Administracinė byla Nr. eAS-545-629/2018

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01455-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. rugpjūčio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. S. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti atsakymą, atitinkantį savivaldybės vyriausiojo specialisto S. P. 2017 m. lapkričio 27 d. išvadą; 2) jei pirmo punkto reikalavimas būtų atmestas, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą nagrinėti iš naujo.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi atsisakė priimti A. S. skundą ir nutarė grąžinti A. S. sumokėtą 22,5 Eur žyminio mokesčio sumą.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 23 straipsnio 1 dalies nuostatomis.

Teismas pažymėjo, kad nesant atsakovo atsisakymo ar vilkinimo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, negalimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes iš esmės nėra ginčo. Savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti.

Teismas iš prie skundo pridedamų dokumentų nustatė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 29 d. skundu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl 2017 m. gruodžio 29 d. raštu pateiktos informacijos apie Tvarkymo ir švaros taisyklių atitinkamų punktų taikymą. Atsakant į pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui pateikė 2018 m. vasario 15 d. raštą Nr. Nr. a51-12676/18(3.3.11.1E-EM4), nurodydama, jog pareiškėjas, matydamas atitinkamus asmenų veiksmus, kuriuos jis vertina kaip pažeidimą, turėtų pranešti kompetentingoms institucijoms, kurių pareigūnai priimtų sprendimą dėl konkrečios situacijos teisinio vertinimo.  

Nurodytų aplinkybių kontekste teismas darė išvadą, kad tam, jog pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti atsakymą, atitinkantį savivaldybės vyriausiojo specialisto S. P. 2017 m. lapkričio 27 d. išvadą, būtų galima nagrinėti teisme, turėtų būti nustatytos aplinkybės, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė nagrinėti ar vilkino pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. prašymo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškėjui pateikė 2018 m. vasario 15 d. atsakymą Nr. A51-12676/18(3.3.11.1E-EM4), nebuvo pagrindo daryti išvadą, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija neatliko jai pagal kompetencija priskirtų veiksmų, vilkino ar atsisakė juos atlikti. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 15 d. raštas Nr. a51-12676/18(3.3.11.1E-EM4) nėra nuginčytas, todėl teismas neturi galimybės įpareigoti atlikti atsakovą pakartotinius veiksmus. Pažymėta, kad teismas nėra viešojo administravimo institucija ir neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl neįpareigoja viešojo administravimo subjekto priimti konkretaus turinio administracinį sprendimą, o įpareigoja tik iš naujo atlikti veiksmus, kurie pripažinti atliktais nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Todėl net ir skundo tenkinimo atveju, Vilniaus miesto savivaldybės administracija galėtų būti įpareigojama tik iš naujo atsakyti į pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą, tačiau neginčijant 2018 m. vasario 15 d. rašto Nr. a51-12676/18(3.3.11.1E-EM4) nėra pagrindo įpareigoti tokius veiksmus atlikti. Šiuo atveju pareiškėjo reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus negalėjo būti ginčo administraciniame teisme objektu, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis.

Teismas papildomai pastebėjo, kad teismas du kartus nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti (2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. nutartimis), vis tik, pareiškėjas savo reikalavimą teismui formulavo alternatyviai. Pažymėta, kad teismas nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą. Be to, teismui pasiūlius ginčyti pareiškėjo atžvilgiu priimtus administracinius aktus, pareiškėjas tą daryti atsisakė, nurodydamas, kad tokių reikalavimų jis nekelia ir išimtinai siekia tik įpareigoti atsakovą pateikti atsakymą, atitinkantį savivaldybės vyriausiojo specialisto S. P. 2017 m. lapkričio 27 d. išvadą, o jei toks reikalavimas nebūtų tenkinamas, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Teismas darė išvadą, kad atsakovui atlikus veiksmus pagal kompetenciją ir atsakius pareiškėjui į jo 2018 m. sausio 29 d. skundą, iš esmės tokios bylos nagrinėjimas teisme būtų beprasmis, nes prašomi įpareigoti veiksmai yra atlikti. Vien aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išdėstyta pozicija nėra pagrindas įpareigoti atsakovą tokius veiksmus atlikti pakartotinai. Pareiškėjo skundą atsisakyta priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 38 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nurodė, kad pareiškėjo skundą atsisakius priimti, sumokėtas žyminis mokestis jam grąžintinas.

III.

