Civilinė byla Nr. e2A-303-553/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02457-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos:
2.6.10.2.; 2.6.16.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 23 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Gasiūnienės, Dalios Kačinskienės ir Aldonos Tilindienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M14 invest“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – uždaroji akcinė bendrovė „T parkas“ ir A. E..
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Afilus“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „M14 invest“, kurį patikslinusi, prašė teismo priteisti iš atsakovės patirtą žalą ir nuostolius: susijusius su veiklos perkėlimu į kitas patalpas – 32 464,34 Eur, susijusius su ieškovės faktiškai negautomis pajamomis – 25 752,91 Eur, susijusius su negaunamomis pajamomis laikotarpiu nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos – 117,83 Eur už kiekvieną kalendorinę dieną, susijusius su ieškovės turto iškraustymu – 425 Eur, susijusius su sandėliavimo patalpų nuoma – 232,20 Eur kas mėnesį nuo 2018 m. sausio 30 d. iki ginčo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. balandžio 1 d. su atsakove UAB „M14 invest“ sudarė nuomos sutartį Nr. S-26/2016 (toliau – taip pat ir 2016 m. nuomos sutartis), kuria atsakovė laikotarpiui iki 2017 m. gruodžio 31 d. išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas trečiame pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – taip pat ir pastatas), aukšte. 2016 m. gruodžio 27 d. ieškovė gavo pranešimą, kad nuo 2017 m. vasario 1 d. atsakovė dėl pastato kapitalinio remonto darbų stabdo 2016 m. nuomos sutarties vykdymą. Kadangi ieškovė, tikėdamasi išnuomotose patalpose vykdyti veiklą iki 2017 m. gruodžio 31 d., investavo į išnuomotų patalpų pritaikymą jos vykdomai pabėgimo kambarių veiklai, šalys vedė derybas, ieškodamos abiem palankaus sprendimo. Derybų metu buvo sutarta, kad atsakovė suteiks ieškovei naujas patalpas pastato ketvirtame aukšte ir savo lėšomis šiose patalpose pagal ieškovės pateiktus planus pastatys pertvaras, įrengs elektros, garso bei vaizdo instaliaciją. 2017 m. kovo 31 d. patalpų perdavimo-priėmimo aktu ieškovė grąžino atsakovei 2016 m. nuomos sutartimi nuomotas patalpas.
3. 2017 m. birželio 26 d. šalys sudarė nuomos sutartį Nr. T-7/2017 (toliau – taip pat ir 2017 m. nuomos sutartis), kuria atsakovė laikotarpiui iki 2020 m. gruodžio 31 d. išnuomojo ieškovei negyvenamąsias patalpas ketvirtame pastato aukšte. 2017 m. nuomos sutartimi išnuomotose patalpose atsakovė įrengė tik du iš keturių pabėgimo kambarių, o 2017 m. liepos mėn. perdavė pastatą trečiojo asmens UAB „T parkas“ nuosavybėn. 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „T parkas“ įteikė ieškovei pranešimą, kad trečiasis asmuo neperims atsakovės teisių ir pareigų pagal 2017 m. nuomos sutartį, ir ieškovė turi iki 2017 m. rugsėjo 30 d. iš pastato išsivežti visą savo turtą.
4. UAB „T parkas“ įregistruotas 2017 m. kovo mėn., vienintelis šios įmonės akcininkas yra UAB „M14 invest“, o trečiasis asmuo A. E. yra tiek UAB „M14 invest“, tiek UAB „T parkas“ direktorius. UAB „T parkas“, ieškovės vertinimu, buvo įkurtas ir pastatas jai buvo parduotas, siekiant išvengti atsakovės įsipareigojimų ieškovei pagal 2017 m. nuomos sutartį vykdymo.
5. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, nevykdant įsipareigojimų pagal 2016 m. ir 2017 m. nuomos sutartis, ieškovė patyrė nuostolius, kuriuos sudaro išlaidos perkeliant jos vykdomą veiklą iš patalpų, išnuomotų pagal 2016 m. nuomos sutartį, į patalpas, išnuomotas pagal 2017 m. nuomos sutartį, turto perkraustymo ir sandėliavimo išlaidos, taip pat negautos pajamos tuo metu, kai ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų negalėjo vykdyti veiklos.
6. Pagal UAB „VSR Statyba“ sudarytas lokalinę sąmatą Nr. 1 ir lokalinę sąmatą Nr. 2 pertvarų įrengimo, apdailos, elektros instaliacijos bei jos komponentų įrengimo kaštai 2017 m. kovo mėn. kainomis KGB ir Vaiduoklių laivo patalpose kainuos 13 707,03 Eur, o Laboratorijos (Išminavimo) ir Skerdyklos (Serijinio žudiko) patalpose kainuos 18 757,31 Eur. Taigi, dėl veiklos perkėlimo ieškovė patyrė 32 464,34 Eur žalą.
7. Ieškovė, planuodama, kad patalpos pagal 2016 m. nuomos sutartį bus nuomojamos iki 2017 m. gruodžio mėn., atnaujino ir nuo 2016 m. gruodžio mėn. atidarė šiuos kambarius: KGB tematikos kambarį, Vaiduoklių laivo tematikos kambarį, Išminavimo tematikos kambarį ir Serijinio žudiko tematikos kambarį. Iš KGB tematikos kambario ieškovė per dieną vidutiniškai gavo 25,07 Eur pajamų, iš Vaiduoklių laivo tematikos kambario – 51,41 Eur pajamų, iš Išminavimo tematikos kambario – 32,58 Eur pajamų, o iš Serijinio žudiko tematikos kambario – 8,77 Eur pajamų. Bendros ieškovės negautos pajamos laikotarpiais iki ieškinio padavimo dienos, t. y., iki 2017 m. lapkričio 17 d., kai ieškovė dėl atsakovės kaltės negalėjo nurodytuose kambariuose vykdyti veiklos, yra: 6 543,27 Eur iš KGB tematikos kambario, 13 418,01 Eur iš Vaiduoklių laivo kambario, 4 519,98 Eur iš Išminavimo tematikos kambario ir 1 271,65 Eur iš Serijinio žudiko kambario, iš viso 25 752,91 Eur.
8. Kadangi ieškovė ir po ieškinio pateikimo negalėjo naudotis nuomotomis patalpomis ir negavo pajamų, todėl prašė priteisti 117,83 Eur negautas pajamas per dieną nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.
9. 2018 m. sausio 18 d. ieškovė išvežė jai priklausantį turtą iš nuomotų patalpų. Už turto pervežimą šias paslaugas suteikusiam asmeniui ieškovė sumokėjo 425 Eur, kurie taip pat sudaro ieškovės nuostolius. Ieškovė su UAB „Turtas 99“ sudarė sandėliavimo patalpų nuomos sutartį, pagal kurią už nuomotose patalpose buvusio turto sandėliavimą moka 232,50 Eur per mėnesį. Šias išlaidas nuo 2018 m. sausio 30 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei turi atlyginti UAB „M14 invest“.
10. Atsakovė UAB „M14 invest“ su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad jos teisė atlikti pastato kapitalinio remonto darbus, kurie buvo būtini, numatyta 2016 m. nuomos sutarties 4.3. punkte, ir ji šia teise pasinaudojo. 2016 m. nuomos sutarties vykdymas dėl atsakovės atliekamo pastato kapitalinio remonto buvo išspręstas šalių susitarimu – ieškovei nebuvo skaičiuojami nuomos ir kiti 2016 m. nuomos sutartyje numatyti mokesčiai, ieškovei buvo perduotos kitos patalpos pastato ketvirtame aukšte. Todėl atsakovė neatliko jokių neteisėtų veiksmų, susijusių su 2016 m. nuomos sutarties vykdymu.
11. Ieškovė, 2016 m. balandžio mėn. sudarydama 2016 m. nuomos sutartį, žinojo, kad ši sutartis galios tik iki 2017 m. gruodžio mėn., o pagal sutarties sąlygas ieškovei nebus kompensuoti jokie patalpų įrengimo darbai. Todėl ieškovė neturėjo pagrindo tikėtis, kad jai bus atlygintos kokios nors investicijos į išnuomotas patalpas.
