Civilinė byla Nr. e2-253-856/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00285-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos 2.1.2.4.1.2; 2.6.1.6.1; 2.6.8.10; 2.6.11.6; 2.6.18.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1.

 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 20 d.

Šiauliai

Šiaulių

sekretoriaujant Justinai Samuilei, Redai Krisiukėnienei,

dalyvaujant ieškovų E. S., I. T. ir A. T. atstovui advokato padėjėjui O. R.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“ atstovui advokatui G. D.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Deora Investment“ atstovei advokato padėjėjai L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų E. S., I. T. ir A. T. patikslintą ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“ ir „Deora Investment“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, skolos priteisimo ir žemės sklypų pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia bei restitucijos taikymo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimai

1.       Ieškovai E. S., I. T. ir A. T. pareikštais ieškiniais prašė:

1.1.       pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2020-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Grafas“ perleido atsakovei UAB „Deora Investment“ šį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

1.2.       taikyti restituciją ir iš atsakovės UAB „Deora Investment“ priteisti atsakovei UAB „Grafas“ nurodytus sklypus, o iš atsakovės UAB „Grafas“ priteisti atsakovei UAB „Deora Investment“ 80300 Eur sumą;

1.3.       ieškovė E. S. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grafas“ 8 999,26 Eur dydžio turtinę ir 5 000 Eur neturtinę žalą, iš viso 13 999,26 Eur, bei 2 100 Eur skolą;

1.4.       ieškovai I. T. ir A. T. prašė priteisti iš atsakovės UAB „Grafas“ 22472,83 Eur dydžio turtinę ir 1 000 Eur neturtinę žalą, iš viso 23 472,83 Eur.

2.       Patikslintame ieškinyje ir dublike nurodė, jog 2018-08-22 ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė 49907/100000 dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 1) ir 4/31 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis 1), pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ ieškovei E. S. pardavė Butą 1 ir minėtą žemės sklypą, o ieškovė atsakovei UAB „Grafas“ sumokėjo 43 000 Eur sumą (38 000 Eur už butą ir 5 000 Eur už žemės sklypą). Pagal Sutartį 1 atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019-02-22 užbaigti Buto 1 statybą iki 100 procentų bei tinkamai ją įteisinti (sutarties 1 6.1.2. punktas), taip pat iki 2018-12-31 įsipareigojo įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (Sutarties 1 6.1.4. punktas). Sutarties 1 sudarymo metu Buto 1 baigtumas siekė 87 procentus ir tai buvo nurodyta pačioje sutartyje.

3.       2018-08-22 ieškovė E. S. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė susitarimą, pagal kurį UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis apmokėti Buto 1 atidalinimo ir pridavimo išlaidas, o šiam tikslui ieškovė perdavė atsakovei 2 100 Eur sumą. Taip pat UAB „Grafas“ už papildomą užmokestį sutiko padaryti buto sienų remontą ir grindų šildymo įrengimą, o už tai ieškovė E. S. atsakovei sumokėjo 6 400 Eur sumą grynaisiais, jokio pakvitavimo negavo, susitarimas buvo žodinis.

4.       Nurodo, jog atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė Sutarties 1 6.1.2. ir 6.1.4. punktuose nurodytų įsipareigojimų ieškovei E. S., t. y. iki 2019-02-22 neužbaigė Buto 1 statybos iki 100 procentų baigtumo, neįteisino statybos bei iki 2018-12-31 neišklojo trinkelėmis automobilių stovėjimo vietos adresu: (duomenys neskelbtini). Ieškovė ragino tuometinį direktorių M. K. įvykdyti šias prievoles, o M. K. nuolat žadėjo ieškovei E. S. darbus užbaigti laiku, ištaisyti Buto 1 defektus, tačiau UAB „Grafas“ ir toliau nevykdė savo įsipareigojimų. Ieškovė E. S. kreipėsi į kvalifikuotą specialistą O. A. dėl lokalinės sąmatos sudarymo, siekdama užbaigti Buto 1 statybą ir ištaisyti išryškėjusius defektus. 2019-04-23 sąmatininkas O. A. sudarė lokalinę sąmatą 2019 m. kovo mėn. kainomis, joje detalizavo darbus ir jų atlikimo kainas: laiptinės įrengimas (ieškovei priklausančios dalies), esamų sienų garso izoliacijos pagerinimas (garso pralaidumas neatitiko net minimalių reikalavimų), blokelių pertvaros išgriovimas ir atstatymas, trinkelių dangos įrengimas. Sąmatoje nurodyta, kad bendra Buto 1 įrengimo ir defektų taisymo kaina siekia 7 272,81 Eur sumą. 2019-04-23 lokalinėje sąmatoje taip pat nurodyta, kad dėl sienų garso izoliacijos pagerinimo Butas 1 sumažės 1,43 m2. Nepaisant to, realiai Butas 1 jau sumažėjo 0,57 m2 dėl pačios atsakovės įrengtos papildomos garso izoliavimo plokštės, kuri nebuvo pakankama garso izoliacijai užtikrinti. Taigi, bendrai Butas 1 sumažės 2 m2. Kad Buto 1 garso izoliacija yra būtina, patvirtina garso izoliavimo klasės klasifikavimo protokolai, kuriuose nurodyta, kad atitvara tarp 2 buto I a. patalpos Nr. 2-4 ir 1 buto I a. patalpos Nr. 1-4 (1A2b) atitinka tik E garso klasę, t. y. iš vienos pusės Buto 1 sienų garso pralaidumas yra 5 decibelais didesnis, o iš kitos pusės su kaimynais – 7 decibelais didesnis. Pažymi, kad pilnai neįrengus garso izoliacijos, negalima priduoti Buto 1, dėl ko pažeidžiamas Sutarties 1 6.1.2. punktas.

5.       Nurodo, jog 2018-08-01 ieškovai I. T. bei A. T. ir atsakovė UAB „Grafas“ sudarė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 2) ir 8/35 dalies žemės sklypo, esančio adresu: (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis 2), pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ ieškovams pardavė Butą 2, o ieškovai atsakovei UAB „Grafas“ sumokėjo 88 900 Eur sumą (86 400 Eur už butą ir 2 500 Eur už žemės sklypą). Sutarties 2 sudarymo metu Buto 2 baigtumas siekė 87 procentus ir tai buvo nurodyta pačioje Sutartyje 2. Papildomai ieškovai I. T. ir A. T. bei atsakovė UAB „Grafas“ sudarė 2018-08-01 darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Darbų atlikimo sutartis), pagal kurią UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis įrengti ieškovams nuosavybės teise perleisto Buto 2 įrengimo darbus: šildymo sistemos įrengimo, santechnikos išvedžiojimo ir apdailos darbus. Darbų atlikimo sutartyje atsakovei UAB „Grafas“ atlygis nebuvo numatytas, kadangi atsakovė ieškovams pardavė Butą 2 su 87 procentų baigtumu, todėl darbų kaina buvo įskaičiuota jau į Buto 2 pardavimo kainą.

6.       Teigia, jog atsakovė UAB „Grafas“ netinkamai įvykdė Darbų atlikimo sutartį, t. y. atliko nekokybišką ir su trūkumais remontą ieškovams T. jų Bute 2. Ieškovai T. taip pat žodžiu ragino atsakovę UAB „Grafas“ ištaisyti atliktų darbų defektus, tačiau atsakovė šių trūkumų neištaisė. Be to, atsakovė UAB „Grafas“ iki galo neužbaigė savo darbų pagal Darbų atlikimo sutartį ir neįvykdė reikalavimo pastatyti ir prijungti savo lėšomis vieno iš dviejų tualetų (vidutinė vertė 150 Eur), o dušinės pastatymo darbus atliko tik iš dalies (vidutinė vertė 100 Eur) (Darbų atlikimo sutarties 2.2. punkto 2 papunktis). Taip pat atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė reikalavimo pastatyti savo lėšomis virtuvinį komplektą (Darbų atlikimo sutarties 2.2. punkto 3 papunktis).

7.       Nurodo, jog ieškovai T. kreipėsi į kvalifikuotą specialistą G. L. dėl atliktų darbų defektų nustatymo. 2019-04-22 buvo surašyta buto (duomenys neskelbtini), atliktų vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos/remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita, iš kurios matyti, kad nustatyti Buto 2 vidaus apdailos įrengimo darbų defektai, taip pat ir paties Buto 2 išorės defektai, kurių visų šalinimas ieškovams T. kainuos 16 431,15 Eur sumą. Taip pat paaiškėjo, kad dvibučio sublokuoto gyvenamojo namo, kuriame yra Butas 2, stogas yra nekokybiškas, todėl buvo kreiptasi į ekspertą V. Š., kuris atliko ekspertizę ir nustatė, kad pagal projektą turėjo būti prilydoma namo stogo danga; namo stogo dengimui panaudota sena (galimai nuimta nuo kito namo stogo) skardinė stogo danga, kurios tarnavimo laikas jau, ko gero, pasibaigęs; skardos lakštai aplankstyti su pažeista polimerine skardos danga; namo stogo apšiltinimo sluoksnis turėjo būti 30 cm storio, tačiau rastas tik 15 cm storio apšildomas sluoksnis; namo stogui apšiltinti pagal projektą turėjo būti panaudotos dvi statybinių medžiagų rūšys: 50 mm kieta akmens vata ir 250 mm putų polistirolas. Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta dviejų gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos (stogo) defektų šalinimo darbų sąmata, iš kurios matyti, kad abiejų namų stogo defektų šalinimas kainuotų bendrą 27 357,14 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad Butui 2 tenkančio stogo dalis sudaro ¼ dviejų sublokuotų namų stogo ploto, todėl stogo virš Buto 2 defektų taisymo kaina sudaro 6 839,28 Eur sumą.

8.       Nei vienam iš ieškovų apie tai nežinant, 2019-01-22 atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkime, kuriame dalyvavo tuometinis įmonės vadovas M. K. ir įmonės vienintelis akcininkas jo brolis T. K., buvo priimtas nutarimas vykdyti įmonės bankroto procedūrą ne teismo tvarka. 2019-03-08 atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimas patvirtino kreditorių brolių M. K. ir T. K. kreditorinius reikalavimus, pripažino įmonę bankrutavusia ir nutarė ją likviduoti. 2019-04-26 įvykusiame atsakovės UAB „Grafas“ kreditorių susirinkime buvo priimtas sprendimas netvirtinti ieškovės E. S. kreditorinio reikalavimo, o ieškovų T. kreditorinis reikalavimas buvo patvirtintas tik iš dalies, t. y. 1 507 Eur sumai. Šiuo atveju ieškovų T. kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti dalyje neįvykdytų sutartinių prievolių, t. y. neužbaigto Buto 2 įrengimo. Ieškovai, supratę atsakovei UAB „Grafas“ vykdomo neteisminio bankroto teisines pasekmes bei tai, kad atsakovė UAB „Grafas“ nepripažįsta savo sutartinių įsipareigojimų, apskundė 2019-01-22, 2019-03-08 ir 2019-04-26 UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimų nutarimus teismui ir prašė panaikinti UAB „Grafas“ 2019-01-22, 2019-03-08 ir 2019-04-26 kreditorių susirinkimų protokolus bei nutraukti ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą. Šiaulių apygardos teismas 2020 m. sausio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-209-569/2020, panaikino atsakovės UAB „Grafas“ 2019-01-22, 2019-03-08 ir 2019-04-24 kreditorių susirinkimų protokolus, nutraukė ne teismo tvarka pradėtą įmonės bankroto procesą. Lietuvos apeliacinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020, Šiaulių apygardos teismo 2020 m. sausio 14 d. nutartį paliko nepakeistą.

9.       Nurodo, jog kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su ieškiniu, prašydami priteisti turtinę ir neturtinę žalą, taip pat skolą, iš viso 39 572,09 Eur, iš atsakovės UAB „Grafas“, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. 2020 m. balandžio 23 d. nutartimi Kauno apylinkės teismas tenkino ieškovų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo atsakovės UAB „Grafas“ nekilnojamąjį ir/ar kilnojamąjį turtą 39 572,09 Eur sumai, nutartis vykdymui buvo pateikta antstolei, kuri areštavo atsakovės UAB „Grafas“ kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, tačiau iš antstolės gautų duomenų paaiškėjo, kad 2020-04-09 atsakovė UAB „Grafas“ su kita atsakove UAB „Deora Investment“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria UAB „Grafas“ pardavė UAB „Deora Investment“ šio sprendimo 1.1. punkte nurodytus žemės sklypus, o UAB „Deora Investment“ už šiuos žemės sklypus sumokėjo bendrą 80 300 Eur dydžio kainą. Atsižvelgiant į tai, kad nebeliko turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, ieškovai prašo pripažinti negaliojančia 2020-04-09 pirkimo-pardavimo sutartį. Ieškinys grindžiamas CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) bei 6.672-6.680 straipsnių (vartojimo ranga) nuostatomis.

10.       Pažymi, jog pagal Sutarties 1 6.1.2. punktą atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019-02-22 užbaigti Buto 1 statybą iki 100 procentų bei vadovaujantis norminiais teisės aktais tinkamai ją įteisinti. Tuo tarpu pagal minėtos sutarties 6.1.4. punktą, atsakovė UAB „Grafas“ iki 2018-12-31 įsipareigojo iškloti automobilių stovėjimo aikštelę trinkelėmis. Nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-209-569/2020 liudytoju apklaustas tuometinis UAB „Grafas“ direktorius M. K. nurodė, kad trinkelių iškloti vien ieškovei E. S. negali, kadangi trinkelės klojamos visiems savininkams, kurie iki pat šiol dėl trinkelių klojimo nesusitarė. Tačiau Sutartimi 1 atsakovė UAB „Grafas“ aiškiai įsipareigojo įvykdyti šį įsipareigojimą ir šis įsipareigojimas nebuvo sąlyginis, t. y. atsakovė UAB „Grafas“ trinkeles įsipareigojo iškloti besąlygiškai, nepriklausomai nuo trečiųjų asmenų susitarimų. Taip pat UAB „Grafas“ tiek pagal Sutartį 1, tiek pagal žodinius susitarimus įsipareigojo padaryti ieškovei E. S. sienų remontą ir grindų šildymo įrengimą, užbaigti laiptinės remontą ir pašalinti trūkumus dėl net minimalių standartų neatitinkančios garso izoliacijos. Atsakovė UAB „Grafas“ ne tik neužbaigė aukščiau nurodytų darbų, tačiau jau atliktus darbus atliko itin nekokybiškai ir su trūkumais. Iš garso izoliavimo klasės klasifikavimo protokolų matyti, jog atitvara tarp 2 buto I a. patalpos Nr. 2-4 ir 1 buto I a. patalpos Nr. 1-4 (1A2b) atitinka tik E garso klasę, t. y. iš vienos pusės Buto 1 sienų garso pralaidumas yra 5 decibelais didesnis, o iš kitos pusės su kaimynais – 7 decibelais didesnis. Pažymi, kad vienus garso matavimus ieškovės E. S. bute užsakė atsakovės direktorius M. K., kas nurodyta ir 2019-01-21 garso klasifikavimo protokole Nr. ST-2050. Pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ 14.3 punktą, C garso klasė yra priimtino akustinio komforto sąlygų klasė, o pagal 14.5 punktą, E garso klasė – ribinio akustinio komforto sąlygų klasė. Taigi, E garso klasė yra per dvi klasifikuojamas garso grupes žemiau, nei turėtų būti pagal leidžiamus reglamentuotus įstatymu garso klases bei statinio techninio projekto numatytą klasę. Taigi, iš viso ieškovės E. S. turtinę žalą sudaro 7 272,81 Eur suma už atsakovės UAB „Grafas“ neužbaigtus darbus ir atliktų darbų trūkumus ir 1 526,45 Eur suma už sumažėjusį Buto 1 plotą, iš viso 8 799,26 Eur. Taip pat atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė Sutartyje 1 numatyto įsipareigojimo įteisinti butą teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymi, kad ieškovė E. S. ir UAB „Grafas“ pasirašė 2018-08-22 susitarimą, kuriuo UAB „Grafas“ įsipareigojo atidalinti E. S. 2018-08-22 perkamo buto dalį nuo likusios dalies, o už tai UAB „Grafas“ direktorius M. K. pasirašė pakvitavimą, kad iš ieškovės E. S. gavo 2 100 Eur sumą. Ieškovės E. S. nesiejo jokie kitokie teisiniai santykiai su M. K. kaip tik buto pirkimo-pardavimo ir rangos teisiniai santykiai, ir ne su pačiu M. K., o su juo, kaip UAB „Grafas“, atstovu (direktoriumi), todėl E. S. pagrindė ir savo 2 100 Eur reikalavimą.

