Civilinė byla Nr. 2-1088-178/2015

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00040-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 126.2

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Conlex“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Arokas“.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Conlex“ kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB ,,Arokas“. Nurodė, kad 2014 m. balandžio 10 d. reikalavimo perleidimo sutartimi pradinis kreditorius Č. T. perleido ieškovui visas reikalavimo teises į atsakovą UAB „Arokas“, kurias pradinis kreditorius buvo įgijęs jo ir atsakovo 2012 m. rugpjūčio 27 d. paskolos sutarties pagrindu. Pažymėjo, kad pareiškimo pateikimo dienai atsakovas yra skolingas ieškovui 10 426,32 Eur (36 000 Lt). Atsakovui 2014 m. gegužės 27 d. ieškovas išsiuntė pranešimą, nurodydamas, kad nesumokėjus skolos per 31 dienos laikotarpį, ieškovas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. 2014 m. spalio 8 d. pranešimu atsakovas pakartotinai paragintas susimokėti skolą, tačiau atsakovas su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovo teigimu, atsakovas yra nemokus, todėl prašo iškelti jam bankroto bylą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 27 d. nutartimi atsisakė iškelti UAB „Arokas“ bankroto bylą. Teismas nustatė, kad 2014 m. liepos 30 d. tarp ieškovo ir atsakovo pasirašytu skolos išmokėjimo grafiku susitarta, kad atsakovas yra skolingas ieškovui 40 000 Lt, kuriuos turi grąžinti iki 2015 m. kovo 25 d. mokėdamas pagal nurodytą grafiką, pirmą mokėjimą atsakovas turėjo atlikti 2014 m. rugpjūčio 25 d. Be to, šalys numatė, kad skolininkui bent dvi dienas pavėlavus sumokėti įsiskolinimo sumos dalį grafike nustatytu terminu, laikytina, jog skolos išmokėjimo grafikas nebegalioja. Iš atsakovo pateiktų mokėjimo dokumentų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. vasario 23 d. (pareiškimo teisme gavimo dienos), atsakovas sumokėjo 15 500 Lt, o dalis mokėjimų (1500 Lt, 500 Lt, 1500 Lt, 3000 Lt, 5000 Lt) atlikti iki 2014 m. liepos 30 d., t. y. iki ieškovo ir atsakovo pasirašyto skolos išmokėjimo grafiko, o 145 Eur ieškovui sumokėti 2015 m. vasario 25 d., t. y. po pareiškimo teisme gavimo dienos. Teismas konstatavo, kad nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2015 m. vasario 23 d. atsakovas turėjo būti sumokėjęs ieškovui 30 000 Lt (8 688,60 Eur), tačiau sumokėjo tik 15 500 Lt (4 489,11 Eur), todėl ieškovas yra atsakovo kreditorius, turintis teisę kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 3 str. 1 p.). Be to, atsakovas teismui 2015 m. kovo 18 d. pateikė papildomus įrodymus, kad po pareiškimo teismui pateikimo dienos yra sumokėjęs ieškovui dar 2 330 Eur (8 045 Lt), todėl iš pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad atsakovas šiai dienai yra sumažinęs pradelstus kreditorinius įsipareigojimus iki 1 869,49 Eur (6 455 Lt). Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Arokas“ grindžiamas atsakovo nemokumo būsenos susidarymu. Iš 2015 m. vasario 25 d. balanso matyti, kad UAB „Arokas“ turtas sudaro 35 323 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 27 738 Eur. Iš kreditorių sąrašo matyti, kad 2015 m. vasario 25 d. atsakovo pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudarė 10 828,66 Eur,  kas sudaro apie 31 proc. į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Minėtame pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sąraše nurodyta, kad pradelsta atsakovo skola ieškovui yra 3 620,06 Eur, tačiau, kaip minėta, atsakovas iki 2015 m. kovo 18 d. padengė dalį pradelstos ieškovui skolos, likdamas skolingas 1 869,49 Eur, t. y. sumažindamas bendrų pradelstų kreditorinių įsipareigojimų sumą iki 9 078,09 Eur, kas sudaro apie 26 proc. į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovo 2015 m. vasario 24 d. turimo nekilnojamojo turto vertė sudaro 10 849,70 Eur. LITEKO duomenimis teismas nustatė, kad atsakovo atžvilgiu teismuose nėra užvesta bylų dėl skolos priteisimo. VSDFV viešai skelbiamais duomenimis atsakovas yra VSDFV biudžetui skolingas 578,75 Eur, tačiau šią sumą įtraukus į pradelstų kreditorinių reikalavimų sumą, pradelsti kreditoriniai įsipareigojimai sudarytų 27 proc. į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, teismas nenustatė UAB „Arokas“ nemokumo, nes įmonės pradelstos skolos nesudaro daugiau negu pusės į jos balansą įrašyto turto vertės. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovas viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Todėl teismas darė pakankamai pagrįstą prielaidą, kad nėra įstatyme nustatytų būtinų sąlygų bankroto bylos iškėlimui (ĮBĮ 9 str. 7 d.).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai

Ieškovas UAB „Conlex“ (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir iškelti UAB „Arokas“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Atsakovas nepateikė teismui ĮBĮ reikalaujamos formos finansinės atskaitomybės dokumentų, iš kurių teismas galėtų daryti išvadą apie pradelstus įmonės įsipareigojimus. Skundžiamojoje nutartyje minima tik atsakovo 578,75 Eur skola VSDFV biudžetui ir kiti pradelsti skoliniai įsipareigojimai, siekiantys 9 078,09 Eur. Tačiau iš VMI internetinio tinklapio matyti, kad UAB „Arokas“ pradelsta mokestinė nepriemoka VMI siekia 11 005,43 Eur (37 999,54 Lt). Todėl teismui pateiktas UAB „Arokas“ kreditorių ir skolininkų sąrašas nėra išsamus bei atitinkantis įstatymo reikalaujamos formos kriterijus. Pridėjus pradelstą finansinį įsipareigojimą VMI prie kitų pradelstų įsiskolinimų, susidarytų net 57 proc. į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, todėl, apelianto teigimu, atsakovas yra nemokus.
2. 2014 m. liepos 30 d. skolos mokėjimo grafike nustatyta, kad atsakovui pavėlavus bent dvi dienas sumokėti įsiskolinimą grafike nustatytu terminu, skolos išmokėjimo grafikas tampa negaliojančiu. Atsakovo teismui pateiktuose atsiskaitymų išrašuose turi būti nurodyta, kada ir kokiomis sumomis buvo atlikti mokėjimai ieškovui. Atsakovas vėlavo atsiskaityti pagal grafiką, todėl jis tapo nebegaliojančiu, 2015 m. balandžio 3 d. atsakovas vis dar nepadengė visos skolos sumos.

Atsakovas UAB „Arokas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Įmonių bankroto institutas sukurtas siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimus, tačiau negalima piktnaudžiauti šio instituto paskirtimi. Atsakovas yra veikianti įmonė, jos pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės balanse nurodyto turto vertės.
2. Skola apeliantui pastoviai mokama, po skundžiamos nutarties priėmimo sumokėta dar 815 Eur. Per du mėnesius bus pabaigta mokėti visą skolą. Skolos mokėjimo terminas sueina 2015 m. kovo 25 d. Atsakovas pagal galimybes ir toliau vykdo mokėjimus, tačiau apeliantas 2015 m. kovo 13 d. pateikė PVM sąskaitą – faktūrą dėl papildomų 500 Eur sumokėjimo kaip baudą ir tik tuo atveju sutinka nutraukti bylą dėl bankroto bylos iškėlimo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

         CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Atskirasis skundas netenkintinas.

CPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą inter alia bankroto bylos iškėlimą reglamentuoja ĮBĮ normos.

