Civilinė byla Nr. 3K-3-468-403/2017

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00406-2012-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.9; 3.1.17; 3.3.4.2.9; 3.5.14

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Vinco Versecko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo civilinėje byloje pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Mažoji Venecija“ dėl žemės nuomos mokesčio ir delspinigių priteisimo, trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių vykdomojo rašto išdavimą, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė išduoti vykdomąjį raštą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties vykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. spalio 4 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi ji išnuomojo atsakovei 0,4951 ha valstybinės žemės sklypą Ignalinoje, Turistų g. 30. Šalys sutarė, kad nuomininkė įsigytame sklype turi pastatyti konferencijų ir parodų centrą. Nuomininkė taip pat įsipareigojo iki kiekvienų metų gruodžio 15 d. sumokėti 28 962 Eur (100 000 Lt) žemės nuomos mokestį. Atsakovei nemokant šio mokesčio nuo 2008 m., ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Mažoji Venecija“ 115 848 Eur (400 000 Lt) žemės nuomos mokesčio už 2008–2011 metus, 7393,99 Eur (25 530 Lt) delspinigių, iš viso 123 242 Eur (425 530 Lt).
4. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį (toliau – Taikos sutartis) ir civilinę bylą nutraukė.
5. Prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ieškovė grindė tuo, kad atsakovė nevykdo Taikos sutarties sąlygų. Atsakovė Taikos sutartimi įsipareigojo iki 2014 m. sausio 1 d. atlikti ne mažiau kaip 50 proc. visų pastato statybos darbų ir nebaigtos statybos statinį įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, bet nėra baigusi pastato statybų (Nekilnojamojo turto registro duomenimis, pastatyta tik 8 proc. pastato). Šiuo metu žemės nuomos mokesčio nepriemoka yra 227 351,70 Eur bei 6209,45 Eur delspinigių, bendra skola už 2008–2015 metus sudaro 233 727,83 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi netenkino prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo.
7. Teismas nurodė, kad atsakovė 2013 m. gruodžio 23 d. raštu pranešė ieškovei apie 51 proc. pastato baigtumą, pridėdama kadastro duomenų bylos kopiją. Teismas sprendė, kad Taikos sutarties 2.1 punkto įsipareigojimas įvykdytas laiku. Ieškovė nereiškė pretenzijų dėl to, kad pastato 51 proc. baigtumas neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Atsakovė 2014 m. birželio 9 d. rašte ieškovę informavo apie atliktus darbus ir prašė pratęsti jos įsipareigojimų pagal Taikos sutartį terminus. Iš ieškovės 2014 m. liepos 2 d. atsakymo teismas nustatė, kad ji iš esmės neprieštaravo dėl terminų pakeitimo, jeigu atsakovė įvykdys Taikos sutarties 1.2 ir 1.3 punktų reikalavimus. Teismas, vertindamas Taikos sutarties nuostatas, padarė išvadą apie susiklosčiusią šalių praktiką, kad atsakovė apie statybos darbų etapų užbaigimą ir Taikos sutarties įvykdymą informuodavo pateikdama kadastrinių duomenų bylą. Atsakovė, 2015 m. sausio 1 d. pabaigusi ginčo pastato statybas ir pateikusi kadastrinių matavimų bylą, kurioje nurodytas 100 proc. pastato baigtumas, turėjo pagrindą tikėtis, jog yra įvykdžiusi ir Taikos sutarties 1.1 punkte numatytą įsipareigojimą – pastatyti ir įrengti viešbutį su konferencijų sale. Ieškovė iki 2015 m. lapkričio 5 d. nekėlė pretenzijų atsakovei dėl Taikos sutarties nevykdymo.
8. Teismas nurodė ir tai, kad atsakovė 2016 m. sausio 6 d. kreipėsi į ieškovę su prašymu išduoti specialiuosius architektūros reikalavimus, ieškovė 2016 m. sausio 13 d. išdavė atsakovei šiuos reikalavimus viešbučio paskirties svečių namams suprojektuoti, kad būtų pakoreguotas techninis pastato projektas. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė derasi su galimais būsimais pastato pirkėjais, kurie suinteresuoti įsigyti pastatą viešbučio ir sveikatingumo veiklai plėtoti. Atsakovė pateikė įrodymus, kad viešbučio techninis projektas parengtas, 2016 m. balandžio 21 d. išduotas ieškovės leidimas statyti naują viešbučių paskirties statinį – svečių namus, todėl vykdomi pastato atidavimo Valstybinei komisijai vertinti darbai. Atsakovės 2016 m. sausio 15 d. pažyma patvirtina, kad jos investicijos į ginčo objektą sudarė 337 655 Eur, o užbaigiant apdailos darbus papildomai dar investuota 48 475,97 Eur.
9. Teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovei išnuomoto žemės sklypo rinkos vertė, 2007 m. Nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo 13 215,07 Eur (45 629 Lt); pradinė šio žemės sklypo nuomos kaina nustatyta 28 962 Eur (100 000 Lt) per metus, todėl teismas pripažino tikėtinu atsakovės teiginį, jog dėl tokios kainos buvo sutarta trumpam laikotarpiui. Šalys abipusių nuolaidų būdu susitarė, kad ieškovė nereikalaus tokios nesąžiningos kainos, jeigu atsakovė pastatys viešbučio su konferencijų sale pastatą, taip pat susitarta dėl pastato pastatymo terminų bei 15 darbo vietų įkūrimo. Teismas sprendė, kad atsakovė yra įvykdžiusi esmines Taikos sutarties sąlygas, nes pastato pastatymas reiškia ir darbo vietų sukūrimą. Aplinkybių, kad atsakovė nustatytu laiku dėl nesklandumų su projektiniais dokumentais nespėjo pastato įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, teismas nelaikė esminiu Taikos sutarties pažeidimu, dėl kurio atsakovei galėtų būti taikomos sutartyje nustatytos šio formalaus sutarties pažeidimo pasekmės.
10. Teismas, konstatavęs, kad esminės Taikos sutarties sąlygos įvykdytos, prašymą išduoti vykdomąjį raštą atmetė.
11. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą.
12. Teismas nurodė, kad, sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą Taikos sutartį klausimą, reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog Taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai įvykdomos. Teismas pažymėjo, kad prašymo išduoti vykdomąjį raštą tikslas – išieškoti žemės nuomos mokestį ir delspinigius, kurių ieškovė turėtų atsisakyti atsakovei įvykdžius savo įsipareigojimus, nustatytus Taikos sutarties 1.1, 1.3 punktuose. Esant įvykdytai Taikos sutarties 1.2 punkto sąlygai ir nesant Taikos sutartyje nustatyta, kokias kitokias sumas privalėtų mokėti atsakovė netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo atveju, Taikos sutarties sąlygų perkėlimas į vykdomąjį raštą nesuponuotų galimybės reikalauti iš atsakovės sumokėti kokią nors apibrėžtą sumą.
13. Ieškovė buvo pareiškusi ieškinį dėl 115 848 Eur (400 000 Lt) žemės nuomos mokesčio už 2008–2011 metus bei 7393,99 Eur (25 530 Lt) delspinigių, iš viso 123 424,01 Eur (425 530 Lt) priteisimo. Vykdomuoju raštu ji siekia išieškoti 227 351,70 Eur žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2008–2015 metus bei 6209,45 Eur delspinigių (bendra suma 233 727,83 Eur). Tačiau Taikos sutartyje šalys nebuvo aptarusios, kada ir kaip atsakovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju turėtų būti sumokėta (visa ar iš dalies) ieškinio dalyku buvusi suma. Taikos sutartyje apskritai nenurodyta galimybės priskaičiuoti papildomus mokesčius. Teismas vykdomojo rašto išdavimo procese neturi teisės keisti teismo patvirtintos Taikos sutarties sąlygų, todėl, vien atsižvelgiant į vykdomojo rašto gavimo tikslą, teismo nuomone, nėra pagrindo išduoti vykdomąjį raštą (Taikos sutartyje nenurodytos jokios iš atsakovės išieškotinos sumos).
14. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad iš esmės kyla ir šalių ginčas dėl Taikos sutarties sąlygų, susijusių su statinių pastatymu, įrengimu, atliktų darbų apimtimi bei galimybėmis įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šalys susitarė dėl priešpriešinių įsipareigojimų. Dėl jų (ne tik dėl atsakovės įsipareigojimų) netinkamo vykdymo taip pat kyla ginčas. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės aiškinimo praktika, pagal kurią teismo patvirtintos Taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo, šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu ir vykdomasis raštas gali būti išduotas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovė Ignalinos rajono savivaldybės administracija prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškovės prašymą tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo ir taikymo taisykles ir nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė yra įvykdžiusi esmines taikos sutarties sąlygas. Teismų nustatyta, kad atsakovė iki 2014 m. sausio 1 d. neįregistravo nebaigto statyti statinio Nekilnojamojo turto registre, kaip buvo nustatyta Taikos sutarties 1.3 punkte. Atsakovė neįrodė ir to, kad iki 2015 m. sausio 1 d. ji išsinuomotame žemės sklype įrengė viešbutį su konferencijų sale ir sukūrė jame ne mažiau kaip 15 darbo vietų, kaip buvo nustatyta Taikos sutarties 1.1 punkte. Teismai netinkamai aiškino Taikos sutarties sąlygą dėl 15 darbo vietų sukūrimo, nepagrįstai nurodė, kad pastato pastatymas savaime reiškia ir darbo vietų sukūrimą. Darbo vietų sukūrimas yra realus darbo vietų skaičiaus padidėjimas konkrečioje įstaigoje, taigi pastato pastatymas tik sukuria prielaidas sukurti darbo vietas. Be to, Taikos sutarties 1.1 punkto esmė yra ta, kad iki nurodyto termino žemės sklype būtų pastatytas, įrengtas ir veiktų viešbutis su konferencijų sale. Tik šiai sąlygai esant ieškovė sutiko atsisakyti reikalavimo sumokėti žemės nuomos mokesčio dalį už 2010–2014 metus ir neskaičiuoti už šį laikotarpį delspinigių. Aplinkybė, kad atsakovė pranešė apie statybos baigtumą, nelaikytina tinkamu sutarties įvykdymu, nes turėtų būti pateiktas statybos užbaigimo aktas.
2. Teismai, grįsdami savo sprendimą, rėmėsi teismų nutartimis bylose, kurių faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi, be to, jos priimtos iki Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 646 straipsnio redakcijos, nustačiusios vykdomojo rašto pagal teismo patvirtintą taikos sutartį išdavimo tvarką, įsigaliojimo.
3. Teismai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovės įsipareigojimų nevykdymas nulemtas priešpriešinių ieškovės prievolių nevykdymo. Ieškovė savo įsipareigojimus vykdė laiku ir tinkamai. Apie poreikį koreguoti techninį pastato projektą atsakovė žinojo dar iki taikos sutarties sudarymo, be to, dėl specialiųjų reikalavimų koreguoti techninį projektą išdavimo atsakovė kreipėsi į ieškovę tik 2016 m. sausio 6 d., t. y. jau suėjus taikos sutartyje nustatytiems terminams.
4. Taikos sutartyje šalys nenustatė, kada turėtų būti sumokėta ieškinio dalyku buvusi suma (Taikos sutarties 2.2 punktas), jei atsakovė neįvykdo dalies Taikos sutarties sąlygų, tačiau teismas privalėjo šiuo atveju išduoti ieškovei vykdomąjį raštą dėl šių neįvykdytų Taikos sutarties sąlygų, ir jau vykdymo procese turėjo būti sprendžiama, kurios šių sąlygų yra vykdytinos.
5. Esant situacijai, kai atsakovė yra akivaizdžiai neįvykdžiusi esminių Taikos sutarties sąlygų bei palikus galioti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartis (kuriose, atvirkščiai, konstatuota, jog esmines Taikos sutarties sąlygas atsakovė įvykdė), susiklostytų situacija, kuri iš esmės užkirstų kelią ieškovei ginti savo pažeistas teises, kadangi įsiteisėjusios pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutartys šalims turės prejudicinę galią. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka, automatiškai nereiškia, jog procesas gali būti atnaujinamas nesant CPK 366 straipsnyje nurodytų pagrindų.
16. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pareiškimu dėl prisidėjimo prie ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos kasacinio skundo prašo kasacinį skundą tenkinti.
17. Atsakovė UAB „Mažoji Venecija“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1. Ieškovė kasaciniu skundu nekelia CK 6.193 straipsnio aiškinimo ir taikymo klausimų, tačiau iš esmės nesutinka su teismų įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitos išvados. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad konkrečios sutarties turinio ir jos sąlygų aiškinimas, sutartimi sulygtų šalių teisių ir pareigų nustatymas yra fakto klausimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Taigi, kasacinis teismas turėtų vadovautis žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovė įvykdė esmines taikos sutarties sąlygas, ieškovė savo elgesiu patvirtino, jog pritaria atliktų darbų fiksavimui pateikiant kadastrines bylas.
