Civilinė byla Nr. e2-180-1042/2024

                        Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00157-2023-8                                                     

        Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.4.1.  

                2.6.16.4.; 3.2.6.1

                (S)

 

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

 

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. balandžio 9 d.

 Šiauliai

 

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aleksandras Rusakas,

sekretoriaujant I. D.,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „K. v.“ atstovams vadovui S. G. ir advokatei B. V.,

atsakovui G. A. ir atsakovų G. A. bei V. A. atstovui advokatui D. N.,

trečiojo asmens Š. rajono savivaldybės atstovui E. G.,

viešame mišriu būdu vykusiame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „K. v.“ ieškinį atsakovams G. A. ir V. A. dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos ir servituto žemės sklypui nustatymo, ir atsakovo G. A. priešieškinį ieškovei UAB „K. v.“ dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos nustatymo bei atsakovės V. A. priešieškinį ieškovei UAB „K. v.“ dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir kompensacijos priteisimo.

 

Teismas

 

n u s t a t ė:

 

1. Ieškovė UAB „K. v.“ prašė: 1) nustatyti atsakovui G. A. nuosavybės teise priklausančių nuotekų valymo įrenginių, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklų, kurių ilgis 1676,26 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), (toliau – infrastruktūros objektai) tokias naudojimo sąlygas ir tvarką:

1.1 ieškovė UAB „K. v.“ infrastruktūros objektais naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu;

1.2 ieškovė UAB „K. v.“ infrastruktūros objektais naudojasi viešajam nuotekų tvarkymui;

1.3 ieškovė UAB „K. v.“ moka atsakovui G. A. 248,68 Eur (be PVM) infrastruktūros objektų nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį bus atliktas kapitalinis remontas, kurio metu nuotekų valymo įrenginiai bus pritaikyti valyti nuotekas pagal 2021 m. balandžio 1 d. įsigaliojusius aplinkosauginius reikalavimus nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, nustatytus Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2 lentelėje, ir surašytas statybos užbaigimo aktas bei teisės aktų nustatyta tvarka ieškovei UAB „K. v.“ bus išduotas taršos leidimas nuotekų valymo įrenginių eksploatavimui. Nuomos mokestis mokamas kas mėnesį iki kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos;

1.4 ieškovė UAB „K. v.“, atlikusi infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kurio metu nuotekų valymo įrenginiai bus pritaikyti valyti nuotekas pagal 2021 m. balandžio 1 d. įsigaliojusius aplinkosauginius reikalavimus nuotekų išleidimui į gamtinę aplinką, nustatytus Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“ 2 lentelėje, pagal pateikiamą darbų sąmatą, turi teisę patirtas išlaidas įskaityti į infrastruktūros objektų nuomos mokestį;

1.5 ieškovė UAB „K. v.“ privalo savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti infrastruktūros objektus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus;

1.6 ieškovė UAB „K. v.“, atlikusi infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kitais atvejais, negu nustatyta šio ieškinio 1.4 punkte, pagal pateikiamą darbų sąmatą turi teisę reikalauti iš atsakovo G. A. atlyginti patirtas išlaidas arba šią išlaidų sumą įskaityti į infrastruktūros objektų nuomos mokestį;

1.7 atsakovas G. A. įpareigojamas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie infrastruktūros objektų.

2) teismui tenkinus 1 punkte išdėstytą ieškinio reikalavimą, nustatyti atsakovei V. A. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) 679 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei UAB „K. v.“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „I.“ parengtą žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 4: taško 1 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), taško 2 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), taško 3 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), taško 4 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės UAB „K. v.“ atsakovei V. A. 7,00 Eur metinę piniginę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą servitutą; 3) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

 

2. Ieškovė, jos atstovai nurodė, kad ieškovė UAB „K. v.“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju Š. rajono savivaldybėje. Atsakovui G. A. nuosavybės teise priklauso buitinių nuotekų šalinimo tinklai, kurių ilgis 1 676,26 m ir nuotekų valymo įrenginiai, kurių ilgis 119,71 m, esantys (duomenys neskelbtini). Teigė, kad atsakovo infrastruktūros objektai nėra prijungti prie savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui nuosavybės teise priklausančios nuotekų tvarkymo infrastruktūros. Pažymėjo, kad dalis infrastruktūros objektų – nuotekų valymo įrenginiai, yra atsakovės V. A. žemės sklype. Gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame įrengti infrastruktūros objektai, yra priskirtas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai Š. rajone. Tvirtino, kad atsakovas kreipėsi į Š. rajono savivaldybės administraciją su prašymu išpirkti jam nuosavybės teise priklausančius infrastruktūros objektus, tačiau Š. rajono savivaldybės taryba atsisakė pirkti infrastruktūros objektus ir žemės sklypą už atsakovų pasiūlytą kainą. Atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovei nepavyko susitarti su atsakovais dėl infrastruktūros objektų ir žemės sklypo perleidimo, naudojimosi tvarkos.

 

3. Atsakovas G. A. su ieškovės ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydamas: 1) nustatyti, kad ieškovė UAB „K. v.“ atsakovui G. A. nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu – nuotekų šalinimo tinklais (lietaus šalinimo tinklais L= 698,10 m, buitinių nuotekų šalinimo tinklais L=1676,26 m, nuotekų valymo įrenginiais L=119,71 m), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), naudojasi atlygintinai, bei nustatyti ieškovei UAB „K. v.“ pareigą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d. mokėti atsakovui G. A. naudojimosi jam nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju daiktu – nuotekų šalinimo tinklais (lietaus šalinimo tinklais, buitinių nuotekų šalinimo tinklais, nuotekų valymo įrenginiais), 1 440,00 Eur mokestį per mėnesį. Pridėtinės vertės mokestis į šią sumą neįskaičiuotas, jis apskaičiuojamas papildomai teisės aktų nustatyta tvarka. Šį mokestį ieškovė UAB „K. v.“ atsakovui G. A. moka už kiekvieną einamąjį mėnesį, kuris turi būti sumokėtas iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos. Šis mokestis indeksuojamas kiekvienais kalendoriniais metais pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksų metinį pokytį, jis perskaičiuojamas kiekvienų metų kalendorinių metų pabaigoje, tų metų gruodžio mėnesį paskelbtą vartotojų kainų indeksą lyginant su prieš tai buvusiu kalendorinių metų gruodžio mėnesį skelbtu vartotojų kainų indeksu; 2) nustatyti ieškovei UAB „K. v.“ pareigą savo sąskaita eksploatuoti, prižiūrėti nekilnojamąjį daiktą - nuotekų šalinimo tinklus, taip pat savo sąskaita atlikti nekilnojamojo daikto - nuotekų šalinimo tinklų einamąjį, kapitalinį remontą bei modernizavimą, taip pat savo sąskaita likviduoti nuotekų šalinimo tinklų (lietaus šalinimo tinklų, buitinių nuotekų šalinimo tinklų, nuotekų valymo įrenginių), gedimus bei atsakyti už žalą dėl šio nekilnojamojo turto gedimo ar panašių aplinkybių; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

