Administracinė byla Nr. I-9674-821/2015

Proceso Nr. 3-61-3-03303-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 1.9.1;1.9.1.4; 3.21;

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 17 d.

Vilnius

              Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant pareiškėjai M. Z., jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. Z. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo.

              Teismas, išnagrinėjęs bylą,

              n u s t a t ė:             

Pareiškėja patikslintu skundu (b.l.105-116) teismo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-05-20 sprendimą „Dėl M. Z. 2014-11-21 skundo“ Nr. S-84 (7-234/2014); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2014-10-27 sprendimą Nr. 68-207; 3) panaikinti Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014-08-20 sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo (04.7.2)-FR0682-508 ir minėto dokumento netvirtinti.

Pareiškėja nurodo, kad su MGK 2015-05-20 kategoriškai nesutinka. Sprendimas priimtas neteisingai pritaikius pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, neištyrus ir neįvertinus visų teisingam apmokestinimui reikšmingų aplinkybių, mokesčių administratoriaus patikrinimo metu surinktus duomenis patvirtino formaliais motyvais.

Paaiškina, kad visi pareiškėjos M. Z. sutuoktinio atlikti sandoriai nebuvo formalūs. Nepagrįstai pripažinta, jog įforminti nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai atlikti siekiant gauti ekonominės naudos. Priešingai, dokumentai, pateikti patikrinimo metu, patvirtina naudos nebuvimą. Vienas iš individualios veiklos požymių yra versliškumas, komerciškumas, o tokiais požymiais nei vienas iš sandorių nepasižymi. M. Z., kaip A. Z., sutuoktinė, taip pat jokios nekilnojamojo turto pardavimo individualios ir ekonominės veiklos nevykdė. Be to, santuokos egzistavimo faktas negali savaime sukelti asmeniui mokestinių teisinių pasekmių net ir tuo atveju, jei parduodamas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas. Kokioms aplinkybėms esant VMI pripažino, jog nekilnojamojo turto likimas jau buvo pakankamai aiškus prieš dovanojimo sandorį, neaišku ir nesuprantama. Visų sandorių sudarymas pagrįstas objektyviai egzistuojančiomis aplinkybėmis, visiškai nepriklauso vienas nuo kito ar nuo trečiųjų asmenų. Mokesčių administratoriaus padaryta išvada dėl sandorių vertinimo grįsta tik prielaidomis ir visiškai nepagrįsta kitais dokumentiniais ar leistinais įrodymais.

Pasisakydama dėl sandorių daugeto pareiškėja paaiškina, kad 2006-03-27 parduotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., D. M. už jo indeksuotą vertę pagal VĮ „Registrų centras“ išduotą pažymą sandoriui. Nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaita nėra pakankamas pagrindas išvadai, jog tokiu būdu siekiama išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo. Tai, kad ginčo turtas nuosavybėje išlaikytas mažiau nei metus, nėra pagrindas daryti išvados apie mokestinę naudą. Centrinis mokesčių administratorius nenustatė nei vienos faktinės aplinkybės, kuri bent iš dalies leistų daryti išvadą, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjos dukra D. Z. minėtų sandorių grandinėje tebuvo tarpininkė. Be to, dovanotas turtas buvo pagerintas, dėl ko ženkliai ir padidėjo jo rinkos vertė.

Paaiškina, kad A. Z. niekada neužsiėmė nekilnojamojo turto verslu, nekilnojamasis turtas nebuvo įgytas tikslu gauti naudos jį vėliau realizavus. Pažymi, kad sutuoktinis buvo paskolinęs piniginių lėšų, jų grąžinimą užtikrinant įkeitimu. Negrąžinus paskolos, buvo kreiptasi dėl priverstinio išieškojimo į antstolį L. G.. Vykdymo procese, nekilnojamasis turtas perduotas išieškotojui turto perdavimo aktu. Kokie neleistini veiksmai šiuo atveju buvo atlikti ar pareiškėjos sutuoktinio, ar priverstinį išieškojimą vykdžiusio antstolio, VMI nenurodė. Buvo siekiama tik atgauti paskolintas pinigines lėšas. Gautos pajamos priskirtinos ne individualios veiklos pajamoms, todėl prievolė mokėti GPM nekyla.

Dėl 2006-06-14 parduoto žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. nurodo, kad administratorius neatsižvelgė į A. Z. paaiškinimus dėl skolinio įsipareigojimo realaus buvimo ir išieškojimo, priverstinis skolos išieškojimas ir visi su tuo susiję antstolio veiksmai nebuvo pripažinti neteisėtais. Žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), perimtas P. S. negrąžinus 450000 Lt skolos (nekeliamas klausimas ar turėjau pakankamai lėšų paskolinti, ar šių lėšų grąžinimui užtikrinti tinkamai ir pagrįstai įkeistas skolininko turėtas žemės sklypas, neginčijamas ir piniginių lėšų deklaravimas, neginčijama ir teisė panaudoti pinigines lėšas savo nuožiūra). Piniginė suma, kuri priklausė pareiškėjai tiesiog pasikeitė į kitą turtinį vienetą, t.y. nekilnojamąjį turtą (paskolintų pinigų natūra neatgavo), tačiau vertė nepakito. Tai vienkartinis sandoris nekilnojamu turtu, kuris negali būti laikomas individualia-savarankiška veikla, kuria gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės veiklos per tęstinį laikotarpį.

B. M. (dukters sutuoktiniui) pervestos lėšos – padovanotos. Turėdamas pakankamai piniginių lėšų, A. Z. turi teisę jomis disponuoti, tame tarpe ir jas padovanoti artimam asmeniui, įstatymas to nedraudžia.

Mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. rekonstravimo išlaidų. Tik dėl vienam administratoriui žinomų priežasčių, nebuvo vadovautasi dokumentinių įrodymų tyrimu, tačiau vertinamas tik paaiškinimas darbus atlikusio asmens, kuris ir nurodė, kad A. Z. nepažįsta. Kodėl minėtas asmuo turėtų jį asmeniškai pažinoti nėra aišku. Rangos sutartis sudaryta su tiesiogiai darbus sodyboje atlikusiu V. S., o darbų atlikimą organizavo ir techninę priežiūrą vykdė J. S.. Neginčijamai nustatyta, kad objekte adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainių rajone buvo vykdomi nekilnojamojo turto rekonstrukcijos darbai, už kurių atlikimą ir sumokėta 92000,00 Lt suma. Nei vienas iš pateiktų dokumentinių įrodymų nėra nuginčytas ar įstatymo nustatyta tvarka pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo momento. Administratorius taip ir nepaaiškino, kodėl liko neapklaustas J. S..