2. Teismai tinkamai išnagrinėjo taikos sutarties sąlygas, jas vertino vadovaudamiesi sutarčių aiškinimo taisyklėmis. Teismai rėmėsi lingvistiniu sutarties sąlygų aiškinimu ir pagrįstai konstatavo, kad šalys susitarė dėl priešpriešinių įsipareigojimų. Teismai pagrįstai atsižvelgė į šalių elgesį po sutarties sudarymo. Atsakovė yra statybos bendrovė, kuri niekada neužsiėmė viešbučių valdymu ir nesiekė juo užsiimti, todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovė pati valdys viešbutį ir sukurs 15 darbo vietų. Nors ieškovė, nesutikdama su Taikos sutarties sąlygos dėl darbo vietų sukūrimo įvykdymu, remiasi Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu dėl gairių dėl pagalbos užimtumui, tačiau Taikos sutartyje žodžių junginio „sukurti darbo vietas“ ieškovė su atsakove nesiejo su bendrijos teisės aktais dėl pagalbos užimtumui.
3. Pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma. Sprendžiant tokio vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pirmiausiai reikia nustatyti, ar yra pagrindas konstatuoti, jog taikos sutarties sąlygos neįvykdytos (nevykdomos) ir ar jos gali būti priverstinai įvykdomos apskritai. Byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai įvykdė Taikos sutarties 1.2 punktą dėl konkrečių mokėjimų; net ir itin siaurai ir formaliai traktuojant Taikos sutarties 1.1, 1.3 punktuose nustatytas sąlygas, dėl Taikos sutarties dalies, kuria įsipareigota pastatyti ir įrengti pastatą, vykdomasis raštas negalėtų būti išduodamas, nes viešbutis jau pastatytas, užtrukęs tik registravimo procesas. Vykdomųjų raštų išdavimo tvarką reglamentuoja ne tik CPK 646 straipsnis, bet visas CPK XLIV skyrius, kurio nuostatos taikomos sistemiškai. CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad vykdomajame rašte, be kita ko, turi būti nurodoma su išieškojimu susijusi rezoliucinė procesinio sprendimo dalis pažodžiui. Taigi vykdomojo rašto turinys turi atitikti nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį ir teismas negali savo nuožiūra įrašyti nuostatų (mokėtinų sumų), kurios nėra nurodytos nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinėje dalyje. Sprendimo vykdymo tvarkos pakeitimu galima išspręsti procesinius šio sprendimo vykdymo klausimus, tačiau ne įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61/2008; 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015). Taigi neįtvirtintos teismo nutartyje sąlygos ar jos rezoliucinėje dalyje nenurodytos sumos (skaičiavimų) įrašymas į vykdomąjį raštą objektyviai yra negalimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl vykdomojo rašto išdavimo, kai nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis

18. Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus (CK 6.983 straipsnio 1 dalis). Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, priima nutartį, kuria nutraukia bylą, joje nurodomos tvirtinamos šalių taikos sutarties sąlygos (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (lot. res judicata) galią ir yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 1, 2 dalys).
19. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti. Spręsdamas vykdomojo rašto išdavimo klausimą, teismas gali pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeisdamas šalių susitarimo esmės (CPK 646 straipsnio 3 dalis).
20. Vykdomajame rašte negali būti įrašomas kitoks šalių susitarimo turinys nei tas, kuris nurodytas taikos sutartį patvirtinančioje teismo nutartyje. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad kai šalys ginčą išsprendžia taikiai, tarpusavio nuolaidų būdu sudaro taikos sutartį ir teismas šią patvirtina, sutartis įgyja res judicata galią (CK 6.985 straipsnis), tampa priverstinai vykdytinu dokumentu ir vykdoma pagal tokias formuluotes ir tik tokia apimtimi, kuri yra nurodyta teismo procesiniame sprendime dėl jos patvirtinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-437/2013).
21. Šioje byloje prašymą išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties vykdymo ieškovė grindė tuo, kad atsakovė neįvykdė Taikos sutarties sąlygos iki nurodyto termino žemės sklype pastatyti ir įrengti funkcionuojantį viešbutį su konferencijų sale, sukuriant jame 15 darbo vietų. Vilniaus apygardos teismas, konstatavęs, kad atsakovė įvykdė esmines Taikos sutarties sąlygas, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi atmetė prašymą išduoti vykdomąjį raštą.