Pagal ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalį bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų. Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad bankroto procesas taikomas tada, kai reikia likviduoti neveiklius, nemokius rinkos dalyvius, tačiau pradedant šį procesą, tai yra iškeliant bankroto bylą, yra labai svarbu nuodugniai išsiaiškinti, ar bendrovė yra iš tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali būti išspręsti išsaugant bendrovę kaip veikiantį rinkos dalyvį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-842/2008; 2014 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1583/2014).

Nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovui prašė iškelti bankroto bylą dėl galimo įmonės nemokumo. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis 2015 m. vasario 25 d. balansu bei kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, nustatęs, jog atsakovo įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės, bankroto bylą atsisakė iškelti. Apeliantas nesutinka su šia nutartimi ir įrodinėja, jog atsakovas yra nemokus, nes, jo manymu, atsakovo pradelsti įsipareigojimai sudaro 57 proc. į balansą įrašytos turto vertės. Taigi, byloje kilo ginčas, ar atsakovui keltina bankroto byla nemokumo pagrindu.

Įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Pradelstais įsipareigojimais laikomi tie, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Įstatymas nenustato jokio termino, kiek turi būti pradelsti įsiskolinimai, svarbu nustatyti, ar įsipareigojimai pradelsti ir ar pradelstų įsipareigojimų dalis viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Taigi, įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę. Tuo atveju, jeigu iš teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą. Pažymėtina, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl (ne)mokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik nežymiai viršija pusę jos turimo turto vertės. Tokiais atvejais turi būti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui reikšmingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklą, ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio šios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių išsiieškoti skolas ir pan.

Iš atsakovo į bylą pateikto 2015 m. vasario 25 d. balanso matyti, kad atsakovo turtas sudaro 35 323 Eur, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 27 738 Eur (b.l. 37-38). Tačiau, kaip minėta, svarbiausi yra įmonės įsipareigojimai, kuriems įvykdyti jau yra suėjęs terminas (pradelsti įsipareigojimai). Bylos duomenimis atsakovas apeliantui šiuo metu yra skolingas 1 054,49 Eur, nes po skundžiamos nutarties priėmimo atsakovas apeliantui dar sumokėjo 815 Eur skolos (1 869,49 Eur – 815 Eur). Viešais 2015 m. birželio 1 d. duomenimis atsakovo skola Valstybinio socialinio fondo biudžetui sudaro 657,12 Eur, o mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui – 10 999,89 Eur. Iš atsakovo pateikto kreditorių sąrašo matyti, kad atsakovas taip pat yra skolingas UAB „Tele 2“ 496,95 Eur, kurios mokėjimo terminas yra suėjęs, UAB „Julianus Inkaso” - 1 400,52 Eur, tačiau šios skolos mokėjimo terminas dar nesuėjęs. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bylų, kuriose atsakovas būtų patrauktas atsakovu, nėra. Todėl pagal byloje esančius duomenis galima spręsti, jog pradelsti atsakovo įsipareigojimai yra 13 208,52 Eur. Apeliacinės instancijos teismas prielaidų abejoti į atsakovo 2015 m. vasario 25 d. balansą įrašyto turto apimtimi neturi, juo labiau, kad nei šio turto realumo, nei jo vertės nekvestionuoja ir apeliantas. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai neviršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo nemokumo (ĮBĮ 2 str. 8 d.). Pastebėtina, kad apeliantas, savo atskirajame skunde akcentuodamas 11 005 Eur atsakovo skolą valstybės biudžetui ir dėl to teigdamas, jog atsakovo pradelsti įsipareigojimai neva siekia 57 proc. turto vertės, neįvertina, kad dalį šio įsiskolinimo - daugiau kaip 5 000 Eur - atsakovas jau buvo nurodęs kreditorių sąraše (b.l. 41) ir pastaroji suma jau buvo įtraukta į skundžiamoje nutartyje apskaičiuotą pradelstų įsipareigojimų sumą.

Apeliacinės instancijos teismas  nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste atkreipia apelianto dėmesį ir į teisminės praktikos nuostatas, kad kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012). 

Todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas  (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

           n u t a r i a :

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas                                                                                          Alvydas Poškus