Civilinė byla Nr. 2A-685-912/2022
Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00024-2019-3
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. spalio 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Aldonos Tilindienės ir Tomo Venckaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ ieškinį atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė restruktūrizuojama uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir RUAB) „Lucanica“ patikslintu ieškiniu prašė teismo įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją perskaičiuoti žemės nuomos mokestį už žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), paskaičiuotą už 2013–2018 metų laikotarpį, ir priteisti iš bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teises į pastatą-baseiną, esantį (duomenys neskelbtini). Nurodytos sutarties ir 1999 m. gegužės 21 d. valstybinės žemės nuomos sutarties pagrindu ieškovė iki 2096 m. rugpjūčio 26 d. nuomojasi Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas – (duomenys neskelbtini)), kuris patikėjimo teise perduotas valdyti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).
3. Atsakovė neteisingai paskaičiavo žemės nuomos mokestį už 2013–2018 metų laikotarpį, nes vadovavosi neteisinga ir nepagrįsta sklypo verte. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ŽĮ) 9 straipsnio 12 dalį Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Analogiškos nuostatos įtvirtintos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinių žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintos taisyklės) 38.11 papunktyje. Be to, pastarajame nurodyta, kad nuomininkas nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Tokios pačios taisyklės įtvirtintos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarime Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 1798). Pastarojo 1.4–1.5 papunkčiuose nurodyta, kad savivaldybė nustato tik nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą, o nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir jį patikėjimo teise valdo NŽT. Dėl to tik NŽT turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti nuomos mokestį.
4. Be to, Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“ (toliau – Vyriausybės nutarimas Nr. 205) 5.8 papunktyje nustatyta, kad tik nuo 2009 m. sausio 1 d. sudarytoms valstybinės žemės nuomos sutartims valstybinės žemės nuomos mokestis skaičiuojamas pagal vertes, nustatytas žemės verčių žemėlapyje. Taigi, vadovaujantis pirmiau nurodytais teisės aktais, ieškovės mokėtinas nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas ne nuo sklypo vertės, nustatytos patvirtintais žemės verčių žemėlapiais, bet nuo jo vertės, nurodytos nuomos sutartyje. Nepaisant to, atsakovė nepagrįstai mokesčio deklaracijoje paskaičiavo nuomos mokestį nuo sklypo vertės, nustatytos patvirtintais žemės verčių žemėlapiais. Nuomos sutartyje nustatyta, kad sklypo neindeksuota vertė – 732 706,82 Lt (indeksuota vertė – 339 530,50 Eur (1 172 331 Lt)). NŽT neperskaičiavo ginčo sklypo vertės, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Dėl to būtent nuo nuomos sutartyje nurodytos sklypo vertės, t. y. nuo 339 530,50 Eur, bet ne nuo deklaracijoje nurodytos sumos – 3 239 000 Eur, turėjo būti paskaičiuotas ieškovės už 2013–2018 metų laikotarpį mokėtinas nuomos mokestis. Atsakovė neteisingai paskaičiavo nuomos mokestį, todėl už pirmiau minėtą laikotarpį susidarė 111 907,38 Eur permoka.
5. Atsakovė, apskaičiuodama ieškovės mokėtiną nuomos mokestį už 2018 metus, nepagrįstai pritaikė 4 proc. padidintą mokesčio tarifą. Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo (toliau – NTMĮ) 2 straipsnio 1 dalį apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba, bet ne savivaldybės administracija. Palangos miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinusi apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo, į kurį būtų įtrauktas ginčo sklypas ar jame esantis pastatas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas, nepriklausomai nuo to, galioja jis ar ne, netaikytinas, nes jį priėmė netinkamas subjektas. Dėl to nėra pagrindo skaičiuoti padidintą 4 proc. nuomos mokesčio tarifą. Be to, Palangos miesto savivaldybės administracijos direktorius tik 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu patvirtino Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, į kurį įtrauktas ieškovei priklausantis pastatas. Ginčo sklypui nustatytas padidintas mokesčio tarifas negali būti taikomas atgaline tvarka, t. y. už laikotarpį iki pirmiau nurodyto įsakymo priėmimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. vasario 7 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, įpareigojo atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį, paskaičiuotą už 2018 metus, nustatant, kad 4 proc. nuomos mokesčio tarifas taikomas nuo 2018 m. rugsėjo 18 d., o kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė ieškovei iš atsakovės 1 524,90 Eur bylinėjimosi išlaidų.
7. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovė teisingai apskaičiavo nuomos mokestį už 2013–2018 metų laikotarpį nuo sklypo vertės, nustatytos patvirtintais žemės verčių žemėlapiais. Teismas pažymėjo, kad ŽĮ 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta valstybinės žemės nuomotojo teisė kas trejus metus perskaičiuoti be aukciono išnuomoto sklypo vertę. Vyriausybės nutarimo Nr. 205 5.8 papunktyje nustatyta, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų <....> vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 dienos taikytus žemės verčių žemėlapius. Pagal Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 38.11 papunktį išnuomoto sklypo vertė kas trejus metus perskaičiuojama Vyriausybės nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 1.3 papunktyje taip pat nustatyta, kad be aukciono išnuomojamų žemės sklypų nuomos mokestis skaičiuojamas nuo šių žemės sklypų vertės, apskaičiuotos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka. Pagal Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 22 punktą sklypo vertė perskaičiuojama kas trejus metus arba kaip nurodyta nuomos sutartyje. Analogiška nuostata įvirtinta Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 „Dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų 2018 metams nustatymo“ 1.1 papunktyje. Pagal Taisyklių 32–33 punktus juridiniai asmenys, naudojantys valstybinės žemės sklypus, turi patys apskaičiuoti nuomos mokestį pagal kadastro duomenis ir ne vėliau kaip likus 15 kalendorinių dienų iki nustatyto mokesčio už valstybinę žemę mokėjimo termino pateikti mokesčio administratoriui užpildytas mokesčio deklaracijas. Juridiniams asmenims laiku nepateikus mokesčio deklaracijų, savivaldybės administracija apskaičiuoja mokestį pagal turimus duomenis, suformuoja mokesčio deklaracijas ir pateikia jas mokesčio mokėtojams likus ne mažiau kaip 15 kalendorinių dienų iki mokesčio sumokėjimo termino. Žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro ir NŽT pateiktus duomenis bei kitą turimą informaciją.
