Civilinė byla Nr. e2A-11-345/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-45775-2016-6

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.20.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės BnP Finance, AB apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės BnP Finance, AB ieškinį atsakovei L. K. dėl skolos, palūkanų ir netesybų priteisimo.

Teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė BnP Finance, AB kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama iš atsakovės L. K. priteisti 288,88 Eur negrąžintą kreditą, 17,96 Eur kredito mokestį, 741,89 Eur palūkanas, 27,62 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 24 Eur žyminis mokestis, 121 Eur už procesinių dokumentų rengimą.
2. Ieškovė nurodė, kad tarp UAB „Credit day“ ir atsakovės 2013 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis (toliau – Sutartis), kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka iki 2013 m. birželio 20 d. Pratęsus kredito grąžinimo terminą atsakovė turėjo grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2014 m. rugsėjo 1 d. 2016 m. lapkričio 23 d. tarp UAB „Credit day“ ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į UAB „Credit day“ skolingus asmenis. Atsakovė iki šiol nėra sumokėjusi kredito ir kredito mokesčio.
3. Atsakovė atsiliepimo į ieškovės ieškinį teismo nustatytu terminu nepateikė.

             II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei BnP Finance, AB iš atsakovės L. K. 288,88 Eur negrąžinto kredito, 17,96 Eur kredito mokesčio, 117,72 Eur palūkanų, 3,38 Eur delspinigių, 6 Eur žyminį mokestį, 20 Eur bylinėjimosi išlaidas procesiniams dokumentams parengti, iš viso – 453,94 Eur, bei 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą 427,94 Eur sumą nuo bylos iškėlimo 2016-12-15 teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
5. Teismas konstatavo, kad atsakovė negrąžino 288,88 Eur kredito, į ieškovės 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimą sumokėti skolą nereagavo, todėl padarė išvadą, kad atsakovė laikytina pažeidusia prievolę ir iš atsakovės ieškovės naudai priteistinas nesumokėtas 288,88 Eur kreditas ir 17,96 Eur kredito mokestis.
6. Teismas, spręsdamas klausimą dėl prašomų priteisti iš atsakovės 741,89 Eur palūkanų, atsižvelgė į sutartinių teisinių santykių pobūdį, į tai, kad atsakovė yra vartotoja, sudarydama sutartį buvo silpnesnioji sutarties šalis, turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Teismas konstatavo, jog Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte numatytos palūkanos, pagal šalių susitarimą mokamos tik esant sutarties pažeidimui, atlieka ne mokesčio už pinigų skolinimą funkciją, o kompensuojamąją funkciją už prievolės įvykdymo termino praleidimą, todėl savo esme yra sutartinės netesybos. Teismo vertinimu, norėdama, kad būtų priteisti didesni nei minimalūs nuostoliai, ieškovė privalo juos įrodyti. Ieškovė tokių įrodymų nepateikė.
7. Teismas padarė išvadą, jog prašomos priteisti palūkanos po paskolos termino praleidimo yra nepagrįstai didelės, pažeidžia Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo, įsigaliojusio 2011 m. balandžio 1 d., 11 straipsnio 8 dalyje nustatytą minimalų vartotojų teisių apsaugos standartą, todėl mažintinos iki 0,05 proc. už vieną dieną (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 3 dalis), tai sudaro 117,72 Eur palūkanų laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki 2016 m. lapkričio 23 d. (815 kalendorinių dienų), o likusi ieškovės reikalavimo dalis dėl palūkanų, paskaičiuotų po kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmestina. Iš viso iš atsakovės ieškovės naudai priteistinos 117,72 Eur palūkanos.
8. Teismas, pripažinęs ieškovės prašomas priteisti palūkanas netesybomis, bei vadovaudamasis Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalimi, CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, CK 6.256 straispnio 1 dalimi, CK 6.256 straipsnio 2 dalimi ir CK 6.258 straipsnio 1 dalimi, konstatavo, jog iš atsakovės priteistina 3,38 Eur delspinigių ieškovės naudai.
9. Vertindamas ieškovės reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas, teismas nurodė, kad šios bylos ieškinio dalykas ir pagrindas sutampa su nagrinėjamomis kitomis ieškovės bylomis Lietuvos teismuose, ieškovę pastoviai atstovauja ta pati advokatų profesinė bendrija, byloje pateiktas tik vienas procesinis dokumentas – ieškinys, kurio parengimas nereikalauja didelių darbo laiko sąnaudų, specifinių žinių ir praktikos, nes byla nėra sudėtinga, ginčo sumos dydis nėra didelis, nesprendžiami nauji teisės taikymo klausimai, todėl ieškovės išlaidos už advokato pagalbą mažintinos iki 50 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies iš atsakovės ieškovei priteistinas 6 Eur žyminis mokestis ir 20 Eur advokato pagalbai apmokėti.

