Pranešėja Alona Romanovienė              Civilinė byla Nr. 2A-311-163/2015

Teisėja Petras Mineikis              (Proceso Nr. 2-06-3-02106-2014-7)

              Procesinio sprendimo kategorija

(S)

              43.2; 63.1; 121.21.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. kovo 16 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės, Žydrūno Bertašiaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi FINNGOOD LLP apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės FINNGOOD LLP ieškinį atsakovams F. B. (F. B.) ir A. B. dėl be pagrindo įgytos pinigų sumos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys T. I. (T. I.), A. M.,

              n  u s  t  a  t  ė :

ieškovas FINGOOD LLP kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų nepagrįstai įgytus 65 000,00 Lt ir 19 633,56 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas Fingood LLP užsiėmė laivuose dirbančių asmenų darbo užmokesčio apskaitos paslaugų teikimu – kaip tarpininkas surinkdavo pinigines lėšas iš laivų savininkų (darbdavių) ir iš šių lėšų atsiskaitydavo su laivuose dirbančiais jūreiviais ne Lietuvos Respublikos piliečiais. T. I. buvo atsakingas už piniginių lėšų pervedimo iš FINGOOD LLP sąskaitos organizavimą bei kasdienį šios sąskaitos tvarkymą. Teigia, jog trečiasis asmuo T. I., turėdamas ieškovo elektroninio valdymo teises, pervesdavo įvairaus dydžio sumas kaip tariamą jūreivių darbo užmokestį. Dėl trečiųjų asmenų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas ir šiuo metu jau nagrinėjama baudžiamoji byla dėl neteisėtų T. I. ir A. M. veiksmų. Nurodo, kad tretieji asmenys įvairiomis sumomis laikotarpiu nuo 2007-12-28 iki 2008-01-30 į V. S. (V. S.) ir V. S. (V. S.) vardu atidarytas banko sąskaitas eurais pervesdavo tariamą minėtų darbuotojų darbo užmokestį, o jų sąskaitose atlikus valiutos keitimo operacijas iš eurų į litus, minėti pinigai pervesti į atsakovų banko sąskaitas. Ieškovas nurodo, kad tretieji asmenys T. I. ir A. M. iš ieškovo sąskaitos 2008-02-08 pavedimu į atsakovės A. B. sąskaitą pervedė 32 500,00 Lt, o 2008-02-08 pavedimu į atsakovo F. B. sąskaitą pervedė 32 500,00 Lt. Tokiu būdu atsakovai be jokio pagrindo įgijo iš ieškovo FINGOOD LLP pasisavintus 65 000,00 Lt.

Atsakovai F. B. ir A. B. atsiliepimu į ieškinį su juo nesutinka. Nurodo, kad trečiasis asmuo T. I. sutiko paskolinti atsakovams pinigų. Dėl to atsakovai ir trečiasis asmuo 2008-02-08 sudarė paprastą rašytinę paskolos sutartį dėl 65 000,00 Lt. Su T. I. buvo sutarta, jog jis 32 500,00 Lt perves į F. B. sąskaitą ir 32 500,00 Lt į A. B. sąskaitą. Tačiau atkreipia dėmesį, jog prieš pervesdamas pinigus T. I. perspėjo atsakovus, kad pinigai bus pervesti ne iš jo ir ne iš sugyventinės – A. M. sąskaitos. Paaiškino, jog pinigai bus pervesti iš kitų fizinių asmenų sąskaitų. Pažymėjo, jog, kaip teisingai nurodyta ieškinyje, iš V. S. sąskaitos į F. B. sąskaitą 2008-02-08 pervesti 32 500,00 Lt, o iš V. S. sąskaitos į A. B. sąskaitą 2008-02-08 pervesti 32 500,00 Lt. Atsakovai suprato, jog minėti pinigai pervesti T. I. nurodymu, todėl atsakovas F. B. laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2009 m. pradžios atliko kelis mokėjimus į T. I. sąskaitą ir tokiu būdu grąžino jam pervestus 32 500,00 Lt. O T. I. prašymu atsakovė A. B. 32 500,00 Lt pervedė A. M. 2008-12-08 į jos banko sąskaitą. Todėl, atsakovų teigimu, jie visiškai atsiskaitė su T. I., pinigus grąžino nepažeisdami paskolos sutartyje nurodyto termino, todėl paskolos sutartį sunaikino.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014-10-23 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti. Priteisti iš ieškovo FINGOOD LLP, į. k. (duomenys neskelbtini), buv. Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė, London (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai – (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atsakovams F. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) 2000,00 Lt (du tūkstančius Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, po 1 000,00 Lt (vieną tūkstantį Lt 00 ct) kiekvienam atsakovui. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti 2014-02-26 teismo nutartimi atsakovams F. B. ir A. B. taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos, t. y. neįrodė, kad atsakovai nesudarė su trečiuoju asmeniu T. I. paskolos sandorio, pagal kurį į jų sąskaitas buvo pervesta po 32 500,00 Lt. Konstatavus, kad atsakovai A. B. ir F. B. gavo pinigus iš trečiojo asmens T. I. pagal sutartį, darytina išvada, kad tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Ieškovas tą pačią pinigų sumą – 65 000,00 Lt siekia susigrąžinti iš T. I. anksčiau minėtoje baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu. Taigi ieškovo veiksmai patvirtina, kad turtą (šiuo atveju pinigines lėšas) ieškovas gali išsireikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais.