4. Atsakovas, jo atstovas nurodė, kad atsakovas nuolat kėlė klausimą dėl infrastruktūros objektų perėmimo Š. rajono savivaldybės ar ieškovės nuosavybėn, tačiau turtas nebuvo išpirktas. Atsakovas nesutiko su ieškovės nurodyta infrastruktūros kaina. Teigė, kad ieškovė neįvertino lietaus šalinimo tinklų kainos. Atsakovo manymu, ieškovei turi kilti pareiga savo sąskaita eksploatuoti, prižiūrėti infrastruktūra, atlikti jos einamąjį, kapitalinį remontą bei modernizavimą.

 

5. Atsakovė V. A. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, prašydama: 1) nustatyti, kad ieškovė UAB „K. v.“ už jos teisę į atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), suteikimą naudotis šiuo visu žemės sklypu, siekiant užtikrinti kito nekilnojamojo daikto - nuotekų šalinimo tinklų (lietaus šalinimo tinklai L= 698,10 m, buitinių nuotekų šalinimo tinklai L=1676,26 m, nuotekų valymo įrenginiai L=119,71 m), unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), - sudedamosios dalies – nuotekų valymo tinklų L=119,71 m - tinkamą naudojimą, atsakovei V. A. nuo bylos iškėlimo teisme iki žemės sklypo išpirkimo moka 502,50 Eur piniginę kompensaciją per mėnesį. Pridėtinės vertės mokestis į šią sumą neįskaičiuotas, jis apskaičiuojamas papildomai teisės aktų nustatyta tvarka. Šį mokestį ieškovė UAB „K. v.“ atsakovei V. A. moka už kiekvieną einamąjį mėnesį, kuris turi būti sumokėtas iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ši piniginė kompensacija indeksuojama kiekvienais kalendoriniais metais pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksų metinį pokytį, jis perskaičiuojamas kiekvienų metų kalendorinių metų pabaigoje, tų metų gruodžio mėnesį paskelbtą vartotojų kainų indeksą lyginant su prieš tai buvusiu kalendorinių metų gruodžio mėnesį skelbtu vartotojų kainų indeksu; 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

 

6. Atsakovė nurodė, kad didžiąją atsakovės žemės sklypo dalį užima jame pastatyti nuotekų valymo įrenginiai. Atsakovės manymu, ieškovės reikalavimas dėl servituto nustatymo esmingai suvaržo jos nuosavybės teisę į žemės sklypą. Atsakovė nesutinka su ieškovės nurodytos kompensacijos dydžiu.

 

7. Trečiasis asmuo Š. rajono savivaldybė prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinius atmesti.

 

8. Liudytojas T. P. (kviestas atsakovų iniciatyva) paliudijo, kad nuo 2014 m. gyvena name, kurio nuotekų tinklai prijungti prie atsakovo infrastruktūros, tačiau nėra prijungti prie savivaldybės nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir nuotekos nėra tinkamai tvarkomos bei teka į melioracijos griovį. Įsigydamas žemės sklypą privalomumu laikė centralizuotą nuotekų tvarkymą, dėl tokio nuotekų tvarkymo būdo žemės sklypo vertė yra didesnė (2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio garso įrašas: 2 val. 32 min. 45 sek. – 2 val. 54 min. 5 sek.).

 

         Teismas

 

k o n s t a t u o j a:

 

         Ieškovės UAB „K. v.“ ieškinys ir atsakovo G. A. priešieškinis tenkinami iš dalies. Atsakovės V. A. priešieškinis atmestinas.

 

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

 

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „K. v.“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju Š. rajono savivaldybėje ir turi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo veiklos licenciją. Atsakovui G. A. nuosavybės teise priklauso buitinių nuotekų šalinimo tinklai, kurių ilgis 1 676,26 m, nuotekų valymo įrenginiai, kurių ilgis 119,71 m ir lietaus šalinimo tinklai, kurių ilgis 698,10 m, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovei V. A. asmeninės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jame yra atsakovui priklausantys nuotekų valymo įrenginiai. Gyvenamųjų namų kvartalas, kuriame įrengti nuotekų infrastruktūros objektai, yra priskirtas viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijai (duomenys neskelbtini) rajone. Atsakovas prašė Š. rajono savivaldybės išpirkti jam priklausančius infrastruktūros objektus, tačiau Š. rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakė pirkti atsakovo infrastruktūros objektus ir atsakovės žemės sklypą už atsakovų pasiūlytą kainą. Trečiasis asmuo (duomenys neskelbtini) pasiūlė sudaryti infrastruktūros objektų išperkamosios nuomos sutartį, tačiau atsakovai nesutiko su Š. rajono savivaldybės pasiūlymu.

 

        Dėl ieškovės galimybės reikšti ieškinį

 

10. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau GVTNTĮ) 16 straipsnio 4 dalį geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, skirta viešajam geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui, nuosavybės teise turi priklausyti viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 6 ir 11 dalyse. Šio straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad kai geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra nuosavybės teise priklauso ne viešajam vandens tiekėjui arba regioniniam viešajam vandens tiekėjui ar paviršinių nuotekų tvarkytojui ir atitinka šio straipsnio 11 dalyje nurodytus tinkamumo ir 12 dalyje nustatytus (abu) reikalingumo kriterijus, turi būti: 1) iki 2027 m. gruodžio 31 d. perimta arba išperkama viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų perėmimo ir išpirkimo tvarkos apraše nustatyta tvarka, o tuo atveju, kai jau sudarytos ilgesnės negu iki 2027 m. gruodžio 31 d. galiojančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos) sutartys, nedelsiant po jų galiojimo pabaigos (sutarčių galiojimo negalima pratęsti), bet ne vėliau kaip per 6 mėnesius po tokių sutarčių galiojimo pabaigos; 2) jeigu dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo arba perdavimo viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo nuosavybėn susitarti nepavyksta, viešojo vandens tiekėjo, regioninio viešojo vandens tiekėjo ar paviršinių nuotekų tvarkytojo iniciatyva sudaromos sutartys dėl geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo (nuomos, panaudos, jungtinės veiklos), geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo.

