Civilinė byla Nr. e2S-1331-794/2020

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-17222-2020-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.1; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.1.9.1.3; 3.1.9.2

 (S)

VILNIAUS apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 27 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vaclovas Paulikas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d.  nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2 VP-22674-1094/2020 pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys – R. K., E. J., išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Teismas

n u s t a t ė :

0       I. Ginčo esmė

1.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. balandžio 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 pagal ieškovo R. K. ieškinį atsakovei E. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo ir bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo, ieškinį tenkino iš dalies ir, be kita ko, pakeitė bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką.

2.       Antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl įpareigojimo nevykdymo, prašydamas: 1) spręsti ar R. K. tinkamai vykdo sprendimu patvirtintą bendravimo tvarką; 2) skirti R. K. baudą E. J. naudai už teismo sprendimo nevykdymą. Prašymas grindžiamas tuo, kad R. K., nepritardamas (motyvuodamas paskelbtu karantinu ir susitarimu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis) ir nederindamas (neatsako į sms žinutes dėl siūlomos susitikimo dienos) su E. J. jos siūlomus susitikimus su dukra 2020 m. gegužės 18 ir 26 dienomis, tokiais savo veiksmais nevykdė sprendimu nustatytos bendravimo tvarkos – nesuteikė teisės E. J. savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną (sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktas). Nurodė, 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą. Taigi tiesioginis kontaktas jau nėra griežtai ribojamas. Leidus vaikams grįžti į ikimokyklines įstaigas, neturėtų būti apribota galimybė vaikui tiesiogiai susitikti su mama, motyvuojant besitęsiančiu karantinu.

3.       Suinteresuotas asmuo R. K. pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo nesutinka su pareiškimu. Nurodė, kad 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM“ platformoje vykusio pagalbos šeimai posėdžio metu nuspręsta, jog karantino metu vaiko motina bendraus su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis su vaizdu, o dienos, priklausančios E. J. bendrauti su dukra, bus kompensuojamos pasibaigus karantinui. Dukros tėvas įsipareigojo sudaryti sąlygas bendrauti vaikui su motina nuotolinio ryšio priemonėmis (Skype, Viber). Pažymėjo kad E. J. gyvena daugiabutyje, dirba parduotuvėje UAB „Lidl Lietuva“, kur būna daug žmonių, o jos sugyventinis dirba taksistu, dažnai veža keleivius į/ iš oro uosto, kas irgi kelia didelį pavojų apsikrėsti. R. K. teigimu, bendraujant nuotoliniu būdų motina E. J. domėdavosi ne dukros sveikata, pasiekimais, ar ko ši išmoko, bet tėvo R. K. veiksmais. Po pabendravimo su mama dukra tapdavo uždara, liūdna, irzli. Pažymėjo, kad E. J. niekada nederindavo vaizdo skambučių laiko. Dėl 2020 m. gegužės 26 d. paaiškino, kad ryte E. J. parašė sms žinutę, jog 16 val. atvažiuos pasiimti dukters. Kadangi tai buvo jau ne pirmas kartas, kai E. J. „ketino“ atvykti, bet iš tiesų neatvykdavo, į žinutę nesureagavo. Paaiškino, kad 16 val. buvo su dukra Kamile namuose. Išgirdo trumpą skambutį ir apie 16 val. 10, pamatė E. J. sms žinutę, esą ji atvažiavo, pažiūrėjo per langą – ten nieko nebuvo. Paklausus E. J., kodėl ji atvyko 16 val., o ne 17 val., kaip numato sprendimas, Elena vaiko tėvą apkaltino, esą jis „karantino metu kažkur valkiojasi“. Pažymėjo, kad E. J. pati pripažįsta, jog buvo karantinas, o jo metu ji buvo sutikusi bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis. R. K. teigimu, E. J. svarbiau ne leisti laiką su dukra, ne dukters sveikata, o gauti pinigų, skiriant kuo didesnes baudas už dirbtinai ar melagingai sukurtas situacijas.