III. Apeliacinio skundo argumentai

10. Apeliantė (ieškovė) „BnP Finance“, AB apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą dalyje dėl mokėjimų palūkanų ir priteisti apeliantei iš atsakovės 741,89 Eur mokėjimo palūkanų; dalyje dėl delspinigių ir priteisti apeliantei iš atsakovės 27,62 Eur delspinigių; dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei, iš atsakovės 24 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur apeliantės patirtas išlaidas už procesinių dokumentų parengimą; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti apeliantei iš atsakovės 16 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

10.1.              Pirmosios instancijos teismas prašomas priteisti mokėjimo palūkanas neteisingai kvalifikavo kaip netesybas ir nepagrįstai konstatavo, jog šios palūkanos per didelės, dėl to sumažino prašomas priteisti mokėjimo palūkanas. Apeliantė ieškiniu prašė priteisti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas, kurių paskirtis nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Nors tarp šalių sudaryta vartojimo kredito sutartis ir atsakovė, kaip vartotojas, yra silpnesnioji sandorio šalis, tačiau minėta aplinkybė nėra pagrindas mažinti sutartimi šalių sulygtas ir įstatymo reikalavimus atitinkančias (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio) palūkanas. Atsakovė teismui nepareiškė reikalavimo mažinti palūkanas, neginčijo sutarties sąlygų, nereikalavo sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. nors ieškinys atsakovei ir buvo įteiktas, tačiau atsakovė pareigos pateikti atsiliepimą į ieškinį neįvykdė. Atitinkamai atsakovė tik dar kartą sutiko su sutarties sąlygomis, kaip jos valią atitinkančiomis. Atsakovė laiku neatsiskaitė ir negrąžino 288,88 Eur kredito, todėl turi pareigą mokėti šalių Sutartyje numatytas mokėjimo palūkanas. Pagal Sutartį palūkanų norma – 113,44 proc. Nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos iki Reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23) atsakovė vėlavo atsiskaityti 815 dienas. Atitinkamai atsakovė turi pareigą sumokėti 741,89 Eur dydžio mokėjimo palūkanas (paskaičiuota pagal formulę: (negrąžinta kredito dalis x palūkanų norma) / 360 x vėluojamų dienų skaičius= (288,88 Eur x 113,44 proc.) / 360 x 815 d.). Prašoma priteisti 741,89 Eur mokėjimo palūkanų suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai, dėl šios priežasties prašoma apeliantės naudai priteisti iš atsakovės visas 741,89 Eur mokėjimo palūkanas.

10.2.              Teismas netinkamai kvalifikavo prašomas priteisti mokėjimo palūkanas kaip netesybas, todėl nepagrįstai atsisakė priteisti apeliantės prašomus priteisti delspinigius už 180 dienų. Atsakovė ilgą laiką vengia įvykdyti prievolę bei naudojasi vartojimo kredito davėjo piniginėmis lėšomis. Atsižvelgdama į tai ir remdamasi Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintu delspinigių dydžiu bei CK 6.251 straipsnio 1 dalimi, kuri įtvirtina visiško nuostolių atlyginimo principą, apeliantė prašė teismo priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Atitinkamai, apeliantė prašo iš atsakovo priteisti 11,94 Eur delspinigių kaip atlyginimą už naudojimąsi vartojimo kredito suma po kredito grąžinimo termino pasibaigimo iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos. Delspinigiai paskaičiuoti pagal formulę: (Pradelsta sumokėti suma x Delspinigiai per vieną dieną) x pradelstų dienų skaičius = ((288,88 Eur + 17,96 Eur) x  0,05 proc.) x 180 dienų). Prašoma priteisti delspinigių suma, neprieštarauja esamam teisiniam reglamentavimui ir teismų praktikai.