11.       Nurodo, jog ieškovai T. kreipėsi į ekspertą, kuris nustatė, kad pagal projektą turėjo būti prilydoma namo stogo danga; namo stogo dengimui panaudota sena (galimai nuimta nuo kito namo stogo) skardinė stogo danga, kurios tarnavimo laikas jau, ko gero, pasibaigęs; skardos lakštai aplankstyti su pažeista polimerine skardos danga; namo stogo apšiltinimo sluoksnis turėjo būti 30 cm storio, tačiau rastas tik 15 cm storio apšildomas sluoksnis; namo stogui apšiltinti pagal projektą turėjo būti panaudotos dvi statybinių medžiagų rūšys: 50 mm kieta akmens vata ir 250 mm putų polistirolas. Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta dviejų gyvenamųjų namų adresu: (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), statybos (stogo) defektų šalinimo darbų sąmata, iš kurios matyti, kad ieškovams T. priklausančio Butui 2 tenkančio stogo dalies defektų šalinimo kaina siektų 6839,28 Eur sumą. Taigi, ieškovai įrodė, kad Buto 2 kokybė neatitinka jam keliamų reikalavimų, ekspertas nurodė, kad ateityje pro stogą gali pradėti tekėti vanduo, be to, ieškovai įsigijo naujos statybos butą, dėl ko pagrįstai tikėjosi, kad jis bus tinkamos kokybės, turės naują, o ne naudotą, stogą, stogas ir jo montavimas atitiks techninį projektą, tačiau paaiškėjo, kad taip nėra.

12.       Pažymi, jog nekokybiškai atliktus Buto 2 įrengimo darbus įrodo 2019-04-22 atliktų vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos/remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita, iš kurios matyti, kad nustatyti Buto 2 vidaus apdailos įrengimo darbų defektai, taip pat ir paties Buto 2 (namo) išorės defektai. Patikros ataskaitoje nustatyti šie atliktų darbų bei paties gyvenamojo sublokuoto namo išorės defektai: nutrupėjęs cokolio tinkas prie įėjimo į butą; sugadinta skardinė palangė; rūdžių pažeistas metalinis dujotiekio vamzdis, fiksuotas pratekėjimas pro stogo parapetą; nekokybiškai atlikti fasado apdailinio plytų rėvėjimo darbai; fiksuoti svetainės sienų tinkavimo nelygumai; virtuvės/svetainės zonoje tinkuotos sienos nekokybiškai – kampuose nėra 90 laipsnių kampų; fiksuoti antro aukšto buto kambarių sienų tinkavimo nelygumai; fiksuotos nesumontuotos grindjuostės; fiksuoti sienų tinkavimo nelygumai virtuvės/svetainės zonoje; fiksuoti I a. WC patalpoje lubų apdailos neužbaigimo darbai; fiksuoti netinkamai atlikti apdailos įrengimo darbai; fiksuotas nekokybiškas koridoriaus ir laiptinės sienų tinkavimas – nuokrypiai nuo vertikalės. Išvadoje konstatuojama, kad atlikus Buto 2 atliktų vidaus apdailos darbų vertinimą nustatytos neatitiktys, pagal kurias atlikus sąmatinius skaičiavimus konstatuojama, jog 13 579,46 Eur neįskaitant PVM užteks lentelėje Nr. 1 neatitikčių pašalinimui. Pažymi, kad dalį defektų UAB „Grafas“ ištaisė. Žvelgiant į teikiamą darbų kiekių žiniaraštį, kuris buvo surašytas atlikus Buto 2 patikrą, atsakovė UAB „Grafas“ ištaisė defektus, numatytus 18, 19 ir 20 punktuose, t. y. iš dalies atliko darbus, susijusius su lengvų profilių metalinio karkaso įrengimu pertvaroms (1557,74 Eur : 2 = 778,87 Eur be PVM), sienų apšiltinimu (615,12 Eur : 2 = 307,56 Eur be PVM) ir sienų apdaila (1 988,33 Eur be PVM). Taigi, atsakovė neištaisė savo rangos darbų defektų už 10 504,70 Eur be PVM (13 579,46 – 3 074,76). Sumažėjus bendrai defektų šalinimo sumai, sumažėjo ir darbų kiekių žiniaraščio 26 punkte nurodyta suma už kitus nenurodytus darbus, kuri sudaro 2 procentus nuo visos darbų sumos, dėl ko galutinė suma sumažėjo dar 56,31 Eur suma (266,40 – 210,09), dėl ko galutinė suma sumažėjo iki 10 448,39 Eur (10 504,70 – 56,31). Prie šios sumos pridėjus 21 procento dydžio PVM, galutinė darbų ir paties namo defektų šalinimo kaina yra 12642,55 Eur, kas laikytina ieškovų T. nuostoliais tiek dėl atliktų darbų trūkumų, tiek dėl paties Buto 2, kaip daikto, užslėptų trūkumų. Mano, jog T. įrodė atsakovės UAB „Grafas“ tiek atliktų darbų defektus, tiek paties Buto 2 defektus, tiek atsakovės UAB „Grafas“ neatliktų darbų apimtį, dėl kurios ieškovai patyrė 20 988,83 Eur dydžio turtinės žalos. 

13.       Kadangi atsakovė UAB „Grafas“ neįvykdė savo įsipareigojimų pagal Sutartį 1 ir pilnai neįrengė ieškovei E. S. priklausančio Buto 1, o pradėtus įrengimo darbus atliko su trūkumais, ieškovė E. S. buvo priversta kreiptis į kvalifikuotą specialistą O. A., kad jis sudarytų defektų šalinimo sąmatą, taip pat užsakinėti pakartotinį garso izoliacijos testą, o tai ieškovei E. S. iš viso kainavo 200 Eur sumą, kuri laikytina dėl atsakovės UAB „Grafas“ neteisėtų veiksmų ieškovės E. S. patirta žala, susijusia su neteisėtais veiksmais priežastiniu ryšiu. Tuo tarpu ieškovai T. už Buto 2 bei jo įrengimo darbų defektų patikrą ir sąmatos defektams šalinti sudarymą sumokėjo 484 Eur, o už gyvenamojo namo stogo ekspertizę ir ekspertizės akto surašymą sumokėjo 1 000 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, ieškovai T. dėl neteisėtų atsakovės UAB „Grafas“ veiksmų patyrė 1 484 Eur turtinę žalą.

14.       Nurodo, jog ieškovė E. S. dėl atsakovės UAB „Grafas“ įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo patyrė ir neturtinės žalos. Dėl to, kad UAB „Grafas“ neįrengė garso izoliacijos, o ir kiti atlikti daliniai įrengimo darbai yra su trūkumais, ieškovė E. S. negali naudotis Butu 1 ir jame gyventi. Nuo pat Buto 1 įsigijimo ieškovė gyvena kitur, kovoja, kad jos Butas 1 būtų įrengtas ir ištaisyti defektai – ragina atsakovę UAB „Grafas“ vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus, iškėlė civilinę bylą dėl neteisminio bankroto nutraukimo arba kreditorinių reikalavimų patvirtinimo, tačiau net ir nutraukus neteisminį bankrotą atsakovė UAB „Grafas“ nesutiko tartis taikiai. Taigi, ieškovė E. S. patyrė ir vis dar patiria daugybę išgyvenimų, nerimą, stresą, nemigą ir t. t. Ieškovė turi dalintis kambariu su savo nepilnamečiu sūnumi, neturi jokio privatumo ir dar turi mokėti dviejų būstų komunalinius mokesčius, Bute 1 negali nei pati gyventi, nei jo nuomoti ar jo parduoti. Be to, ieškovė E. S. iš pirkimo-pardavimo bei rangos santykių su UAB „Grafas“ negavo to, ko tikėjosi – negavo kokybiško ir įrengto Buto 1, turės jį įrenginėti savo jėgomis, ieškodama naujų rangovų, iš naujo atlikti sienų remontą, nors už jį buvo sumokėjusi 2 000 Eur sumą, taisyti kitus defektus, taip pat negavo trinkelėmis išklotos automobilių stovėjimo vietos, įrengtos laiptinės ir visiško Buto 1 užbaigimo bei pridavimo. Atsižvelgiant į tai ir vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais, ieškovės E. S. patirta neturtinė žala siekia 5 000 Eur sumą.

15.       Nurodo, jog ieškovai T. taip pat patyrė neturtinės žalos dėl parduoto netinkamos kokybės Buto 2 (gyvenamojo namo) bei nekokybiškai ir su trūkumais atliktų rangos darbų. Ieškovai neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi giminaičių, pas kuriuos galėtų prisiglausti, todėl yra priversti gyventi didelių trūkumų turinčiame Bute 2, kurio įrengimas taip pat turi didelių trūkumų. Ieškovai T. gavo Butą 2 su senu ir visiškai netinkamu naudoti stogu, įrengtu nukrypus nuo namo techninio projekto, be to, gyvena Bute 2 su išmuštomis ir nelygiomis sienomis ir t. t. Taigi, ieškovai T. negavo to, ko tikėjosi iš dviejų sutarčių – Sutarties 2 ir Darbų atlikimo sutarties. Dėl UAB „Grafas“ kaltės ieškovai T. taip pat patyrė 1 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

16.       Pažymi, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta 2020-04-09, apie šį sandorį ieškovai sužinojo 2020-05-04, t. y. po to, kai dėl laikinųjų apsaugos priemonių vykdymo kreipėsi į antstolę ir iš jos gavo ginčijamą sutartį, todėl akivaizdu, kad 1 metų ieškinio senaties terminas nėra suėjęs. Teigia, jog 2020-04-09 sutartis pažeidžia ieškovų (kreditorių) teises. Atkreipia dėmesį, kad didžiąją dalį sumos už 17 žemės sklypų atsakovė UAB „Grafas“ gavo grynaisiais pinigais, tačiau iš antstolės pažymos matyti, kad UAB „Grafas“ neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto. Iš UAB „Grafas“ 2019-03-08 kreditorių susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Grafas“ yra skolinga jos buvusiam direktoriui M. K. 49 533,58 Eur, o dabartiniam direktoriui ir akcininkui T. K. – 55 074,00 Eur. Bylą nagrinėjant Šiaulių apygardos teisme, tuometinis įmonės bankroto administratorius nurodė, kad ši brolių K. kreditorinių reikalavimų suma sumažėjo, kadangi jiems buvo paskirstyta 38 000 Eur suma, gauta pardavus įmonei priklausiusį butą. Tuo tarpu net ir tenkinus ieškovų ieškinį, jiems bus priteista bendra 39 572,09 Eur suma. Atkreipia dėmesį, kad 80 300 Eur suma, gauta už parduotus žemės sklypus, yra su PVM, todėl UAB „Grafas“ sumokėjus PVM, likusi suma sudarys 66 363,63 Eur sumą, kuri beveik sutampa su brolių K. kreditorinių reikalavimų suma. Dalijant proporcingai gautą 66 363,63 Eur sumą, ieškovai gautų 24 733,72 Eur sumą, vadinasi, liktų nepatenkinta dar apie 15 000 Eur ieškovų kreditorinių reikalavimų suma, o tokia suma ieškovams, kaip fiziniams asmenims, yra didelė. Atsižvelgiant į sandorio skubotumą, net labai tikėtina, kad gautos piniginės lėšos buvo skirtos kreditorių brolių K. kreditoriniams reikalavimams patenkinti, todėl jų nebeliko. 

17.       Teigia, jog 17 žemės sklypų buvo parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, t. y. net kelis kartus pigiau nei tikroji šių žemės sklypų vertė. Teigia, jog bendra šių žemės sklypų vidutinė vertė siekia 232 540 Eur sumą, t. y. beveik 3 kartus viršija sumą, kurią UAB „Grafas“ gavo pagal sutartį pardavusi šiuos žemės sklypus (80 300 Eur). Visų šių žemės sklypų vertė buvo nustatyta 2020-04-08, t. y. prieš pat sudarant ginčijamą sutartį, be to, ši vertė yra nustatyta masiniu vertinimu. UAB „Grafas“ 2018-02-28 pirkimo-pardavimo sutartimi šiuos 17 ginčo sklypų iš M. P. ir I. P. įsigijo už 112 530,00 Eur. Taigi, atsakovė UAB „Grafas“ 17 žemės sklypų pardavė pigiau nei įsigijo prieš 2 metus už itin žemą kainą, nors per šį laikotarpį nekilnojamojo turto kainos dar labiau išaugo. Jeigu visi UAB „Grafas“ priklausę žemės sklypai būtų buvę parduoti bent už masiniu vertinimu nustatytą vidutinę rinkos kainą, iš gautos 232 540 Eur sumos būtų galima visiškai patenkinti visų UAB „Grafas“ kreditorių reikalavimus, tuo tarpu dabar UAB „Grafas“ neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

18.       Pažymi, jog nėra duomenų, kad UAB „Grafas“ privalėjo sudaryti ginčijamą sutartį, tuo labiau taip skubotai. Dar 2020-03-04 buvo priimta galutinė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kuria UAB „Grafas“ kreditorių susirinkimo nutarimai, taip pat ir nutarimas iškelti bankroto bylą ne teismo tvarka, pripažinti negaliojančiais. Praėjus vos mėnesiui laiko, t. y. 2020-04-09, sudaryta ginčijama sutartis. UAB „Grafas“ nebuvo jokios būtinybės skubėti ir sudaryti sutartį itin nepalankiomis sąlygomis, t. y. parduoti 17 žemės sklypų už 3 kartus mažesnę nei vidutinę rinkos kainą. Tokiu būdu buvo siekiama atsiskaityti su buvusiu ir esamu įmonės vadovais – broliais K., nes T. K. įmonės vardu ir priėmė tokį neracionalų sprendimą parduoti žemės sklypus už 3 kartus mažesnę nei rinkos kainą. UAB „Grafas“ neturėjo jokių įsipareigojimų UAB „Deora Investment“, kuri buvo įregistruota VĮ „Registrų centras“ tik 2020-03-23, nėra jokių duomenų, kad būtų buvusi sudaryta preliminarioji sutartis.

