Administracinio nusižengimo byla 

Nr. eII-1008-1132/2024

Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00764-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 19.9; 22.10.4

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. spalio 3 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vilma Tamošaitienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. L. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. liepos 29 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)).

Teismas

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. liepos 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (toliau – ir skundžiamas nutarimas) M. L. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 488 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda už tai, kad (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 7 d., 23.30 val. iki 2024 m. liepos 8 d., 00.10 val., gyvenamosios vietos adresu, buto vidaus patalpose garsiai klausėsi muzikos, šiais savo veiksmais trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą.

Administracinėn atsakomybėn patraukta M. L. (toliau – ir pareiškėja) pateikė skundą, kuriuo prašo pakeisti skundžiamą nutarimą ir taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti paskirtos baudos dydį arba administracinės nuobaudos – baudos – neskirti.

Pareiškėja skunde nurodo, kad turėtų būti taikoma ANK 34 straipsnio 6 dalis ir nutarimas pakeistas paskiriant švelnesnę baudą arba iš viso jos neskiriant, kadangi pareiškėjai gali daryti teigiamą poveikį ir švelnesnė nei ANK 488 straipsnio 1 dalyje nustatytas baudos vidurkis. Šiuo atveju skundžiamu nutarimu buvo paskirta bauda didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis, t. y. 140 Eur. Pareiškėja yra dora ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė. Ji yra charakterizuojama kaip ramaus, taikaus charakterio žmogus. Taip pat ji viena augina tris nepilnamečius vaikus, du iš jų mažamečiai. Pareiškėja turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (kas mėnesį mokamos įmokos po 173 Eur). Šiuo metu pajamos yra minimalios. Kitų oficialių ar neoficialių pajamų negauna ir santaupų banke neturi.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administracinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, jog kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išsiaiškinti. Pareiškėja padaryto administracinio nusižengimo neginčija. Tiek administracinių nusižengimų padarymo momentu, tiek paduodant šį skundą pareiškėja dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, savo elgesį vertina kritiškai, jo nepateisina. Remiantis ANK 35 straipsnio l dalies 1 punktu, šiuo atveju egzistuoja viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė.

Be to, pareiškėja už analogišką teisės pažeidimą anksčiau niekada nebuvo bausta. Niekada anksčiau nei panašaus, nei analogiško teisės pažeidimo nėra padariusi. Manytina, kad tai viena objektyviausių aplinkybių, liudijančių, kad padarytas teisės pažeidimas yra atsitiktinis, nebūdingas jai poelgis. Neginčijama, kad padarytas administracinis nusižengimas ANK įtvirtintas formaliąja sudėtimi, t. y. jis laikomas baigtu realizavus administracinio nusižengimo sudėtį, to visiškai nesiejant su padariniais. Taigi, atkreiptinas teismo dėmesys, kad šiuo atveju jos padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (niekam nebuvo padaryta reali žala).

Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, būtina įvertinti tikimybę, ar pritaikius šią teisės normą, administracinė nuobauda pasieks jai keliamus reikalavimus. Prevencinę ir auklėjamąją funkciją administracinio nusižengimo teisenoje vykdo ne tik administracinio poveikio priemonės. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Be to, net ir tenkinus šį skundą, pareiškėja nelieka nepatyrusi jokio neigiamo valstybės atsako į padarytą administracinį nusižengimą, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja viena išlaiko visą šeimą, dengia kitus įsiskolinimus, jai tokio dydžio paskirtos baudos sumokėjimas yra apsunkintas. Pareiškėją auklėja ir atgraso jau paties skundžiamo nutarimo surašymas, kas kelia nepatogumus, gėdos jausmą prieš aplinkinius ir artimus (b. l. 39–42).