10.3.              Apeliantė nesutinka ir su teismo sprendimu sumažinti patirtas bylinėjimosi išlaidas, tokia teismo pozicija yra neteisinga, nes apeliantės patirtos išlaidos yra racionalios bei protingos. Už ieškinio parengimą apeliantė sumokėjo gerokai mažesnę sumą, nei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, numatytas maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis. Patirtos bylinėjimosi išlaidos yra realios ir patirtos būtent dėl atsakovo kaltės. Faktiškai patirtos išlaidos pagrįstos leistinais įrodymais, t. y. PVM sąskaita faktūra, jos apmokėjimą patvirtinančiu kvitu, žyminio mokesčio apmokėjimo kvitu. Apeliantės nuomone, teismas sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimą sumą, nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu ir pažeidė proceso teisės normas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalimis, kuriomis teismas sumažino prašomas priteisti palūkanas nuo 741,89 Eur iki 117,72 Eur sumos, sumažino prašomą priteisti delspinigių sumą nuo 27,62 Eur iki 3,38 Eur ir sumažino priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinės instancijos teismas pasisako dėl skundžiamų teismo sprendimo už akių dalių teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 320 straipsnis).
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pradinio kreditoriaus UAB „Credit day“ ir atsakovės 2013 m. gegužės 6 d. buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis Nr. 23446, kuria atsakovei buvo suteiktas 289,62 Eur vartojimo kreditas ir pagal kurią atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti kredito mokestį Sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka iki 2013 m. birželio 20 d. Pratęsus kredito grąžinimo terminą atsakovė turėjo grąžinti gautą kreditą ir sumokėti kredito mokestį iki 2014 m. rugsėjo 1 d. Sudarytos Sutarties bendrųjų sąlygų 9.1 punkte nustatyta, kad jeigu kredito davėjas grąžintino kredito ar jo dalies nesumoka laiku į sutartyje numatytą kredito davėjo sąskaitą arba sutartis yra nutraukiama sutartyje numatytais pagrindais, tai už laiku negrąžintą kreditą (jo dalį) iki visiško faktinio kredito grąžinimo kredito davėjui dienos skaičiuojamos ir kredito gavėjas privalo mokėti kredito davėjui sutarties bendrųjų sąlygų 6 skyriuje bei sutarties Specialiųjų sąlygų 1 skyriuje nurodytas palūkanas. Iš sutarties specialiųjų sąlygų matyti, kad metinė palūkanų norma sudaro 113,44 proc. 2016 m. lapkričio 23 d. tarp UAB „Credit day“ ir ieškovės buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kuria UAB „Credit day“ perleido ieškovei reikalavimo teises į UAB „Credit day“ skolingus asmenis. Atsakovė kredito negrąžino, į ieškovės 2016 m. lapkričio 23 d. pranešimą sumokėti skolą nereagavo.
14. Prašydama priteisti 741,89 Eur palūkanas, įvardintas kaip mokėjimo, apeliantė apskaičiavo jų dydį nuo termino įvykdyti prievolę pasibaigimo dienos (2014-09-01) iki reikalavimo perleidimo sudarymo dienos (2016-11-23). Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai minėtas palūkanas kvalifikavo kaip kompensuojamąsias, nes pagal ieškinyje pateiktas aplinkybes bei vartojimo kredito sutarties sąlygas, ieškovės prašomos priteisti palūkanos negali būti aiškinamos kaip mokėjimo (pelno) palūkanos. Ieškovės pateiktas 741,89 Eur palūkanų apskaičiavimo būdas, tuo pačiu ir paskirtis, atitinka kompensuojamąsias palūkanas (netesybas) – kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Be to, ieškovės paskaičiuotos palūkanos, įvardijamos kaip mokėjimo palūkanomis, negali atlikti mokėjimo funkcijos, nes jos paskaičiuotos nuo termino sugrąžinti kreditą pasibaigimo dienos (2014-09-01) iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo dienos (2016-11-23), kas reiškia, kad skolininkė (atsakovė) pažeidė sutartinius įsipareigojimus ir negrąžino kredito sutartyje nustatytu laiku ir dėl to kreditorius patiria nuostolius, negalėdamas naudotis savo pinigais, kuriuos sutartimi perdavė skolininkui.