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir neteisingai taikė nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančias teises normas, todėl sprendimas yra nepagrįstas ir naikintinas. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė, kas turėjo reikalavimo teisę į išieškomą pinigų sumą. Taip pat ieškovas nurodo, jog ieškovas neprivalėjo įrodinėti, jog atsakovams paskolinti pinigai nepriklausė trečiajam asmeniui, kadangi šią aplinkybę turėjo įrodyti atsakovai ir trečiasis asmuo, kadangi jie buvo paskolos šalys. Apeliantas neigia, jog trečiasis asmuo turėjo teisę disponuoti FINNGOOD LLP piniginėmis lėšomis kaip savomis ar kad šie pinigai galėjo būti naudojami paskolos sutarčiai vykdyti, todėl pinigų pervedimai į V. S. ir V. S. sąskaitas yra nepagrįsti. Taip pat teismas pasisakė, jog pinigai, pervesti į atsakovų sąskaitas, buvo FINNGOOD LLP nuosavybė, tada pinigai pervesti į V. S. ir V. S. sąskaitas yra be teisėto pagrindo, todėl ieškovas išsaugojo reikalavimo teisę į šiose sąskaitose esančias pinigines lėšas. Ieškovas teigia, kad sudaryta paskolos sutartis yra neteisėta, kadangi skolinami pinigai trečiajam asmeniui nepriklausė, o remiantis CK 6.870 str. paskolos objektas paskolos davėjui turi priklausyti nuosavybės teise. Todėl 2008-02-08 paskolos sutartis laikytina nesudaryta iš viso, kadangi iš neteisės negali gimti teisė.

Atsakovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą su prašymu pirmosios instancijos teismo 2014-10-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

              Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas FINNGOOD LLP reikalauja priteisti solidariai iš atsakovų F. B. ir A. B. 65 000,00 Lt ir 19 633,56 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų, kadangi pinigai gauti iš nepagrįsto praturtėjimo.

Dėl nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo kaip teisių gynimo būdo

Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo santykiai reglamentuojami CK šeštosios knygos II dalies ,,Kitais pagrindais atsirandančios prievolės“ XX  skyriaus normų (CK 6.237–6.242 straipsniai). Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas be pagrindo prievolių teisės sistemoje užima savarankišką vietą ir priskiriamas prie prievolių atsiradimo pagrindų (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6.2 straipsnis). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė ar kreditoriaus sąskaita gavo kitokios naudos. Šios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės daro jį panašų į civilinių teisių gynimo būdą. Dėl šios priežasties, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas tiesiog kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šiame kontekste subsidiarumas reiškia, kad nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012. Teismų praktika. 2012, 37, p. 139–154).

