Administracinio nusižengimo byla

Nr. A8.-2863-1078/2018

        Teisminio proceso Nr. 4-68-3-02204-2018-0

        Procesinio sprendimo kategorija 9.35

 (S)

 

 

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

N U T A R I M A S

 

2018 m. gruodžio 20 d.

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė,

sekretoriaujant Deimantei Fiodorovaitei, Vaidai Mikalonienei, Živilei Kalasauskaitei, Agnei Audickaitei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui V. K., 

administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei Egidijai Belevičienei,

Vilniaus teritorinės muitinės (toliau - ir Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą) atstovei G. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. K., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti,  duomenų apie teistumą nepateikta, bausta administracine tvarka, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 208 straipsnio 3 dalį.

 

Teismas

 

n u s t a t ė :

 

V. K. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., Vilniuje, Rodūnios kelias 2, atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą reisu SU2104 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Bagažas buvo šviestas introskopu ir atrinktas detaliam patikrinimui. V. K. ėjo žaliu kanalu, tokiu savo veiksmu deklaruodama, jog deklaruojamų daiktų, prekių neturi. Ji buvo sustabdyta prie išėjimo durų ir pakviesta į muitinės patikrą. Detalaus patikrinimo metu keleivės registruotame bagaže buvo rastos nedeklaruotos prekės (drabužiai, avalynė pagal patikrinimo aktą), kurių vertė 2775,24 Eur. Keleivė nepateikė prekių įsigijimo dokumentų, nes jų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas). Šiais savo veiksmais keleivė pažeidė Komisijos deleguotojo Reglamento (ES) 2015/2446. kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr.952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, 139 str. 1 d., a punktą, kuriame numatyta, kad į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo, ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. apklausiama teisme savo kaltės nepripažino ir parodė, kad ji nusileido reisu iš Maskvos, pasiėmusi vežimėlius, priėjo prie 4 transporterio, paėmė bagažą ir su G. G. ėjo link raudono kanalo. Ji yra muitinusi prekes 2-3 kartus ir žino, kur raudonas, o kur žalias kanalas. Priėjusi prie raudono kanalo, pamatė, kad jokių muitininkių nebuvo, be to nebuvo ir deklaracijos, tik piniginė deklaracija. Matė muitinės pareigūnes salėje ant pakilos, jos buvo nusisukusios ir plepėjo. Jos nuėjo link pareigūnių, kurios stovėjo ant pakylos, ir paklausė, kaip deklaruoti. Buvo liepta praeiti iki skenerių ir gražiai ranka parodė, kad nori peršviesti jų bagažą. S. I. pravėrė bagažo krepšį apie 40 cm., ištraukė du rūbus, sugrūdo atgal ir pasakė praeiti paskui jas, net nieko nepaaiškinusi. Eidamos pareigūnės sakė, kad tai kontrabandos 3 dalis. Atėjus į postą, ji (V. K.) padėjo čekius, buvo pasiruošusi pinigus, klausė, kaip išsimuitinti, nes nebuvo padėtos deklaracijos, joms pasakė, kad jau per vėlu, nes turėjo deklaruoti būnant Kinijoje el. būdu. Be to, ji pareigūnėms nurodė, kad viską veža giminėms, ne komercijai. Žino, kad jeigu viršija 430 eurų, bet neviršija 1000 eurų, turi daryti žodinę deklaraciją. Bagažas ėjo per skenerį iki atidarant prekes, buvo apžiūrėti du daiktai, kokie – tiksliai nepamena, viską diktavo S. I., buvo atėjęs pamainos viršininkas ir net nesileido į kalbas. Ji ir G. G. pamainos viršininkui išreiškė norą deklaruoti prekes, tačiau kitas pareigūnas liepė rašyti protokolą. Pareigūnėms pradėjus apžiūrinėti prekes, ji paprašė, kad žiūrėtų pagal čekius, tačiau jos atsisakė, nes čekių nesupranta ir negali suprasti, todėl visus čekius atmetė. Po to visi daiktai buvo išdėti iš „tašių“, skaičiuojami, rūšiuojami. Pabrėžė, kad jos norėjo išsimuitinti, tačiau pareigūnės neleido, į kalbas nėjo, informacijos nesuteikė. Baigtas protokolas pildyti 16 val., o jas išleido 23 val. Atsakydama į teismo bei proceso dalyvių klausimus V. K. nurodė, kad ji dirba vadybininke parduotuvėje, kuri prekiauja moteriškais drabužiais, į Kinijos Respubliką per metus skrenda 2-3 kartus, dažnai skrenda į tekstilės parodas. Šį kartą skrido ir į parodą, ir apsipirkti. Nurodė, kad visus daiktus, rastus muitinių pareigūnių ir įvertintus kaip prekės, ji iš tiesų vežė sau ir savo artimiesiems – dukrai, žentui, anūkui. Pabrėžė, kad vežti daiktai nebuvo identiški, tik kai kurių daiktų buvo vienodų po du vienetus. Vežė 14 porų pirštinių, nes artėja Naujieji metai, todėl vežė dovanoms. Nurodė, kad ji vežtus daiktus muitinės pareigūnėms nurodė savanoriškai, pati priėjo prie pareigūnių ir paklausė, kur reikia išsimuitinti prekes. Atsakydama į proceso dalyvių klausimus V. K. negalėjo paaiškinti, kodėl muitinės pareigūnės neleido jai deklaruoti vežamų daiktų, nors ji turėjo pasiruošusi ir sąskaitas, ir pinigus. Teismo posėdžio metu V. K. parodžius prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtų nevalstybine kalba surašyto dokumento kopiją (b. l. 28) nurodė, kad ji tokio dokumento nėra apskritai mačiusi ir ji tokio dokumento muitinės pareigūnėms neteikė. Atsakydama į savo atstovės klausimus V. K. nurodė, kad jai teismo parodytas dokumentas buvo jos segtuve, tačiau ji jo muitinės pareigūnėms neteikė, muitinės pareigūnės, jai ir G. G. išėjus iš kabineto, galimai pasiėmė jos paliktą segtuvą ir atsišvietė bet kokius dokumentus. Kartu su administracinio nusižengimo protokolu pateikti dokumentai yra jos, bet jie iš ankstesnių kelionių, kurių metu ji taip pat apipirkdavo šeimą. Taip pat atsakydama į savo atstovės klausimus V. K. patikslino, kad (muitinės) pamainos vadovas buvo atėjęs, tačiau pačios deklaravimo iniciatyvos jis nematė. Teismo posėdžio metu V. K. parodžius nevalstybine kalba surašytą dokumentą, jo kopiją (b. l. 103-104) ir jo vertimą (b. l. 105) bei paklausus, kodėl originale ir kopijoje nesutampa dokumento Nr., V. K. nurodė, kad šios aplinkybės paaiškinti negali, kokį jai dokumentą duoda, tokį ji ir turi bei pateikė teismui dokumentą, surašytą nevalstybine kalba, kurio numeris sutampa su dokumento kopija (b. l. 104).