8. Teismas konstatavo, kad atsakovė teisėtai apskaičiavo nuomos mokestį, nes vadovavosi pirmiau nurodytais teisės aktais ir VĮ Registrų centro pateiktais duomenimis. Ieškovės mokėtino nuomos mokesčio dydis kiekvienais metais pagrįstai apskaičiuotas pagal patvirtintus žemės verčių žemėlapius, kas trejus metus perskaičiuojant žemės vertes, nes ieškovė neteikė mokesčio deklaracijų. Teismas pažymėjo, kad mokestis už 2018 metus apskaičiuotas pagal 2017 m. sausio 1 d. atlikto vertinimo metu apskaičiuotas vidutines žemės rinkos vertes: 2011 m. sausio 1 d. sklypo vertė buvo 30 049 000 Lt; 2014 m. sausio 1 d. – 9 676 000 Lt; 2017 m. sausio 1 d. – 3 239 000 Eur.
9. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog ginčo nuomos sutartyje nenumatyta sąlyga dėl sklypo vertės perskaičiavimo, sutarties 11 punkte nustatyta, kad nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Teismas padarė išvadą, kad teisės aktų nustatyta tvarka pasikeitus nuomos mokesčio dydžiui ir jo apskaičiavimo tvarkai, sutarties šalys privalo vadovautis priimtais pakeitimais. Teismas akcentavo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje neįrašyta sąlyga dėl sklypo vertės perskaičiavimo, negali būti pripažinta teisėtu pagrindu riboti nuomotojo teises, kurios numatytos ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vertės perskaičiavimu siekiama užtikrinti vienodas nuomininkų, ne aukciono tvarka išsinuomojusių valstybinę žemę, teises ir pareigas bei vienodas valstybinės žemės nuomos sąlygas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis byloje Nr. A492-1580/2012).
10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padidintas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas ieškovei turi būti taikomas tik nuo to momento, kai ginčo sklype esantis ieškovei priklausantis statinys įtrauktas į apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, t. y. tik nuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo (toliau – ir savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas, 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas) priėmimo dienos. Dėl to teismas tenkino ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį, paskaičiuotą už 2018 metus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
11. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimo dalį, kuria atmestas jos ieškinys, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį ir priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
11.1. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime nemotyvavo, kodėl atmetė ieškinio dalį. Teismas sprendime tik pacitavo įvairių teisės aktų nuostatas, vieną Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, nurodė kelias faktines aplinkybes ir nepagrįstai konstatavo, kad nuomos mokestis paskaičiuotas teisėtai.
11.2. Teismas neteisingai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės aktų nuostatas, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad nuomos mokestis skaičiuotinas nuo sklypo vertės, nustatytos patvirtintais žemės verčių žemėlapiais. Teismas nepagrįstai nesivadovavo Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 38.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad nuomininkas žemės nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Ieškovės mokėtinas nuomos mokestis turi būti skaičiuojamas nuo nuomos sutartyje nurodytos sklypo vertės. Nuomos sutartyje nustatyta, kad sklypo neindeksuota vertė – 732 706,82 Lt. Nuomos sutarties sudarymo metu galiojusios
11.3. Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 redakcijos 2.1.5 papunktyje nustatyta, kad nutarimu patvirtinta žemės įvertinimo metodika taikoma apskaičiuojant sklypų apmokestinamąją vertę nuomos mokesčio dydžiams nustatyti. Šios metodikos 6 punkte nustatyta, kad žemės vertė indeksuojama indeksu 1,6. Dėl to indeksuota ginčo sklypo vertė – 339 530,50 Eur (1 172 331 Lt) (732 706,82 Lt x 1,6). Taigi, nuomos mokestis už 2013–2018 metų laikotarpį turi būti skaičiuojamas nuo 339 530,50 Eur sumos.
11.4. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ŽĮ 9 straipsnio 12 dalį ir Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 38.11 papunktį. Pagal nurodytų teisės aktų nuostatas tik NŽT, bet ne atsakovė, turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. NŽT tik 2020 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą dėl ginčo sklypo vertės perskaičiavimo. Dėl to nuomos mokestis už 2013–2018 metų laikotarpį turėjo būti skaičiuojamas nuo nuomos sutartyje nurodytos indeksuotos sklypo vertės.
11.5. Ieškovės poziciją patvirtina NŽT 2020 m. kovo 17 d. išaiškinimas, kuriame nurodyta: „<...> valstybinės žemės mokesčiui apskaičiuoti turi būti imama nuomotojo vėliausiai apskaičiuota valstybinės žemės sklypo vertė. Jeigu žemės sklypo vertė nebuvo perskaičiuota, valstybinės žemes nuomos mokesčiui apskaičiuoti turėtų būti naudojama valstybinės žemės sklypo nuomos sutartyje nurodyta žemės sklypo vertė“. Dėl to teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovė teisėtai apskaičiavo nuomos mokestį.
11.6. Teismas nepagrįstai atsakovės teisę perskaičiuoti sklypo vertę grindė Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m spalio 6 d. sprendimu Nr. T2-165 patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių (toliau – Taisyklės) 22 punktu, kuriame nustatyta, kad sklypo vertė perskaičiuojama kas trejus metus. Nurodytose taisyklės yra savivaldybės institucijos priimtas norminis teisės aktas, kurio teisinė galia žemesnė, negu įstatymų ar Vyriausybės priimtų norminių teisės aktų. Vis dėlto pagal pirmosios instancijos teismo sprendime pateiktą taisyklių 22 punkto aiškinimą, atsakovė, kuri nėra nuomos sutarties šalis ir nuomotoja, bet būdama tik nuomos mokesčio administratore, turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę. Toks teismo aiškinimas prieštarauja ŽĮ 9 straipsnio 12 daliai ir Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 38.11 papunkčiui, kuriuose nurodyta, kad tokia teisė suteikta tik sklypo nuomotojui, t. y. NŽT.
11.7. Teismas nepagrįstai citavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartį, kurioje pastarasis pripažino nuomotojo teisę perskaičiuoti išnuomoto žemės sklypo vertę net ir tais atvejais, kai tokia sąlyga nenumatyta žemės nuomos sutartyje (bylos Nr. A492-1580/2012). Minėtas išaiškinimas neaktualus nagrinėjamai bylai, nes ieškovė neneigia nuomotojos, t. y. NŽT, teisės perskaičiuoti sklypo vertę. Byloje kilo ginčas dėl to, ar atsakovė, kuri nėra nuomotoja, turėjo teisę atlikti tokį veiksmą.