15. Byloje nėra ginčo, jog tarp ieškovės ir atsakovo susiklostė vartojimo kredito teisiniai santykiai (CPK 187 straipsnis). Vartojimo kredito įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d.) 21 straipsnis numato reikalavimus, taikomus bendrai vartojimo kredito kainai. Bendra vartojimo kredito kaina – visos išlaidos, įskaitant palūkanas, komisinius mokesčius ir bet kuriuos kitus su vartojimo kredito sutartimi susijusius mokesčius (vartojimo kredito sutarties sudarymo, administravimo, pakeitimo, nutraukimo ir kitus su vartojimo kredito sutarties sudarymu bei vykdymu susijusius mokesčius), kuriuos vartojimo kredito gavėjas turi sumokėti ir kurie yra žinomi vartojimo kredito davėjui, išskyrus atlyginimą notarui (Vartojimo kredito įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros (Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Esant tokiam įstatyminiam netesybų reglamentavimui, pirmosios instancijos teismas turėjo teisinį pagrindą palūkanas skaičiuoti taikant 0,05 procento dydžio netesybas (CPK 185 straipsnis; Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalis).
16. Apeliantė ieškiniu taip pat prašė priteisti 0,05 proc. dydžio delspinigius už 180 dienų iki reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymo dienos, kas pagal ieškovės paskaičiavimus sudaro 27,62 Eur dydžio sumą. Pripažinus, kad ieškovės prašomos priteisti 741,89 Eur palūkanos atitinka kompensuojamąsias palūkanas (netesybas) – kreditoriaus patirtus minimalius nuostolius už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai delspinigius skaičiavo nuo 2016 m. lapkričio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 15 d. už 22 dienas nuo 306,84 Eur sumos, kadangi negali būti taikoma dviguba atsakomybė.
17. Apeliantė nesutiko ir su sumažintomis bylinėjimosi išlaidomis už advokato pagalbą. Apeliantės teigimu, patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo gerokai mažesnės už Rekomendacijose nustatytą galimą maksimalų užmokestį už ieškinio parengimą, todėl sumažindamas prašytą priteisti išlaidų už procesinių dokumentų parengimo sumą, teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimu. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliantės argumentais nesutinka.
18. Pažymėtina, jog CPK 98 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalba apmokėjimo atlyginimo apmokėjimo tvarka ir sąlygos. Proceso teisės normoje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ir advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Taip pat reglamentuojama, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Taigi nustatant priteistino advokatui užmokesčio dydį, atsižvelgta į konkrečios bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ribojant bylinėjimosi išlaidas, siekiama ne tik užtikrinti teismo prieinamumą, bet ir išlaikyti sąžiningai dėl savo teisių teisme besiginčijančių asmenų interesų pusiausvyrą.
19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos teismuose yra nagrinėjama ne viena byla dėl įsipareigojimų nevykdymo ir skolų priteisimo pagal su ieškove sudarytas vartojimo paskolų sutartis, kurių ieškinio pagrindas ir dalykas iš esmės sutampa su nagrinėjama byla, šiose bylose ieškovę atstovauja ta pati advokatų kontora „Euroteisės biuras”. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje ieškovė pateikė tik ieškinį, ieškovės patirtos išlaidos už advokato pagalbą pagrįstai buvo sumažintos nuo 121 Eur iki 20 Eur sumos, proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.
20. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą sprendimą, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodytų aplinkybių ir motyvų spręstina, jog apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Ieškovė pateikė įrodymus apie sumokėtą 16 Eur žyminį mokestį už apeliacinį skundą. Apeliacinį skundą atmetus žyminis mokestis iš atsakovo nepriteistinas.

      Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

n u t a r i a :

ieškovės akcinės bendrovės BnP Finance apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                       Henrichas Jaglinskis