Baudžiamoji byla Nr. 1-2482-1053/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58212-2018-2

Procesinio sprendimo kategorijos 1.1.7.2.3; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 26 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ugnė Gailiūnienė,

sekretoriaujant V. J.,

dalyvaujant prokurorei Olgai Šleiterienei,

kaltinamajam A. B., 

nukentėjusiajai S. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, profesinio išsilavinimo, vykdantis individualią veiklą, teistas 9 kartus, paskutinį kartą:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 302 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį (5 veikos), 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio l dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio. 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 63 straipsnio 5 dalį, 641 straipsnį bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis (subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu) – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 6 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 12 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartimi subendrintomis bausmėmis, kurios buvo paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 30 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 26 d. nuosprendžiu, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 18 d. nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžiu paskirta bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nutartimi sumažinta bausme, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 5 metams. Vilniaus miesto apygardos teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartimi taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, skiriant įpareigojimus (2018 m. rugsėjo 21 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro), 

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Teismas

n u s t a t ė :

A. B. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – sugyventinei: 2018 m. gruodžio 8 d. apie 21.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su nukentėjusiąja sugyventine S. J. metu, rankomis griebė jai už dėvimo megztinio ties kaklu ir jį traukdamas smaugė, po to ranka sudavė sugyventinei vieną smūgį į lūpą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Šiais veiksmais A. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir parodė, kad S. J. yra jo sugyventinė, kartu su ja gyvena dvejus metus. Tą dieną tiesiog grįžo namo, buvo žodinis konfliktas. Sugriebė S. J. už megztinio, trenkė į lūpą, sugriebė už kaklo, ji gynėsi, todėl stūmė jį rankomis link durų. Mano, kad alkoholis turėjo tam įtakos, buvo neblaivus, tačiau policijoje neblaivumo jam netikrino. Pasak kaltinamojo, po įvykio S. J. lūpa buvo patinusi, bet ant kaklo žymės nesimatė. Anksčiau prieš ją nesmurtavo. Po įvykio abu kalbėjosi, kas nutiko. Jis atsiprašė jos, o S. J. atleido, buvo gėda, sunku į akis žiūrėti. Dabar viskas gerai, šiuo metu alkoholio nevartoja visiškai, iškart po minėto įvykio užsiblokavo ne tik nuo alkoholio, bet ir nuo azartinių žaidimų.

Kadangi kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti parodymus, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

N. S. J. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su sugyventiniu A. B. gyvena du metus nuomojamame bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su jais gyvena ir jos dukra A. Iki šio atsitikimo su A. santykiai buvo geri, jokių ypatingų konfliktų neturėjo, vedė bendrą ūkį, kartu mokėjo už butą. 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.00 val. buvo kartu bute su dukra ir jos teta I. V., kai namo išgėręs grįžo A. B.. Tarp jų kilus žodiniam konfliktui, pastarasis griebė ją ranka ar abiem rankomis, tiksliai nepamena, už megztinio ties kaklu ir stipriai traukė megztinį į save, jautė, kaip ją smaugia megztinio medžiaga. Apsigynusi nuėjo į virtuvę, o A. B. nusekė paskui. Jie toliau ginčijosi ir tuo metu A. sudavė ranka, tikriausiai dešine, į lūpą. Po to ji iškvietė telefonu policijos pareigūnus, nes A. B. buvo lyg ne savas. Išgirdęs, kad kviečia policiją, jis norėjo išeiti iš namų, o jai bandant sulaikyti, A. B. spyrė koja į jos pusę, bet nepataikė. Kai atvažiavo policija, A. B. jau buvo išėjęs. Kitą dieną jis grižo namo, atsiprašė jos ir pasakė, kad užsikoduos nuo alkoholio vartojimo. Pasak nukentėjusios, ji jo žodžiais patikėjo, jam atleido, nemano, kad jis jos atžvilgiu dar naudotų fizinį smurtą. Mano, kad jis pasitaisys ir norėtų gyventi su juo. Nepageidauja, kad jam būtų paskirta kardomoji priemonė – gyventi atskirai. Jai nepadaryti sužalojimai, tik buvo sukeltas fizinis skausmas. Į gydytojus ir teismo medicinos ekspertus nesikreips (b. l. 11). Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad nuo įvykio dienos, su juo gyvena taikiai, nekonfliktuoja, panašių situacijų nekyla. A. B. pasitaisė, užsikodavo, jam pretenzijų neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Norėtų, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas (b. l. 13).

Liudytoja I. V. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.00 val. buvo svečiuose pas savo dukterėčią S. J., adresu (duomenys neskelbtini). Apie 21.00 val. namo grįžo neblaivus jos sugyventinis A. B.. S. J. pradėjus jam priekaištauti dėl neblaivumo, prasidėjo konfliktas, tačiau kas vyko, ji nematė, kadangi buvo pas dukterėčią kambaryje. Liudytojos teigimu, jie tik tarpusavyje susistumdė. Po to jis išėjo, o S. J. iškvietė policiją. Nematė, kad A. B. ją būtų mušęs, o S. J. jai nesakė. Dabar jie gyvena taikiai, A. B. užsikodavo (b. l. 20).

Iš 2018 m. gruodžio 8 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas butas adresu (duomenys neskelbtini), matosi bendra netvarka. Be kita ko, apklausiama pareiškėja S. J. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes apie patirtą smurtą, kaip ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu. Vyriausiasis patrulis A. K., atliekantis proceso veiksmus, pareiškime taip pat nurodė, jog S. J. buvo akivaizdžiai susijaudinusi, lūpa akivaizdžiai ištinusi, pridedamos fotonuotraukos (b. l. 1-5).

