Civilinė byla Nr. 2A-1477-866/2021

Teisminio proceso Nr. 2-39-3-01316-2019-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.18.3.; 2.6.18.6.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 1 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Mikonienės, Astos Pikelienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Laimos Ribokaitės,  apeliacine tvarka rašytiniame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Logistics“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2021 m. vasario 17 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veneti“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MG Logistics“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Logistics“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Veneti“ dėl rangos darbų kainos sumažinimo ir avanso priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Veneti“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „MG Logistics“ (toliau – atsakovė) 1 436,00 Eur skolos už atliktus darbus, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytos žodinės rangos sutarties pagrindu atliko izoterminės puspriekabės „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo remonto darbus. Vadovaujantis ieškovės 2019 m. rugsėjo 17 d. parengta remonto darbų kalkuliacija puspriekabės remontą apėmė šie darbai: 1) kairės pusės priekinio kampo remontas/paruošimas/dažymas; 2) kairės pusės priekinio apatinio profilio remontas/paruošimas/dažymas; 3) galinių kilpų ir bamperio paruošimas/dažymas; 4) kranų laikiklio paruošimas/dažymas; 5) rėmo galo paruošimas/dažymas; 6) dešinės pusės galinio profilio paruošimas/dažymas; 7) dešinės pusės sienos remontas/paruošimas/dažymas; 8) dešinės pusės profilio remontas/paruošimas/dažymas; 9) dešinės pusės priekinio kampo remontas/paruošimas/dažymas; 10) dešinės pusės priekinės sienos remontas/paruošimas/dažymas; 11) agregato durelių remontas/paruošimas/dažymas, kuris darbų eigoje buvo pakeistas į kairės pusės galinės sienos/profilio remontą (paruošimą-dažymą). Atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos 1936,00 Eur sumą, ją sumokant dalimis, t. y. pusę sumos sumokant puspriekabės perdavimo darbų atlikimui metu, likusią dalį sumos sumokant darbų rezultato priėmimo metu. 2019 m. rugsėjo 30 d. ieškovė išrašė ir pateikė atsakovei išankstinę PVM sąskaitą-faktūrą serija VEN Nr. 141, tačiau iki šiol atsakovė yra atlikusi tik vieną mokėjimą 500,00 Eur sumai, todėl liko skolinga ieškovei 1436,00 Eur.

3.       Atsakovė patikslintu priešieškiniu teismo prašė: 1) ieškovės UAB „Veneti“ ieškinį atmesti; 2) sumažinti ieškovės UAB „Veneti“ pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartį atliktų darbų kainą iki 0,00 Eur ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 500,00 Eur dydžio avansą; 3) prieisti 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4.       Atsakovė nurodė, kad 2019 m. spalio 28 d. atsiimant puspriekabę pastebėjo, kad kėbulo šonai yra nudažyti netinkama spalva, todėl mėgino telefonu susisiekti su ieškovės atstovais dėl nekokybiškai atliktų darbų, tačiau ieškovė vengė bendrauti. Dėl šios priežasties, atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. pateikė ieškovei pretenziją, kurioje nurodė, kad atsiėmus puspriekabę dviejų savaičių laikotarpyje ant nudažytų metalinių dalių pradėjo ryškėti rūdys. Pretenzijoje nurodoma, kad kėbulo detalėse nepašalintos rūdys, nepanaudotos antikorozinės medžiagos ir gruntas, netinkamai parinkta kėbulo dažų spalva – vietoje baltos matinės spalvos nudažyta blizgiu baltu atspalviu. Atsakovė pretenzijoje akcentavo, kad rėmo spalva pagal techninį pasą buvo juoda, tačiau ieškovė atliekant darbus nudažė pilka spalva, paties rėmo galinė dalis nudažyta naudojant teptuką, atliekant dažymo darbus išteptos tam tikros kitos puspriekabės detalės. Atsakovė pretenzijoje įspėjo, kad likusią darbų kainą sumokės tik ieškovei pašalinus darbų trūkumus, nurodė, kad puspriekabę darbų trūkumams pašalinti galės pristatyti pavasarį bei prašė pateikti atliktus darbus atitinkančią sąmatą. Atsakovė priešieškinyje pažymėjo, kad ieškovė atsakymo į pretenziją nepateikė. Nurodė, kad puspriekabės remonto darbai atlikti nekokybiškai, o dėl tokio darbų rezultato puspriekabės būklė iš esmės pablogėjo ir atsakovė neturi galimybės darbų rezultato naudoti pagal paskirtį bei yra priversta pakartotinai atlikti remonto darbus, todėl prašo sumažinti remonto darbų kainą iki 0,00 Eur.

5.       Atsakovė pabrėžė, kad ieškovė iki šiol nėra perdavusi atsakovei atliktų darbų rezultato, kaip tai numato Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 1 dalis, t. y. šalims pasirašant darbų priėmimo aktą. Nurodė, kad už puspriekabės remonto darbus 2019 m. spalio 25 d. atliko 500,00 Eur avansinį mokėjimo pavedimą. Atsižvelgiant į tai, kad remonto darbų atlikimo kaina mažintina iki 0,00 Eur, atsakovė vertino, kad ieškovė turi pareigą grąžinti sumokėtą 500,00 Eur dydžio avansą.

6.       Ieškovė UAB „Veneti“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį, kuriame išdėstytų motyvų pagrindu nurodė su priešieškiniu nesutinkanti ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

7.       Ieškovė nurodė, kad puspriekabę darbų atlikimui atsakovė perdavė 2019 m. spalio 2 d., darbų atlikimo metu šalys nenutrūkstamai bendravo ir 2019 m. spalio 17 d. pabaigusi remonto darbus, ieškovė informavo atsakovę, kad ji gali atvykti pasiimti puspriekabę jau kitą dieną, t. y. 2019 m. spalio 18 d. Pažymėjo, kad atsakovė nurodė tuo metu negalėsianti pasiimti puspriekabės, atsižvelgiant į tai, ieškovė informavo atsakovę, jog dėl būtinybės atlikti remonto darbus kitoms transporto priemonėms ieškovė negalinti laikyti puspriekabės dirbtuvėje ir ketinanti ją pastatyti lauke, kur atsakovė galės bet kuriuo momentu ją pasiimti. Ieškovė pabrėžė, kad atsakovė vienašališkai, nepranešusi ieškovei, 2019 m. spalio 21 d. pasiėmė puspriekabę, atliktų darbų neįformindama darbų priėmimo aktu. Anot ieškovės, priešingai nei teigia atsakovė, ieškovė niekada neatsisakė tinkamai įforminti darbų priėmimo – perdavimo akto. Ieškovė paaiškino, kad po kelių dienų atsakovė telefonu išsakė pretenzijas dėl puspriekabės rėmo galo spalvos neatitikimo, tačiau jokių papildomų pretenzijų dėl darbų kokybės nepareiškė. Ieškovė nurodė sutikusi perdažyti minėtą detalę atsakovės pageidaujama spalva ir pasiūlė atsakovei jai patogiu metu atgabenti puspriekabę darbų atlikimui. Pažymėjo, kad 2019 m. spalio 25 d. atsakovė atliko mokėjimą 500,00 Eur sumai ir nuo to laikotarpio ieškovė mėgino susisiekti su atsakove dėl likusios darbų kainos apmokėjimo ir puspriekabės detalės perdažymo, tačiau atsakovė bendrauti vengė.

