Civilinė byla Nr. e2-361-1051/2020
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06590-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos :
(S)
2.6.4.; 2.6.39.2.5.5.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. liepos 20 d.
Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Irma Valiuškienė,
sekretoriaujant Kornelijai Jakubauskienei,
dalyvaujant ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,
atsakovo UAB „Girtrans“ atstovui T. S.,
trečiojo asmens V. V. atstovui advokatui Michail Parchimovič,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui UAB „Girtrans“, trečiajam asmeniui V. V. dėl išmokėtos draudimo išmokos, kompensacinių palūkanų, procesinių palūkanų, bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė :
Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai
1. Ieškovas ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiantis per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo UAB „Girtrans“ 13324,38 Eur išmokėtą draudimo išmoką, 556,70 Eur kompensacines palūkanas, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. kovo 9 d. įvyko eismo įvykis, kurio metu transporto priemonių - vilkiko „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) puspriekabės, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), junginys kliudė stovintį vilkiką „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Dėl eismo įvykio kilimo buvo atsakingas transporto priemonės „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas. Ieškovas eismo įvykio buvo apdraudęs transporto priemonės „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinę atsakomybę. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykis įvyko dėl šios transporto priemonės vairuotojo kaltės, ieškovui draudimo sutarties pagrindu atsirado pareiga atlyginti nukentėjusiam asmeniui padarytą žalą. Ieškovas, gavęs pranešimą iš korespondento, administravusio 2018 m. kovo 9 d. įvykio žalos bylą, apie patį eismo įvykį bei žalos dydį patvirtinančius dokumentus, išmokėjo 13 324,38 Eur draudimo išmoką.
3. Ieškovas ieškinį reiškia dviem pagrindais, t. y. dėl to, jog atsakovas nepranešė apie eismo įvykį bei dėl to, jog transporto priemonės „Volvo FH 42T”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino.
4. Draudimo sutartis, kurios pagrindu buvo apdrausta transporto priemonės „Volvo FH 42T“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė, buvo sudaryta 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Girtrans“. Atsakovas nepranešė ieškovui apie 2018 m. kovo 9 d. eismo įvykį, be to, jo darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, todėl atsakovui tenka pareiga atlyginti ieškovo išmokėtą draudimo išmoką. Jei atsakovas būtų laiku pateikęs informaciją apie įvykį bei jame dalyvavusias transporto priemones, ieškovas būtų galėjęs nedelsiant pradėti tirti avarijos aplinkybes. Atsakovas nepranešė apie eismo įvykį, nesuteikė informacijos apie jį, delsė atsakyti į ieškovo prašymus, todėl bylos administravimas užtruko. Šių aplinkybių visuma lėmė, jog ieškovas negalėjo operatyviai administruoti žalos bylos ir draudimo išmoką, atlyginant nukentėjusiam asmeniui eismo įvykio metu padarytą žalą, išmokėjo tik 2018 m. spalio 16 d., taigi, dėl atsakovo veiksmų užtrukus žalos administravimui buvo pakenkta ir žalą patyrusio asmens interesams, ir ieškovo interesams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 12 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 22 straipsniu ir Taisyklių 60.3 punktu, atsakovas turi pareigą ieškovui atlyginti 20 proc., t. y. 2664,88 Eur, išmokėtos draudimo išmokos. Bei, transporto priemonės „Volvo FH 42T”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas, sukėlęs eismo įvykį, iš eismo įvykio vietos pasišalino, t. y. nepasiliko eismo įvykio vietoje ir neužpildė eismo įvykio deklaracijos, neiškvietė policijos pareigūnų, todėl vadovaujantis TPVCAPDĮ 12 straipsniu, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Taisyklių 59.4 punkto pagrindu, atsakovas turi pareigą grąžinti ieškovui 100,00 proc., t .y. 13324,38 Eur, išmokėtos draudimo išmokos. Be to, ieškovas be reikalavimo atsakovui dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, kuris grindžiamas dviem pagrindais, prašo teismo priteisti 556,70 Eur (13324,38 Eur [skola] x 0,06 [palūkanų dydis] /365 [dienų skaičius metuose] x 305 [pradelstų dienų skaičius]) kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 proc. dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, bei visas bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1-4).
5. Atsakovas UAB „Girtrans“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, jog ieškovas neįrodė atsakovą sąmoningai pasišalinus iš eismo įvykio vietos. Vadovaujantis teismų praktika vairuotojo kaltė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos nustatoma ne tiesiog konstatavus faktą, jog vairuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, o visapusiškai ištyrus, ar vairuotojas pajuto, suvokė, kad jo vairuojama transporto priemonė sukėlė eismo įvykį (susidūrė su kita transporto priemone ir šią apgadino, galėjo pajusti transporto priemonių susidūrimą, kontaktą ir pan.), suvokti padarytą žalą. Ieškovo pateiktoje nuotraukoje nukentėjusiosios transporto priemonės apgadinimai yra sunkiai įžiūrimi, lygiai taip pat ir atsakovo transporto priemonė buvo apgadinta labai nežymiai, kas leidžia teigti susidūrimą buvus labai nežymų. Iš pateiktos policijos pažymos, nukentėjusioji transporto priemonė stovėjo neleistinoje vietoje, eismo įvykis įvyko tamsiu paros metu, atsakovo vairuotojas vairavo didžiulių gabaritų transporto priemonę, su nukentėjusiojo transporto priemone susidūrė ne atsakovo vilkikas, o priekaba, kas dar labiau sumažino vairuotojo galimybę išgirsti apie susidūrimą, be to, atsakovo vairuotojas nuvažiavo iš eismo įvykio vietos net nesustojęs, kas leidžia teigti, kad atsakovo vairuotojas nepastebėjo sukėlęs eismo įvykį, nes refleksinė kiekvieno žmogaus reakcija atsitikus eismo įvykiui yra bent jau trumpam sustoti. Taip pat iš policijos pažymos matyti, kad policija nusprendė nesant pagrindo apie incidentą informuoti teismą, kas patvirtina, kad policija nematė administracinio teisės pažeidimo; šitą aplinkybę patvirtina ir tas faktas, kad nei atsakovas, nei, atsakovo žiniomis, atsakovo vairuotojas Italijoje nebuvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už pasišalinimą iš eismo įvykio vietos.
6. Taip pat nurodė, kad ieškovas neįrodė, kad atsakovas padarė prašomos priteisti žalos dydį. Ieškovo pateiktoje nuotraukoje nukentėjusiosios transporto priemonės apgadinimai yra sunkiai įžiūrimi (o galinio vaizdo veidrodėlio ir priekinio stiklo šioje nuotraukoje apskritai nesimato), o kaip žinia, būtent ieškovui tenka pareiga įrodyti reikalavimo pagrįstumą, o ne atsakovui įrodyti reikalavimo nepagrįstumą. Todėl yra pagrindas teigti, kad ieškovas paprasčiausiai neįvykdė pareigos įrodyti padarytos žalos faktą. Taip pat pažymėjo, jog atsakovas ne kartą prašė ieškovą pateikti nukentėjusios transporto priemonės nuotraukas, ne kartą pabrėžė ieškovo pareigą bendradarbiauti ir prioritetą teikti neteisminiam ginčo sprendimui, visgi, ieškovas į atsakovo raginimus bendradarbiauti niekaip neatsiliepė. Ieškovo pateiktoje policijos pažymoje nukentėjusiojo asmens deklaruoti pažeidimai negali būti laikomi objektyviais žalą įrodančiais įrodymais, nes tik matant pačius pažeidimus galima įvertinti, ar tikrai jie buvo nulemti eismo įvykio, taip pat, ar jie negalėjo būti pašalinti taisant apgadintas detales, o ne jas keičiant naujomis. Netgi, jeigu tikėti nukentėjusiojo asmens nurodomais pažeidimais, vis tiek yra akivaizdu, kad didesnė dalis remonto darbų yra niekaip nesusijusi su šiais pažeidimais, antai, iš pateiktų visų nupirktų detalių galima daryti kažkokią sąsają su nukentėjusiojo policijai nurodytais pažeidimais tik su šiomis detalėmis : priekinis stiklas (282 Eur), kampinis profilis (220 Eur), veidrodėliai (tik neaišku, kodėl paskaičiuota dviejų veidrodėlių kaina (226 Eur ir 610 Eur). Be to, kaip matyti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-219/2017, tokiais atvejais keičiant senas detales naujomis kompensacijos suma mažintina taikant nusidėvėjimą, priešingu atveju nukentėjusysis nepagrįstai praturtėja. Ieškovui pateikus į bylą tik vieną prastos kokybės nuotrauką, kurioje pažeidimai yra sunkiai įžiūrimi, ir vengiant bendradarbiauti (pateikti daugiau nuotraukų), atsakovas paprasčiausiai neturi galimybės pateikti duomenų ekspertams, kad šie paskaičiuotų realų žalos dydį (įvertinant nusidėvėjimą). Ieškovas paprasčiausiai tinkamai neįvykdė savo pareigos įrodyti žalą. Taip pat nurodė, jog ieškovo prašomos priteisti žalos administravimo išlaidos yra nepagrįstos. Nėra aišku, kokiu pagrindu ir kokiais principais buvo paskaičiuotos žalos administravimo išlaidos, t. y. koks konkrečiai darbas buvo atliktas ir ieškovas nepateikė įrodymų, kad prašomas priteisti administravimo išlaidas apmokėjo, t. y. kad realiai patyrė prašomą kompensuoti žalą (b. l. 68-71, 72-75).
7. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje V. V. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog prašo teismo netenkinti ieškovo ieškinio ir priteisti V. V. naudai iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Papildomai nurodė, jog ieškovas, kaltindamas atsakovą pažeidusiu TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą pateikti informaciją, netiksliai cituoja šią nuostatą. Ieškovas nutyli, kad minėto įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 5 neįpareigoja teikti informacijos apie eismo įvykį, kai pranešti apie eismo įvykį transporto priemonės valdytojas negali dėl svarbių priežasčių. Atitinkamai, reikalauti iš atsakovo informacijos, kurios jis nežinojo, yra neprotinga ir neteisėta. Trečiajam asmeniui nežinant apie eismo įvykį, informavimas ar neinformavimas apie jį apskritai nėra susiję su šia byla, kadangi, remiantis CK 6.246 - 6.249 straipsniais, civilinės atsakomybės pagrindus sudaro kaltė, neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšis, kurių ieškovas neįrodė. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos informacijos apie eismo įvykį, susidūrimas nebuvo intensyvus, įvyko parkavimo aikštelėje, tai yra važiuojant lėtu greičiu, o kliudymas įvyko šonu. Tai reiškia, kad pats ieškovas pripažįsta, kad su trečiojo asmens valdomu vilkiku staigaus ir tiesaus kontakto nebuvo – priešingai, tik iš šono buvo paliesta trečiojo asmens valdomo vilkiko puspriekabė. Todėl, atsižvelgiant į eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių gabaritus ir masę, akivaizdu, jog pastebėti šį mažai juntamą arba apskritai nejuntamą kontaktą buvo ypač sunku. Tai, kad trečiasis asmuo galėjo nepajusti eismo įvykį sukėlusį susidūrimą, taip pat patvirtina ieškovo bei atsakovo pateiktos transporto priemonių nuotraukos, kuriose nesimato aiškių įlenkimų, įbrėžimų ar kitų susidūrimo požymių, kas taip pat patvirtina vertinimą, jog trečiasis asmuo galėjo nepajusti susidūrimo, dėl ko negali būti pripažįstama, jog jis pasišalino iš eismo įvykio vietos supratęs, jog sukėlė eismo įvykį. Be to, atkreipė dėmesį, jog susidūrimas įvyko tamsiu paros metu, kas taip pat yra papildomas veiksnys, apribojantis trečiojo asmens galimybes stebėti ir pastebėti aplink vykstančias aplinkybes. Faktą, jog jis neturi būti vertinamas pasišalinusiu iš eismo įvykio, patvirtinta ir tai, kad jis už tai nėra patrauktas administracinėn atsakomybėn. Be to, atsižvelgiant į tai, kad jo vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta ir nepriklausė jam, kuris ją vairavo darbo funkcijoms atlikti, darytina išvada, kad trečiasis asmuo neturėjo jokių motyvų pasišalinti iš eismo įvykio vietos. Nurodė, jog byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti faktui, kad jis nurodytame eismo įvykyje dalyvavo ir iš įvykio vietos pasišalino ir dėl pasišalinimo iš įvykio vietos yra jo kaltė, todėl ieškovo ieškinys atmestinas kaip neįrodytas. Dėl žalos dydžio trečiasis asmuo detaliai nepasisako, kadangi, nesant atsakovo civilinės atsakomybės pagrindui, šis klausimas nėra aktualus (b. l. 130-133).
8. Ieškovo ERGO Insurance SE, Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą, atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu prašė ieškinį tenkinti, iš esmės nurodė tas pačias aplinkybes, kurios nurodytos ieškinyje. Papildomai paaiškino, kad 20 val. Italijoje nėra tamsus paros metas, aikštelė buvo apšviesta, todėl matomumas buvo geras, todėl vairuotojas turėjo matyti, jog kliudė kitą transporto priemonę. Kad matomumas geras, ieškovas sprendžia iš pateiktos policijos medžiagos: matomumas buvo geras. Iš rašytinio Italijos vairuotojo paaiškino matyti, jog buvo kliudytas dešinysis transporto priemonės kampas, t. y. ne šios priemonės kažkokia apdailos detalė ar pan., bet pats kampas, todėl akivaizdu, jog smūgis buvo ir jį tikrai turėjo atsakovo vairuotojas justi. Ieškovas viso išmokėjo ir pareiškė pretenziją dėl 13324,38 Eur sumos. Atskiru nurodymu galimai buvo pervestos vykdymo išlaidos, tačiau šio nurodymo byloje nėra ir ieškovas prašo remtis byloje esančiais įrodymais. Transporto priemonė, kuriai buvo padaryta žala, pagal policijos duomenis, ji stovėjo neleistinoje vietoje. Išmokėdamas draudimo išmoką, ieškovas nevertino, kad transporto priemonės pastatymas neleistinoje vietoje, būtų buvęs pagrindas mažinti draudimo išmoką. Transporto priemonei buvo apgadintas dešinės pusės kampas. Teismui pateikta 2018 m. gegužės 8 d. sąskaita, kurioje nurodyta, kokios dalys transporto priemonei buvo apgadintos ir, kurias buvo būtinumas keisti. Draudimo išmokos tikslas yra atstatyti transporto priemonę į tokią padėtį, kokia ji buvo iki jos sužalojimo. Šiuo atveju nors tiesiogiai kai kurios detalės nubuvo kliudytos, tai nereiškia, kad jų keitimas nebuvo reikalingas. Ieškovas vertino atsiųsta sąmatą. Pasikartodama pažymi, jog pakeičiant kliudytą ir sugadintą detalę, nepakanka tik ją pakeisti, nes nebetinka šalia esančios nekliudytos detalės, todėl ir jas kartu reikia keisti.
9. Atsakovo UAB „Girtrans“ atstovas T. S. teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir teigė, jog iš esmės palaiko argumentus, kurie išdėstyti atsiliepime į ieškinį. Papildomai nurodė, kad pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, nėra pagrindas kilti civilinei atsakomybei. Jai kilti reikia vairuotojo sąmoningo išvažiavimo iš eismo įvykio vietos ir ieškovas turi įrodyti, jog vairuotojas suprato, jog sukėlė eismo įvykį ir išvažiavo. Dėl aplinkybių dėl šviesaus meto, pateikti įrodymų neturi, tačiau besėdint teismo posėdžių salėje patikrino informaciją „google“ pagalba, kuri yra viešai prieinama, jog saulėlydis Italijoje nagrinėtinu laikotarpiu yra 18.00 val., vadinasi 20 val. kovo 9 d. yra pakankamai tamsu. Pažeidimai yra labai neženklūs abiejų transporto priemonių, o tai leidžia teigti, jog susidūrimas nebuvo stiprus. Pastebėtina, jog iš ieškovo pateiktos foto nuotraukos pažeidimai neįžiūrimi ir iš nuotraukos negalima spręsti, ar veidrodėlis pažeistas. Tik iš atsakovo transporto priemonės pažeidimų matyti, jog yra/buvo apdraskyta puspriekabė, konkrečiau tentas ir tai ne kieta medžiaga. Taip pat pažymėjo, jog vairuotojas vairavo transporto priemonę, kurios masė (nepakrauto vilkiko) yra 18 t., puspriekabės masė būtų daugmaž dar kelios tonos, ir krovinys, kurio masė būtų dar apie 20 t.. Toks sąstatas važiuoja, ir ne paslaptis, jog ant posūkių girgžda ir pan., ir tikrai galima neišgirsti, jog kažką galėjo užkabinti. Nagrinėtinu atveju, negali įvardinti, ar transporto priemonė vairuojama buvo su kroviniu ar be jo. Nors ieškovas teigia, jog nėra svarbios aplinkybės, jog apgadinta transporto priemonė stovėjo neleistinoje vietoje, atsakovo manymu, priešingai, tai yra svarbu. Kiekvienas eismo dalyvis tikisi, jog ir kiti eismo dalyviai laikosi kelių eismo taisyklių ir atsakovo vairuotojas nesitikėjo, jog toje vietoje stovės transporto priemonė, kurioje jai stovėti yra draudžiama. Iš pateiktos medžiagos matyti, jog vairuotojas nuvažiavo net nesustojęs. Paprastai, jei vairuotojas nors kažką pajutęs, bent jau pristabdo, su tikslu pasižiūrėti kas atsitiko, o šioje situacijoje nieko panašaus neįvyko.