4.       Suinteresuotas asmuo E. J. 2020 m. liepos 1 d. pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodo, kad bet kurioje karantino stadijoje tėvas sistemingai ir piktybiškai neleido jai matytis su dukra, bendrauti ryšio priemonėmis, o jei ir pavykdavo su dukra susisiekti, tėvas pokalbį išjungdavo. Vaiko motinos teigimu, tai nėra pirmas kartas kai tėvas neleidžia matytis su dukra. Be to, R. K. sistemingai šmeižia vaiko motiną ir jos artimus giminaičius. Nurodo, kad atsiliepimo pateikimo dieną įvyko naujas įvykis. Kaip numatyta teismo sprendime ji turėjo pasiimti dukrą vienai darbo dienai (apie tai buvo pranešusi prieš tris dienas), tačiau dukros ugdymo įstaigoje nerado. Tik susisiekus su tėvu jis nurodė, kad dukra serga. E. J. pažymėjo, kad sprendimu yra numatyta, kad dukros ligos atveju gali netrukdoma lankyti dukrą jos tėvo namuose. Vaiko motinai atvykus į vaiko tėvo namus, jis net neįsileido, išėjęs į lauką iškart užrakino lauko duris ir elgėsi agresyviai. Pažymėjo, kad R. K. visuomet prieš ją elgiasi agresyviai, dukra taipogi yra pareiškusi, jog tėvas prieš ją elgiasi nepagarbiai ir šmeižia vaiko motiną prie dukros. Prašo teismo R. K. skirti maksimalią baudą.

5.       Išvadą byloje teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad R. K. ir E. J. šeima Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų žinoma. 2018 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. liepos 17 d. nustatyti nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai K. B. K. atžvilgiu. 2018 m. rugsėjo 17 d. ir 2019 m. gegužės 7 d. nustatytas pirmas grėsmės vaikui lygis. Nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. šeimai taikoma atvejo vadyba. Nuo 2019 m. rugsėjo 27 d. R. K. ir K. B. K. teikiamos socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugos. Paskutinis atvejo vadybos posėdis įvyko 2020 m. balandžio 1 d., kurio metu R. K. buvo įpareigotas sudaryti sąlygas bendrauti dukrai su motina elektroninėmis vaizdo ryšio priemonėmis paskelbto karantino režimo (dėl COVID-19) laikotarpiu, o taip pat, pasibaigus karantino režimui, – kompensuoti dienas, kurias E. J. fiziškai nesimatė su dukra vasaros laikotarpiu ar kitu tarpusavyje suderintu laikotarpiu. Tarnybos vertinimu, karantino režimo laikotarpis savaime nėra pagrindas apriboti motinos teisę bendrauti ir matytis su vaiku. Todėl svarbu vaikų atstovams pagal įstatymą, įvertinti ir susitarti, kaip būtų užtikrinama ši vaiko teisė karantino režimo laikotarpiu. 2020 m. balandžio 1 d. atvejo vadybos posėdžio metu R. K. ir E. J. susitarė dėl motinos bendravimo su vaiku tvarkos karantino režimo laikotarpiu. Tačiau nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, vaiko motina išreiškė norą susitikti su mergaite, bandė derinti su R. K. susitikimo su dukra laiką, tačiau, tėvas į motinos žinutes neatsakė. Tarnybos vertinimu, jog nesilaikydamas teismo patvirtintos motinos bendravimo su vaiku tvarkos, R. K. pažeidžia nepilnametės teisę į šeimos ryšius ir jų išsaugojimą, jos teisę bendrauti su abiem tėvais ir tokie tėvo veiksmai/ neveikimas, prieštarauja (duomenys neskelbtini) B. K. interesams.

II.        Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. liepos 2 d. nutartimi patenkinto antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo; paskyrė skolininkui R. K. 150 EUR baudą išieškotojos E. J. naudai už Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-93-558/2019 nevykdymą; išaiškino skolininkui R. K., kad baudos paskyrimas neatleidžia skolininko nuo pareigos vykdyti sprendimą.

7.       Nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą. Teismas padarė išvadą, kad skolininkas R. K. teismo procesinio sprendimo nevykdė savo subjektyvių vertinimų pagrindu ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad sprendimo nevykdymas yra nulemtas dėl objektyvių, nuo tėvo valios nepriklausančių aplinkybių ir būtinas vaiko saugumui ir (ar) sveikatai ginčo momentu užtikrinti ir (ar) apsaugoti. Atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingai nuo nepaprastosios padėties režimo, kurio metu būtų taikomi fizinių asmenų teisių ir laisvių apribojimai, karantino metu nenustoja galioti teismų sprendimai dėl bendravimo su vaikais, tėvų teisės nėra varžomos. Tinkamas teismo sprendimo dėl bendravimo su vaiku tvarkos vykdymas apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių sprendimo vykdymą negalimą, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas sprendimu siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas.

