Civilinė byla Nr. e2-11558-812/2021
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04103-2021-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.9.2; 2.6.11.1;3.2.6.1.;
(S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 26 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Daina Lisaitė,
sekretoriaujant Živilei Užkurytei,
dalyvaujant ieškovės (duomenys neskelbtini) atstovui vadovui I. D., advokatui Aleksandrui Pociui,
atsakovės (duomenys neskelbtini) atstovui advokato padėjėjui Mariui Bakanauskui,
nedalyvaujant atsakovei (duomenys neskelbtini),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovei (duomenys neskelbtini) dėl piniginių lėšų priteisimo.
Teismas
n u s t a t ė :
1. Ieškovė (duomenys neskelbtini) prašo priteisti iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 1633 Eur, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas,
2. Ieškinyje, dublike (2021-05-12 Nr. DOK-61438) ieškovė nurodė ir teismo posėdžio metu ieškovės atstovai paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) verčiasi statybų veikla, atlieka vidaus apdailos darbus. 2021-01-25 ieškovės atstovas - vadovas I. D. (toliau – ir ieškovės atstovas) su klientu nuvyko į atsakovės (duomenys neskelbtini) parduotuvę ir užsakė statybines medžiagas – plyteles ir parketlentes. Gaminius rinkosi pagal parduotuvėje buvusius pavyzdžius. (duomenys neskelbtini) atstovui buvo paaiškinta, kad parketlentės yra sandėlyje, o plyteles reikia atvežti iš kito sandėlio. Pagal kasos pajamų kvitą buvo paliktas 800 Eur avansas už plyteles (Kasos pajamų kvitas Serija IND-E21 Nr. 000004). 2021-02-05 atsakovės atstovas pranešė, kad prekės yra sandėlyje. Ieškovės atstovas I. D. atvyko į parduotuvę, kur buvo parengta 1633 Eur sumai PVM sąskaita-faktūra IND Nr. 21-000044 už statybines medžiagas (plyteles CR Karelia Rovere 20×120). Tik ieškovės atstovui apmokėjus PVM sąskaitą-faktūrą, su ja buvo galima vykti į atsakovės sandėlį, esantį kitoje miesto dalyje esančiose patalpose atsiimti prekių. Ieškovės atstovas sumokėjo trūkstamą 833 Eur kainą už plyteles. Už parketlentes buvo sumokėta atskirai 1487,6 Eur (be PVM), pagal atskirą buhalterinį dokumentą.
3. Sumokėjus pardavėjo nurodytą kainą, ieškovės atstovas nuvyko į atsakovės sandėlį, kuriame atsiėmė dalį apmokėtų prekių (plytelių) – 5-6 pakuotes, nes transporto priemonė neleido pasiimti viso užsakymo iš karto. Plytelės buvo supakuotos originaliose pakuotėse, pakuočių pažeidimų nebuvo, todėl ieškovės atstovas jas parsivežė į objektą. Objekte išpakavus prekes paaiškėjo, kad visos plytelės turi akivaizdžių trūkumų – ties viduriu nuskilę visų plytelių šonai. Plytelės turėjo būti klojamos ant grindų, matomoje vietoje, ieškovė buvo atsakinga už kokybišką apdailos darbų atlikimą užsakovui, dėl plytelių išmatavimų ir rastų pažeidimų jų nebuvo galima nei panaudoti, nei pašalinti jų defektų, todėl ieškovės atstovas tą pačią dieną grąžino jas į atsakovės sandėlį. Kitos pakuotės buvo likę pas atsakovę. Pristačius nekokybiškas plyteles į sandėlį, ieškovės atstovas nuvyko į atsakovės centrinę būstinę ir pareikalavo, kad būtų grąžinti sumokėti už nekokybiškas prekes pinigai, nes objekte darbai baigiami, ieškovė neturi laiko laukti naujo užsakymo, dėl kurio atvykimo atsakovė negalėjo nurodyti tikslaus laiko. Ieškovės atstovas, grąžindamas prekes į atsakovės sandėlį matė, kad atsakovės sandėlio darbuotojai buvo pradėję prekių apžiūrą, ieškovės atstovas apžiūroje nedalyvavo, nes atsakovės atstovai sakė, kad apie apžiūros rezultatus praneš ir tai padarė - atsakovės vadovas žodžiu pranešė ieškovės atstovui, kad sugadintas visas užsakymas, o atsakovės sandėlio darbuotojas nurodė, kad netinkamos kokybės prekės pasitaiko nebe pirmą kartą. Todėl ieškovės atstovas nesutinka su atsakovės argumentais, kad pažeista buvo tik dalis plytelių ir tik ta dalis, kurią parsivežė į objektą ieškovės atstovas, todėl nėra pagrindo grąžinti ieškovei visos sumokėtos kainos už prekes. Neatsižvelgiant į nustatytus prekių trūkumus, atsakovė atsisakė grąžinti pinigus už plyteles, ieškovės atstovas buvo išstumtas iš patalpų, o įėjimo durys buvo užrakintos. Ieškovė atsisakė viso užsakymo, atsakovė be ginčo grąžino pinigus už partketlentes, tačiau dėl nežinomų priežasčių atsisakė grąžinti pinigus už plyteles ir nepasiūlė abiem šalims priimtino ginčo sprendimo būdo.
