Bylos Nr. 1S-483-530/2015

Teisminio proceso Nr. 1-24-1-00022-2012-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.2.22; 2.12.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. kovo 23 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Danutė Giačaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi kaltinamojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015-02-11 nutarties ir 2015-01-13 nutarties, kuria kaltinamajam M. G. paskirta bauda, panaikinimo,

n u s t a t ė :

Kauno aplinkės teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje G. J. ir M. G. kaltinami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir  182 str. 2 d.

Kauno apylinkės teismas 2015-01-13 nutartimi kaltinamajam M. G. už neatvykimą į teisiamąjį posėdį paskyrė 15 MGL (565 eurų) baudą. Apylinkės teismas pripažino, jog kaltinamasis M. G. į 2015-01-13 teisiamąjį posėdį neatvyko be svarbios priežasties.

2015-01-30 Kauno apylinkės teisme buvo gautas kaltinamojo M. G. prašymas panaikinti 2015-01-30 nutartį.

Kauno apylinkės teismas 2015-02-11 nutartimi atmetė kaltinamojo M. G. prašymą panaikinti teismo paskirtą baudą. Kaltinamasis M. G. skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-02-11 ir 2015-01-13 nutartis dėl paskirtos 15 MGL(565eurų) baudos.

Skunde nurodo, jog į 2015-01-13 teisiamąjį posėdį neatvyko dėl pateisinamos priežasties, t.y. dėl to, jog sirgo. Taip pat paaiškino, jog teismui pateikė medicininę pažymą, išduotą Norvegijos karalystės, Oslo kommune gydytojo, kad serga sunkios formos gripu ir negali tokios būsenos vykti į Lietuvą. Medicininė pažyma buvo išversta į lietuvių kalbą ir patvirtinta vertėjo. M. G. skunde nurodo, jog Norvegijos karalystės Oslo kommune gydytojas negali išduoti reikalaujamos formos pažymos, nes apskritai M. G. nėra žinoma ar ten yra tokios formos pažymos. Taip pat pažymėjo, jog bylos tyrimas tęsėsi ketverius metus ir jis visada atvykdavo į teismo  posėdžius. Jo deklaruota ir gyvenamoji vieta yra (neskelbtina). Ten ir dirba bei turi nuosavą verslą. Jokio tikslo vilkinti bylos nagrinėjimą, neturi.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Lietuvos Respublik?s baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 163 str. 1 d. nustato, kad įtariamasis ar kaltinamasis be svarbios priežasties neatvykstantis dalyvauti procese, gali būti nubaustas iki trisdešimties minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda. BPK 37 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sąrašas priežasčių, kurios gali būti pripažintos svarbiomis asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimis, tame tarpe nurodyta ir ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinta liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Pažymėtina, kad sąrašas nėra baigtinis – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu svarbia asmens nedalyvavimo priežastimi gali būti pripažinta ir kitokia neatvykimo priežastis (BPK 37 str. 2 d.). Tačiau ši priežastis turi būti pakankamai svarbi, nepriklausiusi nuo neatvykusiojo valios.

Lietuvos Respublikos BPK 142 straipsnyje numatyta kaltinamojo pareiga nurodytu laiku atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ir į teismą. Kaltinamasis, negalėdamas atvykti, apie neatvykimą ir jo priežastis iš anksto turi pranešti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, be svarbios priežasties neatvykusiam kaltinamajam gali būti skiriamas atvesdinimas, taip pat BPK 163 straipsnyje numatyta bauda arba areštas.

Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamasis M. G. būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdį, neatvyko į 2015-01-13, 13 val. 20 min. teisiamąjį posėdį (T.4, b.l. 22), nenurodydamas savo nedalyvavimo priežasčių. Iš M. G. pateiktos 2015-01-12 Oslo savivaldybės Sveikatos apsaugos agentūros gydytojo U. S. išduotos pažymos, kuri buvo pateikta vėliau , tai yra jau po teismo posėdžio, matyti, kad M. G. nuo 2015m. sausio 10 d. iki šiol (2015-01-12) serga gripu ir negalėjo tokios būklės keliauti į Lietuvą. Kaip nurodoma pažymoje paprastai tokia liga pasveikstama per savaitę (T.4, b.l. 54, 94). Minėta pažyma pateikta teismui 2015-01-30 kartu su įstatymo nustatyta tvarka patvirtintu vertimu į lietuvių kalba ir prašymu panaikinti baudą (T.4, b.l. b.l. 55-56). Aukštesnysis teismas įvertinęs pateiktą pažymą, kuri buvo išduota gydytojo 2015-01-12, daro išvadą, kad dar iki teisiamojo posėdžio kaltinamasis žinojo, kad negalės atvykti į teismo posėdį,  žinojo priežastį, tačiau teismą apie tai savalaikiai neinformavo. Kaip matyti iš pažymos, M. G. buvo taikomas ambulatorinis gydymas, todėl jis pagal sveikatos būklę ne tik privalėjo, bet ir galėjo tinkamai įgyvendinti pareigą, laiku pateikti pažymą teismui, kaip dokumentą patvirtinantį, kad jo nedalyvavimo priežastis yra svarbi. Tai, kad šiame posėdyje negalėjo dalyvauti ir kiti proceso dalyviai, M. G. neatleido nuo pareigos informuoti teismą, apie jo ketinimą nedalyvauti posėdyje, dėl ligos. Šios aplinkybės rodo, jog M. G. elgėsi nerūpestingai, todėl pažeidė pareigą dalyvauti teismo posėdyje. Esant šioms aplinkybėms teismas iš esmės priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl kaltinamojo nubaudimo, už pareigos nevykdymą.

Tačiau pažymėtina, kad svarstydamas baudos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų, kodėl skiriama būtent tokio dydžio bauda. Kriterijai, lemiantys skirtinos baudos dydį, yra ne tik kaltinamojo turtinė padėtis, bet ir padaryto nusižengimo sunkumas, jo įtaka proceso operatyvumui ir trukmei.

Kaltinamajam buvo ne tik paskirta bauda, bet ir taikyta kita procesinės prievartos priemonė – atvesdinimas pirmą ir vienintelį kartą neatvykus į teismo posėdį. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teismo posėdis, į kurį neatvyko kaltinamasis M. G. buvo atidėtas ir dėl kitų proceso dalyvių negalėjimo dalyvauti procese. Visos šios aplinkybės švelnina kaltinamojo padarytą nusižengimą procesui. Todėl atsižvelgiant į tai, baudos dydis mažintinas.

Faktinė aplinkybė, kad minėtoji pažyma neatitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011-08-31 įsakymu Nr. V-823 patvirtintos Formos Nr. 094-1/a, šiuo konkrečiu atveju nėra reikšminga, kadangi M. G. liga buvo diagnozuota Norvegijos karalystėje, kurioje išduodamiems dokumentams negali būti taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatyti reikalavimai, be to ir abejoti ja, nėra jokio teisinio pagrindo. Tačiau, aukštesnysis teismas negali nekreipti dėmesio į tai, kad M. G. yra paskirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos, kurią jis yra nurodęs Lietuvoje ( t.1.b.l. 147). Todėl norėdamas išvykti iš Lietuvos jis apie savo ketinimus turėtų informuoti teismą, kad nebūtų trukdoma bylos nagrinėjimo procesui.

Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r ė:

M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartį pakeisti: 2014-01-13 Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. G. paskirtą baudą- 15 MGL dydžio(565 eurų) sumažinti iki 3 MGL dydžio ( 112,98 erų).

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja                                                                                                      Danutė Giačaitė