10. Taip pat svarbi aplinkybė, jog Italijos policija nepradėjo jokio persekiojimo ir vairuotojas nebuvo baustas už kokius nors kelių eismo taisyklių pažeidimus. Ieškovas reikalauja virš 2000 Eur išlaidų sumokėti savo partneriui už administravimo, kuris nieko praktiškai nepadarė. Dėl sąmatos, ieškovas teigia, jeigu kažkokios išlaidos, jeigu jos nebūtų buvusios reikalingos, tai detalės ir nebūtų keičiamos. Nemano, jog galima daryti prielaidą, ieškovo partnerio vertinimo pagrįstumo prezumpciją. Ši byla yra, jog ieškovas įrodytų, kad visos detalės buvo pakeistos ir jas keisti buvo būtina, o šių aplinkybių ieškovas neįrodinėja. Taip pat pastebėjo, jog keičiant senas detales nagrinėtinu atveju nebuvo pritaikytas, paskaičiuotas nusidėvėjimas. Ieškovas ar ieškovo partnerio žalos administravimas, tai visiškai netinka tų santykių, kurie sieja draudėją ir draudiką. Kada tiksliai grįžo transporto priemonė ir kada tiksliai pastebėjo vilkiko pažeidimus, tiksliai negali pasakyti, tačiau pažeidimus pamatė anksčiau, nei iš teismo gavo ieškinį. Pamatę pažeidimą, vairuotojas nežinojo kas čia yra, ir iš kur čia yra. Kai gavo ieškinį, labai negreitai vairuotojas suprato, ko iš jo norima, ir kad jam reikia atstovo, kad jį atstovautų. Pažymėjo ir tai, jog pasitaiko situacijų, jog jų įmonės vairuotojai transporto priemones apgadina ir važiuodami į sandėlį ar pan., ir atsakovas tokiu atveju negali kiekvieną kartą įtarti, jog vairuotojai kas kartą yra padarę eismo įvykį ir iš jų pasišalinę. Vilkikai yra draudžiami tik privalomuoju transporto priemonės draudimu.
11. Trečiojo asmens V. V. atstovas advokatas Michail Parchimovič teismo posėdžio metu nurodė, jog palaiko atsakovo poziciją ir prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai pažymėjo, jog ieškovas turėjo įrodyti nuostolių pagrįstumą, visų darbų būtinumą, tačiau viso to nepadarė. Iš fotonuotraukos, kuri daryta iš po įvykusio eismo įvykio, sunku pastebėti rimtų pažeidimų, kurių pašalinimui reiktų tokios apimties detalių ir atlikti tiek darbų. Taip pat pažymėjo, jog natūralu, jei įvyko tarp transporto priemonių kontaktas, tai ant abiejų transporto priemonių sugadinimo lygis/sunkumas turėtų būti daugmaž vienodas, tačiau šiuo atveju to nėra. Akivaizdu, jog tentas - lanksti, minkšta medžiaga, negalėjo padaryti tokių pažeidimų ir tiek žalos, kiek užfiksuota pateiktuose dokumentuose. Jei tikėti akla ieškovo atstovės deklaracija, jeigu keičiama sugadinta detalė, reikia keisti/gali atsirasti būtinybė keisti ir nesugadintą detalę, galima nueiti iki absurdo, nes gal tada reikėjo keisti vairą, ratus ar pan., kadangi visos detalės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susijusios. Nėra jokio pagrindo netikėti vairuotojo paaiškinimais, kadangi šiuo atveju asmuo neturėjo jokios būtinybės pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, apdrausta.
Teismas
k o n s t a t u o j a :
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Faktinės bylos aplinkybės
12. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo (TPVCAPD) sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdrausta transporto priemonės Volvo, (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė (b. l. 5-6, 7-8). 2018 m. kovo 9 d. Bolonijos provincijoje, Italijoje, autostrados Milanas-Roma-Neapolis poilsio aikštelėje „C. E.“, Šiaurės kryptimi, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Scania 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie eismo įvykį draudikui pranešė DARAG ITALIA SPA (b. l. 48-50, 51-53). Į bylą pateikta Italijos policijos surinka medžiaga susijusi su eismo įvykiu (vadovas kelių eismo įvykio, kurio metu buvo padaryta tik turtinė žala, duomenims surinkti) (9-27, 28-39). Tiriamojo eismo įvykio byloje užfiksuota, jog eismo įvykis įvyko 2018 m. kovo 9 d. Bolonijos provincijoje, Italijoje, autostrados Milanas-Roma-Neapolis poilsio aikštelėje „C. E.“, Šiaurės kryptimi, aprašant autoįvykį nurodyta, jog remiantis peržiūrėtais poilsio aikštelėje įrengtų stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, kelių eismo įvykio eiga galėjo būti tokia: 2018 m. kovo 9 d. apie 20.10 val., M. C., vairuojantis vilkiką su priekaba (vertime nurodyta autotraukinį), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į poilsio aikštelę „C. E.“, esančią Saulės autostrados A1 198+900 kilometre, ir sustojo prie restorano „Market Autogrill“, netoli kitų sunkiasvorių transporto priemonių; toje vietoje sunkiasvorėms transporto priemonėms neleidžiama sustoti ir stovėti. M. C. išlipo iš savo transporto priemonės ir nuėjo. Tam tikru momentu atvažiavo vilkikas su priekaba (vertime nurodyta autotraukinys), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Lietuvos) ir kurio vairuotojas, važiuodamas tarp M. C. vairuojamos transporto priemonės ir visų kitų stovinčių transporto priemonių, tinkamai neapskaičiavo atstumų ir atsitrenkė į M. C. vairuojamą vilkiką. Smūgis tarp Lietuvos registruotos puspriekabės kairiojo šono ir M. C. vairuojamo vilkiko dešiniojo šono priekinės dalies. Iškart po to Lietuvos vilkikas nesustodamas nuvažiavo toliau (b. l. 34). Taip pat Italijos policijos pareigūnų užfiksuota, jog įvykio transporto priemonei, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti pažeidimai: nuplėštas dešinysis priekinių grotelių gaubto kampas, nubrozdintas atitinkamas galinio vaizdo veidrodėlis, įdaužtas dešinysis priekinio stiklo kampas (b. l. 30), įvykio metu eismo intensyvumas buvo normalus, matomumas geras, apšvietimas pakankamas (b. l. 29). Byloje pateiktos Scania 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), fotonuotrauka (b. l. 24, 86) ir Volvo, FH42T, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) fotonuotrauka (b. l. 88). 2018 m. spalio 16 d. mokėjimo nurodymu ieškovas išmokėjo 11645,88 Eur draudimo išmoką (b. l. 38), pagal pateiktą sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 48, 51). Ieškovas 2018 m. lapkričio 29 d. pretenzija pareikalavo atsakovo atlyginti draudikui 100 proc. draudimo išmokos, t. y. 13324,38 Eur (b. l. 55). Atsakovas, gavęs ieškovo pretenziją, 2019 m. balandžio 2 d. prašė draudimo bendrovės jiems pateikti Italijos policijos 2018 m. kovo 19 d. protokole minimo eismo įvykio vaizdo įrašą ir kt. duomenis (b. l. 76-77). Nesulaukęs reikalaujamų duomenų, atsakovas pakartotinai 2019 m. birželio 20 d. draudikui pateikė raštą (b. l. 78-79). Be to, atsakovas į bylą pateikė elektroninio laiškų išklotinę, susirašinėjimo su draudimo bendrove. Iš šių laiškų turinio matyti, jog atsakovas siekė gauti iš ieškovo papildomus dokumentus ir siekė kilusį ginčą spręsti taikiai (b. l. 80-85). Iki šios dienos ieškovui draudimo išmokos atsakovas neatlygino.
Dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos
13. Byloje yra keliamas klausimas, ar ieškovas įgijo regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos.
14. Nagrinėjamos civilinės bylos atveju ieškovas savo teisę atgręžtinio reikalavimo tvarka susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką iš už žalos padarymą atsakingo atsakovo kildina iš transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisinių santykių. Aptariami privatiniai teisiniai santykiai netapatūs viešosios teisės reglamentuojamiems teisiniams santykiams, kuriems esant, taikoma administracinė atsakomybė už padarytus administracinius nusižengimus, dėl to pasišalinimas iš eismo įvykio vietos, kaip administracinio nusižengimo sudėtis, Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio prasme, negali būti tapatinamas pasišalinimui iš eismo įvykio vietos, kaip pagrindui susigrąžinti išmokėtą draudimo išmoką TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme. Aplinkybė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos administracinio nusižengimo byloje ir civilinėje byloje nėra tapati dėl skirtingos atsakomybės rūšies taikymo tikslų ir įrodinėjimo specifikos, dėl to ir kaltę dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos, sprendžiant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo klausimą, reikia aiškinti ir vertinti taip, kaip ji suprantama ir aiškinama pagal CK 6.248 straipsnį, bet ne taip, kaip ji suprantama ir aiškinama administracinių teismų praktikoje, taikant ANK 426 straipsnį.
15. Civilinė atsakomybė už žalą, padarytą draudikui padidinto pavojaus šaltinio valdytojo – draudėjo – yra civilinės teisės institutas ir tai lemia, kad, sprendžiant dėl draudėjo civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ, jo veiksmų vertinimas netapatus tų pačių veiksmų vertinimui pagal administracinę teisę. Civilinę bylą dėl atsakingo už žalą asmens civilinės atsakomybės draudikui pagal TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu nagrinėjantis teismas vertina atsakingo už žalą asmens veiksmus nagrinėjamam civiliniam ginčui aktualiais aspektais, t. y. civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisės normų atžvilgiu, pagal civilinio proceso normų nustatytas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl šiuo atveju aplinkybė, ar atsakovo darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, nustatoma vertinant įrodymus pagal civilinio proceso taisykles. Vykdant administracinį persekiojimą galioja nekaltumo prezumpcijos principas, o civiliniame procese galioja kiti įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodymų vertinimo principai.
16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2015 m. gruodžio 9 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-650-686/2015, išaiškino, kad sprendžiant asmens atsakomybės klausimą dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, jo veiksmai turi būti vertinami pagal rūpestingo, atidaus žmogaus elgesio matą. Administracinio teisės pažeidimo byloje padarius išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti tyčinio pasišalinimo iš įvykio vietos fakto, sprendžiant dėl asmens administracinės atsakomybės, nėra pagrindo daryti išvadą nagrinėjamoje civilinėje byloje, kad asmuo buvo pakankamai atidus ir rūpestingas, vykdydamas teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Taikant TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nėra būtina konstatuoti tyčinio vairuotojo pasišalinimo iš įvykio vietos faktą – pakanka nustatyti, kad vairuotojas suvokė, jog įvyko eismo įvykis, t. y. kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti ir neatsargumu. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad vien žalos atlyginimo trečiajam asmeniui faktas nėra pakankamas pagrindas pareikšti regresinį reikalavimą.
17. Įvertinus tarp šalių kilusį ginčą matyti, jog nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti ir nustatyti, ar transporto priemonės valdytojas, kuris yra atsakovo darbuotojas, įvykio metu tinkamai vykdė teisės aktais jam nustatytas pareigas bei ar dėl pasišalinimo iš įvykio vietos egzistuoja jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu.
18. Viena pagrindinių transporto priemonės valdytojo pareigų yra, kad, įvykus eismo įvykiui, su ja susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pranešti policijai apie eismo įvykį, taip pat nepasišalinti iš eismo įvykio vietos (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Šie reikalavimai yra svarbūs dėl to, kad, įvykus eismo įvykiui, kuo operatyviau ir objektyviau būtų išsiaiškintos eismo įvykio aplinkybės, dalyviai, asmeniui ir (ar) turtui padarytos žalos dydis bei civilinės atsakomybės už ją apimtis. Eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui išmokėjęs draudimo išmoką draudikas turi atgręžtinio reikalavimo teisę dėl išmokėtos draudimo išmokos tik tada, jei transporto priemonės valdytojas dėl savo kaltės neįvykdė ar netinkamai vykdė TPVCAPDĮ nustatytas pareigas (CK 6.114 straipsnio 5 punktas, 6.988 straipsnio 3 dalis, TPVCAPDĮ 12 straipsnis, 22 straipsnio 1 dalies 4 punktas, Taisyklių 59.4 ir 60.1 punktai), t. y. apie eismo įvykį nedelsdamas nepranešė policijai ir pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Taigi, nagrinėjamoje byloje ieškovas, reikšdamas reikalavimą grąžinti jo išmokėtą draudimo išmoką, privalėjo įrodyti dviejų aplinkybių sutaptį: atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą ir faktą, kad jis (jo darbuotojas) pasišalino iš eismo įvykio vietos.
19. Nagrinėjamoje byloje reikšmingas įrodymas yra Italijos policijos surinkta medžiaga, susijusi su įvykusių eismo įvykiu, kurioje užfiksuota, jog 2018 m. kovo 9 d. Bolonijos provincijoje, Italijoje, autostrados Milanas-Roma-Neapolis, poilsio aikštelėje „C. E.“, Šiaurės kryptimi, įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė Scania 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Policijos surinktoje medžiagoje užfiksuota, jog kita eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės valstybinis numeris – (duomenys neskelbtini) LT, priekaba (duomenys neskelbtini), LT (b. l. 32, 33). Taip pat nurodyta, jog remiantis peržiūrėtais poilsio aikštelėje įrengtų stebėjimo kamerų vaizdo įrašais, kelių eismo įvykio eiga galėjo būti tokia: 2018 m. kovo 9 d. apie 20.10 val., M. C., vairuojantis vilkiką su priekaba (vertime nurodyta autotraukinį), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įvažiavo į poilsio aikštelę „C. E.“, esančią Saulės autostrados A1 198+900 kilometre, ir sustojo prie restorano „Market Autogrill“, netoli kitų sunkiasvorių transporto priemonių; toje vietoje sunkiasvorėms transporto priemonėms neleidžiama sustoti ir stovėti. M. C. išlipo iš savo transporto priemonės ir nuėjo. Tam tikru momentu atvažiavo vilkikas su priekaba (vertime iš italų kalbos nurodyta autotraukinys), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Lietuvos) ir kurio vairuotojas, važiuodamas tarp M. C. vairuojamos transporto priemonės ir visų kitų stovinčių transporto priemonių, tinkamai neapskaičiavo atstumo ir atsitrenkė į M. C. vairuojamą vilkiką. Smūgis tarp Lietuvos registruotos puspriekabės kairiojo šono ir M. C. vairuojamo vilkiko dešiniojo šono priekinės dalies. Iškart po to Lietuvos vilkikas nesustodamas nuvažiavo toliau (b. l. 34). Įvykyje dalyvavusios transporto priemonės ir puspriekabės nurodyti numeriai sutampa su atsakovui UAB ,,Girtrans“ priklausančios ieškovo privalomuoju draudimu apdraustos transporto priemonės numeriu. Pažymėtina, jog teismui nepateikta duomenų, jog atsakovui priklausanti transporto priemonė Volvo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) eismo įvykio metu buvo kitoje vietoje (CPK 12, 178 straipsniai). Atsižvelgus į šias faktines aplinkybes, pagal byloje esančius duomenis tikėtina, jog 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. atsakovui priklausančio ir ieškovui apdrausto vilkiko bei puspriekabės junginys sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta kita (stovinti) transporto priemonė (CPK 185 straipsnis).
20. Fakto, kad atsakovo vilkikas su puspriekabe dalyvavo 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. Italijoje, Bolonijos provincijoje, įvykusiame eismo įvykyje, nepakanka konstatuoti, jog atsakovo vilkiko vairuotojas iš eismo įvykio vietos pasišalino ir jam kyla civilinė atsakomybė.
