Civilinė byla Nr. 2-1656/2014

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00761-2014-6

              Procesinio sprendimo kategorija 110.1.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. spalio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų V. Š., E. D., L. P., R. D., J. O. ir kt. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. 2-4192-302/2014 pagal ieškovų V. Š., E. D., L. P., R. D., J. O., A. B., M. M. ir kt. ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „VITI“ netenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei

n u s t a t ė :

                                                        I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas, ar atsakovo finansinės galimybės įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą tokios geros, kad paneigtų būtinybę taikyti laikinąsias apsaugos priemonės (atsakovo turto areštą ieškiniu reikalaujamai priteisti sumai).

Ieškovai V. Š., E. D., L. P., R. D., J. O., A. B., M. M. ir kt. civilinėje byloje atsakovui AB „VITI“ dėl išlaidų, būtinų defektų šalinimui (preliminariai 880 607,41 Lt) avansu, 5 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: AB „Viti“ turto areštą pareiškėjų nurodytu eiliškumu, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo kitaip disponuoti, įskaitant bet neapsiribojant draudimu areštuotą turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti iš jo kylančias teises, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovais.

Ieškovai nurodė, kad atsakovas yra nesąžiningas, vengia savo prievolių pašalinti defektus vykdymo, nes galimai yra susidūręs su finansinėmis problemomis ir iki įsiteisės teismo sprendimas gali nelikti šiuo metu atsakovui priklausančio turto. Reikalavimo suma - 880 607,41 Lt yra didelė.

Įmonių mokumą ir kreditingumą vertinanti bendrovė Creditinfo atsakovo riziką vertina aukščiausiu - 10 balų lygiu, o atsakovo bankroto tikimybė vertinama - 40,5 proc. Šioje ataskaitoje nurodyta, kad atsakovas vidutiniškai vėluoja atsiskaityti net 932 dienas, 222 bylose teismuose dalyvauja kaip atsakovas, viešai yra skelbiama daug neigiamos informacijos apie įmonę. Internetinėse svetainėse taip pat daug viešos informacijos apie tai, kad AB firma „Viti“ nevykdo savo įsipareigojimų, nukreipia gaunamas lėšas į kitas įmones ir pan.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2014-06-12 nutartimi prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkino. Teismas įvertino prieinamus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį ir sprendė nesant pagrindo išvadai, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Iš VĮ „Registrų centras“ duomenų už 2012 metus teismas nustatė, kad atsakovui priklausančio turto vertė - 85 189 115 Lt, iš kurio ilgalaikio turto – 40 892 403 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 060 285 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 10 501 765 Lt. Atsakovui priklauso 97 nekilnojamojo turto objektai, kuriems nėra pritaikyti apribojimai. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis AB „VITI“, kaip atsakovui iškelta 11 bylų. Pagal viešai prieinamus SODRA duomenis įmonėje dirba 84 apdraustieji asmenys, o įmonė nėra skolinga.

Teismas pažymėjo, kad vien reikalavimo dydis, nevertinant jos kartu su skolininko veiklos pobūdžiu, jo veiklos apimtimis, įstatinio kapitalo dydžiu, proceso šalių tarpusavio santykiais, kitomis aplinkybėmis, reikšmingomis skolininko turtinėms galimybėms įvertinti ir jo veiksmams civiliniame procese prognozuoti, savaime negali būti lemiama nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą. Ieškovai nepateikė duomenų apie atsakovo siekį paslėpti turtą, sąmoningai sumažinti mokumą ar kitokį nesąžiningą elgesį, o atsakovo galimi įsipareigojimai tretiesiems asmenims, neigiama informacija apie įmonę internetinėse svetainėse, dar nėra pakankama sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai V. Š., E. D., L. P., R. D., J. O. ir kt. prašo ieškinio sumai (880 607,41 Lt) areštuoti AB „Viti“ priklausantį turtą, uždraudžiant atsakovui areštuotą turtą perleisti tretiesiems asmenims bei juo kitaip disponuoti, įskaitant bet neapsiribojant draudimu areštuotą turtą parduoti, dovanoti, nuomoti, mainyti ar kitokiu būdu perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti iš jo kylančias teises, tačiau leidžiant iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškovu, laikantis toliau nurodyto eiliškumo:

nekilnojamąjį turtą, išskyrus areštuotą ar hipoteka apsunkintą turtą;

nesant nekilnojamojo turto arba jo nepakankant ieškinio sumai užtikrinti, areštuoti kilnojamąjį turtą, disponavimas kuriuo nėra apribotas kitų kreditorių naudai, taip pat turtines teises, pinigines lėšas, esančias pas atsakovą ir/arba trečiuosius asmenis, leidžiant šias lėšas saugoti antstolio depozitinėje sąskaitoje;

nesant kilnojamojo turto, turtinių teisių arba jų nepakankant ieškinio sumai užtikrinti, - areštuoti kredito įstaigose atidarytose sąskaitose esančias pinigines lėšas.

Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Teismas vertino atsakovo turtinę padėtį pagal viešuosiuose registruose skelbiamus duomenis ir preziumavo, kad atsakovo balanse apskaitytas turtas galės būti skiriamas ieškinio reikalavimų patenkinimui, tačiau teismas neanalizavo, kokių įsipareigojimų atsakovas jau dabar turi ir kiek reikšmingai šie atsakovo įsipareigojimai padidėtų, jeigu ieškinys būtų patenkintas. Taigi teismas netyrė, kokie yra realūs atsakovo pajėgumai įvykdyti ieškovui galimai palankų teismo sprendimą.

2. Pagal atsakovo 2012-12-31 balansą atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro 53 972 366 Lt (63 proc. balanse apskaityto turto vertės). Kadangi didžiausią dalį atsakovo įsipareigojimų sudaro finansinės skolos (41 515 254 Lt), galima teigti, kad šių skolų užtikrinimui atsakovas yra įkeitęs ne mažesnės vertės turto. Hipotekos registro duomenys patvirtina, kad ieškovo įkeisto turto vertė sudaro 72 986 319 Lt, taigi  nesuvaržyto atsakovo turto dalis yra tik 12 202 795 Lt ir esamiems kreditorių įsipareigojimams padengti nepakanka netgi viso atsakovo materialaus turto (28 885 613 Lt) ir finansinio turto (12 006 785 Lt).

3. Atsakovas pinigų ir pinigų ekvivalentų 2012-12-31 turėjo 1 128 061 Lt. Taigi teismo sprendimo įvykdymas pareikalautų beveik visų einamųjų finansinių resursų (78 proc.), kas neabejotinai sutrikdytų atsakovo einamuosius atsiskaitymus ir gali paskatinti vengti atsiskaitymą su ieškovais.

4. Atsakovo pelnas per 2012 metus tik 122 866 Lt. Taigi iš pelno atsiskaityti su ieškovais atsakovas galėtų tik per 7 metus.

5. Atsakovo turto vertė per 2012 metus mažėjo (7 proc.), o likvidžiausio turto (pinigų ir jų ekvivalentų) vertė mažėjo net 35 proc., tikėtina, kad šiuo metu (duomenų apie atsakovo turtinę padėtį 2013 metais nėra) atsakovo turimo turto vertė gali būti dar mažesnė.

6. 2013 m. pabaigoje (2013-09-25, arešto akto Nr. 2013050888) ir 2014 m. pradžioje (2014-04-02, arešto akto Nr. 2014016960) atsakovui buvo pradėti taikyti turto areštai. Tai patvirtina, kad atsakovas susiduria su finansiniais sunkumais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą AB „VITI“ prašo jo netenkinti ir nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Kai byloje pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui paprastai reikšminga ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, atsakovo elgesys iki bylos iškėlimo ir jos nagrinėjimo metu. Be to, turėtų būti įvertinta ir tai, ar tarp šalių susiklostę teisiniai santykiai leidžia įžvelgti ieškovui palankaus sprendimo tikimybę.

Ieškinyje reiškiami reikalavimai yra netikslūs (ieškinyje neteisingai ir abstrakčiai nurodyti  defektų kiekiai ir apimtys), o įrodymai nepagrindžia reikalavimų apimties ir pagrįstumo. Be to, didžioji dalis ieškovo nurodomų defektų atsakovo jau yra ištaisyti (tai nurodyta ir atsiliepime į ieškinį, prie atsiliepimo pridėtame 2013-06-05 rašte Nr. 0424-J-449 Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai), kas paneigia ieškinio reikalavimo (880 607,41 Lt apimčiai) pagrįstumą. 

Kadangi teismas pagal bylos aplinkybes ir įrodymus negali net preliminariai įvertinti ieškinio reikalavimų pagrįstumo, turėtų, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

2. Būdama didelė ir daugelį metų stabiliai veikianti įmonė, atsakovas nėra suinteresuotas vykdyti neteisėtos veikos, slėpti turtą, sąmoningai mažinti mokumą ar kitaip elgtis nesąžiningai ieškovo atžvilgiu.

3. Pagal pateiktus duomenis apie atsakovo finansinę padėtį 2012-2013 metais, matyti, kad atsakovas turi pakankamai turto, pelningai veikia ir būtų pajėgus pagal teismo sprendimą sumokėti 880 607,41 Lt.

4. Jeigu teismas pritaikytų visai ieškinio sumai laikinąsias apsaugos priemones, neįvertinęs reiškiamo reikalavimo apimties ir pagrįstumo, tuo pažeistų atsakovo interesus, neteisėtai suvaržytų jo finansines galimybes ir sutrikdytų ūkinę komercinę veiklą.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nagrinėjamas procesinis klausimas ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – atsakovo turto arešto – taikymo tikslingumo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertinęs atsakovo turtinę padėtį, sprendė, jog atsakovas pagal savo turtinę padėtį yra pajėgus įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą, todėl nėra grėsmės, kad, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimas bus neįvykdytas. Ieškovai atskirajame skunde teigia, kad atsakovo turtinė padėtis nėra tokia gera, kad atsakovas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būtų pajėgus įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą.

Teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis)

Laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą, o kartu ir jų taikymo poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, gausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2008-07-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2012-08-02 nutartis  civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-09-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1421/2014, 2008-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009-04-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009).

Pirmosios instancijos teismas pagal duomenis iš registrų vertino atsakovo turtinę padėtį 2012 metais (skundžiamos nutarties priėmimo metu Juridinių asmenų registrui atsakovas dar nebuvo pateikęs finansinės atskaitomybės duomenų už 2013 metus) ir nustatė, kad atsakovui priklausančio turto vertė - 85 189 115 Lt, iš kurio ilgalaikio turto – 40 892 403 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 060 285 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 10 501 765 Lt. Atsakovui priklauso 97 nekilnojamojo turto objektai, kuriems nėra pritaikyti apribojimai.

Sutiktina, kad šie duomenys įrodo atsakovo pajėgumą įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą. Pirma, ieškiniu prašoma priteisti suma - 880 607,41 Lt yra nedidelė, palyginus ją tiek su atsakovo 2012 metais turėtu turtu - 85 189 115 Lt, tiek su ilgalaikiu turtu - 40 892 403 Lt, iš kurio galėtų būti vykdomas ieškovams palankus teismo sprendimas. Atsakovo numatomi lėšų srautai per metus (per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 9 060 285 Lt, o per vienerius metus gautinos sumos – 10 501 765 Lt) taip pat nėra tokie, kad rodytų galimus esminius pokyčius atsakovo turto masėje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir vien atsakovo pinigų ir pinigų ekvivalentų suma 2012-12-31 siekė 1 128 061 Lt, taigi buvo pakankama teismo sprendimui įvykdyti.

Kartu su atsiliepimu į atskirąjį skundą teismui pateikti (šie duomenys jau yra pateikti ir Juridinių asmenų registrui) ir 2013 metų atsakovo finansinės atskaitomybės duomenys, kurie patvirtina, kad per metus atsakovo turtinė-finansinė padėtis keitėsi neesmingai ir pokyčiai nesudaro pagrindo abejoti atsakovo galimybe įvykdyti ieškovams palankų teismo sprendimą. Pagal balansą už 2013 metus atsakovas turėjo turto 77 912 081 Lt, ilgalaikio turto vertė – 39 285 957 Lt (pagal šiuos rodiklius atsakovo turto vertė per metus sumažėjo, tačiau ne tiek, kad būtų pagrindas abejoti atsakovo pajėgumais įvykdyti teismo sprendimą). Tuo tarpu kiti lygintini rodikliai rodo atsakovo padėties pagerėjimą per metus (pavyzdžiui, atsakovo pinigų ir pinigų ekvivalentų suma padidėjo iki 2 007 045 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sumažėjo net iki 6 069 737 Lt (trečdaliu), o per vienerius metus gautinos sumos sumažėjo mažesne dalimi - iki 9 361 261 (dešimtadaliu). Tiek 2012, tiek 2013 metais atsakovas veikė pelningai (pelnas 2013 metais -100 971 Lt).

Ieškovų argumentai, kad pagal Hipotekos registro duomenis atsakovo įkeisto turto vertė - 72 986 319 Lt, taigi nesuvaržyto atsakovo turto dalis yra tik 12 202 795 Lt ir esamiems kreditorių įsipareigojimams padengti nepakanka viso atsakovo materialaus turto (28 885 613 Lt) ir finansinio turto (12 006 785 Lt), nesudaro pagrindo kitokiai išvadai. Pirma, šioje byloje vertinamas atsakovo pajėgumas atsiskaityti būtent su ieškovais pagal teismo sprendimą, o ne su visais kreditoriais (galimybė atsiskaityti su visais kreditoriais būtų vertinama tik pasisakant dėl atsakovo mokumo, o nemokumo atveju (bankroto bylos atveju) visų kreditorių interesai tenkinami proporcingai ir nepriklausomai nuo to, ar konkretaus kreditoriaus reikalavimas užtikrintas laikinosiomis apsaugos priemonėmis. Antra, versle įprasta turimą turtą įkeisti už verslo finansavimą. Tuo tarpu, kaip pripažįsta patys ieškovai, atsakovo neapsunkinto tiek ilgalaikio turto, tiek vien finansinio turto pakaktų atsiskaityti su ieškovais pagal jiems palankų teismo sprendimą.

Duomenų, kad atsakovas galėtų atlikti veiksmus, dėl kurių nebeturėtų galimybės atsiskaityti su ieškovais, byloje nėra.

Šių motyvų  visuma yra pakankama, kad įsitikinti atsakovo pajėgumu įvykdyti galimai ieškovams palankų teismo sprendimą, o tuo pačiu grėsmės, kad ieškovams palankus teismo sprendimas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galėtų likti neįvykdytas, neegzistavimu, todėl skundžiama nutartis kaip teisėta, pagrįsta ir tinkamai motyvuota paliktina nepakeista.  Dėl kitų atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentų teismas nepasisako, nes jie neturi teisinės reikšmės klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rezultatui šioje byloje.

Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                     Artūras Driukas