Civilinė byla Nr. e2S-293-657/2026

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-09490-2023-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.12.3; 3.3.2.1; 3.3.2.6.1

(S)

Kauno apygardos teismas

Nutartis

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. balandžio 7 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu.

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Indema“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „EDM Statyba“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Indema“ dėl neteisėto vienašališko sutarties nutraukimo, neteisėto įskaitymo, skolos už darbus ir delspinigių priteisimo, taip pat atsakovės priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo ir baudos priteisimo.

Teismas

nustatė:

I.       Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „EDM Statyba“ kreipėsi į teismą prašydama įpareigoti atsakovę UAB „Indema“ pasirašyti Galutinį perdavimo aktą. Atsakovė prašė ieškovės reikalavimų netenkinti, o priešieškiniu – įpareigoti ieškovę ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei faktiškai pagal Rangos sutartį iki jos nutraukimo atliktus darbus, užpildant statybos darbų žurnalą, pateikiant Galutinį atliktų darbų aktą kartu su atliktų darbų kokybę patvirtinančiais dokumentais: išpildomosiomis nuotraukomis, panaudotų medžiagų atitikties deklaracijomis (sertifikatais).

2.       Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Teismas sprendimu įpareigojo atsakovę ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove UAB „EDM Statyba“ Galutinį perdavimo aktą (2022 m. balandžio 27 d. Statybos rangos sutarties Nr. IND-EDM/2022-04-27 priedas Nr. 6). Teismo sprendimas įsiteisėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d.

3.       Atsakovė UAB „Indema“ pateikė prašymą išaiškinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo vykdymą: 1) kokia data turi būti surašytas Galutinis perdavimo aktas ir ar atsakovė turi pareigą pasirašyti Galutinį perdavimo aktą, surašytą atgaline data; 2) ar atsakovė turi pareigą pasirašyti Galutinį perdavimo aktą, jeigu pagal 2022 m. balandžio 27 d. Statybos rangos sutartį Nr. IND-EDM/2022-04-27 ir Priedą Nr. 1: ieškovė neperdavė atsakovei medžiagų atitikties deklaracijų (sertifikatų), nurodytų Galutiniame perdavimo akte; ieškovė Galutiniame perdavimo akte nenurodė, kokius konkrečiai statybos rangos darbus atliko ir perduoda atsakovei; ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė išpildomąją dokumentaciją, patvirtinančią, jog atliko darbų už 264 543,39 Eur sumą be PVM, tačiau neperdavė išpildomosios dokumentacijos, patvirtinančios, jog ieškovė atliko darbų už 291 375,23 Eur.

4.       Prašyme nurodė, kad šalių yra kilęs ginčas, kokia turi būti Galutinio perdavimo akto data. Aktas turi būti pasirašytas ne atgaline data, o po sprendimo įsiteisėjimo. Ieškovės pateikto pasirašyti akto data – 2024 m. vasario 5 d. Ieškovės pateiktame atgaline data surašytame Galutiniame perdavimo akte atliktas naujas įrašas, kad atsakovei perduodamos statinio statyboje panaudotų statybos produktų eksploatacinių savybių deklaracijos. Tokie dokumentai atsakovei nei nagrinėjant bylą teisme, nei vėliau nebuvo perduoti. Be to, pagal atsakovei ieškovės perduotą išpildomąją dokumentaciją ieškovė yra atlikusi darbų už 264 543,39 Eur, o ne už 291 375,23 Eur.

II.       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartimi netenkino atsakovės UAB „Indema“ prašymo dėl sprendimo išaiškinimo.

6.       Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kokios formos Galutinį perdavimo aktą ir per kokį terminą atsakovė turi pasirašyti, taigi nėra pagrindo aiškinti teismo sprendimo. Klausimas, kokia data šalys turi teisę pasirašyti Gautinį perdavimo aktą, teismo sprendime nebuvo spręstas. Pateiktu prašymu atsakovė iš esmės siekia, kad būtų pakeistas sprendimo turinys. Teismo sprendime nustatytos tiek aplinkybės dėl dokumentų perdavimo, tiek dėl atliktų darbų vertės. Šių aplinkybių atsakovė nebegali kvestionuoti ir jos negali būti pakeistos aiškinant teismo sprendimą tokiu būdu, kokiu prašo atsakovė, todėl atsakovės prašymas netenkinamas.

III.       Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7.       Atskirajame skunde atsakovė (apeliantė) prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį i ir klausimą perduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui spręsti iš naujo.

