Administracinė byla Nr. eI3-463-931/2026
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01371-2024-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2 (S)
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 18 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėja Agnė Stankevičienė,
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovei Prienų rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Teismas
nustatė:
Pareiškėjas A. B. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: 1) panaikinti 2024 m. birželio 28 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) įsakymą Nr. A3-440, kuriuo pareiškėjas A. B. pripažintas padariusiu tarnybinį nusižengimą, jam paskiriant tarnybinę nuobaudą – pastabą (toliau – ir Įsakymas); 2) iš Prienų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui A. B. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis yra (duomenys neskelbtini) funkcijas einantis valstybės tarnautojas Prienų rajono savivaldybės administracijoje. 2024 m. gegužės 21 d. pareiškėjui ir jo kolegai (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui R. T. buvo pristatytos 2024 m. (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemonės (toliau – ir Pokalbis). Pristatymą atliko (duomenys neskelbtini) patarėja, atliekanti (duomenys neskelbtini) funkcijas, l. e. skyriaus vedėjo pareigas, D. M. Pareiškėjui ir jo kolegai buvo pateiktas planas, kuriame nurodyta pareiga kas antrą dieną nuo 8 iki 12 vai. būti parkuose ir viešosiose erdvėse.
Pokalbio metu pareiškėjas paprašė paaiškinti planą bei tikslų jo vykdymo būdą. Jam kilo neaiškumų dėl plane priskirtų dirbti valandų, kadangi jos apėmė dvi pareiškėjui ir visiems jo kolegoms įprastas pertraukas. Ginčo darbovietėje yra puoselėjama bendradarbių tradicija kartu gerti kavą, kuri yra perkama iš bendrai suneštų lėšų. Tokia praktika yra visų vertinama, jos metu yra aptariami įvairūs darbiniai ir asmeniniai klausimai, puoselėjama bendrystė ir ryšys kolektyve. D. M. pristačius planą, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas kas antrą dieną privalo būti viešose erdvėse (ir tokiu būdu praleidžia po dvi dienines pertraukas, kurių metu kolegos socializuojasi ir kartu geria kavą), pareiškėjas paprieštaravo, kadangi laikas su bendradarbiais visuomet buvo svarbus ir malonus. Išsakius pastabą, D. M. nurodė, kad šias aplinkybes pasitikslins su plano rengėjais.
Grįžusi D. M. nurodė, kad pareiškėjui pertraukų su kolegomis nebelieka. Jam klausiant dėl kokios priežasties jis įpareigojamas dirbti kuomet likęs kolektyvas sutartinai geria kavą, D. M. teigė, kad kavą gerti galima ir kitose vietose (t. y. dirbant parkuose, stadionuose ir kt.). Pareiškėjui prieštaraujant ir nurodžius, kad kavą gerdamas jis neatliks savo darbo funkcijų, D. M. nurodė, jog šis priimtą planą gali apskųsti. Pareiškėjas nurodė, kad jis skųs D. M. veiksmus, teigė, kad kreipsis į Valstybinę darbo inspekciją. Pareiškėjui teigiant, kad Lietuvos Respublikos Darbo kodeksas numato pertraukas, D. M. pakartotinai nurodė vadovautis priimtu dokumentu. Pareiškėjas nurodė, kad šis planas jam nėra dokumentas, įstaigoje yra priimta daug neteisėtų dokumentų. Tuomet D. M. paklausė, ar pareiškėjas gerai nusistatė diktofoną, jis tą patvirtino, sako „va, pati matai“ (parodydamas įrašą darantį įrenginį). Tuo pokalbis ir pasibaigė.
Pareiškėjas nurodo, jog tarnybinė nuobauda jam paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi ją skiriant buvo remiamasi Išvada, kurioje tarnybinio nusižengimo aplinkybės įvertintos neobjektyviai ir šališkai. Pareiškėjo neteisėtas elgesys buvo konstatuotas remiantis išimtinai tik deklaratyviomis, tikrovės neatitinkančiomis ir niekuo nepagrįstomis D. M. frazėmis, kurios nebuvo niekaip patvirtintos ir įrodytos, bei neturėjo nieko bendra su faktiškai susiklosčiusia situacija. Tiek Įsakymas, tiek Išvada buvo priimti neišsamaus, neobjektyvaus ir teisės aktų nuostatas pažeidžiančio tyrimo rezultate, kas yra nesuderinama su įstatymuose ir teismų praktikoje įtvirtintomis taisyklėmis.
Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 23 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2012 m. gruodžio 28 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017, 2008 m. gegužės 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-442-845/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A-63- 2967/2011, 2018 m. gegužės 11 nutartimi administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).
Pareiškėjas nesutinka nei su Išvadoje pacituotais teisės aktų pažeidimais, nei su pateikta įvykių interpretacija. Nurodyti pažeidimai niekuomet nebuvo padaryti, kadangi pareiškėjas niekuomet neįžeidinėjo ir negrasino D. M. Įvertinus Išvados turinį, akivaizdu, jog ji buvo grindžiama išimtinai tik pačios D. M. paaiškinimu ir situacijos vertinimu, kurio nepatvirtino ne tik pareiškėjas, bet ir Pokalbyje dalyvavęs liudytojas R. T. Vadinasi, Išvada priimta neobjektyviai ir šališkai, todėl yra akivaizdžiai neteisėta.
Faktą, kad pareiškėjas D. M. neišsakė jokių įžeidžiančių, nemandagių ar žeminančių teiginių, patvirtina teikiamas Pokalbio garso įrašas. Jame girdėti šalių Pokalbis tiek D. M. pristačius planą, tiek jai vėliau grįžus į kabinetą po to kai ji pasitikslino dėl pareiškėjo išsakytų neaiškumų. Nors girdėti, kad kolegų pozicija išties išsiskyrė, tačiau viskas vyko dalykiškai ir civilizuotai, neišsakius nė vieno grasinimo ar D. M. žeminančio teiginio. Kadangi (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemones pristačiusi D. M. negalėjo patikslinti pareiškėjo iškeltų klausimų ir neaiškumų dėl jam suteikiamo poilsio laiko, ji nurodė turinti pasikonsultuoti su planą rengusiais asmenimis. Grįžusi po konsultacijos D. M. neišsklaidė pareiškėjo abejonių ir nepateikė jokio paaiškinimo dėl jo nusiskundimų, nurodė, kad jo nurodytų pertraukų kavai gerti nebelieka, o jeigu tai jo netenkina - nurodė galimybę šį planą skųsti.
Niekaip logiškai ir pagrįstai nepasisakius dėl pareiškėjo iškeltų abejonių ir galimojo teisių pažeidimo, pareiškėjas išsakė savo nepasitenkinimą bei planus kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. D. M. į pareiškėjo argumentus neatsižvelgė, nebendradarbiavo ir niekaip diplomatiškai neišsprendė susidariusios situacijos, o pareiškėjui nurodžius, jog jo manymu yra pažeidžiamas Darbo kodeksas ir tuo pagrindu jis kreipsis į Valstybinę darbo inspekcija, D. M. lakoniškai ir abejingai nurodė „prašau, ne pirmas ir ne paskutinis“. Būtent D. M., kaip skyriaus vedėjos, išsakyti žodžiai ir elgesys, bet ne pareiškėjo nepasitenkinimas pažeidė VTĮ etikos principus ir valstybės tarnautojui keliamus reikalavimus.