4. Vadovaudamasi CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktu ieškovė pareikalavo atsakovę grąžinti sumokėtą kainą, 2021-02-05 išrašydama ir pateikdama elektroninio ryšio priemonėmis atsakovei debetinę PVM sąskaitą faktūrą Serija 4 Nr. 21-01. 2021-02-11 atsakovė pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad defektinių prekių pavyzdžiai yra išsiųsti gamintojui ir atsakovė laukia jų atsakymo, taip pat nurodė, kad atsakovė nesuteikia galimybės atsisakyti prekių ir atgauti sumokėtą kainą, kadangi plytelės buvo vežamos pagal specialų užsakymą, jų grąžinti ir atsisakyti užsakymo ieškovė negali. Sudarant pirkimo-pardavimo sandorį ieškovė nebuvo informuota apie tai, kad tai yra specialus užsakymas ar taikomos kokios nors ypatingos sąlygos plytelių įsigijimui. Tariantis dėl prekės įsigijimo, atsakovės atstovas informavo tik apie tą sąlygą, kad prekės bus sandėlyje po dviejų savaičių.
5. Pagal pirkimo–pardavimo sutartį reglamentuojančių teisės normų nuostatas pardavėjas privalo parduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.317, 6.333 straipsniai). CK 6.327 straipsnis numato, kad parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, – įprastus reikalavimus. Pardavėjas pagal sutartį ir šį kodeksą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau. CK 6.317 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta garantijos pagal įstatymą taisyklė reiškia, kad perduodamų daiktų kokybė ir jų nuosavybės teisės priklausymas pardavėjui yra vienas iš esminių reikalavimų vykdant jo pareigą perduoti daiktus. Pagal pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas privalo perduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo - pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (LR CK 6.333 straipsnis). CK 6.333 straipsnio 2 dalyje detalizuojama pardavėjo pareiga garantuoti pirkėjui daikto kokybę, t. y. daikto atitiktį sutarties sąlygoms ir, kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daikto trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti. Paslėptais laikomi daikto trūkumai, kurie negali būti paprastai nustatomi priimant ir tikrinant daiktą (pvz., apžiūrint jį, trumpalaikiai įjungiant), o paaiškėja pradėjus daiktą eksploatuoti ar kitaip pagal paskirtį naudoti. Pareigos garantuoti paslėptų trūkumų nebuvimą pardavėjas neturi tik tais atvejais, jeigu pirkėjas, sudarydamas sutartį, žino apie juos arba paslėpti daikto trūkumai yra akivaizdūs, t. y. juos galima pastebėti apžiūrint daiktus be jokio specialaus tikrinimo ar tyrimo. Be to, tokie paslėpti daiktų trūkumai pirkėjui turi būti žinomi jau sudarant sutartį, o ne po jos sudarymo. Taigi pardavėjas atsako už bet kokius daikto trūkumus, jeigu jų atsirado prieš parduodant daiktus arba juos lėmė priežastys, atsiradusios iki daiktų pardavimo. Įstatyme nustatyta, kad daiktai laikomi neatitinkančiais kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
6. Ieškovės atstovas prekių atsiėmimo metu neturėjo galimybės visapusiškai apžiūrėti plytelių, nes jos buvo gamyklinėje pakuotėje. Prekės buvo nedelsiant išpakuotos jas parsivežus ir paaiškėjo jų trūkumai. Atsakovė netinkamai įvykdė savo prievolę – parduoti daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Atsakovei atsisakius patenkinti ieškovės reikalavimą dėl sumokėtos kainos grąžinimo, konstatuotini atsakovės neteisėti veiksmai (sutartinės pardavėjo pareigos neįvykdymas), ieškovės nuostoliai ir tiesioginis priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėto veikimo bei ieškovės nuostolių.
7. 2021-01-25 tarp šalių sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris buvo įprastas. Šalims aptarus plytelių pristatymo terminą, dėl jokių kitų papildomų ar išskirtinių sąlygų nebuvo tariamasi. Pirkėjas už dviejų savaičių turėjo atsiimti prekes iš pardavėjo sandėlio po visiško atsiskaitymo. Gauti daiktai buvo apžiūrėti iš karto pristačius juos į iškrovimo vietą. Nustačius daiktų neatitikimą įprastiems reikalavimams, ieškovė nedelsiant juos grąžino atsakovei (pardavėjai) ir pareiškė pretenziją. Ieškovė tinkamai įvykdė savo kaip pirkėjo pareigas ir tiesiogiai (sutartimi) ar netiesiogiai (veiksmais ar neveikimu) nėra prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Aplinkybė, kad atsakovė parduoda ne savo gamybos prekes, ir netgi tuo atveju, jeigu prekių brokas atsirado gamybos procese, neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės už netinkamos kokybės prekių tiekimą. Atsakovė, įsipareigojusi pateikti kokybiškas prekes, už gamintojo veiksmus atsako kaip už savo. Pardavėjas privalo pagal pirkimo-pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Pardavėjo garantija (patvirtinimas) dėl daiktų nuosavybės teisės ir jų kokybės yra, nepaisant to, ar tokia garantija pirkimo-pardavimo sutartyje numatyta, ar ne (garantija pagal įstatymą) (LR CK 6.317 straipsnis).