8.       Atskirajame skunde nurodė, jog atsakovė neprašė teismo nei aiškinti sprendimo motyvų, nei jo turinio ar esmės. Šiuo atveju atsakovė prašė išaiškinti, ar įpareigodamas pasirašyti Galutinį perdavimo aktą per 14 keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo ir, darydamas nuorodą į sudarytos statybos rangos sutarties priedą, teismas sprendė, jog turi būti sudaromos ir pasirašomas naujas Galutinis perdavimo aktas, t. y. ar jis turi būti sudaromas ir pasirašomas data, kuri yra vėlesnė nei priimtas sprendimas. Tai yra klausimas, išimtinai susijęs su neaiškumu, kaip sprendimo rezoliucinė dalis turi būti įvykdoma. Lygiai taip pat atsakovė, prašydama išaiškinti sprendimą dėl jo turinio, kėlė klausimą, ar sprendimo rezoliucinėje dalyje darydamas nuorodą į statybos rangos sutarties priedą, Teismas sprendė, jog vykdant sprendimą turi būti laikomasi sutartyje nustatytos Galutinio perdavimo akto pasirašymo tvarkos ir formos, ar ne.

9.       Ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog nesutinka su atskiruoju skundu. Atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

9.1.                      Prašymo rezoliucinė dalis aiškiai rodo, jog atsakovė pateiktu prašymu siekė ne gauti teismo išaiškinimą dėl sprendimo įvykdymo, bet kvestionavo patį sprendimą ir juo nustatytus įsiteisėjusius faktus. Teismas įsiteisėjusiu sprendimu įpareigojo atsakovę pasirašyti Galutinį perdavimo aktą. Tuo tarpu atsakovė teikdama prašymą klausė, ar ji turi pareigą tokį Galutinį perdavimo aktą pasirašyti, nors teismas sprendime konstatavo, kad visi dokumentai atsakovei yra perduoti, todėl atsakovė negali iš naujo kvestionuoti aplinkybės, kad dalis dokumentų neva nėra perduota.

9.2.                      Atsakovė neteisingai nurodo, kad neva vykdymo procese kilo koks nors ginčas dėl Galutinio perdavimo akto pasirašymo. Jokio ginčo nekilo, paprasčiausiai atsakovė piktybiškai jau ilgiau nei vienerius metu nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo ir po daugiau nei vienerių metų bando sudaryta įspūdį, kad jai neva kažkas neaišku. Teismas pagrįstai nurodė, kad klausimas, kokia data šalys turi teisę pasirašyti Gautinį perdavimo aktą, teismo sprendime nebuvo spręstas. Teismas nei turėjo, nei galėjo nurodyti, kokia data turi būti pasirašomas Galutinis perdavimo aktas. Jo pasirašymo data priklauso išimtinai nuo atsakovės valios ir veiksmų, t. y. kai atsakovė nuspręs įvykdyti teismo sprendimą. Atsakovei privalo būti suprantama, kad atsakovė turi pareigą pasirašyti Galutinį aktą, kurio forma pridėta kaip 2022 m. balandžio 27 d. Statybos rangos sutarties Nr. IND-EDM/2022-04-27 priedas Nr. 6, t. y. būtent prie antstolio patvarkymo pridėtas dokumentas. Tą nurodė ir teismas sprendime.

Teismas

konstatuoja:

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Absoliučių apskųstos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str. 2 d., 338 str.).

11.       Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino atsakovės prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12.       CPK 278 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sprendimas yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą, nekeisdamas jo turinio. Pagal to paties straipsnio 2 dalį sprendimą išaiškinti leidžiama, jeigu jis dar neįvykdytas, taip pat jeigu nepasibaigė terminas, per kurį sprendimas gali būti priverstinai įvykdytas, ar šis terminas neatnaujintas.

13.       Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009). Teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006, 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2011).

14.       Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 27 d. sprendimu patenkino ieškovės UAB „EDM Statyba“ ieškinį – įpareigojo atsakovę UAB „Indema“ ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos pasirašyti su ieškove Galutinį perdavimo aktą (2022 m. balandžio 27 d. Statybos rangos sutarties Nr. IND-EDM/2022-04-27 priedas Nr. 6). Atsakovė pateikė prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, prašydamas išaiškinti: 1) kokia data turi būti surašytas Galutinis perdavimo aktas ir ar atsakovė turi pareigą pasirašyti Galutinį perdavimo aktą, surašytą atgaline data; 2) ar atsakovė turi pareigą pasirašyti Galutinį perdavimo aktą, jeigu pagal 2022 m. balandžio 27 d. Statybos rangos sutartį Nr. IND-EDM/2022-04-27 ir Priedą Nr. 1: ieškovė neperdavė atsakovei medžiagų atitikties deklaracijų (sertifikatų), nurodytų Galutiniame perdavimo akte; ieškovė Galutiniame perdavimo akte nenurodė, kokius konkrečiai statybos rangos darbus atliko ir perduoda atsakovei; ieškovė bylos nagrinėjimo metu pateikė išpildomąją dokumentaciją, patvirtinančią, jog atliko darbų už 264 543,39 Eur sumą be PVM, tačiau neperdavė išpildomosios dokumentacijos, patvirtinančios, jog ieškovė atliko darbų už 291 375,23 Eur. Pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi, netenkino pareiškėjo prašymo, pažymėjo, kad sprendime rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kokios formos Galutinį perdavimo aktą ir per kokį terminą atsakovė turi pasirašyti. Taip pat nurodė, jog klausimas, kokia data šalys turi teisę pasirašyti Gautinį perdavimo aktą, teismo sprendime nebuvo spręstas, o pateiktu prašymu atsakovė iš esmės siekia, kad būtų pakeistas sprendimo turinys.