19.       Nurodo, jog UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ buvo nesąžiningi, nes žinojo, kad pažeis ieškovų teises ir interesus. UAB „Grafas“ 17 žemės sklypų pardavė už beveik 3 kartus mažesnę nei jų vidutinė rinkos kaina, nustatyta masiniu vertinimu, be to, netgi už mažesnę kainą, negu jie buvo įsigyti. Akivaizdu, kad šiuo atveju egzistuoja CK 6.67 straipsnio 4 punkte nurodyta aplinkybė – preziumuojama, kad tiek UAB „Grafas“, tiek UAB „Deora Investment“ buvo nesąžiningos. 2020-03-04 Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinę nutartį civilinėje byloje Nr. 2-520-881/2020, kuria atmestas UAB „Grafas“ atskirasis skundas, o jau kitą dieną, t. y. 2020-03-05, buvo išrinktas naujas UAB „Grafas“ vadovas, kuriuo tapo T. K.. Naujasis direktorius buvo įregistruotas 2020-03-13, t. y. tą pačią dieną, kai VĮ „Registrų centras“ buvo panaikintas bankrutavusios įmonės statusas, o jau 2020-03-23 buvo įregistruota visiškai nauja įmonė UAB „Deora Investment“, kurios vadovu paskirtas T. Š., po ko 2020-04-09 buvo sudaryta ginčijama sutartis. Taigi, viskas buvo atliekama itin skubotai, vos per vieną mėnesį nuo nepalankios nutarties UAB „Grafas“ priėmimo dienos, siekiant turtą perleisti greičiau nei ieškovai pareikš ieškinį ir areštuos turtą. UAB „Deora Investment“ direktorius T. Š. ir vienintelis akcininkas E. K. yra K. geri draugai – jie yra M. K. draugai socialiniame tinkle Facebook, galima rasti daugybę viešai prieinamų bendrų nuotraukų švenčiant šventes kartu, be to, iš susirašinėjimo su buvusiu UAB „Grafas“ direktoriumi M. K., E. K. buvo pristatomas kaip draugas. Atkreipia dėmesį, kad UAB „Deora Investment“ JAR išrašo dalyje „Veiklos tikslai ir rūšys“ nurodyta visiškai su statybomis nesusijusi veikla. Pažymi, jog UAB „Deora Investment“ jai prieinamomis priemonėmis galėjo pasidomėti, ar UAB „Grafas“ neturi kreditorių, tačiau net labai tikėtina, kad apie visa tai UAB „Deora Investment“ puikiai žinojo, ką patvirtina ir aukščiau dėstomos aplinkybės bei pateikiami įrodymai.

20.       Taip pat sutartis pripažintina negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, t. y. kaip prieštaraujanti viešajai tvarkai ar gerai moralei. Šiuo atveju abi atsakovės sudarė sutartį turėdamos vienintelį tikslą – kad UAB „Grafas“ išvengtų atsiskaitymo su ieškovais. Sandoris buvo sudarytas už 3 kartus mažesnę nei rinkos kainą žinant apie tai, kad ieškovai yra UAB „Grafas“ kreditoriai ir jiems bus apsunkintas išieškojimas iš UAB „Grafas“ turto, kurio po sandorio visiškai neliko, be to, abiejų įmonių direktoriai yra geri draugai, ką patvirtina pridedami įrodymai. Tokia sutartis akivaizdžiai prieštarauja tiek gerai moralei, tiek viešajai tvarkai, kadangi mėginimas apsunkinti išieškojimą arba padaryti jį neįmanomu, prieštarauja įstatymams. Teismas, pripažindamas sandorį negaliojančiu, privalo ex officio išspręsti restitucijos klausimą, todėl taikytina restitucija ir parduoti sklypai grąžintini UAB „Grafas“, o pastaroji privalo grąžinti UAB „Deora Investment“ sumokėtas sumas.

21.       Atsakovė UAB „Grafas“ atsiliepime į patikslintą ieškinį ir triplike nurodė, jog su juo nesutinka, prašė ieškinį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog ieškovai piktnaudžiauja savo teisėmis ir nesąžiningai reiškia reikalavimus, kurie prieštarauja teisės normoms, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų kreditoriams. Ieškovai, reikšdami ieškinį, klaidingai ir nepagrįstai tvirtina, jog turi galiojančią ir neabejotiną reikalavimo teisę, kadangi jie neturi jokių neabejotinų savo reikalavimą pagrindžiančių įrodymų, į bylą nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, kurie įrodytų, jog UAB „Grafas“ buvo prisiėmusi įsipareigojimus, kurių neįvykdė ar įvykdė netinkamai. Kol nėra priimtas galutinis sprendimas dėl turtinės ir neturtinės žalos bei įsiskolinimo priteisimo, ieškovai neturi teisinio pagrindo teigti, jog jie turi neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę.

22.       Pažymi, jog ieškinyje nėra įrodinėjama, kad dėl ginčijamo sandorio atsakovė UAB „Grafas“ tapo nemoki, o pažeistas savo teises ieškovai įrodinėja tuo, jog UAB „Grafas“ žemės sklypus pardavė už aiškiai per mažą kainą. Nekilnojamojo turto registre nurodyta vidutinė turto rinkos vertė nustatyta masinio vertinimo būdu. Siekiant paneigti tik masiniu turto vertinimu ieškovų grindžiamus argumentus, jog žemės sklypų vertė yra tris kartus didesnė, nei sudaryto jų pardavimo sandorio kaina, ieškovai tokį teiginį privalo įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Ginčo žemės sklypai buvo pardavinėjami ir varžytinėse, ir viešai skelbiant už mažesnę kainą, nei buvo parduoti ginčijamu sandoriu, tačiau neatsirado nei vieno pirkėjo. Ieškovų pretenzijos dėl per mažos parduoto turto kainos yra visiškai nepagrįstos, nes atsakovė UAB „Grafas“ ilgą laiką mėgino parduoti žemės sklypus ir pradinė kaina buvo didesnė, tačiau neatsirado nei vieno potencialaus pirkėjo, kuris norėtų įsigyti žemės sklypus už didesnę kainą. Kada UAB „Deora Investment“ pasiūlė mokėti už žemės sklypus 80 300 Eur, UAB „Grafas“ neturėjo jokių priežasčių nesutikti parduoti žemės sklypų už tokią kainą. Sandorio kaina buvo dvigubai didesnė nei bankroto administratoriaus siūlymu 2019-12-24 sumažinta iki 40 240 Eur žemės sklypų kaina. UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ 2020-04-09 sudarytas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris geriausiai atitiko UAB „Grafas“ interesus, buvo teisingas ir racionalus sprendimas susiklosčiusioje situacijoje.

23.       Teigia, jog ieškovai, piktnaudžiaudami savo teise, pareiškė ieškinį, kurio argumentai prieštarauja vienas kitam: jeigu ieškovai mano, kad žemės sklypo vertė yra 232 540 Eur, o jų reikalavimo suma yra 39 572,09 Eur, nepagrįstai yra ginčijamas visų sklypų pardavimas. Be to, ginčijant sandorius, akcentuojama skolininko galimybė įvykdyti kreditorių reikalavimus. UAB „Grafas“ yra veiklą vykdanti įmonė, todėl jos finansinės galimybės vykdyti teismo sprendimą turėtų būti vertintinos tik tuo metu, kai bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Kol ieškovai neturi neabejotinos reikalavimo teisės, reikalavimas pripažinti įmonės sudarytą sandorį negaliojančiu yra akivaizdžiai nepagrįstas. Atsakovė UAB „Grafas“ pagrindė, kad žemės sklypai buvo pardavinėjami ilgą laiką, tai nebuvo skubotas sprendimas, o sandorio sąlygos buvo ženkliai palankesnės nei jas siūlė bankroto administratorius, nešališkai vertindamas žemės sklypų pardavimo galimybę. Nėra jokių menkiausių prielaidų dėl sandorio šalių pripažinimo nesąžiningomis. Šalys sudarė nedraudžiamą sandorį. Sandorio sudarymo metu šalims buvo žinoma, kad parduodamas turtas nėra įkeistas, areštuotas ar kitaip suvaržytos disponavimo juo teisės. Net ir įvertinus ieškovų akcentuojamą aplinkybę, jog sandorio sudarymo metu jau buvo priimta Šiaulių apygardos teismo 2020-01-14 nutartis, pabrėžia, kad Šiaulių apygardos teismo nutartimi nebuvo patvirtintas ieškovų reikalavimas, kuris vis dar nėra konstatuotas įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Sudaromo sandorio suma ženkliai viršijo ieškovų reikalavimų sumą, todėl nebuvo jokio pagrindo spręsti, jog sandoriu gali būti pažeistos kreditorių teisės.

24.       Nurodo, jog priešingai nei teigia ieškovė E. S., ją su atsakove UAB „Grafas“ sieja tik pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai ir jų niekuomet nesiejo rangos santykiai. Tarp šalių nėra nei rašytinio, nei žodinio susitarimo, kad UAB „Grafas“ įrengs E. S. įsigytą buto dalį iki 100 procentų. Juo labiau šalis siejančius santykius ieškovė nepagrįstai kvalifikuoja kaip vartojimo teisinius santykius ir ieškinį grindžia vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė įsigijo butą asmeninių poreikių tenkinimui kaip vienintelį gyvenamąjį būstą. Tiek Buto 1 įsigijimo metu, tiek šiuo metu ji gyvena kitame bute. Atsakovė, teikdama paaiškinimus Šiaulių apygardos teisme, pati nurodė, jog turi įsigijusi ir įsirengusi kitą butą ir neketina iš jo išsikraustyti, o iš atsakovės buto dalis adresu: (duomenys neskelbtini), buvo įsigyta ne asmeniniam gyvenimui, o verslo tikslais. Nors ieškovė teismui teikiamame ieškinyje nurodo, jog ji žodžiu susitarė su atsakove dėl buto įrengimo, Šiaulių apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-209-569/2020 2019-11-20 vykusio teismo posėdžio metu E. S. pati patvirtino, kad susitarimo tarp jos ir UAB „Grafas“ dėl buto įrengimo iki 100 procentų nebuvo nei iki buto įsigijimo, nei po to. E. S. įsigijo 49907/10000 dalį buto, į notarinę pirkimo – pardavimo sutartį buvo įtrauktas 6.1.2. punktas dėl UAB “Grafas” įsipareigojimo užbaigti buto, kurio dalis yra Daiktas 1 (t. y. E. S. priklausanti buto dalis) statybos darbus iki 100 procentų ir tai tinkamai įteisinti. Atkreipia dėmesį visų pirma į tai, kad nuostatoje įtvirtintas viso buto (kuriame yra E. S. įsigytas Daiktas 1), kuris yra dvejuose aukštuose, statybos darbų baigimas ir įteisinimas. E. S. įsigijo tik dalį buto, kita buto dalis nuosavybės teise priklausė UAB „Grafas“, todėl minėto sutarties punkto paskirtis buvo numatyti UAB „Grafas” bendradarbiavimą priduodant butą. Ieškovė E. S. norėjo atidalinti turtą iš bendros nuosavybės, todėl ji turėjo įrengti savo buto dalį, o UAB „Grafas“ savo, kad būtų galima tinkamai įteisinti statybos darbų baigimą ir vėliau atidalinti turtą. Be to, pagal statybą reglamentuojančius įstatymus, statybos pabaigą ir nekilnojamo turto baigtumą 100 procentu turi įforminti statytojas, kuriam išduotas statybos leidimas.

25.       Pažymi, jog visi kiti UAB „Grafas” prisiimti įsipareigojimai yra aiškiai ir konkrečiai nurodyti notarinėje pirkimo – pardavimo sutartyje, t. y. UAB „Grafas” įsipareigojo vandentiekio, dujotiekio bei elektros įvadus ir skaitliukus įvesti į Pirkėjui nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo dalį (6.1.3. p.), įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei automobilių stovėjimo aikštelę iškloti trinkelėmis (6.1.4. p.). UAB „Grafas”, prisiėmusi įsipareigojimą savo lėšomis apmokėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), atidalinimo ir pridavimo išlaidas, tokį susitarimą įtvirtino raštu, pasirašydama su E. S. 2018-08-22 susitarimą, atsakovė neįsipareigojo buto atidalinti. Jei UAB „Grafas” būtų įsipareigojusi atlikti apdailos darbus E. S. priklausančioje buto dalyje, tai būtų aiškiai įtvirtinta raštu. Šalys būtų sudarę rangos sutartį, kurioje jau detaliai būtų įvardinti visi atliktini statybos apdailos darbai, įtvirtinta užsakovo teisė rinktis spalvas, medžiagas ir išspręstas darbų apmokėjimo klausimas. Faktą, kad UAB „Grafas”, prisiimdama tam tikrus įsipareigojimus, visuomet tokius susitarimus įtvirtina raštu, pagrindžia tai, jog susitarimas su pačia E. S. dėl turto atidalinimo buvo sudarytas raštu, rangos sutartis su kitais ieškovais šioje byloje I. ir A. T. taip pat buvo sudaryta raštu. Šios aplinkybės patvirtina, kad UAB „Grafas” verslo praktikoje nebuvo jokių žodinių susitarimų, visi susitarimai buvo įforminami raštu.