21. Svarbu nustatyti aplinkybes, ar atsakovo vilkiko vairuotojas galėjo pajausti susidūrimą su aikštelėje neleistinoje vietoje stovėjusiu vilkiku. Iš trečiojo asmens V. V. rašytinių paaiškinimų (atsiliepime į ieškinį nurodytų aplinkybių) nustatyta, kad jis nepajuto ir nežinojo, kad jam vairuojant vilkiką dėl jo kaltės buvo įvykęs eismo įvykis ir buvo apgadinta kita transporto priemonė. Byloje nėra pateikti įrodymai, kurie pagrįstų ar būtų išsamiai išanalizuotos aplinkybės, susijusios su transporto priemonės pasišalinimu iš įvykio vietos. Italijos policijos surinktoje medžiagoje tiesiog pažymėta, kad atvažiavo vilkikas su priekaba (vertime iš italų kalbos nurodyta autotraukinys), kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (Lietuvos) ir kurio vairuotojas, važiuodamas tarp M. C. vairuojamos transporto priemonės ir visų kitų stovinčių transporto priemonių, tinkamai neapskaičiavo atstumų ir atsitrenkė į M. C. vairuojamą vilkiką. Iškart po to Lietuvos vilkikas nesustodamas nuvažiavo toliau (b. l. 34). Šios aplinkybės tik patvirtina faktą, jog atsakovo darbuotojas – vairuotojas nesuvokė, jog padarė eismo įvykio, nes atsakovo darbuotojas vairuodamas vilkiką po susidūrimo nesustojo ir net nestabtelėjo. neišlipo iš transporto priemonės, neatėjo prie kliudytos transporto priemonės pažiūrėti ar iš tiesų kliudė ją, ar ją apgadino ir pan., todėl nei tyčiniais veiksmais nei dėl neatsargumo jis iš eismo įvykio pasišalino (CPK 185 straipsnis).
22. Taip pat iš ieškovo pateiktos apgadintos transporto priemonės „Scania“ nuotraukos, kuri nėra pakankamai kokybiška, negalima tinkamai įžiūrėti padarytų pažeidimų mąsto, taip pat iš fotonuotraukos negalima įvertinti užfiksuotų sugadinimų pobūdžio bei atliktų remonto darbų apimties. Pastebėtina ir tai, jog iš fotonuotraukos negalima nustatyti, kada minėta nuotrauka padaryta, nes iš fotonuotraukos matyti, jog apgadinta transporto priemonė ir galimai padaryti pažeidimai užfiksuoti ne eismo įvykio vietoje, o kitoje vietoje (galimai sandėlyje ar pan.), nes šalia pastatyta ir kita transporto priemonė (b. l. 24, 86). Atsakovas pateikė savo transporto priemonės, t. y. puspriekabės fotonuotrauką, kuri padaryta transporto priemonei grįžus į atsakovo buveinę, kurioje užfiksuotas puspriekabės apgadinimas, kurio lokacinė vieta yra pats puspriekabės galas (b. l. 88). Įvertinus vilkiko „Volvo“ standartinius gabaritus, puspriekabės medžiagą, t. y. tentas, kuris yra minkštas, lengvas ir pan., nesant duomenų, ar puspriekabė buvo su kroviniu ar be, taip pat nėra galimybės neginčijamai nustatyti, ar atsakovo vilkiką su puspriekabę vairavęs asmuo galėjo pajusti savo puspriekabės ir stovinčios neleistinoje vietoje transporto priemonės susidūrimą. Atsakovo UAB „Girtrans“ atstovas T. S. teismo posėdžio metu nurodė, jog kada tiksliai grįžo transporto priemonė ir kada tiksliai pastebėjo vilkiko pažeidimus, tiksliai negali pasakyti, tačiau pažeidimus pamatė anksčiau, nei iš teismo gavo ieškinį, o pamatęs pažeidimą, vairuotojas nežinojo kas čia yra, ir iš kur čia yra. Taip pat teigė, jog kai gavo ieškinį, vairuotojas labai negreitai suprato ko iš jo norima, o duomenų, jog įvyko Italijoje eismo įvykis, atsakovas neturėjo. Trečiojo asmens V. V. atstovas advokatas Michail Parchimovič teismo posėdžio metu nurodė, jog nėra jokio pagrindo netikėti vairuotojo paaiškinimais, kadangi nagrinėtinu atveju asmuo neturėjo jokios būtinybės pasišalinti iš eismo įvykio vietos, nes transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga, apdrausta.
23. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovo darbuotojui būtų taikyta administracinė ar kitokia atsakomybė už kelių eismo taisyklių pažeidimus dėl eismo įvykio, priešingai, dokumentuose užfiksuota, kad nebuvo reikalinga informuoti kompetentingą teismą (b. l. 39). Byloje nėra eismo įvykio deklaracijos ar policijos eismo įvykio vietos schemos, pažymėtina, jog transporto priemonių padėtis atvykus, t. y. apgadinta transporto priemonė buvo patraukta, transporto priemonė važiavo (b. l. 30, 35). Teismas pažymi, jog pagal ieškovo pateiktą Italijos policijos medžiagą, apgadinto vilkiko vairuotojo M. C. eismo įvykio metu paties nebuvo, o jo palikta transporto priemonė buvo palikta toje vietoje, kur sunkiasvorėms transporto priemonėms neleidžiama sustoti ir stovėti (b. l. 34, 36). Atkreiptinas dėmesys, kaip minėta, jog byloje yra duomenys, kad vairuotojo M. C. vairuojamas ir paliktas vilkikas buvo toje vietoje, kur sunkiasvorėms transporto priemonėms neleidžiama sustoti ir stovėti, o byloje nėra duomenų ir įrodymų, kad nagrinėtinu atveju būtų atlikta eismo įvykio ekspertizė, kurios metu būtų išsiaiškinta eismo įvykio dalyvių konkretūs veiksmai, ar nustatytomis aplinkybėmis atsakovo darbuotojas - vairuotojas turėjo techninę galimybę (galėjo) išvengti eismo įvykio; priežastinis (techniniu požiūriu) vairuotojo (eismo įvykio dalyvio) veiksmų (neveikimo), valdant transporto priemonę, dalyvaujant eisme ir eismo įvykio kilimo ryšys ir pan., taip pat nėra duomenų, kad būtų atlikta nukentėjusiojo asmens transporto priemonei žalos ekspertizė (CPK 178, 185 straipsniai), be to, šalys teismo neprašė skirti teismo ekspertizės (CPK 12 straipsnis).
24. Įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus – pasišalinimą iš eismo įvykio vietos – teko ieškovui. Ieškovas jokių naujų atsakovo kaltę galinčių patvirtinti aplinkybių, nei jos buvo nustatytos Italijos policijos surinktoje medžiagoje ir jų draudimo partnerių pateiktoje medžiagoje, nenurodė, taip pat nepateikė naujų rašytinių įrodymų, patvirtinančių atsakovo kaltę. Pastebėtina, jog ieškovui prieš išmokant draudimo išmoką nekilo abejonių dėl transporto priemonės apgadinimo mąsto, pakeistų detalių, darbų atlikimo mąsto ir pan., tik UAB „Girtrans“ pareiškus prieštaravimus ir abejones dėl jų vairuotojo kaltės ir transporto priemonės apgadinimų, ieškovas 2019 m. rugsėjo 24 d. ėmėsi veiksmų dėl papildomų įrodymų pateikimo (vaizdo medžiagos pateikimo), kurie iki bylos išnagrinėjimo pabaigos nebuvo gauti ir į bylą nebuvo pateikti, nors ir buvo tenkintas ieškovo prašymas ir kreiptasis net kelis kartus teisinės pagalbos 2019 m. gruodžio 19 d. ir 2020 m. birželio 1 d. (b. l. 115), tačiau Italijos kompetentingos institucijos dėl nežinomų priežasčių nereagavo (b. l. 110-111, 115-124, 135-136, 142-143, 155).
25. Dėl išdėstyto, teismas daro išvadą, kad byloje neįrodyta, kad atsakovo darbuotojas 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. pasišalino iš įvykio vietos ir dėl to egzistuoja jo kaltė, kuri galėjo pasireikšti tyčia arba neatsargumu (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).
26. Atsižvelgus į tai, kad nors nustatyta, kad atsakovas yra atsakingas už žalos padarymą, tačiau nenustačius fakto, kad jo darbuotojas pasišalino iš eismo įvykio vietos, konstatuotina, kad taikyti TPVCAPDĮ 22 straipsnio 1 dalies 4 punktą, kuris numato, jog draudikas, sumokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti, kad sumokėtas dėl padarytos žalos sumas grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo, jeigu jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nėra faktinio ir teisinio pagrindo.