22. Nors Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės Ignalinos rajono savivaldybės administracijos atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartį paliko nepakeistą, teismas nenagrinėjo klausimo dėl Taikos sutartyje nustatytų įsipareigojimų (ne)tinkamo vykdymo, nes padarė išvadą, kad vykdomasis raštas ieškovei negalėjo būti išduotas dėl to, jog, Taikos sutartyje nesant jokių ieškovės prisiimtų įsipareigojimų mokėti kokias nors konkrečias sumas (išskyrus Taikos sutarties 1.2 punkte numatytą įsipareigojimą, kuris įvykdytas ir dėl jo įvykdymo ginčo nėra), nesant Taikos sutartyje nustatyta, kokias kitokias sumas privalėtų mokėti atsakovė netinkamo savo įsipareigojimų vykdymo atveju, Taikos sutarties sąlygų perkėlimas į vykdomąjį raštą nesuponuotų galimybės reikalauti iš atsakovės sumokėti kokią nors apibrėžtą sumą. Kaip argumentą apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad iš esmės kyla ir šalių ginčas dėl Taikos sutarties sąlygų, susijusių su statinių pastatymu, įrengimu, atliktų darbų apimtimi bei galimybėmis įregistruoti juos Nekilnojamojo turto registre, įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad civilinėje byloje, dėl kurios sudaryta taikos sutartis, ieškovės ieškinio dalykas (reikalavimas) buvo 115 848 Eur (400 000 Lt) žemės nuomos mokestis už 2008–2011 metus bei 7394 Eur (25 530 Lt) delspinigių, iš viso 425 530 Lt (123 424 Eur), o iš ieškovės prašymo turinio matyti, kad ji vykdomuoju raštu siekia išieškoti jau net 227 351,70 Eur žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2008–2015 metus bei 6209,45 Eur delspinigių, t. y. bendrą 233 727,83 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Taikos sutartyje šalys (kažkodėl) neaptarė, kada ir kaip atsakovės prisiimtų įsipareigojimų netinkamo vykdymo atveju turėtų būti sumokėta (visa ar iš dalies) netgi bylos nagrinėjimo metu ieškinio dalyku buvusi suma, o papildomai priskaičiuotų mokesčių sumos pagal Taikos sutarties sąlygas apskritai negali būti identifikuotos, ir bet kuriuo atveju jos galėtų būti išieškomos tik konstatavus naujoje byloje jų reikalavimo pagrįstumą teismo sprendimu ir išdavus jo pagrindu vykdomąjį raštą.
23. Pažymėtina, kad įstatymai nedraudžia šalims susitarti taikos sutartyje ir dėl papildomų įsipareigojimų, inter alia (be kita ko), dėl priešpriešinių, kurie tiesiogiai nepatenka į byloje sprendžiamo ginčo dalyką, bet būtini tam, kad šalys galėtų išspręsti ginčą taikiai, t. y. sudarydamos taikos sutartį.
24. Sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį klausimą, svarbu nustatyti ne tik faktą, kad taikos sutartis yra nevykdoma, bet ir įvertinti, ar taikos sutarties sąlygos, dėl kurių vykdymo prašoma išduoti vykdomąjį raštą, yra aiškios, ar šalys jas supranta vienodai ir apskritai ar jos gali būti priverstinai vykdomos, ar neprašoma išduoti vykdomąjį raštą ir dėl reikalavimų, dėl kurių vykdymo nebuvo susitarta taikos sutartyje, nors jie ir susiję su šalių ginču, kuris buvo sprendžiamas byloje, kurioje buvo patvirtinta taikos sutartis.
25. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nustačius, jog teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygos nėra aiškios, šalys jas supranta skirtingai ir (ar) jų priverstinai vykdyti neįmanoma apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui įstatyme nurodyta galimybė šalies prašymu peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka (CPK 646 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-351-421/2016, 28 punktas).
26. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad, teismo patvirtintos taikos sutarties vykdymo proceso metu tarp šalių kilus ginčui dėl pagrindinių sutarties sąlygų pažeidimo ir netesybų už tai mokėjimo, suinteresuotai šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl netesybų priteisimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2010). Analogiškos nuostatos buvo laikomasi ir kitoje kasacinio teismo nutartyje – Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-481/2010, kurioje taip pat nurodyta, kad reikalavimai dėl taikos sutarties pažeidimo ir kylančių teisinių padarinių, jų faktinis ir teisinis pagrindas negali būti išnagrinėti vykdymo proceso tvarka vykdomojoje byloje dalyvaujant antstoliui, o turi būti sprendžiami atskiroje civilinėje byloje ieškinio teisenos tvarka.