Iš pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje matyti, jog 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.15 val. adresu (duomenys neskelbtini)  bute pareiškėjos S. J. sugyventinis A. B. smurtavo prieš ją, smaugė paėmęs už kaklo, trenkė ranka per lūpas, spyrė su koja (b. l. 15-16).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.17 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjos S. J. pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), pranešėjos neblaivus vyras rėkauja, konfliktuoja ir bando pabėgti (b. l. 17).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 5-ojo policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo K. A. 2018 m. gruodžio 11 d. tarnybiniame pranešime nurodoma, jog Vilniaus miesto 5-ąjame policijos komisariate tęsiamas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad 2018 m. gruodžio 8 d., apie 21.17 val. S. J., gim. (duomenys neskelbtini), paskambino Bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė bei parašė pareiškimą, kad 21.15 val. nuomojamame bute girtas sugyventinis A. B., gim.  (duomenys neskelbtini), smurtavo, t. y. ją smaugė už kaklo, sudavė ranka į lūpas, spyrė su koja, sukeldamas nežymius sužalojimus ir fizinį skausmą. Atvykus policijos pareigūnams sugyventinis jau buvo pasišalinęs. 2018 m. gruodžio 11 d., 8.11 val., su A. B. pabendravus telefonu, jis pats atvyko į policijos komisariatą, prisipažino smurtavęs prieš sugyventinę, jos atsiprašė, gailisi (b. l. 18).

2018 m. gruodžio 21 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas pranešėjos S. J. pokalbio su Bendrojo pagalbos centro operatoriumi turinys, iš kurio matyti, kaip ji informuoja policijos pareigūnus, kad girtas vyras namuose smurtauja prieš ją (b. l. 23).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo A. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis A. B. apklausiamas teisme savo kaltę dėl smurto prieš sugyventinę visiškai pripažino ir parodė, kad tą dieną buvo žodinis konfliktas, jis sugriebė S. J. už megztinio, trenkė į lūpą, sugriebė už kaklo. Mano, kad alkoholis turėjo tam įtakos. Tokius kaltinamojo parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka ištirti įrodymai: nukentėjusiosios S. J. ir liudytojos I. V. parodymai, policijos įvykių registro išrašo duomenys, pareiškime užfiksuoti duomenys bei kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. B., žodinio konflikto su sugyventine metu, rankomis griebė jai už dėvimo megztinio ties kaklu ir jį traukdamas smaugė, po to ranka sudavė sugyventinei vieną smūgį į lūpą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą, todėl ši kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino kaltę dėl jam inkriminuojamos veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina ir tai, kad nors apklausiamas teismo posėdžio metu kaltinamasis A. B. nurodė, jog nagrinėjamo įvykio metu buvo neblaivus ir manantis, kad veikos padarymui įtakos turėjo būtent alkoholis, taip pat šią aplinkybę nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamos nukentėjusioji ir liudytoja, tačiau byloje duomenų, patvirtinančių šią kaltinamojo nurodytą aplinkybę, nenustatyta, todėl nelaikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Skirdamas bausmę A. B., teismas atsižvelgia į tai, kad jo padaryta veika priskiriama prie tyčinių nesunkių smurtinių nusikaltimų, padarytas nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, padaryta namuose, kur nukentėjęs asmuo paprastai turėtų jaustis saugus ir neliečiamas. Teismas taip pat atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tiriant kaltinamojo asmenybę nustatyta, kad jis nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas (b. l. 35-43), pastebėtina, jog nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus vos trims mėnesiams, kai buvo išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, baustas administracine tvarka (b. l. 25, 34), dirbantis, vykdantis individualią veiklą (b. l. 44), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko.

Baigiamųjų kalbų metu prokurorė nurodė prašanti skirti kaltinamajam A. B. 1 metų laisvės atėmimo bausmę, atidedant jos vykdymą 3 metams bei skiriant jam įpareigojimus. Tačiau teismas įvertina visas pirmiau nurodytas aplinkybes, taip pat tai, kad A. B. anksčiau buvo teistas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinė nusikalstama veika buvo padaryta 2013 metais, t. y. prieš 6 metus, tiek jo, tiek nukentėjusiosios teigimu dabartinę nusikalstamą veiką sąlygojo alkoholis, tačiau iškart po įvykio A. B. ėmėsi aktyviai spręsti šią problemą, su nukentėjusiąja susitaikė. Todėl teismas mano, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, kartu įpareigojant jį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Visgi įvertinus nemažą ankstesnių teistumų skaičių, tai, kad nusikalstama veika padaryta netrukus po probacijos laikotarpio pasibaigimo, skiriamos bausmės terminas didesnis nei įstatymo nustatytas vidurkis.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam A. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Įvertinęs tai, kad kaltininkas smurtavo prieš artimą sau asmenį, teismas, vadovaudamasis BK 67 straipsniu, 722 straipsniu kartu su bausme skiria baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. 

A. B. taikyta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 59) – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – BPC pranešimo garso įrašas CD-R laikmenoje (b. l. 22A), – paliktinas saugoti su bylos medžiaga.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 1 metų ir 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti A. B. 1 metų ir 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį tęsti darbą arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdyti per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

A. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme – BPC pranešimo garso įrašą CD-R laikmenoje – nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti su bylos medžiaga.

Išaiškinti A. B., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

4) šaukiami atvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kareivių g. 1, tel. (8 5) 212 3551). Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą. Nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo ne vėliau kaip prieš septynias dienas pranešti šią bausmę vykdančiai institucijai apie planuojamą gyvenamosios vietos pakeitimą. Vengiantiems atlikti laisvės apribojimo bausmę nuteistiesiems apylinkės teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti šią bausmę areštu.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ugnė Gailiūnienė