11.8. Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė skaičiavo nuomos mokestį, nes ieškovė neteikė mokesčių deklaracijų. Mokesčio deklaracijų pateikimo terminas yra einamųjų metų spalio 31 diena. Iš mokesčio deklaracijos už 2018 metus matyti, kad atsakovė parengė ją 2018 m. spalio 10 d., t. y. iki ieškovei nustatyto mokesčio deklaracijos pateikimo termino pabaigos. Dėl to teismo išvada, neva ieškovė neteikė mokesčio deklaracijų, prieštarauja į bylą pateiktiems įrodymams, kurie pagrindžia, kad pati atsakovė nesilaikė deklaracijų teikimo tvarkos. Be to, minėta teismo išvada dar kartą įrodo, kad teismas priėmė sprendimą neatsižvelgdamas ir nevertindamas į bylą pateiktų įrodymų.
11.9. Sistemiškai aiškinant Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 ir nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių nuostatas, akivaizdu, kad: 1) valstybinės žemės nuomotojas apskaičiuoja sklypų vertę pagal žemės verčių žemėlapius; 2) tai gali būti daroma dviem atvejais: valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties sudarymo metu arba nuomotojui pasinaudojus savo teise kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę. Atsakovė nėra nuomotoja, todėl neturėjo teisės perskaičiuoti sklypo vertę. Dėl to nėra sąlygų Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 5.8 papunkčiui taikyti ir skaičiuoti nuomos mokestį pagal patvirtintus žemės verčių žemėlapius.
11.10. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovei nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. turi būti taikomas padidintas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas. Nėra įstatyme numatytų sąlygų nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. taikyti padidintą tarifą. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai vadovavosi Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 3 punktu, kuriame nustatyta, kad netvarkomų, apleistų arba nenaudojamų pastatų (statinių) sąrašą dėl maksimalaus mokesčio tarifo taikymo sudaro ir patvirtina savivaldybės administracija.
11.11. Teismas neatsižvelgė, kad nurodytas punktas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktui – NTMĮ 2 straipsnio 1 daliai, kuriame nurodyta, kad savivaldybės taryba, bet ne savivaldybės administracija, tvirtina apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Palangos miesto savivaldybės taryba nėra patvirtinusi apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašo, į kurį būtų įtrauktas ginčo sklypas ar jame esantis pastatas. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas, neatsižvelgiant į tai, galioja jis ar ne, netaikytinas, nes jį priėmė netinkamas subjektas. Dėl to nėra pagrindo nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. skaičiuoti padidintą 4 proc. nuomos mokesčio tarifą.
12. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo netenkinti skundo ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:
12.1. Pirmosios instancijos teismas įvertino įrodymų visumą, nepažeidė proceso teisės normų, kuriose reglamentuotas įrodinėjimas, pagrįstai vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartimi. Joje konstatuota, kad aplinkybė, jog valstybinės žemės nuomos sutartyje neįrašyta sąlyga dėl žemės sklypo vertės perskaičiavimo, negali būti pripažinta teisėtu pagrindu riboti nuomotojo teises, kurios numatytos ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vertės perskaičiavimu siekiama užtikrinti vienodas valstybinės žemės nuomininkų, ne aukciono tvarka išsinuomojusių valstybinę žemę, teises ir pareigas bei vienodas valstybinės žemės nuomos sąlygas.
12.2. Neperskaičiavus ilgam laikotarpiui be aukciono išnuomotų valstybinės žemės sklypų vertės, būtų nevienodomis sąlygomis nuomojami valstybinės žemės sklypai, t. y. nuomininkams, kuriems valstybinės žemės sklypai išnuomoti ankščiau (iki 2004 m. vasario 21 d.), būtų sudarytos dažniausiai palankesnės sąlygos nuomotis negu tiems, kuriems sprendimai išnuomoti valstybinės žemės sklypus priimti po 2004 m. vasario 21 d.
12.3. Valstybinės žemės nuomos mokestis už ginčo sklypo nuomą Palangoje apskaičiuojamas pagal Taisyklių nuostatas, taikant šio mokesčio tarifų dydžius, nustatomus savivaldybės tarybos sprendimu. Pagal Taisykles Palangos miesto savivaldybės administracija atlieka mokesčio administravimo veiksmus, kiekvienais metais apskaičiuoja žemės nuomos mokestį asmenims, kurie nustatytu terminu nepateikia mokesčio deklaracijų.
12.4. Pagal Taisyklių 22 punktą sklypo vertė perskaičiuojama kas trejus metus arba kaip nurodyta nuomos sutartyje. Pagal Taisyklių 32, 33 punktus juridiniai asmenys turi patys apskaičiuoti nuomos mokestį pagal kadastro duomenis ir pateikti deklaracijas mokesčio administratoriui. Juridiniams asmenims laiku nepateikus mokesčio deklaracijų, savivaldybės administracija apskaičiuoja mokestį pagal turimus duomenis, suformuoja mokesčio deklaracijas ir pateikia jas mokesčio mokėtojams. Žemės nuomos mokestis apskaičiuojamas pagal VĮ Registrų centro ir NŽT pateiktus duomenis bei kitą turimą informaciją. Pagal Taisyklių 23 punktą nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas mokestiniams metams žemės sklypo (ar jo dalies) vidutinę rinkos vertę padauginus iš savivaldybės tarybos patvirtinto mokesčio tarifo.
12.5. VĮ Registrų centras kiekvienais metais liepos 1 dieną pateikia savivaldybei Nekilnojamojo turto registro duomenis apie valstybinės žemės sklypus ir jų nuomotojus bei duomenis apie valstybinės žemės sklypų vidutines rinkos vertes. Išnuomoto sklypo vertė perskaičiuojama pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 nustatytas sklypų vertės apskaičiavimo taisykles. Iki 2009 m. sausio 1 d. be aukciono išnuomotos valstybinės žemės vertė perskaičiuojama, kai nuo šios nuomos sutarties sudarymo praėjo treji metai. Perskaičiuojant žemės vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis, vadovaujamasi ta nuostata, kuri galioja perskaičiavimo dieną apskaičiuojant išnuomojamų žemės sklypų vertę, pagal tai datai galiojančius žemės verčių žemėlapius. Ginčo sklypo nuomos sutartis sudaryta 1999 metais, todėl nuomos mokesčio dydis kiekvienais metais skaičiuojamas pagal patvirtintus žemės verčių žemėlapius, kas trejus metus perskaičiuojant žemės vertes, nes ieškovė neteikė mokesčio deklaracijų. Dėl to ieškovės mokėtinas nuomos mokestis paskaičiuotas teisėtai.
