LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto S. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus) S. L. skundą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „GL Invest“ dėl pirmojo kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų panaikinimo; trečiaisiais asmenimis byloje dalyvauja Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius, akcinė bendrovė „SEB bankas“ ir akcinė bendrovė „PAREX bankas“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ginčas kilo dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. įvykusio pirmojo bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjas S. L. prašė teismo: 1) pripažinti kreditorių susirinkimo protokole 3.3, 4, 6, 7, 8, 11 punktais pažymėtus nutarimus negaliojančiais; 2) įpareigoti bankroto administratorių pateikti kreditorių susirinkimui keletą variantų buhalterines ir teisines paslaugas teikiančių įmonių; 3) įpareigoti bankroto administratorių susisiekti su pagrindiniu bankrutuojančios įmonės akcininku V. K. įteikiant jam pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą, galimybę sudaryti taikos sutartį su kreditoriais bei suteikti 3 mėnesius atsakymui pateikti; 4) įpareigoti kreditorių susirinkimą iš naujo svarstyti protokolo 3.3, 4, 6, 7, 8, 11 punktuose nurodytus klausimus.

Nutarimu, įtvirtintu 3.3 punkte, buvo patvirtintos 19 886,04 Lt dydžio administravimo išlaidos, patirtos iki pirmojo kreditorių susirinkimo. Pareiškėjo nuomone, toks išlaidų dydis nėra pagrįstas jokiais dokumentais. Mėnesinis mokestis buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei – 1 210 Lt – yra neprotingas ir nepagrįstas realiai patirtomis sąnaudomis. Net įmonei veikiant, buhalterinės išlaidos kas mėnesį sudarė 350-700 Lt. Administratorius nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių 2 420 Lt dydžio teisinių išlaidų pagrįstumą. Negana to, administratorius tiek buhalterines paslaugas teikiančią įmonę, tiek teisines paslaugas teikiančią advokatų kontorą pasirinko savo nuožiūra, nederindamas su kreditoriais, neatlikdamas jokių rinkos tyrimų ar apklausų dėl teikiamų paslaugų kainų.

Nutarimu, įtvirtintu 4 punkte, buvo išspręstas bankroto administratoriaus atlyginimo klausimas. Nutarta, kad už pavedimo įvykdymą laikotarpyje nuo bankroto bylos pradžios administratoriui nustatomas 6 procentų nuo faktiškai gautų įplaukų už parduotą bankrutuojančiai įmonei priklausantį turtą (įkeisto turto perdavimo įkaito turėtojui atveju – nuo vertės, kuria įvertintas perimamas turtas pasiūlius jį perimti) ir nuo atgautų lėšų dydžio atlyginimas (prie mokėtinos sumos pridedant mokėjimo dieną galiojančio tarifo PVM), bet ne mažiau kaip 70 000 Lt plius mokėjimo dieną galiojančio tarifo PVM. Pareiškėjo nuomone, toks administravimo išlaidų sėkmės mokestis yra akivaizdžiai neteisėtas, nepagrįstas, neprotingas ir vertintinas kaip administratoriaus siekis, susitarus su didžiausiu kreditoriumi AB „SEB bankas“, pasipelnyti bankrutuojančios įmonės sąskaita. Įstatyme nėra numatytas joks sėkmės mokestis. Be to, administratorius pats neves jokių bylų, nes tam yra nusamdęs teisines paslaugas teikiančius asmenis bei numatęs jiems net 97 000 Lt atlygį, taip pat sėkmės mokestį. Administratorius taip pat nepardavinės įmonės nekilnojamojo turto, nes jis bus parduodamas varžytynėse. Be to, įmonė nevykdo gamybinės veiklos, veikla nesusijusi su toksinėmis medžiagomis, joje nedirba daugiau kaip 100 darbuotojų, yra tik 4 teismo patvirtinti kreditoriai. Taigi administravimo paslaugas nėra sudėtinga teikti. Netgi ir parduodant įmonės nekilnojamąjį turtą už minimalią balansinę vertę, administratoriaus atlyginimas siektų net 361 860 Lt. Su nustatytu atlyginimu nesutiko ir kai kurie kiti įmonės kreditoriai.            Pareiškėjo apklausti bankroto administravimo paslaugas teikiantys asmenys nurodė, kad jie sutiktų administruoti atsakovą už 35 000 – 50 000 Lt dydžio atlyginimą visam bankroto procesui.

