Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-437-295/2014
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-08438-2014-1
Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.2.; 63.
(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS
TEISMAS
N U T A R T I S
2014 m. rugpjūčio 26 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,
sekretoriaujant Laimai Avižienytei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. M.,
nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Arvydo Grigo (toliau – ir pareigūnas) 2014 m. liepos 15 d. nutarimo Nr. 10N-15318399-14 panaikinimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
n u s t a t ė :
2014 m. liepos 11 d. T. M. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2014 m. liepos 11 d. apie 12 val. 45 min., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „SAAB 9-5“, valstybinis registracijos numeris (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 145.1 p. reikalavimus ir padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 1241 straipsnio 3 dalyje (b.l. 4).
2014 m. liepos 15 d. pareigūno nutarimu Nr. 10N-15318399-14 T. M. už pažeidimą, numatytą ATPK 1241 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 100 litų dydžio bauda (b.l. 3).
Nesutikdamas su pareigūno nutarimu patraukti jį administracinėn atsakomybėn, T. M. (toliau – ir pareiškėjas) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, kuriuo prašo pareigūno nutarimą panaikinti kaip nepagrįstą. Pareiškėjo teigimu, 2014 m. liepos 11 d. jam su šeima važiuojant Kirtimų gatve, prieš juos ilgą laiką važiavo automobilis „VW Golf“ su stipriai tamsintais stiklais, pažymėtas klevo lapo ženklu. Minėtas automobilis važiavo netolygiu greičiu, mėtydamasis savo greičio juostoje. Išvažiavus iš Pagirių gyvenvietės, esant geram matomumui, įvertinęs visas aplinkybes, nutarė atlikti lenkimo manevrą. Lenkiant automobilį, šis pradėjo didinti greitį. Tik visiškai įsitikinęs, kad automobilis aplenktas, pareiškėjas grįžo į savo eismo juostą dvejais ratais kirsdamas ištisinę liniją. Esant tokioms aplinkybėms, jis neturėjo galimybės objektyviai įvykdyti teisės aktų keliamus reikalavimus. Ištisinės linijos kirtimas nebuvo tyčinis. Pareiškėjo manymu, nutraukti lenkimo manevrą, įvertinus visas aplinkybes, buvo pernelyg pavojinga. Lenkimo manevras buvo užbaigtas prieš taip vadinamą sankryžą (šalutinis kelias neturi gatvės pavadinimo ir veda į stovėjimo aikštelę). Pradedant lenkimo manevrą kelias buvo paženklintas punktyrine linija. Be to, pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinio teisės pažeidimo byla buvo išnagrinėta ir sprendimas priimtas jam nedalyvaujant, nors jis į bylos nagrinėjimą neatvyko dėl vaiko ligos.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė savo skundą jame išdėstytais motyvais ir prašė teismo panaikinti 2014 m. liepos 15 d. pareigūno nutarimą Nr. 10N-15318399-14 kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad lenkimo manevrą pradėjo punktyrine linija pažymėtoje kelio vietoje prieš kelio ženklą Nr. 109. Prieš pradėdamas lenkimo manevrą, minėto kelio ženklo nematė, kadangi priešais važiuojantis automobilis buvo su užtamsintais stiklais ir užstojo jį. Užbaigti lenkimo manevro iki ženklo negalėjo, nes kitas automobilis pradėjo trukdyti manevrui. Prieš sankryžą stabdyti buvo pavojinga, todėl manevrą užbaigė kirsdamas ištisinę liniją.
Institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, institucijos atstovas nepranešė neatvykimo priežasčių, pateikė atsiliepimą į skundą, todėl teismas pareiškėjo skundą nagrinėjo nedalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, atstovui.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Arvydo Grigo atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodoma, kad T. M. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 1241 straipsnio 3 dalį patrauktas pagrįstai, kadangi jis pažeidė KET 145.1 punkto reikalavimus. Paskirta nuobauda adekvati padarytam pažeidimui. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, tačiau neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant. T. M., pradėdamas lenkimo manevrą, privalėjo matyti įspėjamąjį ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuris ne gyvenvietėje statomas 150-300 metrų atstumu nuo sankryžos, nes į priešpriešiniam eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę jis įvažiavo prieš minėtą ženklą. Be to, artėdamas link sankryžos, pareiškėjas privalėjo matyti ženklinimo liniją 1.6 (artėjimo linija), kuri nurodo, kad artėjama prie ištisinės linijos 1.1, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Institucijos atstovo teigimu, T. M. turėjo galimybę nutraukti daromą pažeidimą ir iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą baigė jau už sankryžos (b.l. 7).
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Pagal ATPK 284 straipsnio nuostatas, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 301 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
T. M. teigia, kad administracinio teisės pažeidimo byla nepagrįstai buvo išnagrinėta ir nutarimas priimtas jam nedalyvaujant. Pagal ATPK 272 straipsnio 1 dalį administracinio teisės pažeidimo byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Iš teismui pateiktos administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, jog T. M. apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, tačiau jis neatvyko, neatvykimo priežasčių nepranešė ir nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą, todėl byla buvo išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Skundžiamu pareigūno nutarimu T. M. paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 1241 straipsnio 3 dalį, kurioje įtvirtinta, kad vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, stovėjimas geležinkelio pervažose ir 50 metrų kelio ruože prieš jas ir už jų, sustojimo ir stovėjimo taisyklių pažeidimas automagistralėse – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.
T. M. patrauktas administracinėn atsakomybėn už tai, kad lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“. Pagal KET 145.1 punktą, lenkti draudžiama šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės (kairės)“ arba „Pagrindinis kelias“, bei reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.