Kauno AVMI atlikdama mokestinį patikrinimą, ne tik pažeidė MAĮ 69 str. nurodyto straipsnio imperatyviąją teisės normą, bet ir apribojo mokesčių mokėtojo teisę susipažinti su visa patikrinimo medžiaga, kad galėtų pagrįstai ir motyvuotai paneigti mokesčių administratorių sprendimuose nurodytus argumentus. Kauno AVMI, pažeidė MAĮ 67 ir 129 straipsnių nuostatas, t.y. nepateikė visų patikrinimo akto priedų, piktnaudžiavo savo, kaip valstybinės institucijos viršenybe prieš eilinį mokesčių mokėtoją, nemotyvuodama, ir nepateikdama konkrečių įrodymų apie padarytus mokesčių įstatymo pažeidimus.

Pareiškėja ir jos sutuoktinis bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, vykdė visus nurodymus ir netrukdė įgyvendinti įstatymų suteiktų teisių. Pareiškėja asmeniškai ėmėsi visų priemonių surasti ir pateikti visus su mokestiniu patikrinimu susijusius dokumentus. Pareiškėja paaiškina, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kitos individualios veiklos, išskyrus karnavalinių rūbų nuomą pagal verslo liudijimą, nevykdė. Patalpas nuomojo ir verslo liudijimą patalpų nuomai turėjo sutuoktinis A. Z. Verslo liudijime M. Z. įrašyta kaip šeimos narys, tačiau, patalpų nuoma niekuomet neužsiėmė. Pagal verslo liudijimą užsiėmė karnavalinių rūbų nuoma. Tai ir buvo pareiškėjos pajamų šaltinis. Šiuo metu M. Z. vykdo individualią veiklą rūbų nuomai ir siuvimui. Nuo 2006 metų visos gaunamos piniginės lėšos matyti sąskaitų išrašuose. Kaip ūkininkė deklaruoja žemės sklypus ir gauna išmokas. Tai taip pat apskaitomos lėšos. Visi duomenys yra pateikti VMI. Kasmet deklaravo pajamas: nuo 2006 iki 2013 m. visos deklaracijos yra, kodėl nėra deklaruota už 2008 m., Pareiškėja negali pasakyti. Tikrinamas laikotarpis apėmė 2006-2009 metus, todėl nėra aišku, kodėl sprendime įvardijamas turtas nuo 2003 metų.

Atsakovas atsiliepimu (b.l. 134-142) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Pasisakydamas dėl MAĮ 69 straipsnio nuostatų taikymo nurodo, kad ginčo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, o po to ir trečiajam asmeniui, vyko per itin trumpą laiką: dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kauno r., kuris pareiškėjos ir jos sutuoktinio buvo įsigytas pagal 2005-06-14 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) už 11 000 Lt, dovanojimo sutartis tarp pareiškėjos, jos sutuoktinio ir jų dukters D. Z. (V.) sudaryta 2006-03-06 (ginčo turtas įvertintas 70 000 Lt), o galiausiai –2006-03-27 ginčo turtas buvo parduotas trečiajam asmeniui D. M. už 68 000 Lt.  Ginčo turtas pareiškėjos ir jo šeimos narių nuosavybėje išbuvo mažiau nei metus. Pažymi, kad sudarant 2006-03-06 dovanojimo sutartį turto vertė ženkliai kilo (nuo 11 000 Lt iki 70 000 Lt) ir buvo didesnė nei turto pardavimo trečiajam asmeniui kaina (turtas parduotas už 68 000 Lt, dovanojimo sutartyje įvertintas 70 000 Lt). Pareiškėja su sutuoktiniu dar prieš 2006-03-06 dovanojimo sutartį žinojo, jog turtas bus parduotas. Tai pagrindžia 2012-07-11 pirkėjo D. M. paaiškinimas, kuriame jis nurodė, jog skelbimą butui įsigyti perskaitė laikraštyje 2006 metų vasario mėnesį bei pateikta 2006-03-03 preliminari sutartis. AB SEB bankas ginčo turto įsigijimui pirkėjui suteikė kreditą ir dovanojimo sutarties sudarymo datai (2006-03-06) surašė pranešimą adresuotą notarų biurui, jog D. M. nuspręsta suteikti 68 000 Lt kreditą būsto, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r. pirkimui. Centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos vertinimu, byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog vietos mokesčių administratorius pagrįstai ir teisingai nurodė, kad pareiškėjos dukra D. Z. minėtų sandorių grandinėje tebuvo tarpininkė tam, kad nebūtų apskaičiuojamos turto vertės padidėjimo pajamos bei būtų išvengta individualios veiklos požymių pareiškėjos ir jos sutuoktinio veikloje.

Centriniam mokesčių administratoriui ir Komisijai nekyla abejonių, jog sudarant tarpinį dovanojimo sandorį buvo sukurtos formalios sąlygos mokesčių įstatymams apeiti bei gauti mokestinę naudą, o būtent – pasinaudoti GPMĮ 17 st. 1 d. 19 punkte įtvirtinta nuostata (GPMĮ redakcija galiojusi 2006-03-06 dovanojimo sandorio sudarymo metu), jog neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų (įtėvių) bei iš anksto suplanavus nekilnojamojo turto perleidimą, išvengti GPM mokėjimo bei individualios veiklos vykdymo pripažinimo. Vietos mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 69 str. 1 dalimi, pagrįstai faktiškai pajamas pagal 2006-03-27 sutartį gavusiais asmenimis pripažino pareiškėją ir jos sutuoktinį.