 

11. 2023 m. birželio 7 d. priimto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 7 d. nutarimo Nr. 440 „Dėl Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 5 straipsnio įgyvendinimo“ 2 punkte nustatyta, jog geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros išpirkimo, perdavimo procedūros, pradėtos iki šio nutarimo įsigaliojimo, baigiamos pagal iki šio nutarimo įsigaliojimo galiojusias Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektų išpirkimo tvarkos aprašo nuostatas.

 

12. Š. rajono savivaldybės taryba (duomenys neskelbtini) priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Š. rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimo patvirtinimo“, kuriuo buvo nuspręsta patvirtinti Š. rajono savivaldybės vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialiojo plano keitimą, parengtą Teritorijų planavimo dokumentų rengimo informacinėje sistemoje.

 

13. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad teritorija, kurioje yra atsakovui priklausanti infrastruktūra buvo įtraukta į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritoriją. Taip pat ginčo dėl to, kad trečiasis asmuo pradėjo infrastruktūros pirkimo procedūrą, tačiau vėliau atsisakė pirkti atsakovui priklausančią infrastruktūrą (lietaus šalinimo tinklus, buitinių nuotekų šalinimo tinklus, nuotekų valymo įrenginius) ir atsakovės žemės sklypą.

 

14. Pagal GVTNTĮ 16 straipsnio 17 dalį prašymą nustatyti geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo sąlygas ir tvarką teismui teikia viešasis vandens tiekėjas, regioninis viešasis vandens tiekėjas ar paviršinių nuotekų tvarkytojas.  Š. rajono savivaldybės tarybos 2015 m. spalio 29 d. sprendimu Nr. T-278 ieškovė UAB „K. v.“ yra paskirta viešuoju geriamojo vandens tiekėju Š. rajono savivaldybėje (žr. 1 punktą).

 

15. Esant prieš tai minėtam teisiniam reglamentavimui ir nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad ieškovė tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą.

 

        Dėl lietaus šalinimo tinklų

 

16. Pagal civiliniame procese įtvirtintą dispozityvumo principą (CPK 13 str.) teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga ir teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi, teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio (priešieškinio) dalyką ir faktinį pagrindą.

 

17. Pažymėtina, kad ieškovė ieškiniu nereiškė reikalavimų dėl naudojimosi atsakovo lietaus šalinimo tinklais. Atsakovas priešieškiniu, be kita ko, prašė nustatyti, kad ieškovė jam nuosavybės teise priklausančiais lietaus šalinimo tinklais, kurių ilgis 698,10 m, naudojasi atlygintinai ir juos eksploatuoja savo sąskaita.

 

18. Teismas, įvertinęs ieškovės reikalavimų turinį ir esantį teisinį reglamentavimą sprendžia, kad teismo sprendimas negali būti priimtas dėl to, ko bylą inicijavęs asmuo iš esmės nesiekė – šiuo atveju – dėl atlygintino naudojimosi lietaus šalinimo tinklais. Atitinkamai ir atsakovo prieš tai minėtas priešieškinio reikalavimas negalėtų būti tenkintas.

 

19. Be to, ieškovės ieškinio pareiškimą šioje byloje lėmė poreikis kuo skubiau suteikti gyvenamųjų namų kvartalo gyventojams nuotekų (buityje, ūkio veikloje naudoto vandens) tvarkymo paslaugas, o ne paviršutinių nuotekų (kritulių) tvarkymo paslaugas. 

 

20. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui priklauso atskiros lietaus ir nuotekų šalinimo tinklų sistemos.

 

21. Pagal GVTNTĮ 3 straipsnio 26 punktą paviršinės nuotekos – ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus (išskyrus žaliuosius plotus, kuriuose neįrengta vandens surinkimo infrastruktūra, ir žemės ūkio naudmenas) patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ir panašiai) vanduo, kurį teritorijos valdytojas (abonentas), naudodamas paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, surenka ir pašalina į aplinką arba išleidžia į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoda paviršinių nuotekų tvarkytojui). Šio įstatymo 1 dalyje nurodyta, kad abonentas – fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio valstybės juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys, perkantys geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas tikslais, nesusijusiais su fizinio asmens asmeninėmis, šeimos ar namų ūkio reikmėmis, ir su geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju arba viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, arba regioniniu viešuoju geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, arba garantiniu geriamojo vandens tiekėju ir nuotekų tvarkytoju, arba paviršinių nuotekų tvarkytoju sudarę geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu minėta sutartis nesudaryta, prijungę nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, paviršinių nuotekų tvarkymo įrenginius prie paviršinių nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar išleidžiantys paviršines nuotekas į šių nuotekų tvarkytojo paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas. Minėto straipsnio 53 dalyje įtvirtinta, kad vartotojas – fizinis asmuo, perkantis geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas asmeninėms, šeimos ar namų ūkio reikmėms ir sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo viešąją sutartį arba, jeigu minėta sutartis nesudaryta, prijungęs nuosavybės teise ar bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias ar kitaip valdomas ir (arba) naudojamas geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų išleidimo komunikacijas, geriamojo vandens naudojimo ir (arba) nuotekų tvarkymo įrenginius prie geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui arba viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba regioniniam viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui, arba garantiniam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui nuosavybės teise priklausančios ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros.

 

22. Ieškovė nurodė ir atsakovai nepaneigė aplinkybių, kad ginčo teritorijoje (gyvenamajame namų kvartale), kuriame įrengta ginčo infrastruktūra nėra abonentų ir yra tik vartotojai. Teismas šios bylos kontekste pažymi, kad Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo nuostatos nenustato ieškovei pareigos suteikti vartotojams paviršutinių nuotekų tvarkymo paslaugas, todėl nepagrįstas atsakovo priešieškinio reikalavimas dėl atlygintino ieškovės naudojimosi lietaus šalinimo tinklais nustatymo.