Nors tarnybiniame pranešime D. M. nurodė, kad pareiškėjas išsakė tokius teiginius kaip „duodi neteisėtus nurodymus“, „pernai mane tikrino STT, šiemet tave patikrins“, „ mačiau, užsikabinus vaizdo registratorių ant galinio lango, matyt, jau pati savo šešėlio bijai“, „viskas, gali išeiti, „tai pabūk, pastovėk dar, tokia graži“, garso įrašas patvirtina, kad nė vienas iš šių teiginių nebuvo pasakytas. Nė vieno iš šių teiginių išsakymo nepatvirtino ir pokalbyje dalyvavęs R. T., nurodęs, kad „kažkokių įžeidžiančių žodžių, kad kažkaip išvadintų, nebuvo“. Išvadoje aprašyti liudytojo R. T. paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjas neišsakė nė vieno iš D. M. nurodytų teiginių, išskyrus savo ketinimą kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją. Atskirai pažymėtina ir tai, kad garso įrašė girdimas Pokalbio tonas buvo visiškai kitoks nei nurodo D. M., t. y. vykusi konfrontacija išliko dalykiška ir civilizuota, šalys kalbėjo normaliu tonu, vartodami normalius ir taisyklingus išsireiškimus.
Nors pareiškėjas išties nurodė planuojantis kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją, tačiau tai darė pagarbiai ir dalykiškai, be to, toks teiginys nėra gąsdinantis ar grasinantis, kadangi juo nurodoma apie ketinimą pasinaudoti pareiškėjui teisėtai priklausančia teise. Garso įrašas patvirtina, kad pareiškėjui išreiškus nepasitenkinimą, D. M. nurodė „tu gali skųsti šitą dokumentą, ką tu nori, tą tu daryk“, tuomet pareiškėjas nurodė „aš skųsiu tavo veiksmus“. Vėliau dar kartą pakartojo „tu pažeidei Darbo kodeksą, aš informuoju tave ir iš karto į darbo inspekciją skundas bus“, į ką D. M. abejingai atsakė „prašau, ne pirmas ir ne paskutinis“. Pabrėžtina, kad šioje vietoje įžvelgtinas ne pareiškėjo, bet M. M. nepagarbus ir etikos standartų neatitinkantis elgesys, kuriuo buvo pažeidžiami valstybės tarnautojui taikomi profesionalumo ir teisingumo principai. Būdama skyriaus vedėja ir būdama įgaliota pristatyti planą, D. M. turėjo gebėti išsamiai ir tinkamai atsakyti į kilusius klausimus, atsižvelgti į išsakomas abejones dėl teisių pažeidimo bei gebėti juos paneigti (bet ne ignoruoti). To D. M. neatliko. Jos tarnybiniame pranešime nurodoma neva pareiškėjo citata „apskųsiu tave darbo inspekcijai“ akivaizdžiai neatitinka garso įraše girdimo pareiškėjo tono ar išsakytų pastabų taktiškumo, o yra pateikta nesąžiningai hiperbolizuojant situaciją ir itin neigiamai charakterizuojant pareiškėją.
Pokalbio įrašas leidžia daryti išvadą, jog įvyko mažareikšmis darbinis ginčas, kurio metu abi ginčo šalys išsakė konkuruojančias pozicijas dėl priimto plano. Pareiškėjas jam aiškiai prieštaravo ir nurodė jo trūkumus, suponuojančius pareiškėjo teisių į pertraukas (kurias likę kolegos turi ir leidžia kartu) pažeidimą, o D. M. pareiškėjo nusiskundimų nelaikė reikšmingais ir nebuvo atsižvelgianti, nurodydama vadovautis priimtu planu, esant poreikiui - jį skųsti. Šalių požiūriai akivaizdžiai išsiskyrė, tiek išsakyti žodžiai, tiek tonas liudijo esant interesų priešpriešą. Vienok, skirtingai nei D. M. nurodė tarnybiniame pranešime, pareiškėjas jos niekuomet neįžeidinėjo, nežemino ir negąsdino.
Negalima suprasti, kuo remiantis Išvadoje buvo konstatuoti tokie vienareikšmiai teiginiai kaip, kad pareiškėjas „darė psichologinį spaudimą“, „ savo elgesiu kėlė įtampą tarp kolegų bei skatino konfliktinę situaciją “, „ rodė priešiškumą ir nesistengė išklausyti ar dalyvauti diskutuodamas aktualiais klausimais “, „ atvirai rodė antipatiją savo kolegei “, „ vartodamas įžeidžiančio pobūdžio frazes, tokias kaip „mačiau užsikabinus vaizdo registratorių ant galinio lango, matyt, jau pati savo šešėlio bijai“, „pernai mane tikrino STT, šiemet tave patikrins „ tai pabūk, pastovėk, dar tokia graži“ ir kt., kuomet Išvadoje nebuvo nurodytas nė vienas tokius teiginius patvirtinantis įrodymas, išskyrus pačios D. M. pareiškimą. Pabrėžtina, kad pareiškėjas kategoriškai paneigė tokių įžeidimų išsakymą D. M., nurodė bendravęs mandagiai, neįžeidinėjęs ir negrasinęs. Vienintelis kitas Pokalbyje dalyvavęs ir konfliktą girdėjęs asmuo R. T. išdėstė analogišką poziciją „<...> buvo paminėta, kad jis kreipsis į darbo inspekciją dėl to, ir toks grynai darbinis ginčas vyko. Kažkokių įžeidžiančių žodžių, kad kažkaip išvadintų, nebuvo“. Tad keltinas klausimas, kuo remiantis Išvadą priėmusi komisija konstatavo, kad D. M. teiginiai realiai buvo išsakyti ir kad buvo išsakyti būtent tokie teiginiai.
Išvadoje nėra nė vieno D. M. teiginius patvirtinančio įrodymo, kaip ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas darė psichologinį spaudimą, kėlė įtampą, rodė priešiškumą, vartojo įžeidžiančio pobūdžio frazes ar kt. Akivaizdu, jog Išvada buvo priimta neobjektyviai ir vienašališkai, t. y. laikant įrodytais D. M. kaltinimus, kurių nepatvirtino ne tik pareiškėjas ir liudytojas R. T., bet ir nė vienas kitas įrodymas.
LVAT praktikoje yra išaiškinta, jog sprendžiant, ar Įsakymu skirta nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis (žr., pvz., 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-438- 384/2013, ir kt.). Šiuo ginčo atveju tokių duomenų nėra. Tad jau vien šiuo aspektu priimta Išvada ir jos pagrindu priimtas Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo yra neteisėti ir nepagrįsti.
Radęs Pokalbio metu darytą garso įrašą, pareiškėjas gali įrodyti, kad šalių ginčas buvo civilizuotas ir ramus, o jokie grasinimai, žeminimai ar įžeidinėjimai nebuvo išsakyti.