12. Pastatas UAB „T parkas“ nuosavybėn buvo perduotas ne siekiant išvengti įsipareigojimų ieškovei pagal 2017 m. nuomos sutartį vykdymo, o vykdant paskolą pastato kapitaliniam remontui ir pertvarkymui suteikusios kredito įstaigos reikalavimą pastato eksploatavimo veiklai vykdyti įkurti atskirą juridinį asmenį ir jam nuosavybės teise perduoti pastatą. Tokiu būdu buvo įkurta atsakovės dukterinė įmonė – UAB „T parkas“, kuriai kaip įnašą įstatiniam kapitalui suformuoti atsakovė perdavė pastatą. Aplinkybę, kad tiek atsakovė, tiek trečiasis asmuo ketino vykdyti 2017 m. nuomos sutartį, rodo jų veiksmai, įrengiant ieškovei išnuomotas patalpas pagal jos pateiktus planus. Pagal 2017 m. nuomos sutartį patalpos ieškovei turėjo būti perduotos iki 2018 m. sausio 1 d. Tačiau ieškovė, nepaisydama to, kad patalpos jai nebuvo perduotos ir pastate vyko kapitalinio remonto darbai, patalpose pradėjo vykdyti veiklą, rizikuodama savo klientų ir darbuotojų saugumu. Tai buvo priežastis, dėl kurios UAB „T parkas“ pranešė ieškovei, kad neperims 2017 m. nuomos sutarties vykdymo.
13. Viešai prieinamos informacijos duomenimis, ieškovė neturi nei vieno darbuotojo, taigi neketina tęsti veiklos. Ieškovės pateiktos sąmatos nėra susijusios su jos persikraustymu į kitas patalpas, ji sąmatose nurodytų išlaidų nepatyrė ir nepatirs. Ieškovė taip pat nepatyrė jokių patalpų, kurios turėjo būti jai perduotos pagal 2017 m. nuomos sutartį, įrengimo išlaidų, nes didžioji dalis darbų šiose patalpose buvo atliktos UAB „M14 invest“ lėšomis.
14. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas, nepateikė jokių duomenų apie išlaidas, kurias būtų patyrusi, jei būtų vykdžiusi veiklą. Negautos pajamos turi būti realiai gautinos, o ne tikėtinos. Ieškovė 2017 m. nuomos sutartimi išsinuomojo jos veiklai nepritaikytas patalpas. Patalpos ieškovei turėjo būti perduotos tik 2018 m. sausio 1 d., todėl trečiasis asmuo nutarė nevykdyti 2017 m. nuomos sutarties, nes ieškovė patalpomis naudojosi iki patalpų perdavimo, vykstant kapitaliniam remontui, keldama grėsmę žmonių saugumui. Po pranešimo apie 2017 m. nuomos sutarties nevykdymą ieškovė nesiėmė jokių veiksmų naujoms patalpoms išsinuomoti ir veiklai tęsti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
15. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
16. Teismas nurodė, jog aplinkybės, kad dėl vykdomo pastato kapitalinio remonto nebuvo galimybės ieškovei naudotis 2016 m. nuomos sutartimi išnuomotomis patalpomis, kad šalys vedė derybas dėl galimybės ieškovei tęsti veiklą ir neprarasti investicijų į 2016 m. nuomos sutartimi išnuomotas patalpas, kad šalys susitarė, jog UAB „M14 invest“ išnuomos ieškovei patalpas ketvirtame pastato aukšte ir pagal ieškovės pateiktus planus išnuomotose patalpose savo lėšomis įrengs pertvaras ir elektros instaliaciją, kad ieškovė grąžino atsakovei 2016 m. nuomos sutartimi išnuomotas patalpas, kad šalys sudarė 2017 m. nuomos sutartį pagal derybų metu sutartas sąlygas, kad pagal 2017 m. nuomos sutarties 5 punkto sąlygas 2016 m. nuomos sutarties pagrindu sumokėtas depozitas įskaitomas į pagal 2017 m. nuomos sutartį mokėtiną depozitą, duoda pagrindą padaryti išvadą, jog šalių prievolės pagal 2016 m. nuomos sutartį baigėsi šalių susitarimu, 2016 m. nuomos sutartį pakeitus 2017 m. nuomos sutartimi (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.141 straipsnio 1 dalis).
17. 2016 m. nuomos sutarties 4.3. punkte nustatyta atsakovės teisė tiek išnuomotose patalpose, tiek pastate atlikti priežiūros, remonto, rekonstrukcijos ir visus kitus darbus, kuriuos UAB „M14 invest“ laikys reikiamais. Kadangi darbų atlikimas nebuvo suderinamas su ieškovės galimybe naudotis išnuomotomis patalpomis, atsakovė turėjo pagrindą 2016 m. gruodžio 27 d. pranešimu nurodyti ieškovei remonto laikotarpiu atlaisvinti išnuomotas patalpas.
18. Net ir vertinant, kad ieškovė 2016 m. nuomos sutarties sudarymo metu nebuvo informuota apie atsakovės ketinimus sutarties galiojimo laikotarpiu vykdyti pastato kapitalinio remonto darbus ir todėl pagrįstai tikėjosi patalpomis naudotis iki 2017 m. gruodžio 31 d., gauti pajamas ir todėl investavo į patalpų įrengimą, ji neįrodė, kad dėl 2016 m. nuomos sutarties vykdymo sustabdymo patyrė ieškinyje nurodytą žalą dėl negautų pajamų ir veiklos perkėlimo į kitas patalpas.
19. Teismas nustatė, kad ieškovė kaip negautas pajamas nurodė iš vykdytos veiklos gautas sumas, neatskaičius jokių sąnaudų, nors tokias ieškovės sąnaudas neabejotinai sudarė darbo užmokestis darbuotojams, patalpų nuomos ir kitos 2016 m. nuomos sutartyje nurodytos komunalinės išlaidos (už vandenį, nuotekas, elektrą, šiukšlių išvežimą ir kt.), kitos išlaidos. Kad ieškovė patiria dideles sąnaudas, teismas nustatė iš ieškovės pateiktos pelno (nuostolių) ataskaitos, pagal kurią 2016 m. 45 754 Eur pajamoms gauti ieškovė patyrė 20 449 Eur su darbo santykiais susijusias sąnaudas ir 44 909 Eur kitas sąnaudas, t. y. dirbo nuostolingai.
20. Teismas nustatė, kad pagal 2017 m. nuomos sutarties sąlygas atsakovė įsipareigojo iki 2018 m. sausio 1 d. pagal ieškovės pateiktus planus savo lėšomis išnuomotose patalpose įrengti pertvaras ir elektros instaliaciją, taip iš dalies kompensuodama ieškovės veiklos perkėlimo į kitas patalpas išlaidas. Dėl jokių tarpinių išnuomotų patalpų įrengimo patalpų šalys nebuvo susitarusios. Ieškovė pripažino, kad dalį pagal 2017 m. nuomos sutartį išnuomotų patalpų atsakovė įrengė. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškovei tenkančios veiklos perkėlimo į 2017 m. nuomos sutartimi išnuomotas patalpas išlaidos yra žymiai mažesnės, nei nurodyta ieškovės pateiktose UAB „VRS statyba“ sudarytose sąmatose. Be to, kaip paaiškino ieškovės atstovė, daliai pagal 2017 m. nuomos sutartį išnuomotų patalpų įrengti buvo panaudotos jau turimos medžiagos, buvusios 2016 m. nuomos sutartimi išnuomotose patalpose.