8. Atsakovė deklaratyviai teigia, kad iš karto geranoriškai ėmėsi spręsti klausimą, pateikė pretenzijos sprendimo eigą. Priešingai, atsakovės atstovas I. V. pinigus grąžinti atsisakė, prieš ieškovės atstovą panaudojo fizinę jėgą, elgėsi pašaipiai, į ieškovės kreipimąsi žodžiu ir raštu nereagavo, išskyrus deklaratyvaus pobūdžio pareiškimus. Jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų, įstatymas numato ieškovės (pirkėjos), o ne atsakovės (pardavėjos) teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą. Ieškovė pasinaudojo CK 6.334 straipsnyje numatyta teise – pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakė sutarties.
9. Teismų praktikoje nurodoma, kad pagal CK 6.242 straipsnio nuostatas asmeniui, be teisinio pagrindo gavusiam kito asmens turtą, privalu jį grąžinti. Kad tokia prievolė atsirastų, turtą praradęs asmuo turi įrodyti, jog šis praradimas neturi teisinio pagrindo, t.y. nei konkretaus teisės akto, nei sandorio pagrindu asmuo neturėjo teisės gauti ginčo turtą. Prievolė grąžinti turtą, gautą be teisinio pagrindo (nesant nei teisinio akto, nei sandorio prievolei atsirasti) gali atsirasti ir tada, kai iš pradžių buvo teisinis pagrindas šį turtą gauti, o vėliau šis pagrindas išnyko. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti sutartą kainą už parduodamą prekę, tačiau perdavusi ieškovei kokybės reikalavimų neatitinkantį daiktą, teisę gauti už jį sutartą kainą prarado. Praradus teisę gauti sutartą kainą ir atsisakius grąžinti jau sumokėtus pinigus, atsakovės praturtėjimas negali būti pateisinamas. Šalys viena kitos atžvilgiu neturi vienarūšių priešpriešinių reikalavimų, ieškovė, išskyrus ieškinio pareiškimą, neturi galimybių apginti savo pažeistų teisių kitais gynybos būdais, kaip tik reikšdama reikalavimą teisme dėl nepagrįsto praturtėjimo. Egzistuoja visos būtinos sąlygos tam, kad konstatuoti atsakovės nepagrįstą praturtėjimą.
10. Pagrindinė PVM sąskaitos faktūros paskirtis yra buhalterinė mokestinė, tai - apskaitos dokumentas, patvirtinantis ūkinę operaciją ir turintis nustatytus privalomus rekvizitus. Priėmimo-perdavimo aktas – dokumentas, kuris surašomas siekiant patvirtinti turto, nekilnojamojo turto, prekių ir kt. perdavimo faktą, tam tikros sąlygos ir naudojimo sfera (naudojimas, saugojimas ir kt.). Ginčo atveju šalys nesudarė prekių priėmimo-perdavimo akto. Atsakovė, tapatinama 2021-02-05 PVM sąskaitą faktūrą serija IND Nr. 21-000044 su priėmimo-perdavimo aktu, iš esmės klysta.
11. Atsakovė, vadovaudamasi LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 83 straipsnio nuostatomis, įformindama prekių grąžinimą, išrašė atsakovei debetinę sąskaitą faktūrą. Aplinkybė, kad atsakovė neįtraukė į gaunamų PVM sąskaitų faktūrų registrą ieškovės pateiktos PVM sąskaitos faktūros, traktuotina kaip buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas.
12. Atsakovė (duomenys neskelbtini) su pareikštu ieškiniu nesutinka, ieškinį prašo atmesti ir priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į ieškinį (2021-05-06 Nr. DOK-58703), triplike (2021-06-14 Nr. DOK-77767) atsakovė nurodė ir atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2021-01-21 ieškovė užsakė iš atsakovės 60,48 kv.m. plytelių CR Karelia Rovere 20×120, kodas PA-CRKARO20/120 (toliau – ginčo plytelės). 2021-01-21 ieškovė atliko 1633 Eur (įskaitant PVM) mokėjimą už užsakytas ginčo plyteles. 2021-02-05 atsakovė iš gamintojo Ispanijoje „Pamesa Ceramica“ (toliau – gamintojas) gavo ginčo plyteles ir pranešė ieškovei, kad ji gali plyteles apžiūrėti ir atsiimti. 2021-02-05 ieškovė nuvyko atsiimti ginčo plytelių iš atsakovės sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini).
13. Ieškovė ginčo plyteles apžiūrėjo, atsiėmė, pasikrovė į savo transporto priemonę, pasirašė 2021-02-05 serija IND Nr. 21-000044 PVM sąskaitą – faktūrą ir išvyko. Tą pačią dieną ieškovė elektroniniu paštu pateikė reikalavimą dėl 1633 Eur (įskaitant PVM) grąžinimo už nekokybiškas prekes, nurodė, kad ginčo plytelių kraštai nuskilę. Atsakovė nurodė ieškovei, kad dėl plytelių galimo broko atsakovė - pardavėja nesprendžia, reikia ginčo plytelių gamintojo patvirtinimo, gauti gamintojo patvirtinimą ar paneigimą dėl galimo broko užtruks, kadangi galimai brokuotų plytelių vienetai bus skaičiuojami ir siunčiami gamintojui įvertinti. Atsakovė nurodė, kad tuo atveju, jei atitinkamas kiekis ginčo plytelių bus pripažintas brokuotu, tą plytelių kiekį pakeis naujomis. Brokuotų ginčo plytelių keitimo atveju, taip pat reikės palaukti, kadangi pagal užsakymą parduodamos/keičiamos plytelės siunčiamos iš gamintojo.