Teismo posėdžio metu liudytoja S. I. nurodė, kad V. K. atvyko Maskvos reisu ir pasiėmusi bagažą ėjo žaliu kanalu link išėjimo, išeidama jų (pareigūnių) paklausė, kur yra išėjimas, buvo pasakyta, kad jeigu deklaruojamų daiktų neturi arčiausias išėjimas dešinėje pusėje, žalias. Kartu su ja ėjo ir G. G.. V. K. pati pasirinko žalią kanalą ir išeinant žaliu kanalu, prie išėjimo durų buvo sustabdyta. Pakartotinai buvo paklausta, ar turi deklaruojamų daiktų, pasakė, kad neturi, paklausus, iš kur keliauja pasakė, kad iš Maskvos ir Pekino. Kadangi rizikinga šalis, bagažas buvo šviestas introskopu, pažymėtas kaip rizikingas, keleivė buvo pakviesta į muitinės patikrą. Prieš šviečiant prekes trečią kartą buvo paklausta, ar turi deklaruojamų daiktų, keleivė atsakė neigiamai. Bagažas buvo peršviestas ir paprašyta atidaryti bagažą, nes sukėlė įtarimą. Keleivė vengė atidaryti bagažą, vilkino laiką, bet bagažas vis tiek buvo atidarytas ir įsitikinta, kad tai yra komercinės paskirties prekės. Prie introskopo buvo informuota, kad yra fiksuojamas pažeidimas pagal 208 straipsnį, kad tikslaus punkto pasakyt negali, nes nežino prekių vertės. Buvo paimtas pasas ir paprašyta eiti į muitinės patalpas, į A salę. Čia buvo išimtos prekės, rūšiuojamos, skaičiuojamos, vertinamos, buvo paklausta, ar turi įsigijimo dokumentus, iš pradžių pasakė, kad neturi, kai įpusėjo prekių vertinimas keleivė pateikė įsigijimo čekius, tokią knygelę. Tie čekiai neatitiko prekių vertę įrodančių dokumentų reikalavimų, nebuvo nurodyta nei kas siuntėjas, nei kas pirkėjas, prekės netinkamai aprašytos, vien taisymai, vienur rusiškai, kitur kiniškai, nebuvo galima net identifikuoti prekių. Buvo atmestas sandorio metodas dėl prekių įvertinimo ir pasirinktas kitas įvertinimo metodas pagal muitinės teisės aktus iš „PREMI“ duomenų bazės, pagal tų pačių prekių kainą. Detalus tikrinimas užtruko, nes daug prekių pozicijų, prekės skirtingos, reikėjo jas rūšiuosi pagal rūšis, pagal paskirtį, pagal medžiagą, net ir sugrupavus jas buvo 11 pozicijų. Keleivė buvo įspėta, kad tikrinimas užtruks, jos niekas nelaikė poste. 

Teismo posėdžio metu liudytoja L. B. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. dirbo dviese su kolege. Atskirdo lėktuvas, buvo nustatyta, kad yra sraute rizikos požymius atitinkantis bagažas. Paprastai jos stovi ant pakilos, nuo kurios matosi abi juostos, tiek raudona, tiek žalia zonos, taip mato kas vyksta oro uoste. Pagal jų pareigas yra paskirtos darbo vietos, jų darbo vieta buvo atvykimo salė, kur konkrečiai stovėti nėra nurodyta, pasirenkama vieta, iš kurios matyti keleiviai maksimaliai. V. K. priėjo prie bagažo, kuris buvo atrinktas, jį pasiėmė, susikrovė ir pasuko tiesiai žaliu kanalu. Priešais jos juostą yra muitinės stendas, kuriame yra sudėtos deklaracijos. Pasukdama žaliu kanalu ji veiksmu deklaravo, kad neturi deklaruojamų prekių. Praeidama ji turėjo galimybę pasiimti deklaraciją, kažkokiu būdu parodyti, kad ji norėtų deklaruoti, bet ji to nepadarė, priėjusi prie jų paklausė „ar išėjimas yra čia“, kažkas panašaus. Jos manymu, kad V. K. ir G. G. pasijuto stebimos, nes iš tiesų pareigūnės jas stebėjo, kadangi jos paėmė atrinktą bagažą. Žmogus užlipo ant pakilos, priartėjo prie išėjimo durų, jos (pareigūnės) priėjo, sustabdė, paklausė iš kur važiuoja, pasakė, kad iš Maskvos, o į Maskvą iš Pekino, paklausė, ar deklaruojamų daiktų neturi, pasakė ne. Jos pakvietė į muitinės tikrinimo patalpas, moteris praėjo su jomis į tą patalpą, prieš dedant skanuoti vėl buvo paklausta, ar deklaruojamų prekių nėra, pasakė ne. Buvo praskanuota, įsitikinta, kad lagamine didelis kiekis supresuotų prekių, kai žmogus vežasi asmeninius daiktus kitaip atrodo. Atidarius lagaminą ji pasakė, kad čia yra komercinis kiekis prekių, moteris pasakė, kad čia jos asmeninės prekės. Dvi moterys bendroje sumoje turėjo virš 90 kg. prekių, tai akivaizdžiai komercinis kiekis. Joms buvo pasakyta, kad jos nedeklaruodamos pažeidė 208 straipsnį ir buvo paprašyta praeiti į kitas muitinės patalpas prekių identifikavimui, skaičiavimui, nes 208 straipsnį turi tris dalis ir nuo sumos priklauso kuri dalis. Tik tuomet, kai paprašė, kad jos praeitų protokolo surašymui, prasidėjo „tai gal nereikia, gal kitaip, deklaruosim“, tačiau nusižengimo faktas, jau buvo konstatuotas. Išdėliojo prekes, aiškinosi kieno tos prekės. Dokumentų moteris jokių neturėjo. Kai procedūra buvo gerokai įpusėjusi atsirado kažkokie kvitai, kurie visiškai neatitiko požymių, kad būtų tinkami deklaravimui. Jeigu nepateikiami prekių įsigijimo dokumentai, tada muitinės pareigūnas turi identifikuoti prekę, kas tai per prekė, kokios paskirties, kokios sudėties. Ją identifikuoti pareigūnas naudojasi „PREMI“ duomenų baze, kur randama maksimaliai tą prekę atitinkanti prekė ir parenkama kaina.