8.       Ieškovė, nesutikdama su 2019 m. lapkričio 22 d. gauta atsakovės 2019 m. lapkričio 15 d. pretenzija nurodė, kad reaguodamas į ją, ieškovės atstovas inicijavo susitikimą su atsakovės atstovu. Susitikimo metu ieškovės atstovas, siekiant nustatyti puspriekabės remonto darbų defektus ir juos pašalinti, siūlė atsakovės atstovui kuo skubiau atgabenti puspriekabę apžiūrai, tačiau atsakovė puspriekabės taip ir neatgabeno. Atsižvelgiant į tai, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos už remonto darbus priteisimo ir pažymėjo, kad iki šiol neatsisako ištaisyti galimus remonto darbų defektus.

9.       Nurodė, kad remonto darbai atlikti kokybiškai, be jokių trūkumų bei defektų, kartu pabrėžiant, kad atsakovė remonto darbų trūkumų egzistavimo fakto neįrodė. Ieškovės manymu, byloje esančios puspriekabės nuotraukos niekaip nepagrindžia remonto darbų trūkūmų, kadangi atsakovės nurodomi rūdžių atsiradimo atvejai nutraukose yra užfiksuoti tik ant tokių puspriekabės vietų, kurių remonto/dažymo darbų neapėmė ieškovės ir atsakovės susitarimas. Ieškovė nurodė, kad prieš dažymo procesą siekiant išvalyti kėbulo detales nuo rūdžių buvo naudojamas gruntas, kuris yra antikorozinė medžiaga, todėl nesutinka su atsakovės teiginiu, jog tokio pobūdžio medžiagos apskritai nebuvo naudojamos. Pažymėjo, kad visos dažymo spalvos buvo parinktos tinkamai, kadangi puspriekabės kėbulas buvo nudažytas tokia pat spalva kaip ir likusi, t. y. ieškovės neremontuota puspriekabės kėbulo dalis. Ieškovė paaiškino, kad atsakovė neketino esmingai investuoti į puspriekabės remontą, todėl buvo sutarta šonines kėbulo dalis dažyti tik atitinkamose dalyse, ko pasekoje atsirado tam tikri balti atspalviai/spalvų neatitikimai.

10.       Ieškovė nesutiko, kad iki šiol nėra perdavusi remonto darbų ir nurodė, kad darbų rezultato perdavimas-priėmimas yra įvykęs, kadangi atsakovė pasiėmė puspriekabę iš ieškovės dirbtuvių ir penkis mėnesius faktiškai naudojosi atliktų darbų rezultatu. Ieškovės manymu, šiuo atveju egzistuoja formalus teisinis trūkumas, kadangi darbų priėmimas nebuvo įformintas abiejų šalių pasirašytu aktu, tačiau šį trūkumą iš esmės sąlygojo atsakovės veiksmai, kadangi ji iki šiol vengia tai padaryti, nors faktiškai naudojosi darbų rezultatu. Ieškovė nurodė, kad net ir tuo atveju, jeigu egzistuotų remonto darbų trūkumai, tai būtų pagrindas nebent tam tikra dalimi sumažinti darbų kainą, tačiau tai nesuteikia atsakovei teisės naudotis darbų rezultatu neatlyginant ieškovei už faktiškai atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį bei priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 952,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 952,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 914,11 Eur bylinėjimosi išlaidas; sumažino ieškovės pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartį atliktų darbų kainą iki 1 452,00 Eur (sumažinta suma 484,00 Eur su 21 proc. PVM); kitą ieškinio ir priešieškinio dalį atmetė.

12.       Teismas pripažino, kad tarp šalių faktiškai susiklostė rangos sutartiniai santykiai, atsiradę žodinės sutarties pagrindu ir nors rašytinės sutarties šalys nesudarė, tačiau teismas vertino, kad ieškovės PVM sąskaitos faktūros išrašymas ir pateikimas atsakovei laikytinas įrodymu, pagrindžiančiu šalis siejančius sutartinius santykius. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į tai, jog ieškovės išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje nėra nurodytas apmokėjimo terminas, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komericines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 4 straipsniu, teismas sprendė, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytą 1936,00 Eur sumą atsakovė turėjo sumokėti per 30 kalendorinių dienų nuo sąskaitos gavimo dienos, tačiau sumokėjo tik dalį, t. y. 500,00 Eur, todėl liko nesumokėta 1 436,00 Eur suma. Teismas įvertino, kad atsakovė tokiais savo veiksmais jai išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą priėmė, kartu pažymėdamas, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė būtų atsisakiusi priimti ieškovės atliktus remonto darbus.

13.       Teismas sprendė, kad atsižvelgiant į tai, jog po atliktų remonto darbų atsakovė puspriekabę iš ieškovės dirbtuvių pasiėmė, tai reiškia darbų rezultato perdavimą atsakovei, sąlygojantį atsakovės pareigą tinkamai už juos atsiskaityti su ieškove. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nors byloje nėra duomenų apie abiejų šalių pasirašytą darbų priėmimo-perdavimo aktą, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovė puspriekabę atsiėmė, ją naudojo savo veikloje laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio mėn. iki 2020 m. gegužės mėn. Atsižvelgiant į tai, teismas priėjo prie išvados, kad nepaisant pablogėjusios puspriekabės techninės būklės, po atliktų remonto darbų atsakovė galėjo tinkamai naudotis puspriekabe pagal jos tikslinę paskirtį.

14.       Teismas pažymėjo, kad visi puspriekabės trūkumai, kuriuos atsakovė įrodinėjo remdamasi faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu bei defektiniu aktu, nustatyti praėjus dešimčiai mėnesių po remonto darbų atlikimo, t. y. 2020 m. rugpjūčio 31 d. Atsižvelgiant į tai, teismas vertino, kad remonto darbų trūkumai galėjo būti nustatyti tinkamai priimant darbą pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl konstatavo, kad atsakovė, priimdama remonto darbų rezultatą jų nepatikrinusi, šiuo atveju praranda teisę remtis darbo trūkumų faktu.

15.       Kartu pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad nors ieškovė ir nesutinka su remonto darbų trūkumų egzistavimo faktu, tačiau tiek po to, kai atsakovė atsiėmė puspriekabę iš ieškovės dirbtuvių, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu neprieštaravo, kad puspriekabė nudažyta netinkamu baltos spalvos atspalviu, t. y. vietoje baltos matinės buvo nudažyta blizgiu baltu atspalviu ir nurodė sutinkanti tinkamai perdažyti puspriekabės kėbulą. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė iš dalies tenkinti priešieškinio reikalavimą ir sumažinti atliktų remonto darbų kainą minusuojant pagal sąmatą priklaususią mokėti kainą už kėbulo dažymo darbus, tokiu būdu sumažinant kainą 484,00 Eur su 21 proc. PVM, t. y. iki 1 452,00 Eur (1 936,00 Eur – 484,00 Eur). 