26.       Pabrėžia, jog Šiaulių apygardos teisme teikdama paaiškinimus pati E. S. nurodė, kad butą pirko neįrengtą ir į teisėjos klausimą, koks buvo susitarimas dėl įrengimo, atsakė, kad remontą darėsi pati ir mokėjo už jį savo pinigus (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 0:24:40 s.). Tame pačiame teismo posėdyje ieškovė paneigė buvus susitarimą su UAB „Grafas” neatlygintinai įrengti jai butą ir patikslino notarinės sutarties punktą, kad buvo susitarimas tik bendradarbiauti dėl buto pridavimo (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 46:55). Ieškovė taip pat nurodė, jog ji pati pasidarė remontą ir neturėjo jokių pretenzijų, kol UAB „Grafas” nepridavinėjo ir nepraėjo garso (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 0:54:30 s). Ieškinyje ieškovė E. S. melagingai nurodo, jog žodinio susitarimo pagrindu ji atsakovei sumokėjo 6 400 Eur, kaip minėta, UAB „Grafas” visus susitarimus įtvirtindavo raštu, todėl susitarimas atlikti papildomus darbus būtų įformintas raštu, o juo labiau piniginių lėšų priėmimas. Net neabejoja, kad pati ieškovė nebūtų perdavusi 6 400 Eur be kasos pajamų orderio. Atkreipia dėmesį, jog ieškovė pati sau prieštarauja - ji tvirtina, kad atsakovė notarinėje sutartyje įsipareigojo atlikti visus statybos darbus ir užbaigti buto statybą iki 100 procentų, tačiau tame pačiame ieškinyje ji jau tvirtina, kad atsakovė už papildomą mokestį sutiko padaryti Buto 1 remontą ir grindų šildymo įrengimą, o už tai ieškovė sumokėjo atsakovei 6 400 Eur grynaisiais, bet pakvitavimo negavo, o susitarimas buvo žodinis. Šiaulių apygardos teisme ieškovė nurodė priešingas aplinkybes. Pažymi, jog UAB „Grafas” niekada neatliko ieškovei E. S. priklausančio buto sienų remonto darbų ar grindų šildymo įrengimo, jokio susitarimo tokiems darbams atlikti nėra. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie pagrįstų buvus tarp šalių susitarimą dėl papildomų remonto darbų. UAB „Grafas” buhalteriniuose dokumentuose jokių kitų mokėjimų nei atsiskaitymas už buto įsigijimą iš E. S. nėra gauta.

27.       Pažymi, jog ieškovė klaidingai nurodo, kad UAB „Grafas” vadovas M. K. jai nuolatos žadėjo įvykdyti prievoles, apeliuodama į neva tai pažadą atlikti buto remonto darbus. M. K. negalėjo žadėti atlikti remonto darbų, nes tokios prievolės UAB „Grafas” neturėjo. M. K. galėjo kalbėti tik apie notarine pirkimo – pardavimo sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Pažymi, jog įsipareigojimas įrengti pertvarą tarp šalių terasų yra įvykdytas ir dėl to ieškovė pretenzijų nereiškia. Vykdant įsipareigojimą pakloti automobilių stovėjimo vietoje trinkeles, yra atlikta didžioji dalis darbų, tačiau UAB „Grafas” negali sukloti trinkelių, nes trinkelės turi būti paklotos bendroje visiems bendrasavininkams priklausančioje aikštelėje, kurie iki šiol nėra sutarę dėl trinkelių klojimo, o pakloti trinkeles tik E. S. priklausančioje automobilio stovėjimo vietoje neįmanoma, nes nebūtų galima nei ant tokių trinkelių užvažiuoti, nei pravažiuoti pro jas kitiems bendrasavininkams. Todėl atsakovė negali pilnai įvykdyti savo įsipareigojimo sukloti trinkeles ne dėl savo kaltės, o dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, kurių ji negalėjo numatyti pasirašant notarinę pirkimo – pardavimo sutartį.

28.       Nurodo, jog reikalavimą atlyginti žalą ieškovė grindžia specialisto O. A. sudaryta lokaline sąmata, kurioje nurodyta, kad bendra Buto 1 įrengimo ir defektų taisymo kaina siekia 7272,81 Eur, tačiau pabrėžia, kad atsakovei UAB „Grafas” nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti vykdant buto apžiūrą, apie planuojamą vykdyti buto apžiūrą atsakovė net nebuvo informuota, todėl sąmata parengta šališkai, nėra aišku, ar apskritai ji vyko, kas ją vykdė ir kokia buvo reali situacija Bute 1. Jokie defektų nustatymo darbai nebuvo atliekami. Teismui pateiktos sąmatos didžiąją dalį sudaro sienų ir lubų glaistymo, tinkavimo, elektros instaliacijos, dažymo darbai, tačiau atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti apdailos remonto darbų ieškovės bute, todėl šių darbų įtraukimas į sąmatą yra nepagrįstas. Sąmatos 1-23 punktuose išvardinti laiptinės sienų ir lubų apdailos bei elektros instaliacijos darbai, tačiau pati ieškovė Šiaulių apygardos teisme duodama paaiškinimus nurodė, jog susitarimo dėl laiptinės įrengimo nebuvo, tiesiog jos subjektyviu įsitikinimu padavėjas yra atsakingas už laiptinės įrengimą (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašas 0:51:30s). Ieškovės pateiktoje sąmatoje nurodyti blokelių pertvaros išgriovimo ir atstatymo darbai, ieškovė nurodo, jog gerinant buto garso izoliaciją, sumažėja kambario plotas ir jis tampa per siauras, todėl reikalinga pertvarą išgriauti ir pastatyti naują, tačiau šio reikalavimo ieškovė nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Be to, tokio reikalavimo tenkinimas sudarytų prielaidas ieškovei pagal savo pageidavimą atsakovės sąskaitą persiplanuoti viso buto išplanavimą. Pažymi, kad nors šio reikalavimo nagrinėjant bylą Šiaulių apygardos teisme ieškovė atsisakė, tačiau inicijavus naują teisminį procesą jau dėl žalos atlyginimo, šį reikalavimą vėl įtraukia į ieškinį, kas laikytina akivaizdžiu ieškovės piktnaudžiavimu savo teisėmis ir siekiu gauti nepagrįstos naudos atsakovės sąskaita (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 0:56:00 s).

29.       Nurodo, jog faktinėms aplinkybėms prieštarauja ir ieškovės reikalavimas priteisti jai papildomos garso izoliacijos įrengimo išlaidas - atsakovė nebuvo prisiėmusi prievolės įrengti ieškovės buto, tame tarpe ir garso izoliacijos, todėl toks reikalavimas yra iš esmės nepagrįstas. Be to, iš ieškovės pateiktos sąmatos nėra galimybės identifikuoti, kokių pertvarų ir sienų garso izoliacijos darbai įtraukti į sąmatą. Nors ieškovė akcentuoja, jog jos buto garso izoliacija yra netinkama, nes atitvara tarp 2 buto I a. patalpos Nr. 2-4 ir 1 buto I a. patalpos Nr. 1-4 (1A2b) atitinka tik E garso klasę, tačiau ieškovės bute esančios atitvaros garso klasė neatitinka leidžiamos dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji neįsirengė tinkamos projektinės garso izoliacijos. Visi aplinkiniai butai įsirengė kaip numatyta projekte garso izoliaciją ir atlikti matavimai patvirtino, kad visur kitur garsas atitinka reikalingas normas, t. y. C klasę, kas ir yra numatyta statinio techniniame projekte. Ieškovė I. T. 2019-11-20 vykusio teismo posėdžio metu teismui nurodė, jog “garso izoliacijos testas su kitais kaimynais praėjo, o su E. E. lieka ta pati problema” (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 1:23:10 s). Atsakovė, būdama pati suinteresuota kuo greitesniu statybos baigtumo įteisinimu, ėmėsi iniciatyvos ir geranoriškai atidavė ieškovei atsakovės įsigyta ir atlikusią garso izoliacijos medžiagą (gumą), kad ieškovė kuo greičiau įsirengtų garso izoliaciją jai priklausančiame bute. Šiaulių apygardos teismui buvo pateikti įrodymai, jog ieškovei E. S. buvo perduotos kokybiškos medžiagos (guma), kad ji kuo greičiau įsirengtų garso izoliaciją, tačiau ieškovė savo bute gartraukio montavimui iškirto ertmes sienoje, kurios neigiamai įtakoja garso izoliacijos matavimus. Nurodo, jog į teismui pateiktą darbų sąmatą įtraukti smėlio sluoksnio ir dolomito skaldelės pagrindo įrengimo darbai, nors atsakovė šiuos darbus jau yra atlikusi.

30.       Atkreipia dėmesį, jog ieškovės pateikta lokalinė sąmata yra nepagrįsta ne tik dėl į ją įtrauktų nepagrįstų darbų, tačiau pati sąmatos skaičiavimo metodika yra nepagrįsta ir kelia abejonių dėl sąžiningumo. Visų pirma atkreipia dėmesį, jog darbų sąmata skaičiuojama pridedant PVM mokestį. Sąmatoje nėra nurodytas darbų vykdytojas, todėl neatmestina ir reali galimybė, jog darbus atliks specialistas, kuris nėra PVM mokėtojas, todėl į sąmatą nepagrįstai įtraukiama 1459,51 Eur PVM suma. Taip pat atkreipia dėmesį, jog į sąmatą įtraukta papildomų, neaišku kokių, visiškai nepagrįstų mokesčių, ko pasėkoje sąmatos suma nuo 4 551,08 Eur padidėja iki 6010,59 Eur be PVM, kuris siekia 1 262,22 Eur. Taigi, vien dėl nepagrįstų mokesčių skaičiavimo 4551,08 Eur sąmatos suma tampa 7 272,81 Eur. Į sąmatą įtraukti papildomi mokesčiai: kiti darbo užmokesčio priskaitymai, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, tačiau visiškai neaišku, kas tai per mokesčiai ir kokiu pagrindu jie įtraukti į sąmatą. Beje, teismui pateiktoje kitų bedraieškovų I. ir A. T. sąmatoje nėra nei vieno iš šių mokesčių. Pamini, jog Šiaulių apygardos teismui, grįsdama savo kreditorinio reikalavimo dydį, ieškovė E. S. buvo pateikusi V. G. sudarytą sąmatą, kurioje darbų kaina sudarė 1 161,86 Eur.

31.       Nurodo, jog ieškovės reikalavimas priteisti kaip žalą 1 526,45 Eur už 2 m2, kuriais neva tai sumažėtų bendras Buto 1 plotas atlikus garso izoliacinius darbus, yra nepagrįstas. Visų pirma, notarine pirkimo – pardavimo sutartimi ieškovė E. S. įsigijo nebaigtos statybos butą. Ieškovė, pirkdama butą, jį apžiūrėjo, jai buvo perduoti susipažinti visi su parduodamu butu susiję dokumentai (namo projektas, statybų darbų projektas). Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu faktinis buto plotas atitiko pardavėjo parduodamo buto plotą, kuris buvo nurodytas sutartyje. Tačiau ieškovė įsigijo nebaigtos statybos butą. Apžiūrėdama įsigyjamą butą ji matė, kad parduodamo buto sienos yra be jokios apdailos, t. y. aiškiai matėsi statybiniai blokeliai, todėl bet kuriam asmeniui turėtų būti akivaizdu, jog reikalinga toliau atlikti buto įrengimo ir apdailos darbus, ko pasėkoje neabejotinai neišvengiamas sienų storio ir buto ploto pokytis. Ieškovei buvo žinoma, kad jos bute yra suprojektuota ir ji turės įsirengti garso izoliaciją tarp butų gerinančią konstrukciją. Ieškovei taip pat buvo pranešta ir perduoti išsamūs dokumentai, kaip tai turėtų būti tinkamai atlikta. Ieškovė po buto įsigijimo savo lėšomis ir iniciatyva turėjo vykdyti buto įrengimo darbus, atsakovė tokių prievolių jokia forma nebuvo prisiėmusi. Taip pat pabrėžia, kad atsakovė, parduodama nebaigtos statybos nekilnojamą turtą, pirkimo – pardavimo sutartimi neprisiėmė atsakomybės už galimus buto ploto pokyčius, kurie yra neišvengiami įsigyjant nebaigtos statybos butą. Ieškovės nesąžiningumą šioje byloje atspindi ir tai, jog ieškinyje kaip įrodymai, pagrindžiantys atsakovės įsipareigojimą atlikti ieškovės įsigyto buto remontą, nurodomi faktai, kad ieškovė turi Buto 1 įrengimui panaudotų medžiagų įsigijimo kvitus, kuriuos jai tariamai davė atsakovės direktorius M. K., bei jo surašyti Buto 1 įrengimo darbai ir medžiagos. Tačiau Šiaulių apygardos teismui aiškinantis tų pačių kvitų autentiškumą buvo išsiaiškinta, jog E. S. domintis, kokia gali būti buto įsirengimo sąmata, jai buvo duotos UAB „Grafas“ įrengiant kitus butus pirktų medžiagų, sąskaitų kopijos, preliminari sąmata, kiek maždaug kainuoja tokio buto įrengimas. Taigi, visi aukščiau nurodyti argumentai patvirtina, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės turtinę žalą dėl neįvykdytų prievolių yra nepagrįstas.

32.       Dėl ieškovės E. S. reikalavimo priteisti 2 100 Eur skolą nurodo, jog tokį savo reikalavimą ieškovė grindžia neva tai tuo, kad ji perdavė atsakovės direktoriui M. K. 2100 Eur sumą tam, kad būtų padengtos buto atidalinimo ir pridavimo išlaidos. Kaip įrodymą ieškovė pateikia M. K. pakvitavimą, kuriame tiesiog nurodytas faktas, kad jis paėmė iš E. S. 2 100 Eur. Tokie ieškovės argumentai yra melagingi ir prieštarauja elementariai logikai. Atkreipia dėmesį, jog ieškovės ir atsakovės 2018-08-22 pasirašytame susitarime yra labai aiškiai nurodyta, kad atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigoja savo lėšomis atidalinti ir priduoti E. S. perkamą buto dalį. Taigi, tarp šalių nebuvo jokio susitarimo, kad ieškovė savo lėšomis prisidės prie turto atidalinimo ir pridavimo, todėl net neabejotina, kad ieškovė, pasirašiusi tokį susitarimą neturėdama finansinio įsipareigojimo, būtų perdavusi pinigus M. K. siekdama prisidėti prie turto atidalinimo ir pridavimo išlaidų. Jei šalys būtų sutarę dalintis minėtas išlaidas, tai tokia sąlyga būtų nurodyta šalių susitarime ir ant paties susitarimo buvo patvirtintas pinigų paėmimo faktas. Be to, tokiu atveju ir piniginės lėšos būtų paimtos UAB „Grafas“ vardu ir įformintos atitinkamai įmonės buhalterinės apskaitos dokumentu, o ne M. K., kuris nėra šios bylos šalimi. Šiaulių apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu pati ieškovė teismui paaiškino, kad ji davė M. K. pinigus tam, jog pastarasis juos perduotų jos bute darbus atliekančiam ieškovės pasamdytam santechnikui (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 0:48:20 s). Atkreipia dėmesį ir į tai, kad M. K. padarytą įrašą ieškovė atšvietė kitoje rašytinio susitarimo pusėje, nors jis yra ant atskiro lapo dalies, pagal kurio likutį neįmanoma nustatyti viso teksto. Šis faktas nustatytas apžiūrint ieškovės pateiktus originalius priedus Šiaulių apygardos teismui. Tam, kad inicijuoti buto atidalinimą, jis turi būti suformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas, t. y. įrengtas iki 100 procentų ir deklaruota statybų pabaiga. Dėl ieškovės pasyvumo jai nuosavybės teise priklausanti buto dalis iki šiol yra neįrengta, todėl pretenzijos nei dėl 100 procentų buto pridavimo, nei dėl atidalinimo yra nepagrįstos, nes tokioje situacijoje ieškovės pageidavimas negali būti vykdomas.