Priešingai negu numatyta Išvadoje, pareiškėjas nepažeidė VTĮ 4 straipsnio 1 dalies, kadangi Pokalbio metu laikėsi jam nustatytų veiklos ir tarnybinės etikos principų. Jis nepažeidė VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto, kadangi buvo atviras dialogui ir bendradarbiavimui - neprieštaravo pristatytam planui ir jame nustatytomis pareigomis, tačiau iškėlė su jo teisėmis susijusius klausimus bei paprašė juos patikslinti ir išsiaiškinti, tokiu būdu paisydamas atvirumo principo. Nepažeidė VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punkto, kadangi išklausė D. M., iškėlė jai pagrįstus ir su jo teisėmis susijusius klausimus, nedemonstravo savo antipatijos, o kalbėjo išimtinai apie pristatyto plano įtaką jo teisėms. Nepažeidė VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punkto, kadangi savo elgesiu nedemonstravo nepagarbos ir nepažeidė Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų. Nepažeidė Prienų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. sausio 12 d. įsakymu Nr. A3-39 patvirtintų Prienų rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių (toliau – ir Darbo tvarkos taisyklės) 56.13 punkto, kadangi neįžeidinėjo ir nežemino savo kolegės.
Pareiškėjas nepažeidė ir VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtinto padorumo principo. Išvadoje teigiama, kad šį principą jis pažeidė darydamas garso įrašą, įrašydamas su tarnyba susijusią, tarnybą kompromituojančią ir diskredituojančią informaciją bei sąmoningai pateikdamas komisijai informaciją, kad garso įrašas daromas nebuvo. Tačiau toks aiškinimas yra nepagrįstas. 2024 m. birželio 7 d. paaiškinime komisijai pareiškėjas nurodė, kad „Tokių pokalbių nerandu“, o ne kad pokalbis apskritai nebuvo įrašomas. Visų pirma, pareiškėjas laikė, kad jis neturi garso įrašo, kuriame būtų fiksuoti D. M. tarnybiniame pranešime nurodomi įžeidinėjimai ir grasinimai, kadangi jų pareiškėjas niekuomet neišsakė (t. y. neįžeidinėjo ir negrasino), todėl ir negalėjo įrašyti. Po Pokalbio garso įrašas buvo ištrintas, kas lėmė jo nepateikimą komisijai. Pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad nepaisant D. M. teiginių paneigimo ir liudytojo R. T. paaiškinimų, kuriais buvo patvirtinta, kad įžeidinėjimų nebuvo, komisija pasirinks vienašališkai ir subjektyviai palaikyti D. M. poziciją ir to rezultate rekomenduos skirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą. Tik sužinojęs apie priimtą Įsakymą pareiškėjas ėmėsi veiksmų garso įrašui rasti, tačiau jo nepateikimas komisijai nebuvo sąmoningas ar tikslingas, ypatingai įvertinus aplinkybę, jog garso įrašas pareiškėjui yra naudingas, kadangi patvirtina jo poziciją.
Garso įrašo darymas nėra niekaip susijęs su valstybės tarnautojams keliamu padorumo principu. Pagal VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punktą, padorumo principas reiškia pareigą valstybės tarnautojui elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš asmenų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Padorumo principas yra susijęs su valstybės tarnautojo santykiais su trečiaisiais asmenimis, bet ne su kolegomis. Kita vertus, net jeigu šis principas būtų taikomas kolegų tarpusavio santykiams, garso įrašo darymas nesuponuotų padorumo pažeidimo, kadangi tokiu veiksmu nebuvo atlikta jokia neteisėta veikla. Garso įrašymo fakto pareiškėjas neslėpė ir D. M. tą pati pastebėjo bei tam neprieštaravo, vadinasi, galėjo matyti ir suprasti apie atliekamą įrašą. Garso įrašas patvirtina, jog pastebėjusi diktofoną, D. M. dėl įrašymo neprieštaravo, nereikalavo įrašo ištrinti, nenurodė, kad tokiu elgesiu yra pažeidžiamos jos teisės ar teisėti interesai. Pareiškėjui patvirtinus apie įrašymą, D. M. nurodo „puiku“. Vadinasi, šio garso įrašo padarymas nebuvo nei neteisėtas, nei slaptas, nei atliktas prieš D. M. valią. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog paprasto buitinio pokalbio įrašas, padarytas visiems prieinama įrašymo technika, siekiant apginti tik savo pažeistas teises, laikytinas legaliu įrašu ir teisėta įrodinėjimo priemone. Pažymėtina ir tai, kad garso įrašu buvo užfiksuotas dalykinis ginčas, bet ne tarnybą kompromituojanti ir diskredituojanti informacija. Išdėstytas patvirtina, kad pareiškėjo elgesyje nebuvo VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkto pažeidimo.
LVAT praktikoje nurodoma, kad VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtinti reikalavimai valstybės tarnautojams laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų bei laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, yra bendro pobūdžio. Minėtos Valstybės tarnybos įstatymo normos, kurios yra blanketinės, gali būti pažeistos valstybės tarnautojui padarant konkrečiai apibrėžtą tarnybinį nusižengimą, kuris tarnybinio patikrinimo motyvuotoje išvadoje kvalifikuojamas pagal atitinkamą (pažeisto) teisės akto normą (straipsnį, dalį, punktą).
Pareiškėjas pažymi, kad šio ginčo atveju, pareiškėjas laikėsi visų jam keliamų reikalavimų ir vidaus tvarkos taisyklių, bendravo pakankamai dalykiškai, pagarbiai ir civilizuotai. Jo teisė kelti klausimus dėl jam pavedamų darbo funkcijų (ypatingai jeigu jo manymu pavedimai pažeidžia Darbo kodekse įtvirtintas jo, kaip darbuotojo, teisės), nėra apribota ir negali būti prilyginama valstybės tarnautojo pareigų pažeidimui. D. M. tarnybiniame pranešime išdėstyti kaltinimai yra niekuo nepagrįsti ir neįrodyti, be to - paneigti pareiškėjo, liudytojo R. T. ir teikiamo garso įrašo, tokiu būtų įrodant, kad Įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo buvo priimtas neteisėtai ir nepagrįstai, t. y. remiantis neteisėta, neobjektyvia, nepagrįsta ir šališka Išvada.
Atsakovė Prienų rajono savivaldybės administracija su skundu nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą remiasi VTĮ 23 straipsnio 1 ir 3 dalimis, LVAT 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-971/2012, 2018 m. balandžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-260-662/2018, 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A438-1446/2011 ir kt.
Atsakovė pabrėžia, kad Išvadoje yra konstatuota, kad pareiškėjas Pokalbio metu su (duomenys neskelbtini) patarėja, atliekančia (duomenys neskelbtini) funkcijas, l. e. skyriaus vedėja D. M., elgėsi ir bendravo nepagarbiai, vartojo grasinančias frazes, be kita ko, be teisėto pagrindo, Pokalbio metu įrašinėjo vykstantį dialogą. Tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė: VTĮ 4 straipsnio 1 dalį, VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą; VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą sąžiningumo ir nešališkumo principą; VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintą padorumo principą; VTĮ 4 straipsnio 2 dalies 10 punktą ir jame nurodytą pagarbos žmogui ir valstybei principą; Darbo tvarkos taisyklių 56.13 papunktį, numatantį, kad darbuotojui draudžiama įžeisti ar žeminti kolegas.