16.       Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsižvelgiant į remonto darbų kainos sumažinimą, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas ieškinį tenkinti iš dalies, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiant 952,00 Eur (1452,00 Eur – 500,00 Eur).

17.       Teismas pažymėjo, jog tiek ieškinį, tiek priešieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos. Nustatė, jog ieškovė patyrė 43,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų ir 2 517,64 Eur atstovavimo išlaidų, iš viso 2 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovė patyrė 15,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų, 1 650,00 Eur atstovavimo išlaidų, 151,25 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo parengimą, 400,00 Eur už specialisto J. G. atliktą defektų nustatymą, iš viso 2 201,25 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškinys, tiek priešieškinis tenkintini iš dalies, pirmosios instancijos teismas šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas sumažino proporcingai patenkintai reikalavimų daliai.

18.       Teismas laikė, jog abiejų šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos ir objektyvios, bei nusprendė atlikti užskaitymą, iš ieškovei priteistinos sumos minusuojant atsakovei priklausančią bylinėjimosi išlaidų sumą (1 468,17 Eur – 554,06 Eur), tokiu būdu ieškovei priteisiant 914,11 Eur bylinėjimosi išlaidas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

19.       Atsakovė (apeliantė) UAB „MG Logistics“ apeliaciniu skundu prašo: 1) Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – „sumažinti ieškovės UAB „Veneti“ pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartį atliktų darbų kainą iki 0,00 Eur ir priteisti iš ieškovės UAB „Veneti“ atsakovės UAB „MG Logistics“ naudai sumokėtą 500,00 Eur avansą“; 2) priteisti iš ieškovės atsakovės naudai bylinėjimosi išlaidas.

20.       Apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą netinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, padarė prieštaringas ir nepagrįstas išvadas, kas sąlygojo nepagrįstą ieškovės reikalavimo patenkinimą, kuriuo ieškovei suteikta teisė gauti atlyginimą už akivaizdžiai nekokybiškus puspriekabės remonto darbus.

21.       Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė pasiėmusi puspriekabę po atliktų remonto darbų priėmė darbų rezultatą ir todėl turi pareigą atsiskaityti su ieškove, atsakovė nurodė, kad ji neturėjo galimybės tinkamai priimti darbų rezultato. Atsakovė pabrėžė, kad nors byloje ir pateiktas 2019 m. spalio 2 d. darbų priėmimo-perdavimo aktas, tačiau jį vienašališkai pasirašė tik ieškovė, tuo tarpu byloje esantys liudytojų parodymai patvirtina, kad ieškovė nesiekė tinkamai perduoti darbų rezultato atsakovei, kadangi po kėbulo remonto puspriekabė buvo išvaryta iš gamyklinių patalpų į aikštelę, atsakovei nebuvo pateikta informacija apie darbų perdavimo laiką ir net po to, kai atsakovė atsiėmė puspriekabę, ieškovė nepateikė jai darbų perdavimo akto, kuriame būtų įformintas atliktų darbų perdavimas kartu suteikiant galimybę atsakovei konstatuoti darbų trūkumus.

22.       Atsakovės įsitikinimu tai, kad jos atstovas nusprendė pasiimti puspriekabę iš jo manymu nesaugios aikštelės nesudaro pagrindo išvadai, kad darbų rezultatas atsakovei buvo perduotas tinkamai. Vertino, kad skundžiamu sprendimu kuriama ydinga praktika, kuomet nesąžiningam rangovui tinkamai neperdavus darbų rezultato suteikiama galimybė išvengti atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovei nepateikus informacijos apie atliktus darbus, jų atlikimą bei būsimą perdavimą, galiausiai nepateikus darbų priėmimo-perdavimo akto, iš to kylančios pasekmės negali būti nepagrįstai perkeliamos atsakovei.

23.       Atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad darbų trūkumai buvo nustatyti praėjus dešimčiai mėnesių. Atsakovė pažymėjo, kad visi akivaizdūs darbų trukumai buvo užfiksuoti ieškovei įteiktoje 2019 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje, kurią ieškovė gavo, tačiau, kaip nurodė jos atstovas teismo posėdžio metu, į ją nematė būtinybės atsakyti. Atsakovė pažymėjo, kad visi 2019 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje nurodyti trūkumai, be kita ko, buvo konstatuoti ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. antstolio Gintauto Puodžiuko faktinių aplinkybių konstatavimo protokole bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docento dr. J. G. defektiniame apžiūros akte. Nurodytame akte bei protokole, be kita ko, konstatuota: 

23.1.                      Apžiūrint puspriekabės kairės ir dešinės pusių dažytą šaldytuvo korpusą, vizualiai matosi spalvų skirtumas, matyti baltos spalvos kvadratas, išsiskiriantis šviesia, balta blizgia spalva, ant dažyto paviršiaus nebuvo daromas spalvos perėjimas, nudažytos nepilnos sekcijos, ant dažytų paviršių aptikta smulkių pūslelių. Pažymėta, kad tokie defektai dažnai susidaro dėl netinkamos dažymo technologijos.

23.2.                      Apžiūrint puspriekabės rėmo apačią nustatyta, kad dalis rėmo nudažyta pilka spalva, nors originali puspriekabės konstrukcija yra juodos spalvos. Pagal dažymo potėpius spręstina, kad dažymas atliktas volelio arba teptuko pagalba, kadangi ant laidų matyti dažų likučiai. Nudažyta tik išorinė rėmo dalis, vidinė rėmo dalis nedažyta, ant perdažytų paviršių konstrukcija vietomis paveikta korozijos, jos atsiradimą galėjo sąlygoti netinkamas paviršiaus paruošimas prieš dažymą.

23.3.                      Apžiūrint puspriekabės dešinės pusės šaldytuvo rėmo dalį, kuri yra pagaminta iš stiklo pluošto audinio, aptiktas trūkis – ištrupėjimas. Matyti, kad ištrupėjusi dalis glaistyta, nors tokį trūkį reikalinga tinkamai paruošus klijuoti stiklo pluoštu ir tik vėliau atlikti glaistymo darbus. Šiuo atveju tik užglaisčius trūkį nuo dinaminių apkrovų konstrukcijoje atskilus storam glaisto sluoksniui, susiformavo 350 mm ilgio pažaida.

23.4.                      Apžiūrint puspriekabės balną buvo išmatuotas dažų storis ir palygintas su puspriekabės priekyje esančiu šaldiklio apsauginio skydo dažų storiu, gauti rezultatai užfiksuoti defektiniame apžiūros akte pateikiamoje lentelėje, iš kurios duomenų matyti, kad perdažytos detalės dažų storis yra skirtingas. Nustatyta, kad puspriekabės priekinė dalis paveikta korozijos, priekinė dalis dažyta balta spalva, nors vidinė konstrukcijos dalis nedažyta, nepašalintos rūdžių sankaupos.

23.5.                      Apžiūrint priekyje esančias kopėtėles nustatyta, kad konstrukcija po perdažymo yra paveikta korozijos.