27. Pagal CPK 137 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintą teisinį reguliavimą teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis patvirtinti šalių taikos sutartį, o pagal CPK 293 straipsnio 3, 5 punktuose nustatytą teisinį reguliavimą taikos sutarties tarp šalių patvirtinimo faktas yra pagrindas nutraukti bylą. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vykdomojo rašto išdavimo procese teismai turi įvertinti įsiteisėjusios teismo nutarties, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, res judicata reikšmę, t. y. tokia nutartimi nustatytų aplinkybių prejudicialumą ir draudimą pakartotinai kreiptis su ieškiniu dėl tapataus ginčo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-528-706/2015).
28. CPK 646 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teismo, atsisakiusio išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo, pareiga išaiškinti šalims teisę kreiptis dėl teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, peržiūrėjimo proceso atnaujinimo tvarka.
29. Vadinasi, pagal CPK nustatytą teisinį reguliavimą teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties sąlygų vykdymo suponuoja proceso atnaujinimą byloje, kurioje buvo patvirtinta šalių taikos sutartis.
30. Pažymėtina, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusia teismo nutartimi, inter alia, nutartimi, kuria buvo patvirtinta šalių taikos sutartis, procesas gali būti atnaujintas, jeigu yra proceso atnaujinimo pagrindai, nustatyti CPK 366 straipsnio 1 dalyje.
31. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atvejais, kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas, paprastai turi būti CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Kai vykdomasis raštas pagal taikos sutarties sąlygas negali būti išduodamas dėl to, kad tarp šalių kyla ginčas dėl taikos sutarties sąlygų įvykdymo, kadangi taikos sutarties sąlygas šalys supranta skirtingai, darytina išvada, kad teismas negalėjo patvirtinti tokios taikos sutarties, nes nebuvo suderinta šalių valia, t. y. šalys nebuvo susitarusios. Tokiais atvejais konstatuotinas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nustatytas proceso atnaujinimo pagrindas. Šis proceso atnaujinimo pagrindas turėtų būti taikomas ir tais atvejais, kai yra įsiteisėjusi teismo nutartis, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis, kurios sąlygose nustatytų pareigų šalims nevykdant, jų priverstinai vykdyti neįmanoma.
32. Atvejai, kada, teismui atsisakius išduoti vykdomąjį raštą pagal taikos sutarties sąlygas, nėra pagrindo atnaujinti procesą, bet šaliai atsiranda materialinis teisinis pagrindas ir procesinės prielaidos kreiptis į teismą su ieškiniu dėl reikalavimų tenkinimo ir vykdomasis raštas gali būti išduodamas tik vykdant šiuo klausimu priimtą teismo sprendimą, gali būti itin reti. Paprastai tai atvejai, kada atsisakoma išduoti vykdomąjį raštą dėl reikalavimų, kurių pagrindas yra ne tiesioginis, bet išvestinis iš kitos taikos sutarties šalies pareigos vykdyti tokios sutarties sąlygas, inter alia, kai reikalaujama mokėti netesybas dėl to, kad taikos sutarties šalis pažeidė pagrindines sutarties sąlygas.
33. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas šioje byloje iš esmės tinkamai aiškino ir taikė vykdomojo rašto pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutarties išdavimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančias proceso teisės normas ir pagrįstai atsisakė jį išduoti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Netenkinus kasacinio skundo, iš ieškovės priteistinos kitos šalies patirtos bylinėjimosi kasaciniame teisme išlaidos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
35. Atsakovė pateikė įrodymus, kad kasaciniame teisme patyrė 1331,58 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovės advokato pagalbai apmokėti patirtų išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalių dydžių. Dėl to iš ieškovės priteistina atsakovei 1331,58 Eur atstovavimo išlaidų atlyginimo.
36. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 20 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 3,20 Eur tokių išlaidų. Netenkinus kasacinio skundo, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 288768350) uždarosios akcinės bendrovės „Mažoji Venecija“ (j. a. k. 300535461) naudai 1331,58 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus trisdešimt vieną Eur 58 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš Ignalinos rajono savivaldybės administracijos (j. a. k. 288768350) valstybės naudai 3,20 Eur (tris Eur 20 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai              Andžiej Maciejevski

              Algirdas Taminskas

              Vincas Verseckas