14. Ieškovė neprieštaravo, plyteles grąžino į atsakovės sandėlį. Atsakovės darbuotojams patikrinus grąžintas ginčo plyteles, brokuotų arba pažeistų plytelių iš visų 42 vnt. pakuočių buvo vos kelios. Tą pačią dieną ieškovės atstovas grįžo pas atsakovę į pardavimo vietą (duomenys neskelbtini), ėmė reikšti pretenzijas dėl sugadintų ginčo plytelių, siekė fotografuoti atsakovės vidinius dokumentus, elgėsi agresyviai, todėl buvo išprašytas iš atsakovės patalpų. 2021-02-05 ieškovė išrašė atsakovei PVM sąskaitą – faktūrą serija 4 Nr. 21-01 1633 Eur sumai (įskaitant PVM) dėl grąžinamų brokuotų prekių. 2021-02-11 atsakovė informavo ieškovę, kad defektinės prekės yra išsiųstos gamintojui įvertinti dėl galimo broko, bus laukiama atsakymo iš ginčo plytelių gamintojo. Ieškovė į atsakovę nebesikreipė, su atsakove nebendravo.
15. Atsakovė nėra ginčo plytelių gamintoja ir negali atsakyti dėl galimai esančio ginčo plytelių broko. Atsakovė niekada neatsisakė spręsti kilusios situacijos dėl brokuotų ginčo plytelių pakeitimo ar pinigų už dėl atsakovės kaltės apgadintų plytelių grąžinimo. Ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovė iš karto geranoriškai ėmėsi spręsti klausimą, pateikė ieškovės pateiktos pretenzijos sprendimo eigą, aiškiai nurodė ieškovei, kad dėl brokuotų ginčo plytelių sprendžia ne atsakovė, kuri yra tik tiekėjas ir plytelėms nesuteikia gamyklinės garantijos, tai atlieka gamintojas. Atsakovė neturi teisės spręsti dėl ginčo plytelių broko ir atskirai nuo gamintojo neturi priemonių ir kartu galimybių vertinti prekės kokybę. Ieškovė yra juridinis asmuo, verslininkas, veikiantis statybų srityje, todėl jai turi būti suprantama nusistovėjusi praktika dėl gaminių kokybės patikrinimo.
16. Ieškovė nurodo, kad neturėjo galimybių patikrinti ginčo plytelių, dėl to net ir priėmusi prekes, turi teisę konstatuoti dėl visų ginčo plytelių nekokybiškumo ir kreiptis į atsakovę dėl jų grąžinimo bei reikalauti atsakovės grąžinti ieškovės sumokėtą sumą. Ieškovė nėra nuosekli, kalbėdama apie faktines aplinkybes. Prašyme dėl teismo įsakymo išdavimo ieškovė nurodė, kad ginčo plyteles apžiūrėjo atsakovės sandėlyje ir nustatė, kad plytelės turi akivaizdžių trūkumų, taip pat, jog atsakovė atsisakė priimti ginčo plyteles. Tuo tarpu ieškinyje ieškovė nurodo, kad jos atstovui atvykus į atsakovės sandėlį, jis realiai nepatikrino ginčo plytelių pakuočių, dalį jų pasikrovė į savo transportą ir tik išsikrovimo vietoje pastebėjo, kad dalis ginčo plytelių yra brokuotos. Ieškovė taip pat vertina, kad tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė prekių pirkimo – pardavimo santykiai, kur atsakovė yra pardavėja, o ieškovė - pirkėja. Šiuo atžvilgiu civilinėje byloje nekyla ginčo dėl civilinės apyvartos santykio, susiklosčiusio tarp ginčo šalių. Tačiau atsakovė neturi pagrindo sutikti su ieškove, kad ieškovė savo sutartinius įsipareigojimus įvykdė, o atsakovė - ne.
17. Ieškovė užsakė ginčo plyteles, o atsakovė pagal konkretų užsakymą jas atgabeno iš gamintojo ir pateikė ieškovei. Iš 2021-02-05 PVM sąskaitos – faktūros, serija IND Nr. 21-000044 matyti, jog ieškovė, atsiimdama ginčo plyteles, sąskaitą pasirašė, nepažymėjo ginčo plytelių defektų ir prekes besąlygiškai priėmė. PVM sąskaita– faktūra yra ir prekių priėmimo - perdavimo aktas, patvirtinantis prekių perėjimą ieškovės dispozicijon. Pagal teismų praktiką vienos iš sutarties šalių išrašyta PVM sąskaita – faktūra savaime nėra sutartis, o vertintina kaip sutartinius santykius patvirtinantis dokumentas. Ieškovė niekada nereikalavo, kad būtų parengtas prekių priėmimo-perdavimo aktas, jai pakako atsakovės išrašytos PVM sąskaitos – faktūros, kurioje aiškiai nurodytos perduodamos prekės, jų kiekis ir kaina, kas yra įprasta praktika pirkimo – pardavimo santykiuose. PVM sąskaita – faktūra yra rašytinis bei pačios ieškovės parašu patvirtintas dokumentas, kuriuo patvirtinama ne tik apie prekių perėjimą ieškovės dispozicijon, tačiau ir apie sutartinių santykių įvykdymą iš abiejų sutarties šalių pusių. Todėl ieškovės argumentai, kad atsakovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, nepagrįsti.