Dėl žemės sklypo su statiniais pardavimo (duomenys neskelbtini) Kauno r., nurodo, kad J. ir P. S. negalėjo tiesiogiai perleisti pareiškėjai su sutuoktiniu žemės sklypo, (duomenys neskelbtini) Kauno r., kadangi toks apribojimas buvo numatytas 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartyje (draudimas penkis metus perleisti turtą ir keisti jos paskirtį), todėl buvo pasirinktas kitas po paskolos sutartimi paslėptas nekilnojamojo turto perleidimo būdas. J. ir P. S. negalėjo pagrįsti 2006-01-03 paskolos sutarties tikslo, apsiribojo tik savo teiginiais, kurie nepagrįsti jokiais įrodymais. Byloje nėra pateikta įrodymų pagrindžiančių, jog J. ir P. S. realiai buvo suteikta 450 000 Lt paskola, tačiau nustatyta, jog J. ir P. S. už žemės sklypą buvo pervesta 90 000 Lt suma. Pagal 2006-01-03 sutarties 2 punktą skolos grąžinimo terminas šalių susitarimu galėjo būti pratęstas, tačiau byloje nėra duomenų, jog J. ir P. S. būtų pasinaudoję šiuo sutarties punktu. A. J. žemės sklypą apsisprendė pirkti 2006 m. pradžioje apie sausio-vasario mėn. ir 2006-02-01 sudarė sutartį dėl turto vertės nustatymo, dėl sklypo įsigijimo bendravo tik su pareiškėjos sutuoktiniu. Pareiškėjos sutuoktiniui sklypas perduotas 2006-04-24 (turto perdavimo išieškotojui aktu, neįvykus varžytynėms), todėl akivaizdu, kad pareiškėja su sutuoktiniu neabejojo, jog žemės sklypas pereis jų šeimos nuosavybėn ir iš anksto derino nekilnojamojo turto pardavimo veiksmus. Atsakovas mano, kad po 2006-01-03 paskolos sutartimi paslėptas pirkimo-pardavimo sandoris, tikslu apeiti 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas draudžiančias perleisti žemės sklypą 5 metus bei nekilnojamojo turto įgijimo pobūdžiu siekta išvengti GPM mokėjimo ir individualios veiklos vykdymo pripažinimo 2006-06-14 sandorio atžvilgiu.

Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vykdyta veikla (prekyba nekilnojamuoju turtu) atitinka visus individualios veiklos požymius, t.y. pareiškėjos su sutuoktiniu 2006 - 2008 metais vykdyta nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo veikla buvo savarankiška, sudarytuose sandoriuose nenustatyta darbo santykiams būdingų aplinkybių, pareiškėja su sutuoktiniu savarankiškai sprendė su šia veikla susijusius klausimus (kokį turtą, už kokią sumą ir iš kokių asmenų pirkti, kam ir už kiek parduoti, patys dengė savo veiklos išlaidas), vykdyta veikla buvo tęstinė (pareiškėja su sutuoktiniu sudarė 5 nekilnojamojo turto pardavimo sandorius), todėl gautos pajamos už nekilnojamojo turto pardavimą buvo pagrįstai priskirtos pajamoms, gautoms iš individualios veiklos, ir apmokestintos. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklai taip pat būdingas versliškumas, kuris pasireiškė perleidžiamo turto rūšimi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai), aplinkybe, kad pareiškėjos sutuoktinis kai kurių nekilnojamojo turto objektų įsigijimui ėmė paskolas, todėl pagrįstai pripažintina, jog pareiškėja su sutuoktiniu nekilnojamąjį turtą parduotą pagal 2006-03-27, 2006-05-30, 2006-06-14, 2007-04-13, 2008-06-16 sutartis įsigijo siekdami jį parduoti ir gauti pajamų.

Pareiškėjos gautos individualios veiklos pajamos apmokestintos jai palankesniais tarifais, t.y. 2006 metais gautos individualios veiklos pajamos apmokestintos palankesniu 15 proc. pajamų mokesčio tarifu, 2007 metais -palankesniu 27 proc. pajamų mokesčio tarifu, 2008 metais – 15 proc. pajamų mokesčio tarifu. Mokesčių administratorius yra nuoseklus ir individualios veiklos pajamų apmokestinimui taiko mokestinio pažeidimo laikotarpiu galiojusias GPMĮ 6 straipsnio nuostatas.

Vietos mokesčių administratorius pagrįstai nepripažino parduotos sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r, rekonstravimo išlaidų. Paaiškina, kad patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinio pateikti dokumentai (2007-06-04 rangos sutartis Nr.002, 2007-06-05 bei 2007-12-25 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai), kurių nepasirašė viena iš sutarties šalių, leidžia daryti išvadą, jog minėti dokumentai surašyti pareiškėjos sutuoktinio iniciatyva galimai jau žinant nekilnojamojo turto pardavimo kainą, taigi ir trūkstamą sumą išlaidoms pagrįsti, kad nesusidarytų apmokestinamųjų pajamų. Aplinkybę, kad dokumentai formalūs patvirtina ne tik tai, jog jie nepasirašyti dokumente įvardintų asmenų, šią aplinkybę patvirtino V. S. tiek 2012-05-02 paaiškinime tiek pareiškėjos sutuoktinio pateiktame jo vardu surašytame 2014-06-26 paaiškinime, bet ir tai, kad į 2007-06-05 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą įrašytas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris galiojo tik nuo 2007-12-01 iki 2007-12-31. Byloje nesant pirminių įrodymų pagrindžiančių realų išlaidų patyrimą, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėti pareiškėjos sutuoktinio teiginiais, jog rekonstrukcijai jis su sutuoktine patyrė 92 000 Lt išlaidų.

Pareiškėja ir jos atstovė teismo posėdžio metu skundą prašė tenkinti skunde išdėstytais argumentais.

Atsakovės atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką jam buvo pranešta tinkamai, neatvyko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno AVMI atsiliepimo į skundą nepateikė, atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko.

Skundas atmestinas

Byloje rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Pareiškėja tikrinamuoju 2006 m. – 2009 m. laikotarpiu kartu su sutuoktiniu A. Z. įsigijo ir pardavė eilę nekilnojamojo turto objektų (MGK byla, I t. b.l. 34-35).

Tikrinamuoju laikotarpiu Pareiškėja su sutuoktiniu sudarė penkis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius.

Pagal 2006-03-27 sutartį pardavė dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Butas įsigytas pagal 2005-06-14 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2005-07-07). 2006-03-06 dovanojimo sutartimi padovanotas dukrai D. Z. (MGK byla I t. b.l. 141,143-144,145). Šiam buto pardavimo sandoriui taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos.