8.       Teismo sprendė, kad situacija, kuomet kartu su vaiku gyvenantis vienas iš tėvų galėtų vien savo subjektyvių vertinimų pagrindu nevykdyti teismo procesinių sprendimų dėl kito tėvo bendravimo su vaiku tvarkos, sudarytų galimybes piktnaudžiavimui, todėl negali būti pateisinama. Šiuo aspektu teismas pažymėjo, kad vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpinimasis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014), todėl vieno iš tėvų subjektyvūs vertinimai, negali būti vertinami kaip pakankamas pagrindas savavališkai riboti teismo nustatytą vaiko bendravimą, kadangi vaiko interesas bendrauti su tėvu yra taip pat pagal prioritetą saugotinas.

9.       Teismas atkreipė šalių dėmesį į tai, kad vieno iš tėvų kliudymas skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai bendrauti su vaiku turi būti vertinamas kaip vaiko teisių pažeidimas ir vieno iš tėvų, kuriam kliudoma bendrauti, teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

10.       Teismas padarė išvadą, kad yra pagrindas skirti suinteresuotam asmeniui R. K. 150 EUR vienkartinę baudą už teismo sprendimo nevykdymą išieškotojos E. J. naudai. Spręsdamas dėl baudos dydžio teismas įvertino tai, kad bauda už teismo sprendimo nevykdymą suinteresuotam asmeniui R. K. skiriama pirmą kartą, į tai, kad jis augina nepilnametį vaiką, todėl didesnės baudos skyrimas gali neigiamai atsiliepti jo poreikių tenkinimui.  

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

11.       Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo R. K. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį panaikinti, o antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą atmesti; prijungti prie bylos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų išvadas, socialinių darbuotojų ir su šeima dirbančių atvejo vadybos specialistų išvadas.

12.       Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

12.1.        Nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM” platformoje vykusio pagalbos šeimai posėdžio metu buvo nuspręsta, kad viso karantino metu E. J. bendraus su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis, o dienos, priklausančios E. J. bendrauti su dukra, bus kompensuojamos pasibaigus karantinui. Apeliantas R. K. teigia, kad vaiko motina E. J. visada, kai skambindavo, galėjo bendrauti su dukra. Pabrėžia, kad nėra jokių žinučių ar laiškų, kuriose R. K. piktnaudžiautu, neleisdamas dukters motinai matytis su dukra. Pažymi, kad jei dėl objektyvių priežasčių apeliantas neatsiliepdavo, dėl to, kad  dažniausiai dukters motina nederindavo skambučio laiko.

12.2.        Teigia, kad skatino pasirašyti apelianto sudarytą dienų grafiką, kuomet E. J. patogiu metu bus derinamos ir kompensuotos jos prarastos bendravimo su dukra dienos. Apie grafiko sudarymą E. J. nesileido į kalbas, tik grasino, kad apeliantas jai mokės baudas, džiaugėsi būsimais pinigais.

12.3.       Nurodo, kad 2020 m. birželio 30 d. 17.20 val. pasiėmęs dukrą iš darželio, R. K. pastebėjo, kad dukra karščiuoja. R. K. sms žinute motinai pranešė, kad dukra nuo vakar serga, ir nuo liepos 1 d. turi nedarbingumo pažymą. 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. liepos 3 d., motinai atvykus prie gyvenamosios vietos, R. K. motinai pasiūlė vienai užeiti. Pabrėžia, kad šioje civilinėje byloje yra teigiama, kad apeliantas yra piktybiškas, neleidžia kalbėtis telefonu, motinai atvykus – jo neįsileidžia, ją šmeižia, yra E. J. melagingi, deklaratyvūs teiginiai, neturintys įrodymų arba ištrauka iš konteksto, kuriuos galimai būdamas šališkas antstolis, kuris yra E. J. sugyventinio draugas pateikia kaip įrodymus galimai tyčia nepateikdamas R. K. pateiktų rašytinių įrodymų, kurie parodo, kad jis kaip tik yra geranoriškas.