33.       Dėl ieškovų I. T. ir A. T. reikalavimo atlyginti turtinę žalą nurodė, jog ieškovai 2018-08-01 pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 2) ir 8/35 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu: (duomenys neskelbtini). Pirkimo pardavimo sutarties sudarymo metu Buto 2 baigtumas buvo 87 procentai. Papildomai ieškovai ir atsakovė sudarė 2018-08-01 darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo savo lėšomis atlikti ieškovams nuosavybės teise perleisto Buto 2 įrengimo darbus: šildymo sistemos įrengimo, santechnikos išvedžiojimo darbus. Be kita ko, faktas, kad atsakovė, įsipareigodama atlikti tam tikrus įrengimo darbus, tokį susitarimą įtvirtino raštu, patvirtina, jog tarp atsakovės ir ieškovės E. S. jokio susitarimo dėl buto įrengimo nebuvo. Siekdami prisiteisti iš atsakovės žalos atlyginimą, ieškovai I. ir A. T. pateikė teismui specialisto G. L. parengtą 2019-04-22 bute adresu: (duomenys neskelbtini)A-1, (duomenys neskelbtini), atliktų vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos/remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaitą. Ataskaitoje nurodyta, jog Buto 2 vidaus apdailos įrengimo darbų defektų bei Buto 2 išorės defektų šalinimas kainuos 16 431,15 Eur. Atsakovė į defektų nustatymą nebuvo kviečiama. Sąmatoje nurodytą sumą patys ieškovai sumažino iki 12 642,55 Eur patvirtinę, kad dalį defektų atsakovė pašalino. Nesutinka su tokia ieškovų reikalaujama defektų šalinimo suma, nes ji yra nepagrįsta, o ir pati sąmata parengta atsakovės neinformavus apie planuojamą buto apžiūrą. Atsakovei nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apžiūrint butą, todėl neaišku, ar apskritai ji įvyko, kas ją vykdė ir kokia reali situacija minėtame bute. Visų pirma pažymi, jog ieškovė I. T. Šiaulių apygardos teismui paaiškino, kad visus rangos darbus: sienas, grindis, lubas, atsakovė padarė, išskyrus virtuvinio komplekto įrengimą ir katilo prijungimą. (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 1:01:01 s). Į teismui pateiktą sąmatą visiškai nepagrįstai įtraukti fasado defektų šalinimo darbai. Nurodomi fasado pažeidimai neabejotinai yra atsiradę ne dėl atsakovės kaltės, o patiems ieškovams netinkamai naudojantis ir neprižiūrint savo turto. Pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovai nurodė, kad apžiūrėjo perkamą turtą ir jokių pretenzijų pardavėjui neturi. Neabejotina, kad perkant šių pažeidimų nebuvo, nes pirkėjai juos būtų pastebėję.

34.       Nurodo, jog likusią sąmatos dalį sudaro darbai, tiesiogiai susiję su planuojamu garso izoliacijos įrengimu T. buto sienose, nors pagal projektą izoliacija privalo būti įrengta E. S. buto dalyje. Namo projekte nėra nurodyta, kad bent ant vienos T. butui priklausančios sienos turėtų būti įrengta garso izoliaciją gerinanti konstrukcija. Projekte tai yra numatyta atlikti kituose su T. butu besiribojančiuose butuose. Šie darbai atlikti. T. buto sienų garso matavimo testas buvo atliktas 2019-08-13 ir 2019-08-21 dienomis dalyvaujant patiems ieškovams ir buvo gauti dokumentai, liudijantys, kad sienų garso pralaidumas yra tinkamas t. y. C klasė. Be to, Šiaulių apygardos teisme vykusio teismo posėdžio metu pati I. T. pripažino, jog žino, kad su M. K. butu besiribojančios sienos atitinka garso laidumo normas (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 1:23:10 s). Ieškovams yra žinoma, kad buto sienos, kurios ribojasi su M. K. butu ir A. M. priklausančiu butu, atitinka garso izoliacijos reikalavimus, tačiau jie vis tiek siekdami nepagrįstos naudos į sąmatą įtraukia visų šių sienų plotus ir skaičiuoja atitinkamai išlaidas naujo remonto perdarymui. Vienintelė problematiška siena, neatitinkanti garso izoliacijos reikalavimų, yra tik siena, besiribojanti su E. S. butu, tačiau tokia situacija, kaip jau minėta, yra ne dėl UAB „Grafas“, o dėl E. S. kaltės. Pati I. T. teismo posėdžio metu patvirtino, jog “garso izoliacijos testas su kitais kaimynais praėjo, o su E. lieka ta pati problema” (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 1:23:10 s). Be to, A. T. teisme pripažino, kad tinkavimo darbai papildomame susitarime nebuvo numatyti todėl, kad skaitė juos nereikalingais atlikti (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 1:30:20 s). Pabrėžia, kad kaip ir ieškovės E. S. pateiktoje lokalinėje sąmatoje, ieškovų T. ataskaitoje taip pat nepagrįstai įtraukiamas PVM mokestis, tačiau šioje sąmatoje nėra daugybės kitų nepaaiškinamų mokesčių, kurie įtraukti į E. S. pateiktą sąmatą. Taigi, atsakovų I. ir A. T. reikalavimas atlyginti jiems 12 642,55 Eur žalą, kuri grindžiama 2019-04-22 M. L. ataskaita, yra visiškai nepagrįstas. Ataskaita parengta įtraukiant į ją darbų, kurių atsakovė nėra įsipareigojusi atlikti, kaštus. Akivaizdu, kad atsakovai siekia finansinės naudos atsakovės sąskaita.

35.       Pažymi, jog akivaizdus piktnaudžiavimo savo teisėmis įrodymas yra atsakovų T.reikalavimas priteisti jiems 6 839,28 Eur žalą, kurią sudaro stogo virš Buto 2 defektų taisymo kaina. Teismui ieškovai pateikia eksperto V. Š. parengtą 2019-09-27 ekspertizės aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Ekspertui apžiūrint objektą atsakovas kviestas nebuvo, jam neteikė jokių statybos dokumentų. Akivaizdu, kad ekspertas, rengdamas aktą, nebuvo susipažinęs arba neįsigilino į visus namo dokumentus. Jis vadovavosi vien tik namo projektu ir visiškai ignoravo techninį darbų projektą bei jame numatytus sprendinius. Neįvertinęs visų namo dokumentų ekspertas klaidingai konstatavo, jog namo stogas turėjo būti dengtas prilydoma stogo danga ir stogo apšiltinimui turėjo būti panaudotos dvi statybinių medžiagų rūšys: 50 mm kieta akmens vata ir 250 mm putų polistirolas. Nustatęs, kad namo stogas dengtas skarda ir apšiltintas 150 mm storio apšildomu sluoksniu, tai laikė nukrypimu nuo projekto ir stogo defektu. Kategoriškai nesutinka su tokiomis išvadomis. Ieškovai Buto 2 pirkimo metu turėjo galimybę apžiūrėti perkamą turtą ir pirkimo – pardavimo sutartyje patvirtino, kad jokių pretenzijų pardavėjui neturi. Ieškovai buvo supažindinti su visais buto dokumentais, tame tarpe ir darbų techniniu projektu, kuriame nurodyta, kad namo stogas yra dengtas skarda, o šildymo sluoksnis yra 150 mm akmens vata, kas ir buvo padaryta. Ekspertas klaidingai konstatuoja, jog pažeistas esminis statinio reikalavimas – energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas. Dėl sprendimo pakeisti namo stogo dangos rūšį, namo šilumos klasė nepakito, ji liko B ir gyvenimo kokybei įtakos neturi. Be to, ekspertas, perrašydamas projektą, kuriame buvo numatytas pradinis stogo dengimo variantas, numatantis 50 mm kietos vatos ir 250 mm putų polistirolo įrengimą, savo išvadose nežinia kuo remdamasis nurodo, kad turėjo būti įrengta 300 mm akmens vatos.

36.       Mano, jog absurdiška eksperto įvardinta skardinio stogo uždengimo, neva tai, neigiama pasekmė: triukšmingumas dėl išorinių veiksmų (lietaus). Specialistas nenurodo, kaip jis nustatė triukšmingumo lygį, kokios yra garso klasės ar nustatytos ribos, kad būtų galima įvertinti lietaus skleidžiamo garso triukšmingumo leistinumą. Todėl tokie eksperto įvardinti neva tai stogo trūkumai yra nepagrįsti. Yra daugybė stogų, dengtų skarda. Ieškovai žinojo, kad perka namą, kurio stogas dengtas skarda. Namo stogas, kaip numatyta statybos darbų projekte, yra dengtas skarda ir apšiltintinas 150 mm storio apšiltinimo sluoksniu. Stogas yra padarytas nenukrypstant nuo projekto, išduota 2018-05-24 pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto Nr. ACUB-60-180524-00815. Įstatymai numato pirkėjo teisę per garantinį laikotarpį reikšti daikto pardavėjui pretenzijas dėl paaiškėjusių daikto defektų, t. y. turi būti nustatytas konkretus defektas. Tuo tarpu specialisto akte nurodomos išvados yra paremtos ne realiais faktais ar duomenimis, o prielaidomis ir spėlionėmis. Eksperto manymu, stogo dengimui panaudota sena (galimai nuimta nuo kito namo stogo) skardinė stogo danga, kurios tarnavimo laikas jau, ko gero, pasibaigęs. Ekspertizės akte įvardindamas neva tai nustatytų pažeidimų pasekmes, specialistas hipotetiškai nurodo, jog dėl senos skardos panaudojimo nėra jokių garantijų kiek laikys, kada pradės leisti vandenį. Atkreipia dėmesį, jog tokios išvados patvirtina, kad stogas yra sandarus ir vandens neleidžia. Namas jau pastatytas trys metai, ieškovai jau du metus gyvena bute, vadinasi, jau praėjo visi metų laikai ir stogas puikiai atlaikė tiek drėgmės, tiek šalčio išbandymus, todėl galima įsitikinti tinkama stogo kokybe. Atsakovė, dar Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant bylą, pateikė skardos įsigijimo sąskaitas, rangovo suteiktos garantijos patvirtinimą, taip paneigdama eksperto spėlionėmis grįstas išvadas. Stogas yra sandarus, nėra jokių vandens pratekėjimo požymių, jis yra įrengtas kokybiškai, pagal visus darbų projekto reikalavimus. Reikalavimai dėl defektų šalinimo turi būti paremti objektyviais įrodymais, jie negali būti grįsti prielaidomis. Įstatymas numato garantinį laikotarpį ir šiuo laikotarpiu paaiškėjus darbų defektams, pirkėjas turi teisę reikalauti pašalinti nustatytus defektus. I. T. teisme pati pripažino, jog per visą laikotarpį nuo buto įsigijimo dėl stogo kokybės nusiskundimų neturėjo, tačiau jos subjektyvia nuomone, būtų gerai ateičiai prisiteisti pinigų, jeigu kada nors kiltų problemų. Jos nuomone dar metus, du stogas atsilaikys, o vėliau neaišku (2019-11-20 teismo posėdžio garso įrašo 1:21:20 s). Pabrėžia, kad iš visų namo gyventojų tik I. ir A. T. reiškia pretenzijas dėl stogo kokybės.

37.       Dėl ieškovų reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodo, jog atsakovei paneigus ieškovų reikalavimų priteisti turtinę žalą pagrįstumą, nėra jokio teisinio pagrindo neturtinės žalos priteisimui. Ieškovai tik deklaratyviai nurodo, jog patyrė neturtinę žalą, tačiau nepateikia jokių tokią žalą pagrindžiančių objektyvių įrodymų. Pažymi, kad atsakovės ir ieškovės E. S. nesieja jokie rangos santykiai, todėl atsakovė negali būti atsakinga už neva tai ieškovės patiriamus išgyvenimus dėl įrengimo darbų trūkumų. Ieškovė yra pati atsakinga už savo buto įsirengimą ir tai, kad jis iki šiol yra neįrengtas, yra jos pačios sprendimas ir atsakomybė. Atsakovai I. ir A. T. nurodo, jog jie patiria neturtinę žalą, nes gavo Butą 2 su senu ir visiškai netinkamu naudoti stogu, įrengtu nukrypus nuo namo techninio projekto. Pažymi, jog jau yra nurodyta, kad stogas yra įrengtas nenukrypstant nuo statybos darbų projekto, stogas yra kokybiškas, pačių ieškovų samdytas ekspertas patvirtino, kad nefiksuojamas vandens pratekėjimas. Ieškinyje nėra nurodyta jokių nustatytų konkrečių stogo defektų.

38.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ atsiliepimu į ieškinį prašo jį atmesti, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog neegzistuoja nei viena actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga. Ginčo sandoris nepažeidė ieškovų teisių. Nagrinėjamu atveju ieškovai net nekėlė klausimo, ar dėl ginčo sandorio UAB „Grafas“ tapo nemoki, ar UAB „Grafas“ galės patenkinti jų reikalavimus (jei tokius turi) ir savo esą pažeistas teises įrodinėjo tuo, kad UAB „Grafas“ žemės sklypus pardavė už aiškiai mažesnę kainą. Negalima teigti, kad VĮ Registrų centras nurodytos vidutinės turto rinkos vertės, kai vertė nustatoma masinio vertinimo metu, atspindi realią individualaus turto vertę ir tai yra tinkamas įrodymas. Be to, ieškovai savo pažeistas teises įrodinėja tuo, kad lėšos, gautos pardavus žemės sklypus, buvo skirtos kitų kreditorių kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Toks argumentas taip pat yra atmestinas, nes kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. UAB „Deora Investment“ tvirtina, jog žemės sklypus pirko už kainą, kuri realiai atitinka rinkos kainą sandorio sudarymo metu. Atkreipia dėmesį, jog ginčo sandoris įvyko 2020-04-09, t. y. kai Lietuvos Respublikos teritorijoje buvo paskelbtas karantinas dėl COVID 19 ir tuo metu nebuvo aišku, kiek karantinas tęsis. Dėl paskelbto karantino įmonių, kurios užsiėmė statybų verslu, veikla buvo visiškai apribota, jos yra įtrauktos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąrašus įmonių, kurios tiesiogiai nukentėjo nuo COVID 19. Be to, žemės sklypai jungia didelį nekilnojamojo turto vystymo objektą, kuris yra aktualus itin mažai pirkėjų grupei. Žemės sklypai reikalauja didelių investicijų (nėra gatvės, komunikacijų, projektų, sklypai neišlyginti), jie yra laukuose, kur aplink tik žemės ūkio sklypai. Be to, iš šių sklypų 14 arų žemės yra skirta keliams ir komunikacijoms tiesti, 6 arai yra želdiniai, kuriuose statybų vykdyti negalima dėl nustatytų apsaugos zonų, t. y. šie sklypai yra beverčiai. Vykdant UAB „Grafas“ bankroto procedūrą, šių žemės sklypų kaina buvo 60 000 – 70 000 Eur, tačiau neatsirado ne tik pirkėjų, jais apskritai niekas nesidomėjo.