 

        Dėl atsakovo infrastruktūros objektų atlygintino naudojimosi (neterminuotos nuomos)

 

23. Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 30 dalyje nurodyta savarankiškoji savivaldybių funkcija – organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą.

 

24. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neturi leidimo tvarkyti nuotekas, t. y. negali pats savarankiškai užsiimti nuotekų tvarkymo veikla. Atitinkamai fiziniams asmenims, kurių gyvenamųjų namų nuotekų vamzdynai (tinklai) prijungti prie atsakovui priklausančios nuotekų infrastruktūros, nėra sudaryta galimybė šeimos ar namų ūkio reikmėms naudotis nuotekų tvarkymo paslaugomis.

 

25. Taigi, akivaizdu, kad šiuo atveju ieškovė, kaip viešojo geriamojo vandens tiekėja Š. rajono savivaldybėje, gali ir turi užtikrinti nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą vartotojams ginčo teritorijoje.

 

26. Tarp šalių iš esmės nekilo ginčo dėl atsakovui priklausančios infrastruktūros objektų (nuotekų valymo įrenginių ir nuotekų tinklų) atlygintino naudojimosi nustatymo, tačiau ginčas kilo dėl kompensacijos dydžio (kasmėnesinio mokesčio) ir priežiūros (remonto) tvarkos.

 

27. Teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškinyje (priešieškinyje) ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir šio nesaisto (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008; kt.).

 

28. Ieškovė byloje prašė nustatyti atsakovui priklausančios infrastruktūros objektų atlygintino naudojimosi sąlygas ir tvarką neterminuotos nuomos pagrindu. Atsakovas teigdamas, kad ieškovė siekia neterminuotai perimti jo infrastruktūros naudojimą, be kita ko, prašė nustatyti laikiną atlygintiną infrastruktūros naudojimą.

 

29. Teismas, įvertindamas ginčo infrastruktūros ir šalių reikalavimų pobūdį, sprendžia, jog šiuo atveju taikomas neterminuotos nuomos teisės normų institutas. Teismo vertinimu, ieškovė atsakovo nuotekų infrastruktūros objektus turi naudoti viešajam nuotekų tvarkymui.

 

30. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2015 m. balandžio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-219-313/2015 išaiškino, kad klausimas dėl kitiems asmenims priklausančių tinklų naudojimo ar perėmimo savivaldybės nuosavybėn turi būti sprendžiamas, atsižvelgiant į privačios nuosavybės teisės apsaugos reikalavimus. Privatus asmuo, įrengdamas geriamojo vandens tiekimo ar nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, kuri įgauna viešąjį pobūdį, prisideda prie pirmiau aptartos savivaldybės funkcijos užtikrinti viešojo vandens tiekimą vykdymo, todėl pripažintina, kad savivaldybės kontroliuojamas viešųjų paslaugų tiekėjas, neatlygintinai naudodamas tokią infrastruktūrą savo ūkinėje veikloje, nepagrįstai praturtėtų inžinerinių tinklų statytojo sąskaita. Kita vertus, sprendžiant teisingo atlyginimo už naudojimąsi privačiam asmeniui priklausančiais inžineriniais tinklais viešajai paslaugai teikti ar tinklų išpirkimo klausimus, būtina atsižvelgti ir į teismų nustatytas aplinkybes, kad kasatorius G. A., pastatydamas ginčo infrastuktūrą, siekė turtinės naudos – brangiau parduoti nekilnojamąjį turtą. Komercinis inžinerinių tinklų įrengimo pobūdis turi būti įvertintas proporcingumo principo pagrindu kartu su visomis reikšmingomis bylos aplinkybėmis. 

 

31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2016 m. vasario 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-107-695/2016 pažymėjo, kad gyvenamųjų namų kvartalo statybą, lėmusią inžinerinės infrastruktūros poreikį, inicijavo pats kasatorius G. A., siekdamas versliškų, komercinių tikslų, taigi, infrastruktūros objektų statyba atitiko kasatoriaus privatų interesą. Konstatavo, kad kasatorius, siekdamas komercinių tikslų, pardavė žemės sklypus su teise prisijungti prie jam nuosavybės teise priklausančių tinklų, gavo už tai atitinkamą kainą. Komercinis kasatoriaus projekto pobūdis pasireiškė siekiu sukurti kuo didesnės vertės nekilnojamojo turto objektus – sklypus gyvenamiesiems namams statyti su visa reikalinga infrastruktūra – ir gauti pelno juos pardavus.

 

32. Byloje apklaustas liudytojas T. P. (fizinis asmuo gyvenantis teritorijoje, kurioje yra atsakovo infrastruktūra) 2024 m. vasario 22 d. teismo posėdžio metu paliudijo, kad perkant žemės sklypą prioritetu buvo centralizuotas nuotekų tvarkymas ir jo manymu, dėl to žemės sklypo vertė buvo didesnė (garso įrašas: 2 val. 48 min. 35 sek. – 2 val. 48 min. 56 sek.).

 

33. Teismas, atsižvelgdamas į prieš tai nustatytas aplinkybes, sprendžia, jog atsakovas žemės sklypų pardavimo tikslais įsirengęs nuotekų tvarkymo infrastruktūrą ir jam finansiškai palankiomis sąlygomis realizavęs žemės sklypus su teise prisijungti prie šių tinklų, negali tikėtis papildomai atgauti visas šios infrastruktūros įrengimo išlaidas ar net gauti viršpelnį.

 

34. Pasisakant dėl atsakovui priklausančių nuotekų valymo įrenginių kainos, teismas sprendžia, kad reikia atsižvelgti į ieškovės pateiktą 2022 m. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje nurodytą 148 606,00 Eur nuotekų infrastruktūros kainą 2022 m. balandžio 22 d. (190 343 Eur – 41 737 Eur lietaus šalinimo infrastruktūros kainą) (ataskaitos 34–35 l.).

 

35. Nors atsakovas pateikė turto vertintojo 2024 m. sausio 1 d. išvadą, kad labiausiai tikėtina turto pardavimo kaina rinkoje konsultavimo dieną (2024 m. sausio 1 d.) yra 225 100,00 Eur, tarp jų lietaus šalinimo tinklų – 45 500,00 Eur kaina, teismas neturi pagrindo remtis minėta išvada dėl toliau nurodomų aplinkybių.