Pagal 2006-05-30 sutartį pardavė 0,1548 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris įgytas 2004-07-20 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu (MGK byla, I t. b.l. 124-126,127-128).

Pagal 2006-06-14 sutartį pardavė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. Žemės sklypas įgytas 2006-04-24 perdavimo išieškotojui aktu (MGK byla, I t. b.l. 129,132-133). Šiam sandoriui taikytos MAĮ 69 straipsnio nuostatos.

Pagal 2007-04-13 sutartį pardavė 0,06 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Kauno r., kurie įsigyti 2006-07-05 sutarties pagrindu (MGK byla, I t. b.l. 134, 135-136).

Pagal 2008-06-16 sutartį pardavė žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kurie įsigyti 2007-05-24 sutarties pagrindu (MGK byla, I t. b.l. 146-148,149-150).

Tikrinamuoju 2006-2009 m. laikotarpiu Pareiškėja su sutuoktiniu sudarė 7 nekilnojamojo turto įgijimo sandorius (MGK byla, I t. b.l. 34)

Byloje ginčas kilęs dėl MGK, VMI ir Kauno AVMI sprendimų, kuriais Pareiškėjai apskaičiuotas gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), GPM bauda ir delspinigiai bei privalomojo sveikatos draudimo įmokos (toliau – ir PSD įmokos), PSD įmokų delspinigiai ir bauda, valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – ir VSD įmokos) ir VSD įmokų delspinigiai, teisėtumo ir pagrįstumo.

Kauno AVMI, atlikusi Pareiškėjos mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d., 2014-05-08 surašė patikrinimo aktą Nr.AU16-33 (toliau – ir Patikrinimo aktas) (MGK byla, t. I, b.l.29-43). Patikrinimo metu nustatyta, kad šiuo laikotarpiu Pareiškėja su sutuoktiniu įgydama ir parduodama nekilnojamąjį turtą vykdė nekilnojamojo turto pardavimo veiklą. Remiantis patikrinimo metu surinktais duomenimis, keliems Pareiškėjos sudarytiems sandoriams taikytas Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 69 str.

Kauno AVMI Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcija 2014-08-20 sprendimu Nr. (04.7.2)-FR0682-509 (MGK byla, t. I, b.l. 16-21) patvirtino Patikrinimo aktą, nurodydama sumokėti papildomai apskaičiuotų 61886 Lt GPM, 225,00 Lt PSD įmokų, 4260,00 Lt VSD įmokų, 53148,00 Lt GPM delspinigių, 102,00 Lt VSD įmokų delspinigių, 18566,00 Lt GPM baudą, 68 Lt PSD baudą, iš viso  - 133995,00 Lt.

Pareiškėja, nesutikdama su minėtu Kauno AVMI sprendimu, pateikė VMI skundą (MGK byla, t. I, b.l. 12-14). VMI 2014-10-27sprendimu Nr.68-207 (MGK byla, t. I, b.l. 6-10) patvirtino Kauno AVMI 2014-08-20 sprendimą Nr.(04.7.2)-FR0682-509.

Pareiškėja, nesutikdama su tokiu VMI sprendimu, pateikė skundą MGK (MGK byla, t.I, b.l. 2–9), kuri 2015-05-20 sprendimu Nr. S-(7-234/2014) (MGK byla, t. III, b.l. 181-193) -konstatavo, jog Pareiškėjos skundas yra nepagrįstas ir patvirtino VMI 2014-10-27 sprendimą Nr. 68-207.

Pagrindiniai argumentai, kuriais Pareiškėja grindžia savo skundą yra tai, jog sprendimas priimtas neteisingai pritaikius pagrindinius apmokestinimo mokesčiais teisinio reglamentavimo principus, neištyrus ir neįvertinus visų teisingam apmokestinimui reikšmingų aplinkybių; dovanojant butą dukrai nebuvo siekiama išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo; dėl 2006-06-14 parduoto žemės sklypo nurodo, kad administratorius neatsižvelgė į A. Z. paaiškinimus dėl skolinio įsipareigojimo realaus buvimo ir išieškojimo; A. Z. niekada neužsiėmė nekilnojamojo turto verslu; mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. rekonstravimo išlaidų.

Dėl mokesčių administravimo 69 straipsnio nuostatų taikymo

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių administravimo įstatymas (toliau – MAĮ), kurio 10 str. nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas (MAĮ 69 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant šią teisės normą, nurodoma, kad joje kalbama apie mokesčio mokėtojo tikslą gauti mokestinę naudą ateityje, t. y. po sandorio, kuris gali būti tiriamas šios teisės normos taikymo aspektu, sudarymo. Tai reiškia, kad taikant šią teisės normą reikšmingomis gali būti pripažintos aplinkybės, kurios laiko aspektu atsirado po tiriamo (abejones keliančio) sandorio sudarymo, t. y. taikant šią teisės normą atliekamas retrospektyvus paties sandorio ir jo teisinių pasekmių vertinimas. Taikant nurodytą normą, yra būtina nustatyti joje nurodytą mokesčio mokėtojo tikslą (gauti šioje normoje apibūdintą mokestinę naudą). Tai reiškia, kad ši teisės norma taikytina tik tuo atveju, kai nustatoma, kad tiriamo (abejones keliančio) sandorio (ūkinės operacijos) tikslas yra vienintelis – gauti minėtą mokestinę naudą. Kai nustatoma, kad atitinkamas sandoris (ūkinė operacija) turėjo kitus, ekonomiškai arba kitaip pagrįstus tikslus, nurodyta norma negali būti taikoma net ir tuo atveju, kai mokesčio mokėtojas turėjo iš šio sandorio (ūkinės operacijos) atitinkamą mokestinę naudą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-719/2007; 2008 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-250/2008).

Kauno AVMI mokestinio patikrinimo metu surinktais duomenimis nustatyta, jog Pareiškėja su sutuoktiniu pagal 2005-06-14 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (patvirtintas 2005-07-07) už 11000 Lt įsigijo dviejų kambarių butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). 2006-03-06 dovanojimo sutartimi minėtą butą Pareiškėją ir jos sutuoktinis padovanojo dukrai D. Z. (V.) (dovanojimo sandorio sudarymo metu butas įvertintas 70000 Lt), kuri 2006-03-27 ginčo turtą už 68000 Lt pardavė trečiajam asmeniui D. M..