13.       Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo E. J. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

14.        Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

14.1.        Nurodo, kad 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM” platformoje vykusio pagalbos šeimai posėdžio metu buvo bandoma rasti kompromisą, kadangi R. K. visiškai nesutiko leistis matytis dukrai su mama, išnaudodamas karantiną kaip priedanga. Tarnybos specialistė posėdžio metu ne kartą kartojo R. K., kad karantinas tai ne priežastis neleisti motinai matytis su savo vaiku ir jis bet kokiu atveju privalo vykdyti teismo nutartį. Suprasdama, kad posėdis nieko nepakeis ir R. K. neleis matytis su vaiku, E. J. sutiko su tą sąlyga dėl bendravimo nuotoline tvarka nors bendravimas su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis yra numatytas ir teismo nutartyje, bet R. K. to nutarties punkto niekada nevykdė. Teigia, kad dukros nematė ilgą laiką dar ir neprasidėjus karantinui.

14.2.       Teigia, kad apie grafiko sudarymą dėl prarastų dienų karantino metu nebuvo tartasi. Tiesiog R. K. pats nusprendė kaip ir kada atiduos praleistas dienas. Su tokiu paruoštu grafiku E. J. nesutiko, nes žinojo, kad R. K. jo nesilaikys ir tai pasitvirtino. R. K. siūlyta, kad leistų vaiko motinai pasiimti dukra slaugai nepertraukiamų dienų, bet jis nesutiko. Nesutiko ir su siūlomu būdu grąžinti įsiskolintas dienas ir šios dienos nesilaiko teismo nutarties. Pabrėžia, kad net teismui priėmus nutartį skirti baudą R. K., jis ir toliau pažeidinėja nutartį ir neleidžia matytis su dukra.

14.3.       Kaip R. K. teigia, kad antstolis Irmantas Gaidelis tyrė neobjektyviai dėl to, kad yra pažįstamas E. J. sugyventinio S. D.. E. J. pabrėžia, kad tai yra eilinis R. K. melas bandant išvengti atsakomybės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.        Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirųjų skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1–2 dalys, 338 straipsnis).

16.       Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2–3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jo ribų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

17.       Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria CPK 771 straipsnio tvarka buvo paskirta bauda vaiko tėvui už sprendimo, kuriuo nustatyta motinos bendravimo su vaiku tvarka, nevykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl atskirojo skundo argumentų

18.       Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą, prašydamas spręsti klausimą dėl CPK 771 straipsnyje numatytų priemonių taikymo skolininkui R. K.. Antstolių V. M. ir Irmanto Gaidelio kontoroje vykdomas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 11 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-93-558/2019 dėl motinos bendravimo su nepilnamete dukterimi Kamile B. K. tvarkos nustatymo: 1) vaiko motina kiekvieno mėnesio pirmos ir trečios savaitės penktadienį paima vaiką iš vaikų darželio ar kitos vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigos 17 val. ir pirmadienį atveda vaiką į vaikų darželį ar kitą vaiko ugdymo (mokymosi) įstaigą. Tuo atveju jeigu pagal sudarytą bendravimo su vaiku grafiką bendravimo savaitgalio metu vaikas serga, yra atitinkamai tai patvirtinanti gydymo įstaigos pažyma, vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku kitą, po to einantį savaitgalį pagal tokią pačią vaiko paėmimo ir grąžinimo į ugdymo įstaigą tvarką; 2) vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrą iš ugdymo įstaigos, turi būti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko; 3) abu tėvai bendru susitarimu nustato, kokius būrelius turi lankyti dukra (duomenys neskelbtini) B. K., kokią vaikų darželio, mokymosi įstaigą turi lankyti jų dukra, pirmiausia atsižvelgiant į vaiko interesus; 4) vaiko motina turi teisę praleisti 2 (dvi) savaites savo atostogų laiko su dukra Kamile B. K.. Konkreti atostogų praleidimo data turi būti suderinta su vaiko tėvu likus ne vėliau kaip 1 (vienam) mėnesiui iki numatomos vaiko paėmimo atostogoms datos; 5) motinos dieną (gegužės mėnesio pirmąjį sekmadienį) vaiko motina praleidžia su dukra, paimdama dukrą iš tėvo gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindama vakare 19 val.; 6) vaiko gimimo diena (rugpjūčio 7 d.) poriniais metais yra švenčiama su vaiko motina, kuri dukrą paima iš vaiko tėvo gyvenamosios vietos 11 val. ir grąžina tos pačios dienos 19 val.; 7) Kalėdų šventes poriniais metais dukra švenčia su motina, neporiniais metais - su tėvu. Vaiko paėmimo šventėms tvarka derinama tarp vaiko tėvų atsižvelgiant į vaiko interesus; 8) vaikui susirgus vaiko tėvas privalo nedelsiant informuoti vaiko motiną apie vaiko ligą, suteikti galimybę vaiko motinai aplankyti dukrą vaiko gyvenamojoje vietoje, įsipareigojant netrukdyti vaiko motinai bendrauti su dukra ryšio priemonėmis.