 

36. Pažymėtina, kad atsakovo pateiktos ataskaitos 14 lapo pastabose nurodyta, kad dokumentas (išvada) yra tik rekomendacinio pobūdžio ir teismo vertinimu, rekomendacinis turto įkainojimas tiksliai neparodo objektyvios turto rinkos kainos, kurią lemia ir kiti ekonominiai rinkos kriterijai: objekto specifiškumas, turto patrauklumas, potencialių turto pirkėjų skaičius ir t.t. Be to, išvadoje nurodyta, kad buvo atsižvelgta į užsakovo nurodymus, kad planuojama perleisti visą nuotekų šalinimo tinklų kompleksą. 

 

37. Priešingai, nei 2024 m. sausio 1 d. išvadoje, ieškovės pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje, pateiktas infrastruktūros įkainojimas pagal realią turto būklę, turto vertintojas įvertino objektų buvimo vietos socialinius ir ekonominius rodiklius, rinkos konjunktūrą, nekilnojamojo turto rinkos kriterijus, atsižvelgė į vertinto turto vietovę.

 

38. Pažymėtina ir tai, kad pats atsakovas trečiajam asmeniui pradėjus ginčo turto išpirkimo procedūrą, sutiko su buitinių nuotekų, lietaus nuotekų ir nuotekų valymo įrenginių bendra 190 300,00 Eur kaina.

 

39. Teismas taip pat negali remtis atsakovo pateiktoje turto vertintojo 2024 m. sausio 1 d. išvadoje nurodyta infrastruktūros nuomos kaina, kadangi jos paskaičiavimo kriterijai nėra tikslūs ir prieštarauja teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, teisiniam reglamentavimui bei formuojamai teismų praktikai. Išvadoje paskaičiavimai atlikti nurodant, jog tinklų tarnavimo laikotarpis yra 30 metų (išvados 9 d.), o likęs nuotekų tinklų tarnavimo laikotarpis tik 13 metų (nes tinklai jau tarnauja 17 metų).

 

40. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad infrastruktūros nusidėvėjimo sąnaudos skaičiuojamos vadovaujantis Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodikos ir 1 priedo nuostatomis. Pagal šį priedą (Ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) normatyvai, taikomi geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų skaičiavimuose) pastatams (gamybiniai ir negamybiniai pastatai) taikomi normatyvai (metais) – 50, vamzdynams (vandentiekio, nuotekų tinklai) – 50 ir t. t. (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-838-910/2022).

 

41. Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo bei paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų įmonių apskaitos atskyrimo taisyklių ir susijusių reikalavimų sąvado, reglamentuojančio apskaitos atskyrimo taisykles, sąnaudų paskirstymą bei su apskaitos atskyrimu ir sąnaudų paskirstymu susijusius reikalavimus (1 punktas), patvirtinto Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2018 m. gruodžio 21 d. nutarimu, 1 priedą „Ilgalaikio turto grupių ir nusidėvėjimo (amortizacijos) skaičiavimo laikotarpių sąrašas“ nuotekų surinkimo vamzdyno nusidėvėjimo laikotarpis yra 50 metų (II.2.3. Eil. Nr.). Akivaizdu, kad atsakovo pateiktoje turto vertintojo išvadoje pateiktas ginčo infrastruktūros nuomos mokestis paskaičiuotas neteisingai ir tokiu skaičiavimu negalima remtis.

 

42. Teismas sprendžia, kad atsakovo nuotekų infrastruktūros neterminuotos nuomos mėnesinė kaina nustatytina, įvertinant šios infrastruktūros 50 metų (600 mėnesių) amortizacijos laikotarpį, t. y. 148606,00 Eur (nuotekų infrastruktūros kaina) / 600 mėn. (amortizacijos laikotarpis) = 247,68 Eur.

 

43. Nors ieškovė ieškinyje prašė nustatyti 248,68 Eur (be PVM) infrastruktūros objektų nuomos mokestį per mėnesį, iš ieškovės nurodytos skaičiavimo tvarkos nustatyta, kad ieškinyje buvo padaryta aritmetinė klaida, kadangi 148 606,00 Eur / 600 mėn. = 247,68 Eur, o ne 248,68 Eur.

44. Teismas atmeta atsakovo teiginius dėl papildomo nuotekų tinklų elektros įrangos ir jos montavimo darbų įvertinimo, nes šį įranga yra nuotekų infrastruktūros sudedamoji dalis ir negali būti vertinama izoliuotai.

45. Teismas tenkina atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl pridėtinės vertės mokesčio papildomo apskaičiavimo, kadangi ir ieškovė ieškinyje prašė kasmėnesinį 248,68 Eur infrastruktūros objektų nuomos mokestį skaičiuoti be PVM.

46. Teismas atmeta atsakovo priešieškinio reikalavimą dėl indeksavimo, kadangi teisinis reglamentavimas nenustato galimybės indeksuoti infrastruktūros nuomos mokestį. Pažymėtina, kad indeksuojamos periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu susijusios žalos, taip pat su gyvybės atėmimu susijusios žalos, periodinėmis išmokomis priteistos sumos (Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 1 punktas).

47. Teismo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo skaičiuoti nuotekų infrastruktūros amortizacijos pradžią nuo 2007 m., t. y. momento, kai tinklai buvo pripažinti tinkami naudoti ar vėlesnio momento, kai gyvenamųjų namų gyventojai skirtingais laikotarpiais pajunginėjo savo nuotekų vamzdynus prie atsakovo infrastruktūros, nes byloje nustatyta, kad atsakovo infrastruktūra niekada neveikė pagal paskirtį ir nustatytus reikalavimus ir nuotekų vamzdyno apkrovos neįmanoma nustatyti, nes tai nebuvo fiksuojama. Byloje nustatyta, kad ieškovė neteikia viešosios nuotekų tvarkymo paslaugos ginčo teritorijoje ir pagal paskirtį nenaudoja atsakovo nuotekų infrastruktūros, nes infrastruktūrą reikia pritaikyti naujiems aplinkosauginiams reikalavimams, t. y. infrastruktūra turi būti modernizuojama.

