Irena Stulgienė Teisminio proceso Nr. 2-37-3-00718-2019-3
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 28 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Laimantas Misiūnas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo E. L. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5063-233/2019, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl sprendimo vykdymo jo atžvilgiu atidėjimo arba jo išdėstymo civilinėje byloje, išnagrinėtoje pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos 4500,00 Eur žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovams E. L. ir S. L. priteisimo,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. gegužės 13 d. preliminariu sprendimu ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ieškinys tenkintas visiškai ir priteista solidariai iš atsakovų E. L. ir S. L. 4500,00 Eur smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo ieškovės naudai. Taip pat priteista iš atsakovų E. L. ir S. L. po 26,00 Eur iš kiekvieno žyminio mokesčio valstybei.
2. Atsakovas E. L. 2019 m. birželio 26 d. pateikė prašymą dėl teismo preliminariu sprendimu priteistų sumų jo atžvilgiu vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Nurodė, kad nuo sulaikymo 2016 m. sausio 6 d. iki dabar jis atlieka subendrintą 5 metų laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose. Ilgą laikotarpį įkalinimo įstaigoje dirbo ir didesnė dalis jo gautų pajamų buvo skiriama nuosprendžiu solidariai iš nuteistųjų priteistos žalos atlyginimui. Prieš mėnesį prarado galimybę tęsti darbinę veiklą, nes pataisos namuose buvo likviduota jo darbo vieta. Tačiau tiek dirbdamas, tiek netekęs darbo, šiuo metu objektyviai neturi jokių galimybių ieškovei padengti preliminariu sprendimu priteistas sumas. Kitas atsakovas šiuo požiūriu yra nepalyginamai lengvesnėje situacijoje, nes jam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas ir jis po nuosprendžio įsiteisėjimo, būdamas laisvėje, galėjo dirbti bei gauti nepalyginamai didesnes pajamas. Ieškovei preliminarų sprendimą perdavus išieškojimui per antstolį, jis atsidurtų visiškoje finansinėje aklavietėje. Jo atliekamos laisvės atėmimo bausmės pabaiga bus 2020 m. spalio 6 d. Prašė atidėti sprendimo vykdymą iki jo laisvės atėmimo bausmės atlikimo pabaigos arba išdėstyti dalimis 2 metų laikotarpyje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmai 2019 m. liepos 16 d. nutartimi atsakovo prašymo netenkino.
4. Teismas nustatė, kad atsakovas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose ir jokių pajamų negauna, registruotino turto neturi, antstolės O. N. kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0122/16/00078 pagal 2015-11-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-8-128 dėl 10000 Eur išieškojimo iš atsakovo išieškotojos Ž. M. naudai. Sprendė, kad dabartinė atsakovo finansinė padėtis yra sunki, tačiau vien sunkios finansinės padėties konstatavimas, nesant duomenų, kad prašomu išdėstyti preliminariu sprendimu priteistų sumų mokėjimo laikotarpiu bus užtikrintas preliminaraus sprendimo visiškas įvykdymas, nėra pagrindu pateiktą prašymą tenkinti. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis prašomu atidėti jo atžvilgiu sprendimo vykdymo ar išdėstymo laikotarpiu pagerės bei pagerės tiek, kad jis galės įvykdyti teismo 2019-05-13 preliminariu sprendimu priteistą valstybei skolą, įvertinus ir tai, kad jis turės vykdyti privalomus mokėjimus ir kitiems išieškotojams, pagal 2015-11-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį. Atsakovo nurodoma faktinė aplinkybė, kad jis šiuo metu neturi galimybių dirbti ir gauti pajamų, o kitas solidarus skolininkas, kuriam laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas gali dirbti ir gauti didesnes pajamas, nėra pakankamu ir pagrįstu argumentu, teismui sprendžiant dėl Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 284 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, nes tokioje padėtyje atsakovas atsidūrė dėl savo paties kaltės. Atsakovas teismui nepateikė įrodymų, kad jis ieškovei yra sumokėjęs nors dalį priteistos skolos, o tai, kad iš jo gautų pajamų buvo vykdomi išieškojimai kitų išieškotojų naudai, rodo, kad ir prašomu preliminaraus sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo išdėstymo laikotarpiu nebus realių galimybių atsakovui įvykdyti prievolę ieškovei pagal 2019-05-13 teismo preliminarų teismo sprendimą. Pripažino, kad prašymą patenkinus, būtų pažeistas šalių lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principas, nepaisoma teisėtų ieškovės interesų kuo greičiau atgauti skolą, taip pat būtų sumenkintas pats teismo sprendimas, kuriuo skola priteista ieškovei ir nukrypstama nuo formuojamos teismų praktikos.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvai
5. Atsakovas E. L. atskiruoju skundu prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Nurodo, kad teismas ignoravo CPK 160 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą, suteikiančią teismo posėdžio pirmininkui įgaliojimus reikalauti dalyvaujančio byloje asmens paaiškinimų, pasiūlyti pateikti papildomus įrodymus. Nors atsakovas buvo informuotas apie teismo posėdį, tačiau nebuvo nuspręsta jį pristatyti į viešą teismo posėdį. Atsakovas negalėjo duoti papildomų paaiškinimų dėl galimybių dalimis sumokėti priteistą sumą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 154 straipsnį, teisę be sargybos arba be palydos išvykti už pataisos įstaigos teritorijos ribų turi nuteistasis, kuriam pataisos įstaigos administracija leidžia dirbti darbą, kurio vieta yra už pataisos įstaigos teritorijos ribų, arba mokytis už pataisos įstaigos teritorijos ribų esančioje