18. Be to, atsakovė nepriėmė ieškovės 2021-02-05 išrašytos debetinės PVM sąskaitos – faktūros, serija 4 Nr. 21-01, 1633 Eur sumai (įskaitant PVM). Sąskaitą ieškovė išrašė nepagrįstai ir vienašališkai, norėdama atsisakyti visų prekių, nors nurodė, kad tik dalis plytelių yra nekokybiškos. Ieškovės išrašyta debetinė sąskaita neturi ir neturės jokio teisinio pagrįstumo bei atsakovės atžvilgiu - jokios juridinės galios, nes ginčo šalys nėra dėl to susitarę. Tarp šalių nebuvo susitarimo dėl debetinės ar kreditinės sąskaitos išrašymo. Ieškovė išrašyta debetine sąskaita grindžia savo ieškinio reikalavimą, kad tokiu atveju atsakovė nepagrįstai praturtėjo.
19. Byloje iš esmės kilo ginčas dėl to, kad dalis ginčo plytelių galimai yra brokuotos. Tačiau ieškovė dėl galimai brokuotų ginčo plytelių į atsakovę kreipėsi po to, kai raštu patvirtino apie prekių perėmimą savo dispozicijon, todėl teigti, kad dalis ginčo plytelių buvo sugadintos ar brokuotos dar iki ieškovei pasiimat prekes ir dėl to atsakovė neva neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų ieškovei dėl tinkamos kokybės prekių pardavimo, nėra pagrindo. Gamintoja pateikė atsakovei atsakymą, kad prekių brokas gamyboje nebuvo nustatytas. Prekių pakuotes atsakovė iš gamintojo gavo nepažeistas. Vadovaujantis CK nuostatomis, nuo priėmimo momento atsitiktinio prekių sugadinimo ar žuvimo rizika pereina pirkėjui. Šiuo atveju civilinėje byloje nėra paneigtas faktas, kad nuo 2021-02-05 prekių atsitiktinio sugadinimo ar žuvimo rizika perėjo ieškovei. Iš atsakovės sandėlio prekes pasiėmė savo jėgomis ir išsigabeno savo transportu ieškovė, parašu, patvirtinusi, kad plytelių atsiėmimo iš atsakovės sandėlio metu plytelių defektų nebuvo, todėl egzistuoja reali tikimybė, kad plyteles apgadino pati ieškovė.
20. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo plytelės buvo sugadintos ar brokuotos dar iki pasiimant prekes. Pirkėjui patvirtinus prekių atsiėmimą ir jas faktiškai atsiėmus iš tiekėjo, sutartiniai pirkimo – pardavimo santykiai tarp tiekėjo ir pirkėjo pasibaigė. Po šio momento išaiškėjus galimam brokui, prasideda garantinis prekių laikotarpis. Garantiniu laikotarpiu, jei toks taikomas konkrečioms prekėms, civiliniai santykiai susiklosto tarp gamintojo ir pirkėjo. Šiuo laikotarpiu tiekėjas negali atsakyti už prekių nekokybiškumą ne vien dėl to, kad jis yra tik tiekėjas, bet ir dėl to, kad nėra nustatyta, kad prekių nekokybė ar brokas atsirado iki pardavėjo (šiuo atveju atsakovo - tiekėjo) įsipareigojimų pirkėjui įvykdymo pagal prekių pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovė, ieškovei priėmus ginčo plyteles be jokių pastabų ir tik po to pareiškus pretenzijas, galėjo spręsti klausimą tik kreipdamasi tiesiogiai į gamintoją ir tai padarė, informavo apie tai ieškovę, pasiūlė klausimo išsprendimo būdą. Tačiau ieškovė, nesulaukusi sprendimo iš gamintojo, pasinaudodama kraštutine teisių gynimo priemone, kreipėsi į teismą.
21. Ieškovė savo tariamą teisių pažeidimą vertina per CK normas, reglamentuojančias pardavėjo santykius sudarius prekių pirkimo – pardavimo sutartį (CK 6.192, 6.305, 6.309 straipsniai ir kt.). Tačiau šalių sutartiniai įsipareigojimai viena kitos atžvilgiu yra įvykdyti. Ieškovė raštu patvirtino ginčo plytelių kokybę šių prekių atsiėmimo metu 2021-02-05. Ieškovei pareiškus pretenzijas, atsakovė klausimą atitinkamai perdavė analizuoti gamintojui.
22. Atsakovė nesutinka su ieškovės argumentais dėl nepagrįsto praturtėjimo. Vertinat ieškovės argumentus dėl tarp pirkėjo – pardavėjo susiklosčiusių santykių, prekių nekokybės kompensavimo pirkėjui klausimas sprendžiamas pakeičiant nekokybiškas prekes analogiškomis ir kokybiškomis arba panašiomis (jei tai įmanoma pagal prekės pobūdį), arba kompensuojant nuostolį pinigine išraiška. Bet kuriuo atveju, nekokybiškų prekių kompensacija (kokios rūšies ji bebūtų) turi atitikti nekokybiškų prekių vertę. Šiuo atveju ieškovė abstrakčiai kalba apie nekokybiškas arba sugadintas ginčo plyteles, nenurodo konkretaus kiekio, tačiau reikalauja kompensuoti už visas ginčo plyteles - 1633 Eur (įskaitant PVM). Ieškovė turėtų pagrįsti ir pateikti įrodymus, kad visos plytelės nekokybiškos ar sugadintos dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nepateikė įrodymų nei dėl viso, nei dėl dalinio plytelių kiekio nekokybės ar sugadinimo dėl atsakovės kaltės. Atsakovė nesutinka su tokia pozicija, nesiekia nepagrįstai praturtėti, tačiau siekia išsiaiškinti esmines aplinkybes ir atitinkamoje apimtyje, jei ieškovės pretenzijos pagrįstos, kompensuoti ieškovės nuostolius pakeičiant ginčo plyteles arba kompensuojant nuostolius pinigine išraiška CK nuostatų, reglamentuojančių pirkėjo ir pardavėjo sutartinius santykius, ribose.