Ieškovas teigia, kad atsakovų sudaryta paskolos sutartis 2014-02-08 su trečiuoju asmeniu yra negaliojanti, kadangi atsakovai gavo pinigines lėšas be teisinio pagrindo. Skolinamos lėšos buvo negalimos skolinti, kadangi trečiasis asmuo neturėjo teisės disponuoti FINNGOOD LLP piniginėmis lėšomis nuosavybės teise, o FINNGOOD LLP nebuvo įspėta, jog jos apyvartinės lėšos bus skolinamos kitiems asmenims. Taip pat ieškovas nurodė, jog atsakovai, kaip paskolos gavėjai, turėjo išsiaiškinti skolinamų pinigų šaltinį, ypač šiuo atveju, kai buvo įspėti, jog skolinami pinigai bus pervesti iš kitų asmenų, o ne skolintojo sąskaitų.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įstatyme paskolos sutartis apibrėžiama kaip sutartis, kuria viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų (paskolos dalyko) perdavimo paskolos gavėjui momento (CK 6.870 straipsnio 2 dalis). Taigi paskolos sutarties esminėmis sąlygomis pripažintina: paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šios esminės paskolos sutarties sąlygos suponuoja vienos šalies – paskolos davėjo – pareigą perduoti paskolos dalyką, o kitos šalies – paskolos gavėjo – pareigą grąžinti paskolos dalyką bei mokėti sutartą atlyginimą už naudojimąsi paskolos dalyku, jeigu paskolos sutartis yra atlygintinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo  Civilinių bylų skyriaus 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013). Taigi paskolos gavėjui nėra numatyta prievolė išsiaiškinti paskolai duodamų pinigų šaltinio ir kilmės. Paskolos gavėjo pareiga yra grąžinti kaip paskolą gautus pinigus. Bylos duomenimis bei pačių paskolos šalių liudijimais, atsakovai gautus pinigus paskolos pagrindu paskolos davėjui grąžino, todėl savo pareigą paskolą grąžinti įvykdė, todėl paskolos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovų, yra įvykdyta ir baigta. Taip pat įstatymas nenumato, jog kaip paskola duodami pinigai turi priklausyti nuosavybės teise. Paskolos sutartis, sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovų 2014-02-08, yra teisėta ir vykdytina. Trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, kuriais pasinaudojus pinigai buvo paskolinti, kolegija nenagrinėja, kadangi tai nėra teisiniai santykiai, susiklostę tarp ieškovo ir atsakovų. Byla dėl neteisėtų trečiųjų asmenų veiksmų ieškovės FINGOOG LLP atžvilgiu yra nagrinėjami baudžiamojoje byloje pateikus civilinį ieškinį dėl nuostolių atlyginimo iš trečiųjų asmenų ieškovo naudai.

Remiantis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apelianto argumentas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas neįrodė būtinų sąlygų nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymui, yra atmestinas. CK 6.242 straipsnio taikymo esmė yra ta, kad prielaidas konstatuoti nepagrįstą, nesąžiningą praturtėjimą kito asmens sąskaita ir atitinkamai prievolę atlyginti nuostolius asmeniui, kurio sąskaita praturtėta, sukuria ne faktas, kad nebuvo arba buvo, bet išnyko teisinis turto įgijimo pagrindas, kaip CK 6.237 straipsnio taikymo atveju, bet aplinkybė, kad asmuo be teisinio pagrindo, nesąžiningai sutaupo ar gauna kitokios tiesioginės turtinės naudos. Toks atvejis, kai asmuo turi teisinį pagrindą reikalauti ir gauti atitinkamą materialųjį turtą ar lėšas, tačiau jų gauna daugiau, nei turėtų pagal teisinį pagrindą, laikomas nepagrįstu praturtėjimu be teisinio pagrindo. Tokiu atveju suma, gauta didesnė negu ta, kuri priklauso pagal teisinį pagrindą, laikoma gauta be teisinio pagrindo, t. y. nepagrįstu, nesąžiningu praturtėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Okseta“, bylos Nr. 3K-3-166/2008).

Konkrečioje byloje sprendžiant, ar yra pagrindas pripažinti vieną asmenį nepagrįstai praturtėjusiu kito sąskaita, reikia nustatyti, ar egzistuoja visi CK 6.242 straipsnio 1 dalyje išvardyti nepagrįstam praturtėjimui konstatuoti būtini požymiai. Pažymėtina, kad CK 6.242 straipsnio 3 dalyje išvardyti atvejai, kuriuos nustačius paneigiamas praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas. Kadangi praturtėjimo nesąžiningumas ir nepagrįstumas yra būtina sąlyga nepagrįsto praturtėjimo institutui taikyti, CK 6.242 straipsnio 1 dalis turi būti aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 3 dalimi, kurioje nurodyta, kad praturtėjimas nelaikomas nepagrįstu ir nesąžiningu, jei jis atsirado dėl tokio prievolės vykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2010).