Teismo posėdžio metu liudytoja G. G. nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. nusileido lėktuvu iš Maskvos kartu su V. K. ir nuo terminalo pasiėmė savo bagažus. Kadangi turėjo po du bagažus ir žinojo, jog vertė viršys 430 eurų, norėjo juos deklaruoti. Nuėjusios prie raudonojo kanalo, jos pamatė, jog ten nėra nei vieno pareigūno, niekas nestovi, o ten, kur buvo jų vadinamas balkoniukas, muitinės darbuotojos stovėjo dviese ir šnekučiavosi. Nuėjus prie muitinės darbuotojų, kurios stovėjo ant pakylos, paklausė jų, kur galima deklaruoti, jos pasakė, kur praeiti. Jų bagažas buvo prašviestas, jos paprašė eiti kartu su jomis į muitinės kambariuką, paprašė atidaryti bagažą, iš karto konstatavo, kad tai kontrabandos 3 dalis. Po prekių nuskenavimo, joms liepė praeiti su pareigūnėmis į muitinės kambariuką, ten nuėjus V. K. iš karto teikė čekius, įsigijimo dokumentus. Ji pati matė, kaip V. K. pareigūnėms padavė juodą segtuvą, su visais prekių įsigijimo dokumentais, tačiau muitinės pareigūnės jų nepriėmė, pareigūnės tik pavartė dokumentus, pasakė, kad nieko nesupranta, galimai kažką atsišvietė, bet oficialiai nieko iš jų nepaėmė ir neįformino. Pareigūnės teigė, jog tai nėra oficialūs dokumentai, juose nieko nėra, kas turėtų būti dokumentuose, o ji pati ir V. K. sakė pareigūnėms, kad gali paaiškinti, kas yra čekiuose. V Jos prieš tai klausė, kokia bus deklaracijos eiga, nes norėjo atlikti žodinę deklaraciją, bet pareigūnės teigė, jog žodine deklaracija pasinaudoti negali. Jos aiškino, kad turėjo deklaruoti būnant Kinijoje ir oro uoste deklaracijos atlikti negalima, į jų prašymus deklaruoti, jos nesutiko. Protokolas buvo rašomas, daiktai buvo skaičiuojami apie 13 val., nors dokumentuose, kuriuos joms įteikė, parašyta, kad buvo sulaikytos nuo 11-16 val., bet iš tiesų kažkur 10.20 val. ir protokolai buvo rašomi maždaug iki 23 val. Prekės nebuvo grąžintos, teise deklaruoti joms pasinaudoti neleido. Teismo posėdžio metu G. G. taip pat nurodė, kad kiekviena iš jų turėjo po du bagažus, kurių kiekvienas svėrė po 20 kg., turėjo pasiėmusios vežimėlius bagažui, su jais ir važiavo link pareigūnių, kurios stovėjo ant pakylos. Teismo posėdžio metu G. G. nurodė, kad pareigūnės jų bagažus peršvietė ir atidariusios bagažą, iškart pasakė, kad čia kontrabandos 3 dalis. Taip pat ateidavo ir pamainos viršininkas, jos jam sakė, kad joms nėra leidžiama deklaruoti prekių, bet iš jo nebuvo jokių veiksmų.

V. K. rašytiniame 2018 m. rugsėjo 20 d. paaiškinime nurodė, kad šių metų rugsėjo 18 d. 10.15 val. atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą. Bagažo skyriuje pasiėmusi du krepšius pasuko link pareigūnių, kurios stovėjo ant pakilos žalioje zonoje, nes raudonoje zonoje nieko nebuvo be to, nekartą atliko muitinės procedūras ir žino, kad raudonoje zonoje skenerių nėra. Viena iš inspektorių pasakė padėti bagažą į patikros skenerius. Tai atlikus nusivedė į muitinės postą, paprašė pateikti pasus, liepė atidaryti krepšius ir kraustė jos daiktus. V. K. nurodė, kad turi asmeninių daiktų, kuriuos veža savo šeimos nariams. Pasiteiravo abiejų pareigūnių, kaip galima išmuitinti arba deklaruoti bagažą, pateikė pirkimo čekius, kuriuos įsigijo pirkdama Kinijoje, tačiau pareigūnės atsakė, kad jau per vėlu, reikėjo tai padaryti būnant Kinijoje ir persiųsti į Vilnių. Jos nesuteikė jokios informacijos dėl bagažo išmuitinimo. Visą laiką pareigūnė S. I. kalbėjo pakeltu balso tonu, pasakė, kad jos prekės yra kontrabanda, kurios bus konfiskuotos ir V. K. gresia baudžiamoji atsakomybė. V. K. kartojo, kad galima vežti už tam tikrą sumą prekių, o kitą gali deklaruoti ir sumokėti mokesčius, bet pareigūnės aiškino, kad jau per vėlu. Nuo atskridimo poste praleido trylika valandų, sušalo, prastai pasijautė. Protokolas buvo baigtas rašyti maždaug 23.10 val. Protokole nurodė, jog su jame nurodyta informacija nesutinka, t.y. jog protokolas baigtas rašyti 16.00 val., bei kad visa informacija yra klaidinga (b. l. 40-44).

Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. 2018 m. rugsėjo 19 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. ji dirbo Vilniaus oro uosto posto atvykimo salėje. Apie 11.00 val. Maskvos reiso SU2104 bagažas buvo patikrintas introskopo pagalba ir keli bagažai buvo atrinkti detalesniam tikrinimui pagal rizikos požymius. Pasiėmusios bagažą keleivės eidamos link išėjimo pasitikslino, kur yra išėjimas. Joms buvo pasakyta, kad jei deklaruojamų daiktų neturi, tai žalio kanalo išėjimas yra čia (C salėje) ir jos sparčiu žingsniu nuėjo. Prie išėjimo vartų keleivės buvo sustabdytos ir buvo dar kartą pasiteirauta ar neturi deklaruojamų daiktų. Keleivėms atsakius „deklaruojamų prekių nėra“, jos buvo pakviestos į muitinį tikrinimą. Muitinio tikrinimo metu, prieš šviečiant bagažą, trečią kartą buvo paklausta ar deklaruojamų prekių nėra, tačiau atsakymas buvo neigiamas. Peršvietus bagažą buvo akivaizdu, kad kelioniniuose krepšiuose yra nedeklaruotos prekės. Pasiteiravus, ar keleivės turi prekių įsigijimą patvirtinančius dokumentus, atsakė, kad ne. Paprašius atidaryti bagažą, keleivės vengė tai padaryti kartu užsimindamos apie galimybę susitarti. Atidarius vieną iš keturių krepšių buvo aptiktos nedeklaruotos, komercinio pobūdžio, prekės (drabužiai, batai, rankinės), pastebėtina, kad iš esmės didžioji dalis prekių buvo su galimai suklastotais vardiniais ženklais. Keleivėms buvo paaiškinta, kad šios prekės turėjo būti deklaruotos, pasirinkus raudoną kanalą. Taip pat, buvo informuotos, jog bus surašomi administracinių nusižengimų protokolai (toliau - ANP) dėl galimai Administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnyje padaryto nusižengimo. Tikrinimo metu keleivės visokiais būdais trukdė atlikti tarnybines pareigas: piktinosi, kad tikrinimo metu neleidžiama prekių uždeklaruoti, darė psichologinį spaudimą dėl administracinio nusižengimo protokolo (toliau – ANP) nerašymo, prekių muitinės vertės sumažinimo, bandydamos psichologiškai paveikti, žeminančiu ir garsiu tonu teigė, jog yra atimami jų ir jų šeimos narių asmeniniai daiktai ir panašiai. Pažymėjo, jog muitinis tikrinimas truko apie 5 vai, kadangi prekių buvo virš 90 kg., jos buvo įvairios, reikėjo nustatyti kokios prekės priklauso kuriai iš keleivių, buvo nustatoma ir prekių sudėtis, medžiagos (jų tipai), prekės buvo klasifikuojamos, sveriamos, kai kurios buvo supakuotos lipnia juosta ir panašiai. Po kiek laiko keleivė V. K. pateikė prekių įsigijimo sąskaitas, tačiau pagal jas prekių identifikuoti nepavyko, kadangi jos buvo neinformatyvios, rašytos ranka bei kinų kalba, nenurodyti prekių pardavėjai, sąskaitose buvo daug taisymų, todėl pagrįstai nebuvo taikomas sandorio vertės metodas ir prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis „PREMI“ duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Atkreipė dėmesį, jog pradėjus rašyti ANP strigo sistemos, todėl užtruko jų rašymas. Buvo kreiptasi pagalbos dėl trikdžių į informatikus, tačiau sistemai neleidžiant užbaigti protokolo, buvo nuspręsta surašyti popierinius jų variantus. ANP rašymo metu keleivės šūkavo, rėkavo, įžeidžiai komentavo, todėl kelis kartus buvo išprašytos iš kabineto. Būnant psichologinėje įtampoje surašant protokolą nebuvo išvengta klaidų, keleivės V. K. popieriniame ir elektroniniame protokole suklysta pavardė K., turi būti K.. Surašius protokolą keleivės atsisakė išeiti iš kabineto ir grasino iškviesti policiją. Apie 23 val. atvyko vienos iš keleivių dukra M. R. ir moterys išėjo. Tikrinimo metu dalyvavo Vilniaus oro uosto posto vyresnioji inspektorė L. B., kuri žino bylos aplinkybes bei gali jas patvirtinti (b.l. 45).

Iš 2018 m. rugsėjo 18 d. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad prekių paėmimas pradėtas 11.00 val., baigtas – 16.00 val. Paimtos šios prekės: 5 vnt. moteriškų paltų iš sintetinių pluoštų (Max Mara ir kt.), vieneto vertė 171,88 Eur, bendra vertė 859,40 Eur; 3,2 kg. moteriškos kailinės striukės, vieneto vertė 125,57 Eur, bendra vertė 401,82 Eur; 2 vnt. vyriškų marškinių iš medvilnės ilgomis rankovėmis, vieneto vertė 9,11 Eur, bendra vertė 18,22 Eur; 7 vnt. moteriškų kostiumų iš sintetinių pluoštų, vieneto vertė 40,36 Eur, bendra vertė 282,52 Eur; 3 vnt. moteriškų suknelių iš sintetinių pluoštų, vieneto vertė 38,06 Eur, bendra vertė 114,18 Eur; 9 vnt. vyriškų džemperių, vieneto vertė 20,96 Eur, bendra vertė 188,64 Eur; 4 vnt. vyriškų švarkų iš džinsinio audinio, vieneto vertė 43,99 Eur, bendra vertė 175,96 Eur; 3 vnt. moteriškų megztinių, vieneto vertė 48,78 Eur, bendra vertė 146,34 Eur; 2 vnt. moteriškų plonų megztinių, vieneto vertė 43,49 Eur, bendra vertė 86,98 Eur; 6 poros moteriškų batų, vieneto vertė 62,53 Eur, bendra vertė 375,18 Eur; 14 vnt. moteriškų odinių pirštinių, vieneto vertė 9,00 Eur, bendra vertė 126,00 Eur (b. l. 4-5).