Vykusio Pokalbio metu ginčas iš esmės kilo dėl to, jog pareiškėjas išreiškė nepasitenkinimą dėl 2024 m. (duomenys neskelbtini) priemonių plano, kuriuo vadovaujantis pareiškėjas kas antrą dieną turi būti viešose erdvėse, o tai, pasak pareiškėjo, reiškia, kad tokiu būdu jis praleis po dvi dienines pertraukas, kurių metu kolegos socializuojasi ir kartu geria kavą.
Atsakovė nurodo, kad pareiškėjas, Pokalbio metu, akivaizdžiai demonstravo arogantišką bei nepagarbų bendravimą su (duomenys neskelbtini) patarėja, atliekančia (duomenys neskelbtini) funkcijas, l. e. skyriaus vedėja D. M., taip pat, išsakė žeminančio pobūdžio frazes, rodė antipatiją savo kolegei, ėmėsi tiesioginių įžeidinėjimų bei grasinimų, taip sukurdamas priešišką darbo aplinką. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nesielgė mandagiai ir korektiškai, negebėjo dalykiškai išdėstyti savo nuomonės, o priešingai, nepagarbiai išsakydamas savo nuomonę, sukėlė neigiamus išgyvenimus bei pojūčius kolegoms. Įvertinus tokių pareiškėjo išsakytų frazių pobūdį, yra akivaizdu, kad toks pareiškėjo elgesys nėra suderinamas su valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančiais teisės aktais.
Tiek Tarnybiniame pranešime, tiek (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto R. T. parodymuose yra aiškiai nurodoma, kad pareiškėjas vartojo grasinančio pobūdžio frazes, o tai reiškia, kad pareiškėjas nesugebėjo dalykiškai išreikšti savo nuomonės. Užuot užmezgęs profesionalų dialogą, pareiškėjas ėmėsi įžeidinėti savo kolegę, vartojo neetiškus žodžius ir elgėsi nesuderinamai su numatytais elgesio standartais. Be to, pareiškėjas suintensyvino situaciją grasindamas pateikti skundą Valstybinei darbo inspekcijai, o tai dar labiau padidino įtampą ir pakenkė bendradarbiavimu grįstai darbo aplinkai.
Atsižvelgiant į Pokalbio metu kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo elgesys yra nepateisinamas ir negali būti laikomas smulkmenišku ar mažareikšmiu. Pareiškėjo reakcija, kavos gėrimo kontekste, yra nesuderinama su valstybės tarnautojo elgesio standartais. Be to, kaip ir nurodė (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T., nėra jokios pareigos gerti kavą išimtinai su visais kolegomis kartu, todėl pareiškėjo argumentai niekaip nepateisina jo elgesio.
Nepaisant to, be jokio teisėto pagrindo, pareiškėjas ėmėsi daryti Pokalbio garso įrašą. Tai pagrindžia tiek Tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, tiek ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto R. T. parodymai, kuriuose teigiama, kad pareiškėjas garso įrašą darė nuo pat Pokalbio pradžios, teigdamas, kad „Vedėja yra viešas asmuo ir jis net nesijaučia kaltas“. Be to, pareiškėjas sąmoningai ir tyčia suklaidino Komisiją jai pateikdamas informaciją, jog Pokalbio metu daryto garso įrašo neturi. Tačiau, pateikdamas skundą teismui, pareiškėjas nukrypo nuo šios pirminės pozicijos ir pripažino, kad vis dėlto Pokalbio garso įrašas iš tiesų egzistuoja ir yra jo žinioje.
Antra, dėl tarnybinio nusižengimo gali kilti įvairaus pobūdžio neigiamos pasekmės, pavyzdžiui, sukeliamas neigiamas poveikis bendram įstaigos darbui ir valstybės tarnybos reputacijai, padaroma žala valstybės institucijos ir tarnybos prestižui bei geram vardui, kt. (žr. pvz., LVAT 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662- 1407/2009).
Šiuo atveju kilo akivaizdžios neigiamos pasekmės, o būtent, tai pasireiškė pareiškėjo elgesiu, susijusiu su nepagarbiu bendravimu, įžeidinėjančio bei grasinančio pobūdžio frazėmis, be to, garso įrašo darymu Pokalbio metu. Tokio pobūdžio elgesys ne tik asmeniškai paveikė pareiškėjo kolegę, t. y. D. M., tačiau ir prisidėjo prie netoleruotinos darbo aplinkos, priešiškos darbo atmosferos kūrimo. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. taip pat nurodė, kad „kas čia būtų, jeigu įrašinėtume kiekvienas savo žodžius, tai tada teisingai darbo neatliktume, aišku, kad tai nenormalu“, „kokia gali būti atmosfera, jeigu vienas kitą skųsti pradėsim, taip nevyksta“, „atmosfera įtempta“.
Bendras šių neigiamų pasekmių rezultatas rodo, kad pareiškėjo elgesys turi neigiamą poveikį tiek (duomenys neskelbtini) patarėjai, atliekančiai (duomenys neskelbtini) funkcijas, l. e. skyriaus vedėjai D. M., tiek ir kitiems kolegoms bei visai darbo atmosferai. Atsakovė nurodo, kad nėra toleruotinas toks pareiškėjo elgesys, kuris pažeidžia teisės aktuose įtvirtintus elgesio standartus, kelia stresą bei įtampą, be to, trikdo darbo procesus. Taigi, dėl tokio pobūdžio pareiškėjo veiksmų kilus neigiamoms pasekmėms, darytina išvada, kad pažeidimas nėra laikytinas formaliu.
Trečia, dėl tarnybinio nusižengimo subjektyviosios pusės pažymėtina, kad konkretų elgesio variantą pareiškėjas pasirinko pats. Akivaizdu, kad pareiškėjas privalo pakankamai gerai išmanyti jo veiklą reglamentuojančius teisės aktus bei laikytis juose įtvirtintų reikalavimų. Tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nebuvo nustatyta jokių objektyvių ir neginčijamų duomenų, jog pareiškėjas neturėjo realios galimybės veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Pareiškėjo elgesys šiuo konkrečiu atveju nesietinas su ne nuo jo valios priklausančiomis aplinkybėmis, o priešingai, pareiškėjas, suprasdamas dėl savo veiksmų galinčias kilti neigiamas pasekmes ir jas įvertinęs, asmeniškai prisiimdamas riziką sukelti neigiamus padarinius, elgėsi priešiškai, taip pažeisdamas teisės aktuose įtvirtintas nuostatas (kaltės forma - tyčia). Tokie veiksmai yra aiškiai priešingi visuomenės interesams, kuriais pareiškėjas akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą žmogui.
Pareiškėjo padarytas tarnybinis nusižengimas konstatuotas pagrįstai, t. y. buvo nustatyti visi teisės pažeidimo elementai. Atsižvelgus į tai, nagrinėjamoje situacijoje, paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda, t. y. pastaba.
Išvadoje yra išdėstytos aplinkybės, kurios sudaro pagrindą manyti, kad buvo padarytas tarnybinis nusižengimas. Tarnybinio nusižengimo Išvada yra pagrįsta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo tarnybinio nusižengimo faktą, jo kaltę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Parenkant tarnybinę nuobaudą pareiškėjui, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį ir pareiškėjo kaltės laipsnį. Tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo veiksmų buvo atliktas tinkamai, įrodytos visos su tarnybiniu nusižengimu susijusios aplinkybės, todėl panaikinti Įsakymą bei tarnybinę nuobaudą už šių pažeidimų padarymą, nėra pagrindo.