24.       Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad puspriekabės naudojimas pagal paskirtį patvirtina ieškovės atliktų darbų kokybę yra nepagrįsta. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju buvo atliekami tokio pobūdžio puspriekabės remonto darbai, kurių netinkamas atlikimas iš esmės niekaip neužkerta kelio naudoti puspriekabę pagal jos tikslinę paskirtį, t. y. gabenti krovinius. Atsakovė papildomai pažymėjo, kad aplinkybė, jog puspriekabę buvo galima tinkamai eksploatuoti nereiškia, kad ieškovės atlikti darbai šiuo atveju atitinka įprastai tokios rūšies darbams keliamus kokybės reikalavimus. Anot atsakovės, vertindamas rangos darbų kokybę pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar praėjus dviejų savaičių ar net dešimties mėnesių laikotarpiui, ant remontuotinų vietų pagrįstai galėjo atsirasti korozijos židiniai, pūslelės, ištrupėti stiklo pluoštu ir glaistu taisytos vietos ir kiti nagrinėjamu atveju paaiškėję darbų trūkumai.

25.       Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad byloje esantis faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas bei defektinis aktas nepatvirtina ieškovės nekokybiškai atliktų darbų fakto, kadangi defektai užfiksuoti praėjus dešimčiai mėnesių po rangos darbų atlikimo, minėtas protokolas bei aktas surašyti ieškovei nedalyvaujant. Atsakovė pažymėjo, kad siekė operatyviai išspręsti tarp šalių kilusį ginčą ir tik ieškovei išreiškus nesutikimą dėl galimai netinkamos darbų kokybės, atsakovė nusprendė kreiptis į antstolį ir VGTU docentą dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir defektinio akto parengimo, todėl tai, kad minėti dokumentai parengti praėjus dešimčiai mėnesių nuo atliktų darbų, iš esmės nepašalina ieškovės atsakomybės už nekokybiškai atliktus darbus, be kita ko, apie darbų defektus ieškovei buvo žinoma iškart po netinkamo darbų perdavimo. Pabrėžė, kad ieškovės atliktiems darbams, be kita ko, taikytina įstatyminė dviejų metų garantija, o puspriekabės remonto darbai turi atitikti CK 6.663 straipsnio 1 dalyje numatytus kokybės kriterijus, todėl nei po dviejų savaičių, nei po dešimties mėnesių negali atsirasti defektiniame akte užfiksuoti trūkumai, įrodantys nekokybiškai atliktų rangos darbų rezultatus.

26.       Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino faktiškai atliktų rangos darbų trūkumų ir tokiems darbams įprastai keliamų reikalavimų, todėl iš atsakovės ieškovei buvo priteista skola už itin nekokybiškai atliktų rangos darbų rezultatą. Atsakovė taip pat nurodė, kad skundžiamu sprendimu visi nustatyti remonto darbų trūkumai nepagrįstai buvo pripažinti akivaizdžiais trūkumais. Paaiškino, kad praėjus dviem savaitėm po puspriekabės atsiėmimo tam tikrose vietose ėmė ryškėti korozija, smulkių pūslelių atsiradimas, ištrupėjęs glaistas, pasimatė netolygus dažų sluoksnis ir kiti trūkumai, kurie negali būti priskirtini akivaizdiems, po remonto iškart matomiems, trūkumams. Atsakovės teigimu teismas, nevertindamas nustatytų trūkumų priskirtinumo akivaizdiems ir paslėptiems, nepagrįstai visus nustatytus trūkumus priskyrė akivaizdiems, tokiu būdu neteisėtai paneigdamas atsakovės teisę remtis akivaizdžių trūkumų egzistavimo faktu.

27.       Atsakovės manymu, pirmosios instancijos teismas, viena vertus pripažindamas, kad atsakovė neturi teisės remtis akivaizdžiais trūkumais, kita vertus sumažindamas darbų kainą remiantis akivaizdžiu trūkumu dėl puspriekabės kėbulo spalvų neatitikimo, padarė vieną kitai prieštaraujančias išvadas, todėl sprendimas laikytinas neteisėtu.

28.       Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „Veneti“ atsiliepimu su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

29.       Nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai pripažino, kad atsakovės atliktas puspriekabės atsiėmimas yra darbų rezultato priėmimas, sąlygojantis atsakovės pareigą atsiskaityti už atliktus darbus. Pridūrė, kad darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo tinkamai įformintas dėl pačios atsakovės kaltės, kadangi ieškovė buvo pasiruošusi tinkamai perduoti darbų rezultatą prieš tai kartu jį apžiūrint ir sudarant atsakovei galimybes fiksuoti atsakovės pretenzijas dėl galimų darbų trūkumų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, nepranešusi ieškovei, nusprendė pasiimti puspriekabę iš stovėjimo aikštelės, susidarė situacija, kuomet darbų priėmimo-perdavimo aktas nebuvo pasirašytas abiejų sutarties šalių.

30.       Pasisakydama dėl faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir defektinio akto įrodomosios galios, ieškovė nurodė, kad šie dokumentai negali būti prilyginami objektyviai ir nešališkai atliktos ekspertizės aktui ir jo įrodomajai galiai. Pažymėjo, kad užfiksuojant minėtuose dokumentuose konstatuotus trūkumus nedalyvavo ieškovė ar jos atstovai, tokiu būdu buvo užkirstas kelias pateikti paaiškinimus bei pastabas protokolą ir defektinį aktą surašiusiems asmenims.

31.       Pažymėjo, protokole ir defektiniame akte fiksuojami tikrovės neatitinkantys duomenys dėl pagal rangos sutartį atliktinų darbų sąrašo, kadangi išvardijami trūkumai tokių puspriekabės vietų, kurios apskritai neturėjo būti remontuojamos, kaip antai vidinės rėmo dalys, apsauginis šaldiklio skydas (arba „agregato durelės“), puspriekabės balno priekinės dalies vidinė pusė (arba „kranų laikiklis“) puspriekabės kopėtėlės. Nurodė, kad atitinkama dalis sąmatoje įvardintų puspriekabės vietų, kurioms buvo atliekami remonto darbai: vidinės rėmo kairės pusės priekinis kampas, priekinis apatinis profilis, dešinės pusės galinis profilis, priekinis kampas, priekinė siena, apskritai nebuvo įvardintos ir įvertintos protokole bei defektiniame akte. Nurodytuose dokumentuose atlikto vertinimo metu, be kita ko, nebuvo vertinama, kad po atliktų remonto darbų puspriekabė buvo eksploatuojama apie dešimt mėnesių. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė neįrodė trūkumų egzistavimo fakto, o byloje esantis protokolas ir defektinis aktas iš esmės nepagrindžia trūkumų apimties bei to, kad jų šalinimo vertė sudaro visą rangos sutarties kainą, t. y. 1 936,00 Eur.