27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad TPVCAPD sutartis – rizikos sandoris (CK 6.160 straipsnio 3 dalis), pagal kurią draudimas perima iš draudėjo nuostolių atsiradimo riziką. Šalys, sudarydamos šią sutartį, nežino ir neturi žinoti, ar įvyks įvykis, dėl kurio kils draudėjo civilinė atsakomybė, o draudikui teks pareiga išmokėti draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiam asmeniui. CK 6.160 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad rizikos sutartyse nenustatytas naudos gavimas (draudėjo nauda reiškia galimų nuostolių perkėlimą draudikui), šalių pareigos dydis (draudiko ar draudėjo pareigos dydis nukentėjusiajam priklauso nuo eismo įvykyje jam padarytos žalos dydžio) arba tai priklauso nuo tam tikro įvykio (TPVCAPD teisiniuose santykiuose – tai (eismo) draudžiamasis įvykis) buvimo ar nebuvimo (Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalga, Teismų praktika Nr. 34). Todėl teismas daro išvadą, kad aptariamu atveju ieškovas, neįrodęs, kad atsakovas yra atsakingas už padarytą žalą ir jo darbuotojas pasišalino iš įvykio vietos, turi prisiimti su tuo susijusią riziką.
Dėl draudėjo pareigos teikti informaciją ar pranešti apie eismo įvykį
28. Kitas pagrindas, kuriuo ieškovas rėmėsi prašydamas prisiteisti draudimo išmoką, yra numatytas TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte bei 22 straipsnio 2 dalyje. TVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, jog įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per tris darbo dienas nuo eismo įvykio dienos pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai pranešti apie eismo įvykį jis negali, dėl svarbių priežasčių, taip pat pateikti draudikui eismo įvykių dalyvių pasirašytą deklaraciją ar kitą eismo įvykio dalyvių pasirašytą dokumentą apie įvykio aplinkybes. Apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 122 redakcija – toliau – taisyklės) 60.3 punktas nustato, jog atsakingas draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, – jeigu jis nepateikė atsakingam draudikui eismo įvykio deklaracijos per įstatymo 12 straipsnyje nustatytus terminus ir (arba) draudikui prašant nepadėjo aiškintis eismo įvykio aplinkybių ir draudikui prašant nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį. TVCAPDĮ 12 straipsnio 2 dalis numato, kad su eismo įvykiu susijęs transporto priemonės valdytojas privalo pateikti draudikui turimus eismo įvykio ir žalos įrodymus, padėti jiems nustatyti įvykio aplinkybes ir žalos dydį, laikytis draudiko nurodymų, jeigu jie buvo duoti, leisti draudikui ištirti per eismo įvykį padarytos žalos priežastis ir nustatyti jos dydį. TVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Taisyklių 60.5 punktas nustato, kad draudikas turi teisę iš transporto priemonės valdytojo reikalauti grąžinti iki 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos, jeigu atsakingas dėl padarytos žalos valdytojas ar jo atstovas nepranešė jo civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui ar jo atstovui apie eismo įvykį, dėl kurio jis yra atsakingas, išskyrus atvejus, kai įrodoma, kad apie draudžiamąjį įvykį atsakingas draudikas sužinojo laiku arba kai nepranešimas apie draudžiamąjį įvykį neturėjo įtakos atsakingo draudiko pareigai išmokėti draudimo išmoką.
29. Nurodytas teisinis reguliavimas teisę reikalauti išmokėtos sumos ar jos dalies grąžinimo sieja tik su bendradarbiavimo pareigos nevykdymu, o ne su žalos draudikui atsiradimu, ir tik nustatant grąžintinos sumos dydį atsižvelgiama į įstatyme įtvirtintų aplinkybių visumą (nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, atsiradusios žalos dydį ir kt. aplinkybes).
30. Bylos duomenimis atsakovo kaltės, kad jis neįvykdė pareigos pranešti ieškovui apie eismo įvykį per tris darbo dienas ar neužpildė pranešimo apie eismo įvykį formos, nenustatyta, kadangi atsakovo darbuotojas nežinojo ir nesuprato, jog Italijoje sukėlė eismo įvykį.
31. Bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas apie įvykusį eismo įvykį Italijoje sužinojo iš ieškovo. Eismo įvykis įvyko 2018 m. kovo 9 d., o ieškovas 2018 m. spalio 16 d. pavedimu DARAG ITALIA SPA pervedė 11645,88 Eur sumą (b. l. 38). Ieškovas 2018 m. lapkričio 29 d. raštu atsakovui nurodė, kad kreipiasi į juos dėl 2018 m. kovo 9 d. eismo įvykio, kuriame dalyvavo atsakovo apdrausta transporto priemonė bei reikalavo regreso tvarka padengti 13324,38 Eur žalos atlyginimą (b. l. 55).
32. Pareigą transporto priemonės valdytojui pranešti apie eismo įvykį, įvykusį dėl draudėjo kaltės, numatyta ne tik TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punkte, bet ir šalių draudimo sutarties 3.2.4 punkte. Taigi, tiek įstatymu, tiek šalių sutartimi nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, su juo susijęs transporto priemonės valdytojas privalo per 3 dienas raštu draudikui pranešti apie įvykį ir pats pateikti autoįvykio deklaraciją.
33. Transporto valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemoje pirmiausia dalyvauja draudikas ir draudėjas, kurie sudaro privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Draudėjas, sudarydamas tokią sutartį, prisiima tam tikrus įsipareigojimus. Draudimo įmokos mokėjimu, draudėjas taip pat įsipareigoja draudžiamojo įvykio atveju bendradarbiauti su draudiku, jį apie įvykį informuoti nustatytais terminais, teikti visą jam prieinamą ir draudikui reikalingą informaciją. Taigi, draudikas nuo sutarties sudarymo momento žino, kad jis dalyvauja draudimo teisiniuose santykiuose, pagal kuriuos jis įgyja ne tik garantiją, kad jam sukėlus eismo įvykį jo padaryta žala bus atlyginta, bet ir pareigų, kurias jis taip pat įsipareigoja vykdyti pagal draudimo sutartį. Tuo atveju, kai draudikas nustato, kad draudėjas nesilaikė savo pareigų pagal privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį, jis taip pat įgyja teisę reikalauti atlyginti žalą (grąžinti visą ar dalį draudimo išmokos) iš draudėjo.
34. Nors atsakovas apie 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. įvykusį eismo įvykį Italijoje sužinojo iš ieškovo, tačiau byloje nustatyta, jog atsakovas turėjo duomenų apie savo transporto priemonės apgadinimus, t. y. iš reiso užsienyje grįžus transporto priemonei, atsakovas pastebėjo ir turėjo duomenų, kad buvo apdraskyta grįžusios iš reiso transporto priemonės puspriekabė. Atsakovo UAB „Girtrans“ atstovas T. S. teismo posėdžio metu pripažino, jog pažeidimus pamatė anksčiau, nei iš teismo gavo ieškinį. Paaiškino, jog jų transporto priemonėms grįžus iš reiso, transporto priemonės yra fotografuojamos ir užfiksuojami visi transporto priemonių atsiradę pažeidimai ir pan.. Pripažino, jog pasitaiko situacijų, jog transporto priemones vairuotojai apgadina ir važiuodami į sandėlį ar pan., ir atsakovas negali kiekvieną kartą įtarti, jog vairuotojai kas kartą yra padarę eismo įvykį ir iš jų pasišalinę. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 14 punkte įtvirtinta eismo įvykio sąvoka, t. y. – įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas. Taigi, vairuojamos transporto priemonės apgadinimas, net ir viešoje arba privačioje teritorijoje, transporto priemonei judant ir ją apgadinant, tai jau yra eismo įvykis, nes tai įvyko transporto priemonei dalyvaujant kelių eisme.
