Pranešėja Jūratė Jakubonienė                                                                         Baudžiamosios bylos Nr.1A-521-478/2012

Teisėja Edita Dambrauskienė                                                  Teisminio proceso Nr. 1-03-1-00565-2011

(S)

                                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos:2.4.6.3.2.

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 29 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Gintarei Veželytei – Putnikienei, Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorui Andrej Klimaševskij, nuteistajai R. A., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. A. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo R. A. pripažinta kalta ir nuteista už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 260 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

              R. A. nuteista už tai, kad 2011-12-19 apie 21.00 val. Kėdainių mieste, prie parduotuvės „Maxima“, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdama tikslą platinti nuteistajam M. B. narkotinę medžiagą – 12,123 g kanapių dalių (Cannabis L.) (iš dalies susmulkintus moteriškus žiedynus: žiedus su sėklų užuomazgomis, žiedkočiais, pažiedlapiais) ir psichotropinę medžiagą – gryno 1,429 g metamfetamino, kurios vadovaujantis 2000-01-06 LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 5 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašų patvirtinimo“ yra narkotinė ir psichotropinė medžiagos, laikė prie savęs bei namuose, (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, sudėjo į paketėlius ir prezervatyvą, 2011-12-20 apie 10.30 val. gabeno į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ąją valdybą, adresu Pravieniškių II k., Pravieniškių sen., Kaišiadorių r., kur prieš pasimatymą su nuteistuoju tualeto patalpose įsikišo į lytinį organą – makštį, tačiau 2011-12-20 apie 11.40 val. pasimatymo kambaryje patikrinimo metu pareigūnai narkotinę ir psichotropinę medžiagas rado ir paėmė.

              Nuteistoji R. A. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2012 m. balandžio 11 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį, pritaikyti LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę – laisvės apribojimą.

              Apeliantė skunde nurodo, kad reali laisvės atėmimo  bausmė yra paskirta nepagrįstai. Ji teigia neneigianti įvykdžiusi nusikaltimą ir dėl to labai gailisi. Taip pat ji nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme neturėjo advokato, nebuvo paaiškinta, kokį gynybos būdą pasirinkti ir nesuprato gresiančios atsakomybės. Mano, kad prisipažinimą dėl įvykdyto nusikaltimo reikėtų vertinti kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Apeliantė taip pat nurodo, kad darbdavio charakterizuojama išimtinai teigiamai, prižiūri ir išlaiko mažametę dukrą, bei prižiūri sergančius artimus giminaičius.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos pranešimą, nuteistąją ir jos gynėją, prašiusias skundą tenkinti, prokurorą, neprieštaravusį nuteistosios skundo tenkinimui, atlikusi apeliacinėje instancijoje įrodymų tyrimą, sprendžia, kad nuteistosios R. A. apeliacinis skundas tenkinamas, nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (LR BPK 328 str. 2 p.).

Apeliantė neginčija kaltės ir jos nuteisimo pagal LR BK 260 str. 1 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - LR BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nuteistoji skundu prašo pritaikyti LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 2 p. ir paskirti švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę – laisvės apribojimą.

Kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas tenkinti nuteistosios prašymą dėl bausmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas padarytos veikos ir nuteistosios pavojingumą, skirdamas nuteistajai R. A. bausmę, nepakankamai įvertino LR BK 54 str. 2 d. numatytų aplinkybių visumą, nepasisakė dėl nuteistosios, teisiamojo posėdžio metu neturėjusios gynėjo, prašymo skirti jai švelnesnę bausmę, nei įstatymo sankcijoje numatytoji. Be to, po nuosprendžio paskelbimo atsirado naujos aplinkybės (apeliacinės instancijos teismui pateikta visa eilė dokumentų), kurios turi įtakos bausmės skyrimui.

Teisėjų kolegija atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, kad R. A. kaltinama sunkaus nusikaltimo padarymu, už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau perduodant bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje savo nutartyje teismas, pažeisdamas LR BPK 233 str. 4 d. reikalavimus, nesprendė klausimo dėl gynėjo kaltinamajai paskyrimo LR BPK 51 str. 1 d. ir 2 d. numatytais pagrindais (t. 1, b.l. 123). Nors teisiamojo posėdžio metu kaltinamajai buvo išaiškintos jos teisės, numatytos LR BPK 22 str., tačiau teisiamojo posėdžio protokole nėra jokių duomenų apie tai, kad kaltinamajai buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl gynėjo paskyrimo į Valstybės garantuojamą teisinės pagalbos tarnybą, ir kaltinamoji šios galimybės atsisakė (t. 1, b.l. 144-149). Todėl kolegija laiko pagrįstu apeliacinio skundo argumentą, kad nuteistoji nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neturėjo advokato, jai nebuvo paaiškinta, kokį gynybos būdą pasirinkti, ir ji nesuprato gresiančios atsakomybės, ir šios aplinkybės turėjo įtakos jai skiriant bausmę už padarytą nusikalstamą veiką.