23. Ginčo prekės yra ieškovės nuosavybė, atsakovė nėra prekių savininkė. Vien tai, kad prekės ieškovės iniciatyva buvo grąžintos į atsakovės sandėlį, o atsakovė, spręsdama situaciją dėl pateiktos pretenzijos ir galimai nekokybiškų ginčo plytelių, jas priėmė, nesudaro ieškovei teisinio pagrindo teigti, kad atsakovė nepagrįstai praturtėjo. Atsakovės atstovas pažymėjo, kad negali nei patvirtinti, nei paneigti ar atsakovė apžiūrėjo paliktas prekes, koks jų kiekis buvo pažeistas, mano, kad ieškovė turi pateikti įrodymus, kad nekokybiškos buvo visos įgytos plytelės.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
ieškinys tenkintinas.
24. Nustatyta, kad 2021-01-25 ieškovė, atstovaujama vadovo I. D., užsakė iš atsakovės (duomenys neskelbtini) 60,48 kv.m. plytelių CR Karelia Rovere 20×120. Plytelės pristatytos į atsakovės sandėlį 2021 m. vasario 5 d. Atsakovės buveinėje (duomenys neskelbtini), ieškovei buvo išrašyta 2021-02-05 PVM sąskaita-faktūra Nr. 21-000044 1633 Eur sumai, kurią ieškovės atstovas apmokėjo (2021-01-25 Kasos pajamų orderio kvitas Nr. IND-E21 Nr. 00004) ir su ja nuvyko atsiimti prekių į atsakovės sandėlį (duomenys neskelbtini). Ieškovės atstovas atsiėmė dalį prekių iš sandėlio. Iš ieškovės atstovo I. D. paaiškinimų, pateiktų byloje foto nuotraukų (2021-06-30 Nr. DOK-85296) nustatyta, kad parsivežus plyteles į objektą ir apžiūrėjus nustatyta, kad plytelių ilgosiose kraštinėse yra nuskilimai. Plytelės tą pačią dieną buvo grąžintos į atsakovės sandėlį. Ieškovei pareikalavus grąžinti pinigus už prekes, atsakovė tai padaryti atsisakė.
25. Byloje nebuvo pateikta įrodymų, kad plytelės buvo pagamintos pagal specialų užsakymą, kad jų kiekis, išmatavimai buvo individualūs ir pritaikyti ieškovės poreikiams, ir, kad dėl to pinigų grąžinimas už prekes negalimas. Ieškovė šias aplinkybes neigė, nurodydama, kad prekes išsirinko iš atsakovės prekybos salėje esančių pavyzdžių, o atsakovė ieškovės nurodytų aplinkybių nepaneigė ir nepateikė įrodymų savo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti.
26. Byloje kilo ginčas dėl prekių kokybės ir dėl to, kuri sandorio šalis – pirkėjas ar pardavėjas turi prisiimti atsakomybę už prekių kokybę. Ieškovė teigia, kad atsakovei pardavus daiktą, neatitinkantį kokybės reikalavimų, ieškovė, būdama pirkėja, turi teisę pasirinkti savo pažeistų teisių gynybos būdą ir juo pasinaudojo, kaip tai numato CK 6.334 straipsnis – atsisakė sutarties ir pareikalavo grąžinti sumokėtą kainą. Atsakovė teigia, kad įgijusi nuosavybės teise prekes, ieškovė tapo jų savininke ir jai perėjo prekių atsitiktinio sugadinimo ar žuvimo rizika, ieškovė, atsiimdama prekes, patvirtino, kad prekės neturėjo defektų, todėl už prekių defektus atsakovė nėra atsakinga. Vertinant šias aplinkybes atsižvelgiama į teisinį reglamentavimą, šalių elgesį sutartinių santykių metu, pateiktus įrodymus, bei jais grindžiamas aplinkybes.
27. Tarp šalių buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis. CK 6.333 straipsnis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas ir daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie įprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 4 dalis). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t.y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis). Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo (CK 6.333 straipsnio 1 dalis).