Institucija atsiliepimu prašė skundo netenkinti, skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir nurodė, kad vadovaujantis ANK 610 straipsnio 2 dalies 3 punktu protokolas su administraciniu nurodymu M. L. taikytas nebuvo, nes įvykio vietoje buvo nustatyta, kad M. L. yra neblaivi, nepriklausomai nuo to, kad neblaivumą tikrintis pastaroji atsisakė. Pagal teismų praktiką girtumas, kai nėra būtinas konkretus jo laipsnis, įrodinėjamas visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Šiuo atveju neblaivumas buvo nustatytas pagal pareigūnių nustatytus neblaivumo požymius joms bendraujant kontaktiniu būdu su M. L. ir tai leido daryti pagrįstą išvada, kad M. L. buvo neblaivi. Administracinėn atsakomybėn traukiama M. L. savo procesinėmis teisėmis nesinaudojo, proceso metu buvo neaktyvi, neatvyko į bylos nagrinėjimą, nebuvo suinteresuota bylos baigtimi ar jai skiriama administracine nuobauda, ar jos dydžiu. Institucija nuobaudą paskyrė atsižvelgusi į visas aplinkybes ir į pareiškėjos asmenybę charakterizuojančius duomenis bei asmens padėtį gerinančias bei bloginančias aplinkybes. Sprendžiant administracinės nuobaudos dydį, iš bylos medžiagos matyti, kad nebuvo nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, M. L. nuoširdžiai nesigailėjo, neigiamai savo poelgio nevertino, o priešingai ant protokolo nepasirašė, kas rodo asmens nesutikimą su jai pareikštu kaltinimu. Gailėjimasis turi būti nuoširdus ir savalaikis, vėlesnis gailėjimas kaip siekis išvengti atsakomybės ar ją sušvelninti negali būti vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Taip pat buvo nustatyta administracinę atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punkte. Nepriklausomai, kad nebuvo nustatyta asmenybę lengvinančių aplinkybių ir buvo nustatyta viena sunkinanti aplinkybė, Institucijos pareigūnas skyrė straipsnio sankcijoje numatytą baudos vidurkį, t. y. 140 Eur.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse ne kartą pažymėta, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant, tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti. Visos skunde nurodytos aplinkybės egzistavo iki nusižengimo padarymo, tačiau M. L. nuo nusižengimo nesulaikė. Kiekvienas asmuo privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes. Vertinant pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną, M. L. turėjo ir galėjo numatyti, kad už tokį priešingą teisei elgesį jai gresia administracinė nuobauda. Administracinė nuobauda M. L. paskirta nepažeidus ANK 32 ir 34 straipsnio reikalavimų, įvertinus bylos duomenis nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti (b. l. 45–47).

Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai, atsiliepimu prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 45–47).

Pareiškėja teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą informuota tinkamai, pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant (b. l. 57–64).

Kadangi į 2024 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdį neatvyko pareiškėja ir Institucijos atstovas, kaip jau minėta, jiems apie posėdį buvo pranešta tinkamai ir laiku, teismas nutarė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka pareiškėjai ir Institucijos atstovui nedalyvaujant (b. l. 53).

Skundas netenkinamas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 9 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-14-139/2016).

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad skundžiamu nutarimu M. L. nubausta pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį 140 Eur bauda už tai, kad ji (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2024 m. liepos 7 d. 23.30 val. iki 2024 m. liepos 8 d. 00.10 val., gyvenamosios vietos adresu, buto vidaus patalpose garsiai klausėsi muzikos, šiais savo veiksmais trikdė asmenų ramybę, poilsį ar darbą (b. l. 9–11).

Pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį šauksmai, švilpimas, garsus dainavimas arba grojimas muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kiti triukšmą keliantys veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą, užtraukią baudą asmenims nuo 80 Eur iki 200 Eur ir juridinių asmenų vadovams arba kitiems atsakingiems asmenims – nuo 200 Eur iki 300 Eur.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pareiškėjos kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą nutarimą ir pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, sumažinti paskirtą baudą arba jos  neskirti. 

Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-7-4-2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-38-895/2019, Nr. 2AT-28-303/2020).

Pareiškėja skunde nurodė, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo gailisi, savo elgesį vertina kritiškai ir jo nepateisina. Pareiškėja charakterizuojama teigiamai, padarytas administracinis nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, dėl analogiško nusižengimo padarymo praeityje nebuvo bausta administracine tvarka. Pareiškėja viena augina tris nepilnamečius vaikus, turi įsiskolinimų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, gauna minimalias pajamas, santaupų neturi, todėl paskirtos baudos sumokėjimas yra apsunkintas. Be to, administracinis nusižengimas nesukėlė realių padarinių, reali žala nepadaryta. 

Kaip jau minėta, pareiškėja skunde nurodė, kad gailisi dėl padaryto nusižengimo, savo elgesį vertina kritiškai ir jo nepateisina. Susipažinus su teismui pateikta administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir kūno kamerų vaizdo įrašais, su kuriais teismas turėjo galimybę susipažinti pateiktoje aktyvioje nuorodoje, nustatyta, kad atvykus pareigūnams M. L. teigė, kad muzikos garsiai neleido, jokio gailesčio dėl padaryto nusižengimo nereiškė, atsisakė tikrintis blaivumą bei pasirašyti ant administracinio nusižengimo protokolo. M. L. į bylos nagrinėjimą Institucijoje neatvyko, prašymų ar paaiškinimų neteikė. Nors skunde pareiškėja nurodė, kad nusižengimo neginčija ir gailisi, tačiau tokius jos teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius. Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėja neigia savo veiksmais sukėlusi įstatyme numatytus padarinius, kas rodo, jog ji savo elgesio kritiškai nevertina, menkina jos veiksmų įtaką aplinkiniams ir nuoširdžiai nesigaili.

ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia tada, jei kaltininkas pripažįsta esmines padarytos veikos aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-43-719/2020). Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais.

Akivaizdu, kad M. L. skunde pareikštas prisipažinimas ir gailėjimasis yra sąlygotas ne nuoširdžių ketinimų ir gailėjimosi, o siekio sušvelninti savo padėtį, t. y. siekio, kad prisipažinimas būtų pripažintas jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taigi įvertinus nustatytas aplinkybes ir teismų praktiką, nagrinėjamu atveju nėra jokio objektyvaus pagrindo ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą aplinkybę pripažinti lengvinančia pareiškėjos M. L. atsakomybę. 

Pareiškėja teigė, kad praeityje nebuvo bausta už analogiško ar panašaus nusižengimo padarymą. Visgi šis faktas, pareiškėjos atsakomybės taip pat nešvelnina. Kaip matyti, penkerių metų laikotarpyje pareiškėja administracine tvarka bausta septyniolika kartų, inkriminuojamo nusižengimo padarymo metu galiojo dvi nuobaudos. Šios aplinkybės rodo, kad pareiškėjos elgesys atskleidžia jos antivisuomenines nuostatas, neigiamą požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas ir patvirtina, kad skiriamos nuobaudos nepasiekė savo tikslų, pareiškėja toliau daro nusižengimus, todėl vien tai, jog praeityje pareiškėja nebuvo bausta už ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti paskirtą baudą ar jos neskirti.

Pareiškėja skunde taip pat nurodė, jog skundžiamu nutarimu paskirta bauda yra per didelė, kadangi šiuo metu yra sunki jos finansinė padėtis, gauna minimalias pajamas, santaupų neturi, kiekvieną mėnesį turi mokėti įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai ir viena augina tris nepilnamečius vaikus, iš kurių du yra mažamečiai. Šiuo atveju pažymėtina, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti pareiškėjai paskirtą baudą. Pagal pareiškėjos pateiktus dokumentus matyti, jog įmokas dėl valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įsiskolinimo pareiškėja pradėjo mokėti nuo 2024 m. balandžio 15 d., o administracinio nusižengimo protokolas Nr. 20-ANR_P-28211-2024 pareiškėjos atžvilgiu surašytas 2024 m. liepos 8 d. (b. l. 28–29), kas rodo, jog šios aplinkybės egzistavo ir pareiškėjai jau buvo žinomos administracinio nusižengimo darymo metu, tačiau pati pareiškėja nelaikė jų pakankamai svarbiomis ir neįvertino galimų kilti pasekmių rimtumo, kurias sukėlė toks jos elgesys. Be to, byloje nėra jokių duomenų dėl kurių pareiškėja negalėtų dirbti ir gauti pajamų. Tuo tarpu galiojantis teisinis reguliavimas sudaro galimybę baudos mokėjimo klausimus spręsti vykdymo procese. Pažymėtina, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-5-303/2017, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje 2AT-39-1073/2019).

Pareiškėja sąmoningai pasirinko teisei priešingą elgesį, o tokio elgesio sąlygotos neigiamos pasekmės pareiškėjos asmeniniam gyvenimui nėra teisiškai reikšminga aplinkybė, dėl kurios būtų pagrindas konstatuoti, kad straipsnio sankcijoje numatytos baudos vidurkio paskyrimas aiškiai neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Administracinio nusižengimo byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad paskirta bauda pareiškėjai sukeltų itin neigiamas pasekmes. 

Teismas daro išvadą, kad skunde išdėstytų argumentų visuma, nesuteikia jokio teisinio pagrindo M. L. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir mažinti paskirtos baudos dydį ar jos visai neskirti. Administracinė nuobauda M. L. tinkamai individualizuota, paskirta 140 Eur bauda atitinka ANK 488 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį, įvertinus atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nėra aiškiai per griežta ar neteisinga. Tuo tarpu pareiškėja, nors iš esmės ir pripažino, kad garsiai leido muziką savo namuose nakties metu, tačiau neigė sukėlusi realius padarinius, kas rodo, jog jos prisipažinimas buvo tik deklaratyvaus pobūdžio. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas, o skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo tyrėjo L. S. 2024 m. liepos 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje (ROIK (duomenys neskelbtini)) palikti nepakeistą ir M. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja                                                Vilma Tamošaitienė