39.       Nurodo, jog E. K. yra akcininkas ir vadovas UAB „Europinė partnerystė“, kuri ne vienerius metus užsiima statybų verslu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) mikrorajone, kuris yra šalia ginčo žemės sklypų. Akivaizdu, jog asmenys, užsiimantys tuo pačiu verslu, bendrauja ir neformalioje aplinkoje, todėl socialiniame tinkle rastos bendros šių asmenų fotografijos niekaip nepagrindžia jų nesąžiningumo. UAB „Deora Investment“ akcininko E. K. kitoje įmonėje (UAB „Europinė partnerystė“), kuri taip pat užsiima statybų verslu, veiklos rūšis nurodyta taip pat susijusi ne su statyba, tačiau ši įmonė vykdo būtent tokią veiklą. Nėra teisinio reglamentavimo, jog įmonė privalo tiksliai nurodyti, kokia veikla ji užsiima, arba kad negali užsiimti ta veikla, kuri nenurodyta viešajame registre, todėl ieškovų argumentas dėl UAB „Deora Investment“ nesąžiningumo atmestinas. Pažymi, jog UAB „Deora Investment“ jai prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar UAB „Grafas“ turi kreditorių - ginčo sandorio metu žemės sklypai nebuvo įkeisti, areštuoti ar kitaip suvaržyti, tai atsispindėjo nekilnojamojo turto registre. Net tuo atveju, jei ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Deora Investment“ būtų žinojusi apie ieškovų ir UAB „Grafas“ ginčą teisme, ginčo sandorio sudarymo faktas negalėtų būti ginčijamas kaip pažeidžiantis ieškovų teises, nes iki šiol ieškovų kreditorinis reikalavimas UAB „Grafas“ nėra aiškus. Mano, jog ieškovai neįrodė nei vienos actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygos, todėl ieškinys atmestinas.

40.       Šiaulių

41.       Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi Šiaulių apygardos teismo 2020 m. gruodžio 23 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

42.       Bylą nagrinėjant iš naujo, ieškovų atstovas advokato padėjėjas O. R. prašė patikslintą ieškinį tenkinti ieškovų procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

43.       Atsakovės UAB „Grafas“ atstovas advokatas G. D. teisminio bylos nagrinėjimo metu prašė patikslintą ieškinį atmesti atsakovės procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

44.       Atsakovės UAB „Deora Investment“ atstovė advokato padėjėja L. K. teismo posėdžio metu prašė patikslintą ieškinį atmesti remdamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutarties motyvais dėl sąlygų actio Pauliana viseto nebuvimo bei savo procesiniuose dokumentuose išdėstytais argumentais.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

II. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

45.       2018 m. rugpjūčio 1 d. ieškovai A. T. ir I. T. (pirkėjai) bei atsakovė UAB „Grafas“ (pardavėja) sudarė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini) A-1, ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 procentus. 

46.       Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 1 d., šalys pasirašė ir Darbų atlikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. sausio 20 d. savo lėšomis įrengti ieškovams parduotą butą: atlikti šildymo sistemos įrengimo (šildomos grindys, dujų katilas, medžiagos ir darbas), santechnikos išvedžiojimo (medžiagos ir darbas) ir apdailos (darbas ir medžiagos) darbus.

47.       2018 m. rugpjūčio 22 d. ieškovė E. S. (pirkėja) ir atsakovė UAB „Grafas“ (pardavėja) sudarė dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)-2, ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 procentų ir tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), taip pat iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo metu buto baigtumas siekė 87 procentus. 

48.       Tą pačią dieną, t. y. 2018 m. rugpjūčio 22 d., šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalijimo ir pridavimo lėšas (atidalinti planuojama E. S. 2018-08-22 perkama buto dalis nuo likusios (priklausančios atsakovei) buto dalies.

49.       2020 m. balandžio 9 d. atsakovės UAB „Grafas“ ir UAB „Deora Investment“ sudarė
pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ pardavė atsakovei UAB „Deora Investment“ 17 žemės sklypų, esančių adresu: (duomenys neskelbtini)., už bendrą 80 300 Eur kainą.

III. Teisiniai ir faktiniai argumentai, kuriais grindžiamas teismo sprendimas

Patikslintas ieškinys tenkinamas iš dalies.  

Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu

50.       Kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.66 straipsnio 1 dalis). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

51.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017, ir kt.).

52.       Nagrinėjamu atveju ieškovai, kurie pasak jų, yra atsakovės UAB „Grafas“ kreditoriai, ginčija 2020 m. balandžio 9 d. pirkimo - pardavimo sutartį teigdami, jog 17 žemės sklypų buvo parduoti už žymiai mažesnę nei rinkos kainą, t. y. net kelis kartus pigiau nei tikroji šių žemės sklypų vertė, ir jeigu visi UAB „Grafas“ priklausę žemės sklypai būtų buvę parduoti bent už masiniu vertinimu nustatytą vidutinę rinkos kainą, iš gautos 232 540 Eur sumos būtų galima visiškai patenkinti visų UAB „Grafas“ kreditorių reikalavimus, tuo tarpu dabar UAB „Grafas“ neturi jokio kilnojamojo ar nekilnojamojo turto.

53.       Kaip minėta, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Taigi, galiojantis teisinis reglamentavimas tokią teisę kreditoriui suteikia, tačiau kad šią teisę realizuoti, sandorį ginčijantis asmuo turi būti šio sandorio šalies kreditorius. Nagrinėjamu atveju tokių duomenų byloje nėra ir ieškovai tik ginčo teisenos keliu siekia tapti UAB „Grafas“ kreditoriais. Taigi, kreipimosi į teismą metu ir šiuo metu ieškovai neturi neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės į atsakovę UAB „Grafas“, galimai jais taps šioje byloje įsiteisėjus teismo sprendimui, todėl jie neturėjo ir neturi jokios teisės ginčyti atsakovių šioje byloje 2020 m. balandžio 9 d. sudaryto pirkimo-pardavimo sandorio. Visgi pažymėtina, kad ir darant išvadą, jog ieškovai yra atsakovės UAB „Grafas“ kreditoriai, jie turėjo įrodyti, kad ginčijamas sandoris pažeidžia jų teises. Ieškovai kaip savo teisių pažeidimą nurodė pernelyg mažą parduoto turto kainą, kurią įrodinėjo masinio vertinimo metu VĮ Registrų centras nustatyta kaina. Atkreiptinas dėmesys, jog ginčo sklypai ne kartą buvo pardavinėjami varžytinėse, paskutinį kartą už šiek tiek didesnę nei 40 000 Eur kainą, tačiau pirkėjų neatsirado, todėl vertinant aplinkybę, jog UAB „Grafas“ minėtus sklypus UAB „Deora Investment“ pardavė už 80 300 Eur, tai negali būti vertinama kreditorių teisių pažeidimu. Be to, ginčo sandorio neteisėtumas turėtų būti įvertintas ir bendrovės mokumo/nemokumo kontekste, tačiau atsakovės UAB „Grafas“ nemokumo ginčo sandorio sudarymo metu ieškovai išvis neįrodinėjo. Taigi, ieškovai neįrodė, jog minėtas sandoris pažeidžia UAB „Grafas“ kreditorių interesus. Taigi, nenustačius aptartos actio Pauliana sąlygos buvimo, negalima ir išvada dėl tokio instituto taikymo sąlygų visumos, taigi, ir dėl sandorio negaliojimo pagal CK 6.66 straipsnį, todėl ieškinys šioje dalyje atmetamas, dėl kitų sąlygų pagrįstumo išsamiau nepasisakant.

54.       Ieškovai nurodo, jog sandoris taip pat turi būti pripažintas negaliojančiu ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi abi atsakovės sudarė sutartį turėdamos vienintelį tikslą – kad UAB „Grafas“ išvengtų atsiskaitymo su ieškovais.

55.       CK 1.81 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešajai tvarkai ar gerai moralei prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad įstatyme neatskleistas formuluotės „viešoji tvarka“ ar „gera moralė“ turinys; jis yra įvairialypis ir sietinas ne tik su atliekamais veiksmais, bet ir su tikslais bei veiksmų pasekmėmis. Viešoji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiūriu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sąžiningumo ir nesąžiningumo) sampratą. Teisingumo kriterijus yra moralės normos, kurių tikslas – užtikrinti visų visuomenės narių interesų derinimą, apsaugoti ekonomiškai ir fiziškai silpnesnių visuomenės narių interesus, užkirsti kelią piktnaudžiauti teise, todėl, vertinant sudarytus sandorius, reikia vadovautis ne tik teisės, bet ir geros moralės, kurios kriterijus yra gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas, normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2006; 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2014; 2015 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-421/2017; ir kt.).

56.       Kaip minėta, šiuo metu ieškovai neturi jokių reikalavimo teisių į atsakovę UAB „Grafas“, jie nėra pastarosios kreditoriai, todėl sandoris niekaip negali pažeisti jų teisių, sandorio prieštaravimas viešajai tvarkai ir gerai moralei vėlgi grindžiamas tuo, jog neva turtas parduotas per pigiai, tačiau ginčo kontekste parduodamo turto kaina yra pirkimo – pardavimo sutarties šalių derybų klausimas, taigi, nėra pagrindo pripažinti 2020 m. balandžio 9 d. prikimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovių, negaliojančia ir CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Dėl ieškovės E. S. reikalavimų bei tarp jos ir atsakovės UAB „Grafas“ susiklosčiusių santykių įvertinimo

57.       Kaip minėta šio sprendimo 47 punkte, E. S. ir UAB „Grafas“ 2018-08-22 sudarė dalies buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)-2, ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 procentų ir tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), taip pat iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Tą pačią dieną šalys pasirašė susitarimą, pagal kurį atsakovė įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalijimo ir pridavimo lėšas (atidalinti planuojama E. S. 2018-08-22 perkama buto dalis nuo likusios (priklausančios atsakovei) buto dalies. 

58.       Kad įregistruoti baigtą statyti statinį (100 procentų), statinys turi būti baigtas statyti visiškai ir vien tik dalinės jo apdailos nepakanka. Taigi, nagrinėjamu atveju, kad atsakovė UAB „Grafas“ galėtų įvykdyti pagal pirkimo – pardavimo sutarties 6.1.2 punktą prisiimtą įsipareigojimą, ir ieškovės buto dalis turėjo būti įrengta visiškai. Iš bylos duomenų nustatyta, jog tiek E. S., tiek T. pirko būstą, kurio bendras plotas 112,89 m2, tačiau T. įsigijo visą butą už 86 400 Eur (butą savo lėšomis įrengti įsipareigojo atsakovė), o E. S. – 49907/100000 buto, t. y. dalį (apie pusę), už 38 000 Eur (atsakovės raštiško įsipareigojimo įrengti buto dalį nėra), t. y. E. S. pagal būsto proporcijas sumokėjo mažiau (5 200 Eur). Akivaizdu, jog nesant jokio papildomo susitarimo, atsakovė UAB „Grafas“ E. S. buto dalį (kaip ir kitą dalį, priklausančią kitam asmeniui) pagal sutarties 6.1.2 punktą turėjo baigti įrengti (iki 100 procentų) savo lėšomis, tačiau E. S. tokių aplinkybių neįrodinėjo, priešingai, ji teigė, jog dėl likusių rangos darbų atlikimo šalys susitarė žodžiu. Įvertinus už bustą tiek E. S., tiek T. sumokėtą kainą bei tai, jog T. pasirašė rangos sutartį su atsakove siekdami butą įsirengti visiškai atsakovės UAB “Grafas“ lėšomis, darytina išvada, jog ieškovės už dalį buto sumokėta kaina neapima šios dalies buto visiško įrengimo išlaidų, todėl labiausia tikėtina ta aplinkybė, jog iš tiesų E. S. ir UAB „Grafas“ žodžiu susitarė dėl rangos darbų atlikimo ir E. S. buto dalyje. Pažymėtina, jog buto atidalijimas galimas tik užbaigus viso buto statybą (ne tik kito asmens dalies, bet ir E. S.) ir įregistravus 100 procentų statinio baigtumą, kas galima tik visiškai įrengus visą butą, todėl labiausiai tikėtina, kad tarp šalių buvo sudarytas žodinis susitarimas dėl rangos darbų atlikimo ir E. S. buto dalyje, nes priešingu atveju sutarties 6.1.2 punkto įvykdymas taptų priklausomas nuo E. S. valios. Taigi, teismo vertinimu, E. S. ir UAB „Grafas“ sieja ne tik pirkimo – pardavimo, bet ir rangos teisiniai santykiai.

59.       Nors atsakovė UAB „Grafas“ teigė, jog E. S. ginčo buto dalį įsigijo verslo tikslais - nuomai, o gyvena kitame įsigytame bute, šios aplinkybės nepatvirtina jokie bylos duomenys. Iš Nekilnojamojo turto registro pažymos nustatyta, jog E. S. kito turto, išskyrus ginčo, neturi, kaip nurodė ji pati, gyvena su nepilnamečiu vaiku pas savo mamą. Be to, labiau tikėtina ieškovės nurodoma aplinkybė, jog ji ginčo butą įsigijo asmeninėms reikmėms, ir dėl to, kad butą įsigijus verslo tikslais, siekiant kuo greičiau gauti pajamų, ieškovė ir būtų dėjusi visas pastangas kiek įmanoma greičiau baigti buto statybą ir jį išnuomuoti, o ne delsusi. Taigi, teismo vertinimu, ieškovės E. S. ir atsakovės UAB „Grafas“ sudarytos žodinės rangos sutarties dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas, užsakovas – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. 

60.       Pagal CK 6.681 straipsnio 4 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad vartojimo rangos santykiams kaip specialiosios visų pirma taikomos CK XXXIII skyriaus antrojo skirsnio „Vartojimo ranga“ (CK 6.672–6.680 straipsniai) normos. Santykiams, kurių nurodytos normos nereglamentuoja, prioritetiškai taikomos skirsnio „Statybos ranga“ normos, o santykiams, kurių nereglamentuoja nei vartojimo rangos, nei statybos rangos normos, taikomos skirsnyje „Bendrosios nuostatos“ nustatytos taisyklės. Vartojimo rangos santykiams taikomos ir kitos bendrosios CK nuostatos dėl vartojimo sutarčių. Kitos CK nuostatos taikomos vartojimo rangos santykiams pagal bendrąsias teisės normų konkurencijos taisykles – tiek, kiek jų nereglamentuoja vartojimo ir rangos santykių normos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties 2019 m. sausio 8 d. civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019 34 punktą). Kasacinis teismas yra nurodęs ir tai, kad, rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).

61.       Pagal CK 6.678 straipsnio, kuris reglamentuoja darbų trūkumų nustatymo teisines pasekmes, kai darbų trūkumų atsirado esant vartojimo rangos teisiniams santykiams, 2 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą, nustačius darbų rezultato trūkumus, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu pareikšti vieną iš šio kodekso 6.665 straipsnyje nurodytų reikalavimų arba reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus, arba atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas. Pagal CK 6.665 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, užsakovas taip pat turi teisę reikalauti iš rangovo neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti darbų kainą (1 dalies 1, 2 punktai), atlyginti nuostolius (3 dalis).