Tikrinimo akte nurodyta, jog keleivė V. K., keleivės paso numeris 23151889, atvyko iš Maskvos reisu Nr. SU2104, 11.00 val. ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Keleivė pateikė prekių įsigijimo dokumentus tik įpusėjus prekių vertinimui. Pagal parodytus dokumentus prekių identifikuoti nebuvo galima, dokumentai be datų, kitų reikiamų rekvizitų, todėl sandorio metodas negalimas. Jokių kitokių dokumentų neturėjo, sakė pateiks vėliau, todėl prekių vertė buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas). Prekės gabentos iš Kinijos (b. l. 10).

Iš išrašo iš „PREMI“ duomenų bazės matyti, jog jame užfiksuotos rastos prekės, jų kiekiai bei vertės (b. l. 6). 

Iš bagažo kvito kopijos matyti, jog joje, be kita ko, nurodomi duomenys apie reiso Nr. SU 2104, bagažo savininkę – V. K. (b. l. 37-38).

Byloje pateiktos prekių nuotraukos (b. l. 48-57).

Teismo posėdžio metu buvo pateikta SODROS pažyma, iš kurios matyti, kad V. K. dirba M. R. (b. l. 71).

Teismo posėdžio metu pateiktos Vilniaus oro uosto C salės nuotraukos (b. l. 88-92).

Teismo posėdžio metu pateiktos sąskaitos bei jų vertimai į lietuvių kalbą (b. l. 93-110).

Teismo posėdžio metu peržiūrėtas iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto gautas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota kaip 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., V. K. kartu su G. G., eina žaliuoju kanalu link pakylos, ant kuriuos stovėjo muitinės pareigūnės, stumdamos vežimėlius su savo bagažu.

ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už kontrabandą, t. y. prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų, išskyrus kilnojamąsias kultūros vertybes ar antikvarinius daiktus, šaunamuosius ginklus, šaudmenis, sprogmenis, sprogstamąsias, radioaktyviąsias medžiagas ar kitas strategines prekes, Lietuvos Respublikos tam tikrų dopingo medžiagų kontrolės įstatyme nurodytas tam tikras dopingo medžiagas, nuodingąsias ir stipriai veikiančias, psichotropines ar narkotines medžiagas, jų pirmtakus (prekursorius), gabenimas per Lietuvos Respublikos valstybės sieną nepateikiant jų muitinės kontrolei arba kitaip išvengiant muitinės kontrolės, kai neteisėtai gabenamų prekių, pinigų, meno vertybių ar kitų privalomų pateikti muitinei daiktų vertė viršija penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija dviejų šimtų penkiasdešimt bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kontrabandos dalykas – privalomi pateikti muitinei daiktai (prekės, pinigai ir kt.), kuriuos privaloma deklaruoti. Šios veikos subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tyčia, t. y. kai veiką darantis asmuo supranta priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numato žalingas jo pasekmes ir jų nori arba, nors ir nenori šių pasekmių, bet sąmoningai leidžia joms kilti (ANK 8 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, kad Europos Bendrijų taryba 1992 m. spalio 12 d. priėmė Tarybos reglamentą Nr. 2913/92, kuriuo nustatė Bendrijos muitinės kodeksą. Šiuose teisės aktuose įtvirtinto prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją nuostatos, pagal kurias asmuo, gabenantis į bendriją prekes, įvežtas į Bendrijos muitų teritoriją, turi nedelsdamas, laikydamasis muitinės nustatyto maršruto ir vykdydamas jos nurodymus, jeigu jie duoti, šias prekes pristatyti į muitinės nustatytą muitinės įstaigą arba į bet kurią kitą muitinės nustatytą arba patvirtintą vietą, arba į laisvąją zoną; bet kuris prekes įvežęs asmuo ar asmuo, kuris prisiima atsakomybę už prekių gabenimą po to, kai jos buvo įvežtos į Bendrijos muitų teritoriją, be kita ko, dėl prekių perkrovimo, tampa atsakingu už pirmiau nurodytos prievolės vykdymą (Reglamento 38 straipsnis, 40 straipsnis).

Nors apklausiama teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, nepripažino, tačiau teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, kad administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. kaltė yra visiškai įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą.

Visų pirma pažymėtina, jog iš byloje esančio V. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra užfiksuotos visos esminės jos padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 2-3, 7-9). Be V. K. surašyto administracinio nusižengimo protokolo, jos kaltė įrodyta ir teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų S. I. ir L. B. parodymais, iš dalies liudytojos G. G. parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais: Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu (b. l. 4-5), duomenimis muitinei vertei nustatyti (b. l. 6), patikrinimo aktu (b. l. 10), daiktų įsigijimo dokumentų kopijomis ir jų vertimais (b. l. 22-35), bagažo bilieto šaknele (b. l. 36-38), gabentų ir paimtų daiktų nuotraukomis (b. l. 48-57) bei Vilniaus teritorinės muitinės Vilniaus oro uosto posto vyresniosios inspektorės S. I. tarnybinis pranešimas (b. l. 45), teismo posėdžio metu peržiūrėtu vaizdo įrašu. 