48. Šiaulių apygardos teismas 2023 m. lapkričio 20 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo atsakovą netrukdyti ieškovei iš atsakovui priklausančių buitinių nuotekų šalinimo tinklų šulinio ištraukti ir išvežti nuotekas į jai priklausančias nuotekų valyklas. Tačiau pažymėtina, kad toks nuotekų šalinimas vyksta ne centralizuotai, o asenizacijos mašinos pagalba, t. y. atsakovo nuotekų tinklai neveikia pagal paskirtį ir nustatytus reikalavimus, todėl yra pagrindas mokėjimą sieti su faktišku infrastruktūros naudojimu pagal jos paskirtį.

49. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovui priklausantys nuotekų valymo įrenginiai neatitinka Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, nuostatų dėl nuotekų užterštumo normų, nes nepritaikyti azoto ir fosforo valymui (Reglamento 2 lentelė), todėl šiuos valymo įrenginius ateityje bus galima eksploatuoti tik nustatyta tvarka gavus taršos leidimą.

50. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nuomos mokesčio už atsakovo nuotekų infrastruktūros naudojimą mokėjimas susijęs su taršos leidimo nuotekų valymo įrenginiams eksploatuoti pradžia. Kai ieškovei bus išduotas taršos leidimas atsakovo infrastruktūrai eksploatuoti, nuomos mokestis skaičiuotinas proporcingai iki mėnesio pabaigos likusių (po leidimo išdavimo) dienų skaičiui. Vėliau mokestis mokamas iki kiekvieno einamojo mėnesio paskutinės dienos.

 

51. Teismas atmeta ieškovės ieškinio reikalavimus, kad atlikusi atsakovo infrastruktūros objektų kapitalinį remontą - pritaikymą valyti nuotekas pagal aplinkos apsaugos reikalavimus ji turi teisę patirtas išlaidas įskaityti į infrastruktūros objektų nuomos mokestį. Teismas pažymi, kad ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų, kad nuotekų valymo įrenginių pritaikymas naujiems aplinkos apsaugos reikalavimams atitiktų kapitalinio remonto sudėtį. Be to, ieškovė nepateikė duomenų apie tokių darbų mąstą, kainą, kitus kriterijus. Kita vertus, savo ieškinio 1.5 punkte ieškovė prašo jai nustatyti pareigą atlikti infrastruktūros objektų priežiūrą, tarp jų: pareigą atlikti kapitalinius ir einamuosius remontus. Taigi, ieškovės pozicija yra nenuosekli ir prieštaringa. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas pateikė duomenis, kurių ieškovė neginčijo, kad fosforui šalinti pakanka sumontuoti papildomą įrangą (2024 m. vasario 14 d. UAB „E. p.“ komercinis pasiūlymas), t. y. be nuotekų valymo įrenginių pertvarkymo (kapitalinio remonto) atlikimo būtinybės.

 

52. Teismo vertinimu, trečiojo asmens ilgalaikis vengimas laiku ir tinkamai organizuoti nuotekų tvarkymą ginčo teritorijoje negali lemti atsakovo pareigos savo sąskaita nuolat pagal aplinkos apsaugos reikalavimus tobulinti nuotekų valymo įrenginius. Atitinkamai atmestini ieškovės ieškinio reikalavimai, kad atlikusi infrastruktūros objektų kapitalinį remontą, kitais atvejais pagal pateikiamą darbų sąmatą turi teisę reikalauti iš atsakovo atlyginti patirtas išlaidas arba šią išlaidų sumą įskaityti į infrastruktūros objektų nuomos mokestį. Teismas sprendžia, kad toks ieškovės reikalavimas yra nekonkretus ir nėra detalizuota, kokius kitus darbus, dėl kokių priežasčių reikėtų atlikti ir kokia yra tokių darbų kaina. Teismo vertinimu, tokio neapibrėžto reikalavimo patenkinimas sudarytų galimybę ieškovei piktnaudžiauti infrastruktūros sistemos remonto būtinumo kriterijais ir sudarytų prielaidas išvengti nuomos mokesčio mokėjimo pareigos.

 

53. Teismas tenkina atsakovo reikalavimą nustatyti, kad atsakovė būtų atsakinga už žalą dėl šios infrastruktūros gedimo, kadangi šis reikalavimas yra išvestinis iš ieškovės pareigos savo lėšomis organizuoti tinkamą infrastruktūros objektų eksploataciją ir priežiūrą. Pažymėtina, kad tinklų naudotojas savo lėšomis užtikrina tinklų tinkamą būklę (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-446-516/2018).

 

54. Siekiant užtikrinti viešąjį interesą teritorijos, kurioje yra atsakovo infrastruktūra, gyventojams naudotis viešojo nuotekų tvarkymo paslaugomis, atsakovas įpareigojamas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams ir abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie infrastruktūros objektų.

 

55. Teismui nustačius, kad ieškovė tinkamai realizavo savo teisę kreiptis į teismą ir ieškovės naudojimasis atsakovo nuotekų infrastuktūra susijęs su faktiniu naudojimu pagal paskirtį, atmestinas atsakovo reikalavimas nustatyti ieškovei pareigą nuomos mokestį mokėti nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki 2027 m. gruodžio 31 d.

 

        Dėl servituto nustatymo

 

56. Ieškovė taip pat prašė nustatyti atsakovei priklausančiame žemės sklype neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas priteisiant atsakovei 7,00 Eur metinę piniginę kompensaciją. Atsakovė siekia, kad ieškovei būtų suteikta teisė naudotis visu žemės sklypu ir nuo bylos iškėlimo teisme iki žemės sklypo išpirkimo mokant 502,50 Eur piniginę kompensaciją per mėnesį. Taigi tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl kompensacijos už atsakovės žemės sklypo naudojimą dydžio.

 

57. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis).

 

58. Tarp šalių nekilo ginčo dėl to, kad atsakovės žemės sklype yra nuotekų valymo įrenginiai, skirti nuotekų infrastruktūrai aptarnauti. Teismo vertinimu, ieškovė turi turėti galimybę naudotis atsakovės žemės sklypu tam, kad galėtų tinkamai eksploatuoti ir prižiūrėti nuotekų infrastuktūrą ir atitinkamai nepertraukiamai teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

 

59. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).

 

60. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).

 

61. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta savivaldybių vykdomųjų institucijų pareiga organizuoti priežiūrą, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektai ir jų apsaugos zonos būtų išdėstyti komunikacijų koridoriuose arba būtų užtikrintos galimybės naudotis servituto teise, kai reikia prižiūrėti, keisti ir kitaip naudoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros objektus.