62.       Nagrinėjamu atveju ieškovė E. S. įrodinėjo, jog ji UAB „Grafas“ už buto įrengimą sumokėjo grynaisiais 6 400 Eur, jokio pakvitavimo negavo, tačiau iš ieškovės UAB „Grafas“ direktoriui rašytų elektroninių laiškų matyti, jog ji nuolat ragino atsakovę atlikti buto įrengimo darbus, paminėjo ir sumą, kurią sumokėjo M. K. (UAB „Grafas“ direktorius) už įrengimo darbų atlikimą (šias aplinkybes nurodė ir teikdama prašymą bankroto administratoriui dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo), šių aplinkybių atsakovė UAB „Grafas“ nepaneigė, jokių atsakymų į ieškovės laiškus nepateikė, matyti, jog juos išvis ignoravo. Be to, labiau tikėtina, jog negavusi apmokėjimo UAB „Grafas“ savo lėšomis ir nebūtų vykdžiusi buto įrengimo darbų, o kad juos vykdė vėlgi patvirtina aukščiau minėti ieškovės siųsti elektroniniai laiškai, kuriuose ji ne kartą ragino atsakovės direktorių ištaisyti jau atliktų darbų trūkumus ir atlikti kitus darbus. Taigi, konstatavus, jog ieškovė sumokėjo atsakovei už buto įrengimo darbus 6 400 Eur sumą ir atsakovei dalies darbų neatlikus ar juos atlikus su trūkumais, ieškovė turi teisę dėl to reikalauti žalos atlyginimo.   

63.       Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, UAB „Grafas“ buvo įsipareigojusi iki 2019 m. vasario 22 d. užbaigti buto statybą iki 100 procentų ir tinkamai ją įteisinti (sutarties 6.1.2 punktas), taip pat iki 2018 m. gruodžio 31 d. įrengti pertvarą tarp šalių terasų bei šalims priklausančią automobilių stovėjimo vietą iškloti trinkelėmis (sutarties 6.1.4 punktas). Ieškovė E. S. įrodinėja, jog šie įsipareigojimai įvykdyti nebuvo, o ir kiti darbai atlikti su trūkumais, todėl prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grafas“ 7 272,81 Eur už nebaigtus darbus ir atliktų darbų trūkumus, 1 526,45 Eur už sumažėjusį buto plotą, 200 Eur už defektų šalinimo sąmatą bei garso izoliacijos testą bei 5 000 Eur neturtinės žalos.

64.       Ieškinio reikalavimas dėl nebaigtų atlikti darbų ir atliktų darbų trūkumų priteisimo grindžiamas O. A. 2019-04-23 lokaline sąmata, sudaryta 2019 m. kovo mėnesio kainų lygiu. Atsakovė UAB „Grafas“ nurodo, jog jai nebuvo sudarytos galimybės dalyvauti vykdant buto apžiūrą, apie planuojamą vykdyti buto apžiūrą ji informuota nebuvo, sąmata parengta šališkai, sąmatos didžiąją dalį sudaro sienų ir lubų glaistymo, tinkavimo, elektros instaliacijos, dažymo darbai, tačiau atsakovė nebuvo įsipareigojusi atlikti apdailos remonto darbų ieškovės bute, sąmatos 1-23 punktuose išvardinti laiptinės sienų ir lubų apdailos bei elektros instaliacijos darbai, sąmatoje nurodyti blokelių pertvaros išgriovimo ir atstatymo darbai, ieškovė nurodo, jog gerinant buto garso izoliaciją, sumažėja kambario plotas ir jis tampa per siauras, todėl reikalinga pertvarą išgriauti ir pastatyti naują, tačiau šio reikalavimo ieškovė nepagrindžia jokiais objektyviais įrodymais. Be to, tokio reikalavimo tenkinimas sudarytų prielaidas ieškovei pagal savo pageidavimą atsakovės sąskaitą persiplanuoti viso buto išplanavimą. Faktinėms aplinkybėms prieštarauja ir ieškovės reikalavimas priteisti jai papildomos garso izoliacijos įrengimo išlaidas - atsakovė nebuvo prisiėmusi prievolės įrengti ieškovės buto, tame tarpe ir garso izoliacijos. Be to, iš ieškovės pateiktos sąmatos nėra galimybės identifikuoti, kokių pertvarų ir sienų garso izoliacijos darbai įtraukti į sąmatą. Nors ieškovė akcentuoja, jog jos buto garso izoliacija yra netinkama, nes atitvara tarp 2 buto I a. patalpos Nr. 2-4 ir 1 buto I a. patalpos Nr. 1-4 (1A2b) atitinka tik E garso klasę, tačiau ieškovės bute esančios atitvaros garso klasė neatitinka leidžiamos dėl pačios ieškovės kaltės, nes ji neįsirengė tinkamos projektinės garso izoliacijos.

65.       Šiame sprendime jau konstatuota, kad E. S. ir UAB „Grafas“ siejo ir rangos teisiniai santykiai (žr. šio sprendimo 58 punktą), todėl darytina išvada, kad atsakovė UAB „Grafas“ turėjo pareigą visiškai įrengti ieškovės buto dalį, taipogi įrengti garso izoliaciją. Ginčo byloje nėra, jog garso izoliacija yra netinkama ir atitinka tik E klasę, todėl, konstatavus atsakovės pareigą ją įrengti, plačiau apie tai nepasisakoma. 

66.       Atsakovė nurodo, jog sąmatos 1-23 punktuose išvardinti laiptinės sienų ir lubų glaistymo, tinkavimo, elektros instaliacijos, dažymo darbai. Pažymėtina, jog laiptinė yra bendro naudojimo patalpa, dėl kurios įrengimo ginčo net neturėtų kilti, kadangi laiptinės remonto darbai turi būti įskaičiuoti į perkamo turto kainą ir atlikti pardavėjo sąskaita. Susiklosčius tokiai situacijai ieškovei nelieka kitos išeities, kaip teisminiu keliu reikalauti iš atsakovės atlikti šiuos darbus, kurie, kaip minėta, turėjo būti atlikti ir įskaičiuoti į būsto kainą, taigi, sąmatos 1-23 punktuose išvardintus darbus privalo atlikti atsakovė.

67.       Visgi sutiktina su atsakove, jog ieškovė leistinais įrodymais nepagrindė būtinumo išgriauti blokelių pertvarą ir pastatyti naują, kas reikalinga dėl to, kad gerinant garso izoliaciją sumažėja kambario plotas ir jis tampa per siauras, o su šiuo reikalavimu yra susijęs ir ieškovės reikalavimas priteisti 1 526,45 Eur už sumažėjusį buto plotą (2 m2). Sutiktina su atsakove, jog šio reikalavimo tenkinimas sudarytų prielaidas ieškovei pagal savo pageidavimą atsakovės sąskaitą persiplanuoti viso buto išplanavimą, juolab, kad byloje nėra įrodymų, jog tai yra būtina. Teismo vertinimu, perkant būstą su daline apdaila tikėtina, jog būsto plotas gali sumažėti priklausomai nuo priimamų būsto įrengimo sprendinių, todėl konstatuoja, jog sąmatos 34-46 punktuose nurodyti darbai nesusiję su atsakovės įsipareigojimais, nagrinėjamais šioje byloje, todėl ir reikalavimas priteisti 1 526,45 Eur už sumažėjusį buto plotą atmetamas.

68.       Dėl sąmatos 47-51 punktuose nurodytų trinkelių įrengimo darbų (548,90 Eur) atkreiptinas dėmesys, jog ginčo, kad trinkeles įrengti turėjo atsakovė, byloje nėra, tik atsakovė nurodo, jog to padaryti pilnai negalėjo dėl bendrasavininkių nesutarimo dėl trinkelių klojimo. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, jog bendrasavininkiai pasiekė bendrą susitarimą ir šiuo metu vykdomi trinkelių klojimo darbai, už ką ieškovė turės sumokėti 1 437 Eur be PVM kainą, t. y. gerokai daugiau, nei nurodyta sąmatoje. Taigi, teismo vertinimu, ir šios sąmatoje nurodytos išlaidos yra pagrįstos. Be to, pažymėtina, jog atsakovė, nesutikdama su sąmatoje nurodytais atliktinais darbais, jų kainos neginčijo. Visuotinai žinoma aplinkybė, jog pastaruoju metu kainos statybų sektoriuje didėjo net keletą kartų, taigi, atsižvelgiant į tai, jog sąmata sudaryta 2019 metų kovo mėnesio kainų lygiu, darytina išvada, jog jos 1-33 ir 47-51 punktuose nurodytos išlaidos yra pagrįstos, šiuos darbus turėjo atlikti atsakovė UAB „Grafas“ (4 551,08 – 623,91).

69.       Atsakovė atkreipia dėmesį, jog darbų sąmata skaičiuojama pridedant PVM mokestį, nors sąmatoje nėra nurodytas darbų vykdytojas, todėl neatmestina ir reali galimybė, kad darbus atliks ne PVM mokėtojas, be to, į sąmatą įtraukta papildomų mokesčių: kiti darbo užmokesčio priskaitymai, papildomų medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, soc. draudimas, statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, tačiau visiškai neaišku, kas tai per mokesčiai ir kokiu pagrindu jie įtraukti į sąmatą. 

70.       Pažymėtina, jog visi atsakovės kvestionuojami mokesčiai yra susiję su darbų, nurodytų sąmatoje, atlikimu, kadangi juos atliekantiems asmenims turi būti mokamas darbo užmokestis, nuo darbo užmokesčio paskaičiuojami ir sumokami mokesčiai, reikalingi tam tikri prietaisai ir mechanizmai, gaunamas pelnas ir pan. Taigi, nėra jokio pagrindo teigti, jog šie mokesčiai nesusiję su sąmatoje nurodytais darbais. Tačiau sutiktina su atsakove, jog PVM mokestis paskaičiuotas nepagrįstai, kadangi darbus atliekant ne PVM mokėtojui, PVM nebūtų mokamas. Todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog sąmata yra pagrįsta iš dalies, todėl ieškovei iš atsakovės priteisiamos sąmatoje nurodytos išlaidos, iš jų atėmus 623,91 Eur už darbus, nurodytus sąmatos 34-46 punktuose, nepriteisiant PVM, t. y. 5 386,68 Eur. Taip pat iš atsakovės ieškovei priteisiamos ir 200 Eur išlaidos už defektų šalinimo sąmatą bei garso izoliacijos testą, kadangi šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su aukščiau aptartais darbais, patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančiais pinigų sumokėjimo kvitais.

71.       Ieškovė E. S. prašo priteisti iš UAB „Grafas“ 2 100 Eur skolą, nurodo, jog minėtą pinigų sumą ji sumokėjo atsakovės direktoriui M. K. buto atidalijimo ir jo pridavimo išlaidoms apmokėti. Visų pirma pažymėtina, jog pagal 2018-08-22 šalių pasirašytą susitarimą, atsakovė UAB „Grafas“ įsipareigojo savo lėšomis apmokėti ieškovės buto atidalijimo ir pridavimo lėšas, todėl mažai tikėtina, jog esant tokiam šalių susitarimui ieškovė būtų mokėjusi pakankamai ženklią pinigų sumą už susitarimą, kurį savo lėšomis raštu įsipareigojo įvykdyti atsakovė. Be to, kaip matyti iš byloje pateikto popieriaus lapo, jame nurodyta, jog M. K. gavo iš E. S. 2 100 Eur, tačiau pastarasis asmuo nėra šios bylos šalis, ir jei galimai ieškovę ir minėtą asmenį sieja finansiniai reikalavimai, jie turėtų būti ginami kitoje byloje. Pažymėtina ir tai, jog pati E. S. 2019-11-20 teismo posėdžio metu nurodė, kad šiuos pinigus padavė M. K. tam, kad pastarasis juos perduotų bute darbus atliekančiam santechnikui, byloje ginčas dėl santechnikos darbų atlikimo/neatlikimo nekilo. Taigi, atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, stokojant pagrįstumo, šis ieškinio reikalavimas netenkinamas. 

72.       Ieškovė E. S. prašo priteisti iš atsakovės 5 000 Eur dydžio neturinę žalą, nurodo, jog dėl atsakovės UAB „Grafas“ įsipareigojimų nevykdymo ir netinkamo vykdymo patyrė ir neturtinės žalos: negali naudotis butu ir jame gyventi, nuo pat buto įsigijimo gyvena kitur, kovoja, kad jos butas būtų įrengtas ir ištaisyti defektai, patyrė ir vis dar patiria daugybę išgyvenimų, nerimą, stresą, nemigą ir t. t. Ieškovė turi dalintis kambariu su savo nepilnamečiu sūnumi, neturi jokio privatumo ir dar turi mokėti dviejų būstų komunalinius mokesčius, negali buto nei parduoti, nei išnuomoti, iš pirkimo-pardavimo bei rangos santykių su UAB „Grafas“ negavo to, ko tikėjosi – kokybiško ir įrengto buto, turės jį įrenginėti savo jėgomis, ieškodama naujų rangovų.

73.       CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama pažeidus vertybes, kurių įkainoti neįmanoma, ir pasireiškia neturtinio pobūdžio praradimais, kurie negali būti tiksliai apskaičiuojami piniginiu ekvivalentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Todėl teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės.  

74.       Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad ieškovė patyrė tam tikrų nepatogumų dėl to, jog atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, tačiau šie nepatogumai nėra tokio pobūdžio, kad jie būtų sukėlę CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes, ir kad jų nebūtų galima įvertinti piniginiu ekvivalentu ir prašyti priteisti iš atsakovės (pvz., nurodo, jog turėjo mokėti dviejų būstų komunalinius mokesčius). Byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovei būtų prireikę psichologinės ar kitokios pagalbos, kad būtų pablogėjusi jos sveikata, reputacija, sumažėjusios bendravimo galimybės ir t. t., ieškovė tik deklaratyviai nurodo, jog patiria stresą, nemigą, nerimą, daugybę išgyvenimų. Teismo vertinimu, tokio pobūdžio išgyvenimai patiriami daugumoje sutartinių santykių, kas reiškia, jog praktiškai kiekvienu sutarties nevykdymo ar netinkamo vykdymo atveju būtų galima prašyti atlyginti ir neturtinę žalą, kas iškreiptų šio instituto taikymą. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

75.       Apibendrindamas šio sprendimo 57-74 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovės E. S. reikalavimus tenkina iš dalies, priteisdamas jai iš atsakovės UAB „Grafas“ 5 586,68 Eur turtinę žalą.