Šioje byloje kilo ginčas dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 10.20 val., Vilniuje, Rodiūnos kelias 2, V. K. atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą reisu SU 2104 ir su savimi gabeno būtent komercinės paskirties prekes. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 16 d. nutarimo Dėl Keleivių įvežamų prekių neapmokestinimo importo pridėtinės vertės mokesčiu ir akcizais taisyklių patvirtinimo, Nr. 439, 5 punkte nurodyta, kad prekės laikomos įvežtomis ne komerciniais tikslais, kai jos: 1) įvežamos nereguliariai; 2) skirtos keleivių ar jų šeimos narių asmeniniam naudojimui ir (arba) įvežamos kaip dovanos. Nei tokių prekių prigimtis, nei kiekis neturi kelti abejonių, kad jos įvežamos ne komerciniais tikslais. Taigi, komercinis prekių gabenimo pobūdis yra vertinamasis požymis ir kiekvienu atveju turi būti nustatymas atsižvelgiant į bylos aplinkybes. V. K. nurodė, jog prekes gabeno savo šeimos nariams (anūkui, dukrai, žentui ir sūnui). Teismas, įvertinęs gabentų prekių kiekį, jų turinį bei vertę, tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus atmeta kaip nepagrįstus. Byloje esančių prekių sulaikymo protokoluose užfiksuotas prekių kiekis akivaizdžiai viršija asmeninio naudojimo ribas. Iš minėtų protokolų matyti, jog buvo gabenta 5 moteriški paltai, 1 moteriškas puspaltis, 1 moteriška striukė, 7 moteriški kostiumėliai, 2 vyriški marškiniai, 9 vyriški džemperiai, 4 džinsiniai švarkai, 5 moteriški megztiniai, 6 poros moteriškų batų, 14 porų pirštinių. V. K. tikinimas neva gabenamus daiktus - drabužius, avalynę, būtų padovanojusi giminėms, galbūt panaudojusi naujametinėms dovanoms, yra naivus bei neįtikinamas ir juo labiau nepašalinantis abejonių, jog tokios prekės buvo vežamos komerciniais tikslais. Prekių kiekis, jų pobūdis (daug tokios pačios rūšies daiktų, kurie skiriasi tik spalva ar dydžiu), paneigia teiginius apie tai, kad jie buvo skirti asmeniniam naudojimui. Be to, kaip teismo posėdžio metu nurodė pati V. K., jos darbo pobūdis yra susijęs su prekyba, o būtent – drabužių prekyba (dirba vadybininke drabužių parduotuvėje (duomenys neskelbtini)), tad prekių įsigijimas yra neatsiejama jos veiklos dalis, į Kinijos Respubliką vyksta pakankamai dažnai, todėl jai kaip drabužių parduotuvės vadybininkei yra žinoma apie panašaus pobūdžio sandorius. Taigi, daiktų ir dokumentų paėmimo protokole užfiksuota, jog ji gabeno 37 vienetus rūbų, 6 poras batų, 14 porų pirštinių (b. l. 4-5), t. y. prekių kiekis nemažas, besikartojantys tos pačios rūšies rūbai, kas leidžia daryti išvadą, kad prekės buvo gabenamos komerciniais tikslais. Atsižvelgiant į tai, nekyla abejonių dėl to, jog 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytas prekes V. K. į Lietuvos Respublikos teritoriją atgabeno ketindama šias prekes realizuoti, todėl darytina išvada, kad minėtos 2018 m. rugsėjo 18 d. V. K. į Lietuvos Respublikos teritoriją iš Kinijos atgabentos prekės yra komercinės paskirties.

Be to, šiuo atveju aktuali ir prekių, privalomų pateikti muitinei, vertė, nes tai lemia administracinio nusižengimo kvalifikavimą pagal ANK 208 straipsnį. V. K. gabentų prekių vertė (2775,24 Eur) buvo nustatyta vadovaujantis muitų teisės aktų nuostatomis (pagal PREMI duomenų bazės kainas), nes V. K. pareigūnėms pateikė dokumentus, kurie buvo neinformatyvūs, rašyti ranka bei kinų kalba, nenurodyti prekių pardavėjai, sąskaitose buvo daug taisymų, todėl pagrįstai nebuvo taikomas sandorio vertės metodas ir prekių muitinė vertė buvo nustatyta remiantis „PREMI“ duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Pažymėtina, kad nors V. K. teisminio nagrinėjimo metu pateikė papildomus dokumentus dėl minėtų prekių įsigijimo (b. l. 93-110), tačiau teismo vertinimu, šie dokumentai kelia pagrįstų abejonių jų autentiškumu, nes visų pirma, lieka neaišku, kodėl šie dokumentai buvo pateikti ne pradėjus nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, o jau teisminio nagrinėjimo metu, bei kodėl pateiktų dokumentų originalai ir kopijos nesutampa (pvz. b. l. 103-104, 106-107, 108A-109), pati V. K. teismui negalėjo paaiškinti, kodėl yra toks nesutapimas dėl dokumento Nr. 0051032 (b. l. 103-104), vietoj to teismui pateikė dar vieną dokumentą, kurio numeris jau sutampa su kopija. Pačios V. K. pozicija dėl muitinei teiktų dokumentų proceso metu buvo nenuosekli, pradžioje ji tvirtino, kad prie administracinio nusižengimo protokolo pridėto dokumento (b. l. 28) ji apskritai nėra mačiusi, po to teigė, kad tai visgi jai priklausantis dokumentas, tačiau iš ankstesnių kelionių. Kartu teismas atkreipia dėmesį, jog iš tiesų prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtų dokumentų kopijos, rodo, jog dokumentai pilni braukymų, taisymų, iš jų nėra aišku, kokios paskirties tai dokumentas, kokiems pirkiniams tokie dokumentai buvo išduoti, kas yra pardavėjas, kas – pirkėjas. Tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu V. K. pateikti daiktų įsigijimo dokumentai išties yra labai aiškūs ir tvarkingi. Čia teismas pažymi, jog teismo posėdžio metu apklausta liudytoja G. G. nurodė, jog patikrinimo metu muitinės pareigūnėms nurodžius, kad jos nesupranta, kas yra parašyta V. K. pateiktuose daiktų įsigijimo dokumentuose, tiek ji pati, tiek V. K. siūlėsi muitinės pareigūnėms paaiškinti, kas yra čekiuose (b. l. 120). Tokie liudytojos parodymai paneigia V. K. iškeltą versiją, jog būtent teisminio nagrinėjimo metu pateiktus daiktų įsigijimo dokumentus ji pateikė ir muitinės pareigūnėms, nes kaip minėta, teisminio nagrinėjimo metu pateikti dokumentai yra itin tvarkingi, todėl lieka neaišku, ką juose ji ir G. G. ketino paaiškinti muitinės pareigūnėms. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog būtent dokumentus, kurių kopijos buvo pridėtos prie administracinio nusižengimo protokolo (b. l. 22-36) V. K. pateikė patikrinimo metu muitinės pareigūnėms ir pagal šiuos dokumentus nebuvo galimybės nustatyti vežamų daiktų įsigijimo vertės, todėl vežamų prekių vertė pagrįstai nustatyta remiantis „PREMI“ duomenų bazėje sukauptais duomenimis. Kartu atmestini kaip nepagrįsti V. K. teiginiai, jog ji, nors prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtus dokumentus (b. l. 22-36) ir turėjo su savimi, tačiau jų pareigūnėms neteikė, o pareigūnės, jai nematant, tiesiog pačios išsiėmė iš segtuvo bet kokius dokumentus ir juos atsišvietė. Tokia V. K. pozicija yra visiškai deklaratyvi, nepagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, juo labiau, kad V. K. negalėjo nurodyti, kokiu tikslu muitinės pareigūnės savo iniciatyva iš jos segtuvo pačios būtų ėmusios bet kokius dokumentus ir juos švietusios.