Pareiškėjo tarnybinis nusižengimas sudarė sąlygas atsirasti neigiamoms pasekmėms, kurios gali daryti neigiamą poveikį konkretiems asmenims bei bendram įstaigos darbui. Taigi, šiuo atveju, paskirta švelniausia tarnybinė nuobauda, t. y. pastaba, yra proporcinga padarytiems nusižengimams. Pareiškėjas, turėdamas patirties, pakankamai žinių, galėjo ir turėjo suprasti, jog jo elgesys yra netinkamas, todėl nėra pagrindo išvadai, kad paskirta nuobauda - pastaba - būtų neproporcinga.
Teismas
konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui A. B. 2024 m. birželio 28 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos įsakymu Nr. A3-440 paskirtos tarnybinės nuobaudos – pastabos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas A. B. Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) (pareiginės algos koeficientas (baziniais dydžiais) – (duomenys neskelbtini) pareigose dirbo nuo 2022 m. balandžio 4 d. Byloje ginčo, jog pareiškėjui taikomi valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme, nėra.
2024 m. gegužės 21 d. vyko pokalbis, kurio metu buvo aptariamos 2024 m. (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemonės (toliau – ir Pokalbis). Pokalbyje dalyvavo (duomenys neskelbtini) patarėja, atliekanti (duomenys neskelbtini) funkcijas, l. e. skyriaus vedėja D. M., (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. bei pareiškėjas.
Tą pačią dieną, t. y. 2024 m. gegužės 21 d., buvo gautas Prienų rajono savivaldybės darbuotojos D. M. tarnybinis pranešimas dėl galimai netinkamo A. B. elgesio (reg. Nr. (8.25Mr) AR4-726) (toliau – ir Tarnybinis pranešimas). Tarnybiniame pranešime Prienų rajono savivaldybės darbuotoja D. M. nurodė, kad „2024 m. gegužės 21 d. apie 8:00 val., man su (duomenys neskelbtini) A. B. ir R. T. aptarinėjant 2024 m. (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemones, kurios nepatiko A. B., jis man ėmė grasinti, įžeidinėti. Pastebėjau, kad nepranešęs, be mano sutikimo, įrašinėja pokalbį. Paklausus, to neneigė. Buvo pavartotos tokios frazės kaip „apskųsiu tave darbo inspekcijai“, „duodi neteisėtus nurodymus“, „pernai mane tikrino STT, šiemet tave patikrins“, „mačiau užsikabinus vaizdo registratorių ant galinio lango, matyt, jau pati savo šešėlio bijai“, „viskas, gali išeiti“, „tai pabūk, pastovėk dar tokia graži“, „lep vedėja“ ir t.t. Atvejis, kai šis darbuotojas užsipuola mane žodžiais ir gestais yra jau ne pirmas ir net ne antras. Panašių incidentų yra įvykę tiek kitų skyriaus darbuotojų akivaizdoje, tiek jiems nedalyvaujant. Tai kelia destrukciją, gąsdina kitus darbuotojus, kenkia kolektyvo mikroklimatui, netgi drįsčiau teigti, kad turi mobingo požymių. Manau, kad A. B. elgesys yra nesuderinamas su valstybės tarnautojo vertybėmis ir įvaizdžiu, veiklos etikos, pagarbaus elgesio su kolegomis principais, neatitinka valstybės tarnautojui keliamų elgesio standartų ir taip diskredituoja valstybės tarnybą. Mano nuomone, A. B., kalbėdamas apie su darbu visiškai nesusijusius dalykus (asmeninio automobilio vaizdo registratorių, išvaizdą), užsimindamas apie skundus, tikrinimus, siekė pažeminti, įžeisti, sumenkinti, įbauginti ir taip paveikti mano, kaip skyriaus vadovo, sprendimus bei priderinti juos prie savo interesų. Prašau įvertinti A. B. elgesį“.
2024 m. gegužės 24 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A3-341 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“. Atsižvelgiant į tai, buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo.
2024 m. gegužės 28 d. atsakovė įteikė pareiškėjui pranešimą Nr. (8.25Mr)AR4-763 apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad remiantis Tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija, yra duomenų, kad pareiškėjas galimai pažeidė VTĮ 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9 ir 10 punktus; taip pat Darbo tvarkos taisyklių 56.13 papunktį.
2024 m. gegužės 29 d. pareiškėjas pateikė paaiškinimą dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Paaiškinime nurodė, kad „Su visais darbuotojais, žmonėmis kalbu mandagiai, nieko neįžeidinėjau ir neįžeidinėju, negrasinu. Apie ką D. M. rašo nežinau. Pokalbio metu buvo bendrauta mandagiai, nes neaišku buvo dėl priemonių plano, tačiau D. M. nieko nežinojo, nieko nepaaiškino, pati nesuprato, ką parašiusi priemonių plane, todėl kitą dieną viską išsiaiškino vicemerė, viską paaiškino, ką kaip dirbti pagal priemonių planą, už tai mes jai labai dėkingi“.