12.6. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas galioja, jis nepanaikintas, jo teisėtumo patikros kontrolė baigta, todėl nėra jokio pagrindo netaikyti įsakymo ir neskaičiuoti padidinto 4 proc. nuomos mokesčio tarifo.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar nustatytoms faktinėms aplinkybėms teisingai taikė materialiosios teisės normas, ar nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva, pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
14. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, nenustatė, taip pat nenustatė pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas, todėl pasisako tik dėl paduoto apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų.
15. Apeliacinis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas ieškinys dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo už 2013–2018 metų laikotarpį ir nepagrįstai nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. paskaičiuoto padidinto 4 proc. nuomos mokesčio tarifo. Taigi, apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, kuriose reglamentuojami valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymas, apskaičiavimo tvarka ir padidinto nuomos mokesčio tarifo taikymas.
Dėl valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono būdu, nuomos mokesčio nustatymo ir apskaičiavimo tvarkos
16. Apeliantės teigimu, nuomos mokestis už 2013–2018 metų laikotarpį turėjo būti skaičiuojamas nuo nuomos sutartyje nurodytos indeksuotos sklypo vertės, nes NŽT tik 2020 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą dėl ginčo sklypo vertės perskaičiavimo. Anot apeliantės, tik NŽT, bet ne atsakovė, turi teisę kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
17. Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybinė žemė yra visai visuomenei reikšmingas viešasis turtas. Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018 25 punktas; 2018 m. lapkričio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018 58 punktas). Taigi, valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų. Imperatyvus reguliavimas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurios įtvirtintos imperatyviosiose įstatymų nuostatose.
18. Ne aukciono būdu valstybinė žemė nuomojama tik išimtiniais, įstatyme nustatytais atvejais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais. Ši nuostata pakartota ir detalizuota ŽĮ 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, nurodant, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). CK 6.552 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės, nuomojamos ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktų nustatyta tvarka.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.552 straipsnio 2 dalies nuostata yra imperatyvioji. Tai reiškia, kad nuomos mokesčio dydis nustatomas teisės aktais, t. y. įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Toks reglamentavimas taip pat reiškia, kad nuo teisės aktuose nustatytų nuomos mokesčių dydžio šalys negali nukrypti jokiais susitarimais. Pagal šioje įstatymo normoje nustatytą reglamentavimą šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2009). Taigi, valstybinės žemės nuomos sutarties šalys privalo nuomos mokestį nustatyti ir apskaičiuoti tik laikydamosi teisės aktuose įtvirtintos tvarkos ir nei bendru sutarimu, nei vienvaldiškai negali nuo jos nukrypti.
20. Be to, kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sutartyje nustatytas valstybinės žemės nuomos mokestis gali kisti tik dėl tam tikrų juridinių faktų atsiradimo ar pasikeitimo: valstybinės žemės nuomotojui pakeitus žemės sklypo vertę arba savivaldybės tarybai nustačius (pakeitus) šio mokesčio tarifą; žemės sklypo vertės pagal einamųjų metų žemės verčių žemėlapius nustatymas pagal teisinį reglamentavimą aktualus dviem atvejais: kai yra sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis ir tuo atveju, kai nuomotojas pasinaudoja teise perskaičiuoti nuomojamo žemės sklypo vertę galiojant nuomos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-183-469/2020).
21. Iš į bylą pateiktos nuomos sutarties nustatyta, kad AB „Pajūrio Verdenė“ su Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Palangos miesto žemėtvarkos skyriumi 1999 m. gegužės 21 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį dėl (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (buvęs adresas (duomenys neskelbtini)), nuomos. Vadovaujantis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro (toliau – ir NTR) duomenimis, apeliantė nuomos teisę įgijo pagal 2005 m. gegužės 3 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė yra ginčo sklypo nuomininkė. NTR duomenimis, ginčo sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. Ginčo sutarties sudarymo metu galiojusioje ŽĮ 9 straipsnio 1 dalyje (1994 m. balandžio 26 d. įstatymo Nr. I-446 redakcija) buvo nustatyta, kad sprendimus išnuomoti valstybinę žemę, Vyriausybės nutarimais perduotą patikėjimo teise savivaldybėms, priima savivaldybės taryba, o kitą valstybinę žemę – apskrities viršininkas. 2010 m. birželio 18 d. įstatymu Nr. XI-912 (įsigaliojusiu nuo 2010 m. liepos 1 d.) pakeitus aktualias ŽĮ nuostatas, nuo 2010 m. liepos 1 d. apeliantei išnuomotas sklypas patikėjimo teise perduotas NŽT, kuriai kartu perduotos nuomotojos teisės.
22. ŽĮ 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė nustato be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos mokesčio dydžio nustatymo ir mokėjimo tvarką. Žemės sklypo, išnuomoto be aukciono, nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad šalys sutartyje negali nustatyti kitokio žemės mokesčio dydžio, negu jis turi būti nustatomas remiantis teisės aktuose nustatytais kriterijais. Dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepaisant to, jog pirmiau nurodyta nuomotojo teisė kas trejus metus perskaičiuoti sklypo vertę ginčo sutartyje nenustatyta, tai nėra pagrindas nesilaikyti ŽĮ 9 straipsnio 12 dalyje nustatytos tvarkos. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ginčo sutarties 11 punkte nurodyta, jog nuomos mokesčio mokėjimo terminai ir sąlygos nustatomi teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to tik aplinkybė, kad nuomos sutartyje neįrašyta sąlyga dėl sklypo vertės perskaičiavimo, negali būti pripažinta teisėtu pagrindu riboti nuomotojo teises, kurios numatytos ginčo santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Vadinasi, ŽĮ 9 straipsnio 12 dalyje nustatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis, taikytina ginčo nuomos sutarčiai.