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatavo, jog Pareiškėja su sutuoktiniu sudarydami 2006-03-06 buto dovanojimo dukrai sandorį, siekė sau mokestinės naudos, t.y. turėjo tikslą išvengti GPM mokėjimo, kurį būtų tekę sumokėti, jei nekilnojamąjį turtą jie būtų tiesiogiai pardavę D. M.. Mokesčių administratorius, apskaičiuodamas GPM taikė turinio viršenybės prieš formą principą, pripažino, jog mokestinės naudos gavėjas buvo Pareiškėja ir jos sutuoktinis

Taigi vienas iš pagrindinių byloje keliamų klausimų yra susijęs su tuo, ar Pareiškėjos ir jos sutuoktinio 2006-03-06 sandorio tikslas buvo gauti mokestinę naudą. Pasak Pareiškėjos, dovanojant butą dukrai nebuvo siekiama išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo; buto vertė dovanojimo metu didėjo, nes turtas buvo pagerintas.

Teismo vertinimu, mokesčių administratorius pagrįstai pritaikė MAĮ 69 str. Nagrinėjamu atveju, vertinant turinio viršenybės prieš formą principo taikymą, yra reikšmingos šios aplinkybės. Visų pirma nekilnojamojo turto perleidimo (dovanojimo) sandoris sudarytas tarp artimais giminystės ryšiais susijusių asmenų. Visi minėto turto perleidimo sandoriai vyko itin sparčiu tempu, t.y. 2006-03-06 sudaromas dovanojimo sandoris, po dvidešimties dienų (2006-03-27) butas parduodamas. Be to, palyginus įsigyto ir parduoto buto kainą matyti, kad sudarant 2006-03-06 dovanojimo sandorį, jo vertė sparčiai kilo, t.y. buvo beveik septynis kartus didesnė už Pareiškėjos įsigyto turto vertę. Nuo Pareiškėjos turto įsigijimo iki dovanojimo dukrai nepraėjo vieneri metai. Nuo nekilnojamojo turto dovanojimo iki pardavimo nepraėjo mėnuo. To paties nekilnojamo turto perleidimas iš vieno asmens kitam, po to trečiam asmeniui, įvyko greitai. Įvertinus su ginčo butu atliktų veiksmų seka, atsižvelgus į minėto žemės sklypo dovanojimo ir pardavimo sandoriuose kintančią turto vertę, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog tokiu būdu buvo siekta mokestinės naudos. Mokesčių administratoriaus surinktais duomenimis (2012-07-11 D. M. paaiškinimas, MGK byla, II t. b.l. 126) nustatyta, jog skelbimas dėl buto pardavimo buvo patalpintas 2006 m. vasario mėn., t.y. prieš 2006-03-06 dovanojimo sutarties sudarymą. 2006-03-03 buvo sudaryta preliminari buto įsigijimo sutartis, o 2006-03-06 AB SEB bankas notarų biurą informavo, jog D. M. ginčo buto Voškonių kaime įsigijimui suteiktas 68000 Lt kreditas (MGK byla, II t. b.l. 128, 129). Tai, jog preliminarioje sutartyje buvo nurodyta parduodamo buto vertė, leidžia spręsti, jog dovanojimo sandorio metu buvo žinoma apie būsimą pardavimo sandorį ir parduodamo buto vertę. Įvertinus mokesčių administratoriaus surinktus įrodymus, darytina išvada, kad mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog buto pirkėjas buvo rastas dar iki dovanojimo sandorio sudarymo, Pareiškėja ir jos sutuoktinis, sudarydami 2006-03-06 dovanojimo sutartį, padidino parduodamo buto įsigijimo kainą siekiant išvengti GPM. Kaip jau buvo minėta D. Z. (V.) yra pareiškėjos dukra, t.y. pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2 straipsnio 19 dalies 4 punktą – susiję asmenys, todėl galimybė sudaryti tarpinius sandorius, turint tikslą gauti mokestinę naudą yra reali. Pareiškėja su sutuoktiniu pasinaudojo GPMĮ 17 st. 1 d. 19 p. įtvirtinta nuostata, jog neapmokestinamosioms pajamoms yra priskiriamos dovanojimo būdu gautos pajamos iš tėvų (įtėvių) ir tokiu būdu siekė išvengti priklausančio apskaičiuoti, deklaruoti ir sumokėti GPM bei individualios veiklos vykdymo pripažinimo. Priešingu atveju (jei butas butų parduotas tiesiogiai D. M.), Pareiškėjai su sutuoktiniu būtų kilusi prievolė mokėti GPM nuo skirtumo tarp turto įsigijimo ir pardavimo kainos. Pareiškėja nurodo, jog iki dovanojimo sandorio sudarymo turtas buvo pagerintas, tačiau šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikia. Pažymėtina, jog D. M. paaiškinime nurodė po buto įsigijimo atliktus remonto darbus. Šios aplinkybės taip pat sudaro pagrindą abejoti Pareiškėjos teiginiais dėl buto pagerinimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, jog sudarant 2006-03-06 dovanojimo sandorį buvo siekta mokestinės naudos ir mokesčių administratorius pagrįstai faktiškai pajamas pagal 2006-03-27 buto pardavimo sutartį gavusiu asmeniu pripažino Pareiškėją ir jos sutuoktinį ir nuo šių pajamų papildomai apskaičiavo mokėtinus mokesčius.

Dėl 2006-06-14 parduoto žemės sklypo nurodo, kad administratorius neatsižvelgė į A. Z. paaiškinimus dėl skolinio įsipareigojimo realaus buvimo ir išieškojimo. Su šiais Pareiškėjos argumentais teismas nesutinka. Mokesčių administratorius pagrįstai konstatavo, jog ir šiuo atveju Pareiškėja siekė gauti mokestinę naudą išvengiant atitinkamų mokesčių sumokėjimo ir pagrįstai sandoriui taikė MAĮ 69 str. 1 d. nuostatas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog J. ir P. S. 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartimi už 3758 Lt įsigijo 1 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kauno r. (MGK byla, I t .b.l. 130-131). Minėtos sutarties 12 punkte numatyta, jog pirkėjas įgyja teisę perleisti žemės sklypą kitiems asmenims arba keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo žemės sklypo perdavimo dienos.