Pareiškėjas A. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį ir skundą priimti arba perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti skundo priėmimą iš naujo.

Pareiškėjo teigimu, iš pirmosios instancijos teismo nutartyje vartojamų formuluočių matyti, kad  skundo priėmimo stadijoje teismas jau sprendė, ar tenkintinas pareiškėjo skundas.

Pareiškėjas teigia, kad teismas klaidingai konstatavo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija išnagrinėjo pareiškėjo skundą. Tai, kad buvo duotas atsakymas, nereiškia skundo nagrinėjimo iš esmės. Pareiškėjo manymu, turėjo būti žiūrima į atsakymo turinį.

Pareiškėjui neaišku, kodėl nepriimtas jo skundo reikalavimas įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti atsakymą, atitinkantį savivaldybės vyriausiojo specialisto S. P. 2017 m. lapkričio 27 d. išvadą. Pareiškėjas nurodo, jog ABTĮ 88 straipsnyje numatytos tokios sprendimų rūšys kaip įpareigoti jį priėmusį viešojo administravimo subjektą pašalinti padarytą pažeidimą ar įvykdyti kitokį teismo patvarkymą, patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų nustatytu būdu.

Pareiškėjas, remdamasis ABTĮ 88 straipsniu, nurodo, kad įstatymas nedraudžia pareikšti subsidiarius reikalavimus, svarbu, kad nebūtų reikalaujama dviejų nesuderinamų dalykų iš karto.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV.

Atskiruoju skundu skundžiama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. S. skundą pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą (skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde buvo suformulavęs reikalavimus: įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pateikti atsakymą, atitinkantį savivaldybės vyriausiojo specialisto S. P. 2017 m. lapkričio 27 d. išvadą; jei pirmo punkto reikalavimas būtų atmestas, įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą nagrinėti iš naujo.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 24 ir 25 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 24 straipsnyje nustatyta, kad pareiškėjo teismui pateikiamas skundas turi atitikti minėtame straipsnyje numatytus skundo formos ir turinio reikalavimus.

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, pareiškėjas skunde privalo nurodyti reikalavimą, aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, bei tai patvirtinančius įrodymus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad skundas turi būti suformuluotas konkrečiai, tiksliai ir aiškiai (2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Skundas turi būti suformuluotas taip, kad aiškiai matytųsi, su kokiu konkrečiu skundžiamu veiksmu (neveikimu) ar aktu pareiškėjas sieja savo skundo reikalavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012). Papildomai pažymėtina, kad administraciniai teismai nepriima nagrinėti painiai formuluojamų, neaiškių, prieštaringų, hipotetinio bei sąlyginio pobūdžio reikalavimų, kurių pagrindu nėra galimybės tiksliai ir konkrečiai apibrėžti keliamą ginčą bei tinkamai išnagrinėti bylą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS442-118/2012).

Be to, įvertinus pareiškėjo skundo reikalavimų pobūdį, pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra konstatuota, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka tam tikrų veiksmų pagal savo kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nekonstatavus vilkinimo fakto ar, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai atsisakė vykdyti jam priskirtas funkcijas, nėra juridinio pagrindo atsakovą įpareigoti atlikti pareiškėjo prašomus veiksmus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė abstrakčius, sąlyginio pobūdžio reikalavimus. Be to, nors pareiškėjas prašo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją atlikti veiksmus (pateikti atsakymą, atitinkantį 2017 m. lapkričio 27 d. išvadą, jei ne – 2018 m. sausio 29 d. skundą nagrinėti iš naujo), tačiau nepateikė įrodymų, jog jo skunde nurodytus veiksmus Vilniaus miesto savivaldybės administracija būtų atsisakiusi atlikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjas, be kita ko, į bylą buvo pateikęs Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2018 m. vasario 14 d. raštą, kuriuo buvo atsakyta į pareiškėjo 2018 m. sausio 29 d. skundą. 

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas buvo aktyvus ir net du kartus išaiškino jo teikiamų skundų trūkumus, nustatydamas terminą tokiems trūkumams pašalinti (2018 m. gegužės 2 d. ir 2018 m. gegužės 16 d. nutartimis). Tačiau pareiškėjas šiuo atveju pateikė skundą, kuris, atsižvelgiant į jame formuluojamus reikalavimus, negali būti nagrinėjamas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išsprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą ir pagrįstai atsisakė jį priimti pagal ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.