32.       Ieškovė, reaguodama į apeliacinio skundo argumentus dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl akivaizdžių trūkumų prieštaringumo nurodė, kad sprendime padaryta išvada, jog atsakovė neturi teisės remtis akivaizdžių trūkumų egzistavimo faktu yra visiškai pagrįsta. Vis dėlto, ieškovė nurodė, kad teismo sprendimas dalyje dėl darbų kainos sumažinimo, susijusio su puspriekabės kėbulo baltos spalvos neatitikimais yra nepagrįsta, kadangi ieškovė nuo pat kilusio ginčo pradžios sutiko perdažyti ne puspriekabės šonus, tačiau rėmo galą (iš pilkos į originalią juodą spalvą); pažymėjo, kad šiuo atveju rėmo spalvos neatitikimas nėra darbo trūkumas, o ieškovės sutikimas perdažyti rėmą buvo siekis taikiai išspręsti tarp šalių kilusį nesutarimą. Ieškovė pabrėžė, kad toks sutikimas neturėtų būti tapatinamas su atsakovės teise reikalauti darbų kainos sumažinimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

33.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reglamentuojamam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri, be kitų aspektų (pvz., CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 ir 314 straipsniai), pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (tas yra būdinga visiškai apeliacijai), o, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šis ribotos apeliacijos aspektas įstatymo lygmeniu yra įtvirtintas CPK 320 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas neturi teisės peržengti šių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų, nebent egzistuoja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, apeliacinio nagrinėjimo pagrindas yra apeliacinio skundo argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018).

34.       Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

35.       Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo ir atsakovės patikslintas priešieškinis dėl rangos darbų kainos sumažinimo ir avanso priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

36.       Bylos įrodymai patvirtina, kad šalys žodžiu tarėsi dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančios puspriekabės „Lamberet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kėbulo remonto darbų. 2019 m. rugsėjo 25 d. atsakovė pateikė ieškovei puspriekabės nuotraukas, kurias apžiūrėjęs vienas iš ieškovės darbuotojų sudarė remonto darbų kalkuliaciją su joje numatomais atlikti darbais ir kainomis, kuri 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikta atsakovei suderinimui ir tą pačią dieną atsakovės patvirtinta. Tokiu būdu šalys 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarė žodinės rangos sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti puspriekabės kėbulo remonto darbus bei perduoti darbo rezultatą atsakovei, o atsakovė įsipareigojo priimti ieškovės tinkamai atliktus darbus ir sumokėti už juos šalių sutartą 1936,00 Eur kainą.

37.       Bylos duomenimis nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. sudarytos žodinės rangos sutarties pagrindu ieškovė 2019 m. rugsėjo 30 d. išrašė ir pateikė atsakovei PVM sąskaitą-faktūrą serija VEN Nr. 141 už atliktus puspriekabės remonto darbus 1 936,00 Eur sumai. Atsakovė 2019 m. spalio 25 d. atliko mokėjimą 500,00 Eur sumai, likusią sumą mokėti atsisakė dėl nustatytų darbų trūkumų.

38.       Bylos nagrinėjimo metu tarp šalių kilo ginčas dėl faktiškai įvykusio darbų perdavimo atitkties CK 6.662 straipsnio 1 dalies reikalavimams. Ieškovės įsitikinimu, faktinis darbų perdavimas yra įvykęs, o darbų priėmimo-perdavimo aktas yra nepasirašytas dėl atsakovės kaltės, kadangi ieškovė tokio pobūdžio dokumentą buvo parengusi ir siekė juo tinkamai įforminti darbų perdavimą. Atsakovė savo ruožtu nurodo, ieškovė iki šiol vengia tinkamo darbų perdavimo įforminimo, kadangi šalys nepasirašė darbų priėmimo-perdavimo akto, kuriame atsakovė galėtų užfiksuoti darbų trūkumus, tokiu būdu darbų rezultatas nėra tinkamai perduotas juos užsakiusiai atsakovei.

39.       CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). Taip pabrėžiama, kad prievolinių santykių dalyviai, įgyvendindami savo prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Analogiškai sutarties šalių pareiga bendradarbiauti, įgyvendinant savo teises ir pareigas, įtvirtinta ir sutarčių teisėje. CK 6.200 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi CK akcentuojami du pareigos bendradarbiauti principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės įvykdymo kliūtis ir pan.

40.       Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pareiga bendradarbiauti yra ir viena sąžiningumo principo išraiškų sutarčių teisėje. Aiškinant pareigos bendradarbiauti principo turinį galima išskirti tokius elementus: pareiga informuoti, duoti nurodymus, suteikti pagalbą, sudaryti tinkamas darbo sąlygas, koordinuoti veiksmus ir pan. Kiekvienu konkrečiu atveju šių elementų sąrašas gali kisti priklausomai nuo šalis siejančios sutarties pobūdžio. Kita vertus, pareiga bendradarbiauti nėra absoliuti, egzistuoja tam tikros jos ribos, kurios nustatomos atsižvelgiant į pagrįstus lūkesčius, kad kiekviena šalis savo pareigas vykdys tinkamai. Pažymėtina ir tai, kad noras bendradarbiauti turi būti abipusis, nes priešingu atveju sutartis gali likti taip ir neįgyvendinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2013).

41.       Pareigos bendradarbiauti principas, be kita ko, neaplenkia ir rangos sutarties teisinių santykių, kadangi vykdant rangos sutartį ypač svarbu laikytis šalių bendradarbiavimo (kooperavimosi) principo. Ši pareiga vienodai svarbi abiem sutarties šalims, ir viena iš šalių, pati nesilaikiusi bendradarbiavimo pareigos, neturi teisės panaudoti kitos šalies bendradarbiavimo stokos prieš ją kaip pagrindo atsisakyti vykdyti savo pievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

42.       Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad ieškovė, 2019 m. spalio 17 d. pabaigusi puspriekabės remonto darbus informavo apie tai atsakovę, kartu nurodydama, kad ji galinti puspriekabę atiimti. Vėlesnis ieškovės elgesys rodo, kad per kelias dienas nesulaukusi, kol atsakovė suremontuotą puspriekabę atsiims, ieškovė priėmė sprendimą puspriekabę iš savo dirbtuvių išgabenti į šalimais lauke esančią stovėjimo aikštelę. Tuo tarpu vienas iš atsakovės atstovų, atsitiktinai pamatęs puspriekabę stovint lauke, nusprendė nepranešant ieškovei ją išgabenti iš nurodytos stovėjimo aikštelės. Taigi, nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kuomet darbų rezultatas buvo perduotas bei priimtas ginčo šalims nesudarant darbų perdavimo–priėmimo akto ir tokiu būdu prarandant galimybę konstatuoti darbų trūkumus. 

43.       Vadovaujantis aukščiau nurodyta įstatymine pareiga šalių bendradarbiavimo (kooperacijos) pareiga bei kasacinio teismo išaiškinimais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju susiklosčiusi situacija, kuomet darbų rezultato priėmimas-perdavimas įvyko jo tinkamai neįforminant bei neužfiksuojant darbų priėmimo-perdavimo aktu, yra šalių pasyvaus elgesio ir kooperacijos stokos neigiamų padarinių rizika, už kurią atsakingos abi sutarties šalys. Šalių elgesys po remonto darbų atlikimo sudaro pagrindą išvadai, kad tiek ieškovė, nesirūpindama tinkamu darbų rezultato perdavimu, tiek atsakovė vienašališkai, nepranešant ieškovei, pasiimdama suremontuotą puspriekabę, nedėjo pakankamai pasatangų bendradarbiauti ir kooperuotis savalaikiai priimant bei perduodant darbų rezultatą iškart po puspriekabės kėbulo remonto darbų atlikimo.