28. Byloje nėra ginčo, kad plytelės buvo pristatytos į atsakovės sandėlį ir paruoštos perdavimui ieškovei supakuotos gamyklinėse pakuotėse, pakuotės nebuvo pažeistos – tokias aplinkybes nurodė abi šalys. Byloje taip pat nebuvo ginčijama aplinkybė, kad ieškovės atstovas iš atsakovės sandėlio pasiėmė tik dalį pristatyto užsakymo, likusi užsakymo dalis liko atsakovės sandėlyje. Prekių atsiėmimo metu plytelės nebuvo išardytos iš gamyklinių pakuočių ir apžiūrėtos. Atsakovė, nors teigė, kad ieškovės atstovas apžiūrėjo prekes prieš jas pasiimdamas, tai patvirtinančių įrodymų nepateikė, o atsižvelgiant į tai, kad plytelės buvo supakuotos gamyklinėse pakuotėse, ir iš atsakovės nurodytų aplinkybių – pakuočių buvo net 42 vnt., teismas atmeta kaip neįtikinamus atsakovės teiginius apie tai, kad gamyklines pakuotes sandėlyje ieškovės atstovas išardė ir apžiūrėjo. Faktas, kad ieškovės atstovas pasirašė atsakovės išrašytą PVM sąskaitą faktūrą už prekių pirkimą ir už prekes apmokėjo, tik patvirtina aplinkybę, kad ieškovė nupirko, o atsakovė pardavė 60,48 kv.m. plytelių CR Karelia Rovere 20×120 ir ieškovė priėmė apmokėjimui sąskaitą. Tačiau minėtas dokumentas nepatvirtina aplinkybės, kad ieškovė priėmė prekes jas apžiūrėjusi ir patvirtino, kad nupirktos prekės neturėjo defektų. Fakto, kad parduodamos prekės neturi defektų ir atitinka įprastus kokybės reikalavimus, kad prekes atsakovė perdavė ieškovei neturinčias defektų, nepatvirtino ir atsakovė. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad prekių dalis buvo apžiūrėta ir, nustačius jų kokybės trūkumą, tą pačią dieną grąžinta pardavėjai (atsakovei) atgal į sandėlį. Todėl teismas laiko, kad įgytų plytelių kokybė buvo patikrinta per protingą terminą ieškovės atstovo, atliekančio apdailos darbus, kaip tai numato CK 6.337 straipsnio 2 dalis.
29. Iš šalių susirašinėjimo duomenų nustatyta, kad 2021-02-11 atsakovė informavo ieškovę, kad išsiuntė plytelių gamintojui pavyzdžius su galimais defektais ir nurodė, kad laukia gamintojo patvirtinimo dėl galimo broko ir pinigų grąžinimo. Tačiau iš 2021-02-05 atsakovės pateikto užklausimo gamintojo atstovams nustatyta, kad atsakovė gamintojo atstovams tik nurodė, kad klientas (ieškovė) pirko porą Karelia Rovere dėžučių iš paskutinio krovinio ir rado, kad kai kurių kraštų glazūra įtrūkusi, prašydama nurodyti ar įmanoma gauti pakeitimą. Apie tai, ar gamintojo gamykloje buvo fiksuotas brokas, kokiu būdu bus grąžinami pinigai už nekokybiškas prekes, paklausime nebuvo užsiminta. Iš 2021-05-05 „Pamesa Ceramica“ rašto atsakovei (klientei) duomenų nustatyta, kad gamintojo kokybės skyriuje nebuvo susidurta su kokybės problemomis plytelių CR Karelia Rovere 20×120 gamybos partijoje, pažeidimai galėjo atsirasti transportavimo metu.
30. Byloje pateikti ieškovės atstovo paaiškinimai, plytelių foto nuotraukos patvirtina aplinkybę, kad prekės turi mechaninio pobūdžio defektų – plytelių krašto dalis ties viduriu galimai nuskilusi ir šis defektas kartojasi tose pačiose plytelių vietose. Iš foto nuotraukų matyti, kad sujungus plyteles, krašto pažeidimas - akivaizdžiai matomas. Ieškovė teigia, kad plytelių defektai buvo rasti visose plytelėse, kurias atsivežė į objektą, o atsakovės darbuotojams patikrinus likusias sandėlyje plyteles, defektai buvo rasti ir visose kitose tos pačios partijos pakuotėse. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, kad jos darbuotojams patikrinus grąžintas ginčo plyteles, brokuotų arba pažeistų plytelių iš visų 42 vnt. pakuočių buvo vos kelios, tačiau teismo posėdžio metu atsakovės atstovas aplinkybės ar paaiškėjus galimiems plytelių defektams, atsakovė jas tikrino, ir jei tikrino, tai koks rezultatas buvo nustatytas, nebeatskleidė, įrodymų, kad atsakovės darbuotojai, patikrinę ieškovės užsakytas plyteles iš 42 vnt. pakuočių rado tik kelias pažeistas plyteles, taip pat nepateikė, nors turėjo visas galimybes tokius duomenis pateikti. Aplinkybė, kad atsakovė, būdama pardavėja, ieškovei atsisakius sutarties dėl prekių kokybės, priėmusi grąžintas prekes, nesiėmė priemonių nustatyti jų kokybės trūkumus, yra mažai tikėtina. Vadovaujantis išdėstytu darytina išvada, kad ieškovės įgytos plytelės neatitiko tokių kokybės reikalavimų ir savybių, kokių ieškovė galėjo protingai tikėtis įgydama prekes.