Remiantis CK 6.242 straipsnio 1 dalimi, nustačius, jog paskolos sutartis yra galiojanti ir jau įvykdyta, nepagrįstas praturtėjimas negali būti taikomas, kadangi pinigai gauti teisėtu pagrindu. Taip pat kolegija pažymi, jog paskolos sutartis sudaryta tarp trečiojo asmens ir atsakovų, todėl ieškovas neturi reikalavimo teisės į atsakovus, kadangi paskolos sutarties šalis siejo civiliniai teisiniai santykiai. Dėl ieškovo, kaip nukentėjusios šalies, patyrusios žalą dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, kaip įmonės darbuotojo, neteisėtai disponavusio ieškovės apyvartinėmis lėšomis, yra iškelta baudžiamoji byla bei civilinis ieškinys šioje byloje Nr. 1-26-606/2014 kaltinamiesiems tretiesiems asmenims priteisti 6 172 536,48 Lt nuostolių atlyginimo, į šią sumą įskaitytos ir atsakovams pervestos piniginės lėšos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ieškovo galimybę išsireikalauti iš atsakovų prašomas priteisti pinigines lėšas kitais civilinių teisių gynimo būdais. Taip pat kolegija pažymi, jog CK 6.242 straipsnio 3 dalis nurodo, jog nepagrįstu praturtėjimu nėra pripažįstamas praturtėjimas, jei jis atsirado dėl tokio prievolės įvykdymo, kai nuostolių patyrusi prievolės šalis dėl savo pačios kaltės nesugebėjo įgyvendinti savo teisių taip, kad būtų išvengta nuostolių, ir kitas asmuo praturtėjo dėl nuostolių patyrusios šalies veiksmų, kuriuos ši atliko išimtinai savo interesais ir savo rizika. Šiuo nagrinėjamu atveju ieškovas patyrė nuostolių dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų, vykdant darbo funkcijas, peržengiant suteiktų įgaliojimų ribas, paskolinant įmonės pinigus, o ne dėl atsakovų veiksmų, kurie paskolos sutarties pagrindu pasiskolino pinigus iš trečiojo asmens. FINNGOOD LLP būdamas darbdaviu priėmė į darbą trečiąjį asmenį savo rizika dėl jo neįvykdytų darbo funkcijų vykdymo su galimybe ginti savo teisėtus interesus. FINNGOOD LLP savo teisėtus interesus dėl nuostolių atlyginimo gina baudžiamojoje byloje bei civiliniu ieškiniu šioje byloje. Todėl nepagrįstas praturtėjimas, kaip civilinių teisių gynimo būdas, šiuo konkrečiu atveju netaikytinas atsakovams F. B. ir F. B..

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ištyrus ir įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, jog ieškovas neįrodė nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinos sąlygos, t. y. neįrodė, kad atsakovai nesudarė su trečiuoju asmeniu T. I. paskolos sandorio, pagal kurį į jų sąskaitas buvo pervesta po 32 500,00 Lt. Konstatavus, kad atsakovai gavo pinigus iš trečiojo asmens pagal sutartį, darytina išvada, kad tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Teisėju kolegija išsamiau dėl kitų nepagrįsto praturtėjimo teisiniams santykiams atsirasti būtinų sąlygų – ieškovo veiksmų, kuriais atsakovai gavo pinigus, teisėtumo, galimumo išreikalauti iš atsakovų pinigus kitais civilinių teisų gynybos būdais, ieškovo veiksmų išimtinai savo interesais ir savo rizika vertinimo, nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

              Pirmosios instancijos teismas 2014-11-20 nutartimi priėmė ieškovo FINNGOOD LLP apeliacinį skundą ir atleido ieškovą nuo žyminio mokesčio dalies – 275,72 Eur (952 Lt) sumokėjimo paduodant apeliacinį skundą. Kolegija, atmesdama ieškovo apeliacinį skundą, remdamasi CPK 93 straipsnio 1 dalimi, nepriteisia iš atsakovų ieškovo naudai bylinėjimosi išlaidų – 275,72 Eur (952 Lt) žyminio mokesčio (CPK 80 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais,

              n  u  t  a  r  i  a :

              palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 23 d. sprendimą.

Kolegijos pirmininkė              Alona Romanovienė

Kolegijos teisėjai              Aušra Maškeviečinė

              Žydrūnas Bertašius