Pareiškėjos sutuoktinis su P. S. 2006-01-03 sudarė paskolos sutartį, pagal kurią P. S. iki 2006-01-21 pasiskolino iš Pareiškėjos sutuoktinio 450000 Lt be palūkanų (MGK byla, III t .b.l. 37). Paskolos grąžinimas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, t. y. įkeičiant minėtą 1 ha ploto žemės sklypą. 2006-04-24 Turto perdavimo išieškotojui aktu Nr.06/06/332 žemės sklypas buvo parduotas Pareiškėjai ir jos sutuoktiniui (MGK byla, III t., b.l. 38). Mokesčių administratoriaus surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad realiai 450000 Lt paskola P. S. suteikta nebuvo, 2006-01-03 paskolos sutartimi siekta nuslėpti žemės sklypo pirkimą-pardavimą.

Mokesčių administratorius nustatė, jog dar iki šio žemė sklypo įsigijimo, Pareiškėjos dukra D. Z. į P. S. sąskaitą pervedė 10000 Lt, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodydama - už žemę; 2006-01-04 pervedė 20000 Lt, mokėjimo pavedimo paskirtyje nurodant - - A. Z. vardu už žemę; 2006-01-05 B. M. (Pareiškėjos žentas) į P. S. sąskaitą pervedė 60000 Lt, mokėjimo pavedimo paskirtis - už žemę. Pareiškėjos sutuoktinis iš savo atsiskaitomosios sąskaitos, nenurodydamas mokėjimo paskirties, B. M. 2006-07-01 pervedė 50000 Lt, 2006-07-19 - 50000 Lt, o taip pat 2006-07-19 50000 Lt pervedė dukrai D. Z. (V.). Iš šių pervedimų nustatyta, jog dalis sumos už žemę J. ir P. S. buvo pervesta dar iki žemės įsigijimo iš valstybės, o kita dalis paskolos sutarties sudarymo metu.

Pareiškėja su sutuoktiniu 2006-06-14 sutartimi minėtą žemės sklypą pardavė A. J. už 445000 Lt. Pirkėjas 2012-12-18 paaiškinime (MGK byla, III t. b.l. 23) nurodė, jog sklypą apsisprendė pirkti 2006 m. pradžioje apie sausio-vasario mėn., todėl 2006-02-01 su UAB „Turto spektras“ pasirašė sutartį dėl ginčo žemės sklypo vertinimo (MGK byla, b.l. 24). Dėl sklypo įsigijimo bendravo tik su Pareiškėjos sutuoktiniu A. Z.. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog Pareiškėjos sutuoktinis jau 2012 m. sausio – vasario mėnesį neabejojo, jog žemės sklypas pereis jo nuosavybėn, derino su A. J. nekilnojamojo turto pardavimo veiksmus, parduodamo turto kainą.

Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, jog mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, kad po 2006-01-03 paskolos sutartimi buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sandoris, siekiant apeiti 2005-11-29 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuostatas draudžiančias 5 metus perleisti žemės sklypą bei nekilnojamojo turto įgijimo pobūdžiu siekta išvengti GPM mokėjimo ir individualios veiklos vykdymo pripažinimo 2006-06-14 sandorio atžvilgiu. Mokesčių administratorius pagrįstai atkūrė tikrąsias žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., pardavimo aplinkybes, kurios leido Pareiškėjos mokesčių bazę ir mokėtinus mokesčius apskaičiuoti vadovaujantis MAĮ 69 straipsnio nuostatomis.

Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, jog mokesčių administratorius pilnai, visapusiškai ir objektyviai išaiškino reikšmingas aplinkybes, susijusias su Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymu.

Dėl individualios veiklos

Individualios veiklos sąvoka pateikiama LR gyventojų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 2 straipsnio 7 dalyje, kurioje individuali veikla apibūdinama kaip savarankiška veikla, kuria versdamasis gyventojas siekia gauti pajamų ar kitokios ekonominės naudos per tęstinį laikotarpį: 1) savarankiška bet kokio pobūdžio komercinė arba gamybinė veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 2) savarankiška kūryba, profesinė ir kita panašaus pobūdžio savarankiška veikla, įskaitant tą, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą; 3) savarankiška sporto veikla; 4) savarankiška atlikėjo veikla.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pasisakydamas dėl individualios veiklos yra nurodęs, jog vertinant, ar gyventojo veikla gali būti kvalifikuojama kaip individuali veikla, būtina nustatyti veiklos savarankiškumo, versliškumo, tęstinumo požymių ir tokios veiklos tikslo – ekonominės naudos siekimo – buvimą, o taip pat tokios veiklos priskirtinumą išvardytoms veiklos rūšims <...>. Vienas iš gyventojo individualios veiklos požymių yra jos versliškumas arba komerciškumas. Tai reiškia, kad visa veikla nuo pat jos vykdymo pradžios (nagrinėjamu atveju jau įsigyjant nekilnojamąjį turtą) turi turėti tikslą gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Siekiant konstatuoti individualios veiklos egzistavimą būtina požymių visuma, t.y. savarankiškumas, versliškumas, tęstinumas, ekonominės naudos siekimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-256/2011).

Pareiškėjos skunde teigiama, jog ji ir sutuoktinis individualios veiklos nevykdė, o pardavė tik kelis atsitiktinius nekilnojamojo turto objektus. Su šiais pareiškėjos argumentais nėra pagrindo sutikti. Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius konstatuodamas Pareiškėjos ir jos sutuoktinio individualios veiklos buvimą nustatė visus jai būdingus požymius.

Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo prasme savarankiška veikla laikytina tokia veikla, kai fizinis asmuo pats sprendžia su savo veikla susijusius klausimus, pats investuoja (savo nuosavomis ar skolintomis lėšomis (turtu)), dengia su veiklos vykdymu susijusias išlaidas, paskirsto ir naudoja gautas pajamas (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-693/2007). Pareiškėja su sutuoktiniu 2006 -2008 m. sudarydami nekilnojamojo turto įsigijimo ir pardavimo sandorius veikė savo vardu, nebuvo priklausomi nuo kitų asmenų, nebuvo saistomi darbo ar pavaldumo ryšiais. Pareiškėja ir jos sutuoktinis galėjo pasirinkti kada, su kuo ir kokios vertės turto įsigijimo ar pardavimo sandorį sudaryti. Byloje nėra duomenų, kurie leistų manyti, jog Pareiškėja veikė ne savo valia ir nuožiūra, todėl mokesčių administratorius pagrįstai nusprendė, jog Pareiškėja ir jos sutuoktinis veikė savarankiškai.

Teismų praktikoje nurodoma, jog sprendžiant, ar atitinkamais veiksmais (sandoriais) gyventojas siekia gauti pajamų ar kitos ekonominės naudos, gali būti atsižvelgiama ir į tokias aplinkybės, kaip su naudos gavimu susijusios sąnaudos, kokią gyventojo pajamų dalį sudaro pajamos iš tokios veiklos ir panašiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-66/2009). Individualios veiklos versliškumui konstatuoti gali pakakti ir kelių analogiškų sandorių sudarymo per tam tikrą laikotarpį, nepriklausomai nuo to, kokiai konkrečiai veiklai vykdyti atitinkamas turtas buvo įgytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442 – 1669/2010). Nagrinėjamu atveju Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vykdytos veiklos versliškumas bei ekonominės naudos siekimas yra pakankamai akivaizdus. Veiklos versliškumas (komerciškumas) pasireiškia ir perleidžiamo turto rūšimi (nevienkartiniai nekilnojamojo turto, nenaudojamo asmeniniams poreikiams, įsigijimo ir perleidimo sandoriai). Taip pat pažymėtina, jog mokesčių administratorius nustatė, kad kai kurių nekilnojamojo turto objektų įsigijimui buvo imamos paskolos, kas taip pat liudija apie vykdytos veiklos komerciškumą. Pareiškėjos ir jos sutuoktinio veikla atitiko versliškumo požymį ir jos tikslą ekonominės naudos siekimą.

Teismų praktikoje nurodoma, jog tokios veiklos vykdymo aplinkybės kaip nevienkartinis, nuolatinis sandorių sudarymas, jų skaičius, tęstinis jų sudarymo laikotarpis (pasikartojimas) sudaro pagrindą konstatuoti tokios veiklos tęstinumo požymį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A5-902/2006). Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius turėjo pagrindą Pareiškėjos ir jos sutuoktinio veiklą pripažinti tęstine. Pareiškėja su sutuoktiniu tikrinamuoju laikotarpiu sudarė penkis nekilnojamojo turto pardavimo sandorius ir pirko septynis nekilnojamojo turto objektus. Be to, mokesčių administratorius nustatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriai buvo vykdomi dar iki tikrintino laikotarpio (MGK byla, I t. b.l. 34). Būtent šios faktinės aplinkybės, t.y. nevienkartinis ir pasikartojantis pirkimo - pardavimo sandorių sudarymas (5 nekilnojamojo turto pardavimo sandoriai) per tęstinį laikotarpį leidžia teigti, jog minėti sandoriai nebuvo atsitiktiniai. Konstatuotina, kad mokesčių administratorius turėjo pagrindą vykdytą veiklą pripažinti tęstine.

Dėl pareiškėjos  argumento, jog mokesčių administratorius neteisėtai rėmėsi duomenimis apie atliktus nekilnojamojo turto sandorius iki tikrinamojo laikotarpio, pažymėtina, jog teismų praktika nenumato draudimo vertinti mokesčių mokėtojo vykdytų sandorių laikotarpiais, nepatenkančiais į oficialų patikrinimo laikotarpį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1073/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A556-934/2013). Į šiuos laikotarpius buvo atsižvelgta tik vertinant Pareiškėjos ir jos sutuoktinio sandorius laike.

Mokesčių administratorius nustatęs išvardytus požymius pagrįstai Pareiškėjos ir jos sutuoktinio vykdytą veiklą įsigyjant ir parduodant nekilnojamąjį turtą priskyrė individualiai veiklai GPMĮ 2 straipsnio 7 dalies prasme ir iš šios veiklos gautas pajamas apmokestino GPM kaip pajamas, gautas iš individualios veiklos.

Pareiškėja nurodo, jog ji pati veiklos nevykdė, o santuokos faktas negali savaime sukelti asmeniui mokestinių teisinių pasekmių. Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra nurodoma, jog individuali veikla, pasireiškianti sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto pirkimu-pardavimu, GPMĮ prasme yra laikytina savarankiška veikla abiejų sutuoktinių atžvilgiu (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2006-10-20 sprendimas, administracinėje byloje Nr. A14-916/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 10, p. 99-116). Nurodytos pozicijos dėl kiekvieno iš sutuoktinių faktiškai gautų pusę piniginių lėšų LVAT laikosi ir sprendžiant klausimą, kai vienas iš sutuoktinių parduoda kitokį, tačiau bendrąja jungtine nuosavybe valdytą, turtą, pvz., automobilius, vertybinius popierius (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013-01-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-2280/2012; 2014-04-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A438-581/2014). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog Pareiškėja būtų ginčijusi nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis ar būtų kitaip išreiškusi savo nepritarimą, todėl nekyla abejonių dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių atitikimo Pareiškėjos valią.

Dėl sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r., rekonstravimo išlaidų

Pareiškėja nurodo, jog mokesčių administratorius nepagrįstai nepripažino jos sutuoktinio nurodytų patirtų 92000 Lt dydžio sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), Kėdainių r. rekonstravimo išlaidų, nesivadovavo dokumentais ir vertino tik darbus atlikusio asmens paaiškinimą.

Pagal 2008-06-16 sutartį Pareiškėja su sutuoktiniu pardavė žemės sklypą su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) Kėdainių r., kurie įsigyti 2007-05-24 sutarties pagrindu. Pareiškėjos sutuoktinio teigimu, Kauno AVMI nepagrįstai nepripažino minėtos sodybos rekonstravimo išlaidų.