Nutarimu, įtvirtintu 6 punkte, buvo patvirtinta administravimo išlaidų sąmata. Nuspręsta visam bankroto procesui patvirtinti 125 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmatą be administratoriui nustatyto atlyginimo. Pareiškėjo teigimu, nustatytas išlaidų dydis nepagrįstas, per didelis, todėl pažeidžia įmonės kreditorių teises. Neaišku, kokiu būdu buvo pasirinkti buhalterines ir teisines paslaugas teikiantys subjektai, kokiu būdu sutartas jų atlygis. Administratorius, sutikdamas su 80 000 Lt dydžio sėkmės mokesčiu mokestinėje byloje, akivaizdžiai švaisto įmonės lėšas, tokio dydžio mokestis neatitinka teisės aktų reikalavimų. Minėta, nepagrįstas ir buhalterines paslaugas teikiančiai įmonei nustatytas atlyginimas.

Nutarimu, įtvirtintu 7 punkte, buvo nuspręsta nesudaryti taikos sutarties su bankrutuojančia įmone. Pareiškėjo nuomone, taikos sutarties galimybės nebuvo visiškai apsvarstytos, todėl tai turi būti padaryta tinkamai. Pagrindinis įmonės akcininkas V. K. , kuriam priklauso 75 procentai akcijų, šiuo metu yra sulaikytas Maskvoje ir nebuvo informuotas apie bankroto procesą. Yra didelė tikimybė, kad šis akcininkas, žinodamas apie iškeltą bankroto bylą, paskolintų įmonei lėšų ir pastaroji atsiskaitytų su visais kreditoriais. Administratorius privalo atitinkamo tvarka informuoti nurodytą asmenį apie bankroto bylą bei galimybę sudaryti taikos sutartį.

 Nutarimu, įtvirtintu 8 punkte, buvo nuspręsta pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, o įtvirtintu 11 punkte – siūlyti teismui panaikinti apribojimus disponuoti įmonės turtu. Pareiškėjo teigimu, kadangi taikos sutarties sudarymo galimybė nebuvo tinkamai apsvarstyta, nesutiktina ir su šiais sprendimais.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tik prielaidomis, ir jį atmetė bankroto administratoriaus atsiliepime išdėstytais argumentais.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtų administravimo išlaidų, nurodė, kad bankroto administratorius kreditorių susirinkimui nariams pateikė susirinkimo medžiagą, tame tarpe ir administratoriaus veiklos ataskaitą, prie kurios pridėta sąmatos vykdymo ataskaita. Šiame priede išsamiai išdėstyta informacija apie iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtų išlaidų paskirtį, kainą ir kt. Todėl teiginys, kad išlaidų dydis nepagrįstas, atmestinas, tuo labiau, kad pareiškėjas dalyvavo susirinkime ir galėjo susipažinti su ataskaita. Teiginys, kad 1 210 Lt mokestis buhalterines paslaugas teikiančiai  įmonei yra nepagrįstai didelis ir neprotingas, yra nieko nepagrįstas. Teismas sutiko su administratoriumi, kad daug sąnaudų reikalavo papildomi darbai, atliekami taisant buvusios buhalterijos klaidas, tikslinant ir papildomai teikiant mokestines deklaracijas už kelis praėjusius metus, ypač didelis buhalterijos darbas atliktas renkant ir sisteminant dokumentinę medžiagą mokestiniam ginčui. Bankroto administratoriaus daugiametė patirtis įmonių administravimo srityje sudaro pagrindą manyti, kad jam yra žinomas įkainių ir suteikiamų paslaugų santykis.

Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo argumentus dėl administratoriaus atlyginimo nustatymo, pažymėjo, kad įmonė turi nekilnojamo turto, kurį parduoti kreditorių interesus atitinkančiomis kainomis pareikalaus daug pastangų net rengiant varžytynes. Šiuo metu yra ne tik ginčijami nepagrįsti kreditoriniai reikalavimai, bet ir pradėtos civilinės bylos, kuriose kartu su advokatu dalyvauja ir bankroto administratorius. Teismas pabrėžė, kad bankroto bylos sudėtingumą įtakoja ne kreditorių skaičius, o pradėtų teisminių ginčų, turto realizavimo krizės sąlygomis sudėtingumas. Todėl manytina, kad nustatytas administratoriaus atlyginimas yra protingas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad atlyginimas be sėkmės mokesčio nustatytas visam bankroto procesui, todėl, prognozuojant, jog bankroto procesas užtruks dar apie du metus, tampa aišku, kad fiksuotas administratoriaus atlyginimas vienam mėnesiui be sėkmės mokesčio sudarys apie 2 400 Lt, kas, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, nėra didelė suma. Pareiškėjo iniciatyva atlikta bankroto paslaugas teikiančių įmonių apklausa neatspindi realios situacijos, kadangi nėra pateikta įrodymų, kad atsakymus pateikusios bendrovės būtų tinkamai susipažinusios su šios bankroto bylos specifika ir probleminiais aspektais. Teismas taip pat sutiko su administratoriumi, kad sėkmės mokestis — tai atlyginimo dalis administratoriui, kuri priklauso nuo rezultatų. Nustatant sėkmės mokestį, administratorius yra motyvuojamas, kad įmonėje būtų sukaupta kuo daugiau lėšų, iš kurių būtų tenkinami kreditoriniai reikalavimai. Teismo nuomone, toks atlyginimo nustatymas yra kreditorių teisė pasirinkti jiems tinkamiausią būdą kaip su administratoriumi atsiskaityti už darbą. Pažymėjo, kad kreditoriai turi teisę gauti iš administratoriaus ataskaitą apie panaudotas administravimui lėšas ir, atsižvelgdami į aplinkybes, bet kada gali pakeisti administravimo išlaidų ir atlyginimo administratoriui dydį.

Teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų sąmatos, nurodė, kad šioms išlaidoms skiriamų lėšų paskirtis — užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų vykdymą ir greitesnį jų užbaigimą. Tai tiesioginės bankrutuojančios įmonės išlaidos, numatytos bankroto procedūrų vykdymui užtikrinti. Iš kreditorių susirinkimo protokolo turinio matyti, kad klausimas dėl administravimo išlaidų tvirtinimo buvo sprendžiamas kreditoriams susipažinus su administratoriaus ataskaitoje pateikta informacija apie bankrutuojančią įmonę. Didžiąją tvirtinamos administravimo išlaidų dalį – 80 000 Lt – sudaro būtent teisinės išlaidos profesionaliam įmonės interesų atstovavimui teisme. Byloje nėra įrodymų, kad atstovavimo išlaidos neatitinka nustatytų teisės aktuose, pažeidžia įmonės kreditorių interesus, nes teisminiai procesai dar nebaigti. Be to, ir atstovavimo išlaidų teisėtumo kontrolė priklauso kreditorių kompetencijai.

Teismas, vertindamas taikos sutarties sudarymo galimybę, pažymėjo, kad visi kreditoriai (99,94 proc. visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos), išskyrus pareiškėją, nematė galimybių ir sąlygų taikos sutarties sudarymui. Nėra duomenų, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 28 straipsnio l dalyje nurodyt subjektai būtų pateikę pasiūlymą taikos sutarčiai sudaryti, nors pareiškėjas yra įmonės savininkas ir turėjo galimybę bendrauti su kitu savininku dėl bendro sprendimo priėmimo. Tačiau pats pareiškėjas, kaip įmonės savininkas ir direktorius, pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad atsiskaityti su kreditoriais galimybių nėra ir nebus, ir kad kitam akcininkui – V. K. įteiktas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo. Esant tokioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, kad V. K. yra žinoma apie pradėtą bankroto bylą, todėl jis turėjo galimybę svarstyti taikos sutarties klausimą nuo kreipimosi į teismą ir priimti sprendimą laisva valia. Teismo nuomone, administratorius neturi teisės nustatinėti akcininkams terminą taikos sutarčiai sudaryti. Be to, byloje nėra jokių įrodymų, kad aptariamas akcininkas turi finansinę galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ar kad būtų pareiškęs norą tai padaryti.   