23. Nagrinėjamojoje byloje valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio apskaičiavimui taip pat yra reikšmingi trys Vyriausybės nutarimai 1999 m. vasario 24 d. nutarimas Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“; 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 37.3 papunktyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomotojas Vyriausybės nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka apskaičiuoja išnuomojamo sklypo vertę. Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 38.11 papunktyje nurodyta, kad valstybinės žemės nuomos sutarties projekte, be kita ko, nurodoma sklypo vertė, nuo kurios mokamas nuomos mokestis, ir jo mokėjimo terminai. Nuomininkas nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti nurodoma, kad savivaldybės tarybai pakeitus nuomos mokesčio tarifą, sumažinus nuomos mokestį arba nuo jo atleidus, šios sutarties šalys privalo vadovautis savivaldybės tarybos sprendimais. Vadovaujantis savivaldybės tarybos sprendimu pakeisti nuomos mokesčio tarifą ar sumažinti žemės nuomos mokestį, perskaičiuojamas nuomos mokesčio dydis. Valstybinės žemės nuomos sutartyje turi būti numatyta nuomotojo teisė kas trejus metus Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Išnuomoto sklypo vertė perskaičiuojama pagal Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarime Nr. 205 nustatytas išnuomojamų sklypų vertės apskaičiavimo taisykles.
24. Nuomos mokesčio už nuomojamą pagal teisės aktus, nustatančius valstybinės žemės nuomos tvarką, valstybinę žemę nustatymo taisyklės įtvirtintos Vyriausybės nutarime Nr. 1798. Šio nutarimo 1.3 papunktyje nustatyta, kad nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės, apskaičiuotos Vyriausybės nutarimo Nr. 205 nustatyta tvarka. Vyriausybės nutarimo Nr. 1798 1.4 papunktyje nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba, apie tai informuojamas nuomotojas. Pagal nutarimo 1.5 papunktį nuomos mokesčio dydį apskaičiuoja valstybinės žemės nuomotojas. Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą iki kalendorinių metų lapkričio 15 dienos. Nuomos mokesčio dydis, žemės nuomos mokesčio priedo dydis ir mokėjimo terminai nurodomi valstybinės žemės nuomos sutartyje (Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 1.6, 1.7 papunkčiai).
25. Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimu Nr. 205 patvirtinta žemės įvertinimo metodika, kuri, be kita ko, taikoma apskaičiuojant nuomos mokestį už valstybinę žemę. Šiame poįstatyminiame akte nustatyti žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę dydžio pagrindai, kuriais remiantis apskaičiuojama išnuomojamos valstybinės žemės vertė ir jos pagrindu nustatomas nuomos mokesčio dydis. Nutarimo 5.8 papunktyje nustatyta, kad: „<...> be aukciono išnuomojamų valstybinės žemės sklypų vertė apskaičiuojama pagal einamųjų metų sausio 1 d. taikytus žemės verčių žemėlapius“. Metodikos 6 punkte nustatyta, kad žemės vertė indeksuojama indeksu 1,6.
26. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau šioje nutartyje nurodytas teisės aktų nuostatas, konstatuoja, kad tik valstybinės žemės nuomotojas turi teisę kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti išnuomoto be aukciono sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Atsakovė nėra nuomos sutarties šalis. Pirmiau šioje nutartyje minėta, kad būtent NŽT, bet ne atsakovei, patikėjimo teise perduotas ginčo sklypas. Taigi, būtent NŽT, bet ne atsakovei, perduotos nuomotojos teisės. Dėl to tik NŽT turi teisę kas trejus metus Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perskaičiuoti ginčo sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas žemės nuomos mokestis. Savivaldybės taryboms suteikti įgaliojimai priimti norminio pobūdžio teisės aktus dėl nuomos mokesčio tarifo nustatymo ir nuomos mokesčio administravimo, bet nesuteikti įgaliojimai pačioms perskaičiuoti sklypų vertes, nuo kurių skaičiuojamas nuomos mokestis. Dėl to nei atsakovė, nei savivaldybės taryba, nei apeliantė, kaip nuomininkė, neturi teisės pačios perskaičiuoti ginčo sklypo vertę.
27. Viešosios teisės principas, be kita ko, reiškia ir tai, kad viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems yra tiesiogiai suteikti jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų (intra vires doktrina). Valstybinės žemės nuomos mokesčio nustatymo taisyklės, be kita ko, mokesčio bazės nustatymas, yra įstatymų leidėjo ir Vyriausybės prerogatyva. Sutikina su apeliante, kad atsakovė ar savivaldybės taryba negali savo priimamais teisės aktais nustatyti įstatymų ar Vyriausybės nutarimų nuostatoms prieštaraujančio teisinio reglamentavimo.
28. Kita vertus, nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad atsakovė apskaičiuodama ginčo nuomos mokestį, vadovavosi Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintomis Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kuriose taip pat neįtvirtinta nei atsakovės, nei savivaldybės tarybos teisė pačioms perskaičiuoti ginčo sklypo vertę. Apeliantė teisingai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas ir atsakovė neteisingai interpretavo ir aiškino pirmiau šioje nutartyje nurodytų įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintų Valstybinės žemės nuomos mokesčio administravimo taisyklių nuostatas. Pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, kad atsakovė teisingai apskaičiavo nuomos mokestį, vadovavosi, be kita ko, Taisyklių 22 punktu. Pastarajame nustatyta: „Vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka valstybinės žemės nuomininkams, sudariusiems valstybinės žemės nuomos sutartis, sklypo vertė perskaičiuojama kas treji metai arba kaip nurodyta nuomos sutartyje. Nuomos mokestis už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu, apskaičiuojamas mokestiniams metams žemės sklypo (ar jo dalies) vertę padauginus iš nustatyto mokesčio tarifo <...>“. Taisyklėse taip pat nurodyta, kad savivaldybės taryba nustato nuomos mokesčio tarifą, o atsakovė administruoja nuomos mokestį (Taisyklių 3, 5, 18 punktai). Be to, mokesčio administratorius apskaičiuoja mokestį ir pateikia mokesčio deklaracijas mokesčio mokėtojams – fiziniams asmenims, taip pat juridiniams asmenims, jeigu jie laiku nepateikia mokesčio deklaracijų; tvarko į savivaldybės biudžetą mokamo žemės nuomos mokesčio apskaitą; kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti mokesčiai ir kt. (Taisyklių 8 punktas ir jo papunkčiai).