19.       Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Skolininko atsakomybė už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja CPK 771 straipsnis. Tuo atveju, jeigu neįvykdomas sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, antstolis apie tai surašo sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Pažymėtina, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 nustatyta bauda atlieka kompensacinę funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę.

20.       Nagrinėjamu atveju antstolis Irmantas Gaidelis 2020 m. gegužės 29 d. sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktu, patikrinęs sprendimo, įpareigojančio skolininkę atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, vykdymo rezultatus, nustatė, kad R. K., nepritardamas (motyvuodamas paskelbtu karantinu bei susitarimu bendrauti nuotolinio ryšio priemonėmis) bei nederindamas (neatsako į trumpąsias žinutes dėl siūlomos susitikimo dienos) su E. J. jos siūlomus susitikimus su dukra 2020 m. gegužės 18 d. ir 26 d., tokiais savo veiksmais nevykdė teismo nustatytos bendravimo tvarkos 2 p. - nesuteikė teisės E. J. savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną bei 2020 m. birželio 15 d. pateikė teismui pareiškimą dėl baudos R. K. skyrimo. Pirmosios instancijos teismas antstolio pareiškimą tenkino – paskyrė R. K. vienkartinę 150 EUR baudą, baudą išieškant suinteresuoto asmens E. R. naudai.

21.       Apeliantas atskirąjį skundą iš esmės grindžia argumentu, jog pagal 2020 m. balandžio 1 d. „ZOOM” platformoje vykusio pagalbos šeimai posėdžio metu priimta sprendimą, E. J. privalėjo viso karantino metu bendrauti su dukra nuotolinio ryšio priemonėmis.

22.       Tėvų, negyvenančių kartu su vaiku, teisė bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant yra asmeninio pobūdžio tėvų teisė, kurią įgyvendinti galima, kai kitas iš tėvų nekliudo šiam bendravimui, o pats bendravimas yra tiesioginis ir pastovus. Šios teisės įgyvendinimas reiškia ir įstatymu nustatytos tėvų pareigos bendrauti su vaiku bei dalyvauti jį auklėjant įvykdymą. Ši tėvų asmeninė teisė ir pareiga turi būti vykdoma tik vaiko interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

23.       Atsižvelgiant į tai, kad nutartis, kuria nustatoma vaiko ir vieno iš tėvų bendravimo tvarka, susijusi su ypač jautrios visuomenės dalies – nepilnamečių vaikų, teisėmis ir interesais, ypatingą svarbą vykdant tokią nutartį įgyja vykdymo proceso dalyvių kooperavimosi pareiga. Tinkamas nutarties vykdymas šiuo atveju apima ne tik susilaikymą nuo aktyvių veiksmų, darančių nutarties vykdymą negalimu, bet ir pareigą imtis reikiamų priemonių, kad būtų realiai pasiekiamas nutartimi siektas rezultatas – vaiko ir skyrium gyvenančio tėvo (motinos) kontaktas, jų tarpusavio ryšio atkūrimas ir palaikymas. Tuo pačiu teismo nutarties dėl bendravimo tvarkos nustatymo nevykdymas galimas ne tik aktyviais suinteresuoto asmens veiksmais, kliudančiais vaiko tėvui bendrauti su vaiku teismo nustatytu laiku, bet ir nesikooperavimu, tėvų valdžios panaudojimu priešingai nepilnamečio vaiko interesams, dėl kurio teismo nutartimi siekiami tikslai nėra realiai pasiekiami. Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku. Taigi tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikai, turi dėti pastangas, kad vaikų teisė į bendravimą su kartu negyvenančiu tėvu būtų maksimaliai įgyvendinta. Šiuo atveju vaiko tėvas, kaip asmuo, atsakingas už vaiko auklėjimą bei ugdymą, pagal teismo nutartimi nustatytą bendravimo tvarką, privalėjo pasirūpinti tuo, kad vaikas galėtų matytis ir bendrauti su mama nustatytu laiku.

24.       Nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos Nr. 0008/20/00529 duomenys ir išieškotojos E. J. pateiktose žinutėse esanti informaciją patvirtina, jog vaiko motina susitikimo dienas t. y. 2020 m. gegužės 18 bei 26 dienas derino su R. K. likus dviem dienoms kaip numatyta teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte. 