    Teismas, spręsdamas dėl nutarimo pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, nurodė, kad pagal imperatyvią IBĮ 30 straipsnio 2 dalies nuostatą teismas pripažįsta įmonę bankrutavusia ir priima nutartį likviduoti, jei per tris mėnesius nuo nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimus įsiteisėjimo dienos nebuvo priimta nutartis dėl taikos sutarties sudarymo. Nagrinėjamu atveju kreditorių reikalavimai buvo patvirtinti 2010 m. birželio 27 d. nutartimi, todėl šią dieną yra praėję nurodyti 3 mėnesiai, o pasiūlymo taikos sutartį sudaryti kreditoriai negavo. Todėl šis skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas yra visiškai teisėtas.

Teismas taip pat pažymėjo, kad kreditoriai pagrįstai nutarė panaikinti turto areštą, nes jo nepanaikinus, nėra galimybės disponuoti įmonės turtu, kaip tai numatyta ĮBĮ 14 straipsnio l dalyje. Apribojimų panaikinimas būtinas sklandžiam ir terminus atitinkančiam turto pardavimo procesui.

   

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

 

Apeliantas S. L. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir skundą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde iš esmės pakartojamas skundo pirmosios instancijos teismui turinys, taip pat nurodomi tokie papildomi argumentai:

1. Teismas netinkamai įvertino apelianto pateiktus įrodymus.

2. Teismas, spręsdamas dėl administravimo išlaidų, patirtų iki pirmojo kreditorių susirinkimo, dydžio, vadovavosi tik administratoriaus paaiškinimais, nors pastarasis jokių įrodymų apie buhalterinės apskaitos išlaidas nepateikė. Be to, nėra jokių įrodymų, kokios buhalterinės išlaidos buvo suteiktos. Administratorius pirmosios instancijos teismui pateikė ataskaitą už teisines paslaugas 2 435,13 Lt sumai, tačiau iš jos nėra aišku, kas šias paslaugas suteikė, ar jos apskritai buvo suteiktos; taip pat nepateikta už šias paslaugas išrašyta sąskaita.

3. Teismo argumentas, kad bankroto administratorius turi daugiametę patirtį įmonių administravimo srityje ir todėl jam yra žinomas įkainių ir suteikiamų paslaugų santykis, yra visiškai nepagrįstas ir akivaizdžiai parodo, jog administratorius nesiima jokių veiksmų administravimo išlaidoms sumažinti.

4. Teismo argumentas, kad esą administratorius dalyvauja visose bylose kartu su atstovu, yra nepagrįstas ir negali būti vertinamas kaip poreikis nustatyti didesnes administravimo išlaidas, nes už tą patį darbą sumokama du kartus: atstovui, vedančiam bylą, ir administratoriui.

5. Teismas nepagrįstai sprendė, kad kiti bankroto administratoriai nebuvo susipažinę su nagrinėjamos bankroto bylos specifika ir probleminiais aspektais. Šie bankroto administratoriai tinkamai įvertino savo galimybes administruoti įmonę, todėl teismas nepagrįstai nevertino pastarųjų nurodytų atlyginimo dydžių.

6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė įrodymų, jog atstovavimo išlaidos neatitinka teisės aktų. Apeliantas buvo nurodęs konkretų teisės aktą, jo taikymą pagrindė teismų praktika. Sėkmės mokesčio teismai nepriteisia, nes tai yra kliento ir atstovo susitarimo reikalas. Šiuo atveju sėkmės mokestis yra per didelis, o administratorius net nebandė ieškoti pigiau teisines paslaugas teikiančių asmenų.

Atsakovas BUAB „GL Invest“ prašo skundą atmesti ir savo atsiliepime iš esmės pakartoja pirmosios instancijos teisme išdėstytus argumentus. Papildomai nurodoma, kad, nors apeliantas ir kaltina teismą netinkamai įvertinus įrodymus, tačiau konkrečiai nepasisako, kokių aplinkybių teismas neištyrė arba kurias aplinkybes ir kodėl neteisingai įvertino. Apeliantas taip pat nepagrindžia, dėl kokių materialiosios ar proceso teisės normų pažeidimų skundžiama nutartis galėtų būti pripažinta neteisėta ir (arba) nepagrįsta. Dėl šių priežasčių apelianto skundas neatitinka jam įstatymo keliamų turinio reikalavimų.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

 

V. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Nagrinėjamoje apeliacinėje byloje keliamas kreditorių susirinkimo nutarimų pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.