15.       Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad 2024 m. kovo 27 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje aiškiai nurodyta, kokios formos Galutinį perdavimo aktą ir per kokį terminą atsakovė turi pasirašyti. Todėl darytina pagrįsta išvada, kad teismo sprendimo rezoliucinė dalis yra aiški, konkreti ir vykdytina be papildomo išaiškinimo. Joje tiksliai apibrėžti visi privalomi vykdymo elementai: aiškiai nurodytas subjektas (atsakovė), konkretus veiksmas (pasirašyti Galutinį perdavimo aktą), aiškiai identifikuotas dokumentas (nurodyta sutarties data, numeris ir konkretus priedas) bei nustatytas aiškus ir objektyviai apibrėžtas terminas – keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

16.       Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovės prašyme keliami klausimai nesusiję su sprendimo formuluotės neaiškumu. Klausimas, kokia data turi būti surašytas Galutinis perdavimo aktas ir ar atsakovė turi pareigą pasirašyti jį atgaline data, iš esmės reiškia siekį nustatyti papildomas sprendime nenumatytas sąlygas. Teismas rezoliucinėje dalyje nenurodė nei akto surašymo datos, nei pareigos jį surašyti iš naujo, nei kitų papildomų reikalavimų – buvo įpareigota pasirašyti konkretų, aiškiai identifikuotą dokumentą. Taigi prašymas šioje dalyje nėra susijęs su sprendimo aiškinimu, o faktiškai yra siekiama modifikuoti sprendimo turinį ar nustatyti papildomas jo vykdymo sąlygas. Analogiškai vertintina ir atsakovės prašymo dalis, kurioje keliami klausimai dėl medžiagų atitikties deklaracijų neperdavimo, konkrečių darbų nenurodymo akte bei išpildomosios dokumentacijos apimties ir darbų vertės. Šie argumentai yra tiesiogiai susiję su ginčo esmės klausimais – darbų atlikimo apimtimi, tinkamumu, dokumentų pakankamumu ir atsiskaitymo pagrįstumu. Tokios aplinkybės turėjo būti vertinamos nagrinėjant bylą iš esmės ir atsispindi sprendimo motyvuojamojoje dalyje. Pažymėtina, kad sprendimo išaiškinimo procedūra nėra skirta pakartotiniam ginčo aplinkybių vertinimui ar sprendimo pagrįstumo peržiūrai. Teismų praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad išaiškinimas galimas tik tais atvejais, kai rezoliucinė dalis yra neaiški ar dviprasmiška ir dėl to negali būti tinkamai vykdoma, tačiau juo negalima taisyti galimų sprendimo motyvavimo ar materialinės teisės taikymo trūkumų.

17.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja CPK 278 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos sąlygos, suteikiančios teismui teisę aiškinti teismo procesinį sprendimą, – teismo sprendimas turi būti neaiškus. Aiškaus teismo sprendimo išaiškinimas prieštarautų teismo sprendimo aiškinimo instituto paskirčiai. Nagrinėjamu atveju rezoliucinė dalis yra aiški ir nedviprasmiška, jos turinys leidžia tiesiogiai ir be papildomų interpretacijų nustatyti atsakovės pareigą bei jos įvykdymo terminą. Atsakovės prašymas iš esmės nukreiptas į naujų sąlygų nustatymą, sprendimo turinio koregavimą ir pakartotinį ginčo esmės klausimų kėlimą, todėl peržengia sprendimo išaiškinimo instituto ribas.

18.       Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo išaiškinimo institutą, priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, o atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti ar panaikinti teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

19.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str. 1 d., 2 d., 98 str. 1 d.). Atskirąjį skundą atmetus, pareiškėja (atsakovė) neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą, tačiau spręstinas klausimas dėl ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

20.       Apeliacinės instancijos teismas 2026 m. kovo 30 d. gavo ieškovės prašymą priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 1 234,20 Eur, pateikė tokį prašymą pagrindžiančius dokumentus (darbų ataskaitą, sąskaitą ir mokėjimo nurodymą). 