mokymo įstaigoje, arba dalyvauti įgyvendinant socialinės reabilitacijos priemones už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir kuris atitinka atitinkamą sąlygų sąrašą Šiuo metu atsakovo padėtis patenka į aptarimą sąlygų sąrašą. Toks naujas įstatyminis reguliavimas suteikia atsakovui galimybių pretenduoti į darbą už pataisos įstaigos teritorijos ribų, o tuo pačiu įsidarbinti bei gauti lėšas, reikalingas preliminariu sprendimu priteistų sumų padengimui. Šią aplinkybę atsakovas būtų paaiškinęs teisme, jeigu būtų į jį etapuotas. Taip pat būtų paaiškinęs savo tėvų, kurie yra ūkininkai, ketinimus bei planus padėti atsakovui dalimis sumokėti skolą. CPK 177 straipsnio 2 dalyje apibrėžta, kokiomis priemonėmis nustatomi faktiniai duomenys, o teismas šias priemones panaudojo tik minimaliu lygiu, kas sukliudė objektyviai išnagrinėti atsakovo prašymą. Teismas ignoravo ir CPK 179 straipsnyje įtvirtintą nuostatą, kad jeigu pateiktų įrodymų neužtenka, teismas gali pasiūlyti šalims ar kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims pateikti papildomus įrodymus ir nustato terminą jiems pateikti.
7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, skundo prašo netenkinti.
8. Nurodo, kad atsakovas teigdamas, kad jo tėvai, kurie yra ūkininkai, ketina pastarajam padėti sumokėti teismo sprendimu priteistas pinigų sumas valstybei, jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Valstybė asmeniui, nukentėjusiam nuo smurtinio nusikaltimo, dar 2016 metais atlygino žalą, neviršydama teisės akte nustatytos maksimalios atlygintinos žalos. Todėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymas ar atidėjimas dar 2 metams reikštų kalto asmens finansavimą valstybės sąskaita, kas prieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintam racionalumo principui. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis prašomu atidėti jo atžvilgiu sprendimo vykdymo ar išdėstymo laikotarpiu pagerės bei pagerės tiek, kad jis galės įvykdyti teismo 2019-05-13 preliminariu sprendimu priteistą valstybei skolą.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro nutarties, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl teismo preliminariu sprendimu priteistų sumų jo atžvilgiu vykdymo atidėjimo ar išdėstymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Apeliantas nurodo argumentus, kad jis neturėjo galimybės pateikti teismui paaiškinimų, nebuvo etapuotas į viešą teismo posėdį. Dėl to nebuvo išsiaiškintos aplinkybės, kad pagal naują įstatyminį reglamentavimą atsakovas galėtų pretenduoti į darbą už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įsidarbinti bei gauti lėšas, reikalingas preliminariu sprendimu priteistų sumų padengimui, taip pat, kad jo tėvai, ūkininkai, planuoja atsakovui padėti sumokėti skolą.
11. CPK 7 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. CPK 284 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teismo teisė dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kadangi nurodyto straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, teismo sprendimo įvykdymą galima išdėstyti ar atidėti tik išimtiniais atvejais, kai šito reikia dėl tam tikrų socialiai reikšmingų aplinkybių. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Tačiau vien turtinė padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo būtino atidėjimo ar išdėstymo. Teismas taip pat turi nustatyti, ar atidėjus (išdėsčius) teismo sprendimo įvykdymą tam tikram laikotarpiui bus užtikrintas tinkamas sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti teisėti išieškotojo interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006; ir kt.).
12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjant klausimą dėl teismo preliminariu sprendimu priteistų sumų jo atžvilgiu vykdymo atidėjimo ar išdėstymo nesudarė atsakovui galimybės pasisakyti teisme. CPK 284 straipsnyje yra nurodyta, kad teismas turi teisę sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Jeigu šie klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims, kurių neatvykimas nekliudo išspręsti teismui iškeltą klausimą (CPK 284 str. 2 d.). Šioje teisės normoje imperatyviai reglamentuota klausimo dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo žodinė nagrinėjimo forma, t. y. jei klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu, jis turi būti išspręstas teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims ir įstatyme galimybė teismui nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka ar pasirinkti bylos nagrinėjimo formą (rašytinę ar žodinę) nėra numatyta. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi buvo nustatęs pateikto atsakovo E. L. prašymo nagrinėjimo teismo posėdyje datą ir laiką: 2019 m. liepos 16 d. 15:00 val., apie ką pranešė ieškovei, atsakovui E. L., nurodė, kad jų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo išnagrinėti pateiktą atsakovo prašymą. Skundžiama teismo nutartis priimta žodiniame teismo posėdyje, nedalyvaujant šalims. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų išreiškęs pageidavimą dalyvauti asmeniškai teismo posėdyje, prašęs jį etapuoti į teismo posėdį. Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atsakovo prašymą išnagrinėjo tinkamai, žodinio proceso tvarka, apie jį pranešęs dalyvaujantiems byloje asmenims, kas atitinka CPK 284 straipsnio nuostatas. Tai, kad apeliantas neišreiškė pageidavimo dalyvauti teismo posėdyje, nereiškia, kad teismas pažeidė jo teisę būti išklausytam. Kaip minėta, CPK 284 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę išspręsti klausimą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo šalims teismo posėdyje nedalyvaujant.