44.       Iš bylos nagrinėjimo metu išsakytos bei procesiniuose dokumentuose išdėstytos šalių pozicijos matyti, kad tiek ieškovė, tiek atsakovė didelę reikšmę teikia aplinkybei, kad nebuvo tinkamai sudarytas darbų priėmimo-perdavimo aktas. Ieškovė, viena vertus, nurodo, atsakovė iš esmės prarado teisę remtis remonto darbų trūkumų egzistavimo faktu, kadangi vengė tinkamai įforminti darbų rezultato priėmimą. Kita vertus, atsakovė nurodo, kad darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas šiuo atveju sąlygoja tai, kad ieškovės atliktas remonto darbų rezultatas iki šiol nėra tinkamai perduotas, todėl tokia ieškovės neveikimo našta šiuo atveju negali būti nepagrįstai perkeliama atsakovei, reikalaujant atsiskaityti už remonto darbus egzistuojant darbų trūkumams.

45.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiūrėti ir priimti atliktą darbą (jo rezultatą). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. To paties straipsnio 2 dalis nustato, kad užsakovas, priimdamas atliktą darbą pastebėjęs darbų trūkumus, gali trūkumų faktu remtis tik tuo atveju, jeigu darbų priėmimo akte ar kitame dokumente, patvirtinančiame darbų priėmimą, tie trūkumai buvo aptarti arba yra numatyta užsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau.

46.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad rašytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besąlygiška prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti. Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiškai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abišaliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007). Faktai, kad darbų priėmimas pagal CK 6.644 straipsnio 1 dalyje ir 6.662 straipsnyje nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatą pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad šalys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia šalių nuo prievolių, kylančių iš sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamą darbo rezultatą būtų sumokama sulygta kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2009; 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011). 

47.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas, kuriuo remiasi abi šalys, įrodinėdamos savo reikalavimų pagrįstumą, negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti užsakovę (atsakovę) nuo pareigos atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Kita vertus, nesutiktina ir su ieškovės pozicija, kad darbų priėmimo-perdavimo akto nebuvimas šiuo atveju panaikina atsakovės teisę remtis puspriekabės kėbulo remonto darbų trūkumų egzistavimo faktu. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad darbų trūkumai neužfiksuoti darbų priėmimo-perdavimo akte, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tokie trūkumai iš viso neegzistuoja ir objektyviai negali būti jais besiremiančios šalies (šiuo atveju atsakovės) įrodinėjami remiantis kitais leistinais įrodymais, pagrindžiančiais darbų trūkumų egzistavimą.

Dėl priešieškinio reikalavimų

48.       Nagrinėjamu atveju vienas iš priešieškinio reikalavimų buvo sumažinti ieškovės pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartį atliktų darbų kainą iki 0,00 Eur ir priteisti iš ieškovės atsakovės naudai 500,00 Eur dydžio avansą. Atsakovė šį ieškinio reikalavimą iš esmės įrodinėja ieškovės atliktų puspriekabės remonto darbų trūkumais. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog CK nėra išvardyta, kokie reikalavimai priskirtini prie kylančių dėl atliktų darbų trūkumų CK 6.667 straipsnio 1 dalies prasme. Ar ieškinys pareikštas dėl atliktų darbų trūkumų, nustatoma atsižvelgiant į ieškinyje suformuotą jo pagrindą ir dalyką. Reikalavimas priteisti iš atsakovo už atliktus darbus jam sumokėtą sumą vertintinas kaip reikalavimas taikyti užsakovui CK 6.665 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą teisių gynimo priemonę, t. y. sumažinti darbų kainą iki nulio; toks reikalavimas nevertintinas kaip reikalavimas atlyginti žalą, nes jis reiškiamas remiantis netinkama darbų kokybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2013).

49.       Svarbiausia rangovo pareiga yra atlikti tam tikrą darbą ir gauti jo rezultatą. Reikšminga šios pareigos sudėtinė dalis yra pareiga užtikrinti darbo rezultato kokybę, kitaip dar vadinama rangovo pareiga garantuoti darbų kokybės atitiktį sutarčiai – atitikties sutarčiai garantija arba kokybės garantija pagal įstatymą (CK 6.663 straipsnis, 6.665 straipsnio 1 dalis).

50.       Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad rangovas laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą bei konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui visų pirma lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos, – įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatymas ar rangos sutartis nustato atliekamų darbų privalomus reikalavimus, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali numatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus. Spręsdamas tarp rangovo ir užsakovo kilusį ginčą dėl darbų kokybės, teismas negali apsiriboti rangos sutarties vertinimu ir konstatavimu, kad atlikti darbai atitinka sutarties sąlygas, rangos darbų kokybė taip pat turi būti įvertinta pagal įprastus tos rūšies darbams ir (ar) įstatyme specialiai įtvirtintus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020).

51.       Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad šalys žodinės rangos sutarties pagrindu būtų susitarusios dėl konkrečių reikalavimų, kuriuos turi atitikti puspriekabės kėbulo remonto darbai, ar dėl kokių nors aukštesnių, nei įprasta, reikalavimų. Taigi, remonto darbai privalėjo atitikti įprastus tokio pobūdžio darbams keliamus reikalavimus, turėti įprastai reikalaujamas savybes. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sprendžia, jog tam, kad puspriekabės kėbulo remonto darbai atitiktų įprastus reikalavimus ir turėtų įprastai reikalaujamas savybes, jie turėjo, be kita ko, protingą terminą išlikti be išorinių trūkumų ir pažeidimų. Tačiau byloje nustatyta, kad dalies remonto darbų atlikimo metu atsirado kėbulo kosmetinių defektų – išsiskyrė puspriekabės šoninių sienų baltos spalvos atspalviai, vietomis pradėjo ryškėti korozijos židiniai, ištrupėjo glaisto sluoksnis ir kt. Tai reiškia, kad jie neatitiko įprastų tokio pobūdžio remonto darbams keliamų reikalavimų, neturėjo įprastai reikalaujamų savybių ir pradėjo ryškėti po pakankamai trumpo (bylos duomenimis dviejų savaičių) laikotarpio.

52.       Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija vertina, kad šiuo atveju trūkumų egzistavimo faktas yra akivaizdus, tačiau siekiant tinkamai įvertinti priešieškinio reikalavimo dėl darbų kainos sumažinimo iki 0,00 Eur pagrįstumą, apeliacinės instancijos teismas mano esant tikslinga įvertinti kiekvieną atsakovės įrodinėjamą darbų trūkumą ir jo atitktį su byloje esančiais įrodymais ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.