Pažymėtina, jog pareiga deklaruoti komercinės paskirties prekes kyla iš Europos Parlamento ir Europos Sąjungos Tarybos 2013 m. spalio 9 d. Reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, pagal kurio 139 punkto 1 dalies a punktą į Sąjungos muitų teritoriją įvežtas prekes, po to, kai jos atvežamos į nurodytą muitinės įstaigą ar kitą muitinės nustatytą ar jai priimtiną vietą, arba į laisvąją zoną, muitinei nedelsdamas pateikia į Sąjungos muitų teritoriją prekes įvežęs asmuo.

Administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. veiksmus kvalifikuojant pagal ANK 208 straipsnio 3 dalį, būtina tuo pačiu išanalizuoti ir šio administracinio nusižengimo subjektyviąją pusę. Pažymėtina, kad administracinis nusižengimas – kontrabanda – gali būti padarytas tik tyčiniais veiksmais, t. y. teisės pažeidėjui suprantant, kad jis perveža prekes pažeisdamas įstatymus ir to nori. Taigi kiekvienu atveju konstatuojant asmens kaltę pagal ANK 208 straipsnį būtina detaliai analizuoti įvykdyto pažeidimo subjektyviosios pusės požymius, o būtent – kaltę.

 Vertindamas administracinėn atsakomybėn traukiamos V. K. parodymus apie tai, kad ji bagažo skyriuje pasiėmusi du krepšius pasuko link pareigūnių, kurios stovėjo ant pakilos žalioje zonoje paklausti informacijos, kaip galėtų išmuitinti bagažą ir išeiti nedeklaravus prekių neketino, teismas pažymi, kad tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai prieštarauja kitiems byloje esantiems parodymams, yra niekuo nepagrįsti, todėl laikytini jos gynybine versija ir vertintini kritiškai. Visų pirma pažymėtina, jog teisme apklaustos liudytojos  S. I. ir L. B. labai išsamiai ir detaliai paaiškino visas nagrinėjamo įvykio aplinkybes, taip pat davė paaiškinimus ir apie bagažo deklaravimo procedūras. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo, kadangi byloje nėra jokių objektyvių aplinkybių, leidžiančių manyti, jog minėtos liudytojos būtų suinteresuotos bylos baigtimi ir duotų administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nepalankius ir V. K. apkalbančius parodymus. Pati V. K. teisme taip pat nurodė, jog su muitinės pareigūnėmis, teisme apklaustomis liudytojomis, anksčiau nebuvo susidūrusi, jų motyvas ją apkalbėti jai nėra žinomas.  S. I. paaiškino, jog asmenys, turintys deklaruotinų daiktų, turi eiti raudonu kanalu, o asmenims, neturintiems su savimi deklaruotinų daiktų, skirtas žalias kanalas. Iš pateiktų fotonuotraukų matyti, jog oro uoste keleiviams pateikiama išsami informacija apie tai, kur turi eiti keleiviai, turintys deklaruojamų prekių, be to, kaip ir pati V. K. nurodė, ji ne kartą atliko deklaravimo veiksmus ir šią procedūrą gerai žino (b. l. 40), todėl nėra jokio pagrindo manyti, jog asmeniui nebuvo aišku, kur jis turėjo eiti. Minėtos liudytojos teigimu, administracinėn atsakomybėn traukiama V. K. pasirinko žalią kanalą, skirtą asmenims, neturintiems deklaruotinų daiktų. Tą teismo posėdžio metu bei rašytiniuose paaiškinimuose pripažino ir pati administracinėn atsakomybėn traukiama V. K., kartu nurodydama, jog prie raudonojo kanalo nebuvo muitinės darbuotojų, todėl ėjo prie žaliojo, kur ant pakylos stovėjo pareigūnės. Teismo vertinimu, V. K. parodymai apie tai, kad ji pasirinko žalią kanalą, nes raudoname nebuvo muitininkų, laikytini jokiais įrodymais nepagrįsta jos gynybine versija. Net jei raudonajame kanale nebuvo tuo metu muitinės pareigūnų, tai nesuteikia teisės asmeniui, kuris žino, jog jam reikia atlikti vežamų daiktų deklaravimo procedūrą, eiti žaliuoju kanalu ir taip veiksmu deklaruoti, jog neturi deklaruojamų daiktų. Kartu, V. K. teiginiai, jog ji nėjo raudonuoju kanalu, o ėjo žaliuoju, nes norėjo pasiklausti muitinės pareigūnių, kaip atlikti deklaravimą, kelia abejonių ir todėl, kad V. K. dažnai keliauja į Kiniją ir tai ne pirmas kartas, kai jai reikia deklaruoti prekes (tai matyti ir iš jos paso su vizomis kopijų b. l. 12-21), jai žinoma deklaravimo procedūra, t. y. kad tai atliekama tik raudoname kanale. Taip pat nelogiškas atrodo ir V. K. elgesys, kuomet ji kartu su G. G., atvykusi su itin dideliu bagažu (kiekviena turėjo po du bagažus, kurių kiekvienas svėrė po 20 kg.), su visu pakankamai sunkiu bagažu ėjo link muitinės pareigūnių, vietoj to, kad kuri nors viena būtų likusi prie bagažo, kai kita būtų nuėjusi pasikviesti muitinės pareigūnių į raudonąjį kanalą, siekiant atlikti deklaravimo procedūrą. Be to, iš liudytojų teisme duotų parodymų matyti, kad net ir po to, kai V. K. buvo sustabdyta ir nuvesta į muitinės patikrą, ši į klausimą apie tai, ar turi deklaruotinų daiktų, atsakė neigiamai. Teismo posėdžio metu V. K. teigė, jog ji ir G. G. aiškiai išreiškė poziciją, jog jos nori atlikti vežamų daiktų deklaravimą, ir netgi nurodė, kad tą aiškino ir muitinės skyriaus pamainos viršininkui (b. l. 120, 121), tačiau to paties teismo posėdžio metu V. K. jau nurodė, kad pamainos vadovas deklaravimo iniciatyvos nematė (b. l. 122). Šis V. K. akivaizdus parodymų ir pozicijos nenuoseklumas, kartu su kitomis šioje pastraipoje aptartomis aplinkybėmis, teismui leidžia daryti išvadą, jog V. K. tyčia siekė išvengti muitinės patikros, dėl to nedeklaravo 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole nurodytų komercinės paskirties prekių, o jos teiginiai, kad siekė atlikti deklaravimo procedūrą, bet to neleido padaryti muitinės pareigūnai, yra tik nieko nepagrįsta jos gynybinė versija. Liudytojos S. I. teigimu, tik po to, kai buvo patikrintas V. K. bagažas ir rastos komercinės paskirties prekės, kurias privalu deklaruoti, V. K. pateikė prekių čekius. Pažymėtina, jog tokie liudytojų S. I. ir L. B. paaiškinimai viso proceso metu išliko nuoseklūs, priešingai nei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimai. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog liudytoja S. I. apklausiama teisme pabrėžė, jog V. K. buvo net tris kartus paklausta ar tikrai neturi deklaruojamų prekių. Tokie liudytojos paaiškinimai rodo, jog pareigūnai nėra linkę iš karto bausti asmens, pasirinkusio ne tą kanalą, jiems suteikiama galimybė deklaruoti daiktus ir perėjus kanalą, visgi, kaip matyti iš nagrinėjamos situacijos, V. K. savo veiksmais sąmoningai vengė deklaruoti daiktus ir bandė pasišalinti iš muitinės. 

Administracinio nusižengimo teisenos metu surinktų ir ištirtų įrodymų pakanka išvadai, kad V. K. 2018 m. rugsėjo 18 d., apie 11.00 val., Vilniuje, Rodiūnos kelias 2, atskrido iš Maskvos į Vilniaus oro uostą reisu SU 2104 ir su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių veikdama tiesiogine tyčia nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo. Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, konstatuotina, kad V. K. su savimi gabeno komercinės paskirties prekes, kurių vertė viršija 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, bet neviršija 250 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, jų nepateikė muitinės kontrolei ir nedeklaravo, tokiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje.

Papildomai pažymėtina, jog atsižvelgiant į vaizdo įrašuose užfiksuotas aplinkybes, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas aplinkybes, teismas tikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytą laiką  iš 2018 m. rugsėjo 6 d. 11.00 val. į  2018 m. rugsėjo 18 d. 10.20 val.,  įvertinęs liudytojos S. I. paaiškinimus teismo posėdžio metu (b. l. 81), tikslina administracinio nusižengimo protokole nurodytą V. K. bagaže rastų nedeklaruotų prekių vertę iš 3373,18 Eur į 2775,24 Eur, taip pat iš administracinio nusižengimo protokolo šalina aplinkybę, jog V. K. nedeklaruotose prekėse buvo rankinės, nes pagal rašytinius dokumentus rankinių V. K. nevežė, pažymėdamas, jog šie administracinio nusižengimo protokolo patikslinimai neturi reikšmės administracinio nusižengimo kvalifikacijai ir niekaip nesunkina V. K. padėties.  

V. K. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 208 straipsnio 3 dalyje, už kurio padarymą įstatymo sankcijoje numatyta bauda nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Taip pat, vadovaujantis ANK 208 straipsnio 4 dalies nuostatomis, už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti kontrabandos daiktų konfiskavimą. 

Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su finansų sistema, keliantis grėsmę valstybės mokesčių surinkimui), į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį (veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia), į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – bausta administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų, dirbanti. V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgus į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą ji padarė pirmą kartą, V. K. už ANK 208 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas minimalus.

Minėta, kad įstatymų leidėjas už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 208 straipsnio 3 dalyje, padarymą numato ir privalomą skirti administracinio poveikio priemonę - prekių konfiskavimą, dėl to 2018 m. rugsėjo 18 d. iš V. K. paimtos prekės, nurodytos 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole (b. l. 4-5) – konfiskuotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 208 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

V. K. pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 208 straipsnio 3 dalyje, ir skirti jai dviejų tūkstančių septynių šimtų eurų (2700,00 Eur) dydžio baudą.

Konfiskuoti 2018 m. rugsėjo 18 d. iš V. K. paimtas prekes, nurodytas 2018 m. rugsėjo 18 d. Daiktų ir dokumentų paėmimo protokole.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 18091884975.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                                                    Ieva Narbutaitė