baudos skyrimo netenkinami.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

40.       Apelianto atskirąjį skundą atmetus, jam jo apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra priteisiamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu ieškovė LUAB „Katlita engineering“, atstovaujama bankroto administratoriaus, šioje byloje turėjo 1 200,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, o pareiškėja UAB „Abersta“ – 1 210,00 Eur, kurias sudaro atsiliepimų į atskirąjį skundą parengimas ir kurias prašo priteisti iš apelianto.

41.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos). Teismas, įvertinęs pradinės ieškovės ir pareiškėjos apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, sprendžia, kad jų prašomos priteisti išlaidos viršija nustatytus maksimalius dydžius, todėl yra abiem mažinamos iki 691,96 Eur sumos (Rekomendacijų 8.16 punktas, 1 729,90 Eur x 0,4) ir iš apelianto pareiškėjai bei pradinei ieškovei priteisiama po 691,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

42.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nėra priteisiamos.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,

n u t a r i a : 

Kauno apylinkės teismo 2022 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Iš pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Abersta“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), naudai priteisti 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Iš pareiškėjo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Katlita engineering“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), atstovaujamos bankroto administratoriaus E. S. (E. S.), naudai priteisti 691,96 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt vieną eurą 96 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                                        Egidijus Tamašauskas