21.       Visgi iš teismui pateiktos 2025 m. lapkričio 28 d. darbų atskaitos nustatyta, jog 1 234,20 Eur bylinėjimosi išlaidas sudaro ne vien atsiliepimas į atskirąjį skundą, tačiau ir atsiliepimas į prašymą dėl sprendimo išaiškinimo, kurio klausimą sprendė apylinkės teismas. Išlaidų paskirstymas vyksta pagal konkrečios instancijos ir konkretaus procesinio veiksmo rezultatą. Apygardos teismas nagrinėja tik atskirąjį skundą ir gali priteisti tik tas išlaidas, kurios patirtos jo paties nagrinėjimo metu (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimas). Išlaidos, patirtos apylinkės teisme nagrinėjant prašymą išaiškinti sprendimą (CPK 278 str.), yra apylinkės teismo kompetencijos dalykas. CPK 98 straipsnis (išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti) detalizuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš kitos šalies išlaidas už pagalbą nagrinėjant bylą, rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Prašymas su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu turi būti pateiktas raštu iki bylos (ar procesinio klausimo) išnagrinėjimo iš esmės pabaigos toje instancijoje (CPK 98 str. 1 d.). Nuostatos taikomos pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismams (CPK 98 str. 3 d.). Ieškovė prašymo priteisti išlaidas už atsiliepimą į prašymą išaiškinti sprendimą apylinkės teismui nepateikė, todėl apylinkės teismas šio klausimo nesprendė (ir neturėjo pagrindo spręsti). Tačiau šiuo atveju apygardos teismas negali „perimti“ ir išspręsti šio apylinkės teismo kompetencijos klausimo – tai pažeistų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.) bei instancinį teismų veiklos principą. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl ieškovės patirtų išlaidų teikiant atsiliepimą į atskirąjį skundą.

22.       Iš teismui pateiktos 2025 m. lapkričio 28 d. darbų atskaitos nustatyta, jog atsiliepimo į atskirąjį skundą paruošimas truko apie 3 val., taigi proporcingai paskaičiavus pagal visą patirtų išlaidų sumą – 1 234,20 Eur, atsiliepimas į atskirąjį skundą sudaro 472 Eur (su PVM).

23.       Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nustatytų maksimalių dydžių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

24.       Rekomendacijų 2 punkte numatyta, kad teismas, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes. Nors šiuo atveju suma – 472 Eur (su PVM) už atsiliepimą į atskirąjį skundą neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, visgi teismas spręsdamas dėl nurodytos sumos pagrįstumo atsižvelgia ir kitus kriterijus. Atsiliepimo į atskirąjį skundą ir atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo išaiškinimo lyginamoji analizė rodo, kad atsiliepimas į atskirąjį skundą didžiąja dalimi yra perrašytas ir adaptuotas atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo išaiškinimo pagrindu, jų bendras turinio panašumas siekia apie 80–85 proc., nes iš esmės sutampa argumentavimo struktūra, logika, naudojamos formuluotės, pateikiamos tos pačios prašymo citatos, identiška Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika bei kartojami pagrindiniai motyvai dėl sprendimo aiškumo, draudimo keisti jo esmę, atsakovės pareigos pasirašyti galutinį perdavimo aktą ir datos nereikšmingumo, o skirtumai daugiausia susiję tik su procesinio konteksto pakeitimu į apeliacinę stadiją; naujų argumentų ir motyvų atsiliepime į atskirąjį skundą yra palyginti nedaug – apie 15–20 proc., jie daugiausia pasireiškia papildomais paaiškinimais dėl atsakovės skundo argumentų nepagrįstumo, akcentuojant ginčo nebuvimą vykdymo procese bei tiesiogiai reaguojant į atskirojo skundo turinį, tačiau visa esminė argumentacija išlieka tokia pati kaip pirmajame dokumente; nors pačių argumentų ir motyvų dėstymas, kuris, nors ir sudaro didžiąją teksto dalį, tačiau kaip minėta iš esmės yra perimtas iš atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo išaiškinimo ir tik minimaliai papildytas naujais procesiniais akcentais.

25.       Teismo vertinimu, ši civilinė byla negali būti vertintina kaip pakankamai sudėtinga, kadangi joje nagrinėjamas klausimas nėra sudėtingas, byloje nebuvo nagrinėjami visiškai nauji ar išskirtiniai teisiniai klausimai, o atsiliepime į atskirąjį skundą didžioji dalis argumentų buvo pakartoti iš atsiliepimo į prašymą dėl sprendimo išaiškinimo. Taigi nagrinėtinu klausimu, teismas sprendžia, jog pagrįstomis išlaidomis, kurios patirtos už atsiliepimą į atskirąjį skundą, laikytina 150 Eur suma, kuri priteistina atsakovei iš ieškovės.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsnis, teismas,

nutaria: 

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Indema“, juridinio asmens kodas 302617512, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „EDM Statyba“, juridinio asmens kodas 300625880, 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimties eurų) bylinėjimo išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja                                                                                        Žibutė Budžienė