35. Taigi, atsakovas, kaip ir kiekvienas transporto priemonių draudėjas įvykus draudžiamajam eismo įvykiui (nagrinėtinu atveju, atsakovui turint duomenų, jog apdrausta transporto priemonė grįžo iš reiso su apgadinimais, t. y. turėjo galimai įtarti, jog transporto priemonei buvo sąlytis su kitu daiktu plačiąja prasme ir pan.) turėjo elgtis taip, kad būtų užtikrintas įstatymų, įstatymų vykdymą nustatančių teisės aktų ir sutarčių tinkamas vykdymas. Nagrinėtinu atveju, akivaizdu, jog atsakovui neturint duomenų apie jo darbuotojo konkrečiai Italijoje 2018 m. (duomenys neskelbtini) d. padarytą eismo įvykį, per tris darbo dienas nuo eismo įvykio atsakovas ir nepranešė draudikui (ieškovui) apie eismo įvykį, tačiau atsakovas sužinojęs ir nustatęs savo transporto priemonės pažeidimus, privalėjo imtis visų įmanomų priemonių ir privalėjo pranešti draudikui (ieškovui) apie galimai padarytą eismo įvykį, kadangi apie eismo įvykį reikia pranešti draudikui, apdraudusiam jo civilinę atsakomybę, ir tuo atveju, kai neaišku, kuris eismo dalyvis yra dėl jo atsakingas (TPVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Nagrinėtinu atveju, atsakovas nepateikė įrodymų, jog jis per tris darbo dienas nuo objektyviai turimų duomenų apie galimai įvykusį eismo įvykį ir užfiksuotų transporto priemonės apgadinimų, informavo ieškovą apie eismo įvykį arba nurodė draudikui objektyvias šio neinformavimo priežastis. Draudimo sutartis neįvykdyta, todėl atsiranda pasekmės už sutartimi prisiimtų įsipareigojimų nevykdymą. Pažymėtina ir tai, jog atsakovas šių veiksmų (pranešti draudikui apie eismo įvykį) nepadarė ir vėliau. Nagrinėtinu atveju, atsakovas nenurodė svarbių priežasčių, galinčių paneigti jo kaltę dėl pareigos laiku informuoti ieškovą nevykdymo, ar paaiškinti minėtos pareigos nevykdymo aplinkybes, todėl šioje dalyje atsakovo pasyvumas ir savo pareigos neatlikimas nulėmė tai, jog išmokėdamas draudimo išmoką ieškovas turėjo remtis vien tik nukentėjusiojo asmens ir Italijos pareigūnų surinkta ir pateikta informacija. Šios nurodytos aplinkybės suteikia ieškovui teisę reikalauti žalos atlyginimo regreso teise.
36. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog atsakovas neįvykdė pareigos informuoti apie įvykusį eismo įvykį ir nepateikė turimos informacijos apie eismo įvykį, nustatyta 20 procentų dydžio grąžintinos išmokos dalis vertintina kaip proporcinga padarytiems pažeidimams. Draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką nukentėjusiam, įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į 20 proc. draudimo išmokos iš draudėjo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis).
37. Atsakovas ginčija ieškovo išmokėtos trečiajam asmeniui žalos atlyginimo bei kitų patirtų išlaidų dydį. Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis numato, kad draudikas privalo tirti aplinkybes, būtinas draudžiamojo įvykio faktui, pasekmėms ir draudimo išmokos dydžiui nustatyti. Pagal suformuotą kasacinio teismo praktiką, tuo atveju, kai draudikas reiškia regresinius reikalavimus asmenims, atsakingiems už padarytą žalą, nepakanka įrodyti draudimo išmokų fakto, bet būtina įrodinėti, ar atitinkamas draudimo išmokų dydis yra susijęs priežastiniu ryšiu su žalą padariusio asmens veiksmais (eismo įvykiu). Jei nukentėjusiajam (draudėjui) dėl kokių nors priežasčių buvo sumokėta daugiau, negu privalėtų atlyginti žalą padaręs asmuo, tai ir tokiu atveju draudikas iš žalą padariusio asmens regreso tvarka gali gauti tokio dydžio žalos atlyginimą, kuris yra realus ir pagrįstas. Tai susiję su tuo, kad draudimo sutartis yra rizikos sutartis, kurios šalys privalo būti absoliučiai atviros viena kitai ir abipusiškai atskleisti viena kitai reikšmingą informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010).
38. Byloje pateikti įrodymai nepagrindžia, kad ieškovo išmokėtas žalos atlyginimo dydis tretiesiems asmenims yra adekvatus ir pagrįstas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad vien lėšų sumokėjimo fakto nepakanka, turi būti įrodyta nuostolių kilmė, sudėtis ir dydis. Tai yra faktinės bylos aplinkybės, kurios teismo nustatomos kaip įrodytos arba neįrodytos atsižvelgiant į įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2009, 2009 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2009). Tiek atsakovas UAB „Girtrans“ atsiliepime į ieškinį, tiek atsakovo atstovas T. S. teismo posėdžio metu teigė, jog didesnė dalis remonto darbų bei keistų detalių dalis, kurie nurodyti sąmatoje, yra niekaip nesusijusi su transporto priemonės pažeidimais, byloje nėra pateikta įrodymų paneigiančių faktą, jog transporto priemonės apgadinimai galėjo būti pašalinti taisant apgadintas detales, o ne jas keičiant naujomis. Taip pat atsakovo atstovas išreiškė abejones dėl ieškovo 2000 Eur išlaidų sumokėjimo savo partneriui už administravimo procedūrą.
39. Vertinant ieškovo tretiesiems asmenims atlygintinos žalos dydį, atsižvelgtina ir į transporto priemonės apgadinimų mąstą bei kitas byloje reikšmingas aplinkybes. Ieškovo atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė teismo posėdžio metu grįsdama tokios padarytos ir ieškovo neginčytos bei atlygintos tretiesiems asmenimis žalos dydį, teigė, jog teismui pateikta 2018 m. gegužės 8 d. sąskaita, kurioje nurodyta, kokios dalys transporto priemonei buvo apgadintos ir, kurias buvo būtinumas keisti, ieškovas atsiųstą sąmatą vertino. Taip pat pabrėžė, jog šiuo atveju nors tiesiogiai kai kurios transporto priemonės detalės nubuvo kliudytos, tai nereiškia, kad jų keitimas nebuvo reikalingas, t. y. pakeičiant kliudytą ir sugadintą detalę, nepakanka tik ją pakeisti, nes nebetinka šalia esančios nekliudytos detalės, todėl ir jas kartu reikia keisti. Šie ieškovo atstovės teiginiai jokiais įrodymais nepagrįsti, todėl atmestini, kartu pritariant trečiojo asmens atstovo advokato Michail Parchimovič teismo posėdžio metu išsakytai pozicijai, jog jei tikėsime tokia akla deklaracija, galima nueiti iki absurdo, kadangi transporto priemonės visos detalės vienaip ar kitaip yra tarpusavyje susijusios (CPK 178, 185 straipsniai).
40. Teismas pritaria atsakovo ir trečiojo asmens išdėstytai pozicijai, jog detalių ir darbų pateiktose sąskaitose/sąmatose (b. l. 21-22, 23, 40-41, 42) nurodytos kai kurios detalių ir darbų pozicijos niekaip nėra susijusios su apgadintų transporto priemonės dalių keitimu. Šias išvadas teismas darom atsižvelgdamas į byloje esančius įrodymus. Visų pirma pažymėtina, jog iš ieškovo pateiktos apgadintos transporto priemonės fotonuotraukos, kuri nėra itin kokybiška, nėra matyti akivaizdūs ir ryškūs krovininio automobilio apgadinimai (b. l. 24, 86). Visų antra, Italijos policijos pareigūnų, kurie atvyko tuoj pat į eismo įvykio vietą, surinktoje medžiagoje užfiksuota, jog konstatuoti transporto priemonės „Scania 520, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apgadinimai: nuplėštas dešinysis priekinis grotelių gaubto kampas, nubrozdintas atitinkamas galinio vaizdo veidrodėlis, įdaužtas dešinysis priekinio stiklo kampas (b. l. 11, 30), tuo tarpu tai, jog būtų apgadinti ir plika akimi gerai pastebimi - plataus kampo veidrodėlio, dešiniųjų durų, žibinto, lempos, priekinio žibinto ir pan. pažeidimai/apgadinimai, nėra pažymėti. Bylos šalys neginčijo ir neabejojo Italijos policijos pareigūnų surinktos medžiagos ir joje užfiksuotų duomenų patikimumu. Taigi, teismas atsižvelgdamas į šias nustatytas aplinkybes, pripažįsta, jog šalinant krovinio automobilio padarytus pažeidimus, realiai patirtos ir būtinosios atlygintinos išlaidos sudaro: priekinis stiklas (282,00 Eur (suma be PVM)), galinio vaizdo veidrodėlis (610,00 Eur (suma be PVM)), priekinės grotelės (458,00 Eur (suma be PVM)) bei sandarintuvas (35,76 Eur (suma be PVM)) (nors visiškai nėra aišku, koks tai per sandarintuvas, tačiau atsižvelgiant, jog buvo būtinybė keisti įskilusį priekinį stiklą, darytina prielaida, jog tai klijai/hermetikas/sandarintuvas, kurio pagalba priklijuojamas ir užsandarinamas keičiamas stiklas), viso detalių išlaidos sudaro – 1385,76 Eur (suma be PVM), ir tai sudaro 18,09 proc. (1385,76 Eur x 100 proc. / 7656,44 Eur) visų 2018 m. gegužės 8 d. sąskaitoje nurodytų detalių kainos (b. l. 21-22, 40-41).