29. Taisyklių 10 punkte nustatyta, kad VĮ Registrų centras teikia atsakovei duomenis apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotus valstybinės žemės sklypus ir jų nuomininkus bei išnuomotų valstybinės žemės sklypų vidutines rinkos vertes, apskaičiuotas pagal verčių žemėlapius, reikalingas nuomos mokesčiui apskaičiuoti. Mokestis apskaičiuojamas arba perskaičiuojamas, kai VĮ Registrų centras, NŽT pateikia patikslintus duomenis apie nuomojamų (naudojamų) žemės sklypų plotus, vertes ar kitus duomenis (Taisyklių 28.2.1 papunktis). Taigi, nei aptartuose, nei kituose Taisyklių punktuose neįtvirtinta atsakovės ar savivaldybės tarybos teisė pačioms, t. y. pažeidžiant pirmiau šioje nutartyje nurodytų įstatymų ir Vyriausybės nutarimų nuostatas, perskaičiuoti ginčo sklypo vertę.
30. Nagrinėjamojoje byloje nėra jokių duomenų, kad NŽT po ginčo nuomos sutarties sudarymo ir nuomotojos teisių pagal šią sutartį perėmimo bent kartą iki 2020 metų būtų perskaičiavusi ginčo sklypo vertę ir apie tai informavusi apeliantę, kaip valstybinės žemės nuomininkę, bei savivaldybę gaunančią mokamą nuomos mokestį ir atsakingą už jo surinkimo organizavimą. NŽT yra įtraukta į bylą trečiuoju asmeniu, bet nepateikė duomenų, kad iki 2020 metų būtų atlikusi ginčo sklypo vertės perskaičiavimą. Iš į bylą pateiktų NŽT duomenų nustatyta, kad pastaroji tik 2020 m. gegužės 26 d. priėmė įsakymą dėl ginčo sklypo vertės perskaičiavimo. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, konstatuoja, kad ginčo nuomos sutartyje nurodyta sklypo vertė iki 2020 m. gegužės 26 d. liko nepakitusi, nes NŽT nepasinaudojo savo teise perskaičiuoti sklypo vertę, nuo kurios skaičiuojamas nuomos mokestis. Dėl to sutiktina su apeliante, kad nuomos mokesčiui už 2013–2018 metų laikotarpį apskaičiuoti turėtų būti naudojama nuomos sutartyje nurodyta sklypo vertė, kuri indeksuojama indeksu 1,6 – 339 530,50 Eur (1 172 331 Lt) (732 706,82 Lt x 1,6 = 1 172 331 Lt). Vadinasi, apeliantės už 2013–2018 metų laikotarpį mokėtinas metinis nuomos mokestis skaičiuotinas taip: 339 530,50 Eur suma turi būti padauginta iš teisės aktų nustatyta tvarka ginčo laikotarpiu buvusio nuomos mokesčio tarifo. Nepaisant to, atsakovė savo atsiliepime į ieškinį patvirtino, kad nuomos mokestį už 2013–2018 metų laikotarpį apskaičiavo ne nuo 339 530,50 Eur sumos, bet nuo: 8 702 791,94 Eur (30 049 000 Lt) sklypo vertės (nuo 2011 m. sausio 1 d.); 2 802 363 Eur (9 676 000 Lt) vertės (nuo 2014 m. sausio 1 d.) ir 3 239 000 Eur vertės (nuo 2017 m. sausio 1 d.). Taigi, atsakovė iš esmės pripažino, kad ji pati pagal žemės verčių žemėlapius perskaičiavo ginčo sklypo vertę, nors pirmiau šioje nutartyje minėta, kad ji neturi tokios teisės. Pastaroji suteikta tik NŽT.
31. Teisėjų kolegija, įvertinusi aptartų aplinkybių visetą ir apibendrindama tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, daro išvadą, kad atsakovė, pati perskaičiavusi ginčo sklypo vertę, pažeidė ŽĮ 9 straipsnio 12 dalies ir Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimo Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“, 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ ir 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimo Nr. 1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę“ nuostatas. Taip pat atsakovė neteisingai apskaičiavo ginčo sklypo nuomos mokestį už 2013–2018 metų laikotarpį, t. y. nuomos mokestį skaičiavo nuo neteisingos sklypo vertės. Pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės normas, kuriose reglamentuojami valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymas ir apskaičiavimo tvarka, todėl nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio perskaičiavimo už 2013–2018 metų laikotarpį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį, apskaičiuotą apeliantei už 2013–2018 metų laikotarpį, turi būti patenkintas.
Dėl padidinto 4 proc. nuomos mokesčio tarifo taikymo
32. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad padidintas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas apeliantei turi būti taikomas tik nuo to momento, kai ginčo sklype esantis statinys įtrauktas į Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, t. y. nuo Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo priėmimo dienos. Dėl to teismas tenkino ieškinį iš dalies ir įpareigojo atsakovę perskaičiuoti nuomos mokestį, apskaičiuotą už 2018 metus. Apeliantė su pirmiau nurodyta teismo išvada nesutinka, teigia, kad 4 proc. padidintas nuomos mokesčio tarifas apskritai netaikytinas, nes tik savivaldybės taryba, bet ne savivaldybės administracija, turi sudaryti ir patvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Pastaroji nepatvirtino sąrašo, į kurį būtų įtrauktas ginčo sklype esantis statinys, o Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas netaikytinas, nes jį priėmė netinkamas subjektas. Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.
33. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. A1-1214 „Dėl Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašo patvirtinimo“, be kita ko, apeliantei nuosavybės teise priklausantis pastatas-baseinas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), įtrauktas į Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą.
34. Palangos miesto savivaldybės taryba 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu Nr. T2-167 (toliau – ir savivaldybės tarybos sprendimas) nustatė nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą ne aukciono būdu arba suteiktą naudotis Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, tarifus 2018 metams. Nurodyto sprendimo 1.1.1.1.2 papunktyje nustatyta, kad juridiniams asmenims, sudariusiems žemės nuomos sutartis, taikomas 0,6 proc. tarifas. Savivaldybės tarybos sprendimo 1.2 papunktyje nustatyta, kad asmenims, kurių nuomojamuose sklypuose esantis nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra nenaudojamas, apleistas ir neprižiūrimas, taikomas 4 proc. žemės sklypo vidutinės rinkos vertės tarifas.