Pagrįsdamas sodybos rekonstrukcijos metu patirtas išlaidas, Pareiškėjos sutuoktinis pateikė 2007-06-04 rangos sutarties Nr. 002, sudarytos su V. S., kopiją (MGK byla, II t. b.l. 41). Sutartyje numatyta, jog laikotarpiu nuo 2007-06-05 iki 2007-12-30 rangovas atliks namo rekonstrukcijos darbus, kurių kaina numatyta - 42000 Lt, o medžiagų įsigijimui skirta - 50000 Lt suma (Sutarties 1.1 – 1.4 p.). Taip pat pateikė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitų 2007-06-05 ir 2007-12-25 kopijas, kuriose nurodyta, kad V. S. iš Pareiškėjos sutuoktinio gavo minėtas 42000 Lt ir 50000 Lt dydžio sumas (MGK byla, II t. b.l. 44). Mokesčių administratorius taip pat nustatė, jog į 2007-06-05 prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą įrašytas verslo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), galiojo tik nuo 2007­12-01 iki 2007-12-31 (MGK byla, III t. b.l. 44).

Pagal MAĮ 67 str. 1 dalį mokesčių administratorius privalo tam tikrais duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumą bei teisingumą, mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčio ir su juo susijusias sumas. Jeigu mokesčių mokėtojas neįvykdo šios pareigos, tai nustačius, jog mokesčių administratorius pagrindė mokesčių mokėtojui apskaičiuotą mokestį ir su juo susijusias sumas, mokesčių mokėtojui atsiranda mokestinė prievolė. Pažymėtina, jog mokesčių mokėtojui siekiant paneigti apskaičiuotas sumas bei nuginčyti mokesčių administratoriaus sprendimą, nepakanka apsiriboti įrodymais nepagrįstų paaiškinimų, kontrargumentų teikimu, mokesčių mokėtojas turėtų pateikti tokius įrodymus, kurie suponuotų priešingą išvadą nei daro mokesčių administratorius.

Išanalizavęs Pareiškėjos sutuoktinio pateiktus dokumentus mokesčių administratorius nustatė, jog šiuose dokumentuose neteisingai nurodyta rangovo ir už pinigų gavimą pasirašiusio V. S. pavardė (turi būti S.). Be to nustatyta, jog šio asmens parašas Pareiškėjos sutuoktinio pateiktuose dokumentuose akivaizdžiai skiriasi nuo V. S. parašo Marijampolės AVMI pateiktame 2012-05-02 paaiškinime (MGK byla, II t., b.l. 104). Minėtame paaiškinime V. S. paneigė Pareiškėjo sutuoktinio pateiktų sutartinių ir mokėjimo dokumentų turinį, nurodydamas, jog nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2009 m. pabaigos atliko įvairius darbus pas Pareiškėjos sutuoktinį, Kėdainių r., tikslaus adreso neprisimena. Rašytinė sutartis dėl darbų atlikimo sudaryta nebuvo, dirbo pagal žodinę sutartį. Pinigų išmokėjimas nebuvo įformintas jokiais dokumentais, Pareiškėjos sutuoktinis mokėjo grynaisiais. Medžiagas sodybos rekonstrukcijai pirko J. S., jis jokių medžiagų nepirkęs. Šis paaiškinimas patvirtina, jog V. S. nėra pasirašęs Pareiškėjos sutuoktinio pateiktų dokumentų (rangos sutarties, Prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų), kuriais buvo įrodinėjamas patirtų išlaidų faktas.

Pareiškėjos sutuoktinis pateikė V. S. rašytą 2014-06-26 paaiškinimą, kuriame nurodyta, kad jis (V. S.) jokių sutarčių dėl remonto darbų ir apmokėjimo nesudarė, sutarčių pasirašymą, medžiagų pirkimą ir apmokėjimą už darbus jo vardu vykdė J. S. (MGK byla, II t. b.l. 43). Šis Pareiškėjos sutuoktinio pateiktas V. S. paaiškinimas, nepaneigia aplinkybės, jog V. S. nebuvo įstatymų nustatyta tvarka įgaliojęs J. S. jo vardu sudaryti ir pasirašyti sutartis. Mokesčių administratorius pagrįstai nustatė, jog pateiktų rangos sutarties ir prekių (paslaugų) pirkimo – pardavimo kvitų nepasirašė viena iš sutarties šalių, bei  padarė pagrįstą išvadą, jog minėti dokumentai surašyti Pareiškėjos sutuoktinio iniciatyva, galimai jau žinant nekilnojamojo turto pardavimo kainą, taigi ir trūkstamą sumą išlaidoms pagrįsti, kad nesusidarytų apmokestinamųjų pajamų.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nesant pirminių įrodymų, pagrindžiančių realų išlaidų patyrimą, nėra pagrindo tikėti Pareiškėjos teiginiais, jog buvo patirta 92000 Lt išlaidų. Pareiškėja nepagrindė fakto, kad rekonstrukcijos išlaidos buvo realiai patirtos.

Teismas jau anksčiau šiame sprendime konstatavo, kad mokesčių administratorius surinko pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog sudarydami dovanojimo ir paskolos sandorius Pareiškėja ir jos sutuoktinis turėjo tikslą išvengti GPM mokėjimo bei pagrįstai taikė turinio viršenybės prieš formą principą, taip pat pagrįstai Pareiškėjo 2006–2007 metais vykdytą nekilnojamojo turto pirkimo ir pardavimo veiklą pripažintino individualia veikla, bei nepripažino Pareiškėjos sutuoktinio nurodytų sodybos rekonstrukcijai patirtų 92000 Lt dydžio išlaidų. Pareiškėja nepateikė įtikinamų paaiškinimų ir dokumentų, paneigiančių tokias mokesčių administratoriaus išvadas. Komisija visapusiškai išnagrinėjo kilusį mokestinį ginčą ir argumentuotai atsakė į Pareiškėjos skunde išdėstytus nesutikimo su mokesčių administratoriumi motyvus.

Mokesčių administratorius pagrįstai Pareiškėjai apskaičiavo GPM įmokas ir su juos susijusias mokėtinas sumas, taip pat PSD ir VSD įmokas bei su jomis susijusias mokėtinas sumas. Teismas, ištyręs visas bylos aplinkybes ir nenukrypdamas nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, daro išvadą, kad teritorinis, centrinis mokesčių administratorius ir Komisija teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti ar naikinti skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl Pareiškėjos skundas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos M. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja                                                                      Iveta Pelienė