62. Šioje byloje trečiasis asmuo Š. rajono savivaldybė prašė ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, o atsakovų priešieškinius atmesti, t. y. pritarė ieškovės reikalavimams dėl naudojimosi infrastruktūra tvarkos ir servituto žemės sklypui nustatymo.

63. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, kad nustatytinas atlygintinas neterminuotas atsakovės žemės sklypo servitutas.

64. Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.129 straipsnio prasme nuostolių atlyginimas reiškia teisingą atlyginimą savininkui dėl patiriamų jo teisių ribojimo, mokamą vienkartine ar periodine kompensacija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; kt.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dydžio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Kaip vienas iš kriterijų kompensacijai apskaičiuoti gali būti teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-217/2011; kt.).

65. Kasacinis teismas išaiškino, kad kompensacija už servituto nustatymą apskaičiuojam pagal tą žemės sklypo tikslinę naudojimo paskirtį, kuri buvo nurodyta Nekilnojamojo turto registre servituto nustatymo metu (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e3K-3-415-695/2018).

66. Teismas, siekdamas, kuo mažesne apimtimi riboti atsakovės žemės sklypo nuosavybės teises ir atsižvelgdamas į tai, kad atsakovo nuotekų valymo įrenginiams eksploatuoti ieškovei reikalinga tik dalis atsakovės žemės sklypo, t. y. 679 kv. m, sprendžia, jog neterminuotas servitutas nustatytinas būtent šiai atsakovės žemės sklypo daliai.

67. Teismas, spręsdamas dėl atsakovei mokėtinos periodinės kompensacijos taip pat įvertina, kad nustatytinas atlygintinas neterminuotas atsakovės žemės sklypo servitutas; žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos ir žemės sklype buvo planuota turėti nuotekų valymo įrenginius; servitutas nustatytinas tik žemės sklypo daliai; atsakovė iš esmės nepatirs didelio pobūdžio suvaržymų, nes iki servituto nustatymo žemės sklype (jo dalyje, kuri reikalinga įrenginiams eksploatuoti) nevykdė jokios kitos veiklos; nustačius servitutą pasikeis tik nuotekų valymo įrenginius valdantis asmuo; atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, kad patirs kitokio pobūdžio nuostolių dėl servituto nustatymo. Be to, nuotekų tvarkymo infrastruktūra, tarp jų ir nuotekų valymo įrenginiai atsakovės žemės sklype buvo įrengiami verslo tikslais, atsakovui siekiant brangiau parduoti šalia tinklų esančius žemės sklypus, todėl papildomos finansinės naudos už žemės sklypo dalies servituto nustatymą gavimas negali nusverti viešąjį interesą gauti nuotekų tvarkymo paslaugas.

68. Teismas neturi pagrindo remtis atsakovės pateikta 2024 m. sausio 4 d. turto vertintojo išvada dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio ginčo žemės sklypo 14 400,00 Eur rinkos vertės, nes išvadoje nurodyta, jog ji yra tik rekomendacinio pobūdžio, o išvadoje nurodyti lyginamieji objektai yra skirtingose šalies savivaldybėse.

69. Priešingai, nei atsakovės pateiktoje išvadoje, ieškovės pridėtoje nekilnojamojo turto ataskaitoje lyginamųjų objektų lokalizacija yra toje pačioje – Š. rajono savivaldybėje ir ataskaita nėra rekomendacinio pobūdžio. Be to, ataskaitoje nustatyta 4200,00 Eur ginčo žemės sklypo rinkos kaina nežymiai viršija VĮ Registrų centro nustatytą 3700,00 Eur žemės sklypo vidutinę rinkos vertę. Pažymėtina, kad trečiajam asmeniui rengiant ginčo turto išpirkimo dokumentus, atsakovė neprieštaravo nustatytai 4200,00 Eur žemės sklypo vertei. Pagal CPK 179 straipsnio 3 dalį teismas gali naudoti duomenis iš Lietuvos teismų informacinės sistemos, taip pat iš kitų informacinių sistemų ir registrų. VĮ Registrų centro el. sistemos duomenimis, nuo 2024 m. ginčo žemės sklypas įvertintas 3370,00 Eur. Taigi, net keli šaltiniai paneigė atsakovės ataskaitos išvadas dėl žemės sklypo rinkos vertės.

70. Iš Š. rajono savivaldybės tarybos 2023 m. gegužės 9 d. sprendimo Nr. T-143 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę tarifų ir lengvatų nustatymo 2023 metams“ 1 priedo nustatyta, kad ginčo teritorijoje (duomenys neskelbtini) nustatytas 0,24 proc. žemės nuomos mokesčio tarifas už pramonės ir sandėliavimo paskirties žemę (45.11 punktas) (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/e4cc0140ef1511ed9978886e85107ab2). Minėta, kad ginčo žemės sklypo naudojimo būdas yra susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritorijos, t. y. nei žemės ūkio, nei komercinės paskirties. 

71. Teismas sprendžia, kad metinės kompensacijos už servituto nustatymą atsakovės žemės sklypo daliai skaičiuotinas taip: 4200,00 Eur vertę x 679 kv. m / 1005 kv. m žemės sklypo ploto = 2 837,61 Eur. 2837,61 Eur x 0,24 proc. / 100 proc. = 6,81 Eur. Ieškovei prašant nustatyti 7,00 Eur metinę kompensaciją ją suapvalinant, teismui nėra pagrindo jos mažinti.

72. Teismas netenkina atsakovės priešieškinio reikalavimo dėl pridėtinės vertės mokesčio neįskaičiavimo ir mokesčio indeksavimo, nes teisinis reglamentavimas nenumato tokio indeksavimo dėl servituto nustatymo tvarkos, o papildomo PVM skaičiavimas nepagrįstai padidintų pagal metodiką paskaičiuotą metinę kompensaciją už servitutą nustatymą.

73. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatant servitutą turi būti siekiama kuo mažesnio tarnaujančiojo daikto savininko teisių varžymo, sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimo nustatyti ieškovės naudojimosi visu žemės sklypu.