2024 m. birželio 5 d. buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T., dalyvavęs 2024 m. gegužės 21 d. vykusiame Pokalbyje. Apklausos metu (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad „grįžus iš atostogų, iš ryto, apie 8 val., atėjo D. M., mes pasisveikinome ir prasidėjo ginčas dėl prevencinių priemonių plano, A. išreiškė nepasitenkinimą, kad kaip įgyvendinsim, kad pietų pertrauka nesutampa, kad reikia parke kavą gerti ir buvo paminėta, kad jis kreipsis į darbo inspekciją, vyko darbinis ginčas. Kažkokių įžeidžiančių žodžių, kad kažkaip išvadintų, nebuvo“. Paklaustas kaip vertina darbinę atmosferą skyriuje, nurodė, kad „Grįžus iš atostogų nustebino, koks gali būti darbas, jeigu vienas kitą skundžia, vienas kito bijo ir tokia yra atmosfera“. Komisija paklausė, ar R. T. jaučia įtampą, nesutarimus tarp kolegų. R. T. nurodė, kad „Pirmą dieną taip supratau, kad atmosfera ne kokia“. Paklausus tarp ko yra ši neigiama atmosfera, (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad „Pajaučiau, kai atėjo vedėja, buvome trise“. Komisija paklausė, ar bendravimo metu dėl priemonių plano aptarimo, buvo išlaikytas dalykiškas bendravimas. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad „Sunku pasakyti žodis į žodį, sunku pasakyti, ką ten kalbėjo A., bet mano, kad buvo išlaikytas iš abiejų pusių. Paskui vedėja išėjo po kiek laiko pasitarti su administracija, ką daryti dėl plano, sugrįžo ir toliau tęsėsi ginčas“. Komisijai paklausus, ar aptarimo metu R. T. bendravime nepastebėjo kažko neįprasto, ar nejautėte įtampos, ar nekilo konfliktų, (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. teigė, kad „Mane ta atmosfera nustebino, kad toks nesutarimas dėl plano, čia darbiniai reikalai“. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad dar nebuvo susipažinęs su priemonių planu, todėl negalėjo atsakyti, ar jam tiko šis planas. Nurodė, kad „Aš iš atostogų grįžau, nespėjau susipažinti“. Komisija klausė, ar tas konfliktas vyko tarp dviejų žmonių? R. T. nurodė, kad „Taip, nes 8 val. atėjo vedėja ir prasidėjo“. Nurodė, kad „Kiek prisimenu tuos žodžius, kad reikia į darbo inspekciją kreiptis, tai čia A. žodžiai, ir dėl kavos pertraukų ginčas vyko, kaip parke tą kavą gerti, nes kolektyvas geria kavą 8:30 val. ir vėliau 14 val., o kaip tik tomis valandomis prevenciniame plane nuo pietų iki 16 val. mes turime būti viešojoje erdvėje, dėl to buvo ginčas“. Komisijai teigiant, kad kavą galima gerti nebūtinai su kolektyvu, R. T. nurodė, kad „Taip, bet čia jo reikia klausti“. Komisija (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto R. T. klausė, ar buvo bendrauta tik darbo klausimais, ar buvo pereita į asmeniškumus? (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad „Kiek aš atsimenu, vyko tik aptarimas, A. išreiškė nepasitenkinimą planu, paskui viskas išsirutuliojo į tokį ginčą, kad jis skųs“. Komisija paklausė, ar nebuvo požymių, ar kalbos, kad kažkuris iš kolegų įrašinėtų pokalbį. R. T. teigė, kad „D. pati suprato. Paklausė, ar jau baigei įrašyti? Ir jis pasakė, kad įrašiau. Ji matomai pamatė, kad įrašas daromas ir taip juokais, ar ne juokais, sako, ar jau baigei įrašą“. Komisija klausė, ar vyko apsižodžiavimas? (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad „Prieš tai nebuvo tų frazių, ar jau baigei įrašą, tai ji pati suprato turbūt, kad daromas įrašas“. Komisija paklausus, ar telefonu buvo daromas garso įrašas, R. T. nurodė, kad „Taip“. Komisija pasiteiravo, ar visą bendravimą telefonu įrašinėjo, (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. patvirtino, kad „Taip, viską viską, nuo pat kai įžengė“. Paklausus, kuo viskas baigėsi, R. T. nurodė, kad „Po trumpo pokalbio D. kreipėsi į administraciją, o kai grįžo teigė, kad spręsim, daugiau tą dieną viskas tuo ir baigėsi“. Komisija pasitikslino, kad iš bendros medžiagos mato, kad vis dėlto nevyko tinkamas, kolegiškas bendravimas ir pats R. T. pasakė, kad jautė nemažą įtampą. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. nurodė, kad „Aš jo paklausiau, ar galima taip įrašyti, sako, kad vedėja yra viešas asmuo ir jis nesijaučia net kaltas, aš tai nežinau, kas čia būtų jeigu įrašinėtum kiekvienas savo žodžius, tai tada darbo neatliktum savo teisingai, aišku, kad nenormalu“. R. T. nurodė, kad „Beveik du mėnesius buvo atostogose, todėl atostogų metu nežino, kas vyko, su A. dirbo tik po atostogų, negali komentuoti, kas vyko prieš tai“. Komisijai paklausus dėl bendravimo, nurodė, kad „Turi būti bendravimas, koks darbas gali būti, jeigu vienas kitam nori įkąsti, tai kas čia bus“. Paklausus dėl ko įvyko konfliktas, buvo nurodoma, kad „Sunku pasakyti, čia matyt buvo iš anksčiau, o dabar toks tęsinys gavosi, kai tik aš grįžau buvo patvirtintas įsakymu prevencinis planas ir dėl to plano tokie ginčai“. (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. teigė, kad „Supraskim, kokia gali būti atmosfera, jeigu vienas kitą ir skųst pradėsim, taip nevyksta, sutaikyt bandyt gal žmones. Man, kaip tiek metų išdirbus, atmosfera įtempta, o priežasčių reikia ieškoti anksčiau, gal čia tik tąsa buvo“.
2024 m. birželio 6 d. pareiškėjui buvo įteiktas raštas Nr. (8.25Mr)AR4-822 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“. Rašte nurodyta, kad tiriant Tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, 2024 m. birželio 5 d. buvo apklaustas (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas R. T. Komisija atkreipė dėmesį, kad tiek Tarnybiniame pranešime, tiek R. T. paaiškinimuose, nurodoma, kad jiems susidarė įspūdis, jog pareiškėjas 2024 m. gegužės 21 d. vykusio (duomenys neskelbtini) priemonių plano aptarimo metu, telefonu padarė garso įrašą. Pareiškėjo buvo paprašyta iki 2024 m. birželio 10 d. (imtinai) patvirtinti arba paneigti nurodytą aplinkybę, jog 2024 m. gegužės 21 d., apie 8:00 val., vykusio (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemonių aptarimo metu, telefonu buvo daromas garso įrašas. Buvo nurodoma, kad esant situacijai, jog toks įrašas buvo daromas, yra prašoma jį pateikti Komisijai, kadangi, Komisijos vertinimu, garso įrašas padėtų objektyviai įvertinti Tarnybiniame pranešime ir Pareiškėjo paaiškinime nurodytas aplinkybes.
2024 m. birželio 7 d. pareiškėjas pateikė atsakymą, įrašydamas komentarą Dokumentų valdymo sistemoje (DVS) į 2024 m. birželio 6 d. raštą Nr. (8.25Mr)AR4-822 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ ir nurodė, kad „Susidarė įspūdis M. ir T.? Prašau komisijos išsiaiškinti, ar įspūdis susidarė M. ir dėl minimų M. tarnybiniame pranešime „grasinimų ir įžeidinėjimų“? Tokių pokalbių nerandu“.
2024 m. birželio 20 d. buvo priimta Komisijos išvada dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. tarnybinio nusižengimo (toliau – ir Išvada).
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad neetiškas ir nepriimtinas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. elgesys buvo akivaizdus Prienų rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių pažeidimas, pažeidžiant nuostatą, kuri aiškiai draudžia darbuotojams įžeidinėti ar žeminti savo kolegas. Pokalbio ir diskusijų dėl (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemonių metu (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. B. pasižymėjo įžeidžiančiais veiksmais. Jis ne tik atsisakė konstruktyviai bendrauti su kolege, tačiau ir ėmėsi tiesioginių įžeidinėjimų, taip sukurdamas priešišką darbo aplinką. Tokiu elgesiu darbuotojas nesilaikė numatytų elgesio standartų, sukeldamas stresą bei įtampą, be kita ko, trikdydamas darbo procesus. Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. B. vartodamas įžeidžiančio pobūdžio frazes, tokias kaip „mačiau užsikabinus vaizdo registratorių ant galinio lango, matyt, jau pati savo šešėlio bijai“, „pernai mane tikrino STT, šiemet tave patikins, „tai pabūk, pastovėk, dar tokia graži“ ir kt., žemino ir menkino (duomenys neskelbtini) patarėją, atliekančią (duomenys neskelbtini) funkcijas, 1. e. skyriaus vedėjos pareigas D. M. Toks elgesys yra vienareikšmiškai nepriimtinas valstybės tarnautojo profesinėje aplinkoje.
