Civilinė byla Nr. e2-472-1037/2021
Teisminio proceso Nr. 2-47-3-01812-2020-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1; 2.6.8.10; 3.4.1.11.5.
(S)
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS
GALUTINIS SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. rugsėjo 3 d.
Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,
sekretoriaujant Inai Visockienei,
ieškovui M. V., jo atstovui advokatui Arūnui Kontrimavičiui,
atsakovės uždarosios akcinės bendrovės UAB „Agronera“ atstovams direktorei Sigitai Martinkienei ir advokatui Eimantui Šimuliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka per pokalbių platformą ZOOM išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agronera“ dėl skolos, palūkanų, skolos išieškojimo kompensacijos ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, trečiasis asmuo A. D.
Teismas
n u s t a t ė:
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės 11 801, 37 Eur skolą, 283,74 Eur palūkanas, 40 Eur kompensacija už skolos išieškojimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Telšių apylinkės teismas 2021 m. sausio 18 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“ 11 801, 37 Eur skolą, 283,74 Eur palūkanas, 40 Eur kompensacija už skolos išieškojimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 616 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovui ūkininkui M. V.
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmuose 2021 m. vasario 11 d. gauti atsakovės prieštaravimai, kuriuose atsakovė prašo preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Pasak atsakovės, ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų jo reikalavimą dėl skolos priteisimo. Pasak atsakovės vienintelis argumentas, kuriuo grindė savo reikalavimą yra važtaraštis, tačiau jis nepatvirtina pirkimo santykių tarp ieškovo ir atsakovės egzistavimo. Pasak atsakovės, ji su ieškovu jokių sutartinių santykių neturėjo nesudarė jokių produkcijos pirkimo pardavimo sutarčių ir net nebendravo. Kaip nurodė atsakovė dėl rapsų pirkimo atsakovė bendravo tik su A. D. ir tik su juo derino visas susitarimo sąlygas. Praėjus trims dienoms nuo rapsų pakrovimo, 2020-08-02, A. D. atvyko į atsakovės UAB „Agronera“ buveinę ir pareikalavo sumokėti už pateiktus rapsus grynais pinigais. Atsižvelgdama į tai, atsakovė tą dieną A. D. sumokėjo 8 435,20 Eur (rapsų kainą, taikant 320 Eur už 1 toną kainą).
Ieškovas atsiliepime į atsakovo prieštaravimus nurodė, kad pirkimo pardavimo santykių egzistavimą patvirtina PVM sąskaitos faktūros ir atsakovės atlikti mokėjimai ieškovui bei rapsų pirkimo – pardavimo sutartis, kuri įformino įvykusius santykius tarp šalių. Pasak ieškovo, atsakovės teiginiai apie trečiąjį asmenį, kuriam buvo sumokėti pinigai yra deklaratyvūs nepagrįsti jokiais rašytiniais įrodymais. Dėl to ieškovas mano, kad atsakovė piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir prašo skirti atsakovei baudą.
Preliminarus sprendimas paliktinas nepakeistas.
Byloje tarp šalių kilo ginčas atsakovei neigiant savo pareigą atsiskaityti už gautas prekes tuo pagrindu, kad šią prievolę yra įvykdžiusi ieškovės paskirtam atstovui trečiajam asmeniui šioje byloje A. D. Pasak atsakovės, jos darbuotojas N. M. grynaisiais pinigais sumokėjo 8 435,20 Eur A. D.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. CPK 177 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiose teisės normose numatyta šalies pareiga įrodyti aplinkybes ir tai daryti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias apibrėžia įstatymas. Buhalterinės apskaitos įstatymo
2 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad pinigų apskaitos dokumentas – popierinis liudijimas, kuriame nurodomos grynųjų pinigų mokėjimo ar jų pervedimo operacijos, kai įvykdomas vieno ūkio subjekto įsipareigojimas kitam ūkio subjektui. To paties norminio akto 12 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tos pačios normos 4 dalyje numatyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Šios teisės normos suponuoja išvadą, kad atsakovės nurodomas faktas turi būti pagrįstas pinigų apskaitos dokumentu, kuris turi būti rašytinis. Atsakovė į bylą net jai ir pasiūlius tokio dokumento nepateikė, o faktą apie grynųjų pinigų sumokėjimą grindė liudytojo N. M. parodymais ir garso įrašais, kurie neatitinka leistinumo kriterijų, todėl liudytojų parodymai ir garso įrašai nelaikytini įrodymais
(CPK 177 straipsnio 3 dalis).
Bylą nagrinėjantis teismas taip pat konstatuoja, kad atsakovė teigdama, kad A. D. buvo ieškovės atstovas, kuriam turėjo pagrindą sumokėti grynais pinigais už išvežtus rapsus, šios aplinkybės taip pat neįrodė. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovė teikdavo rapsus atsakovei ir tarp šalių buvo susiklosčiusi praktika, kad atsakovė ieškovei išrašo sąskaitą faktūrą, kurią vėliau pati ir apmoka bankiniu pavedimu po krovinio paėmimo. Šias aplinkybes patvirtina byloje esančios sąskaitos faktūros ir ieškovo į bylą pateikti sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad su ieškovu atsakovė pagal sąskaitas faktūras atsiskaitydavo mokėjimo pavedimais per banką. Ieškovo ir liudytojo N. M. paaiškinimai patvirtina, kad sąskaitos buvo išrašomos pačios atsakovės po krovinio paėmimo ir pristatymo į paskirties vietą žinant rapsų kokybę. Dėl to byloje net, jeigu ir būtų pripažinta, kad atsakovas sumokėjo pinigus A. D., pagrįsto pagrindo to daryti atsakovė neįrodė. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovas būtų nurodęs atsiskaityti su A. D. grynais ir taip pakeisti tarp šalių nusistovėjusią praktiką už rapsus atsiskaityti ne bankiniu pavedimu po krovinio pristatymo ir sąskaitos išrašymo, bet grynaisiais pinigais.
Byloje esantis Tarptautinis krovinių pervežimo važtaraštis (CMR) Nr. FK 0000706, patvirtina kad 2020 m. liepos 30 d., iš siuntėjo M. V. (ieškovo šioje byloje), esančio (duomenys neskelbtini) buvo paimta 26 360 kg. rapsų krovinys, kurio gavėjas UAB „Agronera“. Kaip matyti iš šio važtaraščio, krovinį paėmė 2020 m. liepos 30 d transporto paslaugas suteikusios UAB „Falkana“ automobilis, vairuojamas J. V. Krovinys turėjo būti pristatytas į Latviją. Dėl to atsakovei kyla pareiga už šį krovinį su ieškove atsiskaityti. Nepaisant to, kad atsakovė rašytiniuose paaiškinimuose teiktuose teismui 2021 m. gegužės 19 d. nurodo, kad su ieškovu buvo sudariusi tik vieną sutartį ir tuo pagrindu išrašyta sąskaita buvo apmokėta ir daugiau jokių sutarčių sudaryta nebuvo, tačiau tai nepaneigia atsakovės prievolės atsiskaityti su ieškove už iš jos įsigytus 26 360 kg. rapsų.
Tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1-6.4 straipsniai). CK 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdomos ar netinkamai vykdomos sutartyje numatytos sąlygos arba kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.63 straipsnio 1, 2 dalys). Įvertinus ieškovės nurodytas faktines aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad atsakovė su ieškovu per 30 dienų terminą kaip numatyta sutartyje ir pagal tarp šalių susiklosčiusią praktiką už pateiktas prekes neatsiskaitė, todėl laikoma pažeidusia savo prievolę ir iš jos priteistina 11 801, 37 Eur skola (CK 6.38, 6.59, 6.158 straipsniai, 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.256 straipsnis).
Sprendžiamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atsakovė nepagrįstai kvestionavo ieškovo reikalavimą priteisti skolą su PVM. Pasak atsakovės, nesant jokio sąskaitos faktūros PVM mokestis ieškovui neturėtų būti priteistas. Bylą nagrinėjantis teismas su tokia atsakovės pozicija nesutinka. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; prekių tiekimas ir (arba) paslaugų teikimas pagal šio Įstatymo nuostatas vyksta šalies teritorijoje; prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą. Kaip matyti iš bylos aplinkybių, šalys šiuos kriterijus tenkina, todėl atsakovės iš ieškovo įsigyti rapsai turi būti apmokestinti PVM nepaisant to, kad PVM sąskaita- faktūra ir nebuvo išrašyta.
Taip pat iš atsakovės preliminariu sprendimu pagrįstai buvo priteistos 283,74 Eur palūkanos pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis vėlavimo prevencijos įstatymą bei 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Bylą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo keisti ir sprendimo dalies, kuria iš atsakovės buvo priteistos 40 Eur išieškojimo išlaidos, kurios yra neįrodinėtinos.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste pažymėtina, kad atmestinas ieškovo reikalavimas skirti atsakovei baudą už piktnaudžiavimą procesu pagal CPK 95 straipsnį. Pažymėtina, kad atsakovė teikdama į bylą prieštaravimus, paaiškinimus ir joje nurodydama pozicija naudojosi savo procesinėmis teisėmis. Vien tik tai, kad teismas atsakovės argumentus teiktų įrodymų pagrindu pripažino nepagrįstais nereiškia, kad atsakovė piktnaudžiavo proceso. Dėl to pagrindo taikyti jai baudos nėra teisinio pagrindo, todėl ieškovo prašymas dėl baudos skyrimo atmestinas.
Patenkinus ieškinį, iš atsakovės ieškovui priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos
(CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Kaip matyti iš bylos duomenų po preliminaraus sprendimo priėmimo, ieškovas turėjo papildomai bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 240 Eur atsiliepimo į atsakovės prieštaravimus surašymas, 240 Eur už papildomą dokumentų rengimą, teisines konsultacijas ir dalyvavimą nagrinėjant bylą. Iš viso ieškovo bylinėjimosi išlaidos po preliminaraus sprendimo priteisimo sudaro 480 Eur ir jos priteistinos iš atsakovės.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 1 dalimi, 427, 428, 430 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a:
Telšių apylinkės teismo 2021 m. sausio 18 d. preliminarų sprendimą, kuriuo iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“, juridinio asmens kodas 304050459, priteista 11 801, 37 Eur su PVM (vienuolikos tūkstančių aštuonių šimtų vieno euro 37 ct ) skola, 283,74 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt trijų eurų 74 ct) palūkanos, 40 Eur (keturiasdešimties eurų) kompensacija už skolos išieškojimą, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme 2021 m. sausio 4 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 616 Eur bylinėjimosi išlaidos ieškovui ūkininkui M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Agronera“, juridinio asmens kodas 304050459 ieškovui M. V., (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 480 Eur (keturių šimtų aštuoniasdešimties eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Telšių apylinkės teismą.
Teisėjas Tomas Pukšmys