              Kolegija pažymi, kad LR BK 41 str. įtvirtinta bausmės sąvoka ir jos paskirtis. Įstatyme nurodoma, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

              LR BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Taip pat įstatymas įtvirtina nuostatą, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

              Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-420/2006). Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. A. bausmę, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, iš esmės įvertino visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuteistajai, pagrįstai atsižvelgė į tai, kad R. A. padarė tyčinį sunkų nusikaltimą, teisiama pirmą kartą, administracine tvarka nebausta, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, tai nuteistosios asmenybę charakterizuojančios aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad  nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

              Teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje nustatytų aplinkybių reikšmę spręsdamas dėl nuteistosios pavojingumo ir dėl taikytinos  bausmės, kuri atitiktų teisingumo principą. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, turi pareigą ne tik patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, tačiau turi teisę esant visoms įstatymo numatytoms sąlygoms įvertinti papildomai pateiktus duomenis ir skirti švelnesnę bausmę.

              Teisėjų kolegija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikusi įrodymų tyrimą ir išklausiusi R. A. parodymus konstatuoja, kad jos veikoje yra dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Visų pirma tai, kad R. A. pilnai pripažįsta savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). R. A. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios prisipažino kalta padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailėjosi, nors teigė, kad nežinojo, kas yra paketuose, tačiau suvokusi, kad tai yra draudžiamos nuteistiesiems turėti medžiagos, įtarė, kad tai yra ,,žolė“. Nuteistosios prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi patvirtina jos nuoširdus prisipažinimas (b.l. 71, t.1), kuriame ji prisipažįsta bandžiusi perduoti narkotines medžiagas ir dėl šio savo poelgio gailisi. Apeliacinės instancijos teisme nuteistoji parodė, kad tiksliai nežinojo, ką turi perduoti, tačiau suvokė, kad tai gali būti narkotinės ar psichotropinės medžiagos, kuriuos yra draudžiama perduoti nuteistiesiems, o tai, kad jos atgabentos medžiagos yra narkotikai, sužinojo tik tada, kai jas atidavė pareigūnams. Nors pirmos instancijos teisiamojo posėdžio metu R. A. nurodė galvojusi, kad tai yra vitaminai (t. 1, b.l. 144-145), tačiau teigė, kad suvokia, jog padarė nusikaltimą ir dėl to nuoširdžiai gailisi (t. 1, b.l. 149), todėl kolegija konstatuoja, kad nuteistoji nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius, o teisiamojo posėdžio metu neteisingai nurodė savo suvokimą apie įgytas ir gabenamas medžiagas dėl to, kad neturėjo kvalifikuotos gynėjo pagalbos.

              LR BK 59 str. 2 d. nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 d. nenurodytas aplinkybes. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji R. A. LR BK 260 str. 1 d. numatytą nusikaltimą padarė iš broliškų jausmų, pastūmėta ir sukurstyta savo brolio, kuris atlieka laisvės atėmimo bausmę, ir nenustatyto asmens. Darydama šį nusikaltimą apeliantė veikė ne savarankiškai, bet vykdė nenustatyto asmens nurodymus dėl jai perduotų medžiagų įnešimo į laisvės atėmimo įstaigą, t. y. iš esmės atliko tik tarpininkės funkciją. Ji neturėjo tikslo narkotinės medžiagos platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos. Be to, narkotinės medžiagos adresato nepasiekė, nes nuteistoji pati savanoriškai jas perdavė pataisos įstaigos pareigūnėms. Šios aplinkybės nustatytos pačios nuteistosios parodymais, liudytojos R. Č. parodymais (t. 1, b.l. 145), liudytojos L. V. parodymais (t. 1, b.l. 146), liudytojo V. A. parodymais (t. 1, b.l. 147). Tai, kad nusikaltimas padarytas artimo giminaičio, atliekančio laisvės atėmimo bausmę, įtakoje, narkotinės medžiagos nepateko adresatui, nes pati nuteistoji jas perdavė pataisos įstaigos pareigūnėms, pripažintina nuteistosios R. A. atsakomybę lengvinančia aplinkybe LR BK 59 str. 2 d.). Visos šios aplinkybės rodo, kad R. A. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis nei rūšinis LR BK 260 str. 1 d. numatyto nusikaltimo pavojingumas, už kurį numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo dviejų iki aštuonerių metų.