35. Pagal NTMĮ 2 straipsnio 1 dalį (nauja ir nagrinėjamai bylai aktuali redakcija įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.) apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas – nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelia pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai ir kuris per viešojo administravimo subjekto, vykdančio statinių naudojimo priežiūrą, nustatytą terminą nebuvo suremontuotas, rekonstruotas ar nugriautas, ir kuris yra įtraukas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą. Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą kiekvienoje savivaldybėje sudaro ir tvirtina savivaldybės taryba. Kriterijus, kuriais remiantis nekilnojamasis turtas yra įtraukiamas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. NTMĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konkretų mokesčio tarifą, galiojantį atitinkamos savivaldybės teritorijoje, taip pat nustato savivaldybės taryba. Be to, pirmiau šioje nutartyje minėta, kad Vyriausybės nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 38.11 papunktyje, be kita ko, nustatyta, jog nuomininkas nuomos mokestį moka pagal savivaldybės tarybos patvirtintą tarifą nuo valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytos vertės. Vyriausybės nutarimo 2002 m. lapkričio 19 d. Nr. 1798 1.4 papunktyje nustatyta, kad konkretų nuomos mokesčio už valstybinę žemę, išnuomotą be aukciono, tarifą nustato savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, taryba. Taigi, ne atsakovė, bet būtent savivaldybės taryba, turi pareigą sudaryti ir tvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, taip pat nustatyti konkretų mokesčio tarifą.
36. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 3 straipsnio 9 dalyje apibrėžiama išimtinės savivaldybės tarybos kompetencijos samprata – Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų nustatyta kompetencija, kurios negali perimti, kištis į ją, įgyvendinti jokia kita savivaldybės institucija. Savivaldybės taryba negali atsisakyti savo išimtinės kompetencijos ar perduoti ją kitoms savivaldybės institucijoms. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 37 punkte nustatyta, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra, be kita ko, mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka. To paties straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai priskirtų įgaliojimų savivaldybės taryba negali perduoti jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai.
37. Ginčo Palangos savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakyme nurodyta, kad jis priimtas vadovaujantis pirmiau aptartų įstatymų nuostatomis, t. y. VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 37 punktu ir NTMĮ 6 straipsnio 1, 2 dalimis, taip pat Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-145 ir Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. A1-298 patvirtintu Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį statinių nustatymo tvarkos aprašu.
38. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš vieningos Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu panaikino Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo Nr. A1-1214 dalį, kuria kitam juridiniams asmeniui (ne šios bylos proceso dalyviui) UAB „Karodenta“ nuosavybės teise priklausantis statinys įtrauktas į Palangos miesto savivaldybės teritorijoje esančių apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą (administracinė byla Nr. A-2196-415/2020) (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas aptariamame sprendime nurodė, kad Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-145 savivaldybės administracija įpareigota sudaryti ir patvirtinti nenaudojamo, apleisto ir neprižiūrimo arba naudojamo ne pagal paskirtį nekilnojamojo turto sąrašą. Nustatyta, kad sprendimas galioja nuo 2018 m. sausio 1 d. (3 punktas) (sprendimo 22.4.5 papunktis). Teismas aptariamame sprendime konstatavo, kad NTMĮ įtvirtinta savivaldybės tarybos pareiga sudaryti ir tvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą yra imperatyvaus pobūdžio. Ji priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri negali būti perduota jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai (sprendimo 22.4.8 papunktis). Dėl to Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas padarė išvadą, kad ginčo 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą Nr. A1-1214 priėmęs savivaldybės administracijos direktorius veikė ultra vires (viršijant įgaliojimus), nepaisant to, kad tokia administracijos direktoriaus kompetencija Palangos miesto savivaldybės tarybos 2017 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T2-145 jam buvo nustatyta ir šio tarybos sprendimo 2 punktas, 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojus šio teismo sprendimo 22.4.1 papunktyje nurodytam išimtinę savivaldybės tarybos kompetenciją tokiuose santykiuose įtvirtinančiam teisiniam reglamentavimui, nebuvo pakeistas ar panaikintas (sprendimo 22.4.9 papunktis). Teismas konstatavo, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas neteisėtas, nes jį priėmęs savivaldybės administracijos direktorius veikė peržengdamas savo kompetencijos ribas (ultra vires) (sprendimo 23 punktas).
39. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 11 d. sprendimu konstatuota, jog ginčo 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas neteisėtas, nes priimtas ne to subjekto – ne savivaldybės tarybos, bet savivaldybės administracijos direktoriaus, pastarajam veikiant ultra vires, konstatuoja, kad nepaisant to, jog pirmiau nurodytoje administracinėje byloje buvo sprendžiama dėl 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymo teisėtumo pagal ne šios bylos proceso dalyvio skundą ir apeliantės atžvilgiu 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymas nenuginčytas, atsakovė neturėjo teisėto pagrindo vadovautis 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu taip pat ir kitų subjektų, be kita ko, apeliantės atžvilgiu. Akcentuotina, kad tokios praktikos laikomasi Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėjant tokio pobūdžio klausimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties byloje Nr. e2A-576-516/2022 42 punktas).
40. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas pirmiau šioje nutartyje nurodyta, sutinka su apeliantės argumentais, kad NTMĮ įtvirtinta savivaldybės tarybos pareiga sudaryti ir tvirtinti apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą yra imperatyvaus pobūdžio. Ji priskirtina išimtinei savivaldybės tarybos kompetencijai, kuri negali būti perduota jokiai kitai savivaldybės institucijai ar įstaigai. Dėl to apeliantė teisingai teigė, kad ginčo 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą priėmė netinkamas subjektas. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu ir nepagrįstai konstatavo, kad apeliantei nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. turi būti taikomas padidintas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas. Atsakovė apskaičiuodama apeliantės mokėtiną nuomos mokestį, neturėjo teisėto pagrindo vadovautis aptariamu 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu, kuriuo apeliantei nuosavybės teise priklausantis pastatas-baseinas įtrauktas į Apleistų ir neprižiūrimų, naudojamų ne pagal paskirtį pastatų ir statinių sąrašą, ir, atitinkamai, reikalauti iš apeliantės sumokėti nuomos mokestį, apskaičiuotą pritaikius Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. T2-167 1.2 papunktyje nustatytą padidintą 4 proc. tarifą. Teisėjų kolegija sutinka su apeliante, kad jos mokėtinas nuomos mokestis už 2018 metų laikotarpį turi būti skaičiuojamas taikant Palangos miesto savivaldybės tarybos 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimo 1.1.1.1.2 papunktyje nurodytą nepadidintą 0,6 proc. tarifą.
41. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl teisėjų kolegija dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
42. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, iš dalies tenkindamas ieškinį, neteisingai išsprendė ginčą. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, kuriose reglamentuojami valstybinės žemės sklypo, išnuomoto ne aukciono būdu, nuomos mokesčio dydžio nustatymas ir apskaičiavimo tvarka, taip pat nepagrįstai vadovavosi Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymu, nepagrįstai konstatavo, kad apeliantei nuo 2018 m. rugsėjo 18 d. turi būti taikomas padidintas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.
43. Nepaisant to, kad apeliantė apeliaciniame skunde suformulavo prašymą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria netenkintas jos ieškinys, ji visuose savo procesiniuose dokumentuose, taip pat ir apeliaciniame skunde, nuosekliai teigė, jog padidintas 4 proc. nuomos mokesčio tarifas iš viso netaikytinas, nes 2018 m. rugsėjo 18 d. įsakymą priėmė netinkamas subjektas. Teisėjų kolegijai konstatavus, kad nurodytą įsakymą priėmė netinkamas subjektas, padidintas tarifas negali būti skaičiuojamas tiek iki šio įsakymo priėmimo, tiek taip pat ir po jo priėmimo. Dėl to apeliantės apeliacinis skundas tenkinamas, panaikinamas visas teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas – ieškovės ieškinį tenkinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tai nėra apeliacinio skundo ribų peržengimas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose paskirstymo
44. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ši nuostata taikytina ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, kai apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
45. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme apeliantė patyrė 3 049,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 235,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį ir dubliką, taip pat sumokėjo 1 814 Eur žyminio mokesčio. Šalys nekvestionuoja bylinėjimosi išlaidų teisingumo.
46. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) 2 punkte numatyta, kad nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti ne tik į maksimalius dydžius, bet taip pat ir į bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, advokato darbo laiko sąnaudas bei kitas svarbias aplinkybes. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteisti užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
47. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apeliantės patirtų bylinėjimosi išlaidų dieną, t. y. 2021 m. spalio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2021 metų antrąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 566,40 Eur. Taigi, apeliantės prašomos priteisti 1 235,80 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti rengiant ieškinį ir dubliką neviršija galiojusio maksimalaus rekomenduotino priteisti išlaidų dydžio – 6 265,60 Eur (1 566,40 Eur x (2,5 + 1,5) = 6 265,60 Eur). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, įvertinus advokato darbo ir laiko sąnaudas rengiant ieškinį ir dubliką, konstatuotina, kad apeliantės prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos yra pagrįsto ir protingo dydžio. Dėl to patenkinus ieškinį apeliantei iš atsakovės priteistina 3 049,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, t. y. 1 235,80 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 1 814 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis).
48. Apeliantė pateikė teismui duomenų, kad apeliacinės instancijos teisme patyrė 4 632,03 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti, t. y. 3 938,93 Eur rengiant apeliacinį skundą ir 693,10 Eur rengiant prašymą (paaiškinimus), taip pat sumokėjo 1 814 Eur žyminio mokesčio.
49. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, apeliantės patirtų 3 938,93 Eur bylinėjimosi išlaidų rengiant apeliacinį skundą dieną, t. y. 2022 m. birželio mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2021 metų ketvirtąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 679,30 Eur, o apeliantės patirtų 693,10 Eur bylinėjimosi išlaidų rengiant prašymą dieną, t. y. 2022 m. rugsėjo mėn., galiojęs užpraėjusio ketvirčio (2022 metų pirmąjį ketvirtį) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 1 729,90 Eur. Akcentuotina, kad advokatė, parengusi apeliacinį skundą, atstovavo apeliantei pirmosios instancijos teisme. Dėl to išlaidų, patirtų rengiant apeliacinį skundą, dydžio nustatymui taikytinas 1,7, bet ne 2,5 koeficientas. Taigi, apeliantės prašomos priteisti 3 938,93 Eur išlaidos advokatės pagalbai apmokėti rengiant apeliacinį skundą viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 2 854,81 Eur (1 679,30 Eur x 1,7 = 2 854,81 Eur) ir prašomos priteisti 693,10 Eur išlaidos rengiant prašymą taip pat viršija maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį – 691,96 Eur (1 729,90 Eur x 0,4 = 691,96 Eur).
50. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad apeliantės prašomos priteisti apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos viršija galiojusį maksimalų rekomenduotiną priteisti išlaidų dydį, taip pat atsižvelgusi į advokatės darbo ir laiko sąnaudas rengiant apeliacinį skundą ir prašymą, į tai, kad byla nesudėtinga ir nedidelės apimties, pripažįsta pagrįstomis tik 3 546,77 Eur (2 854,81 Eur + 691,96 Eur = 3 546,77 Eur) bylinėjimosi išlaidas advokatės pagalbai apmokėti. Dėl to patenkinus skundą apeliantei iš atsakovės priteistina 5 360,77 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, t. y. 3 546,77 Eur išlaidų advokatės pagalbai apmokėti ir 1 814 Eur žyminio mokesčio (3 546,77 Eur + 1 814 Eur = 5 360,77 Eur) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 4, 7 dalys, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1, 3 dalys, 98 straipsnis).
51. Patenkinus apeliacinį skundą, atsakovei nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. vasario 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Lucanica“ ieškinį.
Įpareigoti atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją (juridinio asmens kodas 125196077) perskaičiuoti žemės nuomos mokestį už žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), paskaičiuotą už 2013–2018 metų laikotarpį.
Priteisti ieškovei restruktūrizuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Lucanica“ (juridinio asmens kodas 142013635) iš atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (juridinio asmens kodas 125196077) 8 410,57 Eur (aštuonis tūkstančius keturis šimtus dešimt eurų 57 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Teisėjai Romualda Janovičienė
Aldona Tilindienė
Tomas Venckus