 

Dėl administratoriaus atlyginimo ir kitų administravimo išlaidų dydžio

Teismų praktikoje pripažįstama, kad nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo priklauso administratoriaus atlyginimo dydis, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Teismas negali nustatyti atlyginimo administratoriui, tačiau, kilus ginčui ir administratoriui skundžiant kreditorių susirinkimo nutarimą, teismas įvertina, ar kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimas atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, ar pagrįstas ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodytais specialiaisiais kriterijais. Tuo atveju, jei teismas nustato, kad tokie kriterijai pažeisti, jis naikina kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoda klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodydamas pažeidimus. Taip pat pažymima, kad administratoriui, teikiančiam tvirtinti administravimo išlaidų sąmatą teismui iki pirmojo kreditorių susirinkimo, vėliau – kreditorių susirinkimui, tenka pareiga motyvuotai pagrįsti, kodėl atitinkamos administravimo išlaidos (pvz., patalpų nuomos, pašto, teisinių paslaugų, šildymo ir pan.) yra būtinos ir kodėl būtent toks išlaidų dydis reikalingas, norint užtikrinti tinkamą bankrutuojančios įmonės administravimą. Tiek tais atvejais, kai administravimo išlaidų dydį nustato teismas, tvirtindamas administratoriaus pateiktą sąmatą, tiek tada, kai administravimo išlaidų sąmatą nustato kreditorių susirinkimas, administratorius turi pagrįsti prašomų administravimo išlaidų dydį, vėliau pateikti kreditorių susirinkimui patirtas išlaidas patvirtinančius ir finansinės atskaitomybės dokumentams keliamus reikalavimus atitinkančius dokumentus (ĮBĮ 23 str. 4 p.). Atitinkamai kreditorių susirinkimas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, turi nustatyti tokias administravimo išlaidų ribas, kurios leistų administratoriui sklandžiai atlikti administravimo procedūras ir netrikdytų bankroto bylos nagrinėjimo eigos. Teismas, kaip minėta, vykdo administravimo išlaidų pagrįstumo ir pakankamumo kontrolę, todėl pagal administratoriaus pareiškimą turi teisę panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimą ir perduoti klausimą kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities valstybinės mokesnių inspekcija v. BUAB ,,Šilterma“, bylos Nr. 3K-3-486/2010).

Teisėjų kolegijos nuomone, negalima sutikti su apelianto argumentu, kad iki pirmojo kreditorių susirinkimo patirtos administravimo išlaidos yra nepagrįstos įrodymais, taip pat neprotingai didelės. Šias išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai (b. l. 23, 58-63). Pirmosios instancijos teismas 2010 m. gegužės 10 d. nutartimi buvo nustatęs 8 500 Lt per mėnesį administravimo sąmatą (b. l. 17). Iki pirmojo kreditorių susirinkimo praėjo daugiau kaip keturi mėnesiai, todėl realiai patirtos išlaidos nurodytos sąmatos neviršija. Atsižvelgiant į administratoriaus paaiškinimus, kad nurodytu laikotarpiu dėl ankstesnio netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo ir pasiruošimo mokestiniam ginčui išaugo buhalterinio darbo apimtys, apskaitą tvarkančios įmonės 1 210 Lt atlyginimas nelaikytinas per dideliu. Advokatams sumokėta 2 435,13 Lt suma taip pat nelaikytina neprotinga, nes už juos buvo parengti trys ieškiniai (b. l. 63).

Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kad administratoriui nustatytas atlyginimas neatitinka aukščiau išvardintų kriterijų ir pažeidžia bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Visų pirma būtina pažymėti, kad įmonė toliau veiklos nevykdo, o joje dirbo tik vienas darbuotojas. Įmonės kreditorių skaičius yra nedidelis: šiuo metu yra patvirtinti tik keturių kreditorių finansiniai reikalavimai, dar kelių kreditorių reikalavimus ruošiamasi ginčyti. Didžiausią įmonės turto dalį – 6 mln. Lt iš 7 mln. Lt – sudaro žemės sklypai, kurie įkeisti vienam iš kreditorių. Patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma sudaro 5 mln. Lt. Visi šie duomenys pateikti administratoriaus veiklos ataskaitoje (b. l. 16-17). Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad administravimo procedūros nebus tokios sudėtingos, kad nustatytą administratoriaus atlyginimą būtų galima laikyti proporcingu būsimam darbui (ĮBĮ 36 str. 3, 5 d.). Pirmosios instancijos teismo bylos sudėtingumu įvardintas turto realizavimas krizės sąlygomis, teisėjų kolegijos nuomone, jam jokios apčiuopiamos įtakos neturi. Tuo labiau, kad iš atlyginimo apskaičiavimo formuluotės matyti, kad nekilnojamąjį turtą, kuris visas įkeistas, gali perimti hipotekos kreditorius. Be to, nekilnojamojo turto rinka pamažu atsigauna. Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos, bankrutuojanti įmonė šiuo metu dalyvauja tik šešiose bylose, kas taip pat neparodo bankroto bylos sudėtingumo. Kaip teisingai nurodė apeliantas, vien buhalterine verte pardavus nekilnojamąjį turtą, administratoriaus atlyginimas siektų 361 860 Lt be PVM. Dėl nurodytų aplinkybių administratoriui nustatytas atlyginimas turi būti peržiūrėtas, įskaitant ir jo žemiausią dydį, kuris taip pat šioje situacijoje laikytinas nepagrįstu. Be to, nustačius žemiausią atlyginimo dydį, privalo būti nustatyta ir jo maksimali riba.

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su apeliantu, kad būtinumas nustatyti 125 000 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmatą nėra tinkamai pagrįstas. Visų pirma pažymėtina, kad pats bankroto administratorius pripažįsta, jog bankrutuojančios įmonės buhalterija nebuvo labai sudėtinga (b. l. 8), todėl, jei atlygis už finansinės apskaitos paslaugas iki pirmojo kreditorių susirinkimo gali būti pateisinamas aukščiau nurodytomis aplinkybėmis, tai vėlesnis būtinumas mokėti analogiško dydžio atlyginimą stokoja pagrįstumo. Administratorius užmokestį advokatams, mokėtiną už atstovavimą vienoje mokestinėje byloje, grindžia tokios bylos sudėtingumu, tačiau nei tai pagrindžiančių įrodymų, nei susitarimų su advokatais, galinčių pagrįsti tokią neįprastai didelę išlaidų sumą, nėra pateikta. Nurodyti duomenys privalo būti pateikti kreditorių susirinkimui, iš naujo nagrinėsiančiam klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo.

 

Dėl kitų skundžiamų  kreditorių susirinkimo nutarimų

Apeliantas taip pat nesutinka su kreditorių susirinkimo nutarimu nesudaryti taikos sutarties su bankrutuojančia įmone ir iš jo sekančių sprendimų pripažinti įmone bankrutavusia ir likviduojama, panaikinti jos atžvilgiu taikomą turto areštą. Šiuo atvejų teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, išsakytais šių nutarimų atžvilgiu. Apeliantas iš esmės nepateikė jokių motyvų, pagrindžiančių šios teismo nutarties dalies nepagrįstumą ir neteisėtumą, todėl ji paliktina nepakeista.

 

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų sąmatos nustatymu, todėl šioje dalyje priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikinti, o nurodyti klausimai perduotini iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį dalies, kuria atmestas pareiškėjo S. L. skundas dėl 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirmojo BUAB „GL Invest“ kreditorių susirinkimo protokolo 4 ir 6 punktuose įtvirtintais klausimais priimtų nutarimų pripažinimo negaliojančiais, panaikinti ir šioje dalyje skundą tenkinti.

Perduoti BUAB „GL Invest“ kreditorių susirinkimui iš naujo svarstyti 2010 m. rugpjūčio 19 d. pirmojo kreditorių susirinkimo protokolo 4 ir 6 punktuose įvardintus klausimus dėl bankroto administratoriaus atlyginimo nustatymo ir administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

 

 

 

Teisėjai	Algirdas Gailiūnas
	Audronė Jarackaitė
	Vigintas Višinskis