Dėl ieškovų I. ir A. T. reikalavimų bei tarp jų ir atsakovės UAB „Grafas“ susiklosčiusių santykių įvertinimo

76.       Kaip minėta šio sprendimo 45 punkte, 2018 m. rugpjūčio 1 d. A. T. ir I. T. bei UAB „Grafas“ sudarė buto, esančio adresu: (duomenys neskelbtini)A-1, ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, ir tą pačią dieną šalys pasirašė ir Darbų atlikimo sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo iki 2019 m. sausio 20 d. savo lėšomis įrengti ieškovams parduotą butą: atlikti šildymo sistemos įrengimo (šildomos grindys, dujų katilas, medžiagos ir darbas), santechnikos išvedžiojimo (medžiagos ir darbas) ir apdailos (darbas ir medžiagos) darbus. Taigi, ieškovų ir atsakovės UAB „Grafas“ sudarytos Darbų atlikimo sutarties dalykas atitinka požymius, būdingus vartojimo rangos sutarčiai, nurodytus CK 6.672 straipsnio 1 dalyje: rangovas yra verslininkas, užsakovas – fizinis asmuo, statybos darbų rezultatas skirtas užsakovo asmeniniams, jo šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti. Taigi, iš šiuo atveju tarp šalių susiklostė vartojimo rangos teisiniai santykiai (žr. šio sprendimo 60-61 punktus).

77.       Ieškovai I. T. ir A. T. prašo priteisti iš atsakovės UAB „Grafas“ 22472,83 Eur dydžio turtinę ir
1 000 Eur neturtinę žalą, nurodo, jog atsakovė netinkamai įvykdė Darbų atlikimo sutartį, t. y. remontą jų bute atliko nekokybiškai ir su trūkumais, iki galo neužbaigė savo darbų pagal Darbų atlikimo sutartį ir neįvykdė reikalavimo pastatyti ir prijungti savo lėšomis vieno iš dviejų tualetų (vidutinė vertė 150 Eur), o dušinės pastatymo darbus atliko tik iš dalies (vidutinė vertė 100 Eur) (Darbų atlikimo sutarties 2.2. punkto 2 papunktis), neįvykdė reikalavimo pastatyti savo lėšomis virtuvinį komplektą (Darbų atlikimo sutarties 2.2. punkto 3 papunktis) (bendra suma – 1 507 Eur). Teigia, jog dalį defektų UAB „Grafas“ ištaisė, neištaisė savo rangos darbų defektų už 10 448,39 Eur be PVM, o pridėjus 21 procento dydžio PVM, galutinė darbų ir paties namo defektų šalinimo kaina yra 12 642,55 Eur. Be to, nekokybiško stogo dalies, priklausančios ieškovams, defektų šalinimo kaina yra 6 839,28 Eur. Taipogi prašoma priteisti už buto įrengimo darbų defektų patikrą ir sąmatos defektams šalinti sudarymą sumokėtus 484 Eur ir 1000 Eur už gyvenamojo namo stogo ekspertizę ir ekspertizės akto surašymą. Atsakovė nesutinka su defektų suma, nurodo, jog ji nebuvo kviečiama į defektų nustatymą, jai nebuvo sudaryta galimybė dalyvauti apžiūrint butą, į sąmatą visiškai nepagrįstai įtraukti fasado defektų šalinimo darbai, kadangi jie neabejotinai yra atsiradę ne dėl atsakovės kaltės, o patiems ieškovams netinkamai naudojantis ir neprižiūrint savo turto, pirkimo – pardavimo sutartyje ieškovai nurodė, kad apžiūrėjo perkamą turtą ir jokių pretenzijų pardavėjui neturi, neabejoja, kad perkant butą šių pažeidimų nebuvo, nes pirkėjai juos būtų pastebėję. Likusią sąmatos dalį sudaro darbai, tiesiogiai susiję su planuojamu garso izoliacijos įrengimu T. buto sienose, nors pagal projektą izoliacija privalo būti įrengta E. S. buto dalyje. Namo projekte nėra nurodyta, kad bent ant vienos T. butui priklausančios sienos turėtų būti įrengta garso izoliaciją gerinanti konstrukcija. Pabrėžia, kad ataskaitoje taip pat nepagrįstai įtraukiamas PVM mokestis. 

78.       Ieškinio reikalavimas dėl atliktų darbų trūkumų ir neatliktų darbų grindžiamas G. L. 2019 m. balandžio mėnesį surašyta buto atliktų vidaus apdailos statybos darbų kokybės ir statybos/remonto darbų kaštų nustatymo patikros ataskaita (toliau – ir Ataskaita). Ieškovai nurodo, jog UAB „Grafas“ ištaisė defektus, numatytus 18, 19 ir 20 punktuose, t. y. iš dalies atliko darbus, susijusius su lengvų profilių metalinio karkaso įrengimu pertvaroms (1557,74 Eur : 2 = 778,87 Eur be PVM), sienų apšiltinimu (615,12 Eur : 2 = 307,56 Eur be PVM) ir sienų apdaila (1 988,33 Eur be PVM). Taigi, ginčas likęs dėl likusių Ataskaitoje nurodytų darbų. Nors atsakovė nurodo, jog išskyrus fasado defektų šalinimo darbus, visi kiti Ataskaitoje nurodyti darbai susiję su planuojamu garso izoliacijos įrengimu, teismas su tuo nesutinka. Kaip nustatyta iš atliktų statybos darbų neatitikčių foto fiksacijos lentelės Nr. 1, 5-9 lentelės punktuose nurodyti darbai susiję su nekokybiškai atlikta buto vidaus apdaila (fiksuoti svetainės sienų tinkavimo nelygumai, virtuvės/svetainės zonoje nekokybiškai tinkuotos sienos, fiksuoti antro aukšto buto kambarių sienų tinkavimo nelygumai, nesumontuotos grindjuostės, virtuvės/svetainės zonoje fiksuoti sienų tinkavimo nelygumai, I a. WC patalpoje neužbaigti lubų apdailos darbai, netinkamai atlikti apdailos įrengimo darbai, nekokybiškai tinkuotos koridoriaus ir laiptinės sienos – nuokrypiai nuo vertikalės). Taigi, atsakovei nepateikus įrodymų, jog ji darbus atliko tinkamai ir kokybiškai, darytina išvada, jog visi minėti darbai yra susiję su ieškovų būsto įrengimu.

79.       Dėl Ataskaitoje nurodytų fasado įrengimo darbų atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai būtą pirko 2018-08-01 ir jo nespėjus įrengti išryškėjo tam tikri fasado trūkumai. Teismo vertinimu, minėtus savo atliktų darbų trūkumus turi pašalinti atsakovė, todėl ir šioje dalyje Ataskaita yra pagrįsta. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog atsakovė neištaisė savo rangos darbų defektų už 10 448,39 Eur, todėl šioje dalyje ieškinys tenkinamas. Taipogi tenkinamas ir ieškovų reikalavimas priteisti 1 507 Eur žalą, kadangi ginčo dėl šios sumos pagrįstumo nekilo, atsakovė savo įsipareigojimų šioje dalyje neįvykdė (žr. šio sprendimo 77 punktą).

80.       Sutiktina su atsakove, jog PVM mokestis paskaičiuotas nepagrįstai, kadangi darbus atliekant ne PVM mokėtojui, PVM nebūtų mokamas. Todėl įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog Ataskaita yra pagrįsta iš dalies, todėl ieškovams iš atsakovės priteisiama 11 955,39 Eur žala. Taip pat iš atsakovės ieškovams priteisiamos ir 484 Eur išlaidos už Ataskaitos parengimą, kadangi šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su aukščiau aptartais darbais, patirtos išlaidos pagrįstos byloje esančia PVM sąskaita faktūra bei jos apmokėjimu.

81.       Reikalavimas priteisti 6 839,28 Eur žalą grindžiamas eksperto V. Š. parengtu 2019-09-27 ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovė teigia, jog ekspertas vadovavosi vien tik namo projektu ir visiškai ignoravo darbų projektą bei jame numatytus sprendinius, taigi, atsakovė neginčija ir pripažįsta, jog stogas įrengtas ne pagal techninį projektą. Be to, pastebėtina, jog pagrindinis dokumentas statybose yra techninis projektas, kuriame nurodyti sprendiniai turi būti detalizuojami darbo projekte, todėl ekspertas juo vadovavosi pagrįstai. Taipogi pažymėtina, jog ieškovai pirko naujos statybos būstą, todėl protingumo principas leidžia teigti, kad naujos statybos būstas turi būti statomas naudojant naujas, o ne gerokai naudotas (kas matyti iš fotonuotraukų), statybines medžiagas. Taigi, ir dėl šios aplinkybės darytina išvada, jog reikalavimas priteisti 6 839,28 Eur žalą yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Taip pat iš atsakovės yra priteisiamos 1 000 Eur stogo ekspertizės atlikimo išlaidos, kadangi šis reikalavimas yra tiesiogiai susijęs su priteista žala.

82.       Ieškovai I. ir A. T. nurodo, jog taip pat patyrė neturtinės žalos dėl parduoto netinkamos kokybės buto (gyvenamojo namo) bei nekokybiškai ir su trūkumais atliktų rangos darbų, todėl prašo priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos. Neturtinė žala pasireiškia tuo, jog jie neturi kitos gyvenamosios vietos, neturi giminaičių, pas kuriuos galėtų prisiglausti, todėl yra priversti gyventi didelių trūkumų turinčiame bute, kurio įrengimas taip pat turi didelių trūkumų, jie įsigijo butą su senu ir visiškai netinkamu naudoti stogu, įrengtu nukrypus nuo namo techninio projekto, be to, gyvena bute su išmuštomis ir nelygiomis sienomis ir t. t.

83.       Kaip minėta šio sprendimo 73 punkte, CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

84.       Ir šiuo atveju nėra abejonių, kad ieškovai patyrė tam tikrų nepatogumų dėl to, jog atsakovė laiku ir tinkamai neįvykdė savo įsipareigojimų, tačiau šie nepatogumai nėra tokio pobūdžio, kad jie būtų sukėlę CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytas pasekmes, ir kad jų nebūtų galima įvertinti piniginiu ekvivalentu ir prašyti priteisti iš atsakovės, kas šioje byloje ir sprendžiama. Todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovų reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo atmetamas.

85.       Apibendrindamas šio sprendimo 76-84 punktuose išdėstytas aplinkybes, teismas ieškovų I. ir A. T. reikalavimus tenkina iš dalies, priteisdamas jiems iš atsakovės UAB „Grafas“ 20 278,67 Eur turtinę žalą.

86.       Kiti šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai teisinės reikšmės galutinio teismo sprendimo priėmimui neturi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

IV. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

87.       Ieškovė E. S., teikdama ieškinį, sumokėjo 381 Eur žyminį mokestį, o jį tikslindama primokėjo 734 Eur žyminį mokestį. Taipogi ieškovė yra patyrusi 1 205 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti: 830 Eur bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą, 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 125 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, viso 2 320 Eur. Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

88.       Ieškovai I. ir A. T., teikdami ieškinį, sumokėjo 547 Eur žyminį mokestį, o jį tikslindami primokėjo 734 Eur žyminį mokestį. Taipogi ieškovai yra patyrę 1 155 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti: 830 Eur bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pirmą kartą, 250 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir 75 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, viso 2 436 Eur Byloje pateikti šias išlaidas patvirtinantys įrodymai.

89.       Atsakovė UAB „Grafas“ bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pirmą kartą pateikė prašymą priteisti 2 299 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų. Taipogi sumokėjo 787 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, viso 3 086 Eur. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme antrą kartą, patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašė.

90.       Atsakovė UAB „Deora Investment“ bylą nagrinėjant pirmą kartą pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti 1 000 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Taipogi sumokėjo 780 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą bei patyrė 500 Eur teisinės pagalbos išlaidų surašant apeliacinį skundą bei 600 Eur bylą nagrinėjant antrą kartą pirmosios instancijos teisme, viso 2 880 Eur. Pateikė šias išlaidas patvirtinančius įrodymus.

91.       Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalimi, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. 

92.       Teismas, spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas. Nors Rekomendacijos nuostatose neribojama šalių teisė susitarti dėl advokato atlyginimo, tačiau šalys visada turi atsižvelgti į įstatymo nuostatą, kad teismas negalės bylą laimėjusiai šaliai priteisti daugiau, negu įtvirtinta Rekomendacijose, išskyrus išimtinius atvejus, kai, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus ar kitais panašiais atvejais.

93.       Šalims pateikus bylinėjimosi išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus ir teismui nustačius, jog šias išlaidas sudaro teisinių paslaugų išlaidos, kurios išsamiai detalizuotos, teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos specifiką, į jos nagrinėjimo trukmę, į keliamų reikalavimų sudėtingumą, į išlaidų dydį, prašomos priteisti tiek ieškovų, tiek atsakovių išlaidos advokato ir advokato padėjėjų pagalbai apmokėti nėra per didelės, todėl jos priteisiamos taipogi patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

94.       Taigi, ieškovės E. S. ieškinį tenkinus 34,70 procentų, o ieškovų I. ir A. T. – 86,39 procentais, atitinkamai paskirstomos tarp jų ir atsakovės UAB „Grafas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos: iš UAB „Grafas“ E. S. priteisiama 805,04 Eur, o iš E. S. atsakovei UAB „Grafas“ – 2 015,16 Eur; iš UAB „Grafas“ T. priteisiama 2 104,46 Eur, o iš T. atsakovei UAB „Grafas“ priteisiama 420 Eur. Atlikus įskaitymą, atsakovei UAB „Grafas“ iš ieškovės E. S. priteisiama 1 210,12 Eur, o ieškovams T. iš UAB „Grafas“ priteisiama 1 684,46 Eur.

95.       Kadangi ieškinio reikalavimas UAB „Deora Investment“ atžvilgiu atmestas, iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiamos atsakovės UAB „Deora Investment“ patirtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 1 440 Eur iš E. S. ir 1 440 Eur iš I. ir A. T.

96.       Šiaulių

1)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini);

2)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini);

3)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

4)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

5)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini);

6)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

7)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

8)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

9)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini),

10)       žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)

97.       Taigi, likusiems septyniems (7) UAB „Deora Investment“ priklausantiems nekilnojamojo turto objektams Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – naikinamos.

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260 ir 270 straipsniais, teismas

 n u s p r e n d ž i a:

        patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“, juridinio asmens kodas 304208578, ieškovei E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 586,68 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų aštuoniasdešimt šešių eurų 68 centų) turtinę žalą.

        Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Grafas“, juridinio asmens kodas 304208578, ieškovams I. ir A. T. 20 278,67 Eur (dvidešimties tūkstančių dviejų šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 67 centų) turtinę žalą ir 1 684,46 Eur (vieno tūkstančio šešių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 46 centų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškovų patikslintą ieškinį atmesti.

        Priteisti iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Grafas“, juridinio asmens kodas 304208578, 1 210,12 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų dešimties eurų 12 centų) bylinėjimosi išlaidas.

        Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Deora Investment“, juridinio asmens kodas 305521921: 

1 440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš ieškovės E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

1 440 Eur (vieną tūkstantį keturis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų iš I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

        Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones, dalyje kurios nepanaikino Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, įsiteisėjus – panaikinti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.        

Teisėja                                      Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė