Pranešėjas P.
Jaržemskis Civilinė
byla Nr. 2A-666-56/2010
Teisėjas J. Jaglinskis Proc. sprendimo kategorijos: 78.2.1;
121.15;121.18;121.21

VILNIAUS
APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. liepos 21
d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo
Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos pirmininko
Petro Jaržemskio
kolegijos teisėjų Danutės Kutrienės
Marijono Greičiaus
sekretoriaujant Julijai Štreimikienei
dalyvaujant
ieškovei N. P.
ieškovės atstovui adv. I. M.
atsakovui A. P.
atsakovo atstovei adv. V. B.
vertėjai
O. J.
teismo posėdyje
apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. P. apeliacinį
skundą dėl Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimo
kuriuo patenkintas ieškovės N. P. ieškinys
atsakovui A. P. dėl
išlaikymo dydžio nepilnametėms dukroms pakeitimo.
Išnagrinėjusi
civilinę bylą kolegija
n u s t a t ė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė N. P. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė
padidinti 1998-11-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendimu iš atsakovo A. P. nepilnamečių dukterų M. P., gim. 1991-11-15, ir A. P., gim. 1996-10-15, išlaikymui priteistų 1/3 dydžio uždarbio
(pajamų), bet ne mažiau kaip vieno minimalaus gyvenimo lygio kiekvienam vaikui
kas mėnesį mokamų periodinių išmokų dydį iki 400 Lt per mėnesį mokamų
periodinių išmokų kiekvienam vaikui iki dukterų pilnametystės.
Nurodė, kad atsakovo kas mėnesį
mokamų 130 Lt dydžio periodinių išmokų kiekvienam vaikui nepakanka mokykloje
besimokančioms septyniolikos ir trylikos metų amžiaus dukroms išlaikyti,
tenkinti jų poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui,
laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Ieškovės turtinė padėtis ir
gaunamos pajamos yra nepakankamos, norint
bent minimaliai užtikrinti augančių vaikų poreikius, nes ji dirba
kasininke parduotuvėje „Maxima“, jos vidutinis darbo užmokestis - 1000 Lt per
mėnesį. Gaunamų pajamų neužtenka pačiai
ieškovei, butui ir dukroms išlaikyti, aprūpinti būtinomis mokymosi priemonėmis.
Dukros gyvena ieškovei ir ieškovės giminėms bendrosios dalinės nuosavybės teise
priklausančiame bute. Faktiškai ieškovė viena tenkina augančių dukterų
poreikius tiek, kiek leidžia jos turtinė padėtis.
Atsakovas A. P. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti;
priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad
ieškovė pateiktame ieškinyje nepateikė įrodymų, kokio dydžio išlaidos realiai
patiriamos vaikų išlaikymui ir jų poreikių tenkinimui. Atsakovo turtinė padėtis
nėra iš esmės geresnė nei ieškovės, todėl teismas neturi pagrindo priteisti
išlaikymo daugiau nei objektyviai leidžia vaikų tėvų turtinė padėtis. Atsakovas
bedarbis, jo gaunamos bedarbio pašalpos nepakankamos, kad galėtų teikti
išlaikymą po 400 Lt kiekvienam vaikui.
Vilniaus miesto savivaldybės
administracijos Socialinių reikalų departamento vaikų teisių apsaugos
skyrius išvadoje ieškinį palaikė.
Nurodė, kad
mergaitės gyvena gyvena su motina. Mergaitės sveikatos problemų neturi. Bute
kuriame gyvena motina mergaitėms skirtas atskiras kambarys, sudarytos tinkamos
gyvenimo sąlygos, nors bute be ieškovės ir jos nepilnamečių dukrų gyvena ir
ieškovės motina. Atsakovas gyvena nuosavame dviejų kambarių bute, su vaikais
nebendrauja, nes motina mergaites nuteikinėjo prieš tėvą.
II.
Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m.
lapkričio 5 d. sprendimu ieškinys patenkintas. Vilniaus miesto 4 apylinkės
teismo 1998-11-23 sprendimu priteistas išlaikymas iš A. P., nepilnametėms dukterims M. P., gim. 1991-11-15, ir A. P., gim. 1996-10-15, padidintas iki 400 Lt kas
mėnesį mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo ieškinio teismui padavimo
dienos (2009-02-23), iki M. P. ir
A. P. pilnametystės; Iš
atsakovo A. P., ieškovės N. P. naudai priteista 500 Lt
advokato teisinei pagalbai apmokėti; Iš atsakovo A. P. į valstybės pajamas priteista 194,40 Lt
žyminio mokesčio ir 24,42 Lt
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu bei 270 Lt už antrinę
teisinę pagalbą; Sprendimui įsiteisėjus, panaikinta 2009-02-25 Vilniaus miesto
4 apylinkės teismo nutartis, kuria laikinai padidintas 1998-11-23 Vilniaus
miesto 4 apylinkės teismo sprendimu priteistas išlaikymas iš A. P., nepilnametėms dukterims M. P., gim. 1991-11-15, ir A. P., gim. 1996-10-15, iki 300 Lt kas mėnesį
mokamų periodinių išmokų kiekvienam vaikui nuo prašymo teismui padavimo dienos,
t.y. nuo 2009-02-23, iki galutinio teismo sprendimo priėmimo.
Teismas pažymėjo, kad teismas gali pakeisti
priteisto išlaikymo dydį, jeigu po
teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės
pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat atsiradus papildomoms vaiko
priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė
priežiūra) (LR CK 3.201 str.).
Nustatęs, kad ieškovė devynerius metus iš
esmės viena išlaiko vaikus, o atsakovas dukterimis nesirūpina, jų nelanko bei su jomis nebendrauja,
įvertinęs į bylą pateiktą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko
teisių apsaugos skyriaus išvadą, bei ieškovės pateiktus įrodymus, kad vaikų
išlaikymui per mėnesį išleidžiama daugiau kaip 800 Lt, teismas padarė išvadą,
jog priteisto išlaikymo nepakanka
tenkinti net minimalius augančių vaikų poreikius, nes akivaizdu, kad praėjus
daugiau kaip dešimčiai metų po teismo sprendimo priėmimo, ženkliai padidėjo
prekių ir paslaugų kainos, išaugo augančių bei besimokančių vaikų poreikiai.
Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes dėl jo nepajėgumo teikti ieškinyje
prašomą išlaikymo dydį, bei atsižvelgęs į tai, kad atsakovas nepaneigė
ieškovės argumentų, dėl vengimo išlaikyti nepilnamečius vaikus, teismas
pripažino, jog visa našta susijusi su šalių vaikų priežiūra, auklėjimu ir ugdymu teko vienai
ieškovei bei konstatavo, jog pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo rekomenduojamo 800 Lt dydžio išlaikymo dydžio priteisimo vaikams, nėra.
Teismo vertinimu, aplinkybė, jog atsakovo gaunamos pajamos yra
nedidelės, nesudarė pagrindo netenkinti ieškinio, kadangi atsakovo amžius,
sveikatos būklė, profesinės galimybės leido jam dirbti ir uždirbti bei teikti
tokio dydžio išlaikymą kuris leistų
užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas.
Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes bei
atsižvelgęs į išimtinį vaiko teisių prioriteto principą, teismas ieškinį tenkino, nes nuolat kylant
prekių ir paslaugų kainoms mažesnio išlaikymo priteisimas neužtikrintų net
minimalių vaikų poreikių tenkinimo.
III. Apeliacinio skundo ir
atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
Atsakovas A. P. apeliaciniu
skundu prašo sprendimą pakeisti iš dalies ir
padidinti 1998-11-23 Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo sprendinmu
priteistą išlaikymo nepilnametėms ieškovo dukroms M.
P., gim. 1991-11-15, ir A.
P., gim. 1996-10-15, dydį iki 200 Lt per mėnesį mokamomis
periodinėmis išmokomis kiekvienam vaikui iki mergaičių pilnametystės; priteisti
atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad priimdamas skundžiamą sprendimą teismas nesiaiškino ar visos
ieškovės pateiktos sąskaitos-faktūros bei pateikti čekiai susiję su išlaidomis
nepilnamečių dukrų išlaikymui bei jų poreikių tenkinimui. Teismas nepagrįstai
sprendė, jog nebuvo pagrindo nukrypti nuo rekomenduojamo vieno minimalaus
pragyvenimo lygio išlaikymo vaikams dydžio, nes tai orentacinis dydis ir
teismas atsižvelgęs į sunkią tėvų turtinę padėtį galėjo priteisti mažesnį nei
nustatytą išlaikymo dydį, kuris negali būti mažesnis nei minimalus pragyvenimo
lygis. Skundžiamame sprendime, teismas nustatęs, jog šalių pajamos per mėnesį
maždaug lygios (ieškovės darbo užmokestis 1000 Lt, o atsakovo 800 Lt), nepasisakė dėl ieškovės dalyvavimo vaikų
išlaikyme, nors nustatant išlaikymo proporcingumą nurodyta aplinkybė buvo
svarbi (CK 3.192 str. 2 d., 3.156 str. 1 d.), todėl nustatydamas atsakovui pareigą
teikti išlaikymą vaikams po 400 Lt kiekvieną mėnesį mokamą periodinėmis
išmokomis, teismas nepagrįstai visą išlaikymą perkėlė ant atsakovo pečių ir
nukrypo nuo įstatyme įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo bei nepagrįstai
atleido atsakovę nuo pareigos išlaikyti nepilnametes dukras. Teismas
neįvertino, jog atsakovui gaunant 800 Lt atlyginimą per mėnesį, sumokėjus
išlaikymą vaikams, jis neturės lėšų pragyvenimui. Nepagrįsta teismo išvada, jog
atsakovas gali uždirbti pakankamai lėšų iš kurių galėtų teikti priteistą
išlaikymo dydį, nes dirbdamas plytelių klijuotoju-tinkuotoju ir statybų rinkoje
esant sąstingiui, atsakovo profilio darbuotojams mokamas labai mažas
atlyginimas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovas sutiko, kad vaikų
išlaikymui būtų teikiamas 400 Lt dydžio išlaikymas, mokant po 200 Lt per mėnesį
išlaikymą iki vaikų pilnametystės. Kadangi pirmos instancijos teismas
netinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas reglamentuojančias
išlaikymo nepilnamečiams vaikams teikimo proporcingumą, bei tėvų valdžios
lygybės principą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos ir priėmė
neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, prašo skundžiamąjį sprendimą pakeisti.
Ieškovė
N. P. atsiliepimu į
apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o teismo sprendimą palikti nepakeistą;
priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad teismas priėmė teisėtą bei
pagrįstą sprendimą, tinkami aiškino ir taikė materialinės teisės normas
reglamentuojančias išlaikymo priteisimo nepilnamečiams vaikams dydžius, todėl pagrindo panaikinti skundžiamą
sprendimą nėra.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir
teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas
apeliaciniame skunde nustatytų ribų (CPK 320 str. 1 ir 2 dalys).
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas,
išnagrinėjęs bei įvertinęs bylos
medžiagą, apeliacinio skundo ir
atsiliepimo į apeliacinį skundą teisinius argumentus (CPK 183 str., 185 str.), sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas iš esmės
atitinka faktines bylos aplinkybes, todėl teisėjų kolegija sutikdama su pirmos
instancijos teismo išvadomis bei argumentais, jų nebekartoja.
Jungtinių Tautų vaiko teisių Konvencijos 27 straipsnio 1,2 dalyse
įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias
gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir
socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis sudarymą pagal
tėvų sugebėjimus bei finansines
galimybes.
Civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje, kuri reglamentuoja pareigą
išlaikyti savo vaikus nustatyta, kad
materialinio išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti
būtinas vaikui vystytis sąlygas.
Įstatymo nuostata (CK 3.192 str. 3 d.), kad nustatant išlaikymo dydį
atsižvelgtina į tėvų turtinę padėtį nereiškia, kad asmuo, laikinai negaunantis
darbinių pajamų privalo būti atleistas nuo prievolės tinkamai išlaikyti savo vaikus.
Nagrinėjamoje byloje ieškovės ir atsakovo vaikai yra 14 ir 18 metų
merginos, moksleivės, kurioms be būtinų išlaidų mokslui, maistui, aprangai ir
apavui, būtinos ir išlaidos asmeninės
higienos priemonėms įsigyti. Taigi, pirmos instancijos teismas spręsdamas,
kad paauglėms būtinos išlaikymo išlaidos
sudaro 800 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui, padarė pagrįstą išvadą.
Atsakovas nėra pripažintas neįgaliu asmeniu. Savo sveikatos būklei
įrodyti, atsakovas ėmėsi rinkti
įrodymus, tada kai ieškovė pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dukroms
priteisimo.
Atsakovas pasisakydamas apeliacinės instancijos teisme nurodė, kad neketina suvaržyti savęs pakeičiant turimą 2-jų kambarių butą į
mažesnio ploto, o gautą piniginę sumą skirti vaikų išlaikymui. Atsakovo
siekiai gauti valstybės pašalpą, rodo, kad iš esmės, atsakovas siekia
ne ieškoti būdų kaip dirbti bei uždirbti lėšas savo ir vaikų poreikiams,
o būti išlaikomu. Tai vertintina kaip
vengimas tinkamai įvykdyti tėvo pareigą vaikams.
Ieškovės gaunamas atlyginimas yra akivaizdžiai nepakankamas, kad dukterų
išlaikymo didesniosios dalies našta tektų ieškovei, todėl esant nurodytoms
aplinkybėms, mažinti atsakovui tenkančio išlaikymo vaikams kas mėnesį dydį nėra
nei teisinio nei faktinio pagrindo.
Nurodytais argumentais apeliacinis skundas atmestinas.
Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio pagrindu iš atsakovo ieškovei
priteistinos 300 Lt išlaidos advokato teisinei pagalbai apeliacinės instancijos
teisme atlyginti, o Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 punkto
pagrindu iš atsakovo valstybei priteistinos 11,30 Lt išlaidos susijusios su
procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326
straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 5 d. sprendimą
palikti nepakeistą, o atsakovo A. P. apeliacinį
skundą atmesti.
Priteisti iš A. P. a.k. (duomenys neskelbtini) N. P. a.k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt advokato teisinei
pagalbai atlyginti, o valstybės naudai 11,30 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kolegijos pirmininkas Petras
Jaržemskis
Teisėjai
Danutė Kutrienė
Marijonas
Greičius