31. Nėra pagrindo teigti, kad ieškovė, įgijusi prekes ir prisiėmusi atsitiktinio prekių sugadinimo ar žuvimo riziką, pati sugadino parsivežtas prekes. Įrodymai, kad ieškovė atsitiktinai sugadino įgytas prekes nebuvo pateikti. Tokios išvados negalima daryti ir iš byloje nustatytų įvykių sekos ir aplinkybių – ieškovės atstovas parvežė iš atsakovės sandėlio į objektą tik dalį plytelių, plytelės buvo supakuotos gamyklinėse pakuotėse, pakuotės nebuvo pažeistos, vežimo metu ieškovės atstovas nepatyrė jokio eismo sutrikimo/ įvykio, dėl kurio galėjo pažeisti – nuskelti plytelių vidurinės dalies šonus. Be to, ir plytelių defekto vieta, defekto pasikartojimas plytelėse tose pačiose vietose sudaro pagrindą abejoti atsakovės teiginiais ir leidžia daryti išvadą, kad labiau tikėtina, jog plytelių defektai egzistavo dar iki ieškovei įgyjant plyteles nuosavybės teise. Atsakovė, kaip minėta, nepateikė įrodymų, kad buvo sugadintos tik kelios plytelės ir tik tos, kurias parsivežė ieškovė. Gamintoja atsakyme ieškovei pažymėjo, kad pažeidimai galėjo atsirasti transportavimo metu. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad plytelių jų užsakymo metu 2021-01-25 nebuvo atsakovės sandėlyje, jas atsakovė turėjo atsivežti ir tai padarė, be to, iki ieškovei įgyjant į prekes nuosavybės teisę. Vadovaujantis išdėstytu pripažįstama, kad plytelių CR Karelia Rovere 20×120 trūkumai atsirado iki jų perdavimo ieškovei arba dėl priežasčių, atsiradusių iki jų perdavimo, todėl už trūkumus atsakinga pardavėja – atsakovė (CK 6.333 straipsnio 1 dalis). Plytelių pažeidimo priežastys - gamyklinis brokas ar transportavimas nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės.
32. Ieškovė užsakė tokį plytelių kiekį, koks buvo reikalingas darbams objekte atlikti. Iš ieškovės atstovo paaiškinimų, dėl vienetinio plytelių trūkumo, užsakymo ieškovė nebūtų atsisakiusi, tačiau pažeidimai buvo rasti visose parsivežtose plytelių pakuotėse. Nors ieškovė ir nepateikė visų išpakuotų plytelių foto nuotraukų, kitų tiesioginių įgytų prekių apžiūros ir defektų fiksavimo įrodymų, iš 2021-06-11 atsakovės siųsto elektroninio laiško gamintojai matyti, kad buvo siųsta mažiausiai dešimt failų su galimomis plytelių pažeidimų nuotraukomis, kas netiesiogiai patvirtina ieškovės atstovo paaiškinimus apie defektinių plytelių mąstą. Todėl šiuo atveju taip pat neturi esminės reikšmės, kiek konkrečiai plytelių buvo netinkamos kokybės, ir, kad galėjo būti dalis plytelių ir tinkamos kokybės. Nagrinėjamu atveju net ir dalies plytelių kokybės neatitikimas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad ieškovės įgytos prekės neatitiko sutarties reikalavimų dėl perduotų daiktų kiekio, kaip tai numato CK 6.333 straipsnio 7 dalis, nes ieškovė nebūtų galėjusi panaudoti jų objekte – plytelių būtų trūkę, o iš ieškovės atstovo paaiškinimų – darbai objekte buvo baigiamieji, laukti nebuvo laiko, o atsakovė nežinojo, per kiek laiko būtų buvę įmanoma pristatyti kitas plyteles ir jas pakeisti tinkamos kokybės gaminiais bei tokių aplinkybių nenurodė ir nepagrindė teisme.
33. CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad jei parduodamas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Ištirta įrodymų visuma patvirtina, kad ieškovė pagrįstai pasinaudojo šiuo pirkėjo teisių gynimo būdu, nes jokie kiti alternatyvūs pirkėjo teisių gynimo būdai šiuo konkrečiu atveju nebūtų buvę veiksmingi. Prekės grąžintos atsakovei, sutarties ieškovė atsisakė, todėl atsakovė turi pareigą grąžinti sumokėtą už prekes kainą. Nustatytų faktinių aplinkybių ir pirkimo-pardavimo teisinių santykių reglamentavimo visuma sudaro pagrindą ieškinį tenkinti visiškai.
34. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas ir taikomas, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Ieškovės teisės apginamos taikant pirkimo-pardavimo sutarčių teisės nuostatas ir reglamentuotą gynimo būdą, ieškovė turėjo pareigą ir atliko mokėjimą atsakovei pagal pirkimo-pardavimo sutartį, todėl argumentai dėl nepagrįsto praturtėjimo laikytini pertekliniais ir teismas dėl jų nepasisako.
35. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 6 procentų dydžio metines palūkanas (kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37, 6.210 straipsniai). Atsakovės prievolė – piniginė, prievolė neįvykdyta, todėl reikalavimas priteisti procesines palūkanas yra pagrįstas ir tenkintinas, iš atsakovės priteistinos 6 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021-03-16) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos.
36. Bylinėjimosi išlaidas byloje sudaro 77,25 Eur ieškovės sumokėtas žyminis mokestis, 600 Eur procese patirtos ieškovės teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2021-03-15 Nr. CPK-5175, 2021-04-14 Nr. DOK-47997), 1275,80 Eur atsakovės patirtos teisinės pagalbos teikimo išlaidos (2021-10-06 Nr. DOK-125683). Ieškinys tenkinamas, todėl iš atsakovės priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 37 Eur žyminis mokestis už pareikštą materialinio pobūdžio reikalavimą, 600 Eur atstovavimo išlaidų. Likusi sumokėto žyminio mokesčio dalis už prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepriteistina, nes laikinąsias apsaugos priemones procese buvo atsisakyta taikyti.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (duomenys neskelbtini), j.a.k. (duomenys neskelbtini), 1 633 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus trisdešimt tris eurus) sumokėtą už prekes kainą, 6 (šešis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. kovo 16 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 637 Eur (šešių šimtų trisdešimt septynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose.
Teisėja Daina Lisaitė