25.       Iš civilinės ir vykdomosios bylos duomenų nustatyta, 2020 m. gegužės 26 d. E. J. antstolių kontorą elektroniniu paštu informavo, kad R. K. neleidžia jai susitikti su vaiku bei pateikė susirašinėjimą trumposiomis žinutėmis su R. K.. R. K. dėl E. J. susitikimo su vaiku nieko neatrašė, nurodė E. J. atsiųsti užpildytą formą dėl nepanaudotų dienų. E. J. pakartotinai parašė dėl susitikimo su vaiku 2020 m. gegužės 25 ir 26 dienomis. Teismo patvirtintos bendravimo tvarkos 2 punkte nustatyta, kad vaiko motina turi teisę kiekvienos savaitės bėgyje bendrauti su dukra po vieną darbo dieną, paimdama vaiką iš ugdymo įstaigos vakare ir nuvesdama į ugdymo įstaigą kitos dienos ryte. Konkreti diena, kada vaiko motina paims dukrą iš ugdymo įstaigos, turi būti suderinta su vaiko tėvu ne vėliau kaip likus 2 (dviem) dienoms iki numatyto bendravimo laiko. Išieškotoja taip pat bandė su R. K. derinti susitikimą su vaiku 2020 m. gegužės 18 d., tačiau susitikimas neįvyko. Vykdymo procese R. K. el. paštu antstolių kontorą informavo, kad karantinas nėra pasibaigęs, E. J. yra leidžiama bendrauti su vaiku nuotolinio ryšio priemonėmis.  2020 kovo 14 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 207 paskelbtas karantinas. Vaiko tėvai sutarė, kad karantino metu bendravimas su vaiku vyks nuotolinio ryšio priemonėmis, o už nepanaudotas dienas bus atlyginta per 2020 metus, pridedant po vieną dieną prie savaitgalių pagal nustatytą bendravimo tvarką. 2020 m. gegužės 13 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 475 nuo š. m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą.

26.       Nustatytos aplinkybės patvirtina, kad skolininkas R. K. pažeidė sprendimo bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog skolininkas R. K. teismo procesinio sprendimo nevykdė savo subjektyvių vertinimų pagrindu ir tokiu būdu prisiėmė riziką dėl galimos atsakomybės už tokius veiksmus, tokiu būdu pažeisdamas (sprendimo bendravimo tvarkos 2 punktą), taigi apeliantas pažeidė teismo nustatytą motinos ir vaiko bendravimo tvarką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog aplinkybė, kad dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino buvo ribojamas žmonių bendravimas, tačiau 2020 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 475, nuo 2020 m. gegužės 18 d. karantino sąlygos sušvelnintos, leista vykdyti ikimokyklinį ir priešmokyklinį ugdymą bei neformalųjį vaikų švietimą. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad karantino režimas nėra pagrindas apriboti vaiko teisę bendrauti ir matytis su skyriumi gyvenančia mama ir savaime neeliminuoja skolininko, kaip tėvo, pareigos geranoriškai bendradarbiauti su vaiko mama, tokiu būdu užtikrinant teismo nustatytos bendravimo tvarkos vykdymą.

27.       Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog R. K., su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi pareigą dėti pastangas, kad vaiko teisė į bendravimą su kartu negyvenančia mama būtų maksimaliai įgyvendinta. Konkrečiu atveju apelianto nurodytos priežastys, dėl kurių apeliantas neužtikrino vaiko susitikimo su motina, nėra pateisinamos, nėra objektyvios. Tuo atveju, jei šalims sudėtinga užtikrinti vaikų bendravimo su išieškotoju tvarką pagal faktiškai susiklosčiusią situaciją, jos turėtų spręsti klausimą dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku pakeitimo. Akivaizdu, kad tik abiejų šalių pastangomis gali būti tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesai bei užtikrintas sklandus vaiko ir jo motinos bendravimas, todėl tam būtinas R. K., bendradarbiavimas ir kooperavimasis su vaiko motina E. J..

28.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendžia, kad konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. K. skyrė vienkartinę 150 EUR baudą, nustatęs, jog jis nesilaikė teismo patvirtintos bendravimo tvarkos. Paskirta bauda yra proporcinga bei atitinkanti CPK 771 straipsnyje nustatytus tikslus.

29.       Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06- 01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylos procesinės baigties

30.       Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aukščiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl suinteresuoto asmens R. K. atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas                                                  Vaclovas Paulikas