13. Apeliantas nurodo, kad pagal naują įstatyminį reglamentavimą atsakovas galėtų pretenduoti į darbą už pataisos įstaigos teritorijos ribų, įsidarbinti bei gauti lėšas, reikalingas preliminariu sprendimu priteistų sumų padengimui, taip pat, kad jo tėvai, ūkininkai, planuoja atsakovui padėti sumokėti skolą. Mano, kad šios aplinkybės yra reikšmingos sprendžiant klausimą dėl teismo preliminariu sprendimu priteistų sumų jo atžvilgiu vykdymo atidėjimo ar išdėstymo. Pažymėtina, kad apeliantas šių aplinkybių nebuvo nurodęs pirmosios instancijos teisme, be to, šie deklaratyvūs, niekuo nepagrįsti argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl galimo atsakovo finansinės padėties pagerėjimo ateityje. Pažymėtina, kad vien tik įstatyme numatyta teorinė galimybė atsakovui įsidarbinti už pataisos įstaigos teritorijos ribų, nepatvirtina, kad jis ateityje įsidarbins ir gaus pajamas, iš kurių galėtų būti dengiama skola. Taip pat apeliantas nepateikė jokių įrodymų dėl realių jo tėvų ketinimų ir galimybių padėti padengti priteistą preliminariu sprendimu skolą. Pirmosios instancijos teismas vertino šiuo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kad E. L. atlieka laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose ir jokių pajamų negauna, registruotino turto neturi, jo atžvilgiu vykdomas priverstinis išieškojimas pagal 2015-11-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-8-128 dėl 10000 Eur išieškojimo iš atsakovo išieškotojos Ž. M. naudai. Nurodytos aplinkybės teismui leido daryti išvadą, kad dabartinė atsakovo finansinė padėtis yra sunki. Taip pat teismas pagrįstai vertino, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad jo turtinė padėtis prašomu atidėti jo atžvilgiu sprendimo vykdymo ar išdėstymo laikotarpiu pagerės bei pagerės tiek, kad jis galės sumokėti teismo 2019-05-13 preliminariu sprendimu priteistą valstybei skolą, įvertinus ir tai, kad jis turės vykdyti privalomus mokėjimus ir kitiems išieškotojams, pagal 2015-11-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį.
14. Kadangi atsakovas nepateikė duomenų, leidžiančių spręsti, kad ateityje jo turtinė padėtis pagerės, byloje nėra duomenų, kad jis būtų nors iš dalies įvykdęs preliminarų sprendimą, pripažintina, kad teikdamas atskirąjį skundą atsakovas siekia tik atitolinti sprendimo įvykdymą, kas akivaizdžiai neatitinka šalių interesų pusiausvyros principo bei įstatymo reikalavimo teismo sprendimą įvykdyti per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Priešingų išvadų neleidžia daryti ir papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji rašytiniai įrodymai – 2018-08-14 antstolės patvarkymas dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2019-01-09 patvarkymas dėl dokumentų pateiktų vykdyti vykdymo nutraukimo, kadangi šiuose dokumentuose užfiksuota informacija tik patvirtina aplinkybes dėl jau egzistavusių priverstinių išieškojimų pasibaigimo, tačiau neįrodo, kad apeliantas turi realių galimybių vykdyti egzistuojančią prievolę valstybei ar yra realus pagrindas manyti, jog apeliantas tokias galimybes turės ateityje, juo labiau kad iš 2019-01-09 patvarkymo dėl dokumentų pateiktų vykdyti vykdymo nutraukimo turinio matyti, kad apelianto artimieji padengė skolų likučius, o ne visą šioje vykdomojoje byloje susidariusią skolą.
15. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Pagal CPK 314 straipsnį, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliantas 2019-10-22 apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus – 2018-08-14 antstolės patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo bei 2019-01-09 patvarkymą dėl dokumentų pateiktų vykdyti vykdymo nutraukimo. Įvertinęs prašomų prijungti dokumentų turinį, apelianto paaiškinimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pateikti nauji įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, šių įrodymų priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, dėl ko pateikti nauji rašytiniai įrodymai apeliacinės instancijos teisme yra priimami
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. liepos 16 d. nutartį palikti nepakeista.
Teisėjas Laimantas Misiūnas