74.         Esant prieš tai minėtoms aplinkybėms, ieškovės ieškinio dalis dėl neterminuotos servituto nustatyto tenkintina, o atsakovės priešieškinis atmestinas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

75. Ieškinį tenkinus iš dalies, tarp šalių paskirstomos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 2 d.).

76. Ieškovė nurodė, kad jos bylinėjimosi išlaidos sudarė: 12 124,20 Eur, ieškovė taip pat sumokėjo 2254,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio pateikimą, iš jų: 4828,00 Eur atsakovei tenkanti bylinėjimosi išlaidų dalis ((109 Eur žyminio mokesčio dalis + 2976,60 Eur (50 proc.) ieškinio parengimo išlaidų dalis, 1161,60 Eur atsiliepimo į priešieškinius parengimo dalis (50 proc.), 580,80 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose dalis (50 proc.)), kita 9550,20 Eur ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų dalis tenka atsakovui.

77. Atsakovės bylinėjimosi išlaidas sudarė: 109,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą, 150,00 Eur konsultacinės išvados parengimo išlaidos, 605,00 Eur advokato pagalbos išlaidos. 

78. Atsakovo bylinėjimosi išlaidas sudarė: 1421,00 Eur žyminis mokestis už priešieškinio pateikimą, 1000,00 Eur konsultacinės išvados parengimo išlaidos, 190,00 Eur antstolio paslaugų išlaidos, 4573,80 Eur advokato pagalbos išlaidos.

79. Teismas, atsižvelgdamas į šalių atstovų advokatų darbo sąnaudas, ginčo specifiškumą, šalims suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teismui pateiktų papildomų procesinių dokumentų skaičių ir apimtis, atstovų pareigingą dalyvavimą teismo posėdžiuose ir įvertindamas tai, kad bendrai suteiktų kiekvienai iš šalių paslaugų sumos neviršija rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokatų teiktas paslaugas kriterijų, šių išlaidų nemažina.

80. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinio reikalavimai dėl infrastruktūros objektų neterminuotos nuomos nustatymo buvo tenkinti apie 80 proc., o atsakovo priešieškinio reikalavimai apie 20 proc.; ieškovės ieškinio reikalavimai dėl neterminuoto atlygintino servituto nustatymo – 100 proc., o atsakovės priešieškinio reikalavimai buvo atmesti.

81. Ieškovės ieškinį atsakovo atžvilgiu tenkinus iš dalies (80 proc.), jai iš atsakovo priteistina 7640,16 Eur (9550,20 Eur x 80 / 100) bylinėjimosi išlaidų dalis, o atsakovui iš ieškovės 1436,96 Eur (7184,80 x 20 / 100) bylinėjimosi išlaidų dalis. Įskaičiavus ieškovės ir atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, ieškovei iš atsakovo priteistina 6203,20 Eur (7640,16 Eur - 1436,96 Eur) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovei taip pat priteistina iš atsakovės 4828,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140, 259–260, 263–270, 284 straipsniais, teismas

 

n u s p r e n d ž i a:

 

 

 

Ieškovės UAB „K. v.“ ieškinį ir atsakovo G. A. priešieškinį tenkinti iš dalies.

Atsakovės V. A. priešieškinį atmesti.

Nustatyti atsakovui G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybes teise priklausančių nuotekų valymo įrenginių, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklų, kurių ilgis 1676,26 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (infrastruktūros objektai) tokias naudojimo sąlygas ir tvarką:

1.1 ieškovė UAB „K. v.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) nuotekų valymo įrenginiais, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklais, kurių ilgis 1676,26 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini), naudojasi atlygintinai neterminuotos nuomos teisinių santykių pagrindu;

1.2 ieškovė UAB „K. v.“ nuotekų valymo įrenginiais, kurių ilgis 119,76 m, ir nuotekų tinklais, kurių ilgis 1676,26 m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiais (duomenys neskelbtini) naudojasi viešajam nuotekų tvarkymui;

1.3 ieškovė UAB „K. v.“ moka atsakovui G. A. 247,68 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt septynių eurų, šešiasdešimt aštuonių centų)(be PVM) infrastruktūros objektų nuomos mokestį per mėnesį. Nuomos mokestis pradedamas mokėti nuo tada, kai ieškovei UAB „K. v.“ bus išduotas taršos leidimas infrastruktūros nuotekų valymo įrenginiams eksploatuoti. Pirmą mėnesį nuomos mokestis skaičiuotinas proporcingai iki mėnesio pabaigos likusių (po leidimo išdavimo) dienų skaičiui. Vėliau nuomos mokestis mokamas kas mėnesį iki kiekvieno ataskaitinio mėnesio pabaigos;

1.4 ieškovė UAB „K. v.“ privalo savo lėšomis eksploatuoti (likviduoti gedimus, atlikti kapitalinį bei einamąjį remontą) ir prižiūrėti infrastruktūros objektus pagal teisės aktų, reglamentuojančių geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimą bei priežiūrą, reikalavimus. Ieškovė UAB „K. v.“ atsako už žalą, kilusią dėl infrastruktūros objektų gedimo.

1.5 atsakovas G. A. įpareigojamas netrukdyti esamiems ir būsimiems nuotekų tvarkymo paslaugų vartotojams bei abonentams neatlygintinai prijungti savo nuotekų tinklus prie infrastruktūros objektų.

Nustatyti atsakovei V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo kadastro numeris ir kadastro vietovės pavadinimas – (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 679 kv. m ploto neterminuotą servitutą, suteikiantį ieškovei UAB „K. v.“ teisę tiesti, aptarnauti, naudoti požemines ir antžemines komunikacijas (tarnaujantis daiktas) pagal UAB „I.“ parengtą žemės sklypo, kadastro numeris (duomenys neskelbtini), servituto planą, koordinačių sistemoje tarp taškų nuo 1 iki 4: taško 1 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), taško 2 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), taško 3 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), taško 4 koordinatės X = (duomenys neskelbtini), Y = (duomenys neskelbtini), priteisiant iš ieškovės UAB „K. v.“ atsakovei V. A. 7,00 Eur (septynių eurų) metinę piniginę kompensaciją už teismo sprendimu nustatytą servitutą.

Kitas ieškovės UAB „K. v.“ ieškinio ir atsakovo G. A. priešieškinio dalis atmesti.

Priteisti ieškovei UAB „K. v.“ (į. k. (duomenys neskelbtini)) iš atsakovo G. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6203,20 Eur (šešių tūkstančių dviejų šimtų trijų eurų dvidešimties centų), o iš atsakovės V. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4828,00 Eur (keturių tūkstančių aštuonių šimtų dvidešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Įsiteisėjus sprendimui jo kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Šiaulių apygardos teismui.

 

Teisėjas                                                                    Aleksandras Rusakas