Išvadoje nurodoma, kad atsižvelgus į pareiškėjo veiksmus, ištyrus bei įvertinus faktines aplinkybes bei teisės aktus, Komisija siūlo Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorei: (i) pripažinti, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. B. padarė tarnybinį nusižengimą; ir (ii) siūlyti Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui A. B., vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 3 dalies 1 punktu, skirti tarnybinę nuobaudą, t. y. pastabą.
2024 m. birželio 28 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorė priėmė įsakymą Nr. A3-440 dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. tarnybinės nuobaudos. Įsakyme nurodyta, kad vadovaujantis VTĮ 23 straipsnio 1, 2 dalimis, 3 dalies 1 punktu; Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo, patvirtinto 2002 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 977 „Dėl Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams tvarkos aprašo patvirtinimo“, 17.1 punktu, numatančiu, kad gavęs motyvuotą išvadą ir kitą tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiagą, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo priima sprendimą pripažinti, kad valstybės tarnautojas padarė tarnybinį nusižengimą, ir skiria jam tarnybinę nuobaudą; atsižvelgdama į 2024 m. birželio 20 d. išvadą „Dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. tarnybinio nusižengimo“ bei į kitus, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktus, išsamius duomenis ir informaciją, susijusius su neleistinu (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. elgesiu, pripažįstama, jog: (i) Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. B. padarė tarnybinį nusižengimą; ir (ii) Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiajam specialistui A. B. yra skiriama tarnybinė nuobauda - pastaba.
Pareiškėjas su Įsakymu nesutinka iš esmės, tvirtindamas, kad jis jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo nepadarė.
Aiškindamas tarnybinio nusižengimo sampratą, LVAT ne kartą konstatavo, kad tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės (žr., pvz., 2012 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-520-3015/2012; 2017 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2766-438/2017 ir kt.). LVAT formuodamas administracinių teismų praktiką ne kartą yra pažymėjęs, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (žr. pvz., 2008 m. gegužės 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-845/2008; 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-63-2967/2011 ir kt.). Pažymėtina, kad teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis, tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas (jei nustatomas) valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas, visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis (žr., pvz. 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018); tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo išvadoje, kurioje būtina tarnybinį nusižengimą dar pagrįsti įrodymais, nurodant jo padarymo aplinkybes ir priežastis, dėl nusižengimo atsiradusias pasekmes, tarnautojo kaltę ir kitas reikšmingas aplinkybes (žr., pvz., 2018 m. gegužės 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-689-552/2018).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas yra priimtas, atsižvelgiant į 2024 m. birželio 20 d. išvadą „Dėl (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. tarnybinio nusižengimo“, kuri, kaip minėta, laikytina neatskiriama skundžiamo Įsakymo dalimi. Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kilęs dėl to, ar egzistavo atsakovo Išvadoje nurodyti nuobaudos skyrimo pareiškėjui pagrindai.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria remiantis priimtas skundžiamas Įsakymas, nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9 ir 10 punktus; taip pat Darbo tvarkos taisyklių 56.13 papunktį.
VTĮ 4 straipsnio 1 dalis numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis šiame įstatyme nustatytų valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principų.
VTĮ 4 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie: 2) atvirumas. Valstybės tarnautojas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms; 8) sąžiningumas ir nešališkumas. Valstybės tarnautojas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų, išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą, nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms; 10) pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų, žmogaus teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus.
Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 3 dalies 1 puntą už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama pastaba.
Remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi, valstybės tarnautoją į pareigas priimantis asmuo arba, jeigu valstybės tarnautoją į pareigas priima Seimas, Vyriausybė, savivaldybės taryba, – atitinkamai Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, savivaldybės meras pradeda tarnybinio nusižengimo tyrimą savo sprendimu arba kai jie gauna oficialią informaciją apie valstybės tarnautojo tarnybinį nusižengimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. gegužės 21 d., buvo gautas Prienų rajono savivaldybės darbuotojos D. M. tarnybinis pranešimas dėl galimai netinkamo A. B. elgesio (reg. Nr. (8.25Mr) AR4-726). 2024 m. gegužės 24 d. Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius priėmė įsakymą Nr. A3-341 „Dėl komisijos galimam tarnybiniam nusižengimui tirti“. Buvo sudaryta komisija ir pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas dėl pareiškėjo galimo tarnybinio nusižengimo.
2024 m. gegužės 28 d. atsakovė įteikė pareiškėjui pranešimą Nr. (8.25Mr)AR4-763 apie tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas buvo informuotas, kad remiantis Tarnybiniame pranešime išdėstyta informacija, yra duomenų, kad pareiškėjas galimai pažeidė VTĮ 4 straipsnio 1 dalį, 4 straipsnio 2 dalies 2, 8, 9 ir 10 punktus; taip pat Darbo tvarkos taisyklių 56.13 papunktį.
Kaip matyti iš Pranešimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas pradėtas dėl šių Tarnybiniame pranešime nurodytų aplinkybių: 2024 m. gegužės 21 d., apie 8 val., vykstant 2024 m. (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemonių aptarimui, kuriame dalyvavo (duomenys neskelbtini) patarėja, atliekanti (duomenys neskelbtini) funkcijas, 1. e., skyriaus vedėjo pareigas D. M. ir (duomenys neskelbtini) vyriausiaisiais specialistas R. T., pareiškėjas ėmė grasinti bei įžeidinėti D. M., nepranešęs, be kitų dalyvių sutikimo įrašinėjo pokalbį. Bendraudamas su D. M. nurodė jai: „apskųsiu tave darbo inspekcijai“, „duodi neteisėtus nurodymus“, „pernai mane tikrino STT, šiemet tave patikrins“, „mačiau, užsikabinus vaizdo registratorių ant galinio lango, matyt, jau pati savo šešėlio bijai“, „viskas, gali išeiti“, „tai pabūk, pastovėk dar, tokia graži“. D. M. nurodė, kad ne pirmą kartą su ja bendraujate nedalykiškai ir nepagarbiai.
Valstybės tarnautojų veiklos ir tarnybinės etikos principai, nustatyti Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, 4 straipsnio 2 dalies 8 punkte, 4 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 4 straipsnio 2 dalies 10 punkte, kurių pažeidimu kaltinamas pareiškėjas yra bendro pobūdžio normos.
Tuo tarpu tam, kad valstybės tarnautojas galėtų būti pripažintas kaltu padarius pažeidimą būtina nustatyti, kokios konkrečiai įstatyme įtvirtintos pareigos ar pareigybės aprašyme nustatytos funkcijos ar funkcijų valstybės tarnautojas neatliko ar atliko netinkamai.
LVAT administracinėje byloje Nr. A63-918/2011 yra nurodęs, kad pareigą tarnybinio tyrimo išvadoje bei įsakyme dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo tinkamai kvalifikuoti valstybės tarnautojo nusižengimą taikant teisės normas įstatymų leidėjas nustato institucijai, kuri skiria tarnybinę nuobaudą. Teismas minėtoje nutartyje taip pat nurodė, kad bendro pobūdžio nurodymas tarnybinio nusižengimo kvalifikacijoje negali būti pagrindu tarnybinei atsakomybei atsirasti.