53.       Remiantis atsakovės byloje pateiktu 2020 m. rugpjūčio 31 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Mechanikos fakulteto Mechanikos ir medžiagų inžinerijos katedros docento dr. J. G. surašytu defektiniu apžiūros aktu, vienas iš apžiūros metu nustatytų trūkumų buvo kairės ir dešinės pusių šaldytuvo korpusuose matomas spalvų skirtumas, iš puspriekabės nuotraukų tiek kairėje, tiek dešinėse pusėse matyti baltos spalvos kvadratas, išsiskiriantis šviesia, balta blizgia spalva. VGTU docento teigimu, tokio pobūdžio defektą galėjo sąlygoti netinkama dažymo technologija: ant dažyto paviršiaus nebuvo daromas spalvos perėjimas, nudažytos nepilnos sekcijos, ant dažytų paviršių aptikta smulkių pūslelių. Byloje esanti 2017 m. rugsėjo 17 d. remonto darbų kalkuliacija patvirtina, kad buvo susitarta dėl dešinės pusės sienos remonto/paruošimo/dažymo darbų už 200,00 Eur kainą (242,00 Eur su 21 proc. PVM). Iš minėtos kalkuliacijos taip pat matyti, kad pirminis susitarimas taip pat apėmė agregato durelių remonto/paruošimo/dažymo darbus už 150,00 Eur kainą (181,50 Eur su 21 proc. PVM), tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, kad darbų atlikimo metu šis susitarimas buvo keičiamas, susitariant dėl kairės pusės galinės sienos profilio remonto/paruošimos dažymo darbų, pasiliekant prie tos pačios (181,50 Eur su 21 proc. PVM) kainos. Atsižvelgiant į tai, kad šie abiejų puspriekabės kėbulo sienų dažymo darbai buvo atlikti tikėtinai nesilaikant tinkamos dažymos technologijos, kadangi matyti akivaizdus spalvos skirtumas, detalesnė puspriekabės apžiūra patvirtina, kad ant dažytų paviršių matyti smulkios pūslelės, trūkiai, todėl apeliacinės instancijos teismas vertina, kad šie darbai atlikti nekokybiškai, todėl mano esant tikslinga darbų kainą atitinkamai sumažinti 423,50 Eur (242,00 Eur + 181,50 Eur) suma.

54.       Defektiniame akte (2 punktas) taip pat nustatyta, kad dalis rėmo nudažyta pilka spalva, nors ši puspriekabės konstrukcija originaliai yra juodos spalvos. VGTU docentas konstatavo, kad pagal dažymo potėpius, dažymas, tikėtina, atliktas volelio arba teptuko pagalba, kadangi ant laidų matyti dažų likučiai. Nudažyta tik išorinė rėmo dalis, vidinė rėmo dalis nedažyta, ant perdažytų paviršių konstrukcija vietomis paveikta korozijos, jos atsiradimą galėjo sąlygoti netinkamas paviršiaus paruošimas prieš dažymą. Iš byloje esančios remonto darbų kalkuliacijos matyti, kad rėmo galo paruošimo/dažymo darbai apėmė 350,00 Eur (423,50 Eur su 21 proc. PVM) kainą. Šios detalės spalvos neatitikimą, be kita ko, konstatavo ir atsakovė 2019 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje. Teisėjų kolegija pažymi, kad priešingai nei skundžiamame sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas, būtent dėl rėmo spalvos, o ne dėl puspriekabės šonų spalvų neatitikimo, ieškovė sutiko atlikti papildomus perdažymo darbus. Minėtą aplinkybę patvirtina ir ieškovė kartu nurodydama, kad nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu darbų kainos sumažinimu. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad egzistuoja pagrindas papildomai 423,50 Eur suma sumažinti darbų kainą ir šioje dalyje.

55.       Defektiniu aktu (3 punktas) nustatyta, kad apžiūrint dešinės pusės šaldytuvo rėmo dalį, kuri yra pagaminta iš stiklo pluošto audinio, aptiktas trūkis – ištrupėjimas, kurį nors ir buvo mėginama užglaistyti, tačiau dėl tikėtinai netinkamo glaistymo darbų atlikimo ilgainiui susiformavo 350 mm ilgio pažaida. Bylos duomenimis, ieškovės darbuotojas liudytojas M. Š. 2020 m. gruodžio 3 d. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šią puspriekabės vietą tvarkė. Remonto darbų kalkuliacijoje atskirų dešinės pusės šaldytuvo rėmo darbų nenumatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad minėtos pažaidos susiformavimas yra nekokybiškai atlikto darbo rezultatas, tačiau vertina, kad stiklo pluošto audinio trūkio darbus apėmė ir šios nutarties 53 punkte aptarti dešinės pusės sienos remonto/paruošimo/dažymo darbai, už kurių netinkamą atlikimą nuspręsta darbų kainą atitinkamai sumažinti.

56.       Taip pat defektinio akto 4 punkte konstatuojama, kad apžiūrint puspriekabės balną buvo išmatuotas dažų storis ir palygintas su puspriekabės priekyje esančiu šaldiklio apsauginio skydo dažų storiu, gauti rezultatai užfiksuoti defektiniame apžiūros akte pateikiamoje lentelėje, iš kurios duomenų matyti, kad perdažytos detalės dažų storis yra skirtingas. Defektinio akto 5 punkte nurodoma, kad apžiūrint puspriekabės kopėtėles nustatyta, kad konstrukcija po perdažymo yra paveikta korozijos. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo su defektinio akto 4 ir 5 punkte nustatytais defektais, kaip ieškovės darbų trūkūmais, nesutinkanti, kadangi remonto darbų kalkuliacija ir šalių susitarimas puspriekabės balno ir kopetėlių remonto darbų neapėmė. Apeliacinės instancijos teismas su tokia ieškovės pozicija sutinka tik iš dalies.

57.       Viena vertus, iš tikrųjų sutiktina su ieškove, kad šalių susitarimas dėl puspriekabės remonto darbų neapėmė kopėtėlių remonto/paruošimo/dažymo darbų, nors defektinio akto 5 punkte kopėtėlių konstrukcija yra paveikta korozijos. Nurodytą aplinkybę iš esmės patvirtina ir byloje esantys įrodymai, kadangi remonto kalkuliacijoje tokio pobūdžio remonto darbai nebuvo numatyti, atsakovė savo pateiktoje 2019 m. lapkričio 15 d. pretenzijoje apie šį defektą taip pat nieko nenurodė. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad byloje pateiktos atsakovės atstovo 2019 m. rugsėjo 25 d. vienam iš ieškovės darbuotojų siųstos nuotraukos, kuriose matomos remontuotinos puspriekabės vietos ir kurių pagrindu, be kita ko, vėliau buvo atliekami remonto darbai. Pažymėtina, kad nurodytose nuotraukose taip pat nėra atvaizduotos puspriekabės kopėtėlės. Taigi, išdėstytų aplinkybių pagrindų teisėjų kolegija sprendžia, kad nors defektinio akto 5 punkte esančiose nuotraukose matoma, kad puspriekabės kopėtėlių konstrukcija akivaizdžiai paveikta korozijos, tačiau byloje esantys įrodymai iš esmės nesudaro pagrindo konstatuoti esant šalių susitarimą dėl puspriekabės kopėtėlių remonto darbų, todėl šiuo atveju nėra pagrindo kokia nors apimtimi mažinti rangos darbų kainą.