41. Vertinant pateiktą 2018 m. gegužės 19 d. transporto priemonės serviso darbų atlikimo 2018 m. gegužės 19 d. sąskaita matyti, jog atlikti darbai nėra detalizuoti, todėl nėra galimybės konkrečiai nustatyti, kiek kainavo konkrečiai keičiamų detalių (stiklo, galinio veidrodėlio ir pan.) darbai, todėl teismas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), realias reikalingų atlikti darbų išlaidas skaičiuoja proporcingai apskaičiuotų detalių išlaidų sumai, t. y. keičiamų detalių suma sudaro 18,09 proc. visų detalių kainos, todėl atliktų darbų kaina yra 1157,76 Eur (suma be PVM) (6400,00 Eur x 18,09 proc./100 proc.). Taigi, remiantis šiais skaičiavimais nustatyta, jog realiai pagrįstų ir tikėtinų keistų detalių ir atliktų darbų išlaidos sudaro viso 2543,52 Eur (suma be PVM).
42. Iš į bylą pateiktų sąskaitos/sąmatos matyti, jog išlaidos už atsargines detalės siekia 7656,44 Eur (suma be PVM) ir išlaidos už darbą – 6400,00 Eur (suma be PVM), viso tai sudaro 14056,44 Eur (suma be PVM) (b. l. 40-41, 42). Tuo tarpu ieškovui 2018 m. spalio 3 d. DARAG ITALIA SPA išrašytoje sąskaitoje nurodyta visa nedetalizuota žalos suma (suma be PVM) yra nurodyta 11250,00 Eur (b. l. 51), o tai sudaro 80,03 proc. sąskaitoje/sąmatoje užfiksuotos visos patirtos žalos sumos. Todėl, nustačius realiai pagrįstų ir tikėtinų keistų detalių ir atliktų darbų išlaidas pagal pateiktas sąskaitas/sąmatas 2543,52 Eur (suma be PVM) bei nustačius, jog ieškovui 2018 m. spalio 3 d. DARAG ITALIA SPA išrašytoje sąskaitoje nurodyta visa nedetalizuota žalos suma (suma be PVM) sudaro 80,03 proc. sąskaitose/sąmatose užfiksuotos visos patirtos žalos sumos, teismas sprendžia, jog atlygintina žalos suma sudaro 2035,57 Eur (suma be PVM) (2543,52 Eur x 80,03 proc. / 100 proc.).
43. Tuo tarpu 395,88 Eur išlaidos nurodytos 2018 m. spalio 3 d. DARAG ITALIA SPA sąskaitoje yra pagrįstos byloje esančiais įrodymais (b. l. 49, 50, 52, 53), t. y. išlaidos patirtos už valstybės tarnautojo G. C. bei tyrėjos N. E. suteiktas paslaugas. Minėtų paslaugų dydžio neįtakoja paskaičiuotos žalos dydis, kadangi bet kuriuo atveju minėti pareigūnai savo darbą turėjo atlikti ir jį atliko, todėl šios išlaidos laikytinos kaip realiai patirtos ir jos turi būti atlygintinos.
44. Teismas pažymi, jog iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovas DARAG ITALIA SPA mokėjimo nurodymu sumokėjo 11645,88 Eur dydžio išmoką (b. l. 38), tuo tarpu ieškiniu reikalavimą atsakovui reiškia 13324,38 Eur dydžio išmokėtos draudimo išmokos. Teismo posėdžio metu teismui patikslinus šias aplinkybes, ieškovo atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė nurodė, jog ieškovas viso išmokėjo ir pareiškė pretenziją dėl 13324,38 Eur sumos, galimai vykdymo išlaidos buvo pervestos atskiru nurodymu (1687,50 Eur), tačiau šio nurodymo byloje nėra ir ieškovas prašo remtis byloje esančiais įrodymais. Byloje nesant 1687,50 Eur išlaidų dydžio pagrindžiančių dokumentų ir įrodymų, jog minėtas administravimo išlaidas ieškovas apmokėjo, t. y. tokioje apimtyje realiai išlaidos patirtos, todėl reikalavimas dėl šios dalies žalos atlyginimo, atmestina, kaip nepagrįsta ir neįrodyta (CPK 178 straipsnis).
45. Remiantis nustatytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į pripažintiną 20 procentų dydžio grąžintinos išmokos dalį, teismas sprendžia, jog ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 20 procentų išmokėtos draudimo išmokos tenkintinas iš dalies, ir ieškovui iš atsakovo priteistina 486,29 Eur ((2035,57 Eur + 395,88 Eur) x 20 proc.) žalos atlyginimo dalis (TVCAPDĮ 12 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 2 dalys, 22 straipsnio 2 dalis). Kita ieškinio reikalavimų dalis, kuria reikalaujam priteisti visą draudimo išmoką, atmestina kaip neįrodyta ir neturinti teisinio pagrindo.
Dėl kompensacinių palūkanų priteisimo
46. Įstatymų leidėjas įtvirtino prezumpciją, kad, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje, įstatymų leidėjas preziumuoja, kad nuostolių atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 straipsnio 2 dalis, 6.261 straipsnis). Tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Kompensuojamųjų palūkanų, įtvirtintų CK 6.261 straipsnyje, skaičiavimo pradžia gali būti nustatyta įstatymu arba sutartimi (CK 6.37 straipsnio 1 dalis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis).
47. Nagrinėjamu atveju ieškovas prašydamas priteisti iš atsakovo kompensacines palūkanas, jų dydį skaičiavo nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę dienos. Atsižvelgiant į tai, jog teismas sprendė, jog atsakovo atlygintina žala ieškovui siekia 486,29 Eur, todėl nuo šios sumos pagal ieškovo pateiktą skaičiavimą apskaičiuotinos ir kompensacinės palūkanos. Todėl iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 24,38 Eur (486,29 Eur x 6 proc. / 365 dienų skaičius per metus x 305 praleistų dienų skaičius) kompensacinės palūkanos.
Dėl procesinių palūkanų priteisimo
48. Ieškovui iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatyto 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 510,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 2 dalis, 6.37 straipsnio 2 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
49. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal šiose teisės normose nustatytas taisykles bylinėjimosi išlaidos paskirstomos ne tik bylos šalims ir tretiesiems asmenims, pareiškusiems savarankiškų reikalavimų, bet ir tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, jeigu teismo sprendimas priimtas naudai tos šalies, kurios pusėje dalyvavo tokie tretieji asmenys (CPK 47 straipsnio 2 dalis).
50. Ieškovas byloje pateikė įrodymus, jog už ieškinio pateikimą sumokėjo 312,00 Eur žyminį mokestį (b. l. 63, 64) bei patyrė 300,00 Eur išlaidas už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (b. l. 114, 146, 147). Teismui tenkinus ieškinį 3,67 proc., ieškovui iš atsakovo priteistina 11,45 Eur žyminio mokesčio dalis bei 11,01 Eur išlaidos už advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnis).
51. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje V. V. patyrė 1000,00 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme, todėl jam proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai iš ieškovo priteistinas 963,30 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas (b. l. 149-151) (CPK 47 straipsnio 2 dalis, CPK 93 straipsnio 2 dalis).
52. Nors išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, pakeistu kolegialių institucijų 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2, nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad didžioji šių išlaidų dalis susidarė dėl dokumentų siuntimo ir įrodymų išreikalavimo iš Italijos Respublikos, kurie iki bylos išnagrinėjimo pabaigos taip ir nebuvo gauti, todėl bylinėjimosi išlaidos iš šalių nepriteistinos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 5 dalis).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 - 265 straipsniais, 268 - 270 straipsniais, 279 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo UAB „Girtrans“ (juridinio asmens kodas 304549405) ieškovui ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), Lietuvoje veikiančiam per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288) 486,29 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt šešis eurus 29 centus) išmokėtos draudimo išmokos, 24,38 Eur (dvidešimt keturis eurus 38 centus) kompensacinių palūkanų, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 510,67 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 23 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 22,46 Eur (dvidešimt dviejų eurų 46 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš ieškovo ERGO Insurance SE (juridinio asmens kodas 10017013), Lietuvoje veikiančio per ERGO Insurance SE Lietuvos filialą (juridinio asmens kodas 302912288), trečiajam asmeniui V. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 963,30 Eur (devynių šimtų šešiasdešimt trijų eurų 30 centų) bylinėjimosi išlaidas už suteiktą advokato teisinę pagalbą.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.
Teisėja Irma Valiuškienė