LR BK 62 str. numatyta, kad teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje nustatyta, bausmę tada, kai, jo nuomone, švelniausia LR BK straipsnio sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. Tačiau skirdamas švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, teismas turi ne tik išvardyti nustatytas LR BK 62 straipsnio atitinkamos dalies taikymo sąlygas bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinkybės leidžia taip švelninti bausmę. Nustatydamas kitas bylos aplinkybes, leidžiančias švelninti bausmę, teismas pirmiausia turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko socialinius ryšius ar pan.

              LR BK 62 str. 2 d. numatyta, kad švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama ir tada, kai yra atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taip pat turi būti nustatyta viena iš būtinų alternatyvių savarankišką teisinę reikšmę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

              Byloje nustatytos aplinkybės, kad R. A. nebuvo šio nusikaltimo iniciatorė, nusikaltimą padarė iš broliškų jausmų, veikė ne savarankiškai, bet vykdė nenustatyto asmens nurodymus dėl jai perduotų medžiagų įnešimo į laisvės atėmimo įstaigą, neturėjo tikslo narkotinės medžiagos platinti pašaliniams asmenims ir iš to negavo jokios naudos, ji pati savanoriškai jas perdavė pataisos įstaigos pareigūnėms, nuteistoji savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, anksčiau nėra teista (t. 1, b.l. 101), administracine tvarka nebausta (t. 1, b.l. 108), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 1, b.l. 107, t. 2, b.l. 3-5, 6), apibūdina ne itin didelį nuteistosios pavojingumą, parodo, jog savo neteisėtą veiką nuteistoji vertina adekvačiai, o taip pat patvirtina, jog yra LR BK 62 str. 1 d. numatytos aplinkybės, t. y. R. A. ne tik prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau laikytina, jog pati savo noru pranešė apie savo daromą nusikaltimą.

              Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistoji R. A. turi mažametę dukrą (t. 2, b.l. 13,), išlaiko ir prižiūri savo neįgalius artimus giminaičius: motiną (t. 2, b.l. 16, 17), brolį (t. 2, b.l. 20), patėvį (t. 2, b.l. 15, 18), yra vienintelis dirbantis asmuo šeimoje (t. 2, b.l. 11), ir be pačios nuteistosios šių asmenų nėra kam prižiūrėti ir išlaikyti, nes jos sutuoktinis yra nedirbantis (b.l. 11, t. 2). Šios aplinkybės rodo, kad nuteistoji R. A. yra vienintelis asmuo, galinti išlaikyti ir prižiūrėti savo mažametę dukrą ir neįgalius artimuosius giminaičius, todėl nuteistajai paskyrus įstatyme numatytą bausmę jų nebūtų kam prižiūrėti (LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 2 p.). Apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikta visa eilė dokumentų apie finansinius R. A. įsiskolinimus ir įsipareigojimus (t. 2, b.l. 34-48), iš kurių matyti, kad R. A. netekus darbo dėl paskirtos laisvės atėmimo bausmės, dėl susidariusių skolų už komunalines paslaugas šeimai iškiltų grėsme netekti gyvenamųjų patalpų.

              Teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra visos LR BK 62 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p. numatytos aplinkybės skirti švelnesnę bausmę. Pažymėtina, jog LR BK 62 str. numato teismui teisę, bet ne pareigą skirti švelnesnę bausmę, tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, žymia dalimi mažinančias paties nusikaltimo, o taip pat ir nuteistosios pavojingumą, sprendžia, jog šiuo atveju siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei pasiekti bausmės tikslus tikslinga taikyti LR BK 62 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 3 p. ir  nuteistajai skirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantei R. A. skirtina bausmė - laisvės apribojimas maksimaliam įstatymo numatytam terminui – 2 (dvejiems) metams, skiriant įpareigojimus.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ė :

Nuteistosios R. A. apeliacinį skundą tenkinti, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 11 d. nuosprendį pakeisti.

Nuosprendžio dalį, kuria R. A. skirta laisvės atėmimo bausmė 2 (dvejiems) metams, ją atliekant pataisos namuose, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 62 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 2 punktu, R. A. skirti bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant nuteistąją per visą bausmės laiką būti namuose nuo 23.00 val. iki 5.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei iki 2013 06 01 neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijoje, kurios rūpinasi invalidais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

              Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė                                                                                             Jūratė Jakubonienė

   Teisėjai:                                                                                                                Algirdas Jaliniauskas

                                                                                                                                       Algerdas Urbšys