58.       Kita vertus, defektinio akto 4 punkte konstatuojamas puspriekabės balno priekinės dalies defektas, kuris grindžiamas tuo, jog ši dalis paveikta korozijos, puspriekabės išorinė dalis nudažyta balta spalva, tačiau vidinė dalis yra juodos spalvos, kas iš esmės sąlygoja, kad vidinė konstrukcijos dalis nedažyta, nepašalintos rūdžių sankaupos. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad puspriekabės balno priekinės dalis neretai buvo įvardijama kaip „kranų laikiklis“, tokia formuluotė nurodoma ir ieškovės atsiliepime į apeliacinį skundą. Byloje esanti remonto darbų kalkuliacija patvirtina, kad šalių susitarimas, be kita ko, apėmė ir kranų laikiklio paruošimo/dažymo darbus, kurių kaina siekė 110,00 Eur (133,10 Eur su 21 proc. PVM). Nagrinėjamu atveju šalys skirtingai nurodo kranų laikiklio remonto darbų apimtį – atsakovės įsitikinimu, darbai apėmė tiek išorinės, tiek vidinės konstrukcijos dažymo darbus, tuo tarpu ieškovė bei jos darbuotojai teigia, kad buvo susitarta tik dėl išorinės konstrukcijos dalies perdažymo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nesant aiškaus šalių susitarimo dėl kranų laikiklio darbų apimties, reikšminga įvertinti faktiškai atliktus puspriekabės balno priekinės dalies, t. y. kranų laikiklio, darbus. Sutiktina su defektinio akto 4 punkto išvadomis, kad nurodyta konstrukcija išorėje yra paveikta korozijos, kuri, tinkamai atlikus dažymo darbus, neturėjo atsirasti. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad kranų laikiklio dažymo darbai atlikti nekokybiškai, todėl darbų kaina papildomai mažintina 133,10 Eur suma.

59.       Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties

60.       Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs šios bylos aplinkybes, iš esmės sutinka su apeliante, jog pirmosios instancijos teismo argumentai yra prieštaringi. Teismas konstatavo, kad egzistuoja pagrindas sumažinti rangos darbų kainą tiek, kiek ji apėmė puspriekabės kėbulo dažymo darbus balta spalva darbus, papildomai nurodant, kad ir pati ieškovė (rangovė) sutiko tinkamai perdažyti puspriekabės kėbulą ir pasiūlė atsakovei atgabenti puspriekabę nurodytų darbų atlikimui. Tačiau, kaip teisingai nurodo tiek atsakovė apeliaciniame skunde, tiek ieškovė atsilepime į apeliacinį skundą, toks ieškovės pasiūlymas apėmė nė puspriekabės kėbulo, tačiau galinio rėmo remonto darbus, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą tokiu būdu sumažinti remonto darbų kainą, klaidingai vertino faktines aplinkybes ir byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegija pažymi, jog spręsdamas kilusį ginčą pirmosios instancijos teismas turėjo atskirai aptarti atliktų darbų ir atsakovės nurodomų darbų trūkumų atitiktį ir, atsižvelgiant į tai, spręsti dėl ieškinio bei priešieškinio reikalavimų patenkinimo.

61.       Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, dalyje dėl priešieškinio reikalavimo sumažinti rangos darbų kainą iki 0,00 Eur, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl skundžiamas teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, rangos darbų kainą sumažinant 980,10 Eur (423,50 Eur + 423,50 Eur + 133,10 Eur) suma, t. y. rangos darbų kaina mažintina iki 955,90 Eur (1 936,00 Eur – 980,10 Eur). Proporcingai byloje perskaičiuojamas ir ieškinio reikalavimo patenkinimas: įskaitant atsakovės 2019 m. spalio 25 d. atliktą 500,00 Eur mokėjimą, iš atsakovės ieškovės naudai priteistina 455,90 Eur (955,90 Eur – 500,00 Eur) skolos suma. Pažymėtina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą, perskaičiuotinos procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 93 straipsnio 5 dalis), nurodant, kad: ieškovės prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo bei procesinių palūkanų priteisimo tenkintini proporcingai reikalavimų daliai (31,75 proc.), todėl ieškovei priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (455,90 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 692,63 Eur bylinėjimosi išlaidų (2 181,50 Eur x 31,75 proc.); atsakovei, proporcingai patenkintų priešieškinio reikalavimų daliai (50,63 proc., nes iš prašomos 1 936,00 Eur sutarties sumos sumažinta 980,10 Eur suma (nepatenkinta dalis 955,90 Eur)), iš ieškovės priteistina 1 114,49 Eur (2 201,25 Eur x 50,63 proc.) bylinėjimosi išlaidų bei 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (980,10 Eur), skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. 

62.       Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 421,86 Eur (1 114,49 Eur – 692,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

63.       Atsakovė apeliaciniame skunde prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą pakeisti ir priimti naują sprendimą – „sumažinti ieškovės UAB „Veneti“ pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartį atliktų darbų kainą iki 0,00 Eur ir priteisti iš ieškovės UAB „Veneti“ atsakovės UAB „MG Logistics“ naudai sumokėtą 500,00 Eur avansą. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovės argumentus dėl darbų kainos sumažinimo iki 0,00 Eur šį reikalavimą tenkino iš dalies, sumažinant darbų kainą iki 955,90 Eur (1 936,00 Eur – 980,10 Eur). Atsižvelgiant į tai, laikytina, jog patenkinta 50,63 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų.

64.       Nustatyta, jog atsakovė, padavusi apeliacinį skundą, sumokėjo: 33,00 Eur žyminio mokesčio ir 1 400,00 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą. Iš viso apeliaciniame procese atsakovė patyrė 1 433,00 Eur (33,00 Eur + 1 400,00 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą patenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 725,53 Eur (1 433,00 Eur x 50,63 proc.) (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai iš atsakovės ieškovei priteistinos 592,44 Eur (1 200,00 Eur už atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą x 49,37 proc.). Atlikus tarpusavio užskaitymą, atsakovei iš ieškovės priteistina 133,09 Eur (725,53 Eur – 592,44 Eur) bylinėjimosi išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

apeliantės (atsakovės) uždarosios akcinės bendrovės ,,MG Logistics“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. vasario 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-77-371/2021 pakeisti, teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti sekančiai:

„Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Logistics“, juridinio asmens kodas 302415126, ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veneti“, juridinio asmens kodas 304783098, naudai 455,90 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 90 ct) skolą, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (455,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. gruodžio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Logistics“ patikslintą priešieškinį patenkinti iš dalies. 

Sumažinti ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veneti“ pagal 2019 m. rugsėjo 26 d. rangos sutartį atliktų darbų kainą iki 955,90 Eur (devynių šimtų penkiasdešimt penkių eurų ir 90 ct) dydžio sumos, priteisti 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (980,10 Eur) nuo priešieškinio priėmimo teisme dienos (2020 m. vasario 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusią patikslinto priešieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Veneti“, juridinio asmens kodas 304783098, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MG Logistics“, juridinio asmens kodas 302415126, naudai 421,86 Eur (keturis šimtus dvidešimt vieną eurą ir 86 ct) bylinėjimosi išlaidų“.

Priteisti apeliantei (atsakovei) uždarajai akcinei bendrovei „MG Logistics“, juridinio asmens kodas 302415126, iš atsakovės „Veneti“, juridinio asmens kodas 304783098, 133,09 Eur (vieną šimtą trisdešimt tris eurus ir 09 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.