Išvadoje nurodyti kad pareiškėjas savo veiksmais pažeidė Darbo tvarkos taisyklių 56.13 papunkčio reikalavimus.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, kad neetiškas ir nepriimtinas (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. elgesys buvo akivaizdus Prienų rajono savivaldybės administracijos darbo tvarkos taisyklių pažeidimas, pažeidžiant nuostatą, kuri aiškiai draudžia darbuotojams įžeidinėti ar žeminti savo kolegas. Pokalbio ir diskusijų dėl (duomenys neskelbtini) priemonių plano priemonių metu (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas A. B. pasižymėjo įžeidžiančiais veiksmais. Jis ne tik atsisakė konstruktyviai bendrauti su kolege, tačiau ir ėmėsi tiesioginių įžeidinėjimų, taip sukurdamas priešišką darbo aplinką. Tokiu elgesiu darbuotojas nesilaikė numatytų elgesio standartų, sukeldamas stresą bei įtampą, be kita ko, trikdydamas darbo procesus.
Išvadoje taip pat nurodyta, kad A. B. vartodamas įžeidžiančio pobūdžio frazes, tokias kaip „mačiau užsikabinus vaizdo registratorių ant galinio lango, matyt, jau pati savo šešėlio bijai“, „pernai mane tikrino STT, šiemet tave patikins, „tai pabūk, pastovėk, dar tokia graži“ ir kt., žemino ir menkino (duomenys neskelbtini) patarėją, atliekančią (duomenys neskelbtini) funkcijas, 1. e. skyriaus vedėjos pareigas D. M. Toks elgesys yra vienareikšmiškai nepriimtinas valstybės tarnautojo profesinėje aplinkoje.
Darbo tvarkos taisyklių 56.13 papunktyje nustatyta, kad darbuotojui draudžiama įžeisti ar žeminti kolegas ir klientus, naudoti prieš juos fizinę jėgą, grasinti einamų pareigų suteiktais įgaliojimais.
Kaip jau buvo minėta, Išvada priimta įvertinus A. B. paaiškinimus, 2024 m. gegužės 21 d. D. M. tarnybinį pranešimą ir (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto R. T. parodymus. Tačiau teismo vertinimu, Išvadoje konstatuoto tarnybinio nusižengimo apimtis šioje dalyje yra nepagrįsta. R. T. nurodė, kad „A. išreiškė nepasitenkinimą, kad kaip įgyvendinsim, kad pietų pertrauka nesutampa, kad reikia parke kavą gerti ir buvo paminėta, kad jis kreipsis į darbo inspekciją dėl to, ir toks grynai darbinis ginčas vyko. Kažkokių įžeidžiančių žodžių, kad kažkaip išvadintų, nebuvo“. R. T. taip pat nurodė, kad „kiek atsimenu, darbo planas įsakymu patvirtintas, vyko tik aptarimas, A. išreiškė nepasitenkinimą planu, paskui viskas išsirutuliojo į ginčą, kad jis skųs“. Komisijai paklausus, ar bendravimo metu dėl priemonių plano aptarimo buvo, buvo išlaikytas dalykiškas bendravimas, R. T. nurodė: „suku pasakyti žodis į žodį, sunku pasakyti, ką ten kalbėjo A., bet mano, kad buvo išlaikytas iš abiejų pusių“. Teismo vertinimu, šie R. T. parodymai paneigia išvadą, kad A. B. vartojo įžeidžiančio pobūdžio frazes.
Teismas sutinka, ir laiko nustatyta, kad pareiškėjas nurodė D. M., kad skųs jos veiksmus. Šią aplinkybę patvirtino R. T. tarnybinio patikrinimo metu. Šios aplinkybės neginčija ir pats pareiškėjas. Iš į bylą pateikto garso įrašo Nr. 2 ir jo stenogramos matyti, kad pareiškėjas nurodė: „Aš skųsiu tavo veiksmu“, „Tai aš vat dokumentu ir vadovausiuosi, bet tu pažeidi Darbo kodeksą, aš informuoju tave ir iš karto į darbo inspekciją skundas bus“. Tačiau teismas sprendžia, kad nėra pagrindo šiuos žodžius pripažinti nei įžeidimu, nei kolegų žeminimu, nei grasinimu einamų pareigų suteiktais įgaliojimais. Teismo vertinimu pagal tarnybinio nusižengimo metu surinktą ir byloje pateiktą medžiagą nėra pagrindo pareiškėjo veiksmus vertinti kaip Darbo tvarkos taisyklių 56.13 punkto pažeidimą.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra pažymėjusi, jog nagrinėjant administracines bylas dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo pagrįstumo ir teisėtumo teismine tvarka, kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina patikrinti ir įvertinti paskirtos tarnybinės nuobaudos atitikimą tarnybinių (drausminių) nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (žr. pvz. 2012 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-1838/2012).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Akcentuotina, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę teismas nustato pagal vidinį įsitikinimą. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2016 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1670-520/2016). Pateikiant ir renkant įrodymus, turi būti paisoma sąsajumo ir leistinumo reikalavimų, proceso ekonomiškumo principo. Įrodinėjimo procese yra reikšmingi tik tie įrodymai, kurie yra tiesiogiai susiję su ginčo dalyku ir gali patvirtinti ar paneigti byloje pareikštų reikalavimų išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą daro, išvadą, kad pareiškėjui inkriminuotas tarnybinis nusižengimas, neįrodytas. Pareiškėjo veiksmuose nėra jam inkriminuoto tarnybinio nusižengimo sudėties elementų. Pastaba pareiškėjui paskirta nepagrįstai. Todėl Įsakymas panaikinamas kaip neteisėtas ir nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl jų teismas nenagrinėja. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Pareiškėjas pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas 1 299,50 Eur išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas (skundo parengimą) ir stenogramų darymą.
Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. Nr. 1R-85 įsakymu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija, toliau – Rekomendacijos), nustato priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį. Remiantis Rekomendacijų 7 punktu, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).
Byloje pateikta 2024 m. liepos 25 d. PVM sąskaita faktūra (duomenys neskelbtini) 1149,50 Eur sumai už skundo parengimą. Pagal rekomendacijų 8.2 punktą rekomenduojamas priteistini maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį – 2,5. Teisinės paslaugos buvo suteiktos 2024 m. liepos mėn., todėl nagrinėjamu atveju aktualus 2024 m. I ketvirčio bruto – 2161,0 Eur ir maksimaliai už skundo parengimą galėtų būti priteista 5402,5 Eur. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašomas priteisti 1149,50 Eur neviršija maksimalaus dydžio ir teismo vertinimu gali būti priteistas. Teismo vertinimu taip pat yra pagrindas priteisti 150 Eur išlaidas už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas, kurias patvirtina 2024 m. rugpjūčio 22 d. Swedbank mokėjimo nurodymas ir 2024 m. liepos 18 d, teisinių paslaugų sutartis.
Taip pat pareiškėjui priteistinas 23 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis. Iš viso pareiškėjui iš atsakovės priteistina atlyginti 1322,5 Eur.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo A. B. skundą tenkinti.
Panaikinti Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorės 2024 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. A2-136 „Dėl Prienų rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) vyriausiojo specialisto A. B. tarnybinės nuobaudos“.
Priteisti iš Prienų rajono savivaldybės administracijos pareiškėjo A. B. naudai 1322,5 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt du eurus ir penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėja Agnė Stankevičienė