Pačio lenkimo fakto sankryžoje pareiškėjas iš esmės neginčija, tačiau nurodo, kad kelio ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ nepastebėjo, be to, atlikti lenkimo manevrą jam trukdė lenkiamas automobilis, kuris pradėjo didinti greitį, o pamačius sankryžą, pareiškėjo teigimu, grįžti į savo važiavimo krypties eismo juostą buvo nesaugu.
Pagal KET įspėjamieji ženklai, įspėjantys vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Kelio ženklas Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“ yra priskirtas būtent prie įspėjamųjų ženklų, kurie pagal KET reikalavimus ne gyvenvietėse statomi 150–300 m atstumu iki pavojingo kelio ruožo pradžios.
Susipažinęs su teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo byla, teismas daro išvadą, kad T. M. argumentas, jog įspėjamojo ženklo Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuris įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, kuriuo važiuojant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių, jis nematė, yra niekuo nepagrįstas. Iš teismui pateikto vaizdo įrašo matyti, kad T. M. lenkimo manevrą pradėjo prieš kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, todėl šį kelio ženklą privalėjo matyti ir įvertinti, jog šis įspėjamasis ženklas perspėja, kad už 150-300 m bus kelio atkarpa, kurioje draudžiama lenkti, bei privalėjo įvertinti, ar spės saugiai ir nepažeidžiant KET reikalavimų atlikti lenkimo manevrą. Nebūdamas tuo tikras, pareiškėjas privalėjo neatlikti lenkimo manevro artėjant šiai kelio atkarpai arba matydamas, jog lenkimo manevro nespės pabaigti iki pavojingo kelio ruožo – sankryžos, privalėjo iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo argumentą, kad jam kelio ženklą užstojo lenkiamo automobilio tamsinti stiklai, teismas vertina kritiškai, kaip jo gynybinę poziciją, kadangi pats T. M. skunde nurodo, jog lenkimo manevrą pradėjo esant geram matomumui.
Nors sutinkamai su KET 143 punktu, lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, patvirtinančių, jog T. M. lenkiamas automobilis pradėjo didinti greitį ir trukdė jam laiku užbaigti lenkimo manevrą. Pats pareiškėjas privalėjo imtis visų atsargumo priemonių ir įvertinti, kad lenkimo manevro nespės užbaigti iki sankryžos, kadangi atstumas iki jos nuo įspėjamojo ženklo yra gana nedidelis – 150-300 m, be to, skunde pats pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad priešais važiuojantis automobilis važiavo netolygiu greičiu.
T. M. teigimu, lenkimo manevras buvo užbaigtas prieš taip vadinamą sankryžą, kurioje šalutinis kelias neturi gatvės pavadinimo ir veda į stovėjimo aikštelę, tačiau šis pareiškėjo argumentas apie sankryžos dydį, nesumenkina jo padaryto pažeidimo svarbos, kadangi visos sankryžos, pažymėtos įspėjamaisiais ženklais, yra vienodai svarbios nepriklausomai nuo jų dydžio ir šalutinio kelio paskirties.
Institucijos, priėmusios nutarimą, atstovo atsiliepime pagrįstai atkreiptas dėmesys ir į tai, kad artėdamas link sankryžos, pareiškėjas privalėjo matyti ženklinimo liniją 1.6 (artėjimo linija), kuri nurodo, kad artėjama prie ištisinės linijos 1.1, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešinio eismo juosta. Ši aplinkybė patvirtina, kad T. M. net ir nematydamas, kaip jis pats nurodo, įspėjamojo kelio ženklo, privalėjo vadovautis ženklinimo linijomis, kurios jį perspėjo, kad artėjama prie ištisinės linijos 1.1, kurios galiojimo zonoje draudžiama važiuoti priešpriešine eismo juosta, tačiau toliau, pažeisdamas KET reikalavimus, tęsė lenkimo manevrą.
Vertinant teismui pateiktą vaizdo įrašą, nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog nutraukti pradėtą lenkimo manevrą, grįžtant į jo važiavimo krypties eismo juostą, buvo pavojinga, kadangi jokių tam kliūčių eismo juostoje nebuvo, todėl pareiškėjas turėjo galimybę nutraukti pradėtą lenkimo manevrą ir iki sankryžos grįžti į savo važiavimo krypties važiuojamosios dalies pusę, tačiau to nepadarė.
Sutinkamai su KET 5 punkto reikalavimais, eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti šias taisykles ir jų laikytis. Vadovaujantis šiuo KET punktu, pareiškėjas privalėjo matyti įspėjamąjį kelio ženklą Nr. 109 „Šalutinis kelias iš dešinės“, kuris įspėjo apie artėjantį pavojingą kelio ruožą, privalėjo žinoti, kokiu atstumu įspėjamasis ženklas yra statomas ne gyvenvietėje, turėjo įvertinti leidžiamą greitį tame kelio ruože, lenkiamo automobilio važiavimo greitį, įsitikinti, kad atlikdamas lenkimo manevrą nepažeis KET reikalavimų, tačiau to nepadarė ir lenkimo manevrą atliko sankryžoje, kurioje draudžiama lenkti, pažeisdamas KET 145.1 punkto reikalavimus.
Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad T. M. pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 straipsnio 3 dalyje, padarymą. Teismas, įvertinęs tai, kad T. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, konstatuoja, kad skundžiamu pareigūno nutarimu jam pagrįstai buvo paskirta minimali ATPK 1241 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda, todėl naikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Arvydo Grigo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 10N-15318399-14 pareiškėjo skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
T. M. skundo netenkinti.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto Arvydo Grigo 2014 m. liepos 15 d. nutarimą Nr. 10N-15318399-14, kuriuo T. M. buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 3 dalį ir jam buvo paskirta 100 litų dydžio bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 3022 – 3025 straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.
Teisėjas Valdas Bugelevičius