21. Teismas nustatė, kad 2017 m. nuomos sutartis buvo sudaryta ilgesniam kaip vienerių metų terminui, tačiau ji nebuvo įregistruota nekilnojamojo turto registre. Tačiau įvertinęs aplinkybes, kad 2017 m. liepos 27 d. akcijų pasirašymo sutarties pagrindu nuosavybės teisę į pastatą įgijęs UAB „T parkas“ žinojo tiek apie 2017 m. nuomos sutarties faktą, tiek apie šios sutarties sąlygas – UAB „M14 invest“ ir UAB „T parkas“ direktoriumi yra tas pats asmuo – A. E., be to, šias aplinkybes A. E. patvirtino bylos nagrinėjimo metu, teismas padarė išvadą, kad 2017 m. liepos 27 d. pastato nuosavybės teisei perėjus UAB „T parkas“, nuomotojo teisės ir pareigos pagal 2017 m. nuomos sutartį iš UAB „M14 invest“ perėjo UAB „T parkas“.
22. Teismas nurodė, jog byloje nėra įrodymų, kad iki nuomotojo teisėms ir pareigoms pagal 2017 m. nuomos sutartį iš UAB „M14 invest“ perėjus UAB „T parkas“, atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė pareigas pagal 2017 m. nuomos sutartį. Ieškovės teiginiai, kad pastatas buvo perleistas trečiojo asmens nuosavybėn, siekiant išvengti atsakovės įsipareigojimų ieškovei pagal 2017 m. nuomos sutartį vykdymo, nėra pagrįsti įrodymais. Atsižvelgdamas į atsakovės ir trečiųjų asmenų paaiškinimus teismas nurodė, jog paskolą pastato kapitaliniam remontui ir pertvarkymui į biurų patalpas suteikęs bankas pareikalavo, kad pastato eksploatavimo veiklai vykdyti būtų įkurtas atskiras juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise būtų perduotas pastatas. Vertino, kad todėl ir buvo įkurta atsakovės dukterinė įmonė – UAB „T parkas“, kuriai kaip įnašą įstatiniam kapitalui suformuoti atsakovė perdavė pastatą.
23. Nenustatęs neteisėtų atsakovės veiksmų, nevykdant ar netinkamai vykdant įsipareigojimus pagal 2016 m. ir 2017 m. nuomos sutartis, taip pat ieškovei neįrodžius žalos dydžio, teismas ieškinį atmetė (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.249 straipsnio 1 dalis).
24. Teismas plačiau nepasisakė dėl UAB „T parkas“ veiksmų, 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu informuojant ieškovę, kad trečiasis asmuo neperims teisių ir pareigų pagal 2017 m. nuomos sutartį vykdymo, ir kad ieškovė turi iki 2017 m. rugsėjo 30 d. išsikelti iš pastato, nes ieškovė nereiškė šiam asmeniui reikalavimo atlyginti žalą dėl nepagrįsto atsisakymo vykdyti 2017 m. nuomos sutartį. Dėl nurodytų aplinkybių teismas plačiau nepasisakė dėl ieškovės nurodytos žalos, kurią sudaro ieškovės veiklos perkėlimo, atsisakius vykdyti 2017 m. nuomos sutartį, išlaidos, negautos pajamos, taip pat dėl šio atsisakymo ieškovės patirtos turto pervežimo ir sandėliavimo išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
25. Ieškovė UAB „Afilus“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; apeliacinės instancijos teismui nustačius, kad byloje nėra nustatytos reikšmingos bylai aplinkybės – panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (visą ar iš dalies) ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo? priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
25.1. Visą laikotarpį nuo tada, kai ieškovė pradėjo vykdyti veiklą naujai įrengtose patalpose iki tol, kol UAB „T parkas“ reikalavimu nustojo vykdyti veiklą, ieškovė nėra gavusi nei vienos pretenzijos, kad elgiasi netinkamai. Priešingai – ji nuolat palaikydavo ryšį su atsakove, derindavo kaip organizuoti veiklą taip, kad jos klientai galėtų patekti į patalpas. Teismo posėdžio metu liudytojas S. C. patvirtino, kad pas ieškovę lankydavosi klientai ir kad klientų grupėms jie paaiškindavo, kuris patekimas iki ieškovei išnuomotų patalpų yra saugus. Tuo metu, kai pastate vyko remonto darbai, keitėsi patekimo į ieškovės kambarius būdai, atsakovė nurodydavo, kuriuo keliu ieškovės klientams patekti į jos nuomojamas patalpas. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. kovo 31 d. iki visiško santykių tarp šalių nutrūkimo šalis siejo faktiniai nuomos santykiai, kuriuos šalys įgyvendino, vadovaudamosi 2016 m. ir 2017 m. sutarčių nuostatomis.
25.2. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė, laikotarpiu tarp patalpų pastato trečiame aukšte perdavimo atsakovei ir naujos nuomos sutarties įsigaliojimo per sąlyginai trumpą laiką, nuo 2017 m. kovo 31 d. praėjus mažiau nei 2, o iki naujos sutarties įsigaliojimo likus daugiau nei 8 mėnesiams įrengė ir faktiškai perdavė ieškovei patalpas (perduodama patalpų raktus, ką įrodo susirašinėjimas tarp UAB „Afilus“ direktorės J. K. ir atsakovės direktoriaus pavaduotojo V. R.) patvirtina, kad atsakovė žinojo apie tai, kad ieškovė vykdo veiklą ir tam neprieštaravo, derino su ieškove klientų patekimo pas ieškovę būdus, likusios patalpų dalies įrengimą (susirašinėjimas tarp V. R. ir J. K. bei S. C. parodymai). Priėmimo – perdavimo akte su ieškove atsakovė sutarė, kad iki ieškovei nebus grąžintos patalpos ieškovė yra atleidžiama nuo pareigos mokėti nuomos mokestį bei kitus sutartyje numatytus mokesčius, ir šį susitarimą vykdė. Ieškovei niekada nebuvo grąžintas depozitas, sumokėtas pagal 2016 m. nuomos sutartį, todėl laikytina, kad tarp šalių tęsėsi nuomos teisiniai santykiai pagal 2016 m. sudarytą patalpų nuomos sutartį, siekiant šiuos santykius tęsti, įsigaliojus 2017 m. sudarytai naujai nuomos sutarčiai. Todėl ieškovė nesutinka, kad nuomos teisiniai santykiai pagal 2016 m. sutartį ieškinio padavimo metu buvo pasibaigę.
25.3. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad 2016 m. sutartis pasikeitė novacijos pagrindu (CK 6.141 straipsnio 1 dalis), nepagrįsta. Įstatymas numato, kad prievolė pasibaigia ne susitarus dėl naujos prievolės, pakeičiančios pradinę, o tokią naują prievolę faktiškai sukūrus. Novaciją konstatuoti taip pat būtų galima pripažinus, kad faktiškai šalys buvo pradėjusios vykdyti 2017 m. nuomos sutartį (atsakovė ieškovei buvo įrengusi ir perdavusi dalį patalpų ketvirtajame aukšte, sudarydama sąlygas ieškovei vykdyti veiklą, bendradarbiavo su ieškove dėl likusios patalpų dalies įrengimo ir t.t.). Su tokiu teisinių santykių tarp šalių kvalifikavimu ieškovė galėtų sutikti. Šalių susitarimą dėl santykių tęstinumo patvirtina ir tai, kad 2017 m. kovo 31 d. akto 4 punkte šalys susitarė, kad patalpų remonto laikotarpiui nuomininkė atleidžiama nuo nuomos ir kitų sutartyje numatytų mokesčių mokėjimo. Šis susitarimas buvo vykdomas visą tolimesnio šalių bendradarbiavimo laikotarpį.
25.4. Pirmosios instancijos teismas nevertino ikisutartinio atsakovės sąžiningumo nei sudarant 2016 m. nuomos sutartį, nei derantis ir sudarant 2017 m. nuomos sutartį. Atsakovė yra juridinis asmuo, kurio veikla yra statybos ir remonto darbų vykdymas. Ji yra šios srities profesionalė ir gali tiek kvalifikuotai įvertinti statinio būklę, tiek numatyti kiek ir kokie darbai bus reikalingi, bei kiek jie užtruks. Sudarydama 2016 m. nuomos sutartį atsakovė elgėsi nesąžiningai, nes sudarė ją laikotarpiui, ženkliai ilgesniam, nei galės ją tinkamai vykdyti. Nuomos sutarties 4.3 punkte numatyta atsakovės teisė pastate atlikti priežiūros ir remonto darbus nesuteikia jai teisės piktnaudžiauti – suteikti ieškovei lūkestį, kad sutartis bus vykdoma visą jos terminą, kuris buvo sąlyginai trumpas, iš anksto numatant, kad sutarčiai pasibaigus atsakovė pastate vykdys remonto darbus, bet šia savo teise pradėti naudotis praėjus itin mažai laiko po sutarties sudarymo. Atsakovės teisė pastate vykdyti priežiūros ir remonto darbus neturėtų būti aiškinama atskirai nuo kitų sutarties nuostatų. Šalių sudarytoje sutartyje nėra numatyta, kad nuomotojo teisė vykdyti remonto ar rekonstrukcijos darbus apima ir visišką patalpų sunaikinimą (dėl atsakovės vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų buvo išgriautos visos apeliantės nuomojamose patalpose buvusios sienos, pertvaros, sunaikinta komunikacija ir pan. Šios patalpos buvo pritaikomos atsakovės vadovo automobilių ekspozicijai, taigi, keltinas klausimas ir dėl tokios remonto ir/ar rekonstrukcijos būtinumo). Taip pat nėra numatyta tai, jog dėl pasinaudojimo sutarties 4.2 punkte numatyta teise, nuomos sutartis gali būti nutraukiama nepasibaigus jos terminui (13 sutarties dalis – Pranešimas apie nutraukimą ir (arba) nutraukimas). Taigi atsakovė elgėsi nesąžiningai, sudarydama sutartį, kurios neketino arba žinojo, kad negalės vykdyti, ir dėl šių jo veiksmų ieškovė įgijo teisę į visų nuostolių, atsiradusių dėl netinkamo sutarties vykdymo, atlyginimą pagal 2016 m. sutarties 11.1 punktą.
25.5. Atsakovė taip pat elgėsi nesąžiningai, sudarydama ir 2017 m. nuomos sutartį. Iš bylos matyti, kad sudarydama nuomos sutartį su ieškove, atsakovė žinojo, kad negalės jos vykdyti, nes greičiau nei po 1 mėnesio nuo šios sutarties sudarymo ji nebeteks nuosavybės teisės į nuomojamą turtą. Žinodama šį faktą atsakovė vis tiek sudarė nuomos sutartį sąlyginai ilgam terminui – iki 2020 m. gruodžio 31 d., taip ieškovei sudarydama melagingą įspūdį, kad nuomos teisiniai santykiai, susiklostę tarp šalių nuo 2016 m. balandžio mėn., bus tęsiami. Vėliau dukterinė atsakovės įmonė, kuriai buvo perleistos pastato nuosavybės teisės ir kurios vadovas sutampa su atsakovės vadovu, pasinaudojo šiuo perleidimu kaip pagrindu neperimti teisių ir pareigų pagal 2017 m. nuomos sutartį. Viena iš priežasčių, kodėl UAB „T parkas“ nurodė atsisakanti perimti teises ir pareigas pagal 2017 m. nuomos sutartį, yra tai, kad ieškovės veikla nesutapo su pastato paskirtimi. Atsakovė kaip pastato savininkė puikiai žinojo tiek apie pastato paskirtį, tiek apie tai, kokią veiklą vykdo ieškovė. Juo labiau, 2016 m. sutarties Specialiųjų sąlygų 3 dalyje yra nurodyta, kad patalpų, kurios yra nuomojamos, paskirtis yra administracinė o ne garažų, kaip tai nurodo atsakovė. 2017 m. sutarties Specialiosios dalies 3 dalyje nurodoma, kad patalpos yra nuomojamos konkrečiai veiklai, įvardintai „Pramogos (pabėgimo kambariai)“, taigi, sudarydama sutartis atsakovė patvirtino, kad patalpos yra tinkamos ieškovės veiklai. Atsakovė, sudarydama 2017 m. sutartį, elgėsi nesąžiningai, nes nuo sudarymo momento neketino jos vykdyti – artimiausiu laiku žinojo perleisianti objekto nuosavybės teisę trečiajam asmeniui, sudarė šią sutartį tokiomis sąlygomis, kad vėliau, pastatą perleidus dukterinei įmonei, ji turėtų pretekstą neperimti teisių ir pareigų pagal šią sutartį.
25.6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė neįrodė žalos, patirtos dėl veiklos perkėlimo į patalpas, kurias atsakovė buvo įsipareigojusi jai perduoti pagal 2017 m. sutartį (ir faktiškai dalį kurių buvo perdavęs), tačiau ieškovė esą niekada nereikalavo šios žalos atlyginimo. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė turės ieškoti dar vienų patalpų, į kurias taip pat turės persikelti (ir vėl šiose patalpose įrenginėti pertvaras ir elektros instaliacijas, dizaino elementus, jose įrengti šiuo metu sandėliuojamus ir dėl to nusidėvinčius žaidimo elementus ir atlikti kitus veiksmus tam, kad patalpas pritaikyti savo veiklai), ir būtent su šiuo persikėlimu susijusios žalos atlyginimo prašė ieškovė.
25.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dalį žalos UAB „M14 invest“ padengė, įrengdama pertvaras ir instaliaciją patalpose, išnuomotose pagal 2017 m. nuomos sutartį. Ieškovė nebūtų pasikreipusi į teismą ir nereikalautų žalos atlyginimo tuo atveju, jei šiomis, atsakovės iš dalies įrengtomis patalpomis galėtų naudotis iki 2020 m. gruodžio 31 d., kaip tai numato 2017 m. šalių sudaryta nuomos sutartis, tačiau ieškovė šiomis patalpomis negali naudotis nuo 2017 m. rugsėjo mėn., taigi, jokia ateityje patirtinų išlaidų dalis nėra kompensuota.
25.8. Laikotarpiu nuo tada, kai ieškovė sustabdė veiklą tam, kad persikeltų iš trečio pastato aukšto į ketvirtą, ieškovė patyrė tas pačias išlaidas, kurias patiria, pilnu pajėgumu vykdydama veiklą (mokėjo darbo užmokestį, atsiskaitinėjo už telekomunikacijų paslaugas ir t.t.), ir papildomai patyrė išlaidas, susijusias su sienų dažymu, žemos įtampos elektros prietaisų įrengimu, dizaino sprendimais ir t.t.). Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 15 d. iki 2017 m. lapkričio 7 d., kai buvo atleisti UAB „Afilus” darbuotojai, ieškovės gautinos pajamos yra ta suma, su kurios gavimu susijusias išlaidas ieškovė faktiškai jau yra patyrusi. Dėl negautų pajamų dalies už laikotarpį, kada ieškovė negalėjo vykdyti veiklos dėl atsakovės kaltės ir jau buvo minimizavusi savo patirtinus kaštus – atleidusi darbuotojus, atsisakiusi paslaugų, kurių galėjo atsisakyti pagal sudarytas sutartis ir t.t. ieškovė pateikė paskaičiavimus, remdamasi ankstesniais laikotarpiais gautomis pajamomis. Ieškovei nebuvo žinoma teismų praktika, kad CK numatyta sąvoka „negautos pajamos“ teismų praktikoje išaiškinta kaip „negautas pelnas“, ir nei atsakovė nebuvo išreiškusi prašymo, nei teismas nebuvo pasiūlęs ieškovei pateikti duomenų apie jos patirtinas su veikla susijusias išlaidas. Taigi, ieškovei įrodžius visas civilinės atsakomybės sąlygas, ieškinys negali būti atmestas vien tuo pagrindu, kad ieškovė neįrodė žalos dydžio.
25.9. UAB „T parkas“ neperėmė teisių ir pareigų pagal tarp ieškovės ir atsakovės sudarytą nuomos sutartį – ji neinformavo ieškovės apie nuosavybės teisės perėmimą, neišreiškė sutikimo šias patalpas perimti. Netgi priešingai – aiškiai išreiškė valią neperimti teisių ir pareigų pagal šią sutartį. Ieškovė neturi pagrindo sutarties įvykdymo ar žalos pagal šią sutartį priteisimo reikalauti iš UAB „T parkas“. Tačiau tuo atveju, jei teismas nustatytų, kad UAB „T parkas“ perėmė teises ir pareigas pagal 2017 m. sutartį, apeliacinės instancijos teismo dėmesys atkreipiamas į faktą, jog atsakovė lieka atsakinga už ieškovės negautas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. kovo mėn. iki pastato, kuriame yra nuomojamos patalpos, nuosavybės teisės perleidimo trečiajam asmeniui momento.
25.10. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė prijungti prie bylos įrodymus, susijusius su išlaidomis, susijusiomis su ieškovės turto sandėliavimu. Šios išlaidos yra tęstinio pobūdžio ir nuolat didėja, nes nuomos mokestį ieškovė moka už kiekvieną turto sandėliavimo mėnesį.
25.11. Teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė išlaidas už teisinę pagalbą, teiktą atsakovei. Iš byloje pateiktų dokumentų negalima padaryti išvados, kad atsakovės patirtos išlaidos yra susijusios būtent su šios civilinės bylos nagrinėjimu, nėra pateikta išlaidų detalizacija. Taip pat šios išlaidos yra per didelės.
2. Atsakovė UAB „M14 invest“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Atsakovė, pradėdama nuomojamo pastato kapitalinį remontą, nei teisės normų, nei nuomos sutarties sąlygų nepažeidė. Apie kapitalinio remonto poreikį ieškovė neabejotinai taip pat suprato, kadangi patalpomis naudojosi ilgą laiką, atsižvelgiant į pastato būklę bei nuomos kainos dydį buvo akivaizdi tokio remonto būtinybė. Šalims sudarant 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį į tai taip pat buvo atsižvelgta ir nustatytas pakankamai trumpas nuomos terminas. Ieškovės nepatogumai, susiję su kapitalinio remonto vykdymu, šalių susitarimų buvo tinkamai kompensuoti – ieškovei nebuvo skaičiuojami nuomos ir kiti sutartyje numatyti mokesčiai (2017 m. kovo 31 d. perdavimo-priėmimo aktos 4 punktas). Be to, šalys susitarė dėl kitų patalpų perdavimo ieškovei. Taigi šalys savo susitarimu išsprendė visus nesutarimus dėl 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutarties vykdymo.
26.2. Ieškovės teiginiai, kad 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartis galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d., yra formalūs, nesusieti su faktinėmis bylos aplinkybėmis. Vien faktas, kad šalys raštu konkrečiai nepažymėjo, kad 2016 m. nuomos sutartis yra nutraukiama, nepatvirtina sutarties egzistavimo. Faktinės bylos aplinkybės patvirtina, kad 2016 m. nuomos sutartis baigėsi, ieškovei grąžinus nuomojamas patalpas atsakovei pagal 2017 m. kovo 31 d. perdavimo aktą. 2016 m. nuomos sutartis pasibaigė šalių susitarimu, išsprendus visus klausimus dėl sutarties pasibaigimo, todėl atsakovė, vykdydama 2016 m. balandžio 1 d. nuomos sutartį ir pradėdama nuomojamų patalpų remontą, neatliko jokių neteisėtų veiksmų. Aplinkybė, kad ieškovė grąžino patalpas, sudarė 2017 m. birželio 27 d. nuomos sutartį ir nereikalavo jokių nuostolių, patvirtina, kad ieškovė sutiko su remonto būtinumu, 2016 m. nuomos sutarties pasibaigimu, ir dėl to pretenzijų atsakovui neturėjo.
26.3. Apeliaciniame skunde iš esmės niekaip nepaneigiami pirmosios instancijos teismo argumentai, kad byloje nėra įrodymų, jog atsakovė šalių 2017 m. birželio 27 d. sudarytą nuomos sutartį būtų nevykdžiusi ar ją vykdžiusi netinkamai.
26.4. Negalima tokia teisinė situacija, kai priteisiamos tiek negautos pajamos, tiek išlaidos, reikalingos šioms pajamoms gauti, ko iš esmės prašo ieškovė. Vien ieškovės skaičiuojamos išlaidos patalpų įrengimui viršija planuojamas gauti pajamas. Be to, ieškovė neįrodinėjo ir nepateikė jokių duomenų apie su darbo santykiais susijusias išlaidas, administracines išlaidas (atlyginimas vadovui, buhalterijos tvarkymas, nuomos mokestis ir pan.), kurios be abejonės padidintų ieškovės patirtiną nuostolį iš veiklos. Ieškovės nurodytos negautos pajamos nėra grynasis pelnas, kuris šios bylos kontekste, vertinant apeliantės pateiktus dokumentus, būtų neigiamas. Aplinkybė, kad ieškovė nėra susipažinusi su aktualia teismų praktika, neturi teisinės reikšmės bylos rezultatui.
26.5. Nuo 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovė neturi nei vieno darbuotojo. Ši faktinė aplinkybė patvirtina, kad ji nesiekė išsaugoti savo verslo, ieškodama naujų patalpų veiklai, taigi nesiekė gauti pajamų. Todėl apeliantė negalėjo pagrįstai tikėtis ilgalaikių pajamų iš patalpų naudojimo, o reikalavimas negautų pajamų, neturint nei vieno darbuotojo, neatitinka jų tikėtinumo, realumo, pagrįstumo kriterijų. Pajamų iš savo veiklos ieškovė negavo ne dėl atsakovės veiksmų, bet dėl savo veiksmų, neveikimo ir sprendimų. Reikalavimas priteisti negautas pajams negali būti tenkinamas ne tik dėl to, kad prašomos priteisti pajamos neatitinka jų tikėtinumo, realumo, pagrįstumo kriterijų, bet ir dėl to, kad tarp ieškovės tariamai negautų pajamų ir atsakovės veiksmų nėra nei tiesioginio, nei netiesioginio priežastinio ryšio.
26.6. Ieškovė neteisėtai vykdė patalpose veiklą ir gavo iš savo veiklos pajamas, nors nuomos mokesčio nemokėjo, kitų išlaidų nedengė. Reikalavimas priteisti negautas pajamas už laikotarpį, kai buvo vykdomas pastato kapitalinis remontas ir atsakovė neturėjo pareigos perduoti kitų patalpų, t. y. laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d., yra neteisėtas, prieštarauja viešajam interesui, pagal kurį turi būti atliekami pastatų kapitaliniai remontai, nes atsakovė nepažeidė jokios savo galiojančios prievolės, o tik realizavo savo teisę ir pareigą, kurią nustato CK ir 2016 m. nuomos sutartis. Nesant neteisėtų veiksmų, civilinė atsakovo atsakomybė negalima.
26.7. Ieškovės pateikti duomenys (dvi sąmatos) neleidžia daryti objektyvių išvadų, kad dėl perkraustymo ji patyrė ar patirtų žalos. Atsakovė neatliko jokių veiksmų, pažeidžiančių 2017 m. birželio 27 d. nuomos sutartį (dėl kurios nevykdymo ieškovei būtų reikėję keltis į naujas patalpas). Dėl šioje sutartyje numatytų patalpų nesuteikimo ieškovei nusprendė naujas patalpų savininkas (UAB „T parkas”), atsižvelgęs į ieškovės elgesį neteisėtai naudojantis patalpomis.
26.8. Ieškovei buvo žinoma, jog pastatas yra kapitališkai remontuojamas. Pastato savininkas turi pareigą užtikrinti darbų saugą statybų metu. Tuo tarpu ieškovė, neturėdama tam jokio leidimo ir/ar sutikimo, nepaisydama vykdomų remonto darbų, ne tik kad pati buvo patalpose, bet priimdavo kitus asmenis, kurie pirkdavo iš jos paslaugas, neteisėtai vaikščiodavo pastate, atsakovei vykdant remonto darbus. Tokiu atveju kilo didžiulė rizika tretiesiems asmenims, kurie nebuvo supažindinti su darbų saugos statybose reikalavimais, nedėvėjo šalmų, nebuvo imtasi kitų saugos priemonių. Pastebėjus nurodytus faktus, ieškovė buvo nedelsiant įspėta ir pareikalauta nesilankyti pastate, kuriame vykdomi statybos darbai, nevykdyti veiklos patalpose, kurios jai nėra perduotos, laikantis nuomos sutarties sąlygų, ir dėl kurių perdavimo dar nebuvo suėjęs terminas, t.y. patalpos ieškovei turėjo būti perduotos tik 2018 m. sausio 1 d. Tačiau ieškovė į perspėjimus nereagavo ir tęsė savo neteisėtus veiksmus, savo taip vadinamas sesijas vykdydavo dažniausiai vakarais, kai atsakovė pastate būdavo minimaliai, į reguliarias pastabas nereagavo, kas ir buvo pagrindinė priežastis, kodėl trečiasis asmuo priėmė sprendimą neperimti su ieškove sudarytos nuomos sutarties.
26.9. Gavusi 2017 m. rugsėjo 20 d. UAB „T parkas” pranešimą dėl nuomos sutarties, ieškovė nusprendė jokios veiklos nebevykdyti – neturėjo darbuotojų ir neatliko jokių veiksmų savo verslo tęstinumui užtikrinti. Todėl ieškovei neketinant veiklą vykdyti kitose patalpose akivaizdu, kad jokių su tuo susijusių išlaidų, o tuo pačiu ir žalos dėl persikraustymo į naujas patalpas ieškovė negalėjo ir negali patirti. Be to, ieškovės įrodinėjama žala dėl persikraustymo į naujas patalpas pagrįsta prielaidomis, t. y. hipotetinėmis sąnaudomis, kurių ieškovė galėtų ir nepatirti, jeigu ji susirastų patalpas su išdažytomis sienomis, sumontuotomis pertvaromis ir su elektros instaliacija. Atitinkamai, tokios hipotetinės išlaidos negali būti laikytinos ieškovės nuostoliais ir iš atsakovės negali būti priteisiamos.
26.10. Ieškovės tariamai patirti nuostoliai dėl negalėjimo naudotis patalpomis yra pernelyg nutolę nuo tariamo atsakovės neteisėto veiksmo ir neatitinka nuostolių numatymo kriterijaus. Nei atsakovė, nei kuris nors kitas asmuo negalėjo protingai numatyti, jog 2017 m. rugsėjo 20 d. (likus daugiau kaip 3 mėn. iki nuomos termino pradžios) sužinojusi apie negalėjimą naudotis 2017 m. birželio 27 d. nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis, ieškovė ne sieks išsaugoti savo verslą, ieškodama naujų patalpų veiklai, bet atsisakys geresnio patalpų nuomos pasiūlymo (apie tai parodymus pirmosios instancijos teisme davė UAB „SilaCapital” atstovas), atleis visus darbuotojus ir nutrauks veiklą. Ieškovės veikla niekada nebuvo apribota konkrečiomis patalpomis. Dėl to ieškovės pasirinkimas – ne kitų patalpų veiklai paieška, o visiškas veiklos nutraukimas – buvo jos verslo sprendimas, galimai dėl to, kad verslas nešė didelius nuostolius. Ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad daugiau kaip 3 mėnesiai iki nuomos termino pradžios sužinojusi, kad nauja patalpų savininkė neperims nuomotojo teisių, ieškovė turėjo realią galimybę per šį laikotarpį išnuomoti kitas veiklai tinkamas patalpas ir jose tęsti veiklą bei gauti pajamų, tačiau to nepadarė dėl nesuprantamų priežasčių. Akivaizdu, kad ieškovė, sužinojusi apie negalėjimą naudotis 2017 m. nuomos sutartyje nurodytomis patalpomis, net nesirengė išsinuomoti kitų patalpų, nedėjo jokių pastangų, siekdama gauti pajamų iš savo veiklos. Todėl akivaizdu, kad šios bylos atveju, net ir nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, yra pagrindas taikyti CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalis ir atsakovę atleisti nuo civilinės atsakomybės (jeigu būtų prieita išvados, kad yra nustatytos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos), dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų.
26.11. Reikalavimas priteisti negautas pajamas nuo ieškinio padavimo iki sprendimo visiško įvykdymo (po 117,83 Eur per dieną) yra nepagrįstas, kadangi, viena vertus, ieškinyje dėl jo nėra pakankamai suformuluotas nei faktinis, nei teisinis pagrindas. Kita vertus, ieškovė jokios veiklos neturi galimybės vykdyti dėl savo veiksmų – visų darbuotojų atleidimo, o ankstesnė jos veikla buvo nuostolinga (pajamų, kurios suprantamos kaip grynasis pelnas, neturėjimo).
26.12. Išlaidos dėl turto iškraustymo bei sandėliavimo patalpų nuomos nėra susijusios su atsakovės veiksmais. Ieškovė šias išlaidas bet kuriuo atveju būtų patyrusi, kadangi buvo sudariusi su atsakove terminuotas nuomos sutartis, taigi, bet kuriuo atveju būtų turėjusi palikti patalpas ir iš jų išsikraustyti su visu savo turtu. Kita vertus, nuomos sutartys su ieškove nebuvo tęsiamos dėl ieškovės kaltės, nuomos sutartyse nebuvo numatyta jokių ieškovės teisių ir pagrindų tikėtis, kad jai bus atlyginta už turto iškraustymą bei už naujų patalpų nuomą sandėliavimui. Taip pat savo turtą ieškovė turi sandėliuoti dėl to, kad nevykdo veiklos.
26.13. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pateikta pakankama advokato paslaugų detalizacija. Priteistos advokato išlaidos nesiekia net pusės maksimalių dydžių, nurodytų “Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio”. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsakovės naudai iš ieškovės priteisdamas advokato išlaidas, jokių pažeidimų nepadarė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos ribų
2. Bylos duomenimis, 2016 m. balandžio 1 d. tarp ieškovės UAB „Afilus“ ir atsakovės UAB „M14 invest“ buvo sudaryta nuomos sutartis Nr. S-26/2016, kurios pagrindu atsakovė išnuomojo ieškovei patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (2016 m. nuomos sutarties 1.1 punktas, Specialiųjų sąlygų 3 punktas). Nuomos terminas nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. (2016 m. nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 4 punktas). 2016 m. gruodžio 27 d., t. y. nepasibaigus nuomos terminui, atsakovė informavo ieškovę, jog 2017 m. sausio 2 d. bus pradėti kapitalinio remonto darbai trečiame pastato-garažo, esančio (duomenys neskelbtini), aukšte. Atsakovė nurodė, kad dėl vykdomų remonto darbų nuo 2017 m. vasario 1 d. patekimas į ieškovės nuomojamas patalpas ieškovei ir jos klientams bus nesaugus, todėl ieškovė negalės vykdyti veiklos ir dėl to atsakovė priversta stabdyti 2016 m. nuomos sutarties galiojimą nuo 2017 m. vasario 1 d. Byloje esantis patalpų perdavimo – priėmimo aktas patvirtina, kad ieškovė 2017 m. kovo 31 d. grąžino – perdavė atsakovei ir pastaroji priėmė ieškovės nuomotas patalpas (1-2 punktai). Taip pat šalys susitarė, kad patalpų remonto laikotarpiui, t. y. iki ieškovei bus perduotos suremontuotos patalpos, ieškovė yra atleidžiama nuo nuomos ir kitų 2016 m. nuomos sutartyje numatytų mokesčių mokėjimo (4 punktas).
3. Atsižvelgiant į susidariusią situaciją, tarp šalių vyko derybos, kurių rezultatas – 2017 m. birželio 27 d. tarp šalių sudaryta nuomos sutartis Nr. T-7/2007. Šioje 2017 m. nuomos sutartyje ieškovė ir atsakovė susitarė, kad atsakovė nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. išnuomoja ieškovei patalpas, esančias pastato, adresu (duomenys neskelbtini), ketvirtame aukšte, patalpų perdavimo – priėmimo nuomai data (perdavimo diena) ne vėliau kaip iki 2018 m. sausio 1 d. (2017 m. nuomos sutarties 1.1, 2.1 punktai, Specialiųjų sąlygų 3, 4 punktai). Iš 2017 m. nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 5 punkto matyti, kad 3,5 Eur be PVM už 1 m2 pagrindinio ploto per mėn. mokestį ieškovė įsipareigojo pradėti mokėti po pastato remonto pabaigos, o depozitas, sumokėtas pagal nuomos sutartį Nr. S-26/2016 (662 Eur) įskaitytas 2017 m. nuomos sutarčiai. Taip pat naujoje 2017 m. nuomos sutartyje atsakovė ieškovės išsinuomotose patalpose įsipareigojo savo sąskaita sumontuoti naujus plastikinius langus, užtikrinti ertmių nebuvimą lauko bei vidaus sienose, grindyse, lubose, pagal ieškovės planą įrengti naujas išorines sienas ir duris, pertvaras bei elektros instaliaciją, reikalingus ieškovės vykdomai pramogų (pabėgimo kambarių) veiklai (2017 m. nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.1. punktas), pasibaigus remonto darbams suteikti nemokamas parkavimo vietas ieškovei ir jos klientams (2017 m. nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.2. punktas), neatlygintinai įrengti informacines nuorodas, nukreipiančias į ieškovės patalpas (2017 m. nuomos sutarties Specialiųjų sąlygų 8.3. punktas). Atlikusi šiuos darbus, atsakovė įsipareigojo patalpas perduoti ieškovei. Į bylą pateiktas 2017 m. vasario – rugpjūčio mėn. UAB „Afilus“ direktorės J. K. ir UAB „M14 invest“ direktoriaus pavaduotojo V. R. susirašinėjimas elektroniniu paštu patvirtina, kad atsakovė, vykdydama savo įsipareigojimus, pastato 4 aukšto patalpose vykdė susitartus patalpų įrengimo darbus, derino juos su ieškove. Iš šalių paaiškinimų nustatyta, kad dalį patalpų atsakovė įrengė, ginčo byloje dėl to nėra.
4. 2017 m. rugsėjo 20 d. pranešimu ieškovė buvo informuota, kad 2017 m. liepos 21 d. UAB „M14 invest“ perdavė pastatą-garažą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), UAB „T parkas“ nuosavybėn. Taip pat šiuo pranešimu ieškovė buvo informuota, kad, atsižvelgiant į tai, jog pastatas yra remontuojamas bei dėl to, kad ieškovės vykdoma veikla yra nesuderinama su pastato paskirtimi, (garažų paskirties pastatas) UAB „T parkas“ neperims teisių ir pareigų pagal nuomos sutartį Nr. T-7/2007, sudarytą tarp UAB „M14 invest“ ir UAB „Afilus“, todėl ieškovės buvo paprašyta nedelsiant nutraukti veiklą bei ne vėliau kaip iki 2017 m. rugsėjo 30 d. pašalinti bet kokį įmonės pastate esantį turtą.
5. Remdamasi nurodytomis aplinkybėmis UAB „Afilus“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti jai iš UAB „M14 invest“ žalą, susijusią su veiklos perkėlimu į kitas patalpas, faktiškai negautomis pajamomis, turto iškraustymu bei turto sandėliavimo išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Nesutikdama su tokiu sprendimu ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, nuomos santykiai pagal tarp jos ir atsakovės 2016 m. balandžio 1 d. sudarytą nuomos sutartį ieškinio padavimo metu nebuvo pasibaigę, todėl neturi pagrindo žalos priteisimo reikalauti iš trečiojo asmens UAB „T parkas“. Tuo tarpu teismas esą neįvertino atsakovės nesąžiningumo, sudarant 2016 m. ir 2017 m. nuomos sutartis. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat kelia klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme, teisingumo.
6. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes sprendžia, kad šiuo atveju apeliacijos ribas sudaro klausimai dėl atsakovės UAB „M14 invest“ civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos, nutraukus
2016 m. ir 2017 m. nuomos sutartis, (ne) buvimo, taip pat bylinėjimosi išlaidų, priteistų atsakovei iš ieškovės pirmosios instancijos teisme, pagrįstumo.
Dėl apeliacinio skundo argumentų
7. Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai ją įvykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai ją įvykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Sutartyje nesant išlygos dėl kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, verslininko sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės, ir, esant reikalavimui taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, teismas turi nustatyti tris atsakomybės sąlygas: žalą, neteisėtus veiksmus ir priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015).
8. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju, reikalaudamas nuostolių atlyginimo, jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę, t. y. ieškovas privalo įrodyti sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtus veiksmus), dėl to patirtus nuostolius bei priežastinį ryšį tarp nuostolių ir sutarties neįvykdymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-412/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-472-684/2015, 2017 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-687/2017).
9. Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad atsakovė, sudarydama 2016 m. nuomos sutartį, buvo nesąžininga, nes sudarė ją ilgesniam laikotarpiui, nei galėjo ją tinkamai vykdyti, t. y. atsakovės teisė pastate atlikti priežiūros ir remonto darbus nesuteikia jai teisės tokiu būdu piktnaudžiauti. 2016 m. nuomos sutarties 4.3 punkte šalys susitarė, kad nuomotoja (atsakovė) turi teisę atlikti bet kokius pastato ar atskirų jo dalių (įskaitant patalpas ir bendrojo naudojimo objektus) priežiūros, remonto, rekonstrukcijos ir visus kitus darbus, kuriuos nuomotoja laikys reikiamais. Tokia nuomotojo teisė – daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą (kartu ir pareiga) yra įtvirtinta ir CK 6.492 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nuomotojas privalo savo lėšomis daryti išnuomoto daikto kapitalinį remontą, jeigu ko kita nenumato įstatymai arba sutartis. Tuo tarpu nuomininkas privalo sudaryti visas sąlygas numatytai nuomotojo pareigai tinkamai įvykdyti (CK 6.492 straipsnio 3 dalis). To paties straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad nuomotojas, vykdydamas numatytą pareigą, turi teisę pareikalauti, kad nuomininkas laikinai atsisakytų naudotis išsinuomotu daiktu, jeigu kapitalinis remontas yra būtinas ir neatidėliotinas. Atsižvelgdama į nurodytą teisinį reglamentavimą bei šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes (nutarties 28 punktas), teisėjų kolegija sprendžia, kad priešingai nei teigia apeliantė, tai, jog atsakovė patalpų nuomos ieškovei laikotarpiu ėmėsi vykdyti kapitalinį remontą, nereiškia, jog sudarydama 2016 m. nuomos sutartį atsakovė buvo nesąžininga. Teisė atlikti kapitalinį remontą nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu ne tik neuždrausta, bet yra įtvirtinta įstatyme. Todėl tai, kad atsakovė 2016 m. gruodžio 27 d. informavo ieškovę apie ketinimą netrukus pradėti ieškovei nuomotų patalpų kapitalinį remontą, nereiškia jokių atsakovės neteisėtų veiksmų. Priešingai, atsakovės veiksmai – išankstinis pranešimas apie nuomos sutarties galiojimo sustabdymą, susitarimas dėl ieškovės atleidimo nuo nuomos mokesčio iki patalpų remonto pabaigos (CK 6.492 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nuomininkas, kurio teisė naudotis išsinuomotu daiktu apribota, turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją arba nuomos sutarties nutraukimą) visiškai atitinka nuomos santykių įstatyminį reglamentavimą. Tuo tarpu apeliacinio skundo argumentai, siejami su aplinkybėmis, kad dėl atsakovės vykdomų rekonstrukcijos ir remonto darbų buvo išgriautos visos apeliantės nuomotose patalpose buvusios sienos, pertvaros, sunaikinta komunikacija, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
10. Apeliantės vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvada, jog 2016 m. nuomos sutartis baigėsi šalių susitarimu, 2016 m. nuomos sutartį pakeitus 2017 m. nuomos sutartimi, yra nepagrįsta, nes nuomos santykiai tarp ieškovės ir atsakovės tęsėsi ne 2017 m., o 2016 m. nuomos sutarties pagrindu. Byloje nustatyta, kad, ieškovei dėl kapitalinio remonto negalint naudotis išsinuomotomis patalpomis, tarp šalių vyko derybos, kurių metu buvo sulygta dėl naujos 2017 m. nuomos sutarties pasirašymo, kuri šalių buvo pasirašyta 2017 m. birželio 27 d. Šia 2017 m. nuomos sutartimi atsakovė įsipareigojo suteikti ieškovei kitas patalpas ir savo lėšomis jas suremontuoti pagal ieškovės pageidavimus. Ginčo, kad atsakovė šiuos įsipareigojimus vykdė, byloje nėra. Bylos duomenimis, ieškovė dar iki naujos sutarties pasirašymo (2017 m. kovo 31 d.) perdavė nuomotas patalpas atsakovei, o 2016 m. nuomos sutarties pagrindu sumokėtas depozitas šalių susitarimu buvo įskaitytas į pagal 2017 m. nuomos sutartį mokėtiną depozitą. Nurodytos aplinkybės iš esmės paneigia apeliantės poziciją, kad nuomos santykiai tęsėsi pagal 2016 m. nuomos sutartį. Priešingas aplinkybes patvirtina ir pačios ieškovės veiksmai – dar iki patalpų pagal 2017 m. nuomos sutartį perdavimo ieškovei, ji ėmėsi vykdyti veiklą šiose, būtent pagal 2017 m. nuomos sutartį išnuomotose patalpose, todėl vertinti, kad ieškovė nesuprato, jog 2016 m. nuomos sutartis nebegalioja, nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, apeliacinio skundo argumentus, kad ieškovei kreipiantis į teismą su ieškiniu 2016 m. nuomos sutartis buvo galiojanti ir nuomos santykiai tarp šalių tęsėsi būtent šios nuomos sutarties pagrindu, pripažįsta nepagrįstais.
11. Byloje nustatyta, kad 2017 m. nuomos sutartį su ieškove nutraukė ne atsakovė, o trečiasis asmuo UAB „T parkas“. Nors ieškovė tvirtina, kad atsakovė, sudarydama naują 2017 m. nuomos sutartį, neva žinojo, kad nebeteks nuosavybės teisės į nuomojamą turtą, o atsakovės ir trečiojo asmens vadovas (šioms įmonėms vadovauja tas pats asmuo A. E.) pasinaudojo šiuo turto perleidimu kaip pagrindu neperimti teisių ir pareigų pagal 2017 m. nuomos sutartį, tačiau jokių šias aplinkybes įrodančių duomenų nepateikė. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad paskolą pastato kapitaliniam remontui ir pertvarkymui į biurų patalpas suteikęs bankas pareikalavo, jog pastato eksploatavimo veiklai vykdyti būtų įkurtas atskiras juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise būtų perduotas pastatas. Būtent todėl buvo įkurta atsakovės dukterinė įmonė – UAB „T parkas“, kuriai kaip įnašą įstatiniam kapitalui suformuoti atsakovė perdavė pastatą. Ši aplinkybė iš esmės paneigia apeliantės argumentus, kad pastatas buvo perleistas trečiajam asmeniui, siekiant išvengti atsakovės įsipareigojimų ieškovei pagal 2017 m. nuomos sutartį vykdymo. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nei turto perleidimo trečiajam asmeniui, nei nuomos sutarties nutraukimo teisėtumas nėra nuginčytas, todėl šie sandoriai yra teisėti ir galiojantys.
12. Apeliaciniame skunde ieškovė taip pat tvirtina, kad atsakovė žinojo apie ieškovės 2017 m. nuomos sutartimi išsinuomotose, bet dar neperduotose patalpose vykdomą veiklą, tačiau jokių pretenzijų nereiškė. Taip pat teigia, kad atsakovei iš anksto buvo žinoma, jog ieškovės vykdoma veikla nesutampa su pastato paskirtimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie argumentai nagrinėjamam ginčui neturi jokios reikšmės, nes 2017 m. nuomos sutartį su ieškove šiais pagrindais nutraukė ne atsakovė, o trečiasis asmuo. Todėl, ieškovei nepareiškus reikalavimo dėl žalos atlyginimo iš UAB „T parkas“, o byloje nustačius, kad nuomos santykiai pagal 2016 m. nuomos sutartį tarp šalių pasibaigė bendru susitarimu, teismas neturi procesinio pagrindo spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo priteisimo iš trečiojo asmens.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nustatytas aplinkybes, nutarties 33-34 punktuose cituotą kasacinio teismo praktiką, sprendžia, kad ieškovė neįrodė atsakovės veiksmų neteisėtumo, t. y. įsipareigojimų pagal 2016 m. ir / ar 2017 m. nuomos sutartis nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo. Neįrodžius atsakovės neteisėtų veiksmų – vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, ieškovės reikalavimas dėl žalos iš atsakovės priteisimo pirmosios instancijos teisme buvo atmestas pagrįstai.
14. Nors neįrodžius neteisėtų veiksmų, nebetenka teisinės prasmės žalos pagrįstumo ir dydžio klausimas, tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė negautomis pajamomis nurodė iš vykdytos veiklos gautas sumas, neatskaičius jokių sąnaudų, nors kasacinio teismo nurodyta, kad negautos pajamos suprantamos kaip grynasis pelnas; jos neturi būti suprantamos kaip visos tikėtinos gauti iš asmens veiklos sumos, neatskaičius sąnaudų. Atskaičius iš visų pajamų (įplaukų) sąnaudas, gaunamas ikimokestinis pelnas. Jis dar nesudaro negautų pajamų, nes tik nuo šios sumos atskaičius pelno mokestį pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymą asmeniui liktų grynasis pelnas, t. y. tai, kuo būtų pagerėjusi nukentėjusio asmens turtinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014). Tuo tarpu teismas teisingai nustatė, kad ieškovė 2016 m. dirbo nuostolingai.
Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, priteisimo
15. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
16. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, priteisė atsakovei iš ieškovės 1 450 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato pagalbą. Apeliantė tvirtina, kad nėra pateikta išlaidų detalizacija, taip pat šios išlaidos yra per didelės.
17. Iš atsakovės pirmosios instancijos teismui pateikto 2018 m. birželio 12 d. prašymo matyti, kad pastaroji prašė teismo priteisti 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato pagalbą, rengiant procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, tripliką, atsiliepimą į patikslintą ieškinį bei 150 Eur už advokato dalyvavimą teismo posėdyje. Į bylą pateikti visi nurodyti procesiniai dokumentai, atstovavimo sutartis ir 2018 m. birželio 13 d. Vilniaus apygardos teismo informacinė pažyma patvirtina, kad pirmosios instancijos teisme atsakovei atstovavo advokatas P. S.. Prie prašymo pridėti 2018 m. sausio 23 d. ir 2018 m. birželio 6 d. mokėjimo nurodymai patvirtina, kad nurodyto dydžio sumas atsakovė sumokėjo jai pirmosios instancijos teisme atstovavusiam advokatui. Bylinėjimosi išlaidos, priešingai nei teigia apeliantė, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių. Todėl pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškinio, pagrįstai šias išlaidas iš ieškovės priteisė atsakovei.
18. Atsakovė pateikė prašymą dėl 600 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo bei išlaidas patvirtinančius dokumentus (sąskaitą už teisines paslaugas su suteiktų teisinių paslaugų išklotine bei mokėjimo nurodymą). CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Atsakovės apeliacinės instancijos teisme patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija nurodytose Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių ir yra priteistinos atsakovei iš apeliantės. Apeliacinio skundo netenkinus, ieškovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas.
19. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas dalies 1 009 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimas. Bylos duomenimis ieškovė sumokėjo 100 Eur žyminio mokesčio. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės UAB „Afilus“ apeliacinis skundas atmestas, iš apeliantės valstybės naudai priteisiama likusi 909 Eur žyminio mokesčio dalis.
20. Į esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta, kiti nėra teisiškai reikšmingi, todėl atskirai dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Afilus“ (juridinio asmens kodas 303194378) valstybės naudai 909 Eur žyminio mokesčio ir atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „M14 invest“ (juridinio asmens kodas 303128973) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjos Danutė Gasiūnienė